Civilinė byla Nr. e2-1992-1060/2018

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00065-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.4.5.11. 3.2.6.1;

(S)

Alytaus apyLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant ieškovei I. T.,

atsakovei antstolei D. M.;

atsakovo ASS „BTA Insurance Company“ atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams antstolei D. M., UADBB „Colemont draudimo brokeris“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė agrofirma „Sėklos“.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovo reikalavimai, jo ir ieškovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

1. Ieškovė I. T. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės antstolės D. M., o iš atsakovių UADBB „Colemont draudimo brokeris“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje subsidiariai priteisti 684,95 Eur turtinę žalą, neturtinę žalą po 1 000,00 Eur per metus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos iki skolos grąžinimo ir bylinėjosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 3-4, 12-13, 126-127, 149-150).
1. Antstolė D. M. vykdė išieškojimą pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-508-327 ir Nr. A2-371-780 dėl skolos išieškojimo iš I. Ž. individualios įmonės, išieškotojo UAB agrofirma „Sėklos“ naudai. Išieškojimas nebuvo galimas, nes pagal vienintelės akcininkės I. Ž. prašymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. I. Ž. individualios įmonės veikla buvo sustabdyta Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimais 2010 m. vasario 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal antstolės patvarkymus išieškojimas buvo vykdomas ne iš įmonės, o iš įmonės savininkės – fizinio asmens I. T. (Ž.) gaunamų netekto darbingumo piniginių lėšų. Išieškojimas pradėtas vykdyti 2014 m. sausio 1 d., prievolė įvykdyta 2016 m. gegužės 31 d. Nurodė, kad ji dėl ligos pripažinta iš dalies darbinga, nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nustatytas 50 procentų darbingumas, neįgalumas tęsiamas iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. Be to, pagal teismo sprendimą ieškovė privalo teikti vaikams išlaikymą, kurie išieškotojo UAB agrofirma „Sėklos“ atžvilgiu yra pirmos eilės kreditoriai. Dėl šių aplinkybių išieškojimas nebuvo galimas ir tokiu būdu antstolė atliko neteisėtus veiksmus. 
2. Neteisėtais antstolės veiksmais vykdant išieškojimą iš netekto darbingumo pensijos padaryta 684,95 Eur turtinė žala. Taip pat dėl patirtų išgyvenimų, neturėjimo galimybių nusipirkti reikiamų vaistų, maisto, sutaupyti pinigų kurui, oriai gyventi, vykdyti teismo sprendimą teikti vaikams išlaikymą ieškovė patyrė neturtinę žalą.
2. Ieškovė I. T. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Antstolė skolos išieškojimą vykdė iš jai skirtos neįgalumo išmokos, kas yra tikslinės paskirties išmoka, skirta jai dėl ligos ir yra asmeninė. Išieškojimas iš šios išmokos negalimas, draudžia įstatymas. Kiekvienos sumos išieškojimas jai sukėlė depresiją, dėl to neįgalumas buvo tęsiamas, tai tęsėsi nuo 2014 iki 2016 m. Iš jos išskaitė pusę neįgalumo išmokos. Nu 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. iš darbo biržos gaudavo išmoką, bet išmokėdavo tik skirtumą, nes gaudavo neįgalumo išmoką. Vykdomasis raštas išduotas skolą išieškoti iš įmonės, antstolės neteisėti veiksmai pasireiškia, nes ji išieškojo ne iš įmonės, o iš jos, kaip fizinio asmens, neįgalumo išmokos, kuri yra tikslinės paskirties išmoka. Buvo sumaišytas įmonės ir fizinio asmens turtas, pažeista kreditorių eilė, pirmiausia turėjo būti išskaitomas priteistas vaikams išlaikymas.
2. Apie turtinę žalą sužinojo 2016 m. gegužės mėnesį, išskaičius galutinę sumą, pažiūrėjus Sodros duomenų bazėje. Sužinojusi apie padarytą žalą, į antstolę apdraudusias draudimo bendroves nesikreipė.

2. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

1. Atsakovė antstolė D. M. atsiliepime su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 52-53).
1. Vykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-508-327 jos kontoroje 2011 m. liepos 11 d. užvesta vykdomoji bylą Nr. 0100/11/01095 dėl 1 800,00 Lt (521,32 Eur) išieškojimo iš I. Ž. personalinės įmonės išieškotojo UAB „Sėklos“ naudai. Vykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. A2-371-780 jos kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0100/12/00029 dėl 720,00 Lt (208,53 Eur) išieškojimo iš I. Ž. personalinės įmonės išieškotojo UAB „Sėklos“ naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 673 straipsniu išieškojimas gali būti nukreiptas į individualios įmonės savininkės turtą, t. y. I. Ž., kadangi skolininkė geruoju skolos nesumokėjo, todėl išieškojimas buvo nukreiptas iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų pajamų. I. Ž. gavo nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), todėl buvo priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimui ir vykdymui išsiųsti VSDFV. Atlikus skolos išskaitymus, vykdomoji byla 0100/12/00029 užbaigta 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir vykdomasis raštas po įvykdymo grąžintas Lazdijų rajono apylinkės teismui. Šioje vykdomojoje byloje išieškotai 129,73 Eur sumai kaip reikalavimui dėl neteisėtais antstolio veiksmais padarytos 129,73 Eur žalos atlyginimo yra praleistas ieškinio senaties terminas. Kitoje vykdomoje byloje Nr. 0100/11/01095 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo nepriimtas.
2. Atsakovė antstolė D. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
1. Antstolių kontoroje vykdomoji byla užvesta 2011 m. liepos 11 d., o 2012 m. sausio 20 d. buvo gautas I. Ž. įmonės prašymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo. 2012 m. birželio 19 d. buvo išsiųsta vykdymui į UAB „CORPUS A“. 2012 m. birželio 21 d. vėl gautas I. Ž. prašymas vykdomąją bylą sustabdyti. Tos pačios dienos nutartimi prašymą atsisakyta tenkinti, kadangi neprašė išieškotojas. Kadangi pagal vykdomąją bylą darbovietė skolos iš skolininkės neišskaitė, 2013 m. gruodžio 4 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųsti į VSDFV, kadangi buvo nustatyta, kad I. Ž. gauna nuolatinę išmoką. Iš gaunamos išmokos buvo vykdomi išskaitymai nuo 2014 m sausio 18 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. Pagal kitą vykdomąją bylą vykdant išieškojimą 2012 m. birželio 19 d. buvo išsiųsta vykdymui į UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išskaityta 380,00 Eur, o vėliau vykdymui buvo išsiųsta į VSDFV, skolą išieškojus 2014 m. balandžio 14 d. vykdomoji byla užbaigta. Vykdomieji raštai išduoti vykdyti išieškojimą iš I. Ž. personalinės įmonės. Skolos išieškojimas buvo vykdomas ne iš įmonės, o iš personalinės įmonės savininkės, nes skolos teismo sprendimais priteistos 2011 m. ir 2012 m., o įmonės veikla buvo sustabdyta 2010 m.
2. Vykdomojoje byloje Nr. 0100/12/00029, kuri užbaigta 2014 m. rugpjūčio 14 d., vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi praleistas senaties terminas dėl 129,73 Eur sumos kreiptis į teismą. Prašo taikyti senaties terminą, nes kreipimosi į teismą terminas pradedamas skaičiuoti užbaigus vykdomąją bylą.
3. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį jų atžvilgiu atmesti (elektroninės bylos apyrašo t. I, b.l. 179-182).
1. Vadovaujantis atsakovės D. M. atsiliepime į ieškinį išdėstytomis aplinkybėmis, galimai neteisėti antstolės veiksmai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2013-12-04 iki 2014-08-14 vykdant vykdomąsias bylas Nr. 0100/12/00029 ir Nr. 0100/11/01095, išieškota bendra suma – 684,93 Eur, tuo tarpu ieškovė I. T. patikslintame ieškinyje nurodo, jog žalą patyrė per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-05-01. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12- 31 (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)), AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs antstolės D. M. profesinę civilinę atsakomybę.
2. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė ne draudimo liudijimų, kuriais buvo apdrausta atsakovės D. M. profesinė civilinė atsakomybė, galiojimo metu, taip pat praėjus daugiau nei Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957, (toliau – Taisyklės), nustatytu vienerių metų terminu nuo draudimo liudijimo galiojimo pasibaigimo. Todėl nėra pagrindo antstolės D. M. veiksmus pripažinti draudžiamuoju įvykiu, kadangi pateiktas I. T. reikalavimas neatitinka Taisyklių 8.3. punkto.
3. Draudimo bendrovė neatlygina trečiųjų asmenų galimai patirtos neturtinės žalos dėl antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėtų veiksmų. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymuose nėra numatytas atvejis, kad dėl neteisėtų veiksmų vykdymo procese atlikimo antstolis privalo atlyginti neturtinę žalą. Dėl to neturtinė žala, net ieškovei ir įrodžius visas antstolės civilinės atsakomybės sąlygas, negalėtų būti priteista.
4. Atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad antstolės veiksmai yra teisėti, kadangi įstatyme numatyta, kad kai įmonė neturi turto, išieškojimas nukreipiamas į savininko turtą, savininkas atsako subsidiariai. Ieškovės kaltinimai, kad antstolė neieškojo įmonės turto, nepagrįsti, antstolė negali padaryti, to ko neįmanoma. Nėra jokio pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais. Be to, dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė teigia, kad 2016 m. gegužės mėnesį ji supratusi, kad išieškojimas iš jos gaunamos pašalpos vyksta neteisėtai. Neaišku, kodėl neturtinę žalą ieškovė prašo priteisti nuo 2014 metų, kokį išgyvenimą ieškovė galėjo patirti nuo 2014 m. iki 2016 m. Jeigu sužinojo 2014 m. praleistas senaties terminas. Ieškovė nurodė, kad turėjo ir kitų išgyvenimų, neaišku, kiek prie išgyvenimų prisidėjo antstolės veiksmai. Atkreipė dėmesį, kad išskaitos buvo daromos iš ieškovės gaunamos netekto darbingumo pensijos, o ne iš neįgalumo pensijos. Ieškovei pašalpa pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymo 3 straipsnį nepaskirta. Ieškovė neįrodė nei žalos dydžio, nei jos pagrindo.
5. Atsakovas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 110-111). Nurodoma, kad ieškinys kildinimas iš 2013-12-04 antstolės priimtų patvarkymų. Pagal draudimo sutartį Nr. B0572IF17FQ90 apdrausti antstolės veiksmai vykdyti nuo 2015-01-01 (retroaktyvaus draudimo apsaugos galiojimo pradžios data) iki 2018-12-31 (draudimo laikotarpio pabaiga). Veiksmai vykdyti iki 2015-01-01 nėra apdraudžiami šiuo draudimu, dėl to tai nėra draudiminis įvykis. Be to, neturtinės žalos draudikas neatlygina pagal Taisyklių 10.1 punktą.
6. Trečiasis asmuo UAB agrofirma „Sėklos“ atsiliepimo į ieškovės I. T. ieškinį nepateikė (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 115).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas iš dalies.

3. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

14. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis I. Ž. personalinė įmonė, juridinio asmens kodas (duomenys neskebtini), priklausė savininkei ir vadovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ieškovei I. T.), likviduojamos įmonės statusą savininko sprendimu įgijo 2013-05-23, išregistruota 2015-08-12 (elektroninės bylos apyrašo t. II, b. l. 15-16).
15. Vykdomojoje byloje Nr. 0100/11/01095 Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-02-23 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-508-327/2010, pagal kurį priteista ieškovui UAB „Sėklos“, juridinio asmens kodas 121979631, 1 100,00 Lt skolos, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos iš atsakovės I. Ž. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskebtini), ir 700,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2011-07-11 antstolė D. M. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-508-327 dėl 1 800,00 Lt (521,32 Eur) išieškojimo iš skolininkės I. Ž. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), išieškotojo UAB „Sėklos“ naudai. 2012-06-19 patvarkymu Nr. S-2322 antstolė pareikalavo UAB „CORPUS A“ išskaičiuoti skolą iš savininkės I. Ž. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos CPK 611, 733-743 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininkei I. Ž. personalinei įmonei adresuotame 2013-12-04 patvarkyme Nr. S-2799 nutarta išieškoti vykdymo išlaidas, kurios, nurodyta, bus išieškotos iš priklausančio darbo užmokesčio. VSDFV buvo išsiųstas patvarkymas Nr. S-2798 išieškoti 1 800,00 Lt skolos ir 117,00 Lt vykdymo išlaidų iš savininkės I. Ž. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų CPK 611, 73-743 straipsniuose nustatyta tvarka. VSDFV rašte nurodyta, kad patvarkymas Nr. S-2798 yra įvykdytas ir išieškota 828,00 Lt ir 315,40 Eur.
16. Vykdomojoje byloje Nr. 0100/12/00029 2012-01-12 antstolė D. M. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-371-780 dėl 720,00 Lt (208,52 Eur) išieškojimo iš skolininkės I. Ž. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas 6518588, išieškotojo UAB „Sėklos“ naudai. 2012-06-19 patvarkymu Nr. S-2321 antstolė pareikalavo UAB „CORPUS A“ išskaičiuoti skolą iš savininkės I. Ž. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos CPK 611, 733-743 straipsnyje nustatyta tvarka. 2013-02-11, 2013-03-10 patvarkymai Nr. 0100/12/00029, Nr. 0100/12/00029 patvirtina, kad buvo vykdomas piniginių lėšų išieškojimas iš skolininkės I. Ž. ir išieškota 110,00 Lt. I. Ž. adresuotame 2013-12-04 patvarkyme Nr. S-2801 nutarta išieškoti vykdymo išlaidas, kurios, nurodyta, kad bus išieškotos iš darbo užmokesčio. VSDFV buvo išsiųstas patvarkymas Nr. S-2800 išieškoti 340,00 Lt skolos ir 108,00 Lt vykdymo išlaidų iš skolininkės I. Ž. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų CPK 611, 73-743 straipsniuose nustatyta tvarka. 2014-08-14 patvarkymu Nr. S-5139 vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas.
17. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-08-07, 2015-08-27, 2017-08-12 išdavė neįgaliojo pažymėjimus, kuriuose ieškovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis ir specialiųjų poreikių lygis (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 14-16, 30).
18. VSDFV raštu nustatyta, kad vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 – 32 ir 54 – 56 straipsniais bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 45 punktu, I. T. (Ž.), gim. 1965-09-24, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje nuo 2013-08-08 iki 2019-08-31 paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 166, 170).
19. VSDFV duomenimis pagal 2013-12-10 gautą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-508-327 iš skolininkės I. T. per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 buvo išskaityta ir pervesta 555,20 Eur suma, o per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-05-31 buvo išskaityta ir pervesta 555,20 Eur suma, pagal 2013-12-10 gautą vykdomąjį dokumentą Nr. A2-371-780 per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 iš skolininkės I. T. buvo išskaityta ir pervesta 129,75 Eur suma (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 5-6). Laikotarpiu 2014-01-01 – 2015-12-31 ieškovei išmokėta netekto darbingumo pensija, iš kurios išskaityta 1 062,79 Eur suma, 2016-01-01 – 2018-02-28 ieškovei išmokėtos nedarbo draudimo išmokos ir netekto darbingumo pensija, iš kurios išskaityta 1 320,16 Eur suma (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 27-29, 82-85).
20. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Lazdijų skyriaus 2010-02-03 sprendimu dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo Nr. (18.2-40)-S3(L)-48 I. Ž. personalinė įmonė laikinai atleista nuo mokesčių deklaracijų pateikimo nuo 2010-01-01 iki 2012-01-01; 2011-12-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. Ž. personalinė įmonė laikinai atleista nuo mokesčių deklaracijų pateikimo nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31 (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 80-81, vykdomoji byla Nr. 0100/11/01095).
21. Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartimi priteista iš atsakovės I. Ž. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių mokėjimų nuo 2011-07-15 iki jų pilnametystės (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 90-92).
22. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus 2018-06-15 rašte Nr. (8.2.)-J2-267 nurodoma, kad vadovaujantis Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio pateiktais duomenimis, I. T. nėra paskirta šalpos neįgalumo pensija. Pagal duomenis matomus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinėje sistemoje-duomenų bazėje, jai nepriklauso šalpos neįgalumo pensija, nes jos netektas darbingumas yra 50 proc., šalpos neįgalumo pensijos yra skiriamos asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 172).
23. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje buvo apdraudęs antstolės D. M. profesinę civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 privalomojo draudimo liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 privalomojo draudimo liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 privalomojo draudimo liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 privalomojo draudimo liudijimo PCAD Nr. 032964 pagrindu (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 175-178).
24. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ buvo apdraudęs antstolės D. M. profesinę civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2018-01-01 – 2018-12-31, suteikiant draudimo sutarčiai 3 metų retroaktyvaus draudimo apsaugos galiojimą nuo 2015-01-01 pagal draudimo sutartį Nr. B0572IF17FQ90 (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 112-114).

Dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo

25. Antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės, turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Todėl tam, kad būtų pagrindas taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).
26. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).
27. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė antstolė D. M. neturėjo teisės išieškoti ieškovei I. Ž. priklausančios 684,95 Eur netekto darbingumo pensijos sumos vykdomosiose bylose Nr. 0100/11/01095 ir Nr. 0100/12/00029, nes: 1) I. Ž. individualios įmonės veikla buvo sustabdyta Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimais 2010-02-03 Nr. (18.2-40)- S3(L) 48, 2011-12-29 Nr. (18.2-69.3)-S3(L)-148 dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo ir, be to, vykdomosiose bylose buvo pateiktas prašymas dėl civilinės bylos, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas, atnaujinimo, kas sudarė pagrindą sustabdyti vykdomąsias bylas; 2) išieškota 684,95 Eur išmokų suma, mokama pagal Šalpos pensijų įstatymą; 3) neatskirtos juridinio asmens I. Ž. individualios įmonės ir fizinio asmens I. Ž. teisės ir teisėti interesai; 4) vykdant išieškojimą UAB agrofirma „Sėklos“ naudai buvo nesilaikyta išieškojimo pagal kreditorių reikalavimus eilės tvarkos, kadangi pagal prievoles ieškovė pirmiausiai turėjo mokėti išlaikymą vaikams.
29. Vykdomosios bylos Nr. 0100/11/01095 duomenys patvirtina, kad ieškovė 2012-01-20 buvo pateikusi antstolei prašymą sustabdyti vykdomąją bylą dėl proceso atnaujinimo, ir dėl to, kad buvo pateiktas Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas 2011-12-29 Nr. (18.2-69.3)-S3(L)-148 dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. 2012-01-27 patvarkymu Nr. S-284 atsakovė antstolė D. M. atsisakė patenkinti ieškovės prašymą, nurodydamas, kad nėra CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytų bylos sustabdymo pagrindų, o, be to, valstybinė mokesčių inspekcija nėra pateikusi prašymo dėl bylos sustabdymo.
30. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-12-11 iki 2011-04-01-77 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos, taip pat kai mokesčių administratorius teisės aktuose nustatytą mokesčių administratoriui pateiktiną informaciją gauna iš trečiųjų šaltinių ir kitais atvejais, kai mokesčio deklaraciją ir (arba) kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus pateikti netikslinga, mokesčių mokėtojai gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo tvarką, terminus ir atvejus nustato centrinis mokesčių administratorius; jei laikino atleidimo nuo mokesčio deklaracijos pateikimo laikotarpiu atsiranda prievolė mokėti mokestį, mokesčių mokėtojas mokestį privalo sumokėti mokesčio įstatymo nustatytu terminu, nepaisant to, kad mokesčių mokėtojas laikinai atleistas nuo mokesčio deklaracijos pateikimo.
31. CPK 625 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis tik CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva ar vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti. Privalomo ir fakultatyvaus vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo atvejai, kurių sąrašas yra baigtinis, yra nurodyti CPK 626 ir 627 straipsniuose.
32. CPK (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-11-18 iki 2012-06-30) 626 straipsnyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių; 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
33. CPK (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-11-18 iki 2012-06-30) 627 straipsnyje numatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą.
34. CPK nuostatos nenumato nei bylos sustabdymo, nei vykdymo veiksmų atidėjimo, tuo atveju, kai skolininkas pateikė prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo, ir kai skolininko atžvilgiu yra priimtas valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Pagal mokesčių administravimą reglamentuojantį įstatymą valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai yra pagrindas tik laikinai atleisti nuo deklaracijų pateikimo, bet ne nuo prievolių valstybei vykdymo. Ieškovės individuali įmonė likviduojamos įmonės statusą įgijo savininko sprendimu ir buvo išregistruota 2015-08-12, tačiau byloje nėra duomenų, kad I. Ž. personalinė įmonė būtų likviduojama dėl bankroto, kas sudarytų pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus CPK 626 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus, nesilaikydama CPK 626 ir 627 straipsnių reikalavimų.
35. CPK 673 straipsnyje numatyta, kad jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas dėl išieškojimo pagal individualios įmonės prievoles iš individualios įmonės savininko, nurodė, kad CPK 673 straipsnyje, <...> turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (be kita ko, su CPK 586 ir 648 straipsnių normomis) ir todėl aiškintina kaip nustatanti išieškojimo eiliškumą tuo atveju, kai vykdomas neribotos atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) skolų išieškojimas, tačiau ši norma nesuteikia teisės nukreipti neribotos atsakomybės juridinio asmens skolų išieškojimo į tokio asmens savininko turtą, kai savininkas nėra nurodytas vykdomajame rašte, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-611/2016).
37. Antstolis negali subsidiariai nukreipti išieškojimo į individualios įmonės savininko turtą, jei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte individualios įmonės savininkas nėra įrašytas skolininku, jis nebuvo įtrauktas toje byloje dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
39. Vykdomosiose bylose Nr. 0100/11/01095 ir 0100/12/00029 antstolė 2012-06-19 priėmė patvarkymus Nr. S-2321 ir Nr. S-2322 dėl skolos išieškojimo iš ieškovės darbo užmokesčio, 2013-12-04 patvarkymus Nr. S-2799, Nr. 2798, Nr. S-2800 ir Nr. S-2801 dėl vykdymo išlaidų ir skolos išieškojimo iš I. Ž. darbo užmokesčio arba jam prilygintų išmokų CPK 611, 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka, pagal kuriuos buvo vykdomas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-02-23 vykdomasis raštas Nr. 2-508-327/2010 dėl skolos išieškojimo tik iš I. Ž. personalinės įmonės ir Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-371-780 dėl skolos išieškojimo taip pat tik iš skolininkės I. Ž. personalinės įmonės.
40. Atsakovė antstolė D. M. atsiliepime patvirtino, kad VSDFV pagal 2013-12-04 patvarkymą Nr. 2798 išskaitė 521,32 Eur skolą, 33,88 Eur vykdymo išlaidų, o pagal 2013-12-04 patvarkymą Nr. 2800 išskaitė 98,47 Eur skolą, 31,26 Eur vykdymo išlaidų. 2014-08-14 patvarkymu Nr. S-5139 vykdomoji byla Nr. 0100/12/00029 užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas. Vykdomoji byla Nr. 0100/11/01095 nėra užbaigta, tačiau skola išieškota. VSDFV raštu patvirtinama, kad patvarkymas Nr. S-2798 yra įvykdytas ir išieškota 828,00 Lt ir 315,40 Eur. 2018-06-19 teismo posėdžio metu atsakovė antstolė D. M. nurodė, kad šios VSDFV išskaitytos lėšos buvo paskirstytos išieškotojui UAB agrofirmai „Sėklos“ įsiskolinimui padengti.
41. Teismo vertinimu, antstolė surašė 2012-06-19 patvarkymus Nr. S-2322 ir Nr. S-2321, 2013-02-11 Nr. 0100/12/00029, 2013-03-10 Nr. 0100/12/00029, 2013-12-04 patvarkymus Nr. S-2799, Nr. 2798, Nr. S-2800 ir Nr. S-2801, nesilaikydama vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuriame kaip skolininkė būtų nurodyta ieškovė I. Ž.. Tokiu būdu antstolė visiškai be pagrindo pradėjo vykdymo veiksmus prieš asmenį, dėl kurio neturėjo jokio vykdomojo dokumento. Tokie antstolės veiksmai buvo neteisėti ir pažeidė ieškovės teises.
42. Netekto darbingumo pensija, iš kurios buvo atliktos išskaitos, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl negalėjo būti išieškota individualios įmonės skoloms padengti. Teismas laiko, kad antstolė, neturėdama teisinio pagrindo, nesivadovaudama teismų praktika, nurašė individualios įmonės savininkės lėšas ir tokie antstolės veiksmai pripažintini kaip neteisėti. Nurašant 684,93 Eur (521,32+33,88+98,47+31,26) pinigines lėšas, kurioms nurašyti nebuvo teisinio pagrindo, ieškovei buvo padaryta 684,93 Eur turtinė žala. Tarp antstolės veiksmų, t. y. 2013-12-04 priimtų patvarkymų Nr. S-2799, Nr. 2798, Nr. S-2800 ir Nr. S-2801, ir atsiradusios žalos, yra priežastinis ryšys, nes būtent dėl šių antstolės atliktų neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta 684,93 Eur turtinė žala ieškovei.
43. Kaltė yra preziumuojama ir laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Spręsdamas dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju antstolė nesiėmė visų jai prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti, tinkamai apginti išieškotojo interesus, dėl ko buvo pažeistos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Antstolė, neturėdama teisinio pagrindo, elgdamasi nepakankamai atsargiai, padarė žalą kitam asmeniui, todėl laikytina, jog ji yra kalta dėl atsiradusios žalos.
44. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu, konstatuoja, kad antstolis veikė, nesilaikydamas teisės aktų nustatytų įpareigojimų (neteisėtas veikimas), dėl tokių veiksmų ir atsiradusios žalos – prarastos netekto darbingumo pensijos 684,93 Eur yra priežastinis ryšys, todėl visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas ieškovė įrodė.
45. Ieškovė papildomai antstolės neteisėtus veiksmus grindžia faktiniu pagrindu, jog vykdant išieškojimą iš I. Ž. personalinės įmonės buvo išieškota 684,95 Eur išmokų suma, mokama ieškovei pagal Šalpos pensijų įstatymą ir kad vykdant išieškojimą UAB agrofirma „Sėklos“ naudai buvo nesilaikyta išieškojimo pagal kreditorių reikalavimus eilės tvarkos, kadangi pagal prievoles ieškovė pirmiausiai turėjo mokėti išlaikymą vaikams.
46. Šiais aspektais pažymėtina, kad net darant prielaidą, kad pagal vykdomuosius raštus CPK 673 straipsnio pagrindu antstolė būtų turėjusi teisę išieškoti iš savininkės turto individualios įmonės skoloms padengti, pažymėtina, kad, pirma, ieškovei I. T. 2013 m. paskirta netekto darbingumo pensijos rūšis patenka į CPK 737 straipsnio taikymo apimtį ir nepatenka į CPK 739 straipsnio 6 punkto taikymo apimtį, nes netekto darbingumo pensija mokama ieškovei pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, o tai reiškia, kad iš šių lėšų būtų galima išieškoti ir jas paskirstyti CPK 736, 753 ir 754 straipsniuose nustatyta tvarka (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 166, 170, 172). Pažymėtina, kad šie teismo argumentai neturi įtakos Sprendimo 43 punkte padarytai teismo išvadai. 
47. Ieškovė teigia, kad dėl antstolės neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurios dydis 1 000,00 Eur per metus nuo 2014-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ši žala padaryta neteisėtais antstolės veiksmais. Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais – ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, jei nustatomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti galimi žalos atlyginimo atvejai, neturtinės žalos faktas preziumuojamas, o asmuo tokiu atveju turi pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.
48. Byloje nėra duomenų, kad neturtinė žala ieškovei būtų padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Antstolių įstatyme nenumatyta galimybė atlyginti dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą, dėl to ieškinio dalis dėl neteisėtais antstolio veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinama CK 6.250 straipsnio pagrindu.
49. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė VSDFV 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. PE_SP10-3144 dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos mokėjimų I. T. nuo 2017-09-01 iki 2019-08-31 (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 161), Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-07 nutartį, kurios 19 punkte konstatuota, kad ieškovei netekto darbingumo pensija mokama Šalpos pensijų įstatymo pagrindu (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 151-157), 2004 m. kovo mėn. Didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartį, priesaikos kopiją bei 2002 m. gegužės 2 d. įgaliojimą, kuriuo I. Ž. įgaliojo savo motiną O. G. būti jos atstovu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, tvarkant jos individualios įmonės veiklos dokumentus, jos vardu sudaryti sutartis, susitarimus, prekiauti, už ją pasirašyti ir atlikti veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 147, 99-104).
50. Pažymėtina, kad įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kadangi Sprendimo 49 punkte išvardinti įrodymai, atsižvelgiant į bylos teisminio nagrinėjimo dalyką ir byloje surinktų kitų įrodymų visumą, nepaneigia ir (arba) nepatvirtina turinčių reikšmės bylai aplinkybių, ir, papildomai, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas jais nesiremia. Be to, civilinės bylos, kurioje Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-07 priėmė nutartį, ir nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas, šalys skiriasi, šios bylos nėra tokios pat (analogiškos), dėl to teismas nėra saistomas šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais ir (arba) nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl senaties taikymo

51. Atsakovė antstolė D. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0100/12/00020 yra užbaigta 2014-08-14 ir šioje vykdomojoje byloje yra praleistas 129,73 Eur sumai ieškinio senaties terminas. Teismo posėdžio metu atsakovė antstolė D. M. paaiškino, kad, jos nuomone, senatis dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo gali būti taikoma tik užbaigus vykdomąją bylą, dėl to palaiko prašymą taikyti senaties terminą vykdomojoje byloje Nr. 0100/12/00020 išieškotai visai 129,73 Eur sumai. 2018-06-19 teismo posėdžio metu ieškovė nesutiko su ieškinio senaties termino taikymu, nurodydama, kad šiems ieškinio reikalavimams taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašymo atnaujinti senaties terminą nepateikė.
52. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, o atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodoma, jog sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
53. Nagrinėjamoje byloje atsakovė antstolė D. M. prašo taikyti ieškinio senatį vykdomojoje byloje Nr. 0100/12/00020 išieškotai visai 129,73 Eur sumai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolė 2013-12-04 priėmė patvarkymą Nr. S-2800 dėl skolos išieškojimo ir jį persiuntė VSDFV, UAB agrofirmai „Sėklos“ ir I. Ž., o 2014-08-14 priėmė patvarkymą Nr. S-5139 dėl bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kurį persiuntė I. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0100/12/00020. VSDFV duomenų išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-08-14 buvo atlikti išskaitymai iš ieškovei mokamos netekto darbingumo pensijos (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 5, 6, 82-85, 27-29). Nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad apie padarytą žalą sužinojo 2016 m. gegužės mėn., kai buvo išieškota visa prašoma priteisti 684,93 Eur suma, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus viešai prieinamus VSDFV duomenis ir pateiktą prašymą priteisti neturtinę žalą nuo 2014-01-01, nurodant, kokias neturtines pasekmes nuo 2014-01-01 sukėlė antstolės neteisėti veiksmai, pripažįsta įrodyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-08-14 žinojo ir negalėjo nežinoti apie VSDFV mokamas mažesnes išmokas antstolės patvarkymų pagrindu (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinį dėl neteisėtais antstolės veiksmais padarytos 684,95 žalos atlyginimo pateikė tik 2018-03-07, t. y. praėjus daugiau nei trims metams nuo 2014-08-14 patvarkymo Nr. S-5139 dėl bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo priėmimo, taigi, ieškovė praleido trijų metų terminą ieškiniui dėl padarytos 129,73 Eur žalos atlyginimo paduoti, kas sudaro pagrindą ieškinio dalį dėl 129,73 Eur žalos atlyginimo atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
54. Kadangi atsakovė antstolė D. M. prašymo taikyti ieškinio senatį likusiai žalos atlyginimo sumai nepateikė, teismas šio klausimo nenagrinėja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos iki skolos grąžinimo priteisimo

55. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014).
56. Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos iki skolos grąžinimo priteisimo. Pagal CK 1.135 straipsnį pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, dėl to teismas laiko, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti 129,73 Eur žalos atlyginimą pasibaigė ir nagrinėja reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos 555,22 Eur sumos iki skolos grąžinimo priteisimo.
57. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškovė šiuo atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti 555,22 Eur žalos atlyginimo sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus laiku skolos.
58. Atsižvelgiant į tai, kad pagal civilinio proceso įstatymą ieškovas nėra įpareigotas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jei tokį ir nurodo, tai jis bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos iki skolos grąžinimo perkvalifikuojamas į reikalavimą nuo 555,22 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014-01-28 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (teisėjos priimta rezoliucija 2018-03-07) priteisti 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu) ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pastarųjų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ir be to, jos taip pat atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
59. Nors ieškovė ieškinyje nebuvo formaliai suformulavus reikalavimo priteisti būtent kompensuojamąsias ir procesines palūkanas, teismo veiksmai, teisiškai perkvalifikuojant pareikštą reikalavimą priteisti šias palūkanas, nėra ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis), o, be to, pagal siekiamas teisines pasekmes iš esmės atitinka suformuluotą ieškovės reikalavimą.
60. Priteistinas kompensuojamųjų palūkanų dydis apskaičiuojamas ne nuo visos priteisiamos 555,22 Eur žalos atlyginimo sumos, o diferencijuotai, pagal vykdomojoje byloje Nr. 0100/11/01095 esantį antstolės sudarytą paskaičiavimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės, t. y. skaičiuojant palūkanas priklausomai nuo išieškotos periodinės sumos dydžio.
61. Pagal vykdomosios bylos Nr. 0100/11/01095 duomenis kompensuojamosios palūkanos sudaro: už laikotarpius nuo 2014-01-28 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1498 neatsiskaitymo dienos) 13,48 Lt (3,90 Eur); nuo 2014-02-26 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1467 neatsiskaitymo dienos) 13,20 Lt (3,82 Eur); nuo 2014-03-26 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1439 neatsiskaitymo dienos) 12,95 Lt (3,75 Eur); nuo 2014-04-28 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1406 neatsiskaitymo dienos) 12,65 Lt (3,66 Eur); nuo 2014-05-15 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1389 neatsiskaitymo dienos) 12,50 Lt (3,62 Eur); nuo 2014-06-25 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1348 neatsiskaitymo dienos) 12,13 Lt (3,51 Eur); nuo 2014-07-25 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1318 neatsiskaitymo dienos) 11,86 Lt (3,43 Eur); nuo 2014-08-25 iki ieškinio (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1287 neatsiskaitymo dienos) 11,58 Lt (3,35 Eur); nuo 2014-10-23 iki 2018-03-07 (skolos suma – 138 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,018 Lt; iš viso 1228 neatsiskaitymo dienos) 22,10 Lt (6,40 Eur); nuo 2014-11-26 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1195 neatsiskaitymo dienos) 10,75 Lt (3,11 Eur); nuo 2014-12-29 iki 2018-03-07 (skolos suma – 69 Lt; palūkanos už 1 dieną – 0,009 Lt; iš viso 1162 neatsiskaitymo dienos) 10,46 Lt (3,03 Eur); nuo 2015-01-27 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,07 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 1133 neatsiskaitymo dienos) 3,40 Eur; nuo 2015-02-24 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,07 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 1105 neatsiskaitymo dienos) 3,31 Eur; nuo 2015-03-24 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,07 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 1077 neatsiskaitymo dienos) 3,23 Eur; nuo 2015-04-21 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,07 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 1050 neatsiskaitymo dienos) 3,15 Eur; nuo 2015-05-22 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,07 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 1019 neatsiskaitymo dienos) 3,06 Eur; nuo 2015-06-29 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,07 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 981 neatsiskaitymo dienos) 2,94 Eur; nuo 2015-07-28 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,45 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 952 neatsiskaitymo dienos) 2,86 Eur; nuo 2015-08-28 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,45 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 921 neatsiskaitymo dienos) 2,76 Eur; nuo 2015-09-24 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,45 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 894 neatsiskaitymo dienos) 2,62 Eur; nuo 2015-10-26 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,45 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 862 neatsiskaitymo dienos) 2,59 Eur; nuo 2015-11-27 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,45 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 830 neatsiskaitymo dienos) 2,49 Eur; nuo 2015-12-22 iki 2018-03-07 (skolos suma – 20,45 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 804 neatsiskaitymo dienos) 2,41 Eur; nuo 2016-01-25 iki 2018-03-07 (skolos suma – 21,11 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 770 neatsiskaitymo dienos) 2,31 Eur; nuo 2016-02-24 iki 2018-03-07 (skolos suma – 21,11 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,003 Eur; iš viso 740 neatsiskaitymo dienos) 2,22 Eur; nuo 2016-03-17 iki 2018-03-07 (skolos suma – 17,59 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,002 Eur; iš viso 718 neatsiskaitymo dienos) 1,44 Eur; nuo 2016-04-22 iki 2018-03-07 (skolos suma – 12,03 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,002 Eur; iš viso 682 neatsiskaitymo dienos) 1,36 Eur; nuo 2016-05-17 iki 2018-03-07 (skolos suma – 0,44 Eur; palūkanos už 1 dieną – 0,0006 Eur; iš viso 647 neatsiskaitymo dienos) 0,39 Eur; iš viso 84,12 Eur.
62. Kadangi reikalavimas priteisti 555,22 Eur žalos atlyginimą ir 84,12 Eur kompensuojamąsias palūkanas tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 639,34 (555,22 + 84,12) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl draudikų atsakomybės

63. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinimas iš 2013-12-04 antstolės priimtų patvarkymų Nr. S-2798, Nr. S-2799, Nr. S-2800, Nr. S-2801, dėl to reikalavimas subsiadiariai atlyginti nuostolius pareikštas antstolės civilinę profesinę atsakomybę apdraudusiems draudikams atsakovėms UADBB „Colemont draudimo brokeris“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Pagal su atsakove AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje sudarytą draudimo sutartį Nr. B0572IF17FQ90 apdraudžiami antstolės veiksmai vykdyti nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31. Pagal su atsakove UADBB „Colemont draudimo brokeris“ sudarytą draudimo sutartį Nr. B0572IF17FQ90 apdraudžiami antstolės veiksmai vykdyti nuo 2015-01-01 iki 2018-12-31 (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 175-178, 112-114).
64. Antstolių įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti (Įstatymo 17 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnyje nurodoma, kad jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.
65. Vienas iš draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindų – draudimo sutartis. Įstatymo draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).
66. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957, (toliau – Taisyklės) III skyriuje kalbama apie draudiminį įvykį. Draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas: pareikštas dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos žalos; pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 6 punkte; pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 6 p., dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų, atliekant antstolio funkcijas; pareikštas dėl antstolio funkcijų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.
67. Pagal Antstolių įstatymą ir Taisykles, žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, kai žala atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, t. y. nepasibaigus senaties terminui ir konstatavus draudžiamąjį įvykį.
68. Ieškovė, atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstove teismo posėdžio metu ir atsakovė UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad ieškovė nesikreipė į draudikus su pretenzija per visą sutarties galiojimo laiką ir per vienerius metus po sutarties galiojimo. Pinigų nurašymas įvyko laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-05-17, o ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2018-03-07. Draudikai apie 2013-12-04 antstolės priimtus patvarkymus Nr. S-2798, Nr. S-2799, Nr. S-2800, Nr. S-2801, kurių pagrindu pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, sužinojo tik gavę teismo pranešimą dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo.
69. Kadangi niekas iš šalių nesikreipė dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir šis įvykis draudimo bendrovėse nebuvo administruojamas, nuo paskutinio lėšų nurašymo (2016-05-17) iki kreipimosi į teismą yra praėję beveik dveji metai, tai teismas laiko, kad įvykis nebegali būti pripažintas draudžiamuoju ir negali būti taikoma atsakovėms AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsakomybė pagal draudimo sutartis, dėl to šis ieškinio reikalavimas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
71. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį (pagal seną redakciją 8) punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).
72. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais kelionės išlaidas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, yra pagrindas pripažinti būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
73. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sudėtį įtraukti jos turėtas kelionės į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus iš Klaipėdos miesto išlaidas. Į 2018-04-30 ir 2018-05-30 parengiamuosius teismo posėdžius ieškovė vyko transporto priemone Opel Zafira-A ir pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus išleido kurui 106,29 Eur , o į 2018-06-19 teismo posėdį vyko autobusu ir į vieną kelionės pusę išleido 8,95 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. I, b. l. 22, 192).
74. Teismas sprendžia, kad ieškovei buvo būtina atvykti į teismo posėdžius, vykusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, iš kitos vietovės. Atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo Prienų miesto iki Klaipėdos miesto siekia apie 246 km (CPK 182 straipsnio 1 punktas), ieškovės transporto priemonė išnaudoja 10 l/100 km (2018-06-19 teismo posėdžio garso įrašas), ieškovės patirtas 78,39 Eur kuro ir 17,90 Eur kelionės autobusu į abi puses išlaidas teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis rašytiniais įrodymais išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Kadangi 27,90 Eur kuro išlaidas ieškovė patyrė 2018-04-28, teismas šių išlaidų neprižįsta išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.
75. Ieškovė sumokėjo iš viso 10,00 Eur žyminio mokesčio, o nuo 30,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo buvo atleista (elektroninės bylos apyrašo tomas I, b. l. 34, 48). Ieškovė pareiškė tris reikalavimus, iš kurių reikalavimas priteisti 684,95 Eur turtinę žalą buvo patenkintas iš dalies, t. y. 81 proc. ((555,22 x 100 proc.) / 654,95), reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos iki skolos grąžinimo patenkintas visiškai, t. y. 100 proc., o reikalavimas priteisti neturtinę žalą po 1 000,00 Eur per metus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atmestas, dėl to teismas laiko, kad ieškovės ieškinys patenkintas 60 proc. (27 proc. ((33,33 proc. x 81 proc. / 100 proc.) + 33,33 proc. + 0 proc.) ir sprendžia, kad iš atsakovės ieškovei priteisiama 63,77 Eur ((78,39 + 17,90 + 10,00) x 60 proc. / 100 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
76. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 30,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 19,20 Eur (30,00 x 60 proc. / 100 proc.) priteisiama iš atsakovės antstolės D. M. į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
77. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 10,38 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 6,23 Eur (10,38 x 60 proc. / 100 proc.) priteisiama iš atsakovės D. M., o proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 4,15 Eur (10,38 x 40 proc. / 100 proc.) priteisiama iš ieškovės I. T. į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės antstolės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 555,22 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir dvidešimt du centus) žalos atlyginimą, 84,12 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų ir dvylikos centų) kompensuojamųjų palūkanų sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (639,34 Eur) nuo bylos iškėlimo (2018-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 63,77 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės antstolės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,38 Eur (dešimt eurų ir trisdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 19,20 Eur (devyniolika eurų ir dvidešimt centų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,15 Eur (keturis eurus ir penkiolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                                                    Agnė Vyliaudaitė