Civilinė byla Nr. e2-351-324/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00160-2023-0

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                               2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1

 

                 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Laurynui Lukošiūnui,

atsakovų atstovams advokatams Laurai Daumantaitei, Simonui Baltrušaičiui,

trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovams A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės NPK“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Arvi fertis“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje.

 

              Teismas

 

nustatė:

 

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Belor“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas, nemokumo administratorius, administratorius) 1 164 825,54 Eur likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir BUAB, LUAB) „Arvi fertis“ naudai; 2) netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, priteisti iš UAB „Marijampolės NPK“ (toliau – ir atsakovė) 1 164 825,54 Eur LUAB „Arvi fertis“ naudai; 3) priteisti ieškovei UAB „Belor“ iš nemokumo administratoriaus A. V. ir UAB „Marijampolės NPK“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamas ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovas paaiškino, kad būdamas UAB „Arvi fertis“ įgaliotu atstovu, nemokumo administratorius jos vardu sudarė įmonei nenaudingą bei neteisėtą sandorį dėl reikšmingiausios LUAB „Arvi fertis“ turto dalies pardavimo ir perdavimo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, jog nemokumo administratorius visus veiksmus derino ne tik su juridinio asmens pirkėju UAB „Marijampolės NPK“, tačiau ir su UAB „UHB“ – vienu iš didžiausių LUAB „Arvi fertis“ kreditorių, sudarydamas sandorius pagal šių dviejų asmenų pageidavimus ir tarpusavyje suderintus veiksmus. 2021 m. sausio 27 d. įvyko pirmasis BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nutarė: 1) parduoti BUAB „Arvi fertis“ kaip turtinį kompleksą arba esminę jo dalį už ne mažesnę kaip 7 500 000 EUR kainą; 2) pavesti administratoriui pradėti derybas su potencialiu pirkėju (potencialiais pirkėjais), kuris (kurie) kartu su pasiūlymu pirkti BUAB „Arvi fertis“ sumokės 10 proc. pasiūlyme nurodytos kainos dydžio avansą. 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-340/2022 teismas nutarė likviduoti BUAB „Arvi fertis“ dėl bankroto. LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Antes“ (dabartinis pavadiniams UAB „Marijampolės NPK“) 2021 m. vasario 12 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria LUAB „Arvi fertis“ pardavė, o UAB „Antes“ nupirko BUAB „Arvi fertis“, kaip turtinio komplekso, esminę dalį, kurią sudaro nekilnojamas turtas ir žemės nuomos teisės, kilnojamas turtas, nematerialus turtas, turtinės ir neturtinės teisės ir prievolės už 7 500 000 Eur kainą. LUAB „Arvi fertis“, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ 2021 m. vasario 18 d. sudarė trišalį susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuriuo susitarė, kad pagal Sutartį kainos dalį – 6 750 000 Eur – BUAB „Arvi fertis“ įskaito UAB „UHB“ finansiniam reikalavimui patenkinti ir, atsižvelgdamos į sumokėtą 750 000 Eur avansą, pirkėją UAB „Antes“ laiko sumokėjusia pardavėjai LUAB „Arvi fertis“ visą Sutartyje sulygtą kainą – 7 500 000 Eur. UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ 2021 m. vasario 18 d. sudarė dvišalį susitarimą dėl atsiskaitymo pagal įskaitytus reikalavimus. Jame UAB „Antes“ įsipareigojo už įsigytą LUAB „Arvi fertis“ turtinį kompleksą pastarosios kreditorei UAB „UHB“ sumokėti 6 750 000 Eur iki 2021 m. gruodžio 31 d., kreiptis į finansuojančias institucijas dėl kredito atsiskaityti su UAB „UHB“ gavimo, o iki visiško atsiskaitymo mokėti UAB „UHB“ 18 proc. dydžio metines palūkanas už nesumokėtą kainos dalį. BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Antes“ 2021 m. vasario 18 d. pasirašė juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, esminės dalies priėmimo–perdavimo aktą. Nemokumo administratorius 2021 m. lapkričio 5 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta pritarti piniginių lėšų paskirstymui: 6 750 000 Eur skirti hipotekos kreditorei UHB, 750 000 Eur skirti kreditoriams Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytomis eilėmis ir etapais po to, kai teismas patvirtins likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ galutinę bankroto ataskaitą. Dėl Nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų susiklostė situacija, kai beveik du metus UAB „Marijampolės NPK“ neatlygintinai naudojosi BUAB „Arvi fertis“ turtu, o dėl to ji bei jos kreditoriai patyrė didelę žalą. Pastebėjusi, kad sudaryti sandoriai yra ne tik ekonomiškai nenaudingi nemokiai įmonei „Arvi fertis“, bet ir yra sudaryti su tarpusavyje nesąžiningai susitarusiomis šalimis, kai dėl tokio susitarimo ir sudarytų sandorių nemokios įmonės kreditorių galimybė atgauti savo kreditorinius reikalavimus yra mažinama, UAB „Belor“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. 2022 m. sausio 5 d. teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-637-910/2022 pagal jos ieškinį ir priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas, įsiteisėjęs teismo Sprendimas) tenkinti ieškinio reikalavimus: 1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį ir įpareigojo UAB „Marijampolės NPK“ grąžinti BUAB „Arvi fertis“ pagal priėmimo-perdavimo aktą gautą turtą, BUAB „Arvi fertis“ įpareigojo grąžinti UAB „Marijampolės NPK“ 750 000 Eur, gautų pagal šią Sutartį; 2) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Arvi fertis“, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ Susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, grąžinant UAB „UHB“ 6 750 000 Eur finansinį reikalavimą UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, taip pat suteikiant teisę įregistruoti hipotekas ir įkeitimus turtui, turėtas pagal atitinkamus sutartinės hipotekos ir (ar) įkeitimo identifikavimo kodus. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022 (toliau – ir Nutartis), kuria paliko Sprendimą nepakeistą. Tik 2022 m. lapkričio 9 d. vykdant įsiteisėjusį Sprendimą, UAB „Marijampolės NPK“ grąžino pagal Sutartį perimtą turtą LUAB „Arvi fertis“, atitinkamai, visu šiuo laikotarpiu (dvejus metus), kol buvo ginčijami niekiniai administratoriaus sudaryti sandoriai, UAB „Marijampolės NPK“ naudojosi ginčo turtu, nieko už tai niekam nemokėdama. Nemokumo administratorius yra tas asmuo, dėl kurio neteisėtų veiksmų Marijampolės NPK gavo naudą – išvengė prievolės mokėti nuomos mokestį vykdymo.

         Egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatytos sąlygos atsakovų atsakomybei už LUAB „Arvi fertis“ patirtą žalą nustatyti.

Nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiais Sprendimu bei Nutartimi. Būdamas BUAB „Arvi fertis“ atstovu, administratorius jos vardu sudarė įmonei nenaudingą bei neteisėtą sandorį dėl reikšmingiausios BUAB „Arvi fertis“ turto dalies pardavimo. Dėl šio piktavališko susitarimo leidžiant administratoriui buvo sudarytos sąlygos UAB „Marijampolės NPK“ beveik dvejus metus neatlygintinai naudotis BUAB „Arvi fertis“ turtu. Administratorius pažeidė JANĮ 85 straipsnio 2 punkte įtvirtintą didžiausios kainos principą, reiškiantį, kad turtą, taip pat ir pačią bendrovę turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą. Administratorius šiuo atveju sudarė sąlygas likviduojamos įmonės turtą tik vienam pirkėjui – UAB „Antes“, kuri viešame registre registruota vos 2020 m. birželio 5 d., neturinti jokios objektyvios veiklos įrodymų, nesukūrusi jokios pridėtinės vertės, neturinti nuosavo turto ar pakankamai pajamų. Nemokios įmonės turtas buvo susitartas parduoti įmonei, kurios mokumo nebuvo galimybės net įvertinti. Administratorius nesiėmė veiksmų, kad išsiaiškintų kitų dviejų susidomėjusių pirkėjų ketinimus, sutiko su atsiskaitymo pagal Sutartį sąlygomis, kurias pasiūlė UAB „Antes“, siekdamas sau papildomos ekonominės naudos, nevertindamas, ar tokios atsiskaitymo sąlygos nepažeidžia įstatymo nustatytos atsiskaitymo su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais tvarkos ir proporcijų, nesistengė bendrovei gauti daugiau lėšų, iš kurių galėtų patenkinti daugiau kreditorių reikalavimų. Administratorius neįvykdė JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos ginti visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus. Administratorius savavališkai nustatė derybų tvarką, nors neketino derėtis su trečiuoju asmeniu, išsiuntė jam derybų tvarką, leido apžiūrėti turtą, nors jau buvo piktavališkai susitaręs su UAB „Antes“ dėl BUAB „Arvi fertis“ turto pardavimo.

Iš ieškinyje nurodytų ir Nutartimi nustatytų ir konstatuotų faktinių aplinkybių seka, kad nemokumo administratorius, vykdydamas savo pareigas, sudarė nemokios įmonės vardu nemokiai įmonei nenaudingus sandorius. Atsakovams sudarius neteisėta pripažintą Sutartį, UAB „Antes“ ne tik buvo perleistas BUAB „Arvi fertis“ turtas, tačiau šiai įmonei buvo perrašytos turtinės teisės į valstybinę žemę esančią po pastatais. Be to, administratorius atleido visus nemokios įmonės darbuotojus, kurie buvo nedelsiant perkeli iš BUAB „Arvi fertis“ į UAB „Antes“. Administratorius turi pareigą įvertinti bankrutuojančios įmonės parduodamo turto pobūdį ir siekti jo pardavimo už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus. Jis ne tik nesistengė bendrovei gauti daugiau lėšų, iš kurių galėtų patenkinti daugiau kreditorių reikalavimų, jis skubėjo perleisti nemokios bendrovės turtą tik konkrečiam juridiniam asmeniui, nepaisydamas kitų interesantų, pasiūliusių didesnę pinigų sumą, pasiūlymų. Iš esmės administratorius pardavė nemokios įmonės nuosavybę už beveik vienu milijonu eurų mažesnę kainą, nei buvo pasiūlyta maksimali potencialaus pirkėjo kaina. Jis turėjo suprasti ir suprato savo veiksmų esmę ir įtaką kreditorių interesams. Atlyginus nemokiai įmonei padarytą žalą, kreditorių padėtis būtų grąžintą į tokią padėtį, kokioje kreditoriai būtų buvę, jei nebūtų nesąžiningų ir piktavališkų nemokumo administratoriaus ir kitų aukščiau minėtų asmenų piktavališkų susitarimų. Lietuvos apeliacinis teismas, padarydamas išvadas dėl piktavališko susitarimo egzistavimo, nustatė nemokumo administratoriaus ir UAB „Marijampolės NPK“ neteisėtus, tyčinius veiksmus, nukreiptus į žalos BUAB „Arvi fertis“ ir jos kreditoriams padarymą, taip pat neteisėtos naudos iš tokių ginčijamų sandorių gavimą. Tai pripažintina prejudiciniais faktais, kurių papildomai šioje civilinėje byloje įrodinėti nebereikia. Jų pagrindu darytina pagrįsta išvada, jog nemokumo administratoriaus veiksmai veikiant nemokios BUAB „Arvi fertis“ vardu yra neteisėti, nuostolingi nemokiai įmonei ir jos kreditoriams.

Kadangi dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų, nenaudingų bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, nemoki įmonė prarado pajamas, kurias, jei administratorius nebūtų dalyvavęs piktavališkuose, nesąžininguose ir neteisėtuose susitarimuose, įmonė galėjo nukreipti kreditorinių reikalavimų tenkinimui, laikytina, kad administratorius įmonei yra padaręs žalą, kuri apskaičiuotina pagal jo paties pateiktą kreditorių žiniai 2021 m. sausio 25 d. BUAB „Arvi fertis“ Verslo vertinimo ataskaitą (pirminio ieškinio priedas Nr. 2). Joje (137-138 psl.) parašyta, jog UAB „Arvi fertis“ grynosios pajamos iš veiklos, atėmus visus juridinio asmens įsipareigojimus ir išlaidas, gamybos priemonių nusidėvėjimą (grynasis pelnas), sudarė: 2019 m. II pusmetį (t. y. šešis mėnesius) – 347 171 Eur (kas sudaro 57 861,83 Eur/mėn., arba 1897,11 Eur/dieną (183 dienos)); 2020 m. 10 mėnesių – 570 850 Eur (kas sudaro 57 085 Eur/mėn., arba 1883,99 Eur/dieną (303 dienos)). Ieškovė pažymi, kad pateikiamos pajamų ir išlaidų prognozės savo dydžiu iš esmės atitiko faktines veiklos pajamas ir išlaidas. Dėl to, jeigu nebūtų piktavališko administratoriaus susitarimo, kurį neteisėtu pripažino teismai, LUAB „Arvi fertis“ turėjo realias galimybes gauti pajamas per visą laikotarpį, kada vyko teisminiai procesai, ir iš šių pajamų atsiskaityti su savo kreditoriais. Dėl administratoriaus veiksmų ji prarado galimybę gauti 1897,11 Eur grynojo pelno sumą už kiekvieną dieną. Nuo 2021 m. vasario 18 d. sudaryto sandorio iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. Nutarties priėmimo praėjo 614 dienų. Tokiu būdu dėl administratoriaus kaltės ir jo tyčinių veiksmų nemoki įmonė prarado 1 164 825,54 Eur. Svarbi aplinkybė, kad 2022 m. gruodžio 2 d. LUAB „Arvi fertis“ šeštojo kreditorių susirinkimo metu buvo pateiktas pačios UAB „Marijampolės NPK“ pasiūlymas nuomotis LUAB „Arvi fertis“ turtą už mėnesinį 60 000 Eur mokestį bei 2022 m. lapkričio 9 d. LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Marijampolės NPK“ susitarimas dėl turto naudojimo. Tai patvirtina, kad ta pati įmonė, su kuria buvo sudaryta Sutartis, sutinka ir objektyviai įvertina, kiek turi būti mokama už mėnesį naudojimosi LUAB „Arvi fertis“ turtu. Nėra ginčo, kad UAB „Marijampolės NPK“ naudojosi jos turtu 614 dienų ir už tai neatsiskaitė su LUAB „Arvi fertis“. Galima preziumuoti, kad buvo slapta ir neteisėtai atsiskaitoma su administratoriumi asmeniškai. Taip pat nėra ginčo, kad 57 861,83 Eur už mėnesį arba 1897,11 Eur už dieną yra objektyviai pagrįsta kaina, kurią LUAB „Arvi fertis“ būtų gavusi rinkoje, jei ne neteisėti atsakovų veiksmai. Nemokumo administratoriaus ir UAB „Marijampolės NPK“ įmonei „Arvi fertis“ ir jos kreditoriams padarytos žalos dydis yra akivaizdus ir objektyvus.

Jei teismas atsisakytų priteisti žalą iš nemokumo administratoriaus, ieškovė alternatyviai prašo priteisti žalą iš atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ kaip asmens, kuris gavo naudą iš neatlygintino naudojimosi LUAB „Arvi fertis“ turtu.

JANĮ 84 straipsnio 2 dalyje įtvirtina likviduojamo juridinio asmens teisę sudaryti atitinkamus sandorius, kurie 1) yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu; 2) yra susiję su ūkinės komercinės veiklos tęsimu, jeigu yra priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo; 3) yra numatyti teismo nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto. Jei ne neteisėti UAB „Marijampolės NPK“ veiksmai, LUAB „Arvi fertis“ būtų galėjusi iki juridinio asmens pardavimo kitam asmeniui (jei toks būtų organizuojamas) ginčo turtu disponuoti, jį nuomoti ir už tai gauti pinigus iš asmens, kuris juo faktiškai naudojosi, kadangi tokia veikla yra susijusi su įmonės likvidavimo procesu, tačiau dėl neteisėtos Sutarties ir Susitarimo sudarymo ji tokios galimybės neturėjo. Sprendimu ir Nutartimi Sutartis ir Susitarimas buvo pripažinti negaliojančiais ab initio. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ab initio, tai konstatuojamas faktas, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai. Tai reiškia, kad iš tokio sandorio negali kilti jokios teisinės pasekmės ir sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento. Sutartį ir Susitarimą pripažinus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, UAB „Marijampolės NPK“ nuo pat Sutarties sudarymo naudojosi Arvi fertis turtu neturėdama jokio teisinio pagrindo ir už tai niekaip neatsiskaitydama. Teismų praktikoje neatlygintinis įmonės turto naudojimas nėra pripažįstamas teisėtu (pvz., nagrinėdamas tokį ginčą, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-67-464/2021, konstatavo, kad net nepriklausomai nuo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių „teisėtas turto naudojimasis negali būti interpretuojamas kaip visiškai neatlygintinis svetimo turto naudojimas, juo labiau tokį ilgą, skaičiuojamą metais, terminą. Kadangi teisėtas naudojimasis kartu lemia ir pareigą atsiskaityti, atsakovė negalėjo turėti lūkesčių, kad už naudojimąsi svetimu turtu per visą bylinėjimosi laikotarpį jai atsiskaityti nereikės. Todėl būtent toks atsakovės pasirinktas elgesio modelis, neatlygintinį naudojimąsi siekiant pateisinti vien jos pačios ar su ja susijusių asmenų inicijuotuose civiliniuose ginčuose pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis taikyti tik draudimai, susiję su jos iškeldinimu, negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningo asmens elgesio standartus ir pagrįstai teismo buvo įvertintas kaip nuostolių turto savininkei sukėlęs elgesys.“). Nagrinėjamu atveju, nors vykusiuose teisminiuose ginčuose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau buvo keliamas klausimas dėl Sutarties ir Susitarimo galiojimo; vykstant bylų dėl Sutarties ir Susitarimo galiojimo nagrinėjimui, UAB „Marijampolės NPK“ visą laiką (614 dienų) naudojosi turtu, už tai niekaip neatsiskaitydama ir nieko nemokėdama; padedant administratoriui, visu šiuo laikotarpiu ji buvo įgijusi pranašumą prieš savo konkurentus, kadangi naudojosi itin didelės vertės turtu – gamykla, kurią buvo siūlyta nupirkti už sumą, viršijančią 8 mln. Eur, už tai nemokėdama jokio mokesčio; iš tokios savo veiklos per visą laikotarpį ji neabejotinai uždirbo didelį pelną, sutaupydama bet kokius mokėtinus mokesčius už naudojimąsi LUAB „Arvi fertis turtu“, kai tuo tarpu LUAB „Arvi fertis“ ir jos kreditoriai finansiškai nukentėjo ir prarado galimybę gauti pajamas. Kadangi teisėtas naudojimasis kartu lemia ir pareigą atsiskaityti, UAB „Marijampolės NPK“ negalėjo turėti lūkesčių, kad už naudojimąsi svetimu turtu per visą bylinėjimosi laikotarpį jai atsiskaityti nereikės. Nesant piktavališko atsakovų susitarimo, iš LUAB „Arvi fertis“ turto nuomos tiek ji pati, tiek ir kreditoriai būtų galėję gauti pajamų, todėl jai kilusi žala yra tiesioginė neteisėtų nemokumo administratoriaus veiksmų pasekmė (CK 6.247 straipsnis). Nei atsakovas, nei kiti bylos dalyviai jo pusėje nepaneigė faktų, kad LUAB „Arvi fertis“ turtu administratorius neteisėtai leido naudotis UAB „Marijampolės NPK“, o pastaroji turtu naudojosi, gavo naudą ir nieko už tai nemokėjo. Tai rodo, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei LUAB „Arvi fertis“ patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismui nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi administratorius ir UAB „Marijampolės NPK“ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

 

Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamas atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jo atstovas paaiškino, kad UAB „Belor“ dėl BUAB „Arvi fertis“ 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų pateikė skundą teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1717-340/2021 jos skundas buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-692-881/2021 ieškovo UAB „Belor“ atskirąjį skundą atmetė, t. y. BUAB „Arvi fertis“ 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime priimti nutarimai dėl turto pardavimo tvarkos liko galioti visa apimtimi. Vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti UAB „Arvi fertis“ kaip turtinį kompleksą arba esminę jo dalį, nemokumo administratorius pradėjo vykdyti ir vykdė juridinio asmens pardavimo procesą, kuris pasibaigė BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Antes“ sudaryta 2021 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nemokumo (bankroto) administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Civilinio kodekso pagrindu, o ĮBĮ arba JANĮ taikomi tik konkrečioms nemokumo (bankroto) administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Civilinei atsakomybei kilti būtina CK nustatyta jos sąlygų visuma. Ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų: nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nėra padarytos žalos.

Atsakovas neginčija aplinkybių, nustatytų Vilniaus apygardos teismo Sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo Nutartyje, kadangi šie teismų sprendimai yra įsiteisėję ir turi šalims res judicata galią. Tačiau tuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės neatitinka CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neteisėtų veiksmų sąvokos.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų atlikimas, kuriuos atlikti draudžia įstatymai ar sutartis (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Teismai Sprendime ir Nutartyje nurodė, kad atsakovas kaip likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius: 1) turėjo imtis veiksmų, kad išsiaiškintų kuo daugiau potencialių juridinio asmens pirkėjų (sprendimo 108 p.); 2) turėjo paskelbti viešai apie juridinio asmens pardavimą (sprendimo 108 p.; Lapt 2022 m. spalio 25 d. nutarties 124 p.); 3) turėjo nustatyti ilgesnį terminą pasiūlymams pateikti ir avansui sumokėti (sprendimo 112 p.); 4) gavęs UAB „Antes“ (UAB Marijampolės NPK) pasiūlymą pirkti juridinį asmenį ir avanso sumokėjimą, apie šį pasiūlymą turėjo pranešti trečiajam asmeniui UAB „LIT Salt Trade“ (sprendimo 113 p., nutarties 124 p.); 5) neturėjo skubėti sudaryti juridinio asmens pardavimo sutartį su UAB „Antes“ (UAB Marijampolės NPK) už šios pasiūlytą kainą (sprendimo 115 p.); 6) turėjo vykdyti derybas su UAB „Antes“ dėl didesnės kainos (sprendimo 115 p.; nutarties 123 p.); 7) turėjo informuoti UAB „LIT Salt Trade“ ir UAB TIMAC AGRO LT apie iš UAB „Antes“ (UAB Marijampolės NPK) gautą avansą ir šios pirkėjos siūlomą kainą bei suteikti tretiesiems asmenims konkretų terminą (pavyzdžiui, 10 dienų), per kurį jiems nepateikus konkrečių pasiūlymų ir nesumokėjus 10 proc. siūlomos kainos dydžio avanso, juridinis asmuo būtų parduotas pasiūlymą pateikusiai ir avansą sumokėjusiai UAB „Antes“ (UAB „Marijampolės NPK“) (sprendimo 116 punktas). Ieškovė UAB „Belor“ ieškinyje nurodo (įrodinėja) tokių atsakovo veiksmų neteisėtumą: nesistengė bendrovei gauti daugiau lėšų, iš kurių galėtų patenkinti daugiau kreditorių reikalavimų, skubėjo perleisti nemokios bendrovės turtą tik konkrečiam juridiniam asmeniui, nepaisydamas kitų interesantų, pasiūliusių didesnę pinigų sumą, pasiūlymų; veikdamas nemokios įmonės vardu pardavė nemokios įmonės nuosavybę už beveik vienu milijonu eurų mažesnę kainą, nei buvo pasiūlyta maksimali potencialaus pirkėjo kaina; jis turėjo suprasti ir suprato savo veiksmų esmę ir įtaką kreditorių interesams. Nei viena iš teismų Sprendime ir Nutartyje nurodyta „pareiga“ nėra nustatyta įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose ar kituose teisės aktuose, įskaitant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir JANĮ. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame JANĮ buvo įtvirtintas visiškai naujas turto realizavimo įmonių nemokumo procese formą – bankrutuojančio juridinio asmens pardavimą JANĮ 87 straipsnis. Kitų juridinio asmens pardavimą reglamentuojančių nuostatų JANĮ neįtvirtina, o JANĮ 87 straipsnis yra pakankamai trumpas ir lakoniškas. Sutarties sudarymo metu (2021 m. vasario mėn.) teismų praktikoje nebuvo pateikta jokių šio instituto aiškinimo ir taikymo taisyklų, nebuvo išnagrinėta nė viena tiesiogiai su juridinio asmens pardavimo reglamentavimu susijusi byla, nekalbant apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Ir šiuo metu teismų praktikoje nėra suformuotų precedentų nagrinėjamu klausimu ir teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pardavimą, aiškinimo ir taikymo taisyklių. Net ir bylą dėl Sutarties ir Susitarimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėję teismai, analizuodami juridinio asmens pardavimo instituto turinį ir prasmę, vadovavosi ne teismų praktika, o teisės doktrina. CK 6.402 – 6.410 straipsniuose reglamentuotas įmonės pirkimo-pardavimo institutas. Juose nustatyti privalomos notarinės sutarties formos (CK 6.403 straipsnis), įmonės pirkimo-pardavimo sutarties turinio ir priedų (CK 6.404 straipsnis), įmonės perdavimo (CK 6.407 straipsnis) ir kiti reikalavimai. Nei viename iš jų nėra nustatyti tokie detalūs reikalavimai dėl įmonės pardavimo proceso: privalomo viešo skelbimo apie būsimą juridinio asmens pardavimą, kitų pirkėjų informavimo reikalavimus, termino avansams sumokėti ir kt., kuriuos teismai kaip privalomus vykdyti nustatė nemokumo administratoriui A. V.. Atsakovas negalėjo numatyti nereglamentuotų, bet teismo išaiškintų nemokumo administratoriaus pareigų turinio ir apimties, kiek tai susiję su juridinio asmens pardavimu. Tokie aspektai, kaip pirkėjų termino avansams sumokėti ilgumas, viešo skelbimo apie būsimą juridinio asmens pardavimą būtinumas (kai to nenumato net kreditorių susirinkimas sprendime dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo), nebuvo ir iki šiol nėra reglamentuoti, apie jų egzistavimą pirmą kartą pasisakė tik Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje dėl Sutarties ir Susitarimo ginčijimo. Atsakovas laikėsi visų JANĮ 87 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1.1. pateikė pirmajam BUAB „Arvi fertis” kreditorių susirinkimui nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo; kreditoriams pateikė visą JANĮ 87 str. 2 d. nurodytą informaciją; sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priėmė BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas, o atsakovas vykdė šį kreditorių sprendimą; juridinio asmens pardavimui buvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas; nuosavybės teisės į juridinį asmenį buvo perduotos po pilno atsiskaitymo. Nors teismai nustatė tam tikrus juridinio asmens pardavimo procedūros trūkumus (nebuvo viešai skelbiama apie juridinio asmens pardavimą, avanso sumokėjimui buvo nustatytas per trumpas terminas, kitiems asmenims nebuvo suteikti papildomi terminai pasiūlymams pateikti ir t.t.)), šie trūkumai grindžiami teismų nuomone, o ne konkrečių teisės aktų nuostatų pažeidimu. Tokie konkretūs nurodymai negali būti laikomi bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kadangi apie jų egzistavimą Sutarties sudarymo metu administratoriui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma. Svarbu tai, kad tokių konkrečių juridinio asmens pardavimo reikalavimų nebuvo nustatęs ne tik JANĮ, tačiau ir BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas. Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad dėl Sutarties sudarymo nebuvo pažeista nei viena imperatyvi įstatymo nuostata. Sutartis buvo pripažinta negaliojančia ne dėl aiškių imperatyvių teisės normų pažeidimų, kas galėtų reikšti nemokumo administratoriaus sąmoningą veikimą prieš teisinį reglamentavimą, o dėl to, kad naują juridinio asmens pardavimo institutą ir jo procedūrinius aspektu plečiamai išaiškino bylą nagrinėję teismai. 

Nėra atsakovo kaltės. Administratorius vykdė kreditorių susirinkimo sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo tokia apimtimi, koks jis buvo priimtas. Administratorius sudarė Sutartį tokiomis sąlygomis, kokias juridinio asmens pardavimo sąlygas nustatė kreditorių susirinkimas, jų savavališkai nekeitė ir nemodifikavo. Aplinkybę, kad atsakovas vykdė kreditorių surinkimo sprendimus ir kad juos vykdė taip, kokie jie buvo priimti, patvirtina LUAB „Arvi fertis“ kreditorių pozicija ir LUAB „Arvi fertis“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo pozicija dėl atsakovo neatstatydinimo iš LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus pareigų.

Ieškovė neįrodė padarytos žalos fakto ir jos dydžio. Ieškovė įrodinėja, kad LUAB „Arvi fertis“ turėjo realias galimybes gauti pajamas per visą laikotarpį, kada vyko teisminiai procesai ir iš šių gautų pajamų atsiskaityti su savo kreditoriais. Jos nuomone, dėl nemokumo administratoriaus veiksmų LUAB „Arvi fertis“ prarado galimybę gauti 1897,11 Eur grynojo pelno sumą už kiekvieną dieną. Šie ieškinio argumentai patvirtina, kad ieškovė prašo priteisti 1 164 825,54 negautų pajamų, kurias LUAB „Arvi fertis“ neva būtų galėjusi gauti laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 18 d. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.). Panaikinus Sutartį ir Susitarimą, bylą nagrinėję teismai pritaikė abipusę restituciją ir grąžino šalis į pradinę padėtį, buvusią į prieš Sutarties sudarymą – teismai nusprendė įpareigoti UAB „Antes“ grąžinti UAB „Arvi fertis“ pagal 2021 m. vasario 18 d. 10:45 val. Juridinio asmens kaip turtinio komplekso esminės dalies priėmimo-perdavimo aktą gautą turtą, o UAB „Arvi fertis“ įpareigoti grąžinti UAB „Antes“ (dabar – Marijampolės NPK) 750 000 Eur, gautų pagal šią Sutartį. Kitaip tariant, dėl Sutarties sudarymo ir vėlesnio jo panaikinimo nė viena iš šalių negavo daugiau nei turėjo ir neprarado to, ką turėjo iki Sutarties sudarymo.

Sutartimi juridinis asmuo buvo parduotas už kreditorių nustatytą kainą, bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad jis būtų buvęs parduotas aiškiai mažesne kaina. Ieškovas remiasi tuo, kad Sutarties nesudarymo atveju LUAB „Arvi fertis“ galėtų gauti, tačiau negavo pajamų iš vykdomos ūkinės – komercinės veiklos. Tačiau iš ūkinės komercinės veiklos LUAB „Arvi fertis“ nei teoriškai, nei praktiškai nebūtų gavusi pajamų (pelno). JANĮ 63 straipsnis reglamentuoja, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka (1 dalis). Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (2 dalis). 2021 m. sausio 27 d. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas nusprendė parduoti juridinį asmenį, o LUAB „Arvi fertis“ ūkinės komercinės veiklos vykdymą tęsti tik iki juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutarties galutinio įvykdymo. Sudarius Sutartį ir pardavus juridinį asmenį, nemokumo administratoriaus įsakymo pagrindu LUAB „Arvi fertis“ ūkinė veikla buvo nutraukta 2021 m. vasario 18 d. Tą pačią dieną buvo nutrauktos visos sutartys su visais 64 įmonės darbuotojais. Šis administratoriaus įsakymas dėl veiklos nutraukimo yra teisėtas, nepanaikintas ir galiojantis. Dėl to nei nemokumo administratorius, nei LUAB „Arvi fertis“, nei šios įmonės kreditoriai negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio gauti pajamų iš ūkinės komercinės veiklos vykdymo, kadangi tokios valios kreditoriai neišreiškė, o nemokumo administratorius neturi teisės vienašališkai nuspręsti vykdyti ūkinę komercinę veiklą. LUAB „Arvi fertis“ kreditoriai yra išreiškę valią dėl juridinio asmens pardavimo, o ne dėl komercinės veiklos tęsimo, kad įmonės likvidavimo stadijoje (priėmus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį UAB „Arvi fertis“ likviduoti dėl bankroto) ūkinės komercinės veiklos tęsimas nėra galimas, ieškovo įrodinėjama žala dėl prarastos galimybės tęsti komercinę veiklą ir iš to gauti pajamų yra teisiškai nepagrįsta. Teisės aktai tokioje situacijoje nenumato galimybės įmonei tęsti komercinę veiklą, todėl net ir teoriškai žala dėl draudžiamos komercinės veiklos nevykdymo nėra ir negali būti padaryta.

Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio egzistavimo. Ieškinyje apskritai nėra pasisakyta dėl priežastinio ryšio egzistavimo. Kadangi neegzistuoja ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai ir žala), todėl ir priežastinis ryšys tarp šių neegzistuojančių sąlygų negali egzistuoti.

Dėl atsakovei UAB „Marijampolės NPK“ pareikštų reikalavimų paaiškino, kad ieškovė neturi teisės reikšti jai netiesioginio patikslinto ieškinio, kadangi skolininkės (LUAB „Arvi fertis“) turtinė teisė A. V. atžvilgiu nėra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. tokia reikalavimo teisė į UAB „Marijampolės NPK“ apskritai neegzistuoja. UAB „Belor“ šia civiline byla siekia sukurti trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisę tiek į atsakovą A. V., tiek į atsakovę UAB „Marijampolės NPK“, todėl ieškovo abu reikalavimai neatitinka netiesioginio ieškinio taikymo sąlygų. Pagal CPK  296 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kadangi ieškovas šiuo atveju neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio, patikslintas ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Palaiko pirmiau nurodytus argumentus dėl žalos fakto dydžio ir priežastinio ryšio. Inicijuodama nagrinėjamą bylą ieškovė kvestionuoja teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, ignoruoja prejudicinių faktų egzistavimą, kadangi pakartotinai siekia įrodyti tos pačios žalos padarymo faktą ir jos dydį, kurios egzistavimo galimybę paneigia įsiteisėję teismų sprendimai. Tokiu būdu ieškovas siekia nesąžiningo praturtėjimo, t. y. tikslo, kurio nepagrįstumą yra konstatavęs teismas. Faktas yra tas, kad ieškovo įrodinėjama žala neįmanoma ir negalima, todėl ieškinys nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

 

Atsakovė UAB „Marijampolės NPK“ su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį palikti nenagrinėtą, teismui nusprendus ieškinį nagrinėti – nutraukti šios bylos nagrinėjimą pagal ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą UAB „Marijampolės NPK“ atžvilgiu dėl 1 164 825,54 Eur priteisimo; netenkinus nurodytų reikalavimų – atmesti ieškinį; priteisti bylinėjimo išlaidas; skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo (CPK 95 str.), pusę šios sumos priteisiant UAB „Marijampolės NPK“.

Palaikydama šios atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jos atstovė paaiškino, kad patikslintas ieškinys dėl A. V. ir UAB „Marijampolės NPK“ neteisėtų veiksmų iš esmės grindžiamas Vilniaus apygardos teismo Sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Nutartimi, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančia 2021 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo Sutartį. Tačiau Sprendimu ir Nutartimi jau buvo išnagrinėtas ir atmestas UAB „Belor“ reikalavimas dėl UAB „Arvi fertis“ negautų pajamų priteisimo iš UAB „Marijampolės NPK“, t. y. išnagrinėtas identiškas reikalavimas, kuris UAB „Marijampolės NPK“ atžvilgiu reiškiamas ir šioje byloje. UAB „Belor“ dublike civilinėje Nr. e2-1754-910/2021 iškėlė reikalavimą iš UAB „Marijampolės NPK“ priteisti 1 883,99 Eur sumą, skaičiuojamą nuo UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Marijampolės NPK“ 2021 m. vasario 18 d. juridinio asmens pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo iki teismo sprendimo įvykdymo, o būtent: „iš atsakovo UAB „Antes“ atsakovo BUAB „Arvi fertis“ naudai priteistina ir 1883,99 Eur grynojo pelno suma už kiekvieną dieną nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įvykdymo“ (priedas Nr. 1). Identiškai ir nagrinėjamoje byloje pateikė nurodytų nuostolių apskaičiavimo sumą. Analizuojamas UAB „Belor“ reikalavimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo buvo priimtas ir nagrinėjamas civilinėje Nr. e2-637-910/2022 bei dėl jo iš esmės pasisakyta Sprendime, kur Vilniaus apygardos teismas nurodė: „158. Teismas pažymi, kad BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimui 2021 m. sausio 27 d. priėmus sprendimą parduoti bankrutuojantį juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą ar esminę jo dalį, nebuvo planuojama toliau vykdyti veiklos. Jeigu 2021 m. vasario 12 d. Sutartimi juridinis asmuo nebūtų parduotas UAB Marijampolės NPK, jis būtų parduotas kitam pirkėjui, taigi BUAB „Arvi fertis“ nebūtų gavusi pajamų iš ūkinės veiklos. Teismas sutinka su atsakovės Marijampolės NPK pozicija, kad ieškovės reikalaujama priteisti nauda gauta UAB Marijampolės NPK pastangomis, šiai vykdant ūkinę-komercinę veiklą, prisiėmus veiklos riziką. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Arvi fertis“ siekė parduoti juridinį asmenį, neplanavo toliau vykdyti ūkinės veiklos, jos reikalaujama nauda iš atsakovės UAB Marijampolės NPK nepriteistina.“ UAB „Belor“ nesutiko su Sprendimu dalyje, kuria buvo atmestas jos reikalavimas priteisti 1 883,99 Eur grynojo pelno sumą už kiekvieną dieną nuo Sutarties sudarymo iki galutinio Sprendimo įvykdymo, dėl ko teikė apeliacinį skundą, kur nurodant tą patį nuostolių apskaičiavimo mechanizmą prašė: „ iš atsakovo UAB Marijampolės NPK atsakovo BUAB „Arvi fertis“ naudai papildomai priteisiant 1883,99 Eur grynojo pelno sumą už kiekvieną dieną nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“. Lietuvos apeliacinis teismas Nutartyje atmesdamas UAB „Belor“ apeliacinį skundą pasisakė: „Byloje itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad kreditorių susirinkimas nutarė parduoti dalį juridinio asmens. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nebuvo galima tikėtis gauti pajamų iš parduotos juridinio asmens veiklos dalies. Esant tokiai situacijai, net ir pripažinus juridinio asmens perleidimo sandorį negaliojančiu bei konstatavus įsigytą bendrovę grąžinti privalančio asmens nesąžiningumą ir kaltę dėl restitucijos taikymo, negalima įpareigoti grąžinti iš grąžintino turto (šiuo atveju – parduotos juridinio asmens dalies) gautas pajamas, nes tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą“. Tai reiškia, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra pasisakyta dėl šioje byloje UAB „Belor“ reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo UAB „Marijampolės NPK“ atžvilgiu. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti ginčijami ir kvestionuojami šioje byloje, nes tai pažeistų CPK 18, 37 straipsnių, 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies taikymą ir aiškinimą bei aktualią teismų praktiką. CPK 293 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. UAB „Belor“ išnagrinėti reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 ir šioje byloje keliami reikalavimai atitinka visus tris reikalavimų tapatumo kriterijus: abiejose bylose ieškovas UAB „Belor“ reiškia reikalavimą atsakovei UAB „Marijampolės NPK“; UAB „Belor“ abiejose bylose reikalauja priteisti tą pačią UAB „Arvi fertis“ negauto grynojo pelno sumą už tą patį laikotarpį, kuomet Sutarties pagrindu gamybos kompleksas buvo perduotas UAB „Marijampolės NPK“; abiejose bylose nuostoliai kildinami iš Sutarties sudarymo ir jos panaikinimo teisinių pasekmių, dėl ko UAB „Arvi fertis“ perdavė gamyklinę bazę UAB „Marijampolės NPK“ ir nutraukė savo veiklos vykdymą.

Dėl pagrindų palikti patikslintą ieškinį nenagrinėtu (JANĮ 44 straipsnio 10 punktas) nurodė, kad UAB „Belor“ nėra tinkamas subjektas teikti ieškinį dėl UAB „Arvi fertis“ patirtos žalos, kuri atsirado dėl UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus A. V. veiksmų. JANĮ 44 straipsnis  detalizuota kreditorių susirinkimo teisės, įskaitant, kad tik kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą. Tai reiškia, kad UAB „Belor“, kaip pavienė mažumos skolininkės UAB „Arvi fertis“ kreditorė, pagal aktualų teisinį reglamentavimą neturi savarankiškos teisės reikšti ieškinio nemokumo administratoriui prašant priteisti bankrutuojančios įmonės kreditorių patirtą žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškinys grindžiamas išimtinai JANĮ nuostatų pažeidimais. Tačiau remiantis JANĮ 44 straipsnio 10 punktu, UAB „Belor“ turėjo pirma inicijuoti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomas klausimas dėl galimybių kreiptis į teismą keliant reikalavimus priteisti iš nemokumo administratoriaus UAB „Arvi fertis“ patirtą žalą. Tik UAB „Arvi fertis“ kreditorių balsų dauguma nutarus patvirtinti tokį nutarimą, UAB „Belor“ galėjo kreiptis į teismą. UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje jau ne kartą buvo vertinti pagrindai dėl UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir nepasitikėjimo pareiškimo, tačiau visais atvejais tokios UAB „Belor“ iniciatyvos teismo ir/ar UAB „Arvi fertis“ kreditorių balsų dauguma buvo atmestos. Tai reiškia, kad didžioji dalis UAB „Arvi fertis“ kreditorių nelaiko, jog UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius atlikto neteisėtus veiksmus ar sukėlė žalą UAB „Arvi fertis“. Analogiškos pozicijos laikosi ir UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Kol UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkime nėra pritarimo dėl kreipimosi į teismą reikalaujant iš nemokumo administratoriaus priteisti bankrutuojančios įmonės kreditorių patirtą žalą, todėl įvertinus teismo argumentus dėl bankroto bylos vilkinimo darytina išvada, kad UAB „Belor“ veikia prieš UAB „Arvi fertis“ kreditorių daugumos interesus ir valią, o jos pirminis ir patikslintas ieškinys šioje byloje negali būti nagrinėjamas. Ieškiniu UAB „Belor“ siekia perimti išimtinę kreditorių susirinkimo kompetenciją, numatytą JANĮ 44 straipsnio 10 punkte, vienašališkai teikia ieškinius ignoruojant įstatymo reikalavimus, tačiau tokiems veiksmams UAB „Belor“ neturi teisės.

Patikslintame ieškinyje pateikta ieškovės pozicija klaidinga ir prieštaringa. UAB „Belor“ šioje byloje teigia ir įrodinėja, kad, jei Sutartis nebūtų sudaryta, UAB „Arvi fertis“, būdama nemoki įmonė, likvidavimo procese būtų gavusi grynąjį pelną. Tačiau kitoje byloje jos pozicija dėl galimybių nemokiai įmonei gauti grynąjį pelną yra kardinaliai priešinga. Vilniaus apygardos teismo pagal UAB „UHB Agro“ ieškinį atsakovams UAB „Belor“, UAB „Belor“ direktorei ir akcininkei I. K. bei antstoliui Laurynui Lukšiui civilinėje byloje Nr. e2-251-967/2023 (ankstesni bylos Nr. e2-1486-560/2021, e2-579-560/2022), kur prašoma iš nurodytų atsakovų priteisti 515 357,35 Eur nuostolius negautų pajamų forma trečiojo asmens UAB „Arvi fertis“ naudai, UAB „Belor“ eksperto R. B. 2021 m. lapkričio 15 d. Ekspertinio tyrimo aktu (konsultacine išvada) įrodinėja, kad nuostolingai veikianti įmonė negali gauti grynojo pelno. Iš to seka, kad UAB „Belor“ piktnaudžiauja turimomis teisėmis, klaidina teismus, nes nurodomoje byloje teigia, kad nuostolingai veikianti įmonė negali patirti nuostolių negautų pajamų forma, kuomet tokiais nuostoliais laikomas negautas grynasis pelnas. Nagrinėjamoje byloje UAB „Belor“ reiškia reikalavimus priteisti tos pačios nemokios ir likviduojamos įmonės naudai negautą grynąjį pelną. Tokie jos veiksmai yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ypač kuomet UAB „Belor“ yra atstovaujama daugybės profesionalių teisės atstovų. Tai sukelia neapibrėžtumą, kadangi kitos proceso šalys nežino, kaip atsikirsti į UAB „Belor“ argumentus, ribojama proceso šalių teisė į sąžiningą ir teisingą teismo procesą, dėl ko UAB „Belor“ turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Patikslintame ieškinyje ieškovė daugybę kartų analizuoja UAB „Marijampolės NPK“ gautą papildomą nedeklaruotą naudą, tačiau nei Sprendime, nei Nutartyje, nei patikslintame ieškinyje nėra nustatyta ir nurodyta kokia nors konkreti papildoma nauda, kurią gavo UAB „Marijampolės NPK“ sudarius Sutartį. Sudarant Sutartį UAB „Marijampolės NPK“ sumokėjo 7 500 000 EUR kainą. Tai reiškia, kad UAB „Marijampolės NPK“ negavo Sutarties pagrindu perleisto turto neatlygintinai, kaip bandoma pateikti patikslintame ieškinyje. UAB „Marijampolės NPK“ buvo atlikusi investicijas į Sutarties pagrindu įsigytą turtinį kompleksą, ką, be kita ko, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-637-910/2022 medžiaga, pavyzdžiui, nurodytoje byloje pateiktas UAB „Marijampolės NPK“ 2021 m. kovo 5 d. prašymas DOK-9256 (kartu su priedais) dėl prašomų leisti atlikti investicijų. Patikslintame ieškinyje daugybę kartų teigiama, neva Sutartis buvo niekinis sandoris, tačiau Sutartis buvo pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalies (piktavališkas susitarimas) pagrindu, kas yra nuginčijamo, o ne niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas. Ieškovė patikslintame ieškinyje itin išsamiai analizuoja UAB „UHB“ veiksmus ir iš to kylančias pasekmes, tačiau UAB „UHB“ nėra įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, todėl nedalyvaudama negali gintis procese.

Dėl UAB „Arvi fertis“ likviduojamos įmonės statuso, ribojančio galimybes tęsti ūkinės - komercinės veiklos vykdymą, nurodė, kad UAB „Arvi fertis“ kreditoriai balsų dauguma pritarė UAB „Arvi fertis“ likvidacijos procesui 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo metu balsuojant 8 darbotvarkės klausimu. Kaip įrodinėjo UAB „Belor“ savo 2022 m. gruodžio 7 d. skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1554-340/2021, kuria teismas nusprendė likviduoti UAB „Arvi fertis“, likviduojama įmonė negali turėti lūkesčių dėl galimybės tęsti veiklą ir gauti pajamas, įskaitant sudaryti sandorius nukreiptus į veiklos tęsimą ir pajamų gavimą, nes tai pažeistų JANĮ 84 str. 2 d. UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje UAB „Belor“ deklaravo siekį nutraukti UAB „Arvi fertis“ veiklos vykdymą draudžiant UAB „Arvi fertis“ gauti pajamas, dėl ko UAB „Belor“ niekada negalėjo turėti lūkesčio, jog UAB „Arvi fertis“ veikla bus tęsiama nemokumo procese. Tačiau UAB „Belor“ patikslintame ieškinyje pateikiama pozicija yra priešinga – įrodinėjama, kad UAB „Arvi fertis“ likvidavimo procese turėjo tęsti veiklos vykdymą ir gauti pajamas. Tai pagrindžia UAB „Belor“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant žinomai nepagrįstą ieškinį.

UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius kartu su 2023 m. balandžio 7 d. pranešimu pateikė administratoriaus informaciją, įskaitant informaciją apie UAB „Arvi fertis“ priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo kaštų detalizavimą, kur nurodyta, kad trąšų gamyklos, kaip neveikiančio subjekto išlaikymo kaštai sudaro 35 666 Eur/mėn. šaltuoju periodu ir 31 058 Eur/mėn. be šildymo kaštų. Detalizacijoje taip pat nurodyta, kad „ilgalaikis trąšų gamyklos stabdymas turi neigiamą poveikį trąšų gamybos įrangai. Tam, kad visa trąšų gamybos sistema tinkamai veiktų ir tarnautų ilgiau, geriausia praktika yra veikti nuolat (24 valandas per parą) ir įrengimus išjungti tik planinei priežiūrai ir valymui nustatytais intervalais, pavyzdžiui, 1-2 dienas per mėnesį“. Tai reiškia, kad visiškas gamybos sustabdymas daro žalą įrenginiams, mažina jų vertę. Taigi visiems UAB „Arvi fertis“ proceso dalyviams jau seniai akivaizdu, jog UAB „Belor“ nėra suinteresuotas didesnio kreditorinio reikalavimo patenkinimu, elgiasi piktybiškai, skundžia visus be išimties kreditorių susirinkimo nutarimus, teikia teismams tarpusavyje vienas kitam prieštaraujančius argumentus ir įvairiausiais interpretacijas, kas reiškia akivaizdų veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. UAB „Belor“ tendencingais ir nuolatiniais veiksmais veikia prieš UAB „Arvi fertis“ kreditorių interesus, vilkina UAB „Arvi fertis“ bankroto procesą, didina UAB „Arvi fertis“ administravimo išlaidas ir būtent dėl tokių jos veiksmų UAB „Arvi fertis“ kreditorių reikalavimai bus tenkinami mažesnėje apimtyje. Jei ne aktyvūs UAB „Belor“ veiksmai teikiant skundus, UAB „Arvi fertis“ bankroto procedūros būtų užbaigtos dar 2021 m., kreditoriams gaunant didesnį reikalavimo patenkinimą nei bus gaunama bankroto procedūras užbaigiant 2023 m., o tai neatitinka daugumos UAB „Arvi fertis“ kreditorių interesų. Pirma, 2021 m. vasario 18 d. sudarius juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartį ir esminę UAB „Arvi fertis“ kaip juridinio asmens dalį pardavus už 7 500 000 Eur kainą, UAB „UHB“ hipotekos kreditoriaus reikalavimas turėjo būti dengiamas 6 750 000 Eur apimtyje, o likusi kainos dalis skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui. Tačiau UAB „Belor“ iniciatyva toks sandoris Vilniaus apygardos teismo Sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo Nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022 buvo pripažintas negaliojančiu, ko pasekoje bankrutuojanti įmonė buvo priversta grąžinti 750 000 Eur. Likviduojamos įmonės turto realizavimas dėl UAB „Belor“ keliamų ginčų gausos nevyksta sklandžiai ir operatyviai. Pagal rinkos veikimo principus, kuo ilgiau yra neparduodamas objektas, tuo mažesnė tikimybę gauti norimą kainą, o turto realizavimo sąlygos yra vis mažiau palankios, kas susiklostė ir šiuo atveju. UAB „Belor“ reikalavimai yra nukreipti į procesų vilkinimą, nes visą UAB „Arvi fertis“ nemokumo procesą yra siekiama priešingų tikslų. Būtent UAB „Belor“ savo veiksmais sukėlė UAB „Arvi fertis“ kreditoriams žalą, įskaitant ženkliai padidėjusias administravimo išlaidas, lyginant jei turtas būtų parduotas ir įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2021 m. Nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2023 m. birželio mėn. administravimo išlaidos yra ženkliai padidėjusios, o visa tai mažina kreditorių reikalavimų tenkintiną dalį. UAB „Belor“ šias aplinkybes ignoruoja ir toliau deda pastangas vilkinti bankroto procesą (atšaukti varžytynes, atšaukti numatytus kreditorių susirinkimus, užtęsti turto pardavimą ar perdavimą hipotekos kreditoriui ir kt.). Antra, UAB „Belor“ yra tiesioginis konkurentas UAB „Marijampolės NPK“, UAB „UHB Agro“ ir kitiems trąšų rinkoje veikiantiems subjektams, turintis tikslą trukdyti konkurentų veiklą buvusioje UAB „Arvi fertis“ trąšų gamykloje. UAB „Belor“ tikslas visą UAB „Arvi fertis“ bankroto procesą buvo sustabdyti gamyklos veikimą ir įrenginius paversti nenaudojamais, kas leistų išstumti konkurentus iš rinkos. UAB „Belor“ nuo pat UAB „Arvi fertis“ bankroto pradžios turėjo patvirtintą kreditorinį reikalavimą, itin aktyviai dalyvavo UAB „Arvi fertis“ bankroto procese. UAB „Belor“ skundė visus be išimties UAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimus, o tokie skundai buvo atmesti, ką patvirtina pagal UAB „Belor“ skundus išnagrinėtos civilinės bylos: Vilniaus apygardos teismo 2021-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1717-340/2021;Lietuvos apeliacinio teismo 2021-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-692-881/2021;Vilniaus apygardos teismo 2021-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2397-864/2021;Lietuvos apeliacinio teismo 2021-08-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-911-781/2021;Vilniaus apygardos teismo 2021-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1988-340/2021;Vilniaus apygardos teismo 2022-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1215-340/2022;Vilniaus apygardos teismo 2023-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023;Lietuvos apeliacinio teismo 2023-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-249-567/2023;Vilniaus apygardos teismo 2023-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023;Lietuvos apeliacinio teismo 2023-08-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-407/2023 ir kt. Dalyvauti tiek teisminių procesų reikia didelių finansinių galimybių ir konkrečių tikslų turėjimo, kurių siekiama bylinėjimosi procese. UAB „Belor“ inicijuojami procesai nėra atsitiktiniai ar pavieniai, o tendencingi ir gerai apgalvoti, dalyvaujant daugybei atstovų – profesionalių teisininkų.

Dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį skyrimo nurodė, kad UAB „Belor“ sąmoningai ir tyčia antrą kartą teisme pateikė UAB „Marijampolės NPK“ atžvilgiu tuos pačius reikalavimus (t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), kuomet šie UAB „Belor“ reikalavimai jau yra išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Sprendimu ir Nutartimi). Be to, UAB „Belor“ skirtingose bylose dėl tų pačių aplinkybių pasisako kardinaliai priešingai (t. y. dėl galimybės bankroto procese įmonei generuoti grynąjį pelną). UAB „Belor“, žinodama įsiteisėjusių teismų sprendimų motyvus, turi suprasti, kad jie turi prejudicinę galią ir kitas teismas tomis išvadomis privalo vadovautis, tačiau vis tiek piktybiškai veikia prieš sąžiningą ir teisingą teismo procesą, o tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko UAB „Marijampolės NPK“ prašo teismo skirti 5 000 baudą UAB „Belor“, pusę šios sumos priteisiant UAB „Marijampolės NPK“ naudai (CPK 95 straipsnis). UAB „Belor“, atstovaujama profesionalių teisės žinovų privalo suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes (t. y. pareiškiant UAB „Marijampolės NPK“ atžvilgiu tuos pačius reikalavimus, kurie išnagrinėti kitoje byloje ir atmesti), elgtis sąžiningai ir siekti teisėtų tikslų. Dėl UAB „Belor“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis UAB „Marijampolės NPK“ priverstas pakartotinai įrodinėti tas pačias aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos Sprendimu ir Nutartimi, dėl ko patiria bylinėjimosi išlaidas ir kitus su tuo susijusius nepatogumus. Akcentuotina, kad analogiškai UAB „Belor" elgiasi ir kitose bylose, t. y. tais pačiais motyvais ir pagrindais teikia skundus teismui, kuomet identiški skundai ir argumentai įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau atmesti. Pavyzdžiui, UAB „Belor“ 2022 m. gruodžio 7 d. skundas dėl UAB „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (UAB „Marijampolės NPK“ 2023 m. gegužės 31 d. atsiliepimo priedas Nr. 3) ir UAB „Belor“ 2023 m. gegužės 8 d. skundas dėl UAB „Arvi fertis“ 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (priedas Nr. 6) yra identiški, grindžiami identiškais argumentais, kuomet įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais 2022 m. gruodžio 2 d. skundas jau buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2204-340/2023 atmesdamas ir vėlesnį 2023 m. gegužės 8 d. skundą konstatavo UAB „Belor“ piktnaudžiavimo procesu faktinius požymius: „Kreditorė UAB „UHB AGRO“ pareiškėjos UAB „BELOR“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžia jos skundo argumentais. Teismas, įvertinęs UAB „BELOR“ skundo argumentus sutinka su kreditore, kad pareiškėja UAB „BELOR“ skųsdama 2023 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtais 1, 2, 3, 4 klausimais, neatsižvelgė į anksčiau teismų pateiktus išaiškinimus ir dalį nurodė tų pačių argumentų, dėl kurių jau buvo pasisakyta civilinėje byloje Nr. eB2-1383-340/2023 ir e2-249-567/2023. Toks pareiškėjos elgesys turi piktnaudžiavimo procesu požymių, tačiau nepatvirtina fakto, jog kreditoriui bankroto procese nustatytomis teisėmis pareiškėja naudojosi sąmoningai nesąžiningai, siekdama ne įgyvendinti savo teises pagal jų tikrąją paskirtį, ne išsiaiškinti bankroto procese kilusius klausimus, bet tikslu vilkinti bankroto procesą“.

Atsižvelgiant į UAB „Belor“ sukeltų neigiamų pasekmių apimtį bei pobūdį UAB „Marijampolės NPK“, yra akivaizdus pagrindas ieškovei skirti maksimalią baudą, numatytą įstatyme. Įstatyme numatytas maksimalus baudos dydis, įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytinas proporcingu, atitinkančiu protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismui nepaskyrus įstatyme numatytos maksimalios baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis būtų paneigtas atgrasymo tikslas už civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamą elgesį.

 

Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ su ieškiniu nesutinka, prašo patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą; teismui nusprendus ieškinį nagrinėti – atmesti ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palaikydamas trečiojo asmens pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus jo atstovas paaiškino, kad ieškovė atsakovės LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus A. V. civilinę atsakomybę kildina iš aplinkybių, nustatytų Vilniaus apygardos teismo Sprendime civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo Nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022. Tomis pačiomis aplinkybėmis UAB „Belor“ grindė ir savo 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškimą bei 2022 m. lapkričio 11 d. pareiškimo papildymą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas atstatydinti Aurimą Valaitį iš LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus pareigų (UAB „Belor“ pareiškimai pridedami kaip Priedas Nr. 2 ir Priedas Nr. 3). 2022 m. gruodžio 2 d. buvo šaukiamas LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas, kuriame paties nemokumo administratoriaus iniciatyva į susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl jo atstatydinimo iš LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus pareigų. Kartu su nemokumo administratoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. Pranešimu apie šaukiamą LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimą (pridedamas kaip Priedas Nr. 1) visiems kreditoriams buvo išsiųsti ir UAB „Belor“ 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškimas ir 2022 m. lapkričio 11 d. pareiškimo papildymas Vilniaus apygardos teismui dėl nemokumo administratoriaus A. V. atstatydinimo iš LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus pareigų. Nemokumo administratorius Vilniaus apygardos teismui pateikė savo paaiškinimus dėl UAB „Belor“ pareiškimo, kurie taip pat buvo išsiųsti susipažinti visiems kreditoriams kartu su 2022 m. lapkričio 17 d. Pranešimu apie šaukiamą LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimą (administratoriaus paaiškinimai pridedami kaip Priedas Nr.4). Visi LUAB „Arvi fertis“ kreditoriai turėjo galimybę susipažinti su UAB „Belor“ nurodomomis aplinkybėmis dėl nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų, tariamo neprofesionalumo, netinkamo funkcijų atlikimo, šališkumo ir t.t. LUAB „Arvi fertis“ 2022 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad kreditoriai nepritarė administratoriaus atstatydinimui. Jei LUAB „Arvi fertis“ kreditoriai manytų, jog A. V. netinkamai atlieka nemokumo administratoriaus pareigas bei savo veiksmais kelia ar tuo labiau jau yra sukėlęs žalos UAB „Arvi fertis“, neabejotinai tokį nemokumo administratorių nušalintų nuo pareigų. Ieškovės UAB „Belor“ iniciatyva LUAB „Arvi fertis“ nemokumo byloje teismas du kartus sprendė nemokumo administratoriaus A. V. nušalinimo nuo šių pareigų klausimą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-340/2022, išanalizavęs UAB „Belor“ nurodomus motyvus dėl tariamo administratoriaus šališkumo, neprofesionalumo, netinkamo pareigų atlikimo, šiuos motyvus atmetė kaip nepagrįstus ir nematė pagrindo atstatydinti nemokumo administratorių iš pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-258-340/2023 atmetė ir antrą UAB „Belor“ prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo.

LUAB „Arvi fertis“ nepatyrė žalos, kadangi net ir nesant jokių neteisėtų A. V. veiksmų, LUAB „Arvi fertis“ nebūtų gavusi veiklos pajamų, kurias nurodo UAB „Belor“; ūkinės komercinės veiklos vykdymas neribotą laikotarpį nėra ir negali būti bankrutavusios įmonės prioritetas; UAB „Arvi fertis“ negautų pajamų klausimą teismai jau yra išsprendę įsiteisėjusiais teismų sprendimais. 

LUAB „Arvi fertis“ kreditoriai nusprendė parduoti UAB „Arvi fertis“ kaip turtinį kompleksą ir gauti pinigus už šio komplekso pardavimą, o ne toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti pajamas iš LUAB „Arvi fertis“ neribotą laikotarpį. Kreditoriams nusprendus parduoti juridinį asmenį, šie negalėjo tikėtis gauti pajamų iš ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Šis prejudicinis faktas nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo Nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022. Iš esmės byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalą (LUAB „Arvi fertis“ negautas pajamas), kurių įmonė, vadovaujantis paminėtu prejudiciniu faktu, negalėjo tikėtis gauti. Po juridinio asmens kaip turtinio komplekso esminės dalies pirkimo-pardavimo Sutarties sudarymo BUAB “Arvi fertis” ūkinė komercinė veikla buvo nutraukta, atleisti 64 joje dirbę darbuotojai. UAB „Arvi fertis“ ginčo laikotarpiu nebuvo įprastai veikianti įmonė, o buvo bankrutuojanti, o vėliau likviduojama dėl bankroto įmonė. Nemokumo administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti į kuo operatyvesnį bankrutavusios įmonės turto realizavimą ir įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimą, o ne į ūkinės komercinės veiklos tęsimą ir pajamų iš jos gavimą. Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, tuo tarpu ieškovė ieškinyje teigia, kad, nesant nemokumo administratoriaus neteisėtų veiksmų, neva LUAB „Arvi fertis“ būtų toliau tęsusi ūkinės komercinės veiklos vykdymą dar bent 1 metus ir 8 mėnesius. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad šių pajamų LUAB „Arvi fertis“ negalėjo tikėtis gauti, o ūkinės veiklos pajamos yra UAB „Marijampolės NPK“ pastangų ir prisiimtos veiklos rizikos rezultatas, o ne LUAB „Arvi fertis“ grąžintinas turtas. LUAB „Arvi fertis“ neplanavo toliau vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir todėl nebūtų gavusi pajamų iš jos; iš parduotos juridinio asmens dalies gautų pajamų priteisimas LUAB „Arvi fertis“ reikštų nepagrįstą jos praturtėjimą; ūkinės veiklos pajamos yra UAB „Marijampolės NPK“ darbo, veiklos, pastangų ir prisiimtos veiklos rizikos rezultatas, o ne BUAB „Arvi fertis“ grąžintinas turtas.

UAB „Belor“ nepagrįstai prašo iš nemokumo administratoriaus A. V. priteisti žalą LUAB „Arvi fertis“ naudai iš ūkinės komercinės veiklos negautų pajamų forma. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad šių pajamų BUAB „Arvi fertis“ negalėjo tikėtis gauti, o ūkinės veiklos pajamos yra UAB „Marijampolės NPK“ pastangų ir prisiimtos veiklos rizikos rezultatas, o ne LUAB „Arvi fertis“ grąžintinas turtas.

UAB “Belor” nepagrįstai reikalauja priteisti procesines palūkanas jo naudai. Šis reikalavimas nėra pagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu reikalavimo pagrindu.

 

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu kadangi reikalavimas atlyginti žalą neatitinka visų sąlygų, kad būtų pagrindas mokėti draudimo išmoką.

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žino. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinys reiškiamas dėl nemokumo administratoriaus veiklos bei etikos pažeidimų, nustačius prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčius faktus, panaikinus bankrutavusios įmonės vardu administratoriaus sudarytus sandorius, kurie buvo sudaryti neteisėtai. Vadovaujantis draudimo liudijimu PCAD 064664 yra nustatyta, kad draudimo galiojimo laikotarpis, buvo nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. Vadovaujantis sudarytu polisu yra nustatyta, jog „Draudikas ir Draudėjas susitaria, kad pagal Nemokumo administratoriaus profesines civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašą, patvirtiną Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2019 m. gruodžio18 d. Nr. 1299 redakcija) (toliau- Aprašas), pratęstas pretenzijos pareiškimo laikotarpis yra 12 mėnesių nuo šio draudimo liudijimo (poliso) galiojimo pabaigos. Draudiko bendrovėje nėra duomenų, kad draudimo liudijimo galiojimo metu ar per išplėstinį pretenzijos pareiškimo laikotarpį, t. y. yra 12 mėnesių po jo pabaigos, būtų teiktos pretenzijos draudimo bendrovei. Todėl draudimo poliso ir sutarties galiojimo metu jokių reikalavimų negauta ir draudimo liudijimo PCAD 064664 galiojimas yra pasibaigęs 2021 m. balandžio 27 d. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo vadovaujamasi Aprašu. Aprašo 5 punkte ir jo papunkčiai nustato, kas yra laikoma draudžiamuoju įvykiu, t. y. draudimo sutarties galiojimo metu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas: draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus administruojant nemokumo procesus atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti administratoriaus civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas: <...> pateiktas draudimo sutarties galiojimu laikotarpiu ir (ar) per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieni metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis LR draudimo įstatymo 108 straipsniu ir Nemokumo administratoriaus profesines civilines atsakomybes privalomojo draudimo tvarkos Aprašo 5 punktu ir 5.5 papunkčiu, pareikštas reikalavimas negali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu kadangi reikalavimas atlyginti žalą.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ieškovės reikalavimų ir atsakovų bei trečiojo asmens atsikirtimų teisinis įvertinimas

 

        Iš šalių atstovų paaiškinimų, jų pateiktų procesinių dokumentų, rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-135-340/2024 buvo atsisakyta UAB „Arvi fertis“ iškelti restruktūrizavimo bylą, šiai įmonei iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi BUAB „Arvi fertis“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d.).

2021 m. sausio 27 d. įvyko pirmasis BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nutarė: 1) parduoti BUAB „Arvi fertis“ kaip turtinį kompleksą arba esminę jo dalį už ne mažesnę kaip 7 500 000 Eur kainą; 2) pavesti administratoriui pradėti derybas su potencialiu pirkėju (potencialiais pirkėjais), kuris (kurie) kartu su pasiūlymu pirkti BUAB „Arvi fertis“ sumokės 10 proc. pasiūlyme nurodytos kainos dydžio avansą.

BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Antes“ 2021 m. vasario 12 d. sudarė pirkimo-pardavimo Sutartį, kuria pardavėja pardavė, o UAB „Antes“ nupirko BUAB „Arvi fertis“, kaip turtinio komplekso, esminę dalį, kurią sudaro nekilnojamasis turtas ir žemės nuomos teisės, kilnojamas turtas, nematerialus turtas, turtinės ir neturtinės teisės ir prievolės, už 7 500 000 EUR kainą. BUAB „Arvi fertis“, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ 2021 m. vasario 18 d. sudarė trišalį susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuriuo susitarė, kad pagal Sutartį kainos dalį 6 750 000 Eur BUAB „Arvi fertis“ įskaito UAB „UHB“ finansiniam reikalavimui patenkinti ir, atsižvelgdamos į sumokėtą 750 000 Eur avansą, pirkėją UAB „Antes“ laiko sumokėjusia pardavėjai BUAB „Arvi fertis“ visą Sutartyje sulygtą kainą – 7 500 000 Eur. UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ 2021 m. vasario 18 d. sudarė dvišalį susitarimą dėl atsiskaitymo pagal įskaitytus reikalavimus. Jame UAB „Antes“ įsipareigojo už įsigytą turtinį kompleksą BUAB „Arvi fertis“ pastarosios kreditorei UAB „UHB“ sumokėti 6 750 000 Eur iki 2021 m. gruodžio 31 d., kreiptis į finansuojančias institucijas dėl kredito atsiskaityti su UAB „UHB“ gavimo, o iki visiško atsiskaitymo mokėti bendrovei „UHB“ 18 proc. dydžio metines palūkanas už nesumokėtą kainos dalį. BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Antes“ 2021 m. vasario 18 d. pasirašė juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, esminės dalies priėmimo-perdavimo aktą.

2021 m. vasario 15 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė UAB „Belor“ kreipėsi į teismą, prašydama:1)        pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžių) atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvi Fertis“ ir UAB „Antes“ (dabar – UAB „Marijampolės NPK“) 2021  m. vasario 12 d. juridinio asmens kaip turtinio komplekso esminės dalies pirkimo-pardavimo Sutartį ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovių BUAB „Arvi Fertis“, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ 2021 m. vasario 18 d. Susitarimą įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir taikyti restituciją; 3) taikyti restitutio in integrum (buvusių teisių grąžinimas) – priteisti iš atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ atsakovei BUAB „Arvi fertis“ po 1 883,99 Eur grynojo pelno už kiekvieną dieną nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 pagal ieškovės UAB „Belor“ ieškinį atsakovėms BUAB „Arvi Fertis“, UAB „Marijampolės NPK“, UAB „UHB“ dėl juridinio asmens turtinio komplekso esminės dalies pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, susitarimo dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, komanditinė ūkinė bendrija „Agrosindikatas“, UAB „LIT Salt Trade“, UAB „Timac Agro LT“, UAB „UHB Agro“, nemokumo administratorius A. V., patenkino ieškinio materialiuosius reikalavimus: 1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Antes“ (dabar – UAB „Marijampolės NPK“) 2021 m. vasario 12 d. juridinio asmens, kaip turtinio komplekso, esminės dalies pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigojo UAB „Marijampolės NPK“ grąžinti BUAB „Arvi fertis“ pagal 2021 m. vasario 18 d. 10.45 val. juridinio asmens kaip turtinio komplekso esminės dalies priėmimo-perdavimo aktą gautą turtą, UAB „Arvi fertis“ įpareigojo grąžinti UAB „Marijampolės NPK“ 750 000  Eur, gautų pagal šią Sutartį; 2) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento BUAB „Arvi fertis“, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ 2021 m. vasario 18 d. Susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, grąžinant UAB „UHB“ 6 750 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, taip pat suteikiant teisę įregistruoti hipotekas ir įkeitimus turtui, turėtas pagal sutartinės hipotekos ir (ar) įkeitimo identifikavimo kodus Nr. 11120050000281, 11120080000108, 07120110000577, 07220060000318, 07220050002314, 20220120020311, 07220080002951, 07120060000317, 10220110000421, 07220110000578, 01220090008668.

