Civilinė byla Nr. e2S-151-886/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00638-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. B. ir UAB „SFS Personalas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Marino projektai“ patikslintą ieškinį atsakovams R. B., UAB „SFS Personalas“, tretieji asmenys UAB „Marino grupė“, UAB „Construction line“, dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Marino projektai“ (toliau – ir ieškovė) 2024 m. sausio 29 d. ieškiniu (CBP-853), patikslintu 2024 m. spalio 4 d. (DOK-46638) be kitų reikalavimų prašė priteisti ieškovei iš atsakovo R. B. 12 000 Eur pažeidus Konfidencialumo sutarties 2.1., 2.2., 2.5. ir 2.6.p., 2 893,76 Eur už suteiktus kvalifikacijos kėlimo kursus ir su tuo susijusias komandiruotes; priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir UAB „SFS personalas“ 353 978,22 Eur negautų pajamų žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovo R. B. 5 procentus  metinių procesinių palūkanų, o iš UAB „SFS personalas“ 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė civilinę bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

2.       Prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui grindė argumentu, kad patikslinto ieškinio suma viršija šimtą tūkstančių eurų, todėl tikslinga bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi priėmė ieškovės patikslintą ieškinį ir perdavė civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

4.       Teismas vertino, kad ieškovės pradiniu ieškiniu reikalaujama priteisti 1 000 Eur negautų pajamų suma nebuvo pagrįsta jokiais realiais įrodymais ir paskaičiavimais, šią sumą ieškovė nurodė remdamasi savo nuomone, siekdama įkainoti turtinį reikalavimą dėl negautų pajamų tam, kad už šį reikalavimą būtų galimybė sumokėti žyminį mokestį, ir kad teismas priimtų ieškinį. Ieškovė į apylinkės teismą kreipėsi tikslu pareikšti prašymą dėl išreikalavimo rašytinių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti ir pareikšti savo pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo.

5.       Teismui išreikalavus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), ieškovė 2024 m. spalio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurio bendra suma – 368 871,98 Eur.

6.       Teismas įvertinęs tai, kad pradinis ieškinys buvo priimtas dėl to, jog negautų pajamų suma buvo nurodyta tik apytiksliai, nors nuo pat pradžių buvo aišku, kad tik gavus duomenis iš VMI ieškovė galės įvertinti ir nurodyti tikslią negautų pajamų sumą, o teismui ieškovės prašymu išreikalavus rašytinius įrodymus ir jais remiantis ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo bei nustačius, kad ieškinio suma ženkliai viršija apylinkės teismo kompetenciją nagrinėjant civilines bylas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, teismas darė išvadą, jog byla buvo priimta nagrinėti apylinkės teisme pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl yra pagrindas priimti ieškovės patikslintą ieškinį ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7.       A. R. B. ir UAB „SFS Personalas“ (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu (2024-10-17 DOK-48552) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta civilinę bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir klausimą išspręsti iš esmės – sugrąžinti bylą nagrinėti naujos sudėties Klaipėdos apylinkės teismui; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl trečiųjų asmenų UAB „Marino grupė“, UAB“ Construction line“ įtraukimo į bylą ir klausimą išspręsti iš esmės – pašalinti trečiuosius asmenis iš bylos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1       Teismo argumentas, kad byla buvo priimta nagrinėti apylinkės teisme pažeidžiant teismingumo taisykles, prieštarauja civilinio proceso normoms. Pradinis ieškinio reikalavimas R. B. – tai individualus darbo ginčas dėl teisės. Bylos dėl individualių darbo ginčų, jei jos nenagrinėjamos ikiteisminėje darbo ginčų institucijoje, tai yra išimtinė apylinkės teismų kompetencija. Ieškinio reikalavimų padidinimo nuo 1 000 iki 353 978,22 Eur faktas, kad ši civilinė byla kyla iš darbo teisinių santykių nepasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 27 straipsnio nuostatas. Byla yra teisminga apylinkės teismui, nes, nors pagal ieškinio (ginčo) sumą byla teisminga apygardos teismui CPK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau byla patenka į įstatyme numatytą išimtį, nes nepaisant to, jog ieškinio suma, nagrinėjant bylą išaugo ir šiuo metu yra didesnė nei 100 000 Eur, minėti reikalavimai turi būti nagrinėjami pirmąja instancija apylinkės teisme, ir tai teismingumo taisyklių nepažeis.

7.2       CPK 34 straipsnis nustato, kad priimtą bylą teismas turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji ir taptų teisminga kitam teismui, tačiau, jokių argumentų skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kodėl reikėtų nesivadovauti šia įstatymo norma.

7.3       Šioje civilinėje byloje nagrinėjimas iš esmės vyksta nuo 2024 m. gegužės 16 d., kuomet parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Perdavus bylos nagrinėjimą kitam teismui, bus nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas, pažeisti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.

7.4       Trečiųjų asmenų įtraukimo klausimą teismas išsprendė 2024 m. rugpjūčio 6 d. neskundžiama protokoline nutartimi (2024-08-06 garso įrašas 00:50:50), kuria ieškovės prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą ir pačių trečiųjų asmenų 2024 07 25 prašymo netenkino (prašymo svarstymas 2024-08-06 garso įrašas nuo 00:33:50). Patikslinto ieškinio 105 punkte ieškovė pakartotinai pareiškė procesinį prašymą „Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo byloje“. Jokių naujų argumentų ir teisinio pagrindimo, kokiu teisiniu pagrindu reiškiamas šis pakartotinis ieškovės reikalavimas patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė. Teismas nutartyje nenurodė motyvų dėl UAB „Contruction line“ ir UAB „Marino grupė“ įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, be to, nutartyje nėra net paties nutarimo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo bylą.

8.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (2024-10-23 DOK-49542) prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir netenkinti atsakovų atskirojo skundo reikalavimų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 23 straipsnio 3 dalis aiškiai apibrėžia, kas laikoma darbo ginčais, o jų esminis išskirtinumas – tai nesutarimai tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių ir darbdavio, kylantys dėl darbo sutarties sudarymo, keitimo, vykdymo ar nutraukimo, taip pat dėl netinkamo darbo teisės normų taikymo ar jų nevykdymo. Ieškinio reikalavimai kyla iš atsakovų veiksmų, susijusių su konfidencialios informacijos panaudojimu ir atskleidimu, siekiant pervilioti ieškovės darbuotojus ir klientus bei nesąžiningai konkuruoti specifinėje rinkoje, todėl byla negali būti priskiriama darbo ginčams ir to pasėkoje teismingumui taikoma išimtis, numatyta CPK 27 straipsnyje. Nors atsakovai teigia, jog nagrinėjama civilinė byla kyla iš darbo teisinių santykių, tačiau šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiais įrodymais ar argumentais.

8.2       Pirminiame ieškinyje buvo suformuluoti preliminarūs piniginiai reikalavimai, nes tikroji ginčo suma tapo žinoma tik teismui išreikalavus ieškovės prašomus įrodymus. Taip pat per visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovai vengė pateikti teismui duomenis, ko pasekoje ieškovė ilgą laiką negalėjo galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimų. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, kad teismas turi perduoti bylą pagal teismingumą, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Atsižvelgiant į ieškinio sumą ir teismingumo principus, teismas turi perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui, kad būtų užtikrinta teisinių normų laikymasis ir tinkamas bylos nagrinėjimas.

8.3       Atsakovai turės pakartotinai teikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį (CPK 142 straipsnis), ko pasekoje perdavus bylą pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui byla nebus užvilkinta, nes bus atliekami tie patys procesiniai veiksmai, kaip būtų atliekami nagrinėjant bylą Klaipėdos apylinkės teisme.

8.4       Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ne tiek ieškinio priėmimo klausimas, kiek vienas iš patikslinto ieškinio reikalavimų, t. y. bylos perdavimas pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui. Patikslinto ieškinio priėmimo klausimas iš esmės buvo išspręstas 2024 m. spalio 14 d. rezoliucija, o ne skundžiama nutartimi, kuri savo esme buvo skirta teismingumo klausimui spręsti. Jokia įstatymo norma nenumato prievolės nutartyje teismui motyvuoti kiekvienos ieškinio dalies, jo reikalavimų ir pan., priėmimo.

8.5       Trečiųjų asmenų įtraukimas buvo sąlygotas iš VMI gautos informacijos apie tai, su kokiais ieškovės ir su ja susijusios bendrovės grupės įmonių klientais verslo santykius pradėjo ir tęsė atsakovai. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes buvo įvertinta, kad teismo sprendimu gali būti pasisakyta dėl kitų asmenų teisių ir pareigų. Teikiant patikslintą ieškinį įtraukti trečiuosius suinteresuotus asmenis byloje buvo ne tik ieškovės teisė, bet ir pareiga, atsižvelgiant į jų suinteresuotumą bylos baigtimi.

8.6       Nors klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą jau buvo išspręstas anksčiau, tačiau toks prašymas buvo pateiktas teismui nagrinėjant pirminį ieškinį. Teismui priėmus patikslintą ieškinį ankstesni teismo procesiniai sprendimas neturi reikšmės, nes byla bus nagrinėjama pagal patikslintą, o ne pradinį ieškinį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą apygardos teismui, ir  kuria išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos teismingumo

11.       Apeliantų teigimu, aplinkybė, kad padidintas ieškinio reikalavimas nuo 1 000 iki 353 978,22 Eur nepaneigia fakto, kad ši civilinė byla kyla iš darbo teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 27 straipsnio nuostatas. Byla yra teisminga apylinkės teismui, nes, nors pagal ieškinio (ginčo) sumą byla teisminga apygardos teismui CPK 27 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau byla patenka į įstatyme numatytą išimtį, nes nepaisant to, jog ieškinio suma, nagrinėjant bylą išaugo ir šiuo metu yra didesnė nei 100 000 Eur, minėti reikalavimai turi būti nagrinėjami pirmąja instancija apylinkės teisme, ir tai teismingumo taisyklių nepažeis. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodomu argumentu.

12.       CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13.       DK 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio.

14.        Nagrinėjamu atveju tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio reikalavimai kildinami iš atsakovų veiksmų, susijusių su konfidencialios informacijos panaudojimu ir atskleidimu. Todėl nurodyti apeliantų argumentai nesudaro pagrindo taikyti CPK 27 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį.

15.       Apeliantai teigia, kad CPK 34 straipsnis nustato, kad priimtą bylą teismas turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji ir taptų teisminga kitam teismui, tačiau, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl reikėtų nesivadovauti šia įstatymo norma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodomu apeliantų argumentu.

16.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis arba ginčo suma. Apygardos teismams, be kita ko, pateikiami nagrinėti ieškiniai, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

17.       Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklų, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo žinion pagal pradinio ieškinio reikalavimus priimtos civilinės bylos perdavimas kitam teismui yra galimas ir CPK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais atvejais, tarp kurių – teismingumo taisyklių pažeidimas pradinio ieškinio priėmimo metu, kai šis pažeidimas paaiškėja po to, kai teisme jau buvo iškelta byla pagal pradinį ieškinį (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau CPK 33 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai pagal pradinį ieškinį iškeltoje laikantis teismingumo taisyklių civilinėje byloje ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir pakeisto ieškinio (priešieškinio) priėmimo atveju nagrinėja visą bylą iš esmės.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byla buvo priimta nagrinėti apylinkės teisme pažeidžiant teismingumo taisykles. Vien ta aplinkybė, kad pradiniu ieškiniu reikalaujama priteisti negautų pajamų suma nebuvo pagrįsta pakankamais įrodymais/paskaičiavimais, o tik bylos nagrinėjimo eigoje teismui išreikalavus duomenis iš VMI, reikalavimo suma buvo patikslinta (padidinta) nesudaro pagrindo spręsti, kad jau pradinio ieškinio priėmimo metu byla buvo priimta nagrinėti apylinkės teisme pažeidžiant teismingumo taisykles. Pradinio ieškinio pateikimo metu, ieškinys atitiko teismingumo taisykles ir dėl to teismo buvo priimtas.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dispozityvumo principo įgyvendinimas civiliniame procese suponuoja ieškovės teisę padidinti ar sumažinti pradinio ieškinio reikalavimus jau iškeltoje teismo žinioje esančioje civilinėje byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). 

20.       Įstatymas tiesiogiai įtvirtina pareigą teismui savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatytus atvejus (CPK 34 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai ieškovės disponavimas minėtomis teisėmis keičia teismo žinion pagal pradinį ieškinį priimtos bylos rūšinį teismingumą, teismas turi išspręsti su ieškinio priėmimu susijusius klausimus ir visą bylą išnagrinėti iš esmės, o ne spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą (CPK 33 straipsnio 2 dalis) (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1035-642/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1236-555/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1106-1120/2021).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net ir nustačius, kad, patikslinus ieškinio reikalavimus, pasikeitė bylos rūšinis teismingumas, bylą pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti iš esmės, kadangi iškelta byla buvo priimta nepažeidžiant teismingumo taisyklių, o vėlesnis teismingumo pasikeitimas nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui (CPK 34 straipsnio 1 dalis).

Dėl patikslinto ieškinio priėmimo

22.       Apeliantai taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalį dėl trečiųjų asmenų UAB „Marino grupė“, UAB „Construction line“ įtraukimo į bylą ir klausimą išspręsti iš esmės – pašalinti trečiuosius asmenis iš bylos. Nurodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimo klausimą teismas išsprendė 2024 m. rugpjūčio 6 d. neskundžiama protokoline nutartimi (2024-08-06 garso įrašas 00:50:50), kuria ieškovės prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą bei pačių trečiųjų asmenų 2024 m. liepos 25 d. prašymo netenkino (prašymo svarstymas 2024-08-06 garso įrašas nuo 00:33:50). Patikslintame ieškinyje ieškovė pakartotinai pareiškė procesinį prašymą „Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo byloje“. Jokių naujų argumentų ir teisinio pagrindimo, kokiu teisiniu pagrindu reiškiamas šis pakartotinis ieškovės reikalavimas patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė. Teismas nutartyje nenurodė motyvų dėl UAB „Contruction line“ ir UAB „Marino grupė“ įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, be to, nutartyje nėra net paties nutarimo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo bylą.

23.       Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą – patikslintą ieškinį priėmė. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje bendrai ir nurodė, kad nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, tačiau nutarties dalis dėl patikslinto ieškinio priėmimo neskundžiama, kadangi tokio klausimo išsprendimas neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui.

24.       Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju kaip minėta, teismas tik priėmė patikslintą ieškinį. Patikslintame ieškinyje suformuluotas prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas. Įvertinus nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų argumentų susijusių su patikslinto ieškinio priėmimu ir trečiųjų asmenų įtraukimo nepasisako ir jų plačiau nevertina.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, nepagrįstai bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marino projektai“ patikslintą ieškinį atsakovams R. B., uždarajai akcinei bendrovei „SFS Personalas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Marino grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Construction line“, dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos perduoti Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Laima Kriaučiūnaitė