Civilinė byla Nr. e2-327-1137/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05243-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10.; 2.6.9.2.; 2.6.6.2.; 3.1.7.6.

        (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 2 d.

atsakovės (duomenys neskelbtini) bendrijos atstovui bendrijos pirmininkui Z. S., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį pareikštą atsakovei (duomenys neskelbtini) bendrijai dėl sumokėtų lėšų grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2021 m. lapkričio 8 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 6 923,33 Eur įgytus be pagrindo, 204,85 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

1.1       UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Ieškovas) ir (duomenys neskelbtini) bendrija (toliau – Atsakovas) 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijos visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. gegužės 30 d., metu buvo priimtas sprendimas atsisakyti administruojančios UAB (duomenys neskelbtini) (ankstesnis atsakovo pavadinimas) paslaugų ir sudaryti naują sutartį su AB (duomenys neskelbtini). Bendrijos pirmininkas, vykdydamas aukščiau aptarto susirinkimo sprendimą, 2019 m. birželio 4 d. raštu (parengtas 2010-06-03), kreipėsi į atsakovą ir nurodė, jog nuo rugsėjo 1 d. yra nutraukiama 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2       Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2279-902/2020 nusprendė: Pripažinti, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 4 d.

1.3       Iki pat Panevėžio apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos UAB (duomenys neskelbtini), kas mėnesį pervesdavo į bendrijos sąskaitą tikslines ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas, į (duomenys neskelbtini) bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad minimu sprendimu teismas nusprendė, jog Administravimo sutartis laikoma nutrūkusi nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., Ieškovo nuomone Atsakovas visiškai be jokio teisinio pagrindi įgijo 6 923,33 Eur lėšų sumą, laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-07-03.

1.4       Šias lėšas Ieškovas pervesdavo į kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir prisiimdamas nemokumo riziką jas surinkdavo iš namo gyventojų, tačiau nagrinėjamu atveju, namo gyventojai, vadovaudamiesi Sprendimu vienašališkai nutraukit administravimo sutartį, periodinių įmokų neatliko, todėl Ieškovas ir patyrė 6923,33 Eur dydžio nuostolius.

1.5       Dubliku ieškovė savo ieškinio reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, kad Ieškovas butų ir kitų patalpų savininkams grąžino privalomąsias ir tikslines lėšas, kurios buvo priskaitytos gyventojams už laikotarpį nuo 2019-09-14 (t. y. nuo sutarties nutraukimo) iki 2020-07-03.

1.6       Iki 2020 m. liepos 03 d. UAB (duomenys neskelbtini), kas mėnesį pervesdavo į bendrijos sąskaitą tikslines ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas į (duomenys neskelbtini) bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apylinkės teismas nusprendė, jog Sutartis nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 04 d., Atsakovas visiškai be jokio teisinio pagrindo įgijo 6 923,33 Eur. Ieškovas grąžino priskaitytas privalomąsias kaupiamąsias išlaidas butų ir kitų patalpų savininkams.

1.7       Nuo sutarties nutraukimo momento visos pervestos Ieškovo kaupiamosios lėšos buvo pervestos be teisinio pagrindo, tačiau šis faktas buvo pripažintas tik 2020 m. birželio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu. Taigi, iki to laiko Ieškovas vykdė pareigą pagal sutartį ir pervedinėjo tikslines ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas į Atsakovo sąskaitą, tačiau po Panevėžio apylinkės sprendimo paaiškėjo, kad nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. teisiniai santykiai tarp Atsakovo ir Ieškovo nutrūko.

1.8       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas savo ieškinio reikalavimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė. Pažymėjo, kad ne visi bendrijos gyventojai apmokėdavo jiems siunčiamas sąskaitas, o gautas lėšas iš gyventojų ieškovė užskaitydavo savo nuožiūra, išminusuodama tam tikras sumas.

2.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) bendrija atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1       ieškovas laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-07-03 siuntė daugiabučio namo butų savininkams sąskaitas, reikalaudamas mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas, taip pat rinko mokesčius ir rinkliavas iš daugiabučio namo butų savininkų, tame tarpe tikslines lėšas ir kaupimo lėšas. Atsakovui nėra žinoma, kiek ir kurie buto savininkai yra apmokėjęs ieškovui pagal jo nesąžiningai teiktas sąskaitas, tačiau tokių mokėjimų yra atlikta.

2.2       Laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-07-03 į bendrijos banko sąskaitą pervesta 3009,33 eur tikslinių lėšų, į bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitą pervesta 3914,00 eur kaupimo lėšų. Šias lėšas ieškovas rinko iš gyventojų.

2.3       (Duomenys neskelbtini) bendrijos atidarytoje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje yra kaupiamos ne bendrijos, bet kiekvieno buto savininko lėšos, kurios priklauso buto savininkui nuosavybės teise, tuo tarpu bendrija tik administruoja kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikdama kaip patikėtinis.

2.4       Kadangi ieškovas po Sutarties nutraukimo rinko tikslines lėšas iš butų savininkų, teikdamas jiems sąskaitas apmokėti, todėl į bendrijos pervestos tikslinės lėšos negali būti laikomos nepagrįsto praturtėjimo lėšomis.

2.5       Tripliku atsakovė palaikė atsiliepimo reikalavimus, papildomai nurodė, kad Ieškovas butų ir kitų patalpų savininkams negrąžino privalomųjų ir tikslinių lėšų, priskaitytų už laikotarpį nuo 2019-09-14 (t. y. nuo sutarties nutraukimo) iki 2020-07-03, priešingai šias lėšas rinko iš gyventojų, teikė sąskaitas apmokėjimui, kėlė civilines bylas dėl minėtų lėšų priteisimo.

2.6       Teismo posėdžio metu atsakovė atsiliepimo reikalavimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė. Pažymėjo, kad nei atsakovė, nei gyventojai jokio sutikimo dėl lėšų įskaitymo nedavė ieškovei. Bendrijos įstatų 3.1 ir 3.2 p. nustato bendrijos lėšų panaudojimo tvarką, t. y. tam būtinas gyventojų sutikimas. Nurodė, kad atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė prisiėmė riziką dėl lėšų nesurinkimo.

k o n s t a t u o j a :

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

3.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių teikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijos visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. gegužės 30 d., metu buvo priimtas sprendimas atsisakyti administruojančios UAB (duomenys neskelbtini) (ankstesnis atsakovo pavadinimas) paslaugų ir sudaryti naują sutartį su AB (duomenys neskelbtini). Bendrijos pirmininkas, vykdydamas aukščiau aptarto susirinkimo sprendimą, 2019 m. birželio 4 d. raštu (parengtas 2010-06-03), kreipėsi į atsakovą ir nurodė, jog nuo rugsėjo 1 d. yra nutraukiama 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai taip pat patvirtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. ieškovė savo riziką į atsakovės sąskaitas avansu pervesdavo kaupiamąsias ir tikslines lėšas. Viso per šį laikotarpį ieškovė atsakovei pervedė kaupiamųjų ir tikslinių lėšų už 6 923,33 eurus.

5.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)  bendrijos nariams, kiekvieną mėnesį parengdavo sąskaitą, kurioje nurodydavo ir mokėtiną kaupiamųjų lėšų sumą bei tikslinę rinkliavą, tenkančias kiekvienam bendrijos nariui. Ieškovė taip pat pateikė apskaitos duomenis už visus šimtą bendrijos narių, iš kurių matyti, kad ne visi bendrijos nariai tinkamai vykdė prievolę apmokėti sąskaitas. Žemiau pateikiama lentelė, kurią teismas sudarė apibendrinęs ieškovės pateiktus duomenis apie (duomenys neskelbtini)  bendrijos narių atliktus mokėjimus kaupiamosioms lėšoms ir tikslinei rinkliavai surinkti, pagal ieškovės parengtas sąskaitas laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-07-03. 

Dėl atsakovės administruojamų banko sąskaitų statuso

6.       Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą pritiesti iš atsakovės lėšas, kurias ieškovė kas mėnesį pervesdavo į atsakovės banko sąskaitas, atlikdama tikslinius pavedimus, t. y. pervesdama kaupiamąsias ir tikslines lėšas.

7.       Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ši pareiga, minėta, nustatyta ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte, o lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018). CK 4.82 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, jog į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles.

8.       Kaupiamųjų lėšų sąskaitos teisinis statusas, disponavimas šiomis lėšomis, inter alia (be kita ko), nustatytas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal minėtoje teisės normoje nustatytą reguliavimą visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai; bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.

Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo

9.       Ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose tiek ir teismo posėdžio metu, savo teisę į prašomas priteisti lėšas grindė nepagrįsto praturtėjimo institutu. Tačiau baigiamųjų kalbų metu, savo poziciją pakeitė ir rėmėsi nepagrįsto turto gavimo institutu, t. y. nurodė naują paties inicijuoto teisinio ginčo kvalifikaciją, nei tą, kuria rėmėsi visos bylos nagrinėjimo metu.

10.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktą).

11.       Nors mokėjimų atlikimo metus šalis ir siejo vėliau nutraukta Administravimo Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 4.1.1.17 punktu ieškovė įsipareigojo pervesti Surinktas lėšas atsakovei, tačiau byloje susiklostė situacija, kai ieškovė nesurinkusi lėšų iš gyventojų, kaip tą numato minėtos sutarties 4.1.1.17 punktas, o savo rizika atsakovei pervesdavo įvairias sumą kiekvieną mėnesį, vėliau šių pinigų sąskaitomis prašydama iš gyventojų, kurie ne visi ir ne visa apimtimi apmokėdavo jiems pateikiamas sąskaitas, tame tarpe ir kaupiamųjų lėšų bei tikslinių rinkliavų pervedimą. Dėl šio, teismas sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimui, o būtent reikalavimui priteisti iš atsakovės, ieškovės jai savo rizika avansu pervestų kaupiamųjų lėšų ir tikslinių rinkliavų, kurių bendrijos nariai ieškovei neperdavė, pilnai neapmokėdami jiems pateiktų sąskaitų, yra taikytinas be pagrindo įgyto turto institutas.

Dėl įskaitymo

12.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė išrašo sąskaitas, kuriose be kita ko nurodo kaupiamųjų lėšų eilutę ir tikslinės rinkliavos eilutę, o bendrijos nariai jas apmoka. Kaip minėta, pasitaikė atvejų, kada ieškovė išrašo minėtas sąskaitas, bet gauna ne pilną apmokėjimą, tačiau kaip pati ieškovė nurodė teismo posėdžio metu, ji įskaitymus atliko savo nuožiūra, nesuderinusi to su atsakove ar bendrijos nariais. 

13.       Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis. Prievolei pasibaigti įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmenišku aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

14.       Šalių sudarytos administravimo sutarties 4.1.1.8 p. numatė, jog <…> Šalys susitaria, kad visus mokėjimus pagal šią Sutartį Administratorius įskaito LR CK 6.54 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju, teismo vertinimu ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog ieškovė ir atsakovė, ar bendrijos nariai susitarė dėl atliekamų įskaitymų eiliškumo taip, jog bendrijos narių atliekami mokėjimai už kaupiamąsias ar tikslines lėšas būtų užskaitomi paskutiniąją eile, ar neužskaitomi dėl kokių nors priežasčių. Taip pat nepateikė įrodymų, jog ieškovė vienašališkai atlikusi įskaitymus, apie tai būtų tinkamai informavusi atsakovę ar jos bendrijos narius. Iš byloje esančių mokėjimo pranešimų, neįmanoma nustatyti, ar ieškovė atliko kokį nors įskaitymą, kaip ji paskirstė/užskaitė gaunamas sumas, tad šių mokėjimo pranešimų nėra pagrindo laikyti pranešimu apie įskaitymą, kuriuo bendrijos narių atlikti mokėjimai už jiems priskaičiuotas kaupiamąsias ir tikslines lėšas būtų neužskaityti.

15.       Tai gi, ieškovė neįrodė, jog surinkdama lėšas iš bendrijos narių, kurie sąskaitas apmokėdavo visiškai, ar bent iš dalies, per mėnesį sumokėdami bent mokėtiną kaupiamųjų lėšų dalį ir tikslinės rinkliavos dalį, tenkančias tą mėnesį mokėjimą atliekančiam bendrijos nariui, iš dalies nesusigrąžino savo pačios avansu pervestų į atsakovės sąskaitas lėšų kurių šiuo ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės.

16.       Kaip jau minėta šio sprendimo 5 p. ne visi bendrijos nariai atliko šiuos mokėjimus. Teismui apibendrinus pateiktus mokėjimų duomenis nustatyta, jog atsakovės nariai, iš dalies apmokėdami jiems ieškovės teikiamas sąskaitas, arba jų visai neapmokėdami, ieškovei per ginčo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. nesumokėjo iš viso 2716,13 eurų kaupiamųjų lėšų ir 2099,94 eurų tikslinės rinkliavos. Viso 4816,07 eurų. Likusi suma ieškovei yra grąžinta atsakovės bendrijos nariams atliekant kasmėnesinius mokėjimus, apmokant kaupiamąsias ir tikslines rinkliavas.

Dėl be pagrindo įgyto turto sąlygų

17.       CK

18.       Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 16, 17 punktus).

19.       Tai gi, faktas, jog tarp šalių buvo sudaryta administravimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė galėjo atlikti pavedimus atsakovei, o vėliau ji buvo nutraukta, taip pat faktas jog ieškovė dalį pavedimų atlikdavo avansu, prieš tai nesurinkusi iš gyventojų šių lėšų, t. y. juos atlikdavo be pagrindo, neužkerta teismui galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto.

20.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

21.       Pasisakant dėl paminėtų sąlygų egzistavimo, teismas sprendžia kad egzistuoja šių sąlygų visetas. Atsakovei buvo pervestos lėšos, kurių ji neturėjo gauti jų sudarytos administravimo sutarties pagrindu, kuri vėliau buvo nutraukta, nes ieškovė jai pervedė savo lėšas, kurių ji dar nebuvo surinkusi iš gyventojų. Turtas įgytas ji priimant į banko sąskaitą ir nesiimant jokių veiksmų, jog į banko sąskaitą patekęs ir atsakovei nepriklausantis turtas būtų grąžintas ieškovei. Tokiu būdu turtas buvo įgytas dėl neatsargumo. Šalių sudaryta administravimo sutartis neapėmė ieškovės be pagrindo pervedamų lėšų atsakovei, todėl šios lėšos, kurias ieškovė pervesdavo atsakovei, prieš tai jų nesurinkusi iš bendrijos narių, atsakovės buvo įgytas be pagrindo. Įvertinus išdėstytą, teismas sprendžia, kad laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. ieškovė be pagrindo atsakovei pervedė viso 2716,13 eurų kaupiamųjų lėšų ir 2099,94 eurų tikslinės rinkliavos.

Dėl ieškovės prisiimtos rizikos

22.       Konstatavus, kad ieškovė laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. be pagrindo atsakovei pervedė viso 2716,13 eurų kaupiamųjų lėšų ir 2099,94 eurų tikslinės rinkliavos, teismui belieka patikrinti, ar nėra įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių šios lėšos negalėtų būti grąžinamos ieškovei iš atsakovės.

23.       Pažymėtina, kad įstatymo tam tikrais atvejais pripažįstamas pateisinamu turto gavimas be teisinio pagrindo arba taip gauto turto išreikalavimas laikomas iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. CK 6.241 straipsnyje nustatyti atvejai, kai gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas.

24.       Kaip jau minėta, ieškovą ir atsakovę siejo Administravimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.1.1.17 p. numatė, kad „Klientui pageidaujant, rinkti iš Savininkų kaupiamąsias lėšas ir kitus mokesčius vadovaujantis patvirtinta Kliento vidaus tvarka ar Savininkų daugumos sprendimu, vykdyti jų apskaitą Kliento sąskaitoje ir naudoti Kliento nustatyta tvarka. Patalpų savininkų (išskyrus juridinius asmenis) sumokėtas kaupiamąsias lėšas, ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po ataskaitinio mėnesio pabaigos pervesti į Kliento nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.“

25.       Negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu.

26.       Byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir atsakovė, ar bendrijos nariai įpareigojo ieškovę dar nesurinkus kaupiamųjų ir tikslinių lėšų, šias lėšas pervesti į atsakovės nurodytas banko sąskaitas. Tai gi, ieškovė prieš atlikdama šiuos mokėjimus aiškiai žinojo, kad neprivalo avansu pervesti į atsakovės sąskaitą kaupiamųjų lėšų ir tikslinės rinkliavos prieš tai šių lėšų nesurinkusi iš bendrijos narių. Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas atsakydamas į teismo klausimus nekartą nurodė, kad niekas neįpareigojo ieškovės įmokėti šios sumos, nei sutartis, nei įstatymas. Pats ieškovas tiek savo procesiniuose dokumentuose tiek ir teismo posėdžio metu pabrėžė, jog šiuos mokėjimus (atliekamus avansu, dar nesurinkus lėšų iš gyventojų) atliko savo rizika, t. y. tam nesant pagrindo.

27.       Dėl šio, darytina išvada, kad savanoriškas turto perdavimas ieškovės, žinojusios, jog ji neprivalo vykdyti tokios prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš ją gavusios atsakovės negali būti išreikalautas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-741-910/2021; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1017-230/2015).

28.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovei be pagrindo pervedus atsakovei prieš tai iš bendrijos narių nesurinktas lėšas (ieškovės avansu atliekamas mokėjimas, kuriam nėra jokio teisinio pagrindo, jis atliekamas išimtinai ieškovės iniciatyva), kurios šiuo atveju per ginčo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. sudaro 2716,13 eurų kaupiamųjų lėšų ir 2099,94 eurų tikslinės rinkliavos, laikytinos kaip atsakovei pervestos be pagrindo, tačiau ieškovė pervesdama šias lėšas aiškiai žinojo, kad to daryti neprivalo, todėl šios 2716,13 eurų kaupiamųjų lėšų ir 2099,94 eurų tikslinės rinkliavos ieškovės pervestos lėšos atsakovei yra kvalifikuotinos kaip dovanojimas ir iš atsakovės negali būti išreikalautos, ką imperatyviai numato CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie jos patirtas 1200 eurų bylinėjimosi išlaidas už advokato teikiamą pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose. Teismas įvertinęs nagrinėtos civilinės bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir trukmę, tai jog pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų procesinių dokumentų būdu bei atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau - Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, sprendžia, kad šios 1200 eurų ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, nėra net artimos jų vidurkiui ir yra ženkliai mažesnės už jį, todėl yra pagrįstos. Dėl šio ieškinį atmetus, yra priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

30.       Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6. d.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini) bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1200 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas                                                   Vytautas Kalnius