Teismas nustatė, kad BUAB „Arvi fertis“ pripažinta likviduojama dėl bankroto Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi. Dėl šios nutarties 2021 m. vasario 11 d. paduotas atskirasis skundas. Ginčijamų sandorių sudarymo metu 2021 m. vasario 4 d. nutartis nebuvo įsiteisėjusi ir BUAB „Arvi fertis“ neturėjo likviduojamos dėl bankroto bendrovės statuso. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis likviduoti BUAB „Arvi fertis“ įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtinus jos teisėtumą. BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas 2021 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą dėl bankrutuojančio juridinio asmens kaip turtinio komplekso arba esminės jo dalies pardavimo, nustatė pagrindines pardavimo sąlygas ir tam tikrą pardavimo vykdymo tvarką, todėl nepažeista JANĮ 87 straipsnio 3 dalis. Teismas konstatavo, jog nemokumo administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad išsiaiškintų kuo daugiau potencialių pirkėjų, kurie, varžydamiesi dėl juridinio asmens pirkimo, pasiūlytų kiek galima didesnę kainą. Teismas atsižvelgė į tai, kad apie numatomą BUAB „Arvi fertis“ turtinio komplekso pardavimą nepaskelbta viešai, nemokumo administratorius neinformavo kreditorių apie dar vieno pirkėjo pasiūlymą įsigyti kompleksą už 8 300 000 Eur. Derybų dėl juridinio asmens pardavimo didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui tvarkoje nemokumo administratorius nustatė per trumpą terminą pasiūlymams pateikti ir avansui sumokėti – per 3 dienas nuo administratoriaus 2021 m. vasario 2 d. pranešimo apie kreditorių susirinkime priimtą sprendimą parduoti juridinį asmenį priėmimo dienos. Nemokumo administratorius neišviešino kreditorių susirinkimo sprendimo parduoti juridinį asmenį ir pardavimo sąlygų, el. paštu pranešimą išsiuntė tik dviem galimiems pirkėjams, kurie apie BUAB „Arvi fertis“ galimą pardavimą sužinojo savo iniciatyva – atsakovei UAB „Antes“ (UAB „Marijampolės NPK“) ir trečiajam asmeniui UAB „LIT Salt Trade“. Atsakovė UAB „Antes“ po valandos elektroniniu laišku informavo BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorių, kad palaiko 2020 m. birželio 11 d. pateiktą pasiūlymą pirkti BUAB „Arvi fertis“ turtinio komplekso esminę dalį už 7 500 000 Eur ir sumokėjo 750 000 Eur avansą. Nemokumo administratorius apie šį pasiūlymą neinformavo trečiojo asmens UAB „LIT Salt Trade“, trečiojo asmens UAB „Timac Agro LT“, kuris taip pat išreiškė susidomėjimą parduodamu bankrutuojančiu juridiniu asmeniu, nesiekė išsiaiškinti, ar kiti besidomintys asmenys nepateiks geresnio pasiūlymo. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius, vykdydamas 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimą parduoti juridinio asmens turtinį kompleksą arba esminę jo dalį, neveikė taip, jog bankrutuojantis asmuo būtų parduotas už didžiausią galimą kainą (JANĮ 85 straipsnio 2 punktas) tam, kad iš pardavimo gautų pajamų būtų patenkinta kuo didesnė bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų dalis. 

Teismas įvertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamas pagrindas Sutartį pripažinti niekine kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Kai bankrutuojančio juridinio asmens turtinio komplekso esminė dalis parduota ignoruojant vieną iš JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintų trijų pagrindinių turto pardavimo principų, turint aiškų siekį šį turtą parduoti iš anksto pasirinktam pirkėjui, be pagrindo prioritetiškai atsižvelgiant į vienos iš bankrutuojančios bendrovės didžiųjų kreditorių – UAB „UHB“ – interesą, kad ne jai įkeistas konkretus turtas, bet bendrovė, kaip verslas, būtų parduota būtent jos pasirinktam pirkėjui, negali būti pateisinama, ir yra pagrindas Sutartį pripažinti negaliojančia ne kaip niekinį, bet kaip nuginčijamą sandorį. 

Sutartis sudaryta BUAB „Arvi fertis“ atstovui (nemokumo administratoriui) veikiant tyčia susitarus su kita sandorio šalimi UAB „Marijampolės NPK“ (tuo metu – UAB „Antes“) dėl pardavimo tos juridinio asmens turtinio komplekso dalies, kurią dar 2020 m. birželio 11 d. pareiškė norą įsigyti ši bendrovė už kainą, kurią ji nurodė kaip minimalią 2020 m. birželio 11 d. pasiūlyme, pateiktame prieš pusę metų iki 2021 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkimo sprendimo parduoti BUAB „Arvi fertis“ priėmimo. Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorius veikė ne visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesais, bet suderintai su viena iš kreditorių – UAB „UHB“ – ir bankrutuojančio juridinio asmens pirkėja UAB „Marijampolės NPK“, neišnaudojo galimybės už parduodamą bendrovę gauti didžiausią galimą kainą, sutiko su tokiomis atsiskaitymo pagal Sutartį sąlygomis, kurias pasiūlė viena iš BUAB „Arvi fertis“ kreditorių, siekdama sau papildomos ekonominės naudos, nevertino, ar tokios atsiskaitymo sąlygos nepažeidžia įstatymo nustatytos atsiskaitymo su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais tvarkos ir proporcijų. Teismas pripažino Sutartį negaliojančia dėl šalies atstovo (BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus) piktavališko susitarimo su kita sandorio šalimi (UAB „Marijampolės NPK“), be to, veikiant suderintai su viena iš bankrutuojančios bendrovės kreditorių (UAB „UHB“) (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodė, kad hipotekos kreditorė UAB „UHB“, veikdama bendrai su BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Antes“, turėjo ekonominį interesą, jog BUAB „Arvi fertis“ turtinio komplekso dalis būtų parduota būtent UAB „Antes“. Atsakovės UAB „UHB“ didžioji reikalavimo dalis BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje patenkinta pirmenybės teise ne tik iš jai įkeisto konkretaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės, bet ir parduoto juridinio asmens turtinio komplekso, kuris jai neįkeistas, kainos, be to, pažeidžiant imperatyvias ĮBĮ 35, 36 straipsnių nuostatas. Taip pat atsakovė susitarė dėl dar didesnės ekonominės naudos: be 6 750 000 Eur sumos, kurią ji gavo iš Sutarties kainos, tuo atveju, jeigu UAB „Antes“ nerefinansuos pirkimo kainos, UAB „UHB“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. gaus papildomai 1 051 648 Eur palūkanų, t. y. UAB „UHB“ gautina suma sieks 7 801 164 Eur.

Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorius, pažeisdamas pareigą veikti visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesais, ne tik nedėjo net minimalių pastangų bankrutuojantį juridinį asmenį parduoti už didžiausią galimą kainą, bet neteisėtai (pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir administravimo išlaidų atlyginimo tvarką) perleido vienam iš kreditorių teisę gauti iš juridinio asmens pirkėjo likusią nesumokėtą kainos dalį (90 proc. visos kainos), sudarė galimybę šiam kreditoriui gauti dar didesnę naudą, nepaisant kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės UAB „Belor“ ir atsakovių LUAB „Arvi fertis“, UAB „Marijampolės NPK“, UAB „UHB“ apeliacinius skundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties sudarymo aplinkybes, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankrutuojančio juridinio asmens esminė dalis parduota pažeidžiant JANĮ 85 straipsnio 2 punkte įtvirtintą didžiausios kainos principą, turint aiškų siekį šią bendrovę parduoti iš anksto pasirinktam pirkėjui. Tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti Sutartį niekine kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis), bet yra pagrindas Sutartį pripažinti negaliojančia kaip nuginčijamą sandorį, ieškovei įrodžius vieną iš įstatyme numatytų nuginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų – BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus ir UAB „Antes“ piktavališką susitarimą sudaryti bankrutuojančiai bendrovei nenaudingą sandorį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį dėl atsakovų neteisėtais veiksmais sudarant minėtą Sutartį bankrutavusiai UAB „Arvi fertis“ padarytos 1 164 825,54 Eur žalos priteisimo. Nurodė, kad dėl neteisėtų abiejų atsakovų veiksmų – nemokumo administratoriaus piktavališko susitarimo su UAB „Marijampolės NPK“ pagrindu sudaryto sandorio – LUAB „Arvi fertis“ prarado pajamas – galimybę gauti 1897,11 Eur grynojo pelno sumą už kiekvieną dieną (1897,11 Eur x 614 dienų nuo 2021 m. vasario 18 d. sudaryto sandorio iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. Nutarties priėmimo). Jei ne neteisėti UAB „Marijampolės NPK“ veiksmai – piktavališkas susitarimas su nemokumo administratoriumi dėl Sutarties sudarymo, LUAB „Arvi fertis“ būtų galėjusi iki juridinio asmens pardavimo kitam asmeniui (jei toks būtų organizuojamas) ginčo turtu disponuoti, jį nuomoti ir už tai gauti pinigus iš asmens, kuris juo faktiškai naudojosi – iš UAB „Marijampolės NPK“, kadangi tokia veikla yra susijusi su įmonės likvidavimo procesu, tačiau dėl neteisėtos Sutarties ir Susitarimo sudarymo LUAB „Arvi fertis“ tokios galimybės neturėjo. UAB „Marijampolės NPK“ šiuo turtu naudojosi už jį neatsiskaitydama. Ieškovė preziumuoja, kad buvo slapta ir neteisėtai atsiskaitoma su administratoriumi asmeniškai.

 

        Dėl ieškovės reikalavimo teisės

 

        Ieškovė yra likviduojamos dėl bankroto įmonės UAB „Arvi fertis“ kreditorė, kurios teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 9 190 341,01 Eur.

Teismas nesutinka su atsakove, kad nepritarus kreditorių susirinkimui, ji neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ žalos atlyginimą.

Ieškovė pareiškė atsakovams netiesioginį ieškinį.

Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir taip nepagerina savo mokumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas).

Teismo vertinimu, byloje yra įrodytos visos keturios įstatymo numatytos sąlygos, pagrindžiančios ieškovės teisę pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, pasisakydamas dėl subjekto, turinčio teisę reikalauti žalos atlyginimo, įmonės administracijos vadovui pažeidus pareigą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, yra išaiškinęs, kad: konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo gali kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendina. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto.

Vėlesnėje praktikoje tokias pačias taisykles yra suformulavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas. 2022 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1013-798/2022, Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, galiojant ĮBĮ. Nurodė, kad nors šiuo metu galioja JANĮ, tačiau šis kasacinio teismo išaiškinimas išlieka aktualus ir iš esmės nepakitęs. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Analogiškos pozicijos laikomasi ir šio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015, 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-893-1120/2021, 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-388-1120/2022. Nurodoma, kad kreditoriams manant, kad yra pažeistos jų teisės ir interesai, jie turi teisę ne tik įstatymo bei kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka reikalauti atitinkamos informacijos apie nemokumo procesą, jo vykdymo metu patirtas išlaidas, teisminių procesų, kuriuose dalyvauja (dalyvavo) įmonė, baigtį, bet ir įvertinę šiuos duomenis gali savarankiškai kreiptis su netiesioginiu ieškiniu teisminės bankrutavusios įmonės interesų gynybos. Vilniaus apygardos teismas formuojamoje praktikoje, cituodamas JANĮ 44 straipsnio 10 punkto nuostatas, yra konstatavęs, kad siekiant apginti savo teises kreditorių susirinkimas ar pats kreditorius turėtų spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo (2022 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2452-577/2022). Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1236-254/2021 yra nurodęs, kad „tuo atveju, kuomet išsiskiria administratoriaus ir kreditorių nuomonė dėl konkrečių teisminių procesų (pvz., bankroto administratorius nemato būtinybės ginčyti tam tikrą sandorį), įstatymai neriboja kreditoriaus (kreditorių) teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad kreditoriai turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011)”.

Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Belor“, būdama LUAB „Arvi fertis“ kreditore, vadovaudamasi CK 6.68 straipsniu ir atstovaudama LUAB „Arvi fertis“ interesams, reiškia netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Marijampolės NPK“. Priešingai, nei teigia ši atsakovė, vadovaujantis suformuota teismų praktika kreditorių susirinkimo nutarimas tam nėra būtinas.

Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė neabejotinos ir vykdytinos savo skolininkės LUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisės nemokumo administratoriui A. V. (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). JANĮ 44 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, kad teisė spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą priklauso kreditorių susirinkimui. LUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimas tokio nutarimo nėra priėmęs. UAB „Belor“ Vilniaus apygardos teismui buvo pateikusi prašymą atstatydinti nemokumo administratorių Aurimą Valaitį iš LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus pareigų, tačiau teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-340/2022 jos prašymą atmetė. Pakartotinai 2023 m. balandžio 19 d. UAB „Belor“ Vilniaus apygardos teismui pateikė dar vieną prašymą atstatydinti nemokumo administratorių A. V. iš LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriaus pareigų, tačiau teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-258-340/2023 ir šį UAB „Belor“ prašymą atmetė. Klausimas dėl nemokumo administratoriaus A. V. atstatydinimo buvo sprendžiamas ir jo paties iniciatyva, tačiau 2022 m. gruodžio 2 d. LUAB “Arvi fertis” kreditorių susirinkime prieš atstatydinimą balsavo 79,8392 % visų kreditorių.  Taigi net ir turint omenyje minėtus teismų Sprendimus ir Nutartį, kreditoriai bei UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pasitiki LUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratoriumi ir jo vykdoma bankroto procedūra, todėl nėra jokios pagrįstos vados daryti išvadą, kad LUAB „Arvi fertis“ turi ieškovės ieškinyje nurodytą turtinio reikalavimo teisę į atsakovą Aurimą Valaitį, neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.

 

Dėl prašymo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2020 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-969/2020, pasisakydamas dėl ieškinio tapatumo ankstesniems kitose bylose ieškiniams, kaip teisinio pagrindo atsisakyti priimti paduotą tapatų ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pažymėjo, kad „pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas). Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.). Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti ieškinio pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktą; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktą)“ (cituojamos nutarties 24-27 punktai).

Remdamasis nurodytomis nuostatomis teismas iš dalies pritaria atsakovei UAB „Marijampolės NPK“, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 164 825,54 Eur žalos atlyginimo yra tapatus minėtais teismų Sprendimu ir Nutartimi jau išspręstam (atmestam) ieškovės reikalavimui priteisti atsakovės BUAB „Arvi fertis“ naudai ne tik ginčo Sutartimi perleistą juridinį asmenį, bet ir visą atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ iš perleisto juridinio asmens gautą naudą, t. y. po 1 883,99 Eur grynojo pelno už kiekvieną dieną nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas konstatuoja, kad abiejose bylose ieškovė pasirinko ginti pažeistas bankrutavusios įmonės kreditorių teises tuo pačiu, tik lingvistiškai skirtingai įvardintu, būdu ir faktiniu pagrindu.

Minėta, kad trečiuoju ieškinio, pareikšto Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 tarp tų pačių šalių dėl Sutarties ir Susitarimo pripažinimo negaliojančiais, reikalavimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ atsakovei BUAB „Arvi fertis“ po 1 883,99 Eur grynojo pelno už kiekvieną dieną nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ( iš viso už 614 dienų). Nors šis reikalavimas pateiktas kaip būtinas įvykdyti visiškai restitucijai, savo esme tai yra reikalavimas priteisti žalą, kurią BUAB „Arvi fertis“ patyrė dėl neteisėtų sandorių sudarymo. Reikalavimą priteisti negautas pajamas minėtoje byloje ieškovė grindė tuo, kad, jei piktavališko susitarimo pagrindu Sutartis nebūtų sudaryta, BUAB „Arvi fertis“ būtų vykdžiusi veiklą ir iš jos gavusi pajamas. BUAB „Arvi fertis“ negauto grynojo pelno suma apskaičiuota BUAB „Arvi fertis“ 2021 m. sausio 25 d. verslo vertinimo ataskaitos pagrindu.

Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 priimtame Sprendime padarė išvadą, kad, pripažinus 2021 m. vasario 12 d. Sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, taikytina restitucija: atsakovė UAB „Marijampolės NPK“ įpareigotina grąžinti UAB „Arvi fertis“ pagal 2021 m. vasario 18 d. 10:45 val. juridinio asmens kaip turtinio komplekso esminės dalies priėmimo-perdavimo aktą gautą turtą, o UAB „Arvi fertis“ – grąžinti UAB „Marijampolės NPK“ 750 000 Eur, gautus kaip avansą pagal Sutartį (CK 1.91 straipsnio 2 dalis). Dėl ieškovės reikalavimo priteisti atsakovės BUAB „Arvi fertis“ naudai ne tik ginčo Sutartimi perleistą juridinį asmenį, bet ir visą atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ iš perleisto juridinio asmens gautą naudą, t. y. po 1 883,99 Eur grynojo pelno už kiekvieną dieną nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 6.151 straipsnio 1 dalis) teismas pažymėjo, kad BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimui 2021 m. sausio 27 d. priėmus sprendimą parduoti bankrutuojantį juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą ar esminę jo dalį, nebuvo planuojama toliau vykdyti veiklos. Jeigu 2021 m. vasario 12 d. Sutartimi juridinis asmuo nebūtų parduotas UAB Marijampolės NPK, jis būtų parduotas kitam pirkėjui, taigi BUAB „Arvi fertis“ nebūtų gavusi pajamų iš ūkinės veiklos. Teismas sutiko su atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ pozicija, kad ieškovės reikalaujama priteisti nauda gauta UAB „Marijampolės NPK“ pastangomis, šiai vykdant ūkinę-komercinę veiklą, prisiėmus veiklos riziką. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Arvi fertis“ siekė parduoti juridinį asmenį, neplanavo toliau vykdyti ūkinės veiklos, jos reikalaujama nauda iš atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ nepriteistina.

Be kita ko, pasisakydamas dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad ginčo sandorį panaikinus ne tik atkurtina padėtis iki pažeidimo, bet ir priteistina visa UAB „Marijampolės NPK“, kuri beveik vienerius metus be pagrindo naudojasi BUAB „Arvi fertis“ turtu, gauta nauda; kad pripažinus Sutartį negaliojančia iki pat teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Marijampolės NPK“ naudojasi ginčo juridiniu asmeniu be teisinio pagrindo, o per šį laiką BUAB „Arvi fertis“ negauna pajamų iš ūkinės komercinės veiklos, kurią tikėtinai būtų gavusi, atsižvelgiant į priimtą, galiojantį ir nenuginčytą kreditorių susirinkimo sprendimą; kad netaikius restitutio in integrum, nebus atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis, o nesąžiningam įgijėjui sudaromos sąlygos praturtėti iš neteisėto sandorio, kartu neužtikrinant sąlygos, kad Sutartis negalioja ab initio, apeliacinės instancijos teismas Nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.151 straipsnio 2 dalies nustatytų restitucijos padarinių, nes nagrinėjamoje byloje šios normos taikymas neatitiktų visiškos restitucijos (restitutio in integrum) paskirties ir tikslų. Byloje itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad kreditorių susirinkimas nutarė parduoti dalį juridinio asmens. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nebuvo galima tikėtis gauti pajamų iš parduotos juridinio asmens veiklos dalies. Esant tokiai situacijai, net ir pripažinus juridinio asmens perleidimo sandorį negaliojančiu bei konstatavus įsigytą bendrovę grąžinti privalančio asmens nesąžiningumą ir kaltę dėl restitucijos taikymo, negalima įpareigoti grąžinti iš grąžintino turto (šiuo atveju – parduotos juridinio asmens dalies) gautas pajamas, nes tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ argumentais, kad ji, vykdydama veiklą, patyrė išlaidų, kurios dėl brangstančių paslaugų (vandens, dujų, elektros tiekimo), gamybinių sąnaudų, nuolat didėja. Taigi atsakovė, siekdama gauti naudos, pajamų, prisiėmė veiklos riziką. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas nepriteisti iš atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ gautos naudos.

Išvardintos teismų išvados yra nagrinėjamos bylos šalims privalomi prejudiciniai faktai, kurių nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų – nemokumo administratoriaus piktavališko susitarimo su UAB „Marijampolės NPK“ pagrindu sudaryto sandorio – LUAB „Arvi fertis“ prarado pajamas – galimybę vykdant veiklą gauti 1897,11 Eur grynojo pelno sumą už kiekvieną dieną (1897,11 Eur x 614 dienų nuo 2021 m. vasario 18 d. sudaryto sandorio iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. Nutarties priėmimo).

Kaip ir pirmiau minėtoje byloje, kurioje priimtas sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 25 d., nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti BUAB „Arvi fertis“ negauto grynojo pelno suma apskaičiuota tos pačios BUAB „Arvi fertis“ 2021 m. sausio 25 d. verslo vertinimo ataskaitos pagrindu. 

Įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 tarp tų pačių dėl to paties dalyko (reikalavimo priteisti negautas pajamas) nustatyta, kad likviduojama dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ negalėjo vykdyti veiklos, todėl pajamų nebūtų gavusi; be to, nebuvo galima tikėtis gauti pajamų iš parduotos juridinio asmens veiklos dalies.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

Tuo remiantis atmestini ieškovės argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022 pasisakė dėl ginčijamų sandorių, sudarytų BUAB „Arvi fertis“ atstovaujančio nemokumo administratoriaus A. V. ir UAB „Marijampolės NPK“, teisėtumo ir restitucijos taikymo šiuos sandorius panaikinus, tačiau toje byloje nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. 

Tačiau, teismo vertinimu, išdėstyti motyvai nesuponuoja vados nagrinėjamą bylą nutraukti CPK 296 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, nes ieškinio reikalavimas yra grindžiamas ir tuo, kad, jei ne neteisėti UAB „Marijampolės NPK“ veiksmai – piktavališkas susitarimas su nemokumo administratoriumi dėl Sutarties sudarymo, LUAB „Arvi fertis“ būtų galėjusi iki juridinio asmens pardavimo kitam asmeniui (jei toks būtų organizuojamas) ginčo turtu disponuoti, jį nuomoti ir už tai gauti pinigus iš asmens, kuris juo faktiškai naudojosi  (iš UAB „Marijampolės NPK“), kadangi tokia veikla yra susijusi su įmonės likvidavimo procesu, tačiau dėl neteisėtos Sutarties ir Susitarimo sudarymo LUAB „Arvi fertis“ tokios galimybės neturėjo; UAB „Marijampolės NPK“ šiuo turtu naudojosi už jį neatsiskaitydama, o ieškovė preziumuoja, kad buvo slapta ir neteisėtai atsiskaitoma su administratoriumi asmeniškai (t. y. nėra visiško ieškinio pagrindo tapatumo).

Teismas sprendžia, kad atsakovui A. V. pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas ieškovei neįrodžius savo reikalavimo teisės reikšti netiesioginį ieškinį nemokumo administratoriui, o atsakovei UAB „Marijampolės NPK“ pareikštas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

 

Dėl UAB „Marijampolės NPK“ civilinės atsakomybės

 

Civilinei atsakomybei kilti būtina CK nustatytas jos sąlygų visetas:  neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė preziumuojama. Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įsigaliojusio teismo sprendimo materialiųjų padarinių, yra nurodęs, kad tokie padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).

Sutiktina su ieškove, kad neteisėti atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ veiksmai, Sutartį dėl BUAB „Arvi fertis“ dalies įsigijimo sudarant piktavališkai susitarus su jos nemokumo administratoriumi, yra įrodyti prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiame 2022 m. sausio 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022. Tačiau tame pačiame sprendime nurodyti prejudiciniai faktai pagrindžia, kad BUAB „Arvi fertis“ negalėjo patirti žalos dėl grynojo pelno, gautino iš veiklos, netekimo, nes negalėjo vykdyti veiklos, be to, jeigu 2021 m. vasario 12 d. Sutartimi juridinis asmuo nebūtų parduotas UAB „Marijampolės NPK“, jis būtų parduotas kitam pirkėjui, taigi BUAB „Arvi fertis“ nebūtų gavusi pajamų iš ūkinės veiklos. t. y. ieškovė neįrodė žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomo grynojo pelno netekimo.

Kita vertus, įsiteisėjusiu Sprendimu konstatuota, kad Sutartis nėra niekinis sandoris. Ji panaikinta remiantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, pritaikyta restitucija (UAB „Arvi fertis“ įpareigota grąžinti UAB „Marijampolės NPK“ 750 000 Eur, gautų pagal šią Sutartį, pripažintas negaliojančiu BUAB „Arvi fertis“, UAB „Antes“ ir UAB „UHB“ 2021 m. vasario 18 d. Susitarimas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo). Sprendimu teismas sutiko su atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ pozicija, kad ieškovės reikalaujama priteisti nauda gauta UAB „Marijampolės NPK“ pastangomis, šiai vykdant ūkinę-komercinę veiklą, prisiėmus veiklos riziką. 

Tai paneigia ieškovės argumentą, kad patikslintame ieškinyje nurodomu laikotarpiu atsakovė BUAB „Arvi fertis“ turtu (gamybine baze) naudojosi neatlygintinai.

Kita vertus, atsakovė pateikė įrodymus apie 2022 m. spalio 31 d. – 2023 m. balandžio 25 d.  laikotarpiu UAB „Marijampolės NPK“ vykdytus mokėjimus po 60 000 Eur kas mėnesį UAB „Arvi fertis“ naudai už naudojimąsi gamybine baze (2024 m. kovo 1 d. DOK-5370), tačiau kadangi laikotarpis, kurio metu, anot ieškovės, BUAB „Arvi fertis“ patyrė žalą, yra kitas (nuo 2021 m. vasario 12 d. iki 2022 m. spalio 25 d.), be to, ieškovė nėra pareiškusi ieškinio reikalavimo dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi BUAB „Arvi fertis“ gamybine baze priteisimo, šie mokėjimai nėra reikšmingi kaip nesusiję su bylos išsprendimui aktualiu laikotarpiu ir priimto ieškovės ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimais (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovė pagrįstai teigia, kad dėl šių mokėjimų BUAB „Arvi fertis“ gavo naudą, o ne patyrė žalą. Ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti savo teiginiui, kad pastarieji mokėjimai buvo skirti ne bankrutavusiai įmonei, o slapta ir neteisėtai jos nemokumo administratoriui asmeniškai (CPK 178 straipsnis). Priešingai – visi minėti mokėjimai atlikti į BUAB „Arvi fertis“ sąskaitą SEB banke ir byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad sumokėtais pinigais neteisėtai pasinaudojo A. V..

Remiantis nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos prašydama priteisti žalos atlyginimą antruoju patikslintame ieškinyje nurodytu pagrindu, todėl bendrovei „Marijampolės NPK“ pareikštas ieškinys atmestinas.

  

Dėl prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

 

Atsakovė UAB „Marijampolės NPK“ yra pareiškusi prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jį motyvuoja tuo, kad kitose bylose ieškovės pozicija dėl BUAB „Arvi fertis“ galimybių gauti grynąjį pelną yra kardinaliai priešinga (įrodinėjo, kad nuostolingai veikianti įmonė negali gauti grynojo pelno); kad patikslintame ieškinyje daugybę kartų teigiama, neva Sutartis buvo niekinis sandoris, tačiau Sutartis buvo pripažinta nuginčijamu sandoriu; kad patikslintame ieškinyje ieškovė itin išsamiai analizuoja UAB „UHB“ veiksmus ir iš to kylančias pasekmes, tačiau UAB „UHB“ nėra įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, todėl nedalyvaudama negali gintis procese; kad 2022 m. gruodžio 7 d. skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1554-340/2021, kuria teismas nusprendė likviduoti UAB „Arvi fertis“, ieškovė teigė, jog likviduojama įmonė negali turėti lūkesčių dėl galimybės tęsti veiklą ir gauti pajamas, įskaitant sudaryti sandorius, nukreiptus į veiklos tęsimą ir pajamų gavimą, nes tai pažeistų JANĮ 84 str. 2 d., o nagrinėjamoje byloje teigia priešingai; yra inicijavusi daugybę veiksmų ir teisminių procesų UBA „Arvi fertis“ bankroto byloje, dėl kurių vilkinamas bankroto procesas, dalyvauti tiek teisminių procesų reikia didelių finansinių galimybių ir konkrečių tikslų turėjimo, UAB „Belor“ inicijuojami procesai nėra atsitiktiniai ar pavieniai, o tendencingi ir gerai apgalvoti, dalyvaujant daugybei atstovų – profesionalių teisininkų; sąmoningai ir tyčia antrą kartą teisme pateikė UAB „Marijampolės NPK“ atžvilgiu tuos pačius reikalavimus (t. y. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), kuomet šie UAB „Belor“ reikalavimai jau yra išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, žinodama tų prejudicinę galią, piktybiškai veikia prieš sąžiningą ir teisingą teismo procesą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Remdamasis šiomis nuostatomis nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovė elgėsi procese nesąžiningai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, juolab atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė pagrindo bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Bankroto byloje atliktų ieškovės veiksmų vertinimas nesietinas su nagrinėjamos bylos procesu. Dėl to nėra pagrindo taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių, reglamentuojamų CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022).

Atsakovas A. V. teismo prašo priteisti 3206,50 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. INV-2023-0182 2299 Eur sumai su PVM (be PVM 1900 Eur), 2023 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovas advokatų profesinei bendrijai Dabkevičius ir Baltrušaitis pervedė 2299 Eur; 2023 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NV-2023-0289 363 Eur sumai su PVM (be PVM 300 Eur), 2023 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovas advokatų profesinei bendrijai Dabkevičius ir Baltrušaitis pervedė 363 Eur; 2024 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. INV-2024-0048 544,50 Eur sumai su PVM (be PVM 450 Eur), 2024 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovas advokatų profesinei bendrijai Dabkevičius ir Baltrušaitis pervedė 544,50 Eur.

Toliau teismas atskirai įvertina atsakovo A. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal kiekvienoje sąskaitoje išvardintas teisines paslaugas (be PVM):

Į PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Nr. INV-2023-0182 (1900 Eur, sąskaita apmokėta 2023 m. rugpjūčio 11 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: situacijos teisinė analizė, atsiliepimo į ieškinį parengimas, tripliko parengimas. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį ir tripliką parengimą yra 7838 Eur (4898,75 Eur + 2939,25 Eur), taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 1900 Eur (be PVM) sumą.

Į PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Nr. NV-2023-0289 (300 Eur, sąskaita apmokėta 2023 m. gruodžio 19  d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: susipažinimas su patikslintu ieškiniu, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas, atstovavimas teisme, įskaitant pasirengimą bylai. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą yra 5000,25 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 300 Eur (be PVM) sumą.

Į PVM sąskaitą-faktūrą Nr. Nr. INV-2024-0048 (450 Eur, sąskaita apmokėta 2024 m. vasario 27 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: atstovavimas teisme, įskaitant pasirengimą bylai. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 15 min., ir 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 3 min., yra 403,64 Eur (2 val. x 201,82 Eur), taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 403,64 Eur (be PVM) sumą. Kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022), dėl to šio atsakovo atstovo pasirengimas bylai atskirai nevertintinas.

Atsakovė UAB „Marijampolės NPK“ prašo teismo priteisti 11 357,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. gruodžio 13 d. ataskaita apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus, 2023 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra APB231173 3037,10 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. SBM211821/1, patvirtinantį, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai pervedė 3037 Eur; 2024 m. vasario 28 d. PVM Sąskaita faktūra APB24 Nr. 0153 4356 Eur sumai, 2024 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 50, patvirtinantį, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai pervedė 4356 Eur, 2024 m. balandžio 4 d. PVM Sąskaita faktūra APB240259 3964,77 Eur sumai, sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2024 m. balandžio 30 d. buvo pervesta 3964,77 Eur.

Toliau teismas atskirai įvertina atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal kiekvienoje ataskaitoje ar PVM sąskaitoje faktūroje išvardintas teisines paslaugas (be PVM):

Į 2023 m. gruodžio 13 d. ataskaitą apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus (2510 Eur, sąskaita apmokėta 2023 m. gruodžio 18 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: situacijos analizė, atsiliepimo į patikslintą UAB "Belor" ieškinį rengimas, dalyvavimas teismo posėdyje (2023-12-13), prašymo patikslinti įpareigojimą ir pratęsti terminą įpareigojimo įvykdymui rengimas, lydraščio rengimas, UAB „Marijampolės NPK" atsiliepimo į UAB „Belor“ 2023 m. spalio 24 d. prašymą rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą yra 5000,25 Eur, už atstovavimą 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 15 min., yra 200,01 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 2510 Eur (be PVM) sumą.

PVM sąskaitoje faktūroje serija APB24 Nr. 0153 (3600 Eur, sąskaita apmokėta 2024 m. vasario 28 d.) neišvardintos teisinės paslaugos, tačiau 2024 m. vasario 28 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad šiuo laikotarpiu buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: UAB „Belor“ 2023 m. kovo 27 d. ieškinio analizė, susitikimas su klientu ir aptarimas, atsiliepimo į UAB „Belor“ 2023 m. kovo 27 d. ieškinį rengimas, susitikimas su klientu, atsiliepimo aptarimas, atsiliepimo pildymas ir korekcijos, atsiliepimo pateikimas teismui, atstovavimas 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, susitikimas su klientu, situacijos aptarimas, bylos medžiagos analizė, pasirengimas 2024 m. vasario 28 d teismo posėdžiui, atstovavimas 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 5045,50 Eur, už atstovavimą 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 3 min., ir už atstovavimą 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, kuris truko 4 val. 22 min., yra 1009,10 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 3600 Eur (be PVM) sumą.

PVM sąskaitoje faktūroje Nr. APB240259 (3276,67 Eur, sąskaita apmokėta 2024 m. balandžio 30 d.) neišvardintos teisinės paslaugos, tačiau 2024 m. gegužės 9 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad šiuo laikotarpiu buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašo perklausa (šalių pasisakymai, klausimų stadija), paaiškinimų dėl UAB „Belor“ 2023 m. kovo 1 d. ir 2024 m. kovo 5 d. pateiktų paaiškinimų ir įrodymų rengimas; situacijos analizė, atsiliepimo į UAB „Belor“ 2024 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo rengimas, bylos medžiagos analizė, Belor pasisakymų perklausa, baigiamosios kalbos rengimas, atstovavimas teismo posėdžio metu (baigiamosios kalbos). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už paaiškinimų parengimą (2 vnt.) yra 1688,24 Eur (2 vnt. x 844,12 Eur), atsiliepimo į pareiškimą dėl teismo nušalinimo yra 844,12 Eur, už atstovavimą 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. 34 min., ir 2024 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 22 min., yra 844,12 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 3276,67 Eur (be PVM) sumą.

Trečiasis asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ prašo priteisti 8518,40 Eur, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus: 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita - faktūra serija KM Nr. 2023-077 2867,70 Eur sumai, 2023 m. birželio 5 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo advokatų profesinei bendrijai „Kaušinis ir Meškys“ pervedė 2867,70 Eur, 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita - faktūra Serija KM Nr. 2023-124 2420 Eur sumai, 2023 m. rugsėjo 4 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo advokatų profesinei bendrijai „Kaušinis ir Meškys“ pervedė 2420 Eur, 2023 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita - faktūra Serija KM Nr. 2023-196 786,50 Eur sumai, 2023 m. gruodžio 14 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo advokatų profesinei bendrijai „Kaušinis ir Meškys“ pervedė 786,50 Eur, 2023 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita - faktūra Serija KM Nr. 2023-200 363 Eur sumai, 2023 m. birželio 5 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo advokatų profesinei bendrijai „Kaušinis ir Meškys“ pervedė 363 Eur; 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaita - faktūra SERIJA KM Nr. 2024-30 1355,20 Eur sumai, 2024 m. kovo 4 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo advokatų profesinei bendrijai „Kaušinis ir Meškys“ pervedė 1355,20 Eur, 2024 m. kovo 18 d. PVM sąskaita - faktūra serija KM Nr. 2024-39 968 Eur sumai, 2024 m. kovo 18 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad trečiasis asmuo advokatų profesinei bendrijai „Kaušinis ir Meškys“ pervedė 968 Eur,

Toliau teismas atskirai įvertina trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal kiekvienoje PVM sąskaitoje faktūroje išvardintas teisines paslaugas (be PVM):

Į PVM sąskaita - faktūra Serija KM Nr. 2023-077 (2370 Eur, sąskaita apmokėta 2023 m. birželio 5 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: UAB „Belor“ ieškinio dėl žalos atlyginimo analizė, atsiliepimo į ieškinį parengimas, LUAB „Arvi fertis“ prašymo dėl termino pateikti atsiliepimui į ieškinį pratęsimo parengimas. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 4750,75 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 2370 Eur (be PVM) sumą. Pažymėtina, kad prašymas dėl termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pratęsimo nėra procesinis dokumentas, tai organizacinis dokumentas, todėl tokio pobūdžio išlaidos netrauktinos į trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Į PVM sąskaita - faktūra Serija KM Nr. 2023-124 (2000 Eur, sąskaita apmokėta 2023 m. rugsėjo 4 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: UAB „Belor“ patikslinto ieškinio analizė, atsiliepimo parengimas (DOK-21506); 2023 m. rugpjūčio mėn. į bylą naujai pateiktų dokumentų teisinė analizė. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą yra 4898,75 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 2000 Eur (be PVM) sumą.

Į PVM sąskaitą - faktūrą Serija KM Nr. 2023-196 (650 Eur, sąskaita apmokėta 2023 m. gruodžio 14 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: į bylą naujai pateiktų dokumentų teisinė analizė, pasirengimas 2023 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo posėdžiui, pozicijos derinimas su klientu, atstovavimas 2023 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo posėdyje, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 15 min., yra 200,01 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 200,01 Eur (be PVM) sumą. Kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022), dėl to atskirai nevertintinos dokumentų teisinės analizės, pozicijos derinimo su klientu išlaidos, taip pat nevertintinos išlaidos už prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo parengimą, nes tai yra organizacinis prašymas, o ne procesinis dokumentas.

Į PVM sąskaitą - faktūrą Serija KM Nr. 2023-200 (300 Eur, sąskaita apmokėta 2023 m. gruodžio 21 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: į bylą naujai pateiktų dokumentų teisinė analizė, pasirengimas 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo posėdžiui, pozicijos derinimas su klientu; atstovavimas 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo posėdyje. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 3 min., yra 200,01 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 200,01 Eur (be PVM) sumą. Nevertintinos dokumentų teisinės analizės, pozicijos derinimo su klientu ar pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos.

Į PVM sąskaitą - faktūrą serija KM Nr. 2024-30 (1120 Eur, sąskaita apmokėta 2024 m. kovo 4 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: UAB “Belor” 2024 m. vasario 23 d. papildomų paaiškinimų ir techninių reikalavimų patikslinimų analizė, pozicijos derinimas su klientu, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir pateikimas teismui, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, žodžiu teiktos teisinės konsultacijos LUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje, kuris truko 4 val. 22 min., yra 807,28 Eur, taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 807,28 Eur (be PVM) sumą. Kaip minėta, tokios paslaugos kaip papildomų paaiškinimų ir techninių reikalavimų patikslinimų analizė, pozicijos derinimas su klientu, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir pateikimas teismui, pasirengimas teismo posėdžiui atskirai nevertintinos.

Į PVM sąskaitą - faktūrą serija KM Nr. 2024-39 (800 Eur, sąskaita apmokėta 2024 m. kovo 18 d.) įtrauktos tokios teisinės paslaugos: papildomai į bylą pateiktų dokumentų analizė, baigiamosios kalbos parengimas. Kaip minėta, tokios paslaugos kaip dokumentų analizė ar baigiamosios kalbos parengimas paprastai atskirai neatlygintinos, todėl šioje sąskaitoje nurodytos trečiojo asmens nurodytos bylinėjimosi išlaidos nevertintinos.

Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir apimtį, reiškiamų reikalavimų pobūdį, atsakovų ir trečiojo asmens atstovų darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje už atstovavimo paslaugas atsakovui A. V. priteistina pagrįsta suma (neviršijant Rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių dydžių) yra 3150,40 Eur (2603,64 Eur + 21 proc. PVM (546,76 Eur)), atsakovei UAB „Marijampolės NPK“ 11 357,87 Eur (9386,67 Eur + 21 proc. PVM (1971,20 Eur)), trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ 6743,69 Eur (5577,3 Eur + 21 proc. PVM (1171,23 Eur)).   

Iš ieškovės valstybei priteistinos 48,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

 

nusprendžia:

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“, juridinio asmens kodas 303276665, atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3150,40 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės NPK“, juridinio asmens kodas 305566279, 11 357,87 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“, juridinio asmens kodas 300632946, 6743,69 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 69 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“, juridinio asmens kodas 303276665, 48,23 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 23 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja                Virginija Gudynienė