Administracinė byla Nr. eAS-185-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05144-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

              (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lesto“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas AB ,,Lesto“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. spalio 30 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-3614 (toliau – ir išvada).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3614, kuria konstatuota, kad AB „Lesto“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad, nors buvo konstatuoti tam tikri Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai, pareiškėjo ginčijamoje išvadoje nėra suformuluoti jokie privalomi įpareigojimai ar nurodymai, kurie sukeltų jam realias teisines pasekmes ir įtakotų jo teisių bei pareigų apimtį. Nurodytoje išvadoje pateikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė dėl galimo AB ,,Lesto“ Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo. Ginčijama išvada pagal savo turinį ir formą neatitinka nei vienos sprendimo, kurį Viešųjų pirkimų tarnyba gali priimti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnį, rūšies. Išvadoje išdėstyta Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė gali būti pagrindu Viešųjų pirkimų tarnybai priimti sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes ir galėtų būti skundžiamas teismui. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. gegužės 21 d. nutartis a. b. Nr. AS858-336/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartis a. b. Nr. AS143-395/2012). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijama išvada nesukelia jam teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III.

Pareiškėjas AB „Lesto“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės ir priimti skundą nagrinėti.

Atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama išvada jau sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines ir finansines pasekmes. Išvadoje vienareikšmiškai konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas elektros energijos pirkimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Vėliau, vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimo atlikimo ir rezultatų įforminimo taisyklių 27 punkto reikalavimus, išvada pateikta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – ir Komisija). Išvados pagrindu Komisija atliks patikrinimą, kurio metu, be kitų klausimų, vertins ir elektros energijos įsigijimo procedūrų atitikimą teisės aktams ir išvada turės įtakos visuomeninės elektros energijos kainos viršutinės ribos 2016 metams nustatymui. Dėl išvados pareiškėjas patirs šias pasekmes – pripažinus elektros energijos įsigijimų vykdymą neteisėtu ir įsigijimo kainas nepagrįstomis (neracionaliomis), būtų sumažinta pareiškėjui nustatoma elektros energijos įsigijimo kaina kitiems (2016) metams. Sumažinta kaina neužtikrintų visiško pareiškėjo elektros energijos įsigijimo sąnaudų padengimo ir bendrovė patirs nuostolius, vykdydamas visuomeninio tiekėjo prievoles. Sistemiškai taikant teisės aktų nuostatas ir atsižvelgiant į Komisijos paaiškinimus, išvada savaime yra svarbus pagrindas atitinkamiems Komisijos sprendimams priimti ir pareiškėjui sukels nepageidaujamus finansinius padarinius (žalą).

Pažymėtina, kad išvadoje pažeidimas konstatuotas tik formaliai, Viešųjų pirkimų tarnyba neanalizavo ir nevertino elektros energijos įsigijimo kainų pagrįstumo ir racionalumo bendrovei perkant ją pagal dvišalius kontraktus.

Pareiškėjas gavo Komisijos 2014 m. gruodžio 2 d. raštą kartu su bendrovės planinio patikrinimo akto projektu, kuriame remiantis ginčijama išvada, teigiama, kad AB „Lesto“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Komisija, atlikusi parskaičiavimą, nustatė elektros energijos įsigijimo elektros energijos biržoje (perkant pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas) ir perkant dvišalių kontraktų pagrindu, sąnaudų skirtumą, kuris sudaro 18 843 965,55 Lt. Šią sumą Komisija priskyrė nepagrįstoms sąnaudoms, kurias bendrovė turės grąžinti, nustatant elektros energijos kainą vartotojams ateinantiems laikotarpiams (2016 metams). Klausimas dėl AB „Lesto“ viršutinės visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ribos 2015 metams perskaičiavimo įtrauktas į 2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos posėdžio darbotvarkę. Be to, 2014 m. gruodžio 12 d. Komisija pasvarstė pareiškėjo planinio patikrinimo projektą ir numatė jį patvirtinti gruodžio 15–19 d. Taigi skundžiamos išvados pagrindu Komisija priims itin reikšmingai pareiškėjo veiklą ir jos pajamas įtakojančius sprendimus.

Įvertinus Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnyje numatytą atsakomybę už Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų pažeidimus, darytina išvada, kad skundžiama atsakovo išvada sukelia teisines pasekmes ne tik pareiškėjui bei ir AB „Lesto“ darbuotojams, kurie buvo atsakingi už viešųjų pirkimų vykdymą.

Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad ginčijama išvada pagal savo turinį ir formą neatitinka nei vienos sprendimo, kurį Viešųjų pirkimų tarnyba gali priimti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnį, rūšies. Pati Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje aiškiai nurodo, kad elektros įsigijimu vertinimas atliktas ir išvada priimta remiantis šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Pareiškėjo nuomone, teismas, atsisakydamas priimti skundą, pažeidė visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principą bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pareiškėjas prašė panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. spalio 30 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-3614. Teismas konstatavo, kad ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo turinį šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų skundžiama išvada negali būti administracinės bylos dalyku.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Kita vertus, pažymėtina, jog nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Skundžiama išvada surašyta vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų Viešųjų pirkimų procedūrų vertinimo atlikimo ir rezultatų įforminimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.

Įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatyta viena iš tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikalingų prekių, paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertinti pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus.

Įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatytos Viešųjų pirkimų tarnybos teisės, inter alia Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn šį įstatymą pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis (8 p.); nustačius šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją (9 p.); nustačius šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo (10 p.).

Vadovaujantis Taisyklių 27 punktu vertinimo metu nustačius Įstatymo ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, vertinimą atlikęs darbuotojas per 3 darbo dienas nuo vertinimo išvados išsiuntimo parengia ir teikia Tarnybos direktoriui pasirašyti raštus dėl medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją.

Pagal Taisyklių 28 punktą, jeigu vertinimo išvadoje nurodoma, kad yra nustatyti Įstatymo ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusių kitų teisės aktų pažeidimai ir pateikiami įpareigojimai perkančiajai organizacijai, šioje išvadoje turi būti įrašoma, kad perkančioji organizacija, nesutikusi su vertinimo išvada Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 15 straipsniuose nustatyta tvarka gali apskųsti Tarnybos vertinimo išvadą teismui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas išvadoje nustatė, kad AB „Lesto“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Kaip matyti, jokie įpareigojimai pareiškėjui nagrinėjamu atveju skundžiamoje išvadoje nesuformuluoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Ši išvada gali būti pagrindu atsakovui priimti sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes ir galėtų būti skundžiamas teismui, arba toks sprendimas išvados pagrindu gali būti priimtas kitos kompetentingos institucijos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma, kad išvada, vykdant taisyklių reikalavimus, pateikta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuri, pagal kompetenciją ėmėsi tolesnių veiksmų.

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl išvados pagrindu jam kilusių ir kilsiančių teisinių pasekmių šiame proceso etape grindžiamos prielaidomis. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu šie teiginiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu teismui konstatuoti pareiškėjo teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą ir teisės kreiptis gynybos į teismą ribojimą.

Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Taigi skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

Tokia išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-326/2012, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-395/2012 (ABTĮ 13 str. 1 d.)).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės “Lesto” atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė