Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-12-08][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2926-644-2017].docx
Bylos nr.: I-2926-644/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus 300013972 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Teismo procesiniai dokumentai

Administracinė byla Nr. I-2926-644/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01906-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-6) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-07-09 iki 2017-08-25 buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose sanitarinio mazgo sienelė (su durimis) buvo tik 2 metrų aukščio ir neizoliavo sanitarinio mazgo nuo gyvenamosios patalpos. Kai kuriose kamerose nebuvo galimybės atidaryti lango, dalis langų buvo tamsinti. Kameroje Nr. 340 buvo įrengta orlaidė, pro kurią oras į patalpą beveik nepateko, todėl buvo sunku kvėpuoti. Mechaninė kamerų vėdinimo sistema įrengta ne visose kamerose ir ji veikia labai garsiai, dėl to nebuvo galimybės užmigti. Pažymėjo, kad prašė perkelti jį į kitą kamerą, tačiau atsakovo atstovas prašymo netenkino. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nemigą.

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 39) pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas siekia išvengti atsakomybės ir pareiškėjas juo nepasitiki. Pažymėjo, kad kamerose Nr. 206 ir Nr. 207 nebuvo mechaninės ventiliacijos. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 9-12) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad sanitarinių mazgų įrengimas Kauno tardymo izoliatoriuje atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 2,1 m. aukščio pertvara. Pareiškėjas buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nesiskundė nepatogumais dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Kamerose su neatidaromais langais yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema – į patalpą paduodamas šviežias oras, o ištraukiamas netinkamas. Kamerų languose taip pat įrengtos orlaidės natūraliai ventiliacijai. Akcentavo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje yra įrengta moderni vėdinimo sistema, jos skleidžiamo garso parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė. Pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir abstraktūs. Pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagįstas.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016-07-09 iki 2017-08-25.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose: nuo 2016-08-25 iki 2016-09-01 – kameroje Nr. 340, nuo 2016-09-12 iki 2016-09-15 ir nuo 2016-09-26 iki 2016-09-29 – kameroje Nr. 233; nuo 2016-10-06 iki 2016-10-13 - kameroje Nr. 206; nuo 2017-04-13 iki 2017-04-20 - kameroje Nr. 243; nuo 2017-05-02 iki 2017-05-04 - kameroje Nr. 207; nuo 2017-05-15 iki 2017-05-18 - kameroje Nr. 208; nuo 2017-07-24 iki 2017-07-28 - kameroje Nr. 242 (b. l. 9-12, 13).

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo likusio kameros ploto (iš viršaus patalpa atvira).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Galimybėms esant, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo atitvertas 2 metrų aukščio sienelėmis (su durimis), o pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma. Gana aukštos sanitarinio mazgo sienelės bei sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimą patvirtina į bylą pateiktos foto nuotraukos (b. l. 25, 27, 28). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl kamerų sanitarinių mazgų izoliavimo nuo gyvenamosios patalpos, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl nepakankamo vėdinimo. Pažymėjo, kad kai kuriose kamerose nebuvo galimybės atidaryti lango, o kameroje Nr. 340 buvo įrengta orlaidė, pro kurią oras į patalpą beveik nepateko, todėl buvo sunku kvėpuoti.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad kamerose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje kamerų ventiliavimo sistema atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kurių langai neatidaromi, veikia mechaninė ventiliavimo sistema – šviežias oras į kamerą yra įpučiamas ir ištraukiamas. Akcentavo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje yra įrengta moderni vėdinimo sistema, jos skleidžiamo garso parametrai atitinka teisės aktų reikalavimus. Neatidaromuose languose įrengtos ventiliavimo grotelės. Nors pareiškėjas tvirtina, kad nebuvo galimybės atidaryti orlaidės, tačiau į bylą pateiktos tipinių kamerų langų nuotraukos (b. l. 17) patvirtina, kad kamerose orlaidės gali būti uždarytos arba atidarytos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas neturėjo galimybės atidaryti lango ar orlaidės, ar, kad mechaninė ventiliacija neveikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant orlaidę ar langą, ar, kad būtų reiškęs pretenzijas dėl netinkamai (per garsiai) veikiančios mechaninės vėdinimo sistemos. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis dėl vėdinimo sistemos atitikties teisės aktų reikalavimams. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo kamerų natūralaus vėdinimo ar netinkamai veikiančios mechaninės vėdinimo sistemos atmetami kaip deklaratyvūs.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tamsintų stiklų įrengimas tardymo izoliatoriaus kamerose nedraudžiamas.

Pareiškėjas skunde atsakovui taip pat reiškia pretenzijas dėl jo neperkėlimo į kitą kamerą. Nurodo, kad prašė perkelti jį į kitą kamerą, tačiau atsakovo atstovas šio prašymo netenkino. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją su prašymais ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 37). Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo ir nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu dėl netenkinto prašymo perkelti į kitas patalpas, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per vieną mėnesį jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                      Audrius Grauželis

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK