Civilinė byla Nr. e2A-403-881/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00334-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.19
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir M. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artaudra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir M. K. ieškinį atsakovams V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Artaudra“ dėl permokėtos sumos grąžinimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Regina ir CO“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. K. ir M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo V. G. 26 834,85 Eur permokėtą sumą už neatliktus statybos rangos darbus ir 59 497,69 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Artaudra“ 18 279,50 Eur permokėtą sumą už neatliktus statybos rangos darbus ir nepanaudotas medžiagas bei 51 235,44 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ketino pastatyti vienbutį gyvenamąjį namą. 2020 m. spalio 1 d. tarp ieškovės ir V. G. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2020 10 01 (toliau – Sutartis Nr. 1), kuria atsakovas, kaip rangovas, savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti tokius gyvenamojo namo statybos rangos darbus: sklypo paruošimą ir polių įrengimą; rostverko įrengimą; monolitinių sienų įrengimą; monolitinės perdangos įrengimą. Šalys sutarė dėl darbų atlikimo kainos tokiu būdu, kad būtų mokama už faktiškai atliktą darbų kiekio vieną kubinį metrą, t. y. 450 Eur už 1 kubinį metrą už polių, rostverko ir monolitinės perdangos darbų įrengimą, bei 650 Eur už 1 kubinį metrą už monolitinių sienų įrengimą. Prie visų šių darbų kainos turi būti pridedamas pridėtinės vertes mokestis (toliau – PVM). Visi statybos rangos darbai turėjo būti pradėti 2020 m. spalio 12 d. ir baigti iki 2021 m. sausio 31 d. Vėlesniu susitarimu darbų atlikimo terminai buvo pratęsti, nes to pageidavo atsakovas, remdamasis pandemine ir klimato situacija. Į Sutarties Nr. 1 darbų kainą buvo įskaičiuotas darbo užmokestis, taip pat mechanizmų ir medžiagų kaina. Ieškovai atsakovui yra sumokėję 119 319 Eur. Atsakovas laiku neįvykdė Sutarties Nr. 1, todėl šalys susitarė nutraukti sutartį ir sudarė 2021 m. gegužės 10 d. susitarimą, kuriuo sutartis buvo nutraukta nuo 2021 m. gegužės 10 d. Šalys susitarė, kad atsakovas atliko gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbus ir 70 procentų sienų įrengimo darbų. Susitarime ieškovė nurodė, kad neturi pretenzijų atsakovui dėl atliktų darbų ir šalys neturi viena kitai įsiskolinimo. Tokia sąlyga buvo įrašyta, nes atsakovas ieškovei išdavė 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių už 25 000 Eur. Tokią sumą šalys sutarė, nes ieškovai permokėjo atsakovui už atliktus darbus. Atsakovas pagal vekselius nėra sumokėjęs, o išieškojimas pagal juos nėra galimas, nes jie, kaip paaiškėjo pas notarą, nėra tinkamai įforminti.
3. Kadangi atsakovas neatliko sutartų darbų, ieškovė 2021 m. gegužės 14 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis Nr. 2) su atsakove UAB „Artaudra“. Atsakovei objektas buvo žinomas, nes dalis jos darbuotojų jau ir anksčiau atliko statybos rangos darbus, kaip atsakovo subrangovai. Sutarties Nr. 2 pagrindu atsakovė pagal pateiktą projektinę medžiagą įsipareigojo žemės sklype atlikti šiuos gyvenamojo namo statybos darbus: gyvenamojo namo sienų ir pirmojo aukšto perdangos betonavimą; klojinių pastatymą; armatūros rišimą ir virinimą. Darbai turėjo būti atlikti atsakovės priemonėmis iki 2021 m. birželio 16 d. Sutartimi Nr. 2 sulygta darbų kaina – 22 500 Eur, už statybines medžiagas ir klojinių nuomą papildomai turėjo mokėti ieškovė. Sutartį Nr. 2 atsakovės vardu pasirašė vadovas ir vienintelis akcininkas A. L.. 2021 m. gegužės 10 d. ieškovai, ieškovo motina I. K., A. L. ir darbus atlikęs atsakovo darbuotojas D. S. sudarė aktą, kuriame buvo išvardyta, kokius darbus atliko atsakovas ir kiek jų liko neatlikta. Už atliktus darbus atsakovei buvo mokama bankiniais nurodymais ir grynaisiais pinigais (iš viso 19 500 Eur). Papildomai už statybines medžiagas ieškovai atsakovės nurodymu sumokėjo 14 000 Eur. Sutartyje buvo numatytas darbų atlikimo terminas, tačiau darbai nebuvo atlikti, todėl ieškovė nutarė nutraukti Sutartį Nr. 2. Viena iš sutarties nutraukimo priežasčių, kad klojiniai ir kitos detalės, reikalingos statybos rangos darbams atlikti, buvo nuomojamos iš UAB „Doka Lietuva“. Ieškovė sutiko su klojinių nuoma iki Sutartyje Nr. 2 numatytų darbų atlikimo termino pabaigos, t. y. iki 2021 m. birželio 16 d., tačiau laiku neatlikus darbų, išlaidos klojinių nuomai tapo papildomomis ir neplanuotomis tiesioginėmis išlaidomis. Be to, atsakovė netinkamai (nekokybiškai) atlikdavo darbus, nekreipdavo dėmesio į techninį projektą atlikusio V. B. pastabas, todėl ieškovė 2021 m. liepos 29 d. pranešimu nutraukė Sutartį Nr. 2. Po Sutarties Nr. 2 nutraukimo faktinė gyvenamojo namo būklė buvo užfiksuota 2021 m. liepos 30 d., tai atliko antstolis I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Techninio projekto konstrukcijų dalį atlikęs UAB „Regina ir Co“ darbuotojas V. B., kuris turi ir statybos techninio prižiūrėtojo atestatą, 2021 m. rugpjūčio 10 d. parengė statinio apžiūros aktą Nr. 1, kuriame detaliai aprašė gyvenamojo namo defektus – sienų nuokrypius, paviršiaus nelygumus, betono sienos nevientisumą. Atsakovės vadovas buvo supažindintas su gyvenamojo namo defektais, žadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau vėliau nuomonę pakeitė. Siekdami nustatyti gyvenamojo namo defektus, kuriuos netinkamu darbu padarė atsakovai, ieškovai kreipėsi į specialistą D. K., kuris yra ir teismo ekspertas, kad nustatytų padarytos žalos dydį. S. S. Nr. 2, ieškovė įsipareigojo savo lėšomis apmokėti klojinių nuomą, kurių savininkas ir nuomotojas UAB „Doka Lietuva“. Klojiniai turėjo būti skirti tiek sienų betonavimui, tiek ir perdangos įrengimui. P. S. Nr. 2, darbai turėjo būti pradėti 2021 m. gegužės 14 d., o užbaigti iki 2021 m. birželio 16 d., todėl ieškovams buvo prievolė mokėti už klojinių nuomą ir su tokiomis išlaidomis ieškovai sutiko, tačiau darbai ne dėl ieškovų kaltės užsitęsė, juos vėlavo atlikti būtent atsakovė, todėl ieškovai turėjo sumokėti už ilgesnį nuomos terminą, nei planavo. Ilgesnė nuoma susidarė dėl atsakovės kaltės, kuri ne tik kad neįrengė perdangos, tačiau ir nebaigė statyti sienų. Grąžinus klojinius UAB „Doka Lietuva“ paaiškėjo, kad dalis jų yra sugadinta netinkamai eksploatuojant, tai padarė atsakovės darbuotojai, todėl UAB „Doka Lietuva“ pareikalavo atlyginti žalą.
4. Siekdami pašalinti darbų defektus, ieškovai kreipėsi į rangovus, kurie atliko defektų šalinimo darbus ir kuriems ieškovai sumokėjo už šiuos darbus. UAB „Iredus“ atliko sienų griovimo, sienų broko taisymo, sienų stiprinimo ir sienų pribetonavimo iki perdangos lygio darbus. Už šiuos darbus ieškovai sumokėjo 72 116 Eur. Su UAB „Aliuminio konstrukcijos“ buvo pasirašyta sutartis dėl aliuminio stiklo konstrukcijų (langų, durų, stoglangių) pagaminimo ir montavimo, tai tiesiogiai nėra susiję su atsakovų darbais, tačiau gamintojas apskaičiavo papildomą antkainį, nes atsakovai, statydami monolitines sienas, langų ir durų angas padarė nelygias. Papildomas antkainis – 4 840 Eur. Jį ieškovai apmokėjo. A. P. atliko hidroizoliacijos darbus, kurių kaina 3 000 Eur, bei dalį defektų šalinimo darbų dėl sienų ir angokraščių nelygumo (lygino angokraščius ir monolitinių sienų nelygumus, tinkavo sienas). Darbų kaina – 17 350,20 Eur, ieškovai sumokėjo 5 040,70 Eur. Iš viso ieškovai, apmokėdami už defektų šalinimą, patyrė 84 996,70 Eur žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo V. G. priteisė 26 834,85 Eur permoką, o iš atsakovės UAB „Artaudra“ 18 279,50 Eur permoką ir 8 040,70 Eur defektų šalinimo išlaidas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovė ar ieškovas neturi reikalavimo teisės. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra žemės sklypo bendraturtė. Ieškovei, kaip statytojai, buvo išduotas leidimas statyti statinį minėtame žemės sklype. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad rangovams tiesiogiai arba jų nurodytiems asmenims pinigines lėšas pervesdavo I. K., ji taip pat mokėjo UAB „Doka Lietuva“ už klojinių nuomą, nors PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos ieškovei. Byloje pateiktas mokėjimo pavedimas, kuriuo M. K. grąžino visas I. K. sumokėtas sumas už gyvenamojo namo statybą. M. K. yra ieškovės sutuoktinis bei į bylą yra įstojęs kaip bendraieškis. M. K. yra sumokėjęs UAB „Iredus“, UAB „Aliuminio konstrukcijos“ bei A. P. už darbus gyvenamajame name.
7. Spręsdamas dėl techninės priežiūros, teismas nustatė, kad ieškovės ir UAB „Regina ir Co“ 2020 m. birželio 20 d. projektavimo darbų rangos sutartimi šalys buvo sutarusios dėl vieno gyvenamojo namo konstrukcinės dalies darbo projekto bei kitų techninių dokumentų atlikimo. Į projektavimo darbus įeina ir vykdymo priežiūra per visą statybos laikotarpį. Iš šios sutarties turinio matyti, kad ieškovė buvo sudariusi sutartį dėl statinio projekto vykdymo priežiūros. Tuo tarpu statybos techninė priežiūra pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas yra visai kita statinio statybos priežiūros rūšis. Kaip nurodė trečiasis asmuo UAB „Regina ir CO“, nei sutartimi, nei jokiu kitu susitarimu ji nevykdė objekto statybos techninės priežiūros. Sutartyje nurodyta „vykdymo priežiūra“ apima autorinę darbo projekto priežiūrą, tačiau ne statinio statybos techninę priežiūrą, t. y. bendrovė atliko tik pastato konstrukcinės dalies projektavimo darbus, kuriuos atliko paskirtas asmuo – V. B.. Nors ieškovė sutartyje su atsakovu buvo įsipareigojusi paskirti techninį prižiūrėtoją, tačiau šios pareigos neįvykdė. Tokios sąlygos, sudarant sutartį su atsakove, šalys nenumatė. Atsakovai, sudarydami sutartis ir jas vykdydami, nereiškė pretenzijų ieškovei dėl to, kad nebuvo paskirtas statinio techninis prižiūrėtojas. Atsakovų argumentus, kad būtent V. B. buvo jiems pristatytas kaip statinio prižiūrėtojas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes minėtas asmuo vykdė projektavimo darbų vykdymo priežiūrą. Atsakovai, būdami savo srities profesionalai, turėjo žinoti, kad yra skirtingos statinio priežiūros rūšys ir įsitikinti, ar ieškovės nurodytas asmuo yra statinio techninis prižiūrėtojas. Tuo labiau, kad ieškovė buvo įsipareigojusi paskirti tokį asmenį raštu, tačiau to nepadarė, o atsakovas V. G., vykdydamas Sutartį Nr. 1, iš esmės sutiko su tuo, jog ieškovė šios sąlygos neįvykdė ir nereikalavo paskirti statinio techninį prižiūrėtoją. Teismas konstatavo, kad ieškovė buvo prisiėmusi pareigą paskirti techninį prižiūrėtoją, tačiau tokios pareigos neįvykdė, todėl ieškovai, neįgyvendinę pagal sutartį pareigos paskirti techninį prižiūrėtoją, prisiėmė šias pareigas vykdyti patys ir tokiu būdu prisiėmė su tuo susijusią riziką. Tai patvirtina ir ieškovo M. K. paaiškinamai, kad namo statybų eigą prižiūrėjo patys, nors pabrėžė, jog žiūrėjo tik terminų laikymąsi, o ne kokybę. Be to, kaip matyti iš gyvenamojo namo projekto, akivaizdu, kad gyvenamojo namo projektas buvo išskirtinis ir ypatingas tiek savo konstrukcija, tiek jos įgyvendinimo būdu, todėl nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, jog dalis atsakomybės dėl netinkamai atliktų darbų tenka ir patiems ieškovams.
8. Spręsdamas dėl eksperto D. K. vertinimo akto įrodomosios reikšmės, teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas vertinimo aktas yra tinkamas įrodymas, kurio nenuginčijo atsakovai. Teismas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu siūlė ir paaiškino šalims, jog byloje reikalingos specialios žinios įvertinti atsakovų atliktų darbų trūkumus, jų apimtį bei žalos dydį, tačiau šalys ekspertizės skirti neprašė ir kiekviena pateikė savo įrodymus, kuriais grindė reikalavimą dėl žalos, tuo pačiu atsikirtimus į ieškinį. Atsakovas teikė M. L. sąmatą bei atsiliepimą dėl ieškovės pateiktų sąmatų, grįsdamas ieškovės įrodymų nepagrįstumą, tačiau atsakovo argumentus teismas atmetė. D. K., kurio aktu remiasi ieškovai, yra teismo ekspertų sąraše įrašytas kaip ekspertas, atliekantis statybos techninės veiklos ekspertizes. Tuo tarpu atsakovas atsikirtimus grindė specialisto M. L., kuris nėra pripažintas teismo ekspertu, sąmata. Ieškiniu ieškovai reikalauja faktiškai patirtų žalos šalinimo išlaidų atlyginimo, todėl specialisto skaičiavimai dėl darbų trūkumų ištaisymo kainos nėra aktualūs. Todėl teismas dėl atliktų darbų kokybės vadovavosi D. K. vertinimo aktu.
9. Pasisakydamas dėl atsakovams permokėtų sumų priteisimo, teismas nurodė, kad vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus – vekselius, kurių atsakovas neginčijo, šalių susitarimą bei ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, jog šalių 2021 m. gegužės 10 d. susitarime nurodyta aplinkybė, kad šalys neturi įsiskolinimų buvo nulemta aplinkybės, jog atsakovas pripažino ir įsipareigojo grąžinti 25 000 Eur, išrašydamas vekselius. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra verslininkas, savo srities profesionalas, užsiimantis ūkine komercine veikla, todėl, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo jau Sutarties Nr. 1 nutraukimo dieną žinoti ir turėti tikslius duomenis, kiek iš ieškovės gautų pajamų yra panaudota vykdant Sutartį Nr.1 ir ar yra nepanaudotų lėšų likutis. Atsakovo argumentai, kad jis vekselius išrašė spaudžiamas ieškovės ir jos sutuoktinio bei I. K., teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė, be to, vekselių neginčijo. Pats atsakovas nurodė, kad iš pradžių pripažino, jog yra permoka ir tik vėliau pasiskaičiavo, kad permokos nėra, o atvirkščiai – jam skolinga yra ieškovė. Teismas nurodė, kad tokie atsakovo argumentai vertinami kaip gynybinė pozicija, nepagrįsta įrodymais.
10. Atsakovas V. G. nesutiko su ieškiniu ir pateikė įrodymus, kad sumokėjo už darbus ir medžiagas didesnę sumą nei nurodo ieškovė, t. y. 121 023,30 Eur. Šiems teiginiams pagrįsti byloje pateikti įrodymai – sąskaitų pažyma, sąskaitos. Be to, atsakovas nurodė, kad nupirko daugiau medžiagų, kurios liko ieškovei. Teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes atsakovas pateikė sąskaitas už medžiagas, tačiau jos išrašytos ne atsakovo vardu, o pirkėjas yra UAB „Stokarta“, su kuria ieškovai neturėjo teisinių santykių. Daugumoje sąskaitų nėra nurodyta, į kurį objektą medžiagos buvo pristatytos. Vien tai, kad atsakovas yra minėtos bendrovės vadovas ir akcininkas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog medžiagos buvo panaudotos ieškovų namo statybai ar buvo perduotos ieškovams. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog kažkokios medžiagos po Sutarties Nr. 1 nutraukimo buvo perduotos ieškovams ar paliktos objekte, nėra pateikta. Aplinkybė, kad atsakovas išdavė vekselius, patvirtina, jog ieškovai buvo permokėję. Be to, atsakovo teiginius, kad jam reikėjo daug laiko, jog susivestų sąskaitas ir jų negalėjo pateikti iš karto, teismas įvertino kritiškai, nes būdamas verslininku ir savo srities profesionalu, atsakovas privalėjo kas mėnesį teikti PVM deklaracijas, t. y. įtraukti sąskaitas į apskaitą.
11. Nors atsakovas nesutiko su ieškovų apskaičiuota ir nurodyta atliktų darbų pagal Sutartį Nr. 1 kaina, tačiau iš esmės šią sumą paneigiančių argumentų ir įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad, sudarydamas susitarimą dėl Sutarties Nr. 1 nutraukimo, jis nurodė, jog atlikta 70 procentų sienų betonavimo darbų. Būdamas profesionalus verslininkas atsakovas galėjo ir turėjo numatyti, kiek darbų jis atliko ir todėl jo patvirtinimas, kad jis atliko 70 procentų betonavimo darbų, laikomas teisingu. Be to, atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kurie paneigtų susitarimo neteisingumą. Atsakovas susitarimą vertina ir nurodo kaip galiojantį šalių susitarimą, pretenzijų šalys viena kitai neturi, tačiau tuo pačiu nesutinka, kad susitarime nurodyti duomenys yra teisingi. Kadangi atsakovui buvo sumokėta 119 319 Eur, o jis darbų atliko už 92 484,15 Eur, jis kainų skirtumą, lygų 26 834,85 Eur, kaip permoką turi grąžinti ieškovams.
12. Ieškovai, apskaičiuodami kiek darbų (už kokią kainą) atliko atsakovė (įskaitant ir nekokybiškai atliktus darbus), įvertino, kad atsakovė turėjo atlikti likusius 30 procentų sienų betonavimo darbus ir monolitinę pertvarą už bendrą 22 500 Eur kainą (klojinių nuoma ir medžiagos į šią kainą nebuvo įskaičiuotos ir už jas ieškovai mokėjo papildomai), o būtent: Projekto 88 lape lentelėje „Monolitinio g / b sienų betono kiekių žiniaraštis“ pateikti sienų betono kiekiai – iš viso 104,87 kubiniai metrai. Šalys yra užfiksavusios, kad atsakovas padarė 70 procentų sienų betonavimo darbų arba 73,41 kubinius metrus (104,87 x 70 / 100), todėl atsakovė turėjo atlikti likusius darbus, t. y. 31,46 kubinius metrus (104,87 – 73,41). Projekto 94 lape lentelėje „G / b denginio betono kiekių žiniaraštis“ pateiktas gelžbetonio perdangos (įskaitant siją) betono kiekis, iš viso 144,39 kubiniai metrai. Taigi, atsakovė įsipareigojo už 22 500 Eur atlikti 175,85 kubinius metrus betonavimo darbų (31,46 sienų ir 144,39 perdangos). Vienas darbų kubinis metras kainavo 127,95 Eur (22 500 / 175,85). Kaip nustatė D. K., iš viso buvo atlikta 98,58 kubiniai metrai sienų darbų, o perdangos darbai nebuvo atlikti. Kadangi atsakovas atliko 73,41 kubinius metrus sienų betonavimo darbų, todėl atsakovė atliko 25,17 kubinius metrus (98,58 – 73,41) darbų. Tokiu būdu ieškovams tenka pareiga sumokėti už šiuos darbus 3 220,50 Eur (127,95 x 25,17).
13. Atsakovei be statybos rangos darbų papildomai buvo mokama ir už statybines medžiagas. Kaip nustatyta iš atsakovei sumokėtų 14 000 Eur, ieškovams nebuvo pristatyta viela, už kurią buvo sumokėta 2 000 Eur. Aplinkybę, kad atsakovei buvo sumokėta už vielą, įrodo 2021 m. liepos 24 d. atliktas I. K. apmokėjimas, mokėjimo pavedime nurodant „Armatūros rišimo vielai ir rišikliams“. Viela turėjo būti skirta perdangos montavimo darbams, tačiau ji nebuvo atvežta į objektą ir panaudota, nes Sutartis Nr. 2 buvo nutraukta, todėl šią sumą teismas priteisė ieškovams iš atsakovės. Teismas nurodė, kad atsakovė ginčija esant permoką, tačiau savo teiginių nepagrindžia. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė gavo ir ieškovė sumokėjo pagal Sutartį Nr. 2 19 500 Eur. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovė atliko darbų ar įgijo medžiagų pagal Sutartį Nr. 2 už tokią sumą. Kadangi atsakovei buvo sumokėta 19 500 Eur, o ji atliko darbų už 3 220,50 Eur, akivaizdu, kad kainų skirtumą, lygų 16 279,50 Eur (19 500 – 3 220,50), ji gavo be pagrindo, todėl privalo gražinti ieškovams. Dėl to iš atsakovės ieškovams turi būti priteista 18 279,50 Eur permoka (16 279,50 + 2 000).
14. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl klojinių nuomos bei žalos dėl sugadintų klojinių atlyginimo, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nurodžiusi ieškovei dėl klojinių kiekio ar jų nuomos terminų. Jokių sutartinių įsipareigojimų atsakovė nebuvo prisiėmusi. Be to, ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės kaltų neteisėtų veiksmų klojiniai buvo sugadinti. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad būtent atsakovė sugadino klojinius. Ieškovė tik nurodo tikėtiną prielaidą, jog klojiniai galėjo būti sugadinti atsakovės, tačiau tokiu pagrindu taikyti civilinę deliktinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.
15. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti žalą už netinkamai atsakovų atliktus statybos darbus, teismas pažymėjo, kad ieškovai pateikė įrodymus, jog patyrė 84 996,70 Eur trūkumų šalinimo išlaidas. Tuo tarpu vertinimo akte nurodyta, kad defektų ištaisymo ir sienų darbų užbaigimo kaina yra 60 843,72 Eur.
16. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovai rangos darbus atliko su trūkumais. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai: 2021 m. liepos 30 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti išlindusi armatūra, sienų nelygumai, nebaigti darbai; 2021 m. rugpjūčio 10 d. parengtas statinio apžiūros aktas Nr. 1, kuriame detaliai aprašyti gyvenamojo namo defektai – sienų nuokrypiai, jų paviršiaus nelygumai, betono sienos nevientisumas; eksperto D. K. vertinimo aktas, kuriame įvertinti gyvenamojo namo statybos rangos darbai.
17. Teismas pažymėjo, kad Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta ne ieškovės vienašališkai dėl kokių nors atliktų darbų kokybės trūkumų, o bendru šalių sutarimu (2021 m. gegužės 10 d. susitarimas). Šalys nurodė, kad sutartis nutraukiama bendru šalių sutarimu, juo ieškovei perduodami atlikti darbai, dėl kurių ieškovė pretenzijų neturi (šis dokumentas traktuotinas kaip pagal sutartį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas). Teismas pažymėjo, kad netinkamos kokybės darbai nustatyti praėjus beveik dviem mėnesiams po sutarties nutraukimo, kuomet darbus toliau tęsė atsakovė. Ieškovai nurodė, kad darbų trūkumai buvo paslėpti, todėl jų nebuvo galima pamatyti, tačiau iš byloje esančio 2021 m. liepos 11 d. elektroninio laiško matyti, kad jame ieškovai nurodė, jog dar nėra iki galo padarytos sienos, o tos, kurios padarytos, su esminiais nuokrypiais. Tai rodo, kad monolitinių sienų įrengimo darbų netinkama kokybė ieškovams neabejotinai buvo žinoma ir matoma (tai nebuvo paslėptas trūkumas, o akivaizdus trūkumas, kuris turėjo ir galėjo būti matomas priimant darbus, jei tuo metu jis būtų egzistavęs). Nepaisydama to, ieškovė sudarė susitarimą dėl sutarties su atsakovu nutraukimo, kuriame nurodė, jog pretenzijų neturi.
18. Teismas pažymėjo, kad iš antstolio I. G. 2021 m. liepos 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris sudarytas praėjus daugiau nei dviem su puse mėnesio po to, kai buvo nutraukta sutartis su atsakovu, turinio negalima teigti, jog darbus, kurių tariami trūkumai yra konstatuojami nurodytame protokole, buvo padaryti atsakovo. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir dėl eksperto D. K. vertinimo akto – iš jo turinio taip pat negalima daryti išvados, jog būtent atsakovui vykdant darbus, atsirado trūkumai. Be to, netinkama darbų kokybė iš esmės siejama tik su monolitinių sienų įrengimu. Taip pat nėra duomenų, kad darbų trūkumai gali būti vertinami kaip esminiai ir (ar) nepašalinami. Be to, teismas įvertino tai, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog pretenzijų dėl darbų kokybės neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog įrodyta atsakovo sutartinė ar deliktinė atsakomybė dėl netinkamų rangos darbų atlikimo. Tokiu būdu teismas atsakinga dėl nustatytų defektų pripažino tik atsakovę.
19. Vertindamas defektų šalinimo išlaidų pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad visų UAB „Iredus“ atliktų defektų šalinimo darbų nėra galimybės priskirti defektų šalinimui, nes nei 2021 m. gruodžio 23 d. statybos darbų sutartyje, sudarytoje su UAB „Iredus“, nei 2022 m. balandžio 25 d. darbų perdavimo akte, nei UAB „Iredus“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodomi konkretūs minėtos bendrovės atlikti darbai, jų kiekiai bei detalūs darbų įkainiai. Minėtuose dokumentuose deklaratyviai įvardijamų darbų pavadinimų: „sienų demontavimas ir atstatymas“, „sienų pribetonavimas iki perdangos lygio“ ir „sienų stiprinimas ir papildomas armavimas“ nėra galimybės susieti su eksperto D. K. 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo akte, 2022 m. kovo 28 d. vertinimo akto papildyme, konstruktoriaus V. B. 2022 m. kovo 21 d. skaičiavimo ataskaitoje nurodytais atliktų trūkumų pašalinimui reikiamais atlikti darbais. UAB „Iredus“ pateiktų dokumentų ir juose nurodomų duomenų negalima susieti su eksperto D. K. pateiktoje sąmatoje nurodytais trūkumų šalinimui reikiamais atlikti darbais ir jų kainomis. Teismas pažymėjo, kad be defektų šalinimo pagal sutartį su UAB „Iredus“ yra numatyta ir sienų pribetonavimas, tai reiškia, jog buvo atliekami ir papildomi darbai, o ne vien defektų šalinimas. Ieškovai reiškė reikalavimą dėl permokėtų sumų priteisimo (už neatliktus darbus). Taigi, prašoma priteisti permoka už tam tikrus darbus, kurių atsakovė neatliko, ir išlaidos už sienų pribetonavimą (kas nebuvo atlikta), dubliuojasi. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė 70 116 Eur, sumokėtų UAB „Iredus“ už defektų šalinimą, pagrįstumo.
20. Be to, teismas nusprendė, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog išlaidos, kurias sumokėjo ieškovai UAB „Aliuminio konstrukcijos“ už langų, durų, stoglangių pagaminimą ir montavimą, buvo nulemtos atsakovų atliktų rangos darbų defektų. Ieškovai nurodė, kad gamintojas apskaičiavo papildomą antkainį dėl to, kad atsakovai, statydami monolitines sienas, langų ir durų angas padarė nelygias, tačiau tai nėra pagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai reiškia reikalavimą ir dėl defektų šalinimo darbų dėl sienų ir angokraščių nelygumo, todėl padarė išvadą, jog ieškovai neįrodė defektų šalinimo išlaidų pagrįstumo dėl 4 840 Eur, sumokėtų UAB „Aliuminio konstrukcijos“.
21. Ieškovai reiškė reikalavimą ir dėl A. P. sumokėtų 3 000 Eur, kurie buvo skirti apmokėti už hidroizoliacijos darbus. Šiam asmeniui ieškovai sumokėjo 5 040,70 Eur už dalį defektų šalinimo darbų, susijusių su sienų ir angokraščių nelygumų tvarkymu. Tokie defektai buvo užfiksuoti vertinimo akte ir šiuos darbus atliko būtent atsakovė pagal Sutartį Nr. 2, todėl teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl 8 040,70 Eur (3 000 + 5 040,70) defektų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovai S. K. ir M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį dėl 21 368,29 Eur žalos už klojinių nuomą iš atsakovės UAB „Artaudra“ ir 57 596 Eur defektų šalinimo išlaidų iš atsakovės UAB „Artaudra“ ir atsakovo V. G. atlyginimo ir priimti naują spendimą: 1) priteisti lygiomis dalimis ieškovams iš atsakovo V. G. 45 945,69 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti ieškovams iš atsakovės UAB „Artaudra“ 33 018,60 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų procesines palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismo padaryta išvada, kad pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė nebuvo įsipareigojusi nuomoti ar apmokėti klojinių nuomą, nėra svarbi ginčo išsprendimui, nes ieškovai kildina žalą ne iš Sutarties Nr. 2 pažeidimo (išskyrus termino atlikti darbus pažeidimą), o iš delikto. Jei atsakovė būtų laiku įvykdžiusi įsipareigojimus pagal sutartį Nr. 2, ieškovai būtų grąžinę klojinius nuomotojui ir jiems nereiktų mokėti nuomos mokesčio už praleistą terminą.
22.2. Ieškovai neginčija teismo išvados dėl sienų pribetonavimo 12 000 Eur + PVM, tačiau yra įsitikinę, kad likusioje dalyje, tai dėl 57 596 Eur, UAB „Iredus“ 2023 m. vasario 15 d. pažymoje nurodyti darbai ir jų kiekiai iš esmės sutampa su eksperto D. K. 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo akte, 2022 m. kovo 28 d. vertinimo akto papildyme nurodytais darbais. UAB „Iredus“ atlikti darbai buvo būtini, jie susieti su eksperto D. K. nurodytais darbais, jie buvo atlikti ir už juos ieškovai sumokėjo UAB „Iredus“. Tai, kad pažymoje nurodyti darbai apibūdinti kiek kitaip, nei akto papildyme, neleidžia daryti išvados, jog tai buvo visai kiti darbai, nesusiję su defektų šalinimu, juo labiau kad UAB „Iredus“ atliktų darbų kaina yra artima akto papildyme nurodytai kainai, todėl pažymoje nurodytus darbus reikia vertinti kompleksiškai su kitais byloje esančiais specialistų dokumentais, kuriais buvo nustatyti defektai.
22.3. Atsakovas atliko daugumos sienų armatūros tvirtinimo darbus bei dalį betonavimo darbų. Ieškovė yra užfiksavusi atsakovo atliktus darbus jų perdavimo metu, fotonuotraukos pateiktos teismui. Visus šiuos darbus netinkamai atliko atsakovas, todėl ieškovai pagrįstai reikalavo žalos atlyginimo ir iš jo, skaičiuodami, kad jis atliko 70 procentų visų darbų, todėl turi atlyginti ir 70 procentų padarytos žalos. Būdami ne specialistai, ieškovai darbų priėmimo iš atsakovo metu negalėjo žinoti, kad armatūros tvirtinimo darbai atlikti netinkamai, kad vėliau jie bus per arti sienos krašto, jog reiks atlikti angokraščių lyginimo darbus ir sienų stiprinimo darbus. Tai jiems tapo aišku tik tada, kai tai nustatė specialistai, turintys specialių žinių, todėl ėmė reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo. Šios aplinkybės paaiškėjo vėliau, nei buvo priimti darbai.
23. Atsakovė UAB „Artaudra“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų nurodžiusi ieškovei ar būtų davusi kokius nors nurodymus dėl klojinių kiekio ar jų nuomos terminų. Jokių sutartinių įsipareigojimų atsakovė nebuvo prisiėmusi. Be to, ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės kaltų neteisėtų veiksmų klojiniai buvo sugadinti. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad būtent atsakovė sugadino klojinius. Ieškovė tik nurodo tikėtiną prielaidą, kad klojiniai galėjo būti sugadinti atsakovės, tačiau tokiu pagrindu taikyti civilinę deliktinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu nėra teisinio pagrindo. Poreikio nuomoti klojinius namo perdangai, dar nepastačius namo sienų, nebuvo, todėl atsakovė neprivalo padengti ieškovų patirtų išlaidų už klojinių namo perdangai nuomą.
23.2. Nei 2021 m. gruodžio 23 d. statybos darbų sutartyje, sudarytoje ieškovės su UAB „Iredus“, nei 2022 m. balandžio 25 d. darbų perdavimo akte, nei UAB „Iredus“ pateiktose sąskaitose faktūrose nėra nurodomi konkretūs minėtos bendrovės atlikti darbai, jų kiekis bei detalūs įkainiai. Vien tai, kad ieškovė nusprendė pakeisti kažkurias monolitines sienas ir jas daryti iš silikatinių blokelių, nereiškia, kad atsakovė turi už tai ieškovei sumokėti. Be to, nėra aiškūs ir pažymoje nurodyti darbų kiekiai. Nurodoma sienų ardymo darbų kaina (15 750 Eur) yra neprotinga lyginant ją tiek su eksperto D. K. parengta sąmata, kurioje dirbtinai užaukštintos kainos, ir darbai įvertini 3 749,17 Eur, tiek ir su specialisto M. L. paskaičiuotais darbų įkainiais (3 530,49 Eur), kuriuos į bylą pateikė atsakovas V. G.. Iš D. K. 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo akto turinio matyti, kad buvo pamatuotas vienas lango angokraščio atstumas. Jokių duomenų apie kitus angokraščius ir jų nelygumus išvadoje nėra. Nežiūrint į tai, ieškovė teigia, kad UAB „Aliuminio konstrukcijos“ sumokėjo 4 840 Eur antkainį už tariamus angokraščių nelygumo šalinimus, tai reiškia, jog minėta bendrovė, montuodama langus, duris ir stoglangius, nelygius angokraščius išlygino ir sumontavo langus, duris ir stoglangius. Ir už tai jai buvo sumokėta 4 840 Eur. Be to, ieškovė, nurodė, kad už tuos pačius darbus (defektų šalinimo darbus, susijusius su angokraščių nelygumu), A. P. sumokėjo papildomai 560,70 Eur.
24. Atsakovė UAB „Artaudra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės buvo priteista 18 279,50 Eur permoka, 8 040,70 Eur defektų šalinimo išlaidos, 790 Eur žyminis mokestis ir 351,50 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis ieškovams, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas nepasisakė, o ieškovai nutylėjo faktą, kad didžioji dalis klojinių buvo gaminama pas atsakovę ir šalių susitarimu minėti klojinių gamybos darbai buvo įtraukti į galutinę darbų kainą. Dėl klojinių gamybos buvo vėluojama atlikti darbus ir ši aplinkybė ieškovams buvo žinoma. Perdangai klojiniai taip pat buvo sumontuoti ir šių darbų kaina nebuvo apskaičiuota ir įtraukta į bendrą darbų kainą. Be to, perdangos klojinių nebuvo būtinybės demontuoti, nes perdangos klojiniai netrukdė darbų užbaigimui ar tariamų defektų šalinimui.
24.2. Viela buvo nupirkta, atvežta į objektą ir didžioji jos dalis buvo panaudota montuojant perdangą bei rišant armatūrą. Tai matyti ir iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų, be to, ieškovai nereiškė jokių pretenzijų atsakovei. Atsakovės atstovas, duodamas paaiškinimus teisme, paaiškino, kad armatūros likutį, sumontavus klojinius perdangai, gali grąžinti ieškovams.
24.3. Sutartyje nebuvo numatyta ieškovų teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, o kitomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis tesės normomis ieškovai, reikšdami ieškinį, nesinaudojo. Ieškovai niekada nesikreipė į atsakovę su reikalavimui pašalinti trūkumus. Be to, trūkumai turi būti esminiai ir nepašalinami, o tokios aplinkybės nėra konstatuotos ieškovų pateiktame vertinimo akte. Apie hidroizoliacijos trūkumus atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį. Horizontalios hidroizoliacijos įrengimas injektuojant skiedinį, projekte nebuvo numatytas, todėl nesuprantama, kodėl tai yra atsakovės darbo trūkumas.
25. Ieškovai S. K. ir M. K. atsiliepimu į atsakovės UAB „Artaudra“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl turėjo numatyti visas atliktinų darbų ypatybes, o jei sutarties vykdymo metu iškiltų aplinkybės, apie kurias atsakovė nežinojo ir negalėjo numanyti – turėjo teisę kreiptis į ieškovus dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovės atstovai neteigė, kad atlieka papildomus darbus, už kuriuos jiems privalu papildomai sumokėti. Tokių aplinkybių atsakovė net neįrodinėjo teisme, o apie tai pareiškė tik apeliaciniame skunde.
25.2. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų – antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei V. B. statinio apžiūros akto, klojiniai nėra sumontuoti, t. y. jie buvo sumontuoti tik iš dalies, o vėliau juos teko išmontuoti, kad būtų galima pašalinti defektus, netinkamai atlikus darbus, apie tai nurodė ir specialistas D. K..
25.3. Teismas teisingai apskaičiavo permoką atsakovei. Tai ieškovai nurodė ir ieškinyje, kuriame rėmėsi projekte nurodytu betono kiekiu bei ankstesnio rangovo atliktų darbų kiekiu, nes jis atliko tik 70 procentų sienų betonavimo darbų.
25.4. Sutartyje nebuvo sutarta, kad ieškovai turi apmokėti už klojinių gamybą ar kitas sudėtines rangos darbų dalis (pavyzdžiui, transportavimą, medžiagų saugojimą ir panašiai). Šalys sutarė bendrą darbų kainą – likusių sienų ir perdangos įrengimą, todėl ir turėjo sumokėti už faktiškai atliktus darbus, o ne už jų sudedamąsias dalis. Atsakovė net neįvardina, kiek kainavo klojinių gamyba ar armatūros rišimas, to neteigė ir nereikalavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl teismas, nesant tokių atsakovės reikalavimų, minėtų sumų neįskaitė.
25.5. Atsakovė turėjo atlikti darbus pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus, reikalavimus, taip pat remdamasis projektu, kuris buvo jai pateiktas. Kartu su ieškiniu buvo pateikta viena iš projekto dalių, Techninio projekto specifikacija, kurios 57 puslapyje nurodomi reikalavimai hidroizoliacijai, o 97 puslapyje yra nurodytas mazgo brėžinys, kuriame pažymėta ir hidroizoliacija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
27. Apeliaciniu skundu ieškovai S. K. ir M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 21 368,29 Eur žalos už klojinių nuomą iš atsakovės UAB „Artaudra“ ir 57 596 Eur defektų šalinimo išlaidų iš atsakovės UAB „Artaudra“ bei atsakovo V. G. atlyginimo, ir priimti naują spendimą: priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo V. G. 45 945,69 Eur žalos atlyginimą; priteisti ieškovams iš atsakovės UAB „Artaudra“ 33 018,60 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė UAB „Artaudra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš jos buvo priteista 18 279,50 Eur permoka, 8 040,70 Eur defektų šalinimo išlaidos, 790 Eur žyminis mokestis ir 351,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas V. G., iš kurio priteista 26 834,85 Eur permoka ir dalis bylinėjimosi išlaidų, apeliacinio skundo nepateikė. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl permokos, defektų šalinimo išlaidų bei klojinių nuomos išlaidų iš atsakovės UAB „Artaudra“ priteisimo.
Dėl permokos iš atsakovės UAB „Artaudra“ priteisimo
28. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės UAB „Artaudra“ priteisė 18 279,50 Eur permoką. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog klojinių gamybos darbai buvo įtraukti į darbų kainą.
29. Priešingai nei teigia atsakovė, į kainų vertes buvo paskaičiuota ir įtraukta namo perdangos klojinių montavimo ir armatūros rišimo darbų kaina, o taip pat ir sienos klojinių gamybos darbų kaina. Pagal 2021 m. gegužės 14 d. rangos sutartį atsakovė UAB „Artaudra“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo sienų ir pirmojo aukšto perdangos betonavimo, klojinių pastatymo, armatūros ir virinimo darbus (1.1 papunktis). Sutartyje minėti darbai nėra išskaidyti pagal konkretaus darbo (etapo) atlikimą, t. y. sutartyje nustatyta tik bendra darbų kaina – 22 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atliktų darbų rezultatas ir yra vertinamas pagal galutinį rezultatą – išbetonuotų sienų ir perdangos kiekį. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų minėtus darbus išskaidyti ir nustatyti jų atskiras vertes (CPK 178 straipsnis).
30. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė turėjo atlikti 30 procentų sienų betonavimo darbų ir monolitinę pertvarą už bendrą 22 500 Eur kainą. Projekto 88 lape lentelėje „Monolitinio g / b sienų betono kiekių žiniaraštis“ yra pateikti sienų betono kiekiai – iš viso 104,87 kubiniai metrai. Šalys yra užfiksavusios, kad atsakovas V. G. padarė 70 procentų sienų betonavimo darbų, t. y. 73,41 kubinius metrus (104,87 x 70 / 100), todėl atsakovė turėjo atlikti likusį darbų kiekį, t. y. yra 31,46 kubinius metrus (104,87 – 73,41). Projekto 94 lape lentelėje „G / b denginio betono kiekių žiniaraštis“ yra pateikti gelžbetonio perdangos (įskaitant siją) betono kiekis, iš viso 144,39 kubiniai metrai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo, kad atsakovė įsipareigojo už 22 500 Eur atlikti 175,85 kubinių metrų betonavimo darbų (31,46 kubinius metrus sienų ir 144,39 kubinius metrus perdangos), kurių vienas kubinis metras darbų kainavo 127,95 Eur (22 500 / 175,85). Kaip nustatė ekspertas D. K., iš viso buvo atlikta 98,58 kubiniai metrai sienų betonavimo darbų, o perdangos darbai nebuvo atlikti. Kadangi atsakovas V. G. atliko 73,41 kubinius metus sienų betonavimo darbų, todėl atsakovė tokių darbų atliko 25,17 kubinio metro (98,58 – 73,41). Tokiu būdu ieškovams kilo pareiga sumokėti už šiuos darbus 3 220,50 Eur (127,95 x 25,17). Kadangi ieškovai atsakovei sumokėjo 19 500 Eur, laikytina, kad ieškovai permokėjo 16 279,50 Eur (19 500 – 3 220,50).
31. Atsakovė UAB „Artaudra“ apeliaciniame skunde nurodo, kad nustatyta kubinio metro darbų kaina 127,95 Eur yra daugiau nei dešimt kartų mažesnė nei prie ieškinio pridėtų atliktų darbų aktuose bei pažymoje nurodyta 1 660 Eur kaina už lenktų sienų betonavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys, sudarydamos sutartį, yra laisvos susitarti (CK 6.156 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas atsakovės