Administracinė byla Nr. A-1720-552/2022
Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00014-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio A. S., jo atstovei advokatei I. A.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui J. B.,
vertėjaujant I. Z.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio A. S. sulaikymo persvastymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas persvarstyti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio A. S. (toliau – ir Užsienietis, apeliantas), sulaikymo Centre, nustatant sulaikymo terminą iki 2022 m. balandžio 19 d., bet ne ilgiau negu bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra (toliau – ir Teikimas).
2. Centras nurodė, kad 2021 m. spalio 23 d. apie 9 val. Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai, (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) sulaikė automobilį Mercedes-Benz, (duomenys neskelbtini) valstybiniais registracijos numeriais, kurio vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėjo du asmenys, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs M. F., gim. (duomenys neskelbtini) pateikęs (duomenys neskelbtini) identifikacijos kortelę. Šis asmuo pareigūnų sprendimu buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val., o 2021 m. spalio 25 d. Alytaus apylinkės teismas sprendimu Užsieniečiui taikė sulaikymą Centre iki 2022 m. sausio 23 d., bet ne ilgiau, iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu Užsienietis prisistatė esantis (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. bei pareiškė, kad nori likti Lietuvos Respublikoje ir teiks prašymą dėl prieglobsčio. 2021 m. gruodžio 14 d., Užsienietis pateikė rašytinį prašymą dėl jo asmens duomenų pakeitimo. Jis prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir pateikė savo gimimo liudijimą bei vairuotojo pažymėjimą, išduotą A. S. vardu. Užsienietis prieglobsčio prašymo nepateikė. Šiuo metu jis yra nelegalus migrantas, todėl turi būti persvarstyti ir jo sulaikymo pagrindai. Užsienietis supranta esančią situaciją, tačiau kategoriškai nesutinka būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, todėl Užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga, kadangi nėra nustatyta Užsieniečio bendradarbiavimo fakto su Lietuvos institucijomis sprendžiant jo teisinės padėties klausimą. Centras pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, bendrininkų grupėje, pasinaudodamas nelegalių migrantų gabenimą organizuojančios grupuotės paslaugomis, tai rodo, kad jis linkęs ignoruoti teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl, įvertinus Užsieniečio siekį nelegaliai keliauti į kitas Europos Sąjungos šalis, tikėtina, jog jis gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
3. Centro atstovas teismo posėdžio metu Teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
4. Užsienietis teismo posėdyje su Teikimu nesutiko, nurodė, kad nepagrįstai vertinama, jog Užsienietis nepateikė prašymo dėl prieglobsčio bei prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. sausio 20 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą iš dalies – pratęsė Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimu taikytą Užsieniečiui sulaikymą Centre iki 2022 m. balandžio 23 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš Užsieniečio ir jo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu Užsienietis, dar Alytaus apylinkės teisme nagrinėjamos bylos metu išreiškė norą dėl prieglobsčio jam suteikimo, todėl teismo pripažintas prieglobsčio prašytoju. Nors byloje esančiame registraciją patvirtinančiame lape pažymėta, kad asmuo nepageidauja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau šis dokumentas be datos, be Užsieniečio supažindinimo parašo, surašytas remiantis ankstesniais Užsieniečio pateiktais asmens duomenimis, todėl teismo vertinimu, šio dokumento negalima vertinti kaip neabejotinai patvirtinančio pasikeitusią asmens poziciją. Tačiau, byloje jokie veiksmai dėl jo prieglobsčio prašymo nebuvo atlikti – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nebuvo informuotas apie asmens prašymą, ir tokiu būdu nebuvo tinkamai įgyvendinta Užsieniečio teisė į prieglobsčio prašymo pateikimą, todėl teismas laiko, kad aptariamas Užsienietis vis dar yra prieglobsčio prašytojas.
7. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad 2021 m. liepos 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant Užsieniečio sulaikymo klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos. Įstatymo 14017 straipsnyje yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: 1) Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais; 2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nors jo asmenybė buvo nustatyta, tačiau teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje ir pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti, asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, asmuo yra prieglobsčio prašytojas ir jo prieglobsčio motyvai dar nėra išaiškinti, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas turi būti perduotas nagrinėti Migracijos departamentui.
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Užsieniečio prašymą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
11. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, jo tapatybė nustatyta, todėl jam gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje Užsienietis papildomai patvirtino, kad yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir tai padarė vasario mėnesį.
13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Užsienietis atitinka sulaikymo pagrindus, nes jo tapatybė nenustatyta, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tyčia klaidina institucijas prisistatydamas melagingais asmens duomenimis, pateikdamas svetimą asmens tapatybės kortelę.
14.2. Užsienietis vis dar nėra pateikęs asmens dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl jų autentiškumo, nors turėjo galimybę susitikti arba susisiekti su giminaičiais, taip pat, Centre 2022 m. sausio 24 d. buvo organizuojamas susitikimas su (duomenys neskelbtini) ambasados darbuotoju dėl minėtos valstybės piliečių identifikacijos.
14.3. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad nebūdamas sulaikytas, jis nesieks pabėgti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir proporcingas. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra tikslingas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę, todėl sprendė, jog šiuo metu Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir proporcingas.
17. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, jo tapatybė nustatyta, todėl jam gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
19. Teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (priimtas 2021 m. gruodžio 23 d.; Nr. XIV-816), taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojo ankstesnės redakcijos Įstatymas (galiojusios iki 2022 m. sausio 1 d.). Kaip jau yra pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1184-624-2022), Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas, taip pat 7 straipsnio 2 dalies nuostata, jog galioja tik paskelbti įstatymai, suponuoja, jog teisės teorijoje pripažįstamas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas yra Lietuvos Respublikos konstitucinis principas (taip pat žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimą). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčui taikytinos iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos nuostatos.
20. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytos aplinkybės, iš jų – ir kad užsienietis: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.), neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
21. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).
22. Byloje nustatyta, kad užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimas nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti jį į kilmės šalį. Šis Migracijos departamento sprendimas dar neįsiteisėjęs ir nėra galutinis.
23. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę.
24. Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų originalų, jo tapatybė nėra patvirtinta kitais galimais būdais, taigi konstatuotina, jog prieglobsčio prašytojo tapatybė dar nėra neginčijamai nustatyta ar patikrinta.
25. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ir siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).
27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietis, kurio tapatybė abejotina, būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai laikomas sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.
28. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsieniečiui taikyti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
29. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas. Užsieniečio tapatybė nėra tinkamai nustatyta, jo atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas, todėl norėdamas išvengti galimo sulaikymo bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teikiamomis garantijomis, viena kurių yra galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pabėgti iš VSAT, slėptis ir nevykdyti teismo sprendimo. Taikant Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre. Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.
30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro Teikimą dėl Užsieniečiui taikomo sulaikymo persvarstymo ir pratęsė sulaikymo terminą. Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia rizikos, kad pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis sieks pabėgti, pasislėpti ar neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl taikoma priemonė yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė.
31. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Stasys Gagys