(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Telšių rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-348-368/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Živelina“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybei dėl statinio įgijimo, servitutų nustatymo, trečiasis asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Živelina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į pastatą, pastatytą statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-83-160923-00049 pagrindu pagal 2016/06-01-TDP maitinimo paskirties pastato-kavinės, (duomenys neskelbtini), statybos projektą;

1.2. įpareigoti Telšių rajono savivaldybę patikslinti kitų inžinerinių statinių – pontoninės prieplaukos ir tilto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis nekilnojamojo turto kadastre, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje būtų galima pažymėti pastatą, pastatytą statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-83-160923-00049 pagrindu pagal 2016/06-01-TDP maitinimo paskirties pastato-kavinės, (duomenys neskelbtini), statybos projektą.

2.       Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovė negali įregistruoti savo nuosavybės teisės į pastatą, nors nuosavybės teisę yra įgijusi teisės aktų nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu. Telšių rajono savivaldybė, nepagrįstai atsisakydama vykdyti iš konkurso kylančias savo pareigas, ne tik pažeidžia konkurso būdu konkurso laimėtojo įgytas teises, kurių įgyvendinimas buvo suteiktas ieškovei, bet pažeidžia ir ieškovės, kaip pastato savininkės, teises, nes ieškovė negali tinkamai ir visapusiškai naudotis savo nuosavybės teisės objektu, t. y. negali įregistruoti teisėtai pastatyto pastato nekilnojamojo turto registre, negali teisėtai pastatyto pastato (savo privačios nuosavybės) naudoti pagal tikslinę paskirtį (pvz., negali vykdyti savo prieš trečiuosius asmenis prisiimtų įsipareigojimų dėl pastato nuomos).

3.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4059-1219/2024 pagal ieškovės UAB „Živelina“ ieškinį atsakovėms Telšių rajono savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių rajono savivaldybės, ir Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl servitutų nustatymo. Šiuo ieškiniu prašoma:

3.1. nustatyti kelio servitutą S2, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, statinio servitutą S4, suteikiantį teisę naudotis pastatu, ir statinio servitutą S3, suteikiantį teisę prižiūrėti pastatą, pagal individualios įmonės (toliau – IĮ) „Geolinija“ parengtus servituto nustatymo planus Nr. Ge22-205;

3.2. Servitutus nustatyti pastato naudai, kuris statomas statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-83-160923-00049 pagrindu pagal 2016/06-01-TDP maitinimo paskirties pastato-kavinės, (duomenys neskelbtini), statybos projektą (viešpataujantis daiktas);

3.3. Servitutus nustatyti žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kitų inžinerinių statinių – pontoninės prieplaukos ir tilto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu (tarnaujantys daiktai);

3.4. Už servitutų nustatymą papildomos kompensacijos nenustatyti.

4.       Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad, pasibaigus prieplaukos nuomos terminui ir perdavus prieplauką savivaldybei kaip nuomotojai, taip pat pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui, būtina išspręsti asmenų patekimo galimybės klausimą prie teisėtai pastatyto pastato bei paties pastato naudojimo pagal paskirtį užtikrinimo klausimą, nustatant atitinkamą kelio ir statinių servitutą.

5.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi sujungė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-348-368/2024 ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-4059-1219/2024, prijungiant Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinę bylą Nr. e2-4059-1219/2024 prie Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-348-368/2024.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Živelina“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybei ir trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl statinio įgijimo, servitutų nustatymo perdavė nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.

7.       Teismas nustatė, kad Telšių rajono savivaldybės taryba 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-89 „Dėl pontoninės prieplaukos ir tilto nuomos bei eksploatavimo“ nusprendė leisti viešo konkurso būdu išnuomoti Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pontoninę prieplauką ir tiltą, esančius (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrius 2014 m. balandžio 16 d. paskelbė viešą konkursą. V. K. (UAB „Živelina“ direktorius) 2014 m. gegužės 6 d. pateikė paraišką dalyvauti konkurse, 2014 m. gegužės 7 d. jis buvo pripažintas konkurso laimėtoju, o 2014 m. gegužės 13 d. tarp savivaldybės ir V. K. buvo sudaryta Negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartis Nr. S-10296 (toliau – prieplaukos nuomos sutartis). Ieškovė ir V. K. 2016 m. vasario 2 d. pasirašė prieplaukos subnuomos sutartį, suteikiant ieškovei teisę statyti naują statinį – vieno aukšto su mansarda kavinę–restoraną. Tarp V. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2016 m. gegužės 6 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 37SŽN-150-(14.37.55.) dėl 0,0334 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, o tarp V. K. ir ieškovės 2016 m. gegužės 25 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės subnuomos sutartis dėl išnuomotos žemės sklypo dalies subnuomos, perleidžiant visas žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu įgytas teises subnuomininkui. Savivaldybės administracija 2024 m. gegužės 31 d. inicijavo išnuomotos prieplaukos perdavimą pasibaigus nuomos terminui. Teismas nustatė, kad laimėjus prieplaukos nuomos konkursą ir galiojant žiemes sklypo bei prieplaukos numos sutarčiai joje buvo pastatytas pastatas (kavinė–restoranas).

