Civilinė byla Nr. e3K-3-97-701/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01380-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.2; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei dėl įstatų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš pajininkų pripažinimo negaliojančiu, dėl pajaus dydžio pripažinimo ir priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L., V. L., E. L., J. J., S. J., R. P., R. Š., A. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kooperatinės bendrovės teisę pašalinti iš kooperatinės bendrovės jos pajininkus (ne narius), teismo precedentą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė:

2.1.                      Pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo pradžių) atsakovės 2022 m. kovo 14 d. patvirtintoje įstatų redakcijoje įtvirtintus 3.10, 3.11, 3.12 punktus ir suteikti ieškovui atsakovės nario statusą.

2.2.                      Alternatyviai, netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovės 2022 m. kovo 14 d. patvirtintoje įstatų redakcijoje įtvirtintą 3.10.6 punktą.

2.3.                      Alternatyviai, netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimo, pripažinti negaliojančiu atsakovės 2022 m. balandžio 4 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 68 sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių), per 6 mėnesius jam grąžinant už pajų įneštą pajinį įnašą (6816,79 Eur) (toliau – ir ginčijamas 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimas).

2.4.                      Pripažinti, kad ieškovo pajaus dydis yra 10 968,93 Eur, t. y. 4152,14 Eur didesnis, nei nurodo atsakovė.

2.5.                      Netenkinus alternatyvių ieškovo reikalavimų, priteisti ieškovui iš atsakovės 4152,14 Eur sumą už neteisėtai sumažintą ieškovo pajinį įnašą.

3.       Ieškovas nurodė, kad atsakovė siekė pašalinti ieškovą iš savo narių, niekada nesiruošė kooperuotis su ieškovu ir vykdyti bendrą veiklą, elgėsi nesąžiningai ir atmetė visus ieškovo prašymus vykdyti bendrą veiklą. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, siekdamas vykdyti prekių ir paslaugų apyvartą, tačiau atsakovė tai daryti atsisakydavo. Atsakovės sprendimas pašalinti ieškovą iš atsakovės pajininkų (ne narių) yra visiškai nepagrįstas. Be to, dėl neaiškių priežasčių 2004–2005 m. laikotarpiu ieškovo pajus buvo sumažintas 4092 Lt. Kadangi atsakovė vengia pateikti dokumentus, pagrindžiančius tokį ieškovo pajaus sumažinimą, turi būti taikoma contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpcija ir laikoma, kad ieškovo pajus buvo sumažintas nepagrįstai. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria nuspręsta dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) 2022 m. kovo 14 d. įstatų 4.5.8 punkte įtvirtintu pagrindu už tai, kad ieškovas nevykdė prekių ir paslaugų apyvartos, kaip to reikalauja 2022 m. kovo 14 d. įstatų 3.5.3 punktas, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – ir KBĮ) 31 straipsnis; kitą 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria nuspręsta dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) 2022 m. kovo 14 d. įstatų 4.5.5 punkte įtvirtintu pagrindu už tai, kad jis daro žalą atsakovei (įskaitant jos įvaizdį ir reputaciją), per 6 mėnesius jam grąžinant už pajų įneštą pajinį įnašą (6816,79 Eur), paliko galioti; kitus ieškinio reikalavimus atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

5.       Teismas ieškovo reikalavimus dėl atsakovės įstatų 3.10, 3.11, 3.12 ir 3.10.6 punktų pripažinimo negaliojančiais bei nario statuso ieškovui suteikimo atmetė kaip nepagrįstus ir pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą.

6.       Teismas nustatė, jog ginčijamu 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimu ieškovas pašalintas iš atsakovės pajininkų (ne narių) dviem savarankiškais pagrindais, t. y. už prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymą bei už žalos atsakovei darymą. Minėtame sprendime ieškovo pašalinimo pagrindu nurodoma tai, kad: „A. D. nevykdė įstatų 3.5.3 punkte, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintos pareigos – vykdyti su kooperatyvu prekių ir paslaugų apyvartą; nuo maždaug 2019 metų A. D. nuolat teikia įvairius nepagrįstus reikalavimus bendrovei, menkina bendrovės reputaciją, skleidžia apie bendrovę melagingą informaciją. Civilinėje byloje Nr. e2-101-867/2020 A. D. veikė prieš bendrovę, kaltino bendrovę ir jos narius nebūtais pažeidimais bei nusikaltimais. 2020 metais A. D. reikalavo kooperatyvo išmokėti jam dividendus už 2007 metus ir agitavo kitus bendrovės pajininkus (ne narius) teikti analogiško pobūdžio reikalavimus dėl dividendų išmokėjimo - iki kol bendrovė gavo likviduojamo banko išrašus, patvirtinančius, kad 2008 m. spalio mėnesį dividendai buvo išmokėti tiek A. D., tiek kitiems bendrovės pajininkams į banko sąskaitas. Dėl nuolatinio bendrovės šmeižimo, bendrovės vadovybės terorizavimo bendrovė kreipėsi į policiją, prašydama nutraukti A. D. veiksmus; policijos pareigūnai 2020-11-24 pravedė su A. D. prevencinį pokalbį ir išaiškino jam atsakomybę pagal BK 154 str. (šmeižimas), 145 str. (terorizavimas). 2021 m. vasarą A. D., panaudojęs apgaulę prieš du fizinius asmenis, įtikino juos nutraukti žemės nuomos santykius su bendrove. A. D. sąmoningai 2021 m. spalio mėnesį išvažinėjo bendrovės pasėlius, dėl ko administracinio nusižengimo protokolu jam paskirta bauda. 2022 m. A. D. teikia bendrovei nepagrįstus reikalavimus apmokėti tariamą žemės nuomos skolą, be to, toliau tęsia prieš bendrovę nukreiptus įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio veiksmus. Nuolatiniai A. D. prieš bendrovę vykdomi veiksmai daro tiek tiesioginę, tiek netiesioginę žalą bendrovei.“

7.       Pagal atsakovės įstatų 3.11, 4.5 punktus, bendrovės pajininkas (ne narys) gali būti pašalinamas iš bendrovės šios narių susirinkimo sprendimu, jeigu, be kita ko, jis: nevykdo su bendrove prekių ir paslaugų apyvartos (neperka ar neparduoda prekių, neperka ar neteikia žemės ūkio paslaugų) (įstatų 4.5.8 punktas); padaro žalos bendrovei (įskaitant jos įvaizdį ir reputaciją) (įstatų 4.5.5 punktas).

8.       Teismas, pasisakydamas dėl pirmojo pašalinimo pagrindo (prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymo), nusprendė, jog šiuo pagrindu ieškovas iš atsakovės pajininkų (ne narių) buvo pašalintas nepagrįstai. Teismas nurodė, kad nors prekių ir paslaugų apyvartos vykdymo su atsakove pareiga atsakovės įstatuose buvo įtvirtinta daug anksčiau (jau nuo 2004 m.) ir ieškovas apie tokią pareigą 18 metų negalėjo nežinoti (su atsakovės įstatais buvo galima susipažinti pasinaudojant pamatine teise į informaciją), tačiau pasekmės – pašalinimas iš atsakovės pajininkų (ne narių) už šios pareigos nevykdymą – buvo įtvirtintos tik 2022 m. kovo 14 d. įstatuose. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog neinformavo ieškovo apie įstatuose įtvirtintas nesikooperavimo pasekmes (pašalinimą iš atsakovės pajininkų (ne narių)), taip pat neinformavo ieškovo, kad žemės nuoma nepatenka į prekių ir paslaugų apyvartos vykdymą. Atsakovei posėdžių metu pripažinus, jog jos narė (šiuo metu jau buvusi) R. P. apie pareigą vykdyti su atsakove prekių ir paslaugų apyvartą bei nustatytas nesikooperavimo pasekmes buvo informuota, teismas padarė išvadą, kad atsakovė šiuo atveju taikė skirtingus standartus savo narių ir pajininko (ne nario) – ieškovo atžvilgiu, nors privalėjo taikyti vienodus informavimo standartus. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys – ieškovo neinformavimas, kad daugelį metų tarp jų vykusi žemės nuomos paslauga vis dėlto nepatenka į prekių ir paslaugų apyvartos vykdymą, taip pat neinformavimas apie nustatytas nesikooperavimo pasekmes (pašalinimą iš atsakovės pajininkų (ne narių)) – yra nesąžiningas, be to, akivaizdžiai kryptingas, siekiant turėti pagrindą pašalinti ieškovą iš atsakovės pajininkų (ne narių). Teismas nustatė, jog ieškovas 2021 m. rugpjūčio 19 d. paprašė atsakovės sudaryti sutartį dėl naudojimosi elektroninėmis svarstyklėmis, 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovei prašymą dėl bendradarbiavimo ir paslaugų suteikimo, tačiau atsakovė prašymus atmetė, atitinkamai, be kita ko, nurodydama, kad svarstyklės sugedusios ir kad ieškovas dirbtinai kuria įrodymus, o atsakovė neprivalo teikti paslaugų ne savo nariams.

9.       Teismas, spręsdamas dėl antrojo pašalinimo pagrindo (žalos atsakovei darymo), pažymėjo, kad už ginčijamą 2022 m. balandžio 4 d.VNS sprendimą pašalinti ieškovą iš atsakovės pajininkų (ne narių) balsavo visi aštuoni tuometiniai atsakovės nariai. Teismas nurodė, kad iš atsakovės 2022 m. balandžio 4 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo garso įrašo girdėti, jog atsakovės nariai susirinkimo metu turėjo ieškovui pretenzijų dėl jo netinkamo elgesio ir veiksmų, o ieškovas pripažino turintis bendrovei pretenzijų, pripažino, kad nepagrįstai reikalavo jau išmokėtų dividendų ir nepagrįstai agitavo kitus pajininkus (ne narius) reikalauti dividendų, kurie jau buvo išmokėti, taip pat pripažino, kad išvažinėjo bendrovės pasėlius. Ieškovui teigiant, kad dėl pasėlių išvažinėjimo padaryta materialinė žala yra menkavertė, teismas vertino, jog svarbu ne padarytos žalos dydis, o pats faktas, kad ieškovas, iškeldamas savo interesus aukščiau atsakovės interesų, nepaisydamas elementaraus pagarbos kito asmens turtui principo, važinėjo per pasėlių lauką, kur nebuvo jokio tam skirto kelio. Teismas pažymėjo, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo jaučiamas itin neigiamas ieškovo požiūris į atsakovės narius L., posėdžių metu ieškovas nevengė jų vadinti įžeidžiančio ir užgaulaus pobūdžio žodžiais, L. nuolatos buvo teikiami nekonkretūs, abstraktaus pobūdžio kaltinimai. Teismo vertinimu, ieškovo elgesys daro žalos bendrovei, kenkia jos įvaizdžiui bei reputacijai. Įvertinęs atsakovės narių raštu procesiniuose dokumentuose ir žodžiu teismo posėdžių metu išsakytas pozicijas apie ieškovo pakankamai ilgai besitęsiantį sąmoningą žeminantį, neetišką ir įžeidžiantį elgesį atsakovės ir jos narių atžvilgiu, teismas padarė išvadą, jog ieškovas iš atsakovės pajininkų (ne narių) šiuo pagrindu yra pašalintas teisėtai ir pagrįstai.

10.       Teismas, spręsdamas dėl pajaus pripažinimo ir priteisimo, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma nustatyti, dėl kokių priežasčių, kokiu pagrindu ieškovo pajus sumažėjo 2005 m., tačiau to padaryti nepavyko, kadangi atsakovė tų metų (2004, 2005 m.) buhalterinės apskaitos dokumentų nėra išsaugojusi, jie teisėtai buvo sunaikinti praėjus 10 metų. Teismo vertinimu, šioje situacijoje būtent pats ieškovas privalo prisiimti savo neveikimo riziką. Teismas nurodė, kad toks ieškovo elgesys (nesidomėjimas visą laikotarpį savo pajaus dydžiu, 2018 m. sutikimas su pajaus apskaitos kortelėje nurodytu pajaus dydžiu) leidžia teismui vertinti, jog ieškovas vis dėlto žinojo apie pajaus sumažinimą dar 2005 m. Teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimams dėl pajaus pripažinimo ir priteisimo yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, todėl šie ieškinio reikalavimai atmestini.

11.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. vasario 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmesta patikslinto ieškinio dalis dėl ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo dalies, kuria ieškovas pašalintas iš atsakovės už žalos padarymą bendrovei, panaikinimo, teismo sprendimo dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl pajaus priteisimo, teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmesta patikslinto ieškinio dalis dėl pajaus pripažinimo, ir priėmė naują sprendimą – pripažino, kad ieškovo pajaus dydis bendrovėje yra 10 968,93 Eur; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12.       Kolegija, spręsdama dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymą teisėtumo, nurodė, kad prekių ir paslaugų apyvartos vykdymo pareiga atsakovės įstatuose buvo įtvirtinta nuo 2004 m., tačiau pasekmės už šios pareigos nevykdymą (pašalinimas) buvo nustatytos tik 2021 m. liepos 15 d. įstatuose ir su šiais pasikeitimais ieškovas nebuvo supažindintas, nors bendrovės narė R. P. apie pareigą vykdyti su atsakove prekių ir paslaugų apyvartą bei nustatytas nesikooperavimo pasekmes buvo informuota. Atsakovės skirtingų standartų taikymą kitų bendrovės narių ir ieškovo atžvilgiu patvirtina ir tai, jog 2020 m. gegužės 14 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštais atsakovės narės R. P. buvo prašoma vykdyti prekių ir paslaugų apyvartą su bendrove, o ieškovui tokio pobūdžio siūlymai nebuvo teikiami. Iki pašalinimo iš bendrovės ieškovas bandė bendradarbiauti, prašydamas sudaryti sutartį dėl svarstyklių naudojimo, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama gedimą, nors turėjo galimybę pasiūlyti kitas svarstykles. Be to, po pašalinimo iš bendrovės ieškovas prašė bendradarbiauti, siūlė įvairias paslaugas, tačiau atsakovė atmetė prašymą, teigdama, kad ieškovas dirbtinai kuria įrodymus ir kad paslaugos teikiamos tik nariams. Skirtingų standartų taikymas sudaro pagrindą abejoti atsakovės sąžiningumu ir tikraisiais ketinimais, siekiant bendradarbiavimo su visais bendrovės dalyviais, ir bendrovės noru įgyvendinti įstatuose įtvirtintus kooperavimosi tikslus. Nepriklausomai nuo to, jog atsakovei nėra nustatyta pareiga informuoti apie bendrovės įstatų pasikeitimus, atsakovė, įstatuose įtvirtindama vienodas pareigas, t. y. vykdyti su bendrove prekių ir paslaugų apyvartą, ir pareigos nevykdymo pasekmes, t. y. pašalinimą iš bendrovės tiek narių, tiek ir pajininkų (ne narių), atitinkamai abiejų subjektų atžvilgiu privalėjo taikyti vienodus informavimo standartus. Nei 2021 m., nei 2022 m. bendrovės įstatuose nėra pateikta, kas pagal bendrovės įstatus sudaro prekių ir paslaugų apyvartą. Atsakovė kreipėsi išaiškinimo ir, 2021 m. liepos 12 d. gavusi iš Žemės ūkio ministerijos atsakymą, kad žemės nuoma nėra kooperacija ir nepatenka į prekių ir paslaugų apyvartą, ieškovo su šiuo raštu nesupažindino. Kolegijos vertinimu, atsakovė, nutylėdama tokias aplinkybes, su ieškovu elgėsi nesąžiningai ir, ieškovui manant, jog žemės nuomos santykiai yra kooperavimosi veikla, negali remtis tomis aplinkybėmis, jog ieškovas tyčia nesikooperavo su bendrove. Konstatavusi, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, taikydama skirtingus standartus kitiems bendrovės nariams ir ieškovui bei neteikdama informacijos, tinkamai ir teisingai elgėsi su ieškovu, kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo dalis dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) dėl prekių ir paslaugų apyvartos nevykdymo yra naikintina kaip neteisėta.

13.       Kolegija, spręsdama dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už šiai padarytą žalą pagrįstumo, nurodė, kad atsakovės 2022 m. balandžio 4 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo garso įrašas ir jame aptariamos ieškovo pašalinimo priežastys dėl žalos darymo bendrovei nėra visa apimtimi išanalizuoti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Atsakovė teigia, kad ieškovas šmeižė bendrovę, nuteikinėjo prieš bendrovę žmones jau seniai, važinėjo pas žmones, reikalaudavo parodyti žemės nuomos su bendrove sutartis, visiems teigė, kad bendrovė bankrutuojanti, tačiau byloje nėra nustatyta nei tokių asmenų, su kuriais ieškovas bendravo, nei tokių įvykių datų ar vietų. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kam, kada buvo nurodyta informacija dėl galimo bendrovės bankroto ar dėl nutraukiamų sutarčių, ar kilo ir kokios buvo pasekmės bendrovei. Tokios aplinkybės turėjo būti nustatomos iš tiesioginių įrodymų – teismas turėjo pareigą išaiškinti atsakovei jos įrodinėjimo pareigą kviesti liudyti asmenis, kuriems ieškovas galimai pateikė informaciją, kuri galėjo būti žalinga bendrovei, ir iš jų parodymų nustatyti reikšmingus bylai faktus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovės 2022 m. balandžio 4 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo garso įraše girdėti, kad ieškovas sutiko, jog, esant abejonių ir siekdamas išsiaiškinti, apklausė kitus bendrovės dalyvius dėl dividendų išmokėjimo ar neišmokėjimo, o atsakovei pateikus įrodymus, pagrindžiančius išmokėtų dividendų pagrįstumą, ieškovas prisipažino klydęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog, 2005 metais sumažėjus ieškovo pajui ir bendrovei nepateikus pajaus sumažinimą patvirtinančių įrodymų, ieškovas turėjo pagrįstų abejonių dėl pajaus sumažinimo teisėtumo ir galėjo išreikšti neigiamą nuomonę atsakovės atžvilgiu dėl pajų dydžio. Vien neigiama nuomonė, ypač esant objektyviam pagrindui kilti ieškovo, kaip bendrovės pajininko, abejonėms ar nepasitenkinimui dėl bendrovės veiklos, negali būti pripažįstama ieškovo daroma žala bendrovei. Ieškovo pašalinimo iš bendrovės motyvas – dėl ieškovo padarytos žalos bendrovės pasėlių laukui – negali nulemti ieškovo pašalinimo iš bendrovės, ir nors ieškovas neneigia, jog važinėjo per pasėlių lauką, ir sutinka atlyginti padarytą 12 Eur žalą, tačiau padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio ieškovas turėtų būti pašalintas iš bendrovės pajininkų (ne narių). Atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą dėl ieškovo sistemingo elgesio, galimai padariusio jai žalos, tačiau konkretūs ieškovo veiksmai ir jų visumos pasekmės bendrovei nebuvo analizuotos ir nustatytos. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškiai įvardyti, kuo pasireiškė ieškovo daroma žala bendrovei, t. y. kokią įtaką ieškovo elgesys turėjo bendrovei, kuo pasireiškė žalingumas ar neigiamas poveikis bendrovės įvaizdžiui ir reputacijai. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai nepasisakė dėl svarbių nagrinėjamo klausimo argumentų, nenustatė duomenų iš pirminių šaltinių, nenustatė konkrečių faktų ar įvykių, jų pasekmių, kurie patvirtintų ieškovo daromą žalą bendrovei, todėl neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės.

14.       Kolegija, spręsdama dėl ieškinio senaties taikymo ieškinio reikalavimams dėl pajaus pripažinimo ir priteisimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties terminui skaičiuoti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir ieškinio senaties termino pradžios momentą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas, pasirašydamas pajaus apskaitos kortelėje, žinojo ar turėjo žinoti apie pajaus sumažinimo faktą anksčiau, nei pasirašė pajaus apskaitos kortelėje 2018 m. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apie pajaus sumažėjimą žinojo 2005 m., todėl ieškinio senaties termino pradžios momentas turi būti siejamas su ieškovo apskaitos kortelės pasirašymo momentu 2018 m., o ne su 2005 m. pajaus sumažinimo momentu. Kolegija nusprendė, kad ieškovas nepraleido 10 metų senaties termino minėtiems reikalavimams pareikšti.

15.       Kolegija, spręsdama dėl ieškinio reikalavimų dėl pajaus pripažinimo ir priteisimo, nurodė, kad ieškovas teigia, jog jo pajaus dydis yra 10 968,93 Eur, 2005 metų duomenys apie jo pajaus sumažėjimą 4092 Lt suma atsirado nepagrįstai. Atsakovė teigia, kad ieškovo pajaus dydis yra 6816,79 Eur, tačiau dokumentų, kokiu pagrindu 2005 metais ieškovo pajus sumažėjo, nepateikė ir paaiškinti tokio sumažėjimo negalėjo. Atsakovė darė prielaidas, kad ieškovas savo pajų kažkam perleido, galbūt ieškovas 2004 m. balandžio 26 d. įsigijo iš atsakovės traktoriaus priekabą, tačiau jokių tokius perleidimus patvirtinančių įrodymų neturėjo. Ieškovas nurodytas aplinkybes neigia, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų perleidęs pajų ar įsigijęs traktorių iš atsakovės. Byloje yra pateikti 2004 m. ir 2005 m. atsakovės nuosavo kapitalo – pajininkų narių ir pajininkų ne narių registrai, iš jų matyti, jog 2004 m. gruodžio 31 d. ieškovo pajaus dydis buvo 10 110 Lt, o 2005 m. gruodžio 31 d. ieškovo pajaus dydis buvo 6018 Lt. Bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma nustatyti, dėl kokių priežasčių, kokiu pagrindu ieškovo pajus sumažėjo 2005 m., tačiau to padaryti nepavyko, kadangi atsakovė tų metų (2004, 2005 m.) buhalterinės apskaitos dokumentų nėra išsaugojusi, nes jie teisėtai buvo sunaikinti praėjus 10 metų. Nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 31 d. atsakovės bendras atsakovo kapitalas sudarė 2 743 854 Lt, o 2005 m. gruodžio 31 d. – 2 739 762 Lt. Bendras atsakovės kapitalas sumažėjo 4092 Lt suma. Tokia pat suma 2005 m. buvo sumažintas ieškovo pajaus dydis. Paaiškinimų, dėl kokių priežasčių šis kapitalas sumažėjo, atsakovė nepateikė. Ši aplinkybė paneigia atsakovės versiją, kad ieškovas kažkam perleido savo pajaus dalį, nes tokiu būdu bendras atsakovės kapitalas nebūtų sumažėjęs. Atsakovės prielaidos nėra patvirtintos objektyviais duomenimis ir nėra pakankamos siekiant padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog 2005 m. ieškovo pajaus dydis buvo sumažintas dėl atsakovės nurodytų priežasčių (pajaus perleidimo, traktoriaus įsigijimo). Juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Kooperatinė bendrovė taip pat privalo tinkamai tvarkyti savo buhalterinę apskaitą ir pagrįsti įrašų apie pajaus pokyčius priežastis. Nesant byloje duomenų, patvirtinančių 2005 m. teisėtą ieškovo pajaus sumažinimą 4092 Lt suma, visos abejonės ir neaiškumai aiškintini silpnesnės teisinio santykio šalies, atsakovės pajininko fizinio asmens, t. y. ieškovo, naudai. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo pateiktų skaičiavimų, kad, nesant neteisėto pajaus sumažinimo, ieškovo pajaus suma būtų 10 968,93 Eur. Kolegija padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo pajus buvo sumažintas nepagrįstai, ir nusprendė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, jog pajaus dydis yra 10 968,93 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas.

16.       Nurodžiusi, kad alternatyvus ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 4152,14 Eur sumą už neteisėtai sumažintą pajinį įnašą, kuris nagrinėtinas netenkinus kitų ieškinio reikalavimų, priklauso nuo reikalavimo dėl ieškovo pašalinimo iš bendrovės pajininkų (ne narių) neteisėtumo išnagrinėjimo, kolegija nusprendė bylos dalį dėl šio alternatyvaus reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovo apeliacinis skundas buvo tenkintas, o atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymą teisėtumo, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl narystės kooperatyve, juridinio asmens teisės turėti tokius narius, kurie vykdo bendrovės tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2011; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovės veiklos tikslų ir to, kad ieškovas yra nesuinteresuotas jų siekti. Atsakovės nariai 2022 m. balandžio 4 d. susirinkime vienbalsiai nutarė šalinti ieškovą iš atsakovės pajininkų (ne narių) ir ieškovas neįrodė tokio sprendimo prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo, sąžiningumo principui. Teismas negali versti privataus juridinio asmens priimti dalyvius, kurie buvo pašalinti, kurie ne tik kad nevykdo kooperatinės bendrovės veiklos tikslų, bet ir sąmoningai veikia prieš juos. Atsakovė laiko, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo paneigė pačios atsakovės teisę spręsti dėl nesikooperuojančių, kooperatinės bendrovės veiklos tikslų nevykdančių ir neketinančių vykdyti dalyvių pašalinimo. Visa bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės tikslai yra skirtingi, kad ieškovas ir atsakovė yra ne besikooperuojantys asmenys, o konkurentai (ypač kas susiję su konkurencija dėl žemės). Teismas neteisėtai verčia atsakovę grąžinti tarp savo pajininkų konkurentą (ieškovą), kuris tik ir siekia gauti informaciją apie atsakovės veiklą ir ją panaudoti savanaudiškais tikslais. Teismas turėjo vertinti, ar ieškovas vykdė apyvartą iki jo pašalinimo, o jeigu nevykdė, tai dėl kokių priežasčių jos nevykdė, tačiau teismas nusprendė priešingai – vertino tik deklaratyvius ieškovo teiginius, kad jis nori vykdyti apyvartą su atsakove ateityje. Teismas paneigė kooperatinės bendrovės autonomiškumo principą, paneigė atsakovės narių 2022 m. balandžio 4 d. išreikštą valią dėl ieškovo pašalinimo ir be pagrindo verčia atsakovę palikti tarp jos pajininkų asmenį, veikiantį prieš atsakovės tikslus.

17.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl

17.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pajaus pripažinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl tikimybių pusiausvyros ir probatio diabolica (negalima reikalauti įrodyti tai, kas neįmanoma) principų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas privertė atsakovę įrodinėti tai, kas neįmanoma, nes šis teismas manė, jog, iškilus klausimui dėl prieš 20 metų sumažėjusio ieškovo pajaus, būtent atsakovė privalėjo turėti visus išsaugotus dokumentus ir pagrįsti pajaus sumažėjimo priežastį. Teismas pažeidė tikimybių pusiausvyros principą, nes ieškovas tiesiog nepateikė nė vieno įrodymo, leidžiančio patikėti jo dėstoma įvykių versija. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019). Atsakovė laikosi pozicijos, kad iš jos nebegalėjo būti reikalaujama po 20 metų pateikti dokumentus, duomenis ir informaciją, pagrindžiančius ieškovo pajaus sumažinimą 2005 metais. Bendrieji įmonės dokumentai yra saugomi ne ilgiau kaip 10 metų. Atsakovė buvo pateikusi teismui dokumentų sunaikinimo aktus, o apeliacinės instancijos teismas net pripažino, kad atsakovė turėjo teisę sunaikinti dokumentus pasibaigus jų saugojimo terminui. Tad jei ieškovas buvo įsitikinęs, kad jo pajus sumažintas neteisėtai, būtent jis, ieškovas, ir privalėjo tai įrodyti. Ieškovo įrodinėjimas negalėjo apsiriboti bendro pobūdžio versija, neva galbūt atsakovės buhalterė padarė klaidą apskaitos įrašuose.

18.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Pagal atsakovės įstatų, patvirtintų 2017 m. kovo 23 d., 3.5.3 punktą, atsakovės nariai privalo vykdyti su atsakove apyvartą ar kitaip prisidėti prie atsakovės tikslų įgyvendinimo. Įstatų, patvirtintų 2022 m. kovo 14 d., 4.5.8 punkte, reglamentuojančiame pašalinimo iš bendrovės pagrindus, nurodyta, o kartu ir išaiškinta, kas yra prekių ir paslaugų apyvarta: narys šalinamas, kai nevykdo su atsakove prekių ir paslaugų apyvartos (neperka ar neparduoda prekių, neperka ar neteikia žemės ūkio paslaugų). Toks pašalinimo pagrindas atsirado tik 2022 m. kovo 14 d., o ieškovas buvo pašalintas iš bendrovės 2022 m. balandžio 4 d., t. y. greičiau nei po mėnesio. Išrašytos ir priimtos PVM sąskaitos faktūros, jų įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą patvirtina vykusią prekių ir paslaugų apyvartą tarp ieškovo ir atsakovės, priešingu atveju atsakovė turėjo pranešti ieškovui, kad šių paslaugų neįskaito. Ieškovas teikė atsakovei konkrečius pasiūlymus perimti dirbti įsiterpusius jo žemės sklypus pagal atsakovės taikomą visiškos kooperacijos modelį, kaip ir su kitais bendrovės nariais, bet jo prašymas buvo netenkintas.

18.2.                      Ieškovo pašalinimas iš atsakovės pajininkų (ne narių) nebuvo susijęs su žalos atsakovei padarymu, o yra pasekmė ieškovo atsisakymo paklusti atsakovės vadovo ir jo giminaičių – bendrovės narių valiai, jis yra neparankus atsakovės narys, nes siekia skaidrumo ir aiškumo atsakovės veikloje. Ieškovo rašomi pareiškimai dėl žemės sklypo ribų, riboženklių pašalinimo, žalos darymo pasėliams ir kt. buvo nukreipti ne prieš pačią atsakovę, bet prieš atsakovės vadovų savanaudiškus ir neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės 2022 m. balandžio 8 d. visuotiniame narių susirinkime priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš atsakovės narių už žalos atsakovei padarymą nebuvo pakankamai pagrįstas, nes konkretūs žalos padarymo faktai nebuvo teismui pateikti, neapskaičiuota reali padaryta žala, nepateikti duomenys, kad atsakovė dėl ieškovo veiksmų patyrė kokių nors nuostolių, neišsiaiškinta, kad jeigu ir buvo teikiami kokie nors duomenys apie atsakovę tretiesiems asmenims, kas buvo tie asmenys ir kaip jie tą informaciją suprato, kokios buvo to pasekmės. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) ieškovo nesąžiningumo fakto pagrindimo pareiga teko atsakovei, tačiau ši aplinkybė bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo įrodinėjama, atsakovė ją iškėlė tik kasaciniame skunde.

18.3.                      Kasacinio teismo praktika ir teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsakovės netiesioginius įrodymus įvertino kaip nepakankamus ir, pritaikęs negatyvųjį įrodinėjimo naštos aspektą, konstatavo, kad atsakovė neįrodė pajaus sumažinimo priežasčių. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-l075/2024). 

18.4.                      Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovas paneigė atsakovės pateiktą versiją, kad jo pajaus sumažinimas susijęs su jam 2004 m. balandžio 20 d. perduota traktoriaus priekaba. Visų pirma, nėra pirkimo–pardavimo sutarties, buhalterinio dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti: buvo sumokėta ar atlikta kažkokia užskaita, žemės ūkio formos Nr. 52 duomenys įrodo neatlygintino priekabos perdavimo ieškovui faktą, atsakovės įrodinėjama priekabos vertė 2004 m. balandžio 20 d. neatitinka sumažintos pajaus dydžio dalies, pajaus apskaitos kortelėje padaryti pakeitimai yra vėlesni, nei buvo perduota ieškovui technika. Būtent tokių įrodymų visuma ir suponavo teismui įsitikinimą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovui priklausantis pajus buvo sumažintas pagrįstai. Iš teismui pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovė ir kitų pajininkų atžvilgiu taip elgėsi ir visais atvejais pajų tik mažino, ir pateikė tai kaip „klaidą“, todėl neatmetama tokia galimybė, kad ir dėl ieškovo buvo suklysta, ir teismas šią klaidą pagrįstai ištaisė. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

19.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. L., E. L., V. L., J. J., S. J., R. P., R. Š. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, prašo kasacinį skundą tenkinti.

20.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G. atsiliepimo į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir kasacinio nagrinėjimo dalyko

21.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovės kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

22.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3  punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

23.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuriomis šis teismas: paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pripažinti negaliojančia ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už tai, kad ieškovas nevykdė prekių ir paslaugų apyvartos; panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atmesti patikslinto ieškinio dalį dėl ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo dalies, kuria ieškovas pašalintas iš atsakovės už žalos padarymą bendrovei, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atmesti patikslinto ieškinio dalį dėl pajaus pripažinimo ir priėmė naują sprendimą – pripažino, kad ieškovo pajaus dydis bendrovėje yra 10 968,93 Eur. Kasaciniame skunde pateikti teiginiai ir argumentai tik dėl nurodytų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių neteisėtumo. Taigi peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal atsakovės kasacinį skundą objektas yra tik nurodytos ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys.

24.       Atsakovė, ginčydama nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kasaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl narystės kooperatyve, juridinio asmens teisės turėti tokius narius, kurie vykdo bendrovės tikslus, dėl juridinio asmens dalyvio sąžiningumo pareigos, dėl tikimybių pusiausvyros ir probatio diabolica principų taikymo.

25.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde teigdama, jog teismas pažeidė Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį, atsakovė nenurodo tokį teiginį patvirtinančių teisinių argumentų, todėl toks atsakovės teiginys nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jis neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26.       .Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju aktualias teisės normas, reglamentuojančias atsakovės – kooperatinės bendrovės teisę pašalinti iš kooperatinės bendrovės jos pajininkus (ne narius) ir šią teisę įgyvendinančio organo sprendimo teisminę kontrolę, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, toliau pasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl atsakovės – kooperatinės bendrovės teisės pašalinti iš kooperatinės bendrovės jos pajininkus (ne narius) ir šią teisę įgyvendinančio organo sprendimo teisminės kontrolės

27.       Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas, be kita ko, dėl kooperatinės bendrovės pajininko (ne nario) pašalinimo iš kooperatinės bendrovės teisėtumo ir pagrįstumo.

28.       Byloje nustatyta, kad atsakovės struktūroje yra tiek kooperatinės bendrovės narių, tiek ir kooperatinės bendrovės pajininkų (ne narių). Nustatyta, kad ginčijamu 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimu ieškovas, tuometinis atsakovės pajininkas (ne narys), yra pašalintas iš atsakovės pajininkų (ne narių), dviem savarankiškais pagrindais, t. y. už prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymą bei už žalos atsakovei padarymą.

29.       Kooperatinių bendrovių steigimą, veiklą, narių teises ir pareigas, kooperatinių bendrovių valdymą ir kitus su kooperatinėmis bendrovėmis susijusius klausimus reglamentuoja specialusis teisės aktas – KBĮ (įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo preambulėje nurodyta, kad Lietuvos valstybė palaiko kooperatinį judėjimą, pripažįsta kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) (toliau – kooperatinės bendrovės) svarbiausiu tikslu paslaugų teikimą savo nariams, skatina kooperatinių bendrovių veiklą, įteisina jų nepriklausomumą.

30.       KBĮ (redakcija, galiojusi ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo priėmimo metu) 2  straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kooperacija – įstatymu pagrįstas veiklos ir išteklių sutelkimas dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, kooperatinė bendrovė – tai įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – juridinis asmuo) įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti; jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja valdant kooperatinę bendrovę.

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui, asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016, 27 punktas; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023, 34 punktas). Išskirtinis kooperatyvo bruožas – tiesioginė nauda visiems kooperatyvo nariams, kurie yra aktyviai įsitraukę į kooperatyvo veiklą kaip gamintojai, pirkėjai, pardavėjai ar kooperatyvo teikiamų paslaugų vartotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023, 34 punktas). Nors kooperatinė bendrovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, tačiau iš esmės ji nėra orientuota į investicinės grąžos pajaus turėtojams kūrimą. Kooperatinių bendrovių tikslas yra narių ekonominės, socialinės ir kultūrinės padėties gerinimas. Kooperacija padeda nariams vykdyti jų ekonominę veiklą, gerinti narių ekonominę padėtį. Kooperatyvų veiklai būdingi šie visuotinai pripažinti kooperatyvų veiklos principai: savanoriška ir atvira narystė, demokratiškumas, narių ekonominis dalyvavimas, autonomija ir nepriklausomumas, narių edukacija, bendradarbiavimas tarp kooperatyvų, bendruomeniškumas (International Co-operative Alliance, Guidance Notes to the Co-operative Principles, 2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-611/2024, 21 punktas).

32.       KBĮ 5 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kooperatinės bendrovės steigimo dokumentai yra įstatai ir steigimo sutartis; kooperatinės bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo kooperatinė bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Pagal šio straipsnio 3 dalies, kuri reglamentuoja privalomus reikalavimus kooperatinės bendrovės įstatų turiniui, 8 punktą, įstatuose turi būti nurodyta, be kita ko, priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, išstojimo ir pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. KBĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuojama, kad kooperatinė bendrovė, be kita ko, turi teisę nustatyti savo organizacinę struktūrą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kooperatinė bendrovė gali turėti ir kitų teisių, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems teisės aktams, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kooperatinės bendrovės ginčai su nariais ir trečiaisiais asmenimis nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal KBĮ 9 straipsnio 2 punktą, asmens narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia pašalinus jį iš kooperatinės bendrovės narių. KBĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo iš kooperatinės bendrovės narių gali būti pašalintas įstatuose nustatyta tvarka kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimu, jeigu jis nevykdo nario pareigų, pažeidžia kooperatinės bendrovės įstatus, narių susirinkimo sprendimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, susijusius su kooperatinių bendrovių veikla, padaro žalos kooperatinei bendrovei; jeigu pašalintasis iš kooperatinės bendrovės narių nesutinka su tokiu sprendimu, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą. KBĮ 11 straipsnyje reglamentuojama, kad kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu (2 dalis); kooperatinės bendrovės nario kitos teisės ir pareigos nustatomos kooperatinės bendrovės įstatuose (3 dalis).

33.       Pagal atsakovės įstatus, kooperatinės bendrovės nariai privalo, be kita ko, vykdyti su kooperatine bendrove prekių ir paslaugų apyvartą (3.5.2 punktas); savo veiksmais ar neveikimu nesukelti žalos kooperatinei bendrovei, jos turtui ar reputacijai (3.5.5 punktas). Kooperatinės bendrovės pajininkai (ne nariai) turi tas pačias pareigas, kurios nustatytos kooperatinės bendrovės nariams (įstatų 3.10.6 punktas), kooperatinės bendrovės pajininkai (ne nariai) gali būti pašalinami iš kooperatinės bendrovės, laikantis šių įstatų 4.5 punkte nustatytų kooperatinės bendrovės narių šalinimo pagrindų ir tvarkos. Asmuo iš kooperatinės bendrovės narių gali būti pašalintas kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimu, jeigu, be kita ko: padaro žalos kooperatinei bendrovei (įskaitant jos įvaizdį ir reputaciją) (įstatų 4.5.5 punktas); nevykdo su kooperatine bendrove prekių ir paslaugų apyvartos (neperka ar neparduoda prekių, neperka ar neteikia žemės ūkio paslaugų) (įstatų 4.5.8 punktas). Jeigu pašalintasis iš kooperatinės bendrovės narių nesutinka su tokiu sprendimu, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą (įstatų 4.6 punktas). Sprendimus dėl pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių ir pajininkų (ne narių) priima kooperatinės bendrovės narių susirinkimas (įstatų 6.2.1 punktas).

34.       Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad ieškovas, kaip atsakovės pajininkas (ne narys), galėjo būti atsakovės narių susirinkimo sprendimu pašalintas iš atsakovės, laikantis jos įstatų 4.5 punkte nustatytų kooperatinės bendrovės narių šalinimo pagrindų ir tvarkos.

35.       Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 41 punktas).

36.       Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, kai pažeidžiamos procedūrinės susirinkimo organizavimo taisyklės – sušaukimo, kvorumo ir pan., taip pat ir tais atvejais, kai pats priimtų sprendimų turinys yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-378/2020, 29 punktas). Nors minėta kasacinio teismo praktika yra suformuota bylose dėl akcinių bendrovių valdymo organų sprendimų nuginčijimo, šios praktikos principinės nuostatos dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų nuginčijimo pagrindų yra aktualios ir nagrinėjamoje byloje, kurioje ginčijamas kooperatinės žemės ūkio bendrovės valdymo organo – narių susirinkimo sprendimas.

37.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, pagal kurį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šis principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Suinteresuoto asmens CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu teisme pareikštas reikalavimas dėl kooperatinės bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali būti šių kooperatinės bendrovės sprendimų teisėtumo teisminės kontrolės pagrindas ir kooperatinė bendrovė, nors jai ir būdingi autonomiškumas ir nepriklausomumas, neturi neliečiamumo garantijų prieš pagal įstatymus veikiančio teismo įsikišimą, nepriklausomai nuo už ginčijamus sprendimus balsavusių kooperatinės bendrovės organų narių skaičiaus ir pan. Kooperatinės bendrovės narių tikslų bendrumo principas, už ginčijamus sprendimus balsavusių kooperatinės bendrovės organų narių valia neteikia teisinio pagrindo kitokiam aiškinimui, nes tai reikštų nepagrįstą ir nepateisinamą jų suabsoliutinimą bei neteisėtą teisės į teisminę gynybą apribojimą. Daugumos valia ne visada turi prioritetą: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą, vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Kai pašalintas iš kooperatinės bendrovės asmuo teisme ginčija savo pašalinimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šiuo aspektu susiduria konkuruojantys kooperatinės bendrovės ir pašalintojo interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš kooperatinės bendrovės, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui. 

Dėl teismo precedento 

38.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

39.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41.       Kai kasacinis skundas grindžiamas nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos; tai daroma analizuojant apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024 49 punktą).

42.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymą teisėtumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl narystės kooperatyve, juridinio asmens teisės turėti tokius narius, kurie vykdo bendrovės tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2011; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023). Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

43.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymą teisėtumo, nustatė, kad: prekių ir paslaugų apyvartos vykdymo pareiga atsakovės įstatuose buvo įtvirtinta nuo 2004 m., tačiau pasekmės už šios pareigos nevykdymą (pašalinimas) buvo nustatytos tik 2021 m. liepos 15 d. įstatuose ir su šiais pasikeitimais ieškovas nebuvo supažindintas, nors bendrovės narė R. P. apie pareigą vykdyti su atsakove prekių ir paslaugų apyvartą bei nustatytas nesikooperavimo pasekmes buvo informuota; 2020 m. gegužės 14 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštais atsakovės narės R. P. buvo prašoma vykdyti prekių ir paslaugų apyvartą su bendrove, o ieškovui tokio pobūdžio siūlymai nebuvo teikiami; iki pašalinimo iš bendrovės pajininkų (ne narių) ieškovas bandė bendradarbiauti, prašydamas sudaryti sutartį dėl svarstyklių naudojimo, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama gedimą, nors turėjo galimybę pasiūlyti kitas svarstykles; po pašalinimo iš bendrovės pajininkų (ne narių) ieškovas prašė bendradarbiauti, siūlė įvairias paslaugas, tačiau atsakovė atmetė prašymą; nei 2021 m., nei 2022 m. atsakovės įstatuose nėra nurodyta, kas pagal juos sudaro prekių ir paslaugų apyvartą; atsakovė kreipėsi išaiškinimo ir, 2021 m. liepos 12 d. gavusi iš Žemės ūkio ministerijos atsakymą, kad žemės nuoma nėra kooperacija ir nepatenka į prekių ir paslaugų apyvartą, ieškovo su šiuo raštu nesupažindino. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadas, kad: atsakovė ieškovui ir kitiems savo nariams taikė skirtingus standartus, privalėjo taikyti vienodus informavimo standartus tiek savo nariams, tiek ir pajininkams (ne nariams), skirtingų standartų taikymas sudaro pagrindą abejoti atsakovės sąžiningumu ir tikraisiais ketinimais, siekiant bendradarbiavimo su visais bendrovės dalyviais, ir bendrovės noru įgyvendinti įstatuose įtvirtintus kooperavimosi tikslus; atsakovė, 2021 m. liepos 12 d. gavusi iš Žemės ūkio ministerijos atsakymą ir nutylėdama jame nurodytas aplinkybes, su ieškovu elgėsi nesąžiningai ir, ieškovui manant, jog žemės nuomos santykiai yra kooperavimosi veikla, negali remtis tomis aplinkybėmis, jog ieškovas tyčia nesikooperavo su bendrove. Įvertinęs, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, taikydama skirtingus standartus kitiems bendrovės nariams ir ieškovui bei neteikdama informacijos, tinkamai ir teisingai elgėsi su ieškovu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo dalis dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) dėl prekių ir paslaugų apyvartos nevykdymo yra naikintina kaip neteisėta.

44.       Atsakovė, teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymą teisėtumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016 ir 2023 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023 pateiktų išaiškinimų, kasaciniame skunde iš esmės tik pasirinktinai cituoja kasacinio teismo 2023 m. kovo  9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023 33–35, 42, 44, 45, 52, 53 punktus, viename iš kurių (45 punkte) kasacinis teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016 37 punkte pateiktais išaiškinimais. Atsakovė kasaciniame skune neanalizuoja šių gretinamų ir nagrinėjamos bylų faktinių aplinkybių panašumo bei skirtumų, neatsižvelgia į skundžiamoje nutartyje nurodytas nustatytas faktines bylos aplinkybes, jų skirtumus nuo gretinamų bylų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu pastarosiose bylose priimtose kasacinio teismo nutartyse buvo suformuluotos atitinkamos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, taip pat neatsižvelgia į aptariamose bylose taikomos teisės netapatumą, į tai, kad nurodytose bylose, skirtingai nei nagrinėjamoje, buvo sprendžiami klausimai atitinkamai dėl mirusio kooperatinės bendrovės nario sutuoktinės teisės tapti kooperatinės bendrovės nare ir dėl žemės ūkio kooperatyvo valdybos teisės spręsti dėl naujų narių priėmimo bei taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios teisės normos, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo pašalinti ieškovą iš kooperatinės bendrovės pajininkų (ne narių) teisėtumo ir taikomos šį klausimą reglamentuojančios teisės normos. Atsakovė kasaciniame skunde taip pat neanalizuoja skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų ir jų nelygina su kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016 ir 2023 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2023 suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, argumentuotai nepagrindžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. 

45.       Teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022  m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 suformuotos praktikos, atsakovė kasaciniame skunde nenurodo tokį teiginį patvirtinančių teisinių argumentų, todėl toks atsakovės teiginys nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jis neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1  dalies 3 punktas).

46.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2011 pateiktų išaiškinimų, jog kooperatyvų sąjungos veikla iš esmės grindžiama dalyvavimu, todėl jos nario pareigų nevykdymo faktas pažeidžia tiek kooperatyvų sąjungos, tiek kitų šios sąjungos narių interesus. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, minėtoje nutartyje kasacinis teismas iš esmės nurodė, jog turi būti vertinama, ar pašalintasis narys vykdė apyvartą iki jo pašalinimo, o jei nevykdė – tai dėl kokių priežasčių. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje to nevertino, o vertino tik deklaratyvius ieškovo teiginius, kad jis nori vykdyti apyvartą su atsakove ateityje.

47.       Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) dėl prekių ir paslaugų apyvartos nevykdymo teisėtumo, nustatė ir įvertino šiuo aspektu reikšmingą šalių elgesį iki ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo priėmimo t. y. tai, kad: ieškovas nebuvo supažindintas su atsakovės įstatų pakeitimu, nustatančiu pasekmės (pašalinimas iš atsakovės pajininkų (ne narių)) už prekių ir paslaugų apyvartos su atsakove nevykdymą; ieškovas bandė bendradarbiauti su atsakove, prašydamas sudaryti sutartį dėl svarstyklių naudojimo, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama gedimą, nors turėjo galimybę pasiūlyti kitas svarstykles; atsakovė taikė skirtingus informavimo standartus ieškovui ir kitiems savo nariams dėl apyvartos vykdymo ir jos nevykdymo pasekmių; atsakovė, ieškovui manant, jog žemės nuomos santykiai yra kooperavimosi veikla, neinformavo ieškovo, jog tarp jų vykusi žemės nuoma nepatenka į prekių ir paslaugų apyvartos vykdymą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas abejoti atsakovės sąžiningumu ir tikraisiais ketinimais, siekiant bendradarbiavimo su visais bendrovės dalyviais, bei noru įgyvendinti įstatuose įtvirtintus kooperavimosi tikslus, atsakovė su ieškovu elgėsi nesąžiningai ir, ieškovui manant, jog žemės nuomos santykiai yra kooperavimosi veikla, negali remtis aplinkybėmis, jog ieškovas tyčia nesikooperavo su bendrove. Šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados kasaciniu skundu nėra ginčijamos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, jog nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2011 pateiktų išaiškinimų.

48.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už šiai padarytą žalą teisėtumo, nevertino ieškovo, kaip buvusio atsakovės dalyvio, elgesio sąžiningumo principo aspektu ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl juridinio asmens dalyvio sąžiningumo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008; 2009 m. lapkričio 9  d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-486/2009; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-916/2024). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

49.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už šiai padarytą žalą teisėtumo, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo dalį, kuria ieškovas pašalintas iš atsakovės pajininkų (ne narių) už žalos šiai padarymą, ir šią bylos dalis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo, be kita ko, tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai nepasisakė dėl svarbių nagrinėjamo klausimo argumentų, neanalizavo ir nenustatė konkrečių ieškovo veiksmų bei jų visumos pasekmių atsakovei, nenustatė duomenų iš pirminių šaltinių, konkrečių faktų ar įvykių, jų pasekmių, kurie patvirtintų ieškovo daromą žalą atsakovei, todėl neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės.

50.       Atskovė kasaciniu skundu nekvestionuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista nagrinėjamo klausimo dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už šiai padarytą žalą teisėtumo esmė, taip pat neginčija, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju turėjo teisėtą pagrindą panaikinti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir bylą dėl tos dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius pagrindą panaikinti aptariamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei tokį pagrindą taikant, byloje susiklostė procesinė situacija, kad faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos ieškovo reikalavimui pripažinti negaliojančiu ginčijamo 2022 m. balandžio 4 d. VNS sprendimo dalį, kuria ieškovas pašalintas iš atsakovės už žalos šiai padarymą, išspręsti, be kita ko, ir aplinkybės dėl ieškovo elgesio, teismo nėra nustatytos. Atsakovė kasacinio skundo argumentais nepagrindžia, kad esant tokiai procesinei situacijai byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą vertinti ieškovo elgesį, kuris kaip faktinės bylos aplinkybės nėra nustatytas, sąžiningumo aspektu.

51.       Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų. 

52.       Teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) už šiai padarytą žalą teisėtumo, nukrypo nuo jos nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų, atsakovė kasaciniame skune neanalizuoja skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų ir jų nelygina su nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, argumentuotai nepagrindžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

53.       Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl pajaus pripažinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl tikimybių pusiausvyros ir probatio diabolica principų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-294 (taip nurodyta kasaciniame skunde); 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024 ir kt.). Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas privertė atsakovę įrodinėti tai, kas neįmanoma, nes šis teismas manė, jog, iškilus klausimui dėl prieš 20 metų sumažėjusio ieškovo pajaus, būtent atsakovė privalėjo turėti visus išsaugotus dokumentus ir pagrįsti pajaus sumažėjimo priežastį. Atsakovė laikosi pozicijos, kad iš jos nebegalėjo būti reikalaujama po 20 metų pateikti dokumentus, duomenis ir informaciją, pagrindžiančius ieškovo pajaus sumažinimą 2005 metais, nes bendrieji įmonės dokumentai yra saugomi ne ilgiau kaip 10 metų ir yra sunaikinami pasibaigus jų saugojimo terminui. Anot atsakovės, teismas pažeidė tikimybių pusiausvyros principą, nes ieškovas tiesiog nepateikė nė vieno įrodymo, leidžiančio patikėti jo dėstoma įvykių versija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

54.       Teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje 3K-294 (taip nurodyta kasaciniame skunde), 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013, 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021 suformuotos praktikos, atsakovė kasaciniame skunde nenurodo tokį teiginį patvirtinančių teisinių argumentų, todėl toks atsakovės teiginys nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jis neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo dėl pajaus pripažinimo, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas buvo atmestas, ir priėmė naują sprendimą – pripažino, kad ieškovo pajaus dydis bendrovėje yra 10 968,93 Eur. Priimdamas tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė į šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis jos grindė savo reikalavimą ir atsikirtimus, nusprendė, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių, konstatavo, jog byloje nepavyko nustatyti ieškovo pajaus sumažėjimo 2005 m. priežasčių bei pagrindo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo pajus buvo sumažintas nepagrįstai.

56.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

57.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą).

58.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos medžiagą ir joje priimtų teismų procesinių sprendimų turinį, vertina, kad ją nagrinėję teismai tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti pajaus sumažėjimo pagrindą sudarančias aplinkybes, pajaus perleidimo, traktoriaus priekabos įsigijimo aplinkybes galima ir tiesioginiais, ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia, jie turi silpnesnę įrodomąją galią.

59.       Atsakovė teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas jai priskyrė naštą įrodyti aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti, iš esmės argumentuoja tuo, kad ji po 20 metų neturėjo galimybės pateikti dokumentus, duomenis ir informaciją, pagrindžiančius ieškovo pajaus sumažinimą 2005 metais, nes bendrieji įmonės dokumentai yra saugomi ne ilgiau kaip 10 metų ir yra sunaikinami pasibaigus jų saugojimo terminui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė savo atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes galėjo įrodinėti ne tik buhalteriniais apskaitos dokumentais, bet ir įvairiais kitais įrodymais, be kita ko, netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais ir kt. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas atsakovei priskyrė įrodyti tai, ko ji objektyviai negali įrodyti, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

60.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021 64 punktą).

61.       Atsakovė tikėtinumo taisyklės (tikimybių pusiausvyros principo) pažeidimą argumentuoja tuo, kad, anot jos, ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, leidžiančio patikėti jo dėstoma įvykių versija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis ir skundžiamos nutaries motyvus, vertina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, padarytos sprendžiant reikalavimą dėl pajaus pripažinimo, grįstos visumos byloje esančių įrodymų vertinimu. Vien tai, kad atsakovė byloje esančius įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Įvertinusi skundžiamos nutarties turinį ir aptariamus atsakovės kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad jie neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė tikėtinumo taisyklę (tikimybių pusiausvyros principą) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

62.       Teisėjų kolegija kitus kasacinio skundo argumentus vertina kaip nesuformuluojančius kasacijos pagrindo, neturinčius reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, konstatuoja, kad pagrindo ją pakeisti ar panaikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

64.       Kadangi bylos dalis skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidos šioje proceso stadijoje nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

65.       Kasacinis teismas patyrė 70,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1  dalimi,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 6 d. nutarties dalis, kuriomis:

palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo dalis pripažinti negaliojančia atsakovės neeilinio visuotinio narių 2022 m. balandžio 4 d. susirinkimo protokolo Nr. 68 sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovės pajininkų (ne narių) 2022 m. kovo 14 d. įstatų 4.5.8 punkte nustatytu pagrindu už tai, kad ieškovas nevykdė prekių ir paslaugų apyvartos, kaip to reikalauja įstatų 3.5.3 punktas, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31 straipsnis; 

panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo dalis, kuria atmesta patikslinto ieškinio dalis dėl atsakovės 2022 m. balandžio 4 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 68 sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dalies, kuria ieškovas pašalintas iš atsakovės pajininkų (ne narių) už žalos padarymą bendrovei, panaikinimo;

panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo dalis, kuria atmesta patikslinto ieškinio dalis dėl pajaus pripažinimo, ir priimtas naujas sprendimas – pripažinta, kad ieškovo pajaus dydis bendrovėje yra 10 968,93 Eur.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Antanas Simniškis

        Algirdas Taminskas

        Dalia Vasarienė