Civilinė byla Nr. e2A-660-330/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00325-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.10.5.2.17; 3.1.3.7; 3.3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės G. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms G. S. ir A. S. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovės A. S. priešieškinį ieškovei dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei pagal atsakovės G. S. priešieškinį ieškovei dėl skolos raštelio ir rašto pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė, įmonė) ieškiniu prašė solidariai iš atsakovių G. S. ir A. S. (toliau abi – ir atsakovės) priteisti 120 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė G. S. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. birželio 2 d. skolos raštelį (toliau – ir skolos raštelis), pasirašytą G. S. ir įmonės savininko S. V., bei G. S. 2021 m. birželio 2 d. prisipažinimo pasisavinus lėšas raštą (toliau – ir prisipažinimo raštas), adresuotą įmonės savininkui S. V., priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė A. S. priešieškiniu prašė panaikinti jos pasirašytą 2021 m. birželio 2 d. laidavimo sandorį (laidavimo sutartį) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kaip turintį atsakovės valios trūkumų.
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012 m. balandžio 13 d. darbo sutarties Nr. 301 pagrindu atsakovė G. S. dirbo S. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. 2012 m. balandžio 16 d. atsakovė pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Darbo sutartis nutraukta 2021 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu. Atsakovė G. S. 2021 m. gegužės 12 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) be teisinio pagrindo grynaisiais pinigais sau išsimokėjo ieškovės kasoje buvusius 120 000 Eur, o 2021 m. gegužės 30 d. iš ieškovės banko sąskaitos į savo banko sąskaitą pervedė 25 000 Eur. 2021 m. gegužės 31 d. G. S. dviem mokėjimo pavedimais grąžino ieškovei 6 000 Eur, o 2021 m. birželio 7 d. kasos pajamų orderiu Nr. SKA-1103823 į ieškovės kasą grąžino 19 000 Eur. Iš viso grąžinta 25 000 Eur. Lėšų pasisavinimu ieškovei padaryta žala sudaro 120 000 Eur. 2021 m. birželio 2 d. raštu, adresuotu ieškovės savininkui S. V., atsakovė G. S. pripažino, kad 120 000 Eur grynaisiais pinigais ji išsinešė iš įmonės. 2021 m. birželio 2 d. skolos rašteliu atsakovė pripažino iš ieškovės kasos pasisavinusi 120 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. liepos 1 d. Atsakovė A. S. (atsakovės G. S. motina) 2021 m. birželio 2 d. pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo besąlygiškai, kaip bendraskolė, atsakyti kartu su dukterimi G. S. kreditorei S. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už pasisavintų 120 000 Eur grąžinimą. Atsakovėms iki 2021 m. liepos 1 d. pinigų negrąžinus, ieškovė 2021 m. liepos 2 d. registruotąja pašto siunta pareikalavo iš atsakovių įvykdyti prievolę. Atsakovės su ieškove nebendradarbiavo, nepateikė prievolės įvykdymo užtikrinimo garantijų. Skolininkė G. S. turto neturi, o laiduotoja A. S. ieškojo Jonavos rajone turimo nekilnojamojo turto pirkėjų.
5. Atsakovė G. S. priešieškinyje nurodė, kad skolos raštelis ir prisipažinimo raštas buvo parašyti esant jos valios trūkumams, įmonės savininkui S. V. ir įmonės auditorei R. U. grasinant ir gąsdinant laisvės atėmimo iki 10 metų bausme, naudojant psichologinę prievartą, auditorei privertus pažodžiui surašyti padiktuotą tekstą. Atsakovė buvo įtikinta grasinimų realumu, ginčijamus raštus surašė ne laisva valia, nevertindama teksto turinio ir jais sukeliamų teisinių pasekmių. Atsakovė neigė skolos raštelyje ir prisipažinimo rašte nurodytas aplinkybes. Be kita ko, atsakovė paaiškino, kad įmonėje buvo nusistovėjusi praktika, jog savininko asmeniniams poreikiams lėšų iš įmonės kasos išsiėmimas būdavo fiksuojamas ne iš karto, o kaupimo būdu, buhalterinėje programoje sudarant kasos išlaidų orderį ir jo numerio gale įrašant tašką. 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) negali būti įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Apskaitoje negali būti orderio, kurio numeracijoje yra kablelis, todėl juo nebuvo ir negalėjo būti įforminta reali kasos operacija. Ieškovė nepateikė duomenų, kad įmonės kasoje buvo 120 000 Eur grynųjų pinigų. Teismo posėdžiuose atsakovė papildomai nurodė, kad 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. SKA-05131 ji pasirašė tik 2021 m. birželio 7 d., nes buvo įbauginta susidorojimu dėl dokumentų klastojimo.
6. Atsakovė A. S. priešieškinyje nurodė, kad ji 2021 m. birželio 2 d. neturėjo informacijos apie dukters konfliktą su darbdaviu. Sulaukė skambučio iš dukters telefono, telefonu kalbėjo vyriškis, pareikalavęs atvykti į biurą. Vykdama nurodytu adresu, iš dukters telefono gavo žinutę su pagalbos prašymu. Atvykus į įmonę, kabinete buvo jos duktė, įmonės savininkas S. V., tuo metu jai dar nepažįstama auditorė R. U.. Duktė buvo apsiverkusi, drebėjo, kalbėjo nerišliai, buvo šoko būsenos. S. V. ir R. U. agresyviai pareiškė, kad jos dukra padarė nusikaltimą ir privalo grąžinti 120 000 Eur. R. U. pabrėžė, kad, jei atsakovė nori išgelbėti dukterį nuo kalėjimo, turi pasirašyti raštą, padavė atsakovei lapą, kurį liepė nurašyti ir pasirašyti. A. S. didelio streso būsenoje negalėjo ramiai ir blaiviai apsvarstyti situacijos, todėl pasidavė spaudimui, ranka surašė nurodytą tekstą ir jį pasirašė. Nelabai suprato ir neatsimena, ką rašė. Ginčijama laidavimo sutartis buvo sudaryta ne normaliomis aplinkybėmis, bet naudojant psichologinį smurtą ir grasinimus atsakovės dukters gerovei. Atsakovė A. S. aiškino, kad sprendimą laiduoti priėmė ne racionaliai apsvarsčiusi jo pasekmes, o vedina motinos instinkto. Buvo tyčia grasinama ilga laisvės atėmimo bausme dukteriai, siekiama atsakoves įbauginti ir palaužti jų valią. Pasak atsakovės, jei ji būtų galėjusi išsiaiškinti situaciją ir pasitarti, nebūtų pasirašiusi laidavimo sutarties. Duktė turto neturi, o laidavimo sutartimi atsakovei prisiimti 120 000 Eur prievolę būtų neracionalus sprendimas, normalioje būsenoje ji tokio sprendimo nepriimtų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas iš atsakovės G. S. priteisė ieškovei 120 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 13 048,22 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas tenkino atsakovės A. S. priešieškinį ir pripažino negaliojančia 2021 m. birželio 2 d. laidavimo sutartį, priteisė iš ieškovės šiai atsakovei 6 553,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės G. S. priešieškinį teismas atmetė.
8. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovės G. S. prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad ją ir ieškovę siejo darbo santykiai. Teismas akcentavo, kad yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-12455, patvirtinantis ieškovės ir atsakovės darbo sutarties nutraukimo teisėtumą.
9. Teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė visas atsakovės G. S. civilinės atsakomybės sąlygas dėl 120 000 Eur žalos padarymo. Atsakovė, neteisėtai veikdama, iš įmonės kasos pasisavino ieškovei priklausančius 120 000 Eur grynųjų pinigų. Atsakovė pažeidė jos tarnybines pareigas reglamentavusius teisės aktus, visiškos materialinės atsakomybės sutartį, bendro pobūdžio pareigą nepadaryti žalos kitam asmeniui. Teismas konstatavo, kad atsakovė G. S. nepaneigė savo kaltės dėl pinigų pasisavinimo.
10. Pinigų pasisavinimo faktą patvirtina 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. SKA-0513ą, (numeris su kableliu) turinys ir inkasatorės UAB „Brink‘s Lithuania“ 2021 m. spalio 15 d. pažyma apie perskaičiuotas faktiškai 2020 m. spalio 1 d.–2021 m. gegužės 24 d. laikotarpiu ieškovės inkasuotas pinigų sumas. Atsakovė G. S. kasos knygos skiltyje „Išlaidos“ 2021 m. gegužės 12 d. padarė įrašą, kad 120 000 Eur, kaip avansas inkasacijai, išduoti buhalterei G. S. ir pasirašė. Kasos knygoje 2021 m. gegužės 12 d. nurodytas likutis dienos pradžiai, dienos įplaukų sumos bei išlaidos (120 000 Eur). Tai įrodo lėšų ieškovės kasoje buvimą. Teismas įvertino, kad ši aplinkybė paneigė atsakovės atsikirtimą, kad 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį ji pasirašė tik 2021 m. birželio 7 d.
11. Darydamas išvadas apie atsakovės neteisėtą pinigų pasisavinimą teismas rėmėsi ir 2023 m. vasario 24 d. specialisto išvada, pateikta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25559-21, kurioje atsakovė G. S. kaltinama turto pasisavinimu, dokumento suklastojimu ar suklastoto dokumento panaudojimu arba realizavimu. Tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderiu Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) įforminta ir įmonės buhalterijoje registruota operacija – 120 000 Eur išmokėjimas G. S.. Ginčo orderį apskaitos programoje įregistravo ir į buhalterinę apskaitą perdavė vartotoja G. S.. Specialisto išvada patvirtinta, kad iš kasos paimti 120 000 Eur įmonei negrąžinti, veikloje nepanaudoti, dokumentais nepagrįsti, todėl įmonė patyrė 120 000 Eur nuostolį.
12. Teismas atmetė atsakovės G. S. argumentus, kad kablelis orderio numerio pabaigoje patvirtina, jog pinigai buvo išduodami ieškovės savininkui asmeniniams poreikiams ar neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimui. Ieškovės 2010 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. 15 „Dėl kasos dokumentų numeracijos“ nurodyta, kad jokie prierašai ar numerių, serijų pakeitimai negalimi be atskiro savininko įsakymo. Atsakovė neįrodė, kad 120 000 Eur buvo skirti ieškovės savininkui.
13. Pinigų pasisavinimo aplinkybės fiksuotos atsakovės G. S. pasisakymais, kurie fiksuoti trijose laikmenose esančiuose vaizdo įrašuose (perduoti į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-25559-21). Juose atsakovė faktiškai pripažįsta 120 000 Eur pasisavinimą. Vaizdo įrašai, be kita ko, patvirtina, kad atsakovė buvo įsitikinusi, jog pinigai, kuriuos ji pasisavino ir perdavė savo aplinkos asmenims „įkris į ieškovės sąskaitą“.
14. Teismas nesutiko, kad ginčijami skolos raštelis ir pripažinimo raštas, kuriais atsakovė patvirtino 120 000 Eur pasisavinimą, turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, ieškovės atstovų išreikštas ketinimas kreiptis į policiją ar kalbėjimas apie menamą bausmę už tokią veiką, nelaikytini nepateisinamais ar neteisėtais jų veiksmais (už tokią veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 ir 300 straipsniuose).
15. Teismo vertinimu, vaizdo įrašais paneigta, kad ginčijamus raštus atsakovė G. S. parašė veikiama psichologinio smurto. Atsakovė turėjo pagrindą baimintis dėl pinigų pasisavinimo pasekmių, jos susijaudinimą sukėlė ne ieškovės atstovų kalbėjimo tonas. Prievolės grąžinti pasisavintas lėšas pripažinimą įrodo G. S. veiksmai po ginčijamų raštų pasirašymo (el. laiškai iš kredito įstaigų dėl būsto paraiškos, atsakovės tėvams priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas, 2021 m. birželio 21 d. banko ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis).
16. Ginčijamų raštų surašymą esant psichologinio afekto būsenoje paneigė G. S. atliktos baudžiamojoje byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad G. S. įtariamų nusikalstamų veikų įvykdymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo 2023 m. vasario 9 d. posėdyje teismo ekspertas psichiatras S. S. patvirtino, kad atsakovė G. S. neturi suvokimo sutrikimų, jos patiriamas (patirtas) stresas negali paveikti elgesio, mąstymo, suvokimo. Teismo psichologė V. K. paaiškino, kad panikos ataka neapriboja žmogaus mąstymo, tai yra praeinanti būklė.
17. Teismas nusprendė, kad atsakovės G. S. teiginiai apie jos terorizavimą nepagrįsti. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ginčijamas skolos raštelis neatitinka teisės aktų reikalavimų paskolos sutarčiai. Skolos raštelis yra atsakovės pripažinimas dėl ieškovės pinigų pasisavinimo ir įsipareigojimas juos grąžinti.
18. Teismas nusprendė, kad atsakovės A. S. ginčijama laidavimo sutartis yra akivaizdžiai jai nenaudinga. Atsakovė laidavo faktiškai vieninteliu šeimos turtu, nepasitarusi su sutuoktiniu prisiėmė didelę turtinę prievolę. Nors A. S. pripažino, kad jai nebuvo grasinama, teismas laikėsi nuostatos, jog laidavimo sutartį ji pasirašė spontaniškai, susijaudinusi dėl pateiktos informacijos apie dukters pasisavintą didelę pinigų sumą. Norą gelbėti savo vaiką teismas vertino kaip natūralią atsakovės reakciją.
19. Teismas pripažino, kad laidavimo sutartį atsakovė sudarė patirdama ieškovės atstovų ekonominį spaudimą, jog jos sprendimą laiduoti nulėmė motinos instinktai, o ne protingos ir logiškos priežastys, suformavusios laisvą valią sudaryti tokį sandorį. Teismas sutiko su atsakovės A. S. priešieškinio motyvais, kad ji negalėjo įvertinti dukteriai reiškiamų kaltinimų ir grasinimo 10 m. įkalinimu pagrįstumo, išlaikyti racionalų protą, būdama ekonomiškai silpnesne, neinformuota, nepatyrusia, neturinčia derybų patirties šalimi. Teismo vertinimu, atsakovės A. S. pareigos solidariai atsakyti už suaugusios dukters darbdaviui padarytą žalą patvirtinimas nebūtų protingas, sąžiningas ir teisingas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
20. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovės A. S. priešieškinis buvo patenkintas, o ieškovės reikalavimas dėl 120 000 Eur priteisimo iš laiduotojos A. S. atmestas, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – A. S. priešieškinį atmesti, patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš laiduotojos A. S. 120 000 Eur, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Vaizdo įrašai patvirtina, kad atsakovė G. S. prisipažino pasisavinusi pinigus, parašė paaiškinimus dėl pasisavintų pinigų ir įsipareigojimą juos grąžinti, pasiūlė tą daryti įkeičiant jos tėvų turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovei A. S. nebuvo grasinama, atsakovė galėjo laisvai judėti, pasitarti. Ji galėjo laisva valia priimti sprendimą dėl laidavimo. 2021 m. birželio 2 d. vykusio pokalbio metu atsakovė A. S. pati pasiūlė laiduoti ar suteikti garantiją ieškovei. Laidavimo sandoris buvo sudarytas skolininkės, kreditorės ir laiduotojos suderinta valia. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė reikalavo laidavimo.
20.2. Atsakovė A. S. po laidavimo sutarties sudarymo jos neginčijo, ėmėsi veiksmų realizuoti turtą, tuo pripažindama jos vidinės valios ir laidavimo sandorio sutapimą. Ieškovės vadovas elgėsi sąžiningai. Reikalavimas dėl laidavimo sutarties nuginčijimo pareikštas tik šioje byloje, kuriuo atsakovė siekė išvengti teisėtos prievolės vykdymo.
20.3. Argumentai dėl atsakovės turtinės padėties negali turtėti įtakos sprendžiant dėl laidavimo sutarties nenaudingumo laiduotojai, atsakovės finansinė padėtis negali nei patvirtinti, nei paneigti laidavimo sutarties sąlygų nenaudingumo. 2021 m. birželio 2 d. susitikimo metu atsakovei nebuvo apribota galimybė pasitarti su sutuoktiniu ar kitais asmenimis. Laiduotojo prievolė yra asmeninio pobūdžio, todėl aplinkybė dėl sutuoktinio sutikimo laiduoti nebuvimo yra neaktuali.
20.4. Laidavimui būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį laiduojama. Atsakovė A. S. laidavo už dukterį, tai reiškia, kad ji galėjo įvertinti dukters galimybę įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
20.5. Atsakovės A. S. su ieškove nesiejo komerciniai ar darbo santykiai, todėl grasinti atsakovei ekonominiais padariniais nebuvo pagrindo. A. S. negali būti laikoma ekonomiškai silpnesne ar priklausoma nuo ieškovės šalimi. Informacija apie galimą laisvės atėmimo bausmės trukmę nepripažintina psichologiniu spaudimu ar grasinimu. Motinos laidavimas už dukterį nelemia išvados, kad, esant kitokioms aplinkybėms, atsakovė atsisakytų laiduoti už dukterį.
20.6. Ieškovė neturi pareigos įrodinėti, kad laidavimo sandoris yra galiojantis ir atitinka šalių valią. Priešieškinį pateikusi atsakovė turi įrodyti sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimą. Laidavimo sutarties sudarymas nėra neprotingas, nesąžiningas ar neteisingas šalių veiksmas. Sąžiningumo kriterijus pažeidžia teismo išaiškinimas, kad atsakovės A. S. laidavimas už suaugusios dukters padarytą žalą nebūtų protingas, sąžiningas ir teisingas.
2. Atsakovė G. S. apeliaciniu skundu prašo: 1) sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-269-593/2023, kurioje ji kaltinama padariusi nusikalstamas veikas; 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) priimti naujus įrodymus – kaltinamąjį aktą G. S. atžvilgiu ir 2022 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolą su priedais; 4) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės G. S. priteisimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; 5) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės G. S. priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovės G. S. priešieškinį patenkinti; 6) iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. 2012 m. balandžio 16 d. ieškovės ir atsakovės G. S. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. S-12-04-19 negalioja, nes 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK nebeliko normų dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarčių. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė ir jos atstovas aiškinosi aplinkybes dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties negaliojimo, tai nebuvo tik baigiamojoje kalboje išsakytas argumentas. Teismas turėjo remtis tuo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo, jam įsigaliojus netenka galios.
21.2. Atsakovė ginčijo vaizdo įrašų teisėtumą. Atsakovė nepatvirtino, kad davė sutikimą filmuoti, vaizdo įrašai nėra vientisi, juose užfiksuota tik dalis susitikimo. Be to, iš vaizdo įrašų matyti, kad G. S. buvo grasinama, auditorė R. U. šaukė, matyti grasinimų palaužtas atsakovės elgesys. Jeigu būtų pateikti neiškarpyti vaizdo įrašai, būtų matyti daugiau psichologinio smurto.
21.3. Atsakovės ginčijami raštai negali būti laikomi gauti teisėtu būdu bei pripažinti įrodymais byloje, kadangi jie atsirado naudojant psichologinį smurtą ir grasinimus, auditorei R. U. privertus pažodžiui surašyti diktuojamą tekstą. Atsakovė G. S. veikė didelio streso ir išgąsčio būsenoje, raštus parašė nevertindama teksto turinio ir jais sukeliamų pasekmių.
21.4. Teismas be pagrindo nusprendė, kad atsakovė G. S. nepaneigė kaltės dėl pinigų pasisavinimo Tačiau iš registracijos žurnalo matyti, kad kasos išlaidų orderis Nr. 05131, (numeris su kableliu) sukurtas 2021 m. gegužės 18 d. o ne gegužės 12 d. Todėl 2021 m. gegužės 12 d. atsakovė negalėjo kasos knygoje padaryti įrašo, kad 120 000 Eur išlaiduojami inkasacijai. 2021 m. gegužės 12 d. dienos kasos išlaidų orderį Nr. 05131, (numeris su kableliu) G. S. buvo priversta pasirašyti 2021 m. birželio 7 d. Byloje tirtas kasos išlaidų orderis neegzistavo 2021 m. gegužės 12 d., jis buvo sukurtas tik 2021 m. gegužės 18 d., kasos knyga sudaryta atbuline data, todėl tokie apskaitos dokumentai negali būti laikomi įrodymais.
21.5. Prie skundo pridedamo 2022 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo atsakovė negalėjo pateikti anksčiau, nes neturėjo galimybės išsamiai susipažinti su baudžiamąja byla. Šis protokolas patvirtina aplinkybes dėl 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. 05131, (numeris su kableliu) pasirašymo atbuline data.
21.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2023 m. vasario 24 d. specialisto išvada. Specialisto išvados yra nepagrįstos ir neteisingos. Taip pat nepagrįstai atmesti atsakovės argumentai, kad kablelis orderio numerio pabaigoje rodo, jog pinigai buvo išduodami ieškovės savininkui. Ieškovės pateikti elektroniniai duomenys už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. birželio 7 d. patvirtina, kad orderiai su kableliais buvo rašomi nuolat. Teismas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovės G. S. visas atsakomybės sąlygas, todėl ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų.
21.7. Prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą vertintinas privalomojo bylos sustabdymo kontekste. Baudžiamojoje byloje bus nustatinėjamos aplinkybės, ar 120 000 Eur prarasti dėl veiksmų, kvalifikuotinų kaip nusikaltimas, todėl jos yra tiesiogiai susijusios su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti faktai gali turėti įrodomąją ar prejudicinę reikšmę ginčo šioje civilinėje byloje išsprendimui.
21.8. Prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžiamas pateikimu naujų įrodymų, kurie prieštarauja ieškinyje ir teismo sprendime nurodytoms aplinkybėms. Jas galima išaiškinti bylą nagrinėjant žodiniame procese.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovės G. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis atmestas atsakovės G. S. priešieškinis ir patenkintas ieškinys dėl 120 000 Eur priteisimo. Atsiliepimas į atsakovės G. S. apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodinėjo visiškos materialinės atsakomybės sutarties negaliojimo. Argumentai dėl sutarties negaliojimo buvo pateikti tik baigiamojoje kalboje. Esmė yra ta, kad atsakovės civilinė atsakomybė kyla iš darbdaviui tyčia padarytos žalos, kai yra ir nusikalstamos veikos požymių (DK 154 straipsnio 1, 2 punktai).
22.2. Vaizdo įrašai yra tinkamas įrodymas. Įrašai padaryti teisėtai, neslaptai, darbo vietoje, pokalbį fiksuojant telefonu, laikomu nedideliu atstumu prieš atsakovę G. S.. Prieš pradėdamas filmuoti S. V. apie tai pranešė kabinete buvusioms G. S. ir R. U., niekas tam neprieštaravo. Pati atsakovė rėmėsi vaizdo įrašais, grįsdama prieš ją tariamai naudotą psichologinę prievartą. Vaizdo įrašai nėra iškarpyti, yra trys savarankiški (pilni) vaizdo įrašai.
22.3. Atsakovės G. S. atžvilgiu nenaudotas psichologinis smurtas, nebuvo apribota jos teisė laisvai judėti. Vaizdo įrašai patvirtina, kad pati atsakovė rašo jai pateiktuose tuščiuose lapuose. Pokalbio dalyvių emocijos neperžengė teisėtumo ribų. Ginčo raštų surašymą esant psichologinio afekto būsenoje paneigė G. S. atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė baudžiamojoje byloje, ekspertų paaiškinimai civilinėje byloje.
22.4. Ginčijami raštai nėra vieninteliai ieškinio pagrindą sudarantys dokumentai. Ieškovės įvykdytą lėšų pasisavinimą patvirtina buhalteriniai dokumentai, už kuriuos buvo atsakinga atsakovė ir kuriuos ji pati užpildė bei pasirašė (kasos knyga, kasos išlaidų orderis, inkasavimo dokumentai). Raštai pagal turinį atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir sudaro bendrą nuoseklią įrodymų visumą.
22.5. Bylos medžiaga patvirtina, kad kasos išlaidų orderis Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) buvo keistas penkis kartus. Šį kasos išlaidų orderį sukūrė ir modifikavo būtent atsakovė G. S. savo paskyroje. Ieškovė (jos vadovas) neturėjo nei teorinės, nei praktinės galimybės bei tikslo klastoti G. S. sukurtus kasos išlaidų orderius.
22.6. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį ji pasirašė 2021 m. birželio 7 d. Tačiau dar 2021 m. birželio 2 d. pasirašydama paaiškinimą, atsakovė G. S. nurodė, kad ji sudarė tą kasos išlaidų orderį, o pinigus perdavė I. K.. 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderis buvo surastas atsakovės darbo vietoje 2021 m. birželio 2 d. Liudytoja paaiškino, kad ant G. S. darbo stalo rado 120 000 Eur kasos išlaidų orderį Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu). Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytojai ikiteisminio tyrimo metu.
22.7. Nėra pagrindo sustabdyti civilinę bylą. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį, kuria civilinė byla buvo sustabdyta. Atsakovė nepateikė įrodymų, kodėl turėtų būti stabdomas procesas, nenurodė aktualių klausimų, kurie bus sprendžiami baudžiamojoje byloje ir turės tiesioginį ryšį su šia civiline byla.
22.8. Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovės teikiami dokumentai nesudaro pagrindo žodiniam procesui. Dėl atsakovės pateiktų dokumentų iš ikiteisminio tyrimo bylos nėra ginčo (kaltinamajame akte ir objektų apžiūros protokole užfiksuoti objektyvūs duomenys, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti rašytinio proceso tvarka).
4. Atsakovė G. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir teismo sprendimo dalį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Atsakovė nesiūlė skambinti motinai A. S., tą daryti liepė S. V.. Atsakovei paskambinus, jis kalbėjo su atsakovės motina ir ją pakvietė atvykti.
23.2. Motinai atvykus, jos atžvilgiu prasidėjo psichologinis spaudimas. Jai liepė perrašyti paduotą tekstą, kuriame buvo įrašyta, kad su laidavimu sutinka ir laiduotojos sutuoktinis, motina aiškino, kad negali už jį pasirašyti. S. V. ir R. U. skubino rašyti laidavimo sutartį, G. S. paduotus dokumentus reikalavo tuojau pat pasirašyti. Laidavimo sutartį atsakovė A. S. surašė verčiama S. V. ir R. U., todėl ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
5. Atsakovė A. S. bendrame atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą ir į atsakovės G. S. apeliacinį skundą prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) priimti naują įrodymą – 2021 m. rugpjūčio 31 d. liudytojos U. A. apklausos protokolą baudžiamojoje byloje; 3) atmesti ieškovės apeliacinį skundą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir šią sprendimo dalį palikti nepakeistą; 4) patenkinti atsakovės G. S. apeliacinį skundą; 5) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Ginčijama laidavimo sutartis nebuvo sudaryta laisva valia. Atsakovė A. S. laidavimo sutartį savo ranka perrašė iš jai paduoto lapo, kuriame buvo surašytas tokios sutarties tekstas. Sutartį rašė dėl ieškovės vadovo S. V. ir auditorės R. U. naudoto psichologinio smurto. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad A. S. į įmonę atvyko G. S. kvietimu, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta visų šalių – kreditorės, skolininko ir laiduotojo – suderinta valia, kad ieškovė esą nereikalavo laidavimo.
24.2. Laidavimo sandoris sudarytas akivaizdžiai atsakovei nenaudingomis sąlygomis. Jeigu atsakovė nebūtų spaudžiama, laidavimo sutarties ji nebūtų surašiusi ir pasirašiusi. Įstatymai negina nesąžiningos šalies, todėl ieškovės interesai neturi būti saugomi ir ginami.
24.3. Baudžiamojoje byloje 2021 m. rugpjūčio 31 d. apklausta ieškovės personalo vadybininkė U. A. parodė, kad 2021 m. birželio 2 d. į ieškovės vadovo kabinetą atvykus A. S., įmonės teisininkė paskambino U. A. ir paprašė atspausdinti laidavimo sutarties tekstą, kurį ji nunešė ieškovės vadovui. Šio asmens parodymai patvirtina, kad ieškovė ruošėsi atsakovės atvykimui. Teikiamas U. A. apklausos protokolas priimtinas į bylą, nes tik G. S. susipažinus su baudžiamąja bylą, tapo žinoma apie U. A. apklausą.
24.4. Byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, nes U. A. apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra reikšmingos. Jos gali būti išsiaiškintos civilinę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
24.5. Atsakovės G. S. apeliacinis skundas tenkintinas. G. S. atžvilgiu darant psichologinį spaudimą, buvo teikiami pasirašyti ginčijami raštai. Akivaizdu, kad 2021 m. birželio 2 d. iki A. S. atvykimo į įmonę, prieš jos dukterį buvo naudojamas dar didesnis psichologinis smurtas, todėl duktė prisipažino dėl to, ko nepadarė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, patikrina: ar buvo objektyvi galimybė naujus įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
8. Atsakovė G. S. su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. gegužės 2 d. kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25559-21 ir 2022 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolą su priedais, prašo priimti naujus rašytinius įrodymus. Nurodo, kad šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės, nes atsakovė nebuvo susipažinusi su jai iškelta baudžiamąja byla, iki ta byla buvo perduota teismui. 2022 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas su priedais patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes dėl 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderio Nr. 05131, (numeris su kableliu) pasirašymo atgaline data dėl R. U. bei S. V. naudoto spaudimo.
9. Susipažinus su pateikto 2022 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo turiniu, nustatyta, kad šiame dokumente užfiksuota elektroninių duomenų bylos, įrašytos į USB duomenų laikmeną, apžiūra. Informaciją apie šių objektų apžiūrą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba pirmosios instancijos teismui pateikė dar 2022 m. gruodžio 15 d. (reg. Nr. DOK-31284) (6 t., b. l. 128–129). Atsakovė G. S. 2022 m. gruodžio 19 d. prašė leisti susipažinti su į civilinę bylą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktais rašytiniais duomenimis, įskaitant ir pirmiau nurodytą rašytinį įrodymą (reg. Nr. DOK-31609) (6 t., b. l. 143–144). Teisėjos rezoliucija atsakovei buvo leista susipažinti su iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktais duomenimis. Be to, analogiškos aplinkybės, susijusios su aptariamo kasos išlaidų orderio sukūrimu, jo modifikavimu, konstatuotos ir įmonės 2021 m. birželio 25 d. akte apie faktines aplinkybes (5 t., b. l. 212). Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų objektų apžiūros protokole, kuris yra baudžiamojoje byloje, esanti informacija iš esmės dubliuoja nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingą informaciją, kuri užfiksuota kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, todėl neturi esminės įtakos civilinėje byloje tiriamų aplinkybių vertinimui. Prie atsakovės skundo pridėtas kaltinamasis aktas patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl lėšų pasisavinimo yra baigtas; šio akto buvimo faktu atsakovė iš esmės grindžia prašymą sustabdyti civilinę bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomas priimti kaltinamasis aktas neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje.
10. Atsakovė A. S. su atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. U. A. apklausos baudžiamojoje byloje protokolą. Nurodė, kad pateikti šį dokumentą pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės, nes apie liudytojos U. A. apklausos protokolą atsakovė sužinojo tik 2023 m. liepos 4 d., kai jos dukteriai G. S. buvo išduotos baudžiamosios bylos dokumentų kopijos. Atsakovės teigimu, apklausos protokolo turinys patvirtina, kad pati atsakovė nesukūrė ginčijamos laidavimo sutarties teksto, jai buvo paduotas iš anksto parengtas tekstas, kurį buvo pareikalauta perrašyti.
11. Teisėjų laikosi nuostatos, kad nėra pagrindo teikiamą apklausos protokolą pripažinti bylai reikšmingu nauju įrodymu ir jį priimti. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad įmonės teisininkė jos vadovui patarė, jog atsakovė A. S. surašytų laidavimo sutartį, o laidavimo sutarties pavyzdį vadovui atnešė įmonės administratorė. Taigi, atsakovės teikiamu papildomu rašytiniu įrodymu patvirtinama aplinkybė jau yra nustatyta pirmosios instancijos teismo ir apie ją nurodyta teismo sprendime, todėl nėra būtinybės byloje jau nustatytą aplinkybės įrodinėti papildomais rašytiniais duomenimis.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų priimti naujų įrodymų turinį, priėjo prie išvados, kad atsakovės neįrodė dalies įrodymų pateikimo būtinybės tik apeliacinės instancijos teisme, be to, remiantis pirmiau išdėstytais motyvais nustatyta, jog dalis teikiamų naujų įrodymų neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šios išvados pagrindu teisėjų kolegija teikiamus naujus įrodymus atsisako priimti.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Atsakovės A. S. ir G. S. prašo civilinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad į bylą teikia naujus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina priešingas aplinkybes nei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl reikia tas aplinkybes išaiškinti apeliacinės instancijos teisme, o tą galima padaryti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
14. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame procese. Teisėjų kolegija atsisakė priimti atsakovių pateiktus papildomus rašytinius duomenis, kaip naujus įrodymus. Kadangi prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiami teikiamų naujų įrodymų turinį sudarančių aplinkybių analize ir vertinimu, atsisakius priimti tokius įrodymus, nėra pagrindo bylos nagrinėjimui žodiniame procese.
Dėl bylos sustabdymo
15. Atsakovės G. S. ir A. S. prašo sustabdyti civilinę bylą iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-269-593/2023, kurioje G. S. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Atsakovių nuomone, baudžiamojoje byloje nustatyti faktai gali turėti įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę ginčo išsprendimui šioje civilinėje byloje. Pasak atsakovių, svarstymai apie tai, kad aplinkybės, susijusios su lėšų pasisavinimu, galėtų būti nustatinėjamos ir civilinėje, ir baudžiamojoje byloje, reikštų ne tik tapačių klausimų tyrimą skirtinguose procesuose, bet ir suponuotų prieštaringų sprendimų atsiradimo tikimybę. Teisėjų kolegija šį atsakovių prašymą pripažįsta nepagrįstu.
16. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Taip yra todėl, kad asmens veiksmų tyrimas ir vertinimas atliekamas baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tuo tarpu to paties asmens veiksmai civilinėje byloje tiriami ir vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018 29–32 punktai ir juose nurodyta teismo praktika). Kasacinis teismas laikosi ribotos įsiteisėjusio teismo nuosprendžio prejudicinės galios taikymo civilinėje byloje principo. Faktus nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais, kai nagrinėjimo dalykas baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamose civilinėse bylose yra skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-155 381/2021 116 punktas).
17. Šioje civilinėje byloje būtina nustatyti, ar egzistuoja asmens civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, taip pat patikrinti ir įvertinti ginčijamų sandorių – A. S. pasirašytos laidavimo sutarties, G. S. pripažinimo rašto ir skolos raštelio sudarymo aplinkybes. Baudžiamojoje byloje sprendžiamas G. S. baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl ieškovei priklausančių lėšų pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Toje byloje nustatytos aplinkybės prejudicinę galią turės tik nusikalstamų veikų padarinių aspektu (CPK 182 straipsnio 3 punktas), kitos G. S. civilinės atsakomybės sąlygos bus nustatinėjamos vadovaujantis civilinių įstatymų normomis. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ginčijamų sandorių teisėtumo patikrinimui neturės teisinės reikšmės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismui iš ikiteisminio tyrimo bylos buvo pateikti civilinei bylai reikšmingi duomenys, byloje surinktų įrodymų pakanka civiliniam ginčui išspręsti. Atsakovių prašymo sustabdyti civilinę bylą argumentai nepaneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-528-467/2022 konstatuotų aplinkybių, kad neegzistuoja civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagrindai. Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako tenkinti atsakovių prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Nustatyta, kad 2012 m. balandžio 13 d. darbo sutarties Nr. 301 su vėlesniais jos pakeitimais pagrindu atsakovė G. S. dirbo S. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere (1 t., b. l. 28–40). 2012 m. balandžio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (1 t., b. l. 41). Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2021 m. birželio 28 d. DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkto pagrindu (1 t., b. l. 6, 85).
19. Atsakovė G. S. 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderyje Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) nurodė, kad jai, kaip buhalterei, 2021 m. gegužės 12 d. išduotas 120 000 Eur avansas inkasacijai; kasos išlaidų orderį pasirašė atsakovė G. S.; prie šio orderio nėra prisegtas inkasavimo lydraštis, kuris atspausdinamas inkasatoriui paėmus perduotus pinigus (1 t., b. l. 13). Atsakovė, būdama atostogose, 2021 m. gegužės 30 d. į savo sąskaitą pervedė 25 000 Eur ieškovės lėšų, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai – „avansinis mokestis“ (1 t., b. l. 44). Paaiškėjus pinigų pasisavinimo aplinkybėms, G. S. 2021 m. gegužės 31 d. mokėjimo pavedimais grąžino įmonei 6 000 Eur (1 t., b. l. 2), o 2021 m. birželio 7 d. kasos pajamų orderiu Nr. SKA-1103823 į įmonės kasą grąžino 19 000 Eur (1 t., b. l. 42). Atsakovė G. S. ieškovei grąžino iš viso 25 000 Eur. Ieškovės patirta žala sudaro 120 000 Eur.
20. 2021 m. birželio 2 d. prisipažinimo rašte, adresuotame įmonės savininkui S. V., atsakovė G. S. pripažino, kad 120 000 Eur grynaisiais pinigais ji iš įmonės išsinešė rankinėje. Nurodė, kad pinigus perdavė pažįstamam žmogui, būdama įsitikinusi, kad pinigai bus grąžinti (1 t., b. l. 5, 8). 2021 m. birželio 2 d. skolos raštelyje atsakovė G. S. pripažino iš ieškovės kasos pasisavinusi 120 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 10). 2021 m. birželio 2 d. atsakovė A. S. su ieškove sudarė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo besąlygiškai, kaip bendraskolė, kartu su savo dukterimi G. S. įvykdyti prievolę – sugrąžinti įmonei 120 000 Eur (1 t., b. l. 3). Ieškovė 2021 m. liepos 2 d. registruotąja pašto siunta išsiustu pranešimu pareikalavo iš atsakovių grąžinti pasisavintas lėšas (1 t., b. l. 11–12).
21. Apeliaciniame skunde atsakovė G. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas iš jos priteisti 120 000 Eur yra pagrįstas. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė G. S. įmonėje be buhalterės pareigų vykdė ir kasininkės funkcijas. Jai buvo pavesta surašyti ir pasirašyti įmonės kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius bei pildyti kasos knygą (5 t., b. l. 10). Nuo 2012 m. atsakovė atlikdavo inkasavimo operacijas (5 t., b. l. 13–70, 71–72).
22. 2021 m. gegužės 12 d. įrašai įmonės kasos knygoje patvirtina, kad dienos pradžioje kasos likutis sudarė 210 676,81 Eur, per dieną kasoje buvo gauti dar 5 225,76 Eur. Kasos knygoje 2021 m. gegužės 12 d. fiksuotas įrašas apie 120 000 Eur išlaidas – avansą inkasacijai, išduotą pagal kasos išlaidų orderį Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) (3 t., b. l. 110). Visi 2021 m. gegužės 12 d. įrašai kasos knygoje patvirtinti atsakovės G. S. parašu. Tarp įrašų kasos knygoje ir G. S. parašo nėra tuščių tarpų, visi įrašai atlikti vienodu intervalu, chronologine tvarka pagal orderių numerius. Dienos pabaigoje, po įrašo apie inkasacijai išduotus pinigus, kasos knygoje fiksuotas 95 902,57 Eur pinigų likutis.
23. Į bylą pateiktas įmonės kasos išlaidų orderių registracijos žurnalas iš apskaitos programos „1C Prekybos valdymas“ patvirtina, kad G. S., kaip atsakingas už operaciją asmuo, 2021 m. gegužės 12 d. (14:14:30) žurnale atliko įrašą apie kasos operaciją kasos išlaidų orderio Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) pagrindu – 120 000 Eur grynųjų pinigų išdavimą avansu inkasacijai. Įrašo apie ūkinę operaciją laikas registracijos žurnale rodo, kad įrašas žurnale padarytas chronologine tvarka, nėra pagrindo teigti, kad ši ūkinė operacija į registracijos žurnalą įtraukta atgaline data (5 t., b. l. 73–81).
24. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25559-21 buvo atlikta 2022 m. birželio 28 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo metu įmonės savininko S. V. pateiktų elektroninės duomenų bylos „2 REGISTRAS GS VEIKSMAI 201001 220607 220613.pdf“ ir „2 REGISTRAS GS VEIKSMAI 201001 220607 220613 fliase.xlsx“, įrašytos į USB duomenų laikmeną Lexar, apžiūra (6 t., b. l. 128–129). Atidarius elektronines duomenų bylas, nustatyta, kad „abiejose elektroninėse duomenų bylose pateikiama ta pati informacija. Elektroninių dokumentų viršuje nurodyta: S. V. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ IK: (duomenys neskelbtini). Registracijos žurnalas Periodas: 2020-10-01–2021-06-07 23:59:59. Atranka (Įvykiai; vartotojas G. S.). Apžiūros metu veiksmų registro lentelėje įvedus dokumento numerį SKA-05131, (numeris su kableliu) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. 10:55:28 val. iki 2021 m. gegužės 24 d. 10:51:38 val. buvo atlikti 5 veiksmai, tokie kaip: „Duomenys. Keitimas“, „Duomenys. Sukūrimas“, „Duomenys. Pravedimas“, iš kurių 4-iose nurodomas stulpelyje „Duomenų pakeitimas“ SKA-05131, t. y. su kableliu“. Tokios pačios aplinkybės konstatuotos įmonės sudarytame Akte apie faktines aplinkybes (5 t., b. l. 207–218). Šiame akte, be kita to, nurodyta, kad kasos išlaidų orderiu tokiu pačiu eilės numeriu, bet be kablelio – Nr. SKA-05131 2021 m. gegužės 19 d. buvo išmokėtas darbo užmokestis pagal išmokėjimo žiniaraštį Nr. 893. Vėliau šis kasos išlaidų orderis pakeistas. Teisme liudytoja apklausta R. U. patvirtino, kad aptariamas kasos išlaidų orderis įmonės apskaitoje užregistruotas kaip skirtas inkasacijai 2021 m. gegužės 12 d., bet sukurtas 2021 m. gegužės 18 d., atšauktas 2021 m. gegužės 24 d.
25. Nustatytos aplinkybės ir aptarti rašytiniai įrodymai įgalina daryti išvadą, kad įmonės kasoje 2021 m. gegužės 12 d. buvo sukaupta 215 902,57 Eur. Tai leido atsakovei 2021 m. gegužės 12 d. užregistruoti 120 000 Eur dydžio finansinę operaciją kasos išlaidų orderio Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) pagrindu bei šiuos pinigus paimti iš įmonės kasos. Be to, vėliau – 2021 m. gegužės 18 d. atsakovė atliko realią 127 000 Eur inkasavimo procedūrą pagal kasos išlaidų orderį Nr. SKA-05130 (5 t., b. l. 80, 104).
26. Atsakovė G. S. apeliaciniame skunde teigia, kad aptariamą kasos išlaidų orderį ji pasirašė atgaline data – 2021 m. birželio 7 d. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip atsakovės gynybinės pozicijos išraišką mėginant išvengti atsakomybės. Iš tiesų, byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad atsakovė analizuojamo kasos išlaidų orderio nepasirašė 2021 m. gegužės 12 d., kai jis buvo užregistruotas kasos išlaidų orderių registracijos žurnale. Tačiau atsakovė turėjo galimybę šį apskaitos dokumentą parengti ir pasirašyti laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 18 d. (kai jis buvo sukurtas) iki 2021 m. gegužės 24 d. (kai atsakovė išėjo atostogų). Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad aktualų kasos išlaidų orderį įmonės darbuotojai 2021 m. birželio 2 d. rado ant atsakovės darbo stalo, užpildytą visais rekvizitais, tačiau be inkasatoriaus išduoto inkasavimo lydraščio. Atsiliepime į ieškinį atsakovė G. S. teigė, kad kasos išlaidų orderį Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) ji pasirašė prieš išeidama kasmetinių atostogų, kad nekiltų neatitikimų kasoje. 2021 m. birželio 2 d. prisipažinimo rašte atsakovė nurodė, kad ji sudarė kasos išlaidų orderį Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė G. S. kasos išlaidų orderį Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) pasirašė ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 24 d., o tai paneigia atsakovės versiją, kad šį apskaitos dokumentą ji pasirašė 2021 m. birželio 7 d. kartu su kitais jai pateiktais dokumentais dėl įmonės savininko ir auditorės naudoto spaudimo.
27. Įmonės kasos išlaidų orderių registracijos žurnalo iš apskaitos programos „1C Prekybos valdymas“ pagal atrankos kriterijų „Avansas inkasacijai“ įrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderius, kuriais buvo išduodami grynieji pinigai inkasacijai, išrašydavo ir registracijos žurnale operaciją registruodavo atsakovė G. S. (5 t., b. l. 85). Kartu pateikti aptariamu laikotarpiu išrašyti kasos išlaidų orderiai (5 t., b. l. 86–104), prie visų kasos išlaidų orderių pridėtas inkasavimo lydraštis arba pinigų gavimas patvirtintas juos gavusio asmens parašu (pvz., 2021 m. sausio 8 d. kasos išlaidų orderio išrašymo atveju, 5 t., b. l. 93). Ginčui aktualus 2021 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderis Nr. SKA-05131, (numeris su kableliu) nebuvo patvirtintas inkasavimo lydraščiu ar įmonės vadovo, kaip gavusio pinigus asmens, parašu (5 t., b. l. 103). UAB „Brink‘s Lithuania“, teikiančios ieškovei inkasavimo paslaugas, 2021 m. spalio 15 d. pažymoje pateikta informacija apie laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. objekte adresu Raudondvario pl. 96, Kaune, suteiktas inkasavimo paslaugas ir sumas (3 t., b. l. 111). Pažymoje nurodytos paskutinių dviejų inkasavimo paslaugų datos aptariamu laikotarpiu – 2021 m. gegužės 6 d. inkasuoti 110 000 Eur, tai patvirtina 2021 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. SKA-05123 (5 t., b. l. 102), ir 2021 m. gegužės 18 d. inkasuoti 127 000 Eur, tai patvirtina 2021 m. gegužės 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. SKA-05130 (5 t., b. l. 104). Šioje pažymoje nėra įrašo apie 2021 m. gegužės 12 d. atliktą 120 000 Eur inkasavimą. Šių rašytinių duomenų pakanka pripažinti, kad 120 000 Eur grynaisiais pinigais inkasatoriui nebuvo perduoti.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės G. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2023 m. vasario 24 d. specialisto išvada, teismui pateikta iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25559-21. Priešingai, nei teigia atsakovė, specialisto išvada teismas pagrindė aplinkybę, kad iš kasos paimti 120 000 Eur yra vis „dar kelyje“ (D2784) ir neįnešti nei į vieną ieškovės banko sąskaitą. Teismas šia specialisto išvada nesirėmė kaip įrodymu, patvirtinančiu aktualaus kasos išlaidų orderio surašymo ir pasirašymo momentą.
29. Negalima sutikti su apeliantės G. S. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus, jog kasos išlaidų orderis, kurio numeris yra su kableliu, patvirtina grynųjų pinigų išdavimą įmonės savininko reikmėms. Šią atsakovės gynybinę versiją paneigia įmonės savininko 2010 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 15 „Dėl kasos dokumentų numeracijos“, kurio 1 ir 2 punktuose numatyta, kad kasos orderio numeriai didėja eilės tvarka „1“ vienetu, o 3 punkte nurodyta, jog jokie prierašai ar numerių ir serijų pakeitimai be atskiro įmonės savininko įsakymo negalimi. Neneigiant individualios įmonės savininko teisės ir galimybės iš įmonės kasos paimti jo reikmėms reikalingas lėšas, tokia finansinė operacija turi būti įforminta kasos išlaidų orderiu, kuriam numeris suteikiamas pirmiau nurodytame įsakyme nustatyta tvarka. Tokią išvadą patvirtina duomenys iš kasos išlaidų registracijos žurnalo apie įmonės savininkui S. V. išmokėtus grynuosius pinigus – 2020 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. SKA-05029 –7 284 Eur; paskirtis – su darbo santykiais susijusių pajamų išėmimas už 2020 m.; 2021 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. SKA-05059 – 33 000 Eur; paskirtis – pajamų išėmimas po apmokestinimo. Šiame žurnale taip pat fiksuotas įrašas, kad 2021 m. gegužės 24 d. kasos išlaidų orderiu Nr. SKA-05120 S. V. buvo išduota 14 000 Eur, paskirtis – pajamų išėmimas po apmokestinimo.
30. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė G. S. 120 000 Eur iš ieškovės įmonės kasos paėmė teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, duomenų apie susitarimą dėl paskolos atsakovei suteikimo ar pinigų išmokėjimą atsakovei kitu pagrindu. Aktualiame kasos išlaidų orderyje nurodyta operacijos paskirtis „avansas inkasacijai“ patvirtina tokio teisėto pagrindo nebuvimą. 120 000 Eur grynaisiais pinigais paėmimas iš įmonės kasos be teisinio ir faktinio pagrindo pripažintinas neteisėtais atsakovės veiksmais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė grąžino ieškovei 120 000 Eur. Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 120 000 Eur žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis). Nustačius atsakovės G. S. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas.
31. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas pripažinti negaliojančia ieškovės ir atsakovės A. S. 2021 m. birželio 2 d. sudarytą laidavimo sutartį. Ieškovės teigimu, ta sutartis buvo sudaryta laisva atsakovės valia. Atsakovė A. S. aiškina, kad ieškovės biure laidavimo sutartį pasirašė veikiama psichologinio smurto, todėl priešieškiniu ją prašė pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.
32. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).
33. Nagrinėjamo ginčo atveju buvo susiklosčiusi faktinė padėtis, kuri vertė ieškoti būdų ir spręsti, kaip pašalinti neteisėtais G. S. veiksmais ieškovei padarytą žalą. Teisėjų kolegija sutinka, kad netikėtai susidariusi momentinė situacija atsakovei A. S. sukėlė stresą ir paskatino norą suteikti dukteriai pagalbą, šalinant atsiradusius žalingus padarinius. Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad tokią emocinę būseną atsakovei A. S. sukėlė pokalbyje su ja dalyvavusių įmonės savininko ir įmonės auditorės elgesys ir (ar) veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įtampą, streso požymius, nerimo jautimą, kitas neigiamas emocijas atsakovėms sukėlė natūrali reakcija į situaciją, kada reikėjo ieškoti išeities iš padėties, kurią sukėlė atsakovės G. S. įvykdytas įmonės lėšų pasisavinimas. Įmonės savininkas, kiti įmonės darbuotojai dėl tos situacijos buvo ne mažiau emociškai sukrėsti, paaiškėjus aplinkybei apie ilgametės darbuotojos pasisavinimą įmonės didelės pinigų sumos, dėl tokio neteisėto veikimo motyvų ir tikslo. Tokiomis aplinkybėmis šalių veiksmai ieškant abiem pusėms priimtinų situacijos sprendimo būdų buvo logiški.
34. Atsakovė A. S. su ieškove nesusijusi teisiniais ar ekonominiais santykiais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė galėjo grasinti atsakovei ekonominiais padariniais – ieškovė neturėjo svertų sukurti neigiamas ekonomines pasekmes atsakovei. Susidariusioje situacijoje atsakovėms turėjo būti suprantama, kad G. S. veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Ieškovės atstovų teigimo, kad G. S. grėstų laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, negalima vertinti kaip neteisėto grasinimo asmens gerovei. Nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, o tokios teisės atsisakymas negalioja. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės galimybės grasinti atsakovei dėl ekonominių padarinių ar kito asmens gerovės realumą.
35. Atsakovė A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad iki jai atvykstant į įmonės biurą, ieškovės darbuotojai buvo pasirengę pokalbiui su ja, nes buvo paruoštas laidavimo sutarties tekstas, kurį vėliau atsakovė perrašė ir pasirašė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks veikimas, kai nukentėjęs asmuo tariasi su teisininku dėl situacijos sprendimo būdų ir pasirūpina galimos sudaryti laidavimo sutarties pavyzdžiu, negali būti pripažintas neteisėtu reikalavimu sudaryti laidavimo sutartį. Tokio veikimo aplinkybės nevertintinos kaip galinčios turėti lemiamą įtaką kitam asmeniui apsisprendžiant dėl atitinkamo sandorio sudarymo. Įmonės vadovas S. V. pripažino, kad tarėsi su įmonės teisininke, o laidavimo sutarties pavyzdį į pokalbio su atsakove kabinetą atnešė ir perdavė įmonės administratorė. Tokie veiksmai savaime nereiškia neteisėto spaudimo ar reikalavimo sudaryti sandorį – šiuo atveju žalą patyręs asmuo pasinaudojo turimais žmogiškaisiais ištekliais, domėjosi ir teiravosi apie situacijos sprendimo būdus ir buvo pasirengęs galimo susitarimo sudarymui.
36. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po to, kai buvo sudaryta laidavimo sutartis, buvo aiškinamasi dėl atsakovės G. S. turimo turto realizavimo galimybių. Vadinasi, atsakovė suprato ir priėmė ginčijamu sandoriu sukuriamas teisines pasekmes, jos veikimas atitiko valios išraišką sandorio sudarymo metu. Sutartimi atsakovė laidavo už šeimos narį. Ši aplinkybė leidžia manyti apie atsakovės pasitikėjimą dukterimi, už kurią laidavo. Aplinkybė, kad laidavimo sandoris buvo neatlygintinis ir dėl to nesukuriantis naudos atsakovei A. S., nepaneigia atsakovės valios ir apsisprendimo sudaryti tokį sandorį.
37. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės A. S. teiginius apie jos atžvilgiu naudotą psichologinį spaudimą paneigia dar viena aplinkybė. Atsakovė A. S. 2021 m. birželio 18 d., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė policijos įstaigai, kad 2021 m. birželio 2 d. ji, veikiama psichologinio smurto, perrašė ir pasirašė jai pateiktą tekstą (laidavimo sutartį), vėliau buvo reikalaujama, kad ji su dukterimi atvyktų į dukters darbovietę, buvo reikalaujama pinigų, grasinama dukteriai 10 metų laisvės atėmimu (3 t., b. l. 173–176). Šio pranešimo pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir 2021 m. birželio 21 d. priimtas procesinis sprendimas (3 t., b. l. 177). Nėra duomenų apie tai, kad, patikrinus faktus pagal A. S. pranešimą, įmonės savininko S. V. ar kito įmonės darbuotojo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos laidavimo sandorio sudarymo aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl atsakovės A. S. atžvilgiu naudoto psichologinio smurto ir grasinimų, kad atsakovei buvo apribota galimybė pasitarti dėl sudaromo sandorio. Atsakovė A. S. neįrodė aplinkybių dėl prieš ją naudoto psichologinio smurto ar spaudimo bei grasinimų (CPK 178, 185 straipsniai).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo ginčijamą laidavimo sutartį pripažinti negaliojančiu sandoriu (CK 1.91 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nusprendžiant atmesti atsakovės A. S. priešieškinį.
39. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad ieškovė pareiškė pagrįstą reikalavimą dėl 120 000 Eur žalos atlyginimo, atsakovės G. S. ir A. S. yra solidariai atsakingos už prievolės atlyginti žalą įvykdymą. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad 120 000 Eur žalos atlyginimas ieškovei priteisiamas solidariai iš abiejų atsakovių.
40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstu pripažino atsakovės G. S. priešieškinį dėl skolos raštelio ir prisipažinimo rašto pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu šios atsakovės priešiniame ieškinyje nurodytų aplinkybių įvertinimu.
41. Atsakovė G. S. apeliaciniame skunde teigia, kad 2021 m. birželio 2 d. pokalbio įmonės biure metu sukurti vaizdo įrašai nėra leistini įrodymai, kadangi buvo įrašoma be atsakovės sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovės skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Minėta, kad įmonėje sužinojus apie didelės sumos pinigų praradimą, buvo siekiama išsiaiškinti susidariusios padėties aplinkybes ir ieškoti situacijos sprendimo būdų. Vienas iš nukentėjusio asmens pasirinkimų buvo pokalbio su atsakove G. S. fiksavimas vaizdo įrašu. Pokalbis įrašytas viešoje vietoje – įmonės vadovo kabinete, tai padaryta įvykio aplinkybių aiškinimosi tikslu. Tokiu veikimu nebuvo kėsinamasi į asmens privatų gyvenimą, įrašas nebuvo daromas slapta, nežinant asmeniui, kuris buvo filmuojamas. Nėra duomenų apie neteisėtą vaizdo įrašo panaudojimą, vaizdo įrašas pateiktas teisėsaugos institucijoms. Reikšmingos pripažintinos ir įrašo darymo priežastys – pokalbis buvo įrašytas aiškinantis atsakovės atliktus tikėtinai neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad atsakovė neišreiškė sutikimo vaizdo įrašo darymui (jos filmavimui), nepatvirtina įrašą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir nepaneigia vaizdo įrašo įrodomosios reikšmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vaizdo įrašais, kaip įrodinėjimo priemone, vertindamas atsakovės teiginius apie prieš ją vartotą psichologinį smurtą ir grasinimus.
42. Atsakovė neigia iš įmonės kasos paėmusi grynuosius pinigus. Jos argumentai buvo paneigti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams padarius išvadą, kad žala ieškovei padaryta atsakovės neteisėtais veiksmais. Atsakovė aiškina, kad jos ginčijami skolos raštelis ir prisipažinimo raštas buvo gauti neteisėtu būdu – prieš ją naudojant psichologinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas šią atsakovės įrodinėtą aplinkybę paneigė išanalizavęs vaizdo įrašų turinį. Atsakovė G. S. realiam grasinimui dėl jos gerovės prilygino įmonės savininko S. V. ir auditorės R. U. teiginius apie galimą laisvės atėmimo bausmės atsakovei paskyrimą ir kalinimo trukmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie teiginiai nevertintini kaip grasinimas atsakovės gerovei, nes dėl susidariusios faktinės situacijos įmonės savininkas turėjo vadą kreiptis į teisėsaugos institucijas ir inicijuoti baudžiamąjį tyrimą. Ketinimo pasinaudoti tokia teise išreiškimas negali būti prilyginamas psichologiniam smurtui. Apeliaciniame skunde atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, pateikdama dėl jų subjektyvią nuomonę, kuri tų išvadų nepaneigia.
43. Faktinę aplinkybę apie 120 000 Eur iš įmonės kasos pasiėmimą atsakovė G. S. pripažino 2021 m. birželio 2 d. pokalbio su darbdaviu metu. Toks pinigų trūkumas buvo nustatytas atlikus patikrinimą įmonėje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė G. S. ginčijamuose skolos raštelyje ir prisipažinimo rašte nurodė tikrąsias įmonės pinigų pasisavinimo aplinkybes.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė aktualias materialiosios teisės normas, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad ieškinys tenkinamas visiškai, taip pat panaikinant sprendimo dalį dėl atsakovės A. S. priešieškinio, ir dėl šios dalies priimant naują sprendimą – atmesti priešieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
45. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, turi pagrindą pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 13 048,22 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pripažino pagrįstomis, bet jas priteisė tik iš atsakovės G. S.. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovės dėl žalos ieškovei padarymo yra atsakingos solidariai, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis.
47. Atsakovė A. S. pirmosios instancijos teisme patyrė 6 103,80 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Atsakovės priešieškinį pripažinus nepagrįstu, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovė A. S. už priešieškinį sumokėjo 450 Eur žyminį mokestį, o nuo kitos mokesčio dalies – 1 375 Eur mokėjimo buvo atleista Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi. Ieškinį patenkinus, o atsakovės A. S. priešieškinį atmetus, nesumokėtos žyminio mokesčio dalies priteisimo valstybei klausimas nesprendžiamas, o atsakovei neatlygintina jos sumokėta žyminio mokesčio už priešieškinį dalis.
48. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovei G. S. buvo atidėtas 1 825 Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinį mokėjimas. Atsakovės priešieškinį atmetus, valstybei iš atsakovės priteistinas 1 825 Eur žyminis mokestis už priešieškinį. Atsakovė G. S. pirmosios instancijos teisme patyrė 16 404,28 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės G. S. atžvilgiu ieškinį patenkinus, o jos priešieškinį atmetus, šiai atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
50. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 875 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 694 Eur apeliacinio skundo rengimo bei 1 815 Eur atsiliepimo į atsakovės G. S. apeliacinį skundą rengimo išlaidas. Ieškovės apeliacinį skundą pripažinus pagrįstu, šios išlaidos ieškovei atlygintinos iš atsakovių lygiomis dalimis. Iš viso ieškovei atlygintina 5 384 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
51. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovei G. S. buvo atidėtas 3 550 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš jos valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 120 000 Eur (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių eurų) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 120 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovei S. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6 524,11 Eur (po šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 11 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės A. S. priešieškinį atmesti.
Atsakovės G. S. priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 825 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminį mokestį už priešieškinį.“
Priteisti ieškovei S. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 692 Eur (po du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 550 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Neringa Švedienė
Vigintas Višinskis