Administracinė byla Nr. eA-764-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00311-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. D. dėl lėšų susigrąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. D. (toliau – ir atsakovas) NMA naudai 108 970 Lt (31 559,89 Eur) grąžintinų lėšų ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2013 m. spalio 31 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas V. D. 2009 m. gruodžio 31 d. pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (toliau – ir Paraiška), pagal kurią 2010 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo išmokėta 108 970 Lt parama. Paraiškoje atsakovas įsipareigojo laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kurių 21.12 punktas nustato paraiškas pateikusių asmenų pareigą be rašytinio NMA sutikimo neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, nekeisti projekto įgyvendinimo sąlygų (vykdyti projekto aprašyme numatytą žemės ūkio veiklą) mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Be to, atsakovas, pateikdamas Paraišką, numatė įgyvendinti tam tikrus tikslus, t. y. didinti žemės ūkio konkurencingumą, didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio veiklos, didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas Paraiškoje buvo nurodęs, kad numatytos investicijos pagerins bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus, tačiau 2013 m. birželio 28 d. atlikus atsakovo Paraiškos patikrą, nustatyta, kad Paraiškoje nurodytos investicijos (t. y. įsigyto gavus paramą traktoriaus) projekto įgyvendinimo vietoje nėra, ūkininkavimo veikla nevykdoma, todėl buvo priimtas sprendimas susigrąžinti V. D. išmokėtą paramą. NMA pažymėjo, kad atsakovas šio sprendimo neskundė, o lėšos iki šiol nėra sugrąžintos, todėl mano, kad iš atsakovo turi būti priteista grąžintinų lėšų suma ir palūkanos.

Atsakovas V. D. atsiliepimu prašė NMA prašymą atmesti kaip nepagrįstą, o tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog nėra galimybių pastarojo atmesti, prašė atsižvelgti į atsiliepime išvardintas susidėjusias itin sunkias ir nuo atsakovo nepriklausančias aplinkybes bei į tai, jog trejus metus (iš numatyto penkerių metų laikotarpio) V. D. tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, bei maksimaliai sumažinti iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisiamą grąžintinos paramos sumą bei teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 20 metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Atsakovo nuomone, tokiu atveju, pareiškėjui priteisiama grąžintina maksimali paramos suma turi neviršyti 43 588 Lt, t. y. dviejų penktadalių, skaičiuojant nuo visos gautos paramos (proporcingai dviejų penktadalių neįvykdytam įsipareigojimų terminui).

Nurodė, kad 2005 m. jis pradėjo savarankiškai ūkininkauti. Veiklai būtinus žemės laukus jis nuomojosi iš fizinių asmenų. Norėdamas įsigyti naują traktorių, kuris buvo būtinas kasdienėje ūkio veikloje, jis pateikė Paraišką, pagal kurią jam NMA išmokėjo 108 970 Lt paramos. Pasak atsakovo, gautą paramą jis panaudojo traktoriaus „Valtra N121h“ įsigijimui. Kadangi paramos lėšų traktoriui įsigyti nepakako, trūkstamą sumą gavo iš UAB „Pohjola Finance“ pagal 2010 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį. Minėtas traktorius, gavus rašytinį NMA sutikimą, 2010 m. lapkričio 23 d. buvo įkeistas kreditoriui UAB „Pohjola Finance“, užtikrinant paskolos sutarties vykdymą.

Paaiškino, kad ūkininkaudamas jis pareiškėjui nuolat deklaruodavo pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti. 2012 m. birželio 14 d. jis pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. 2012 m. rudenį deklaruoti laukai buvo nupurkšti ir suarti, tačiau dėl blogų oro sąlygų dalis laukų liko neapsėti. Apie tai atsakovas informavo pareiškėją, tačiau jis 2013 m. spalio 15 d. priėmė sprendimą neskirti paramos pagal 2012 m. pateiktą paraišką. Negavęs tiesioginių išmokų, atsakovas negalėjo sumokėti nuomos mokesčio už dirbamą žemę, dėl ko žemės savininkai nutraukė žemės nuomos sutartis. Netekęs NMA mokamų tiesioginių išmokų už 2012 m. bei dirbtų nuomojamų žemės sklypų, jis ne tik nebeturėjo jokių pajamų, bet neteko ir iki tol turėto pajamų šaltinio, todėl nebeturėjo ir jokių galimybių vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui UAB „Pohjola Finance“. Nurodė, kad UAB „Pohjola Finance“ pradėjo 71 654,48 Lt skolos išieškojimą, nukreipdama išieškojimą į įkeistą turtą – traktorių „Valtra N121h“. 2012 m. lapkričio 16 d. minėtas traktorius buvo areštuotas, o 2013 m. gegužės 9 d. antstolės patvarkymu traktoriaus saugotoju buvo paskirta UAB „Pohjola Finance“. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas nusprendė, jog jis pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.12 punktą, todėl priėmė sprendimą dėl visos išmokėtos paramos susigrąžinimo.

Antstolei paskelbus varžytines ginčo traktoriui parduoti, Vilniaus apygardos teismas pagal pareiškėjo prašymą sustabdė išieškojimą vykdymo procese iki 2015 m. sausio 19 d., taigi susidarė situacija, jog NMA sprendimu atsakovas buvo įpareigotas grąžinti jam išmokėtą paramą, tačiau pati NMA kategoriškai nesutiko su traktoriaus realizavimu varžytynėse, taip užkirsdama kelią bent iš dalies grąžinti gautą paramos sumą iš lėšų, gautų pardavus traktorių, be to, uždraudus varžytynėse realizuoti traktorių, paskolos neatgauna ir kreditorius UAB „Pohjola Finance“. Traktorius stovi nenaudojamas, skolos už jį nuolat auga, o traktoriaus vertė kasdien vis krenta. Atsakovo įsitikinimu, NMA veiksmai, dėl kurių buvo užkirstas kelias operatyviai atgauti skolą ne tik kreditoriui UAB „Pohjola Finance“, tačiau ir pačiam pareiškėjui, turi būti teismo įvertinti nagrinėjant šią bylą bei sprendžiant, ar NMA apskritai turi buti priteista suma, ar ši suma turėtų būti sumažinta.

Priėmus nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį, ginčo traktorius nebus perleistas tretiesiems asmenims, todėl pareiškėjui nebėra pagrindo taikyti sankcijos ir reikalauti grąžinti visą gautą paramos sumą. Pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat galėjo pareikalauti grąžinti ne visą išmokėtą paramą. Atsakovo įsitikinimu, NMA turėjo atsižvelgti į aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, t. y. į tai, jog NMA pati sutiko, jog iš paramos lėšų įsigyjamas traktorius būtų įkeistas kreditoriui UAB „Pohjola Finance“, į tai, jog atsakovas traktorių perdavė tretiesiems asmenims ne savo valia, o vykdydamas privalomus antstolės patvarkymus, taip pat į tai, jog dėl susiklosčiusios sudėtingos finansinės situacijos su atsakovu buvo nutrauktos žemės nuomos sutartys, bei į tai, kad atsakovas net 3 metus vykdė visus paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino pareiškėjo NMA prašymą priteisti jai iš atsakovo V. D. 31 559,89 Eur grąžintinų lėšų. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad atsakovas V. D. 2009 m. gruodžio 31 d. padavė pareiškėjui paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Paraiškoje V. D. nurodė, jog bendrasis jo projekto tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, naujas technologijas ir inovacijas, be to, projektu taip pat siekiama modernizuoti ir restruktūrizuoti fizinį potencialą, paremti ūkininkus ir didinti modernizuotų žemės ūkių skaičių, didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos, gerinti aplinkos apsaugą, didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą. Paraiškos VI dalies 9 punktu atsakovas įsipareigojo be rašytinio NMA sutikimo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą turtą mažiausiai 5 metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Paraiškos VI skyriaus 21 punkte pareiškėjas nurodė, kad numatytomis investicijomis pagerins bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus ir prisidės prie ūkio konkurencingumo didinimo. Atsakovui pagal Paraišką buvo išmokėta 108 970 Lt paramos suma, kurią kartu su iš UAB „Pohjola Finance“ gauta paskola jis panaudojo traktoriui „Valtra N121h“ įsigyti. NMA Kontrolės departamento Kauno skyrius 2010 m. spalio 15 d. raštu Nr. KK-(12.192-K)-4339 sutiko, kad atsakovas minėtą traktorių įkeistų UAB „Pohjola Finance“. NMA Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriui 2013 m. birželio 28 d. atlikus V. D. Paraiškos patikrą vietoje buvo nustatyta, kad atsakovas ūkininkavimo veiklos nebevykdo, o už paramą įsigytas traktorius yra saugomas UAB „Pohjola Finance“. NMA, atsižvelgdama į minėtos patikros rezultatus, 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. KK-09-15 (toliau – ir Sprendimas Nr. KK-09-15) susigrąžinti išmokėtos paramos sumą – 108 970 Lt. Be to, atsakovas informuotas, kad negražinus skolos per nurodytą terminą, bus pradedamos skaičiuoti palūkanos. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas pastarosios sumos NMA negrąžino.

Teismas pažymėjo, kad Sprendime Nr. KK-09-15 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 21.12 ir 59.3 punktais, Paramos paraiškos IV skyriaus 2.1.1, 2.1.2.1, 2.1.3.1, 2.1.3.2, 2.1.3.4 punktais, VI skyriaus 9 ir 21 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3.1, 197.3.2 punktais, Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) 7.1.1 punktu. Įgyvendinimo taisyklių 21.12 punkte nustatyta, kad pareiškėjas be rašytinio NMA sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane (projekto apraše) numatytą žemės ūkio veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Įgyvendinimo taisyklių 59.3 punkte įtvirtinta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse ir paramos paraiškoje, taikomos kitos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Pagal Administravimo taisyklių 197.3.1 punktą paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, o pagal Administravimo taisyklių 197.3.2 punktą – jei nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Sprendimo Nr. KK-09-15 teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, grąžintinos paramos sumos pareiškėjui nesumokėjo, todėl darė išvadą, kad Sprendimas Nr. KK-09-15 yra galiojantis ir turi būti vykdomas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 31 559,89 Eur grąžintinų lėšų.

Pagal Grąžinimo taisyklių 13, 14.1 punktus metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 proc., jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Atkreiptas dėmesys, jog 2013 m. rugpjūčio 26 d. antstolė B. Č. areštavo atsakovui priklausantį traktorių „Valtra N121h“ (išieškotojas UAB „Pohjola Finance“). Be to, antstolė B. Č. 2013 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu paskelbė varžytines ginčo traktoriui parduoti, tačiau, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 14 d., išnagrinėjęs NMA skundą, šį patvarkymą panaikinimo ir sustabdė išieškojimą minėtame vykdymo procese iki projekto laikotarpio pabaigos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį, kuria NMA skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, išaiškindamas, kad įstatyme expressis verbis nesant nustatyto draudimo nukreipti išieškojimą į turtą, įgytą už ES lėšas, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, pagrindo plečiamam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio 3 dalies aiškinimui, šią normą taikant ne tik lėšoms, bet ir už jas įgytam turtui, nėra. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad 2010 m. spalio 15 d. raštu „Dėl turto įkeitimo“ NMA patvirtino, kad pirmiau nurodytam įkeitimui neprieštarauja, taigi jai buvo žinomos įkeitimo sąlygos ir ji su jomis sutiko. Atsakovo teigimu, NMA nesutikdama su traktoriaus realizavimu varžytynėse, užkirto kelią bent iš dalies grąžinti gautą paramos sumą iš lėšų, gautų pardavus traktorių, be to, uždraudus varžytynėse realizuoti traktorių, paskolos neatgauna ir kreditorius UAB „Pohjola Finance“, be to, traktoriaus vertė nuolat krenta. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015, darytina išvada, kad iš esmės dėl pačios NMA kaltės, t. y. nepagrįsto draudimo parduoti atsakovo už ES lėšas įsigytą traktorių iš varžytinių, atsakovas negalėjo grąžinti bent dalies skolos (grąžintinų lėšų). Be to, sutikta su atsakovu, kad per visą laikotarpį, kada išieškojimas iš traktoriaus buvo sustabdytas, traktoriaus vertė sumažėjo, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas atleisti V. D. nuo palūkanų sumokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintas iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteista 31 559,89 Eur grąžintinų lėšų.

Pažymėta, kad atsakovas prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 20 metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėti, todėl prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkintas.

Atsakovas V. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagristą; tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad nėra pagrindo NMA prašymo atmesti, prašo teismo atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei į tai jog trejus metus (iš numatyto penkerių metų laikotarpio) V. D. tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, ir priteistą NMA grąžintiną paramos sumą maksimaliai sumažinti, o teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 20 metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis; taip pat priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai visas turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad NMA V. D. atžvilgiu elgėsi itin dviprasmiškai: tuo pačiu metu reikalavo iš V. D. ir grąžinti visą išmokėtą paramos sumą traktoriui įsigyti, ir vykdyti įsipareigojimą neperleisti dalinai iš paramos lėšų įsigyto traktoriaus, kol nepasibaigs penkerių metų kontrolės laikotarpis. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendime dėl šių atsakovo argumentų visiškai nepasisakė, į juos neatsižvelgė bei jų nevertino. NMA ne tik kėlė vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus, bet ir pažeidė atsakovo teises, nes NMA negali tuo pačiu ir reikalauti tinkamai vykdyti įsipareigojimus ir taikyti sankcijas už įsipareigojimų nevykdymą. NMA iniciatyva buvo sustabdyti antstolės veiksmai, kuriais turėjo būti varžytynėse realizuotas dalinai iš paramos lėšų įgytas traktorius. Atsakovas savo nuosavybėje išlaikė dalinai iš paramos lėšų įgytą traktorių ilgiau nei numatytą 5 metų kontrolės laikotarpį ir jo nepardavė nei pats V. D., nei išieškojimą vykdanti antstolė (nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir konstatavo, kad antstolė tai galėjo padaryti), todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad NMA neturi pagrindo taikyti sankcijų atsakovo atžvilgiu, tuo labiau, jog pati NMA išreiškė reikalavimą, kad traktorius nebūtų parduodamas iki 2015 m. sausio 19 d. ir atliko veiksmus, trukdančius antstolei realizuoti traktorių anksčiau nei sueis 5 metų terminas. Iš dviejų nurodytų galimybių pasirinkdama reikalauti, kad atsakovas išlaikytų traktorių visą 5 metų laikotarpį, o atsakovui šį NMA reikalavimą įvykdžius, NMA neteko teisės taikyti sankcijų atsakovo atžvilgiu, nes negali būti tokios situacijos, kuomet yra ir reikalaujama vykdyti įsipareigojimus išlaikyti traktorių neparduotą visą 5 metų laikotarpį, ir atsakovo atžvilgiu taikomos sankcijos (grąžinti visą paramą) tuomet, kai NMA reikalavimas išlaikyti neparduotą traktorių visą 5 metų kontrolės terminą buvo įgyvendintas. Jeigu NMA būtų pasirinkusi V. D. taikyti sankciją, t. y. reikalauti grąžinti visą jam išmokėtą paramos sumą, tai ji turėjo antstolei netrukdyti realizuoti traktoriaus ir tik tuo atveju, jeigu traktorius būtų buvęs realizuotas (parduotas ar kitaip perleistas kitiems asmenims) nepasibaigus numatytam 5 metų kontrolės laikotarpiui, tuomet NMA galbūt ir būtų galėjusi iš V. D. reikalauti grąžinti visą ar dalį jam išmokėtos paramos sumos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės pagrindė vieninteliu formaliu argumentu, t. y. nurodydamas, jog atsakovas Sprendimo Nr. KK- 09-15 teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, grąžintinos paramos sumos nesumokėjo, todėl darytina išvada, kad Sprendimas Nr. KK-09-15 yra galiojantis ir turi būti vykdomas, todėl NMA iš atsakovo V. D. priteistina 31 559,89 Eur suma. 2013 rugsėjo 17 d. Sprendimas Nr. KK-09-15 gali būti laikomas tik kaip paramos davėjo reikalavimas grąžinti gautą paramą, tačiau nuspręsti ar parama turi būti grąžinta gali tik teismas, kurio toks paramos davėjo (NMA) reikalavimas neįpareigoja ir teismas yra laisvas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, patenkinti NMA reikalavimą arba jį atmesti. Atsakovas neginčija, jog jis neapskundė NMA 2013 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Nr. KK-09-15, tačiau pažymi, jog šį faktą lėmė iš esmės dvi svarbios aplinkybės. Nuo to laiko, kai NMA priėmė Sprendimą Nr. KK-09-15, buvusi situacija visiškai pasikeitė, nes traktorius buvo parduotas jau pasibaigus nustatytam penkerių metų kontrolės laikotarpiui, o bet to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad realizuoti šį turtą galima ir nepasibaigus nustatytam kontrolės laikotarpiui, kuo remiantis galima daryti pagrįstą išvadą, kad V. D. nepažeidė ir Įgyvendinimo taisyklių 21.12 punkto reikalavimų. Be to, V. D. neturi teisinio išsilavinimo, taip pat ūkyje neturėjo darbuotojų ar kitų pagalbininkų, kurie tvarkytų teisinius reikalus. V. D. nebežinojo kaip turėtų teisingai elgtis ir kaip galėtų apginti savo teises bei nesuprato, kokiu būdu ir kokia tvarka jis turėtų apskųsti NMA 2013 rugsėjo 17 d. Sprendimą dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo. Pažymi ir tai, jog yra visiškai nepagrįsta ir nesuprantama NMA Sprendime nurodyta aplinkybė, jog V. D. tariamai nuomojamų žemės sklypų neturi nuo 2010 m. sausio 13 dienos. Tokia NMA išvada yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės, nes žemės savininkai nuomos sutartis su V. D. nutraukė tik 2013 metais.

Tvirtina, kad NMA davė rašytinį sutikimą, jog V. D. įkeistų traktorių, o šis sutikimas laikytas ir NMA rašytiniu sutikimu dėl įkeisto turto realizavimo. Daro išvadą, jog V. D. nepažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.12 punkto reikalavimų ir be NMA rašytinio sutikimo neperleido traktoriaus, nes NMA dar 2010 m. spalio 15 d. iš anksto davė rašytinį sutikimą dėl įkeisto traktoriaus pardavimo ar kitokio perleidimo, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto nepasibaigus penkerių metų kontrolės laikotarpiui.

Pažymi, jog V. D. pats pranešė NMA apie perduotą saugoti traktorių ir veiklos nevykdymą, dėl ko V. D. veiksmai perduodant traktorių nelaikytini pažeidimu. Patikrą NMA pas V. D. atliko tik 2013 m. birželio 28 d., t. y. tik po to, kai gavo paties V. D. rašytinį pranešimą apie susidariusią situaciją. Tvirtina, jog pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jeigu paramos gavėjas NMA neinformuoja apie tai, jog buvo pažeistos paramos gavimo ir naudojimo sąlygos, buvo nustota vykdyti projektą, pažeistos paramos naudojimo sąlygos, ar nebegalima pasiekti nustatytų projekto uždavinių.

Atkreipia dėmesį, kad tris su puse metų V. D. traktorių valdė pats ir juo naudojosi savo ūkio reikmėms, kaip ir buvo įsipareigojęs NMA. Be to, 2013 m. gegužės 9 d. V. D. traktorius buvo tik fiziškai perduotas saugoti išieškotojui UAB „Pohjola Finance“, tačiau šis turtas išliko V. D. nuosavybėje iki pat penkerių metų kontrolės termino pabaigos. Pažymi, jog V. D. traktorių saugoti perdavė UAB „Pohjola Finance“ ne savo valia, o vykdydamas privalomą antstolio patvarkymą bei laikydamasis CPK, kuris yra aukštesnės juridinės galios teisės aktas nei žemės ūkio ministro įsakymas, reikalavimų.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar V. D., perdavęs traktorių vykdydamas antstolės patvarkymą, padarė kokį nors pažeidimą ar ne, t. y. teismas nesiaiškino Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų santykio su CPK įtvirtintais vykdymo proceso teisės normų reikalavimais. Mano, kad susidarius tokiai situacijai, kai antstolis paima (ar perduoda kitiems asmenims saugoti) iš paramos lėšų įgytą turtą nepasibaigus nustatytam kontrolės laikotarpiui, neturi būti taikomas ir reikalavimas paramos gavėjui nenutraukti vykdyti projekto apraše numatytos ūkininkavimo veiklos naudojant už paramą įgytą turtą.

Mano, kad taikydama sankcijas NMA privalėjo atsižvelgti bei vadovaujantis proporcingumo principu įvertinti ir tą aplinkybę, jog V. D. daugiau nei trejus metus (iš nustatytų penkerių metu termino) visiškai tinkamai vykdė visus paraiškoje nustatytus įsipareigojimus, ūkininkavo, bei už paramos lėšas įsigytą traktorių naudojo savo ūkio reikmėms, o ūkininko veiklos vykdymą nutraukė tik dėl susidėjusiu itin sunkiu ir nuo jo paties nepriklausiusių aplinkybių. Teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į tai, jog visą V. D. ūkio griūtį lėmė itin blogos orų sąlygos 2012 metų rudenį, dėl ko atsakovas negalėjo užsėti jau įdirbtų ir sėjai paruošų dalies laukų, ir vėliau iš to sekusi visa virtinė nesėkmių. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, jog V. D. veiksmuose nebuvo absoliučiai jokių sunkinančių aplinkybių, o V. D. visi atlikti veiksmai rodo, kad turėjo būti konstatuotas lengvinančių aplinkybių, švelninančių jo atsakomybę, buvimas. Teismas neatsižvelgė į itin sunkią V. D. turtinę padėtį.

Mano, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, jog V. D. finansinė padėtis šiuo metu tikrai yra itin sunki ir yra pagrindas tenkinti jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tuo atveju jeigu NMA pareiškimas (ieškinys) būtų bent dalinai patenkintas. Pažymi ir tai jog V. D. yra darbingo amžiaus, jis ieško darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, todėl tikėtina jog ateityje jo finansinė padėtis bent dalinai pagerės.

Teismo posėdžio Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. kovo 30 d. metu teismas pažeidė ABTĮ 53 straipsnyje numatytas atsakovo teises, o taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, užtikrinančias šalių teisę į tinkamą teismo procesą. Teismas akivaizdžiai pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam, nes visiškai nepagrįstai buvo apribotos atsakovo atstovų teisės pasisakyti teismo posėdyje, o bylą nagrinėję teisėjai nutraukė atsakovo atstovų pasisakymus ir neleido jų pabaigti. Po 2015 m. vasario 9 d. priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, atsirado daug naujų itin svarbių argumentų, kurių atsakovas negalėjo išdėstyti atsiliepime į NMA pareiškimą, nes teikiant atsiliepimą dar nebuvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-21-915.

Pareiškėjas NMA atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 10 ir 13–14.1 punktais nuo 2013 m. spalio 31 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos bei priteisti prašomas palūkanas.

Pažymi, jog NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 10 ir 13–14 punktais, nuo 2013 m. spalio 31 d. pradėjo atsakovui skaičiuoti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 108 970,00 Lt sumos.

Nesutinka, kad atsakovas negalėjo naudotis ginčijamu turtu, kadangi atsakovui parama pagal pateiktą paraišką išmokėta 2010 m. rugpjūčio 24 d., o antstolė turtą areštavo 2013 m. rugpjūčio 26 d. ir ne pagal NMA, o pagal išieškotojo UAB „Pohjola Finance“ prašymą, NMA negali būti taikomi CPK 6.259 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Turto areštas uždėtas išieškotojo UAB „Pohjola Fiannce“ iniciatyva ir jų naudai, todėl vadovaujantis minėtu punktu neturėtų būtų atmetami pateikti NMA reikalavimai.

Pažymi, kad būtent dėl antstolės taikomo arešto ir kilo paramą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Pažymi, kad jeigu už paramos lėšas įsigytas turtas būtų buvęs naudojamas ūkyje paraiškoje nurodytiems tikslams pasiekti, NMA nebūtų inicijavusi paramos susigrąžinimo. Tad būtent antstolė ir išieškotojo UAB „Pohjola Fiannce“ veiksmai sukėlė žalą atsakovui, o ne NMA. Todėl atmeta argumentus, kad NMA trukdė vykdyti prievoles, nes ji yra suinteresuota paramos lėšų tinkamu įsisavinimui, ko nesilaikė atsakovas, ir NMA nesuinteresuota, kad už paramos lėšas įsigytu turtu būtų dengiamos asmeninės atsakovo skolos, kas būtent ir lėmė taikomą areštą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui V. D. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ susigrąžinimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. D. 2009 m. gruodžio 31 d. padavė NMA paraišką dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Paraiškoje V. D. pažymėjo numatantis įgyvendinti bendrąjį tikslą – didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant naujus procesus, naujas technologijas ir inovacijas, specialiuosius tikslus – modernizuoti ir restruktūrizuoti fizinį potencialą, taip pat numatė paremti ūkininkus ir didinti modernizuotų žemės ūkių skaičių, didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos, gerinti aplinkos apsaugą, didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą (Paraiškos IV skyriaus 2.1 punktas). Paraiškos VI dalies 9 punkte atsakovas įsipareigojo be rašytinio NMA sutikimo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai 5 metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Paraiškos VI skyriaus 21 punkte atsakovas nurodė, kad numatytos investicijos pagerins bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus ir prisidės prie ūkio konkurencingumo didinimo. Atsakovui pagal Paraišką buvo išmokėta 108 970 Lt paramos suma, kurią kartu su iš UAB „Pohjola Finance“ gauta paskola jis panaudojo traktoriui „Valtra N121h“ įsigyti. NMA Kontrolės departamento Kauno skyrius 2010 m. spalio 15 d. raštu Nr. KK-(12.192-K)-4339 sutiko, kad atsakovas minėtą traktorių įkeistų UAB „Pohjola Finance“. NMA Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriui 2013 m. birželio 28 d. atlikus V. D. Paraiškos patikrą vietoje buvo nustatyta, kad atsakovas ūkininkavimo veiklos nebevykdo, o už paramą įsigytas traktorius yra saugomas UAB „Pohjola Finance“. NMA, atsižvelgdama į minėtos patikros rezultatus, 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. KK-09-15 susigrąžinti išmokėtos paramos sumą – 108 970 Lt. Be to, atsakovas informuotas, kad negražinus skolos per nurodytą terminą, bus pradedamos skaičiuoti palūkanos. Atsakovui minėtos sumos negrąžinus, NMA kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš V. D. 108 970 Lt grąžintinų lėšų ir 5 proc. metines palūkanas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo NMA prašymą priteisti jai iš atsakovo V. D. 31 559,89 Eur grąžintinų lėšų tenkino, o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas V. D. padavė apeliacinį skundą, prašydamas priimti naują sprendimą ir NMA prašymą atmesti, arba priteistą NMA grąžintiną sumą maksimaliai sumažinti, o teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 20 metų laikotarpiui. 

Atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia teiginiu, jog jis įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, kadangi traktorių „Valtra N121h“ išlaikė neparduotą visą penkerių metų laikotarpį. Pažymėtina, kad pareiškėjų tinkamumo kriterijai yra įtvirtinti Įgyvendinimo taisyklių 21.1–21.22 punktuose. Įgyvendinimo taisyklių 21.12 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjas be rašytinio NMA sutikimo įsipareigoja mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos ne tik neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, bet ir nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane (projekto apraše) numatytą žemės ūkio veiklą). Taigi vien tai, jog, V. D. teigimu, jis dalinai iš paramos lėšų įgytą traktorių išlaikė ilgiau nei numatytą 5 metų laikotarpį, nėra pakankama aplinkybė vertinant jo tinkamumą pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis, atsakovas, be kita ko, buvo įsipareigojęs 5 metus vykdyti numatytą žemės ūkio veiklą. Atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. NMA pateiktos Paraiškos IV dalyje nurodytame verslo plane (projekto apraše) pažymėta, kad pareiškėjo dabartinė veikla – javai. 2013 m. birželio 28 d. atlikus Paraiškos patikrą vietoje, buvo nustatyta ne tik, kad investicijos (traktorius „Valtra N121h“), numatytos Paraiškoje, nėra projekto įgyvendinimo vietoje, bet ir tai, kad ūkininkavimo veikla nevykdoma. Pažymėtina, jog patikros vietoje ataskaitos pastabose įrašyta, kad pats V. D. teigia, kad žemės ūkio veiklos nevykdo. Taigi, atsakovas aplinkybės, jog patikros vietoje metu jis nevykdė ūkininkavimo veiklos, neginčijo. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog atsakovas neįvykdė Įgyvendinimo taisyklėse (jų 21.12 punkte) įtvirtinto įsipareigojimo. Be to, atsakovas, pateikdamas Paraišką, numatė įgyvendinti tam tikrus tikslus, taip pat „didinti žemės ūkio konkurencingumą“ (Paraiškos IV skyriaus 2.1.1 punktas), „didinti ūkininkų pajamas iš žemės ūkio veiklos“ (Paraiškos IV skyriaus 2.1.3.2 punktas), „didinti žemės ūkyje sukuriamą ekonominę vertę ir darbo našumą“ (Paraiškos IV skyriaus 2.1.3.4 punktas)“, o Paraiškos VI skyriaus 21 punkte atsakovas nurodė, kad numatytos investicijos pagerins bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus. Atsakovas, nebevykdydamas ūkininkavimo veiklos, negalėjo pasiekti Paraiškoje numatytų projekto tikslų. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 59.3 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Įgyvendinimo taisyklėse ir paramos paraiškoje, taikomos kitos sankcijos, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 197 punkte numatyta, jog paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Atvejai, kuriais taikoma Administravimo taisyklių197.3. punkte numatyta sankcija – paramos ar jos dalies susigrąžinimas, numatyti Administravimo taisyklių 197.3.1–197.3.16 punktuose, tame tarpe: kai paramos gavėjas vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 197.3.1 p.); kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (Administravimo taisyklių 197.3.2 p.); per penkerių ar septynerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo ir (arba) paramos paraiškos pateikimo be rašytinio Agentūros sutikimo pardavė ar kitaip perleido iš paramos lėšų įsigytą turtą (Administravimo taisyklių 197.3.9 p.).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, jog atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyta, kad atsakovas projekto vykdymo metu nustojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nebevykdė ūkininkavimo veiklos, o Paraiškoje nurodytos investicijos (traktoriaus) neturėjo projekto įgyvendinimo vietoje, nors dar nebuvo pasibaigęs penkerių metų laikotarpis, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pagrindą taikyti Administravimo taisyklėse įtvirtintą sankciją – paramos ar jos dalies susigrąžinimą. Nors NMA ir buvo pareiškusi nesutikimą su tuo, jog nepasibaigus penkerių metų laikotarpiui V. D. traktorius būtų parduotas iš varžytinių, ši aplinkybė nepaneigia NMA teisės reikalauti grąžinti paramą ar jos dalį, kadangi iš esmės nėra ginčijama, kad pareiškėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti visų paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (Administravimo taisyklių 197.3.2 p.).

Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo aplinkybę, kad atsakovas neginčijo NMA 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. KK-09-15, iš teismo sprendimo matyti, jog aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo grąžintiną paramą, teismas vertino ir būtent pagal aplinkybių visumą sprendė dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad teismo procesas buvo absoliučiai formalus, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis vien tuo, kad atsakovas neskundė NMA Sprendimo Nr. KK-09-15, yra nepagrįstas.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo, neatmetus pareiškėjo prašymo, sumažinti NMA grąžintiną paramos sumą, o teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 20 metų laikotarpiui.

Administravimo taisyklių 197.3 punkte nurodyta taikytina sankcija – paramos ar jos dalies susigrąžinimas, tačiau nedetalizuota, už kokius pažeidimus turi būti grąžinama visa parama, o kokius – tik jos dalis. Šiuo atveju pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. KK-09-15 taikė sankciją susigrąžinti visą paramos sumą, kurią ir prašo teismo priteisti. Pažymėtina, kad NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014). Šiuo atveju Administravimo taisyklių 197.3. punkte esant numatytoms skirtingoms savo griežtumu priemonėms (sankcijoms) – visos paramos arba tik jos dalies susigrąžinimas, nebuvo pagrįsta griežtesnės sankcijos, t. y. visos paramos susigrąžinimo, taikymo būtinybė konkrečioje situacijoje. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas ūkininkavimo veiklą tinkamai vykdė pirmuosius dvejus metus nuo sprendimo skirti sankciją priėmimo dienos. Į bylą pateiktas NMA 2013 m. spalio 15 d. sprendimas patvirtina, jog dėl netinkamai vykdytos veiklos išmokos nebebuvo skiriamos tik pagal 2012 m. birželio 14 d. pateiktą paraišką už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (b. l. 36–40). Taigi, 2012 m. ūkininkavimo veikla nors iš dalies ir buvo vykdoma, bet ji vykdoma netinkamai. Paties atsakovo teigimu, nuo 2013 metų ūkininkavimo veiklos jis nebevykdė, Patikros vietoje, atliktos 2013 m. birželio 28 d., ataskaita taip pat tai patvirtina (b. l. 16–17). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas veiklą vykdė pirmuosius dvejus metus ir nėra nustatyta, jog šiuo laikotarpiu buvo padaryta pažeidimų, todėl nėra pagrindo NMA susigrąžinti visą suteiktą paramą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas sumažinti grąžintinų lėšų sumą 40 proc. ir pareiškėjui iš atsakovo priteisti 18 935,93 Eur.

Dėl atsakovo prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, pažymėtina, jog sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinama, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr. pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62–252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012).

Šiuo atveju pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog atsakovas, iš kurio pagal jau pateiktus  vykdyti vykdomuosius dokumentus išieškotina suma sudaro 49 983,39 Eur, nedirba ir neturi nekilnojamo turto, savaime nėra pagrindas atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą: pareiškėjas nenurodo ir nemotyvuoja, kas pasikeistų jo prašymo tenkinimo atveju, kokiu būdu jis vykdytų sprendimą dalimis antstoliui vykdant vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos išieškotina suma sudaro 49 983,39 Eur. Kadangi atsakovas nepagrindė būtinybės taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris šio atsakovo prašymo netenkino. 

Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę į tinkamą procesą, o konkrečiai – nutraukė atsakovo atstovų pasisakymus ir neleido jų pabaigti, yra visiškai nepagrįsti: apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad yra daromi visų teismo posėdžių, vykstančių žodinio proceso tvarka, garso įrašai, todėl tokio pobūdžio teiginius (teismas nutraukė atsakovo atstovų pasisakymus ir neleido jų pabaigti) yra galimybė patikrinti. Nagrinėjamu atveju, išklausius 2015 m. kovo 30 d. vykusio teismo posėdžio įrašą, galima teigti, kad apeliacinio skundo teiginiai – teismas nutraukė atsakovo atstovų pasisakymus ir neleido jų pabaigti – yra visiškai nepagrįsti: visų pirma, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nei vieno iš atsakovo atstovų – advokatės A. K. ir D. K. – pasisakymų laikas nebuvo ribojamas, todėl teiginys, kad teismas neleido atsakovams pabaigti pasisakymų neatitinka tikrovės; tik vieno iš atsakovo atstovų – D. K. – pasisakymų metu kolegijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad yra kalbama apie aplinkybę, apie kurią jau kalbėjo  kita atsakovo atstovė – advokatė A. K., ir paprašyta nesikartoti, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad atstovas buvo nutrauktas, o juo labiau – kad neleista baigti paaiškinimų.    

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atitinkamai mažinant grąžintinų lėšų dydį.

Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patvirtintos į bylą pateiktais duomenimis. Tačiau atsakovas patirtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo V. D. 18 935,93 Eur (aštuoniolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt penkis eurus, 93 ct) grąžintinų lėšų.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

                                                        Veslava Ruskan