8.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2S-1745-614/2024) nustatė, jog aukščiau minėto konkurso procedūros yra pasibaigusios, taip pat yra pasibaigusi prieplaukos nuomos sutartis, kuri buvo pasirašyta su konkurso laimėtoju. Ginčo objektas yra dėl pastato, pastatyto galiojant prieplaukos nuomos sutarčiai, įgijimo, naudojimo ir jo priežiūros, ginčo reikalavimai pareikšti ne dėl konkurso procedūrų, o dėl servitutų nustatymo, siekiant aptarnauti pastatytą pastatą, todėl ginčas yra ne dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir jį pirmąja instancija turėtų nagrinėti apylinkės teismai. Pažymėjo, kad ši įsiteisėjusi teismo nutartis yra visuotinai privaloma, įskaitant ir teismus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis).

9.       Teismas nustatė, kad viešasis pirkimas yra pasibaigęs, su viešojo pirkimo laimėtoju pasirašyta sutartis yra įvykdyta, darbai atlikti, už juos sumokėta, ginčo nei dėl konkurso rezultatų, nei dėl rangos sutarties vykdymo nėra. Teismas taip pat nustatė, kad procesas šioje byloje nėra pažengęs – Šiaulių apygardos teisme nėra pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, byla yra pasirengimo nagrinėti stadijoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad apygardos teismas neturi įstatyminės pareigos priimti ir nagrinėti bylų, kurios yra teismingos apylinkių teismams (CPK 26 straipsnis).

10.       Konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, apygardos teismui perduota neteisėtai, teismas perdavė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Živelina“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybei ir trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl statinio įgijimo, servitutų nustatymo nagrinėti pagal teismingumą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

11.       Atsakovė Telšių rajono savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apylinkės teismui teisminga ne tik Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4059-1219/2024, bet ir Šiaulių apygardos teisme inicijuota byla, prie kurios buvo prijungta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinė byla Nr. e2-4059-1219/2024. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad byla yra teisminga apylinkės teismui padarė remdamasis išimtinai tik Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1745-614/2024, padarytomis išvadomis.

11.2.       Tuo metu, kai Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo klausimą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinės bylos Nr. e2-4059-1219/2024 teismingumo pagal ieškovės atskirąjį skundą, dar nebuvo išspręstas klausimas dėl bylų sujungimo ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinės bylos Nr. e2-4059-1219/2024 perdavimo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartyje nagrinėjo ir išsprendė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinės bylos Nr. e2-4059-1219/2024 teismingumo klausimą visiškai nevertindamas aplinkybių, kurios buvo nurodytos Šiaulių apygardos teisme inicijuotoje byloje ir kurios sudarė paminėtos bylos reikalavimų faktinį pagrindą.

11.3.       Nepriklausomai nuo to, kad Konkursas yra įvykęs, o Sutartis yra pasibaigusi, nėra pagrindo išvadai, jog pasibaigė ir visi iš Konkurso kilę šalių santykiai. Abiejose bylose ginčas kilo dėl jau nebevykstančio konkurso pasekmių. Šiaulių apygardos teisme inicijuotoje byloje kilęs ginčas ir pareikšti reikalavimai neabejotinai yra susiję su Konkurso santykiais, nepriklausomai nuo fakto, kad Konkursas jau yra įvykęs ir jo pagrindu sudaryta sutartis pasibaigusi. Gali būti, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė suklydęs dėl bylos faktinių aplinkybių, netinkamai ir neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius ir ginčo nagrinėjimo esmę sudarančius civilinius teisius santykius, nurodydamas, kad jie nekilo iš viešojo Konkurso teisinių santykių. Dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, kad byla yra priimta apygardos teisme pažeidžiant teismingumo taisykles.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo perduota pagal teismingumą nagrinėti apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       CPK IV skyriaus normose numatyta taisyklių sistema, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. CPK 25 straipsnyje nurodoma, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta bendroji rūšinio teismingumo taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas.

15.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kuris bendrosios kompetencijos teismas – apylinkės ar apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, turi nagrinėti civilinę bylą dėl nuosavybės teisių į pastatą ir servitutų nustatymo.

16.       Byloje nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrius 2014 m. balandžio 16 d. paskelbė viešąjį konkursą dėl Telšių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios pontoninės prieplaukos ir tilto, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos. Viešąjį konkursą laimėjo V. K. (ieškovės UAB „Živelina“ vadovas), su kuriuo 2014 m. gegužės 13 d. buvo pasirašyta prieplaukos nuomos sutartis. Tarp V. K. ir ieškovės UAB „Živelina“ 2016 m. vasario 2 d. buvo pasirašyta prieplaukos subnuomos sutartis. Ieškovei 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo išduotas leidimas statyti prieplaukoje naują neypatingąjį (maitinimo–negyvenamosios paskirties) statinį. Remdamasi išduotu statybą leidžiančiu dokumentu, ieškovė 2021 m. pradėjo vieno aukšto su mansarda kavinės-restorano (pastato) statybos darbus, kurie iki šiol nėra baigti. Šią dieną tiek nuomos, tiek subnuomos sutartys yra pasibaigusios. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad jai buvo suteikta teisė atitinkamoje prieplaukos vietoje statyti naują pastatą, Šiaulių apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į pastatą ir įpareigoti atsakovę patikslinti prieplaukos duomenis nekilnojamojo turto kadastre, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje būtų galima pažymėti pastatą.

17.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo inicijavusi dar vieną civilinę bylą Nr. e2-4059-1219/2024, kurioje pareiškė reikalavimus Telšių rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės administracijai, reikalaudama nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, statinio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pastatu, ir statinio servitutą, suteikiantį teisę prižiūrėti pastatą.

18.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi nusprendė paminėtas bylas sujungti, prijungiant Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinę bylą Nr. e2-4059-1219/2024 dėl servitutų nustatymo prie Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokį sprendimą teismas visų pirma motyvavo tuo, kad reikalavimai abiejose bylose susiję su tuo pačiu pastatu ir tik išsprendus nuosavybės teisės į pastatą klausimą, bus galima nuspręsti dėl reikalavimų, nustatyti servitutus, pagrįstumo, taip pat tuo, kad jeigu vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų turi būti nagrinėjamas apygardos teisme.

19.       Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė sujungtą bylą (visą) perduoti nagrinėti Telšių apylinkės teismui, konstatavęs, kad Šiaulių apygardos teisme ieškovės inicijuota civilinė byla dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus vis tik yra teisminga ne apygardos, o apylinkės teismui. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas iš esmės priėjo įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1745-614/2024, kurioje konstatuota, kad viešojo konkurso procedūros yra pasibaigusios, taip pat yra pasibaigusi prieplaukos nuomos sutartis, kuri buvo pasirašyta su konkurso laimėtoju; ginčo objektas yra dėl pastato, pastatyto galiojant prieplaukos nuomos sutarčiai, įgijimo, naudojimo ir jo priežiūros, ginčo reikalavimai pareikšti ne dėl konkurso procedūrų, o dėl servitutų nustatymo, siekiant aptarnauti pastatytą pastatą, todėl ginčas yra ne dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir jį pirmąja instancija turėtų nagrinėti apylinkės teismai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nusprendė, kad apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, yra teisminga ne tik prijungta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinė byla Nr. e2-4059-1219/2024, bet ir Šiaulių apygardos teisme ieškovės inicijuota civilinė byla dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1745-614/2024, sprendė klausimą tik dėl Telšių apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-4059-1219/2024, kurioje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl servitutų nustatymo, teismingumo, tačiau paminėtoje byloje nebuvo vertinamas ir sprendžiamas Šiaulių apygardos teisme ieškovės inicijuotos civilinės bylos dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismingumo klausimas. Taigi skundžiamoje nutartyje minima Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis dėl teismingumo nustatymo ir joje nurodytos išvados, kad Telšių apylinkės teisme pareikšto ieškinio reikalavimai, teismui įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, nėra susiję su konkurso procedūromis, yra reikšmingos tik ieškinio reikalavimams dėl servitutų nustatymo, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, tai jokiu būdu nereiškia, kad ir Šiaulių apygardos teisme ieškovės pareikšti reikalavimai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nepaisant viešojo konkurso ir prieplaukos nuomos bei subnuomos sutarčių pasibaigimo, nėra susiję su viešojo konkurso teisniais santykiais.

21.       CPK 27 straipsnio 3 punktas nustato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų (nagrinėjamu atveju – konkursų) teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant (nevykdant) viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo (konkurso) ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 43 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 33 punktas).

22.       Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę viešojo konkurso teisiniai santykiai dėl prieplaukos nuomos, buvo sudarytos prieplaukos nuomos ir subnuomos sutartys. Byloje nėra ginčo, kad pastatas (kavinė-restoranas) buvo statomas prieplaukos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ir ši statyba buvo numatyta nuomos sutartyje. Ginčas byloje kilo dėl viešojo konkurso pasekmių – viešojo konkurso būdu sudarytų sutarčių pagrindu sukurto turto (pastato) priklausymo nuosavybės teise vienai ar kitai konkurso šaliai – ieškovei ar atsakovei. Taigi, nepaisant to, kad konkursas jau yra įvykęs, o sutartys pasibaigusios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Šiaulių apygardos teisme ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei dėl nuosavybės teisės pripažinimo, gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra kilę iš viešojo konkurso teisinių santykių, o tai, remiantis tiek paminėtu CPK 27 straipsnio 3 punktu, tiek kasacinio teismo praktika, lemia ginčo teismingumą apygardos teismui.

23.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė rūšinį teismingumą reglamentuojančias CPK normas, todėl konstatavęs, jog byla yra teisminga apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, ir perdavęs bylą nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, klausimą išsprendžiant iš esmės – grąžinant civilinę bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Živelina“ ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybei ir trečiajam asmeniui Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl statinio įgijimo, servitutų nustatymo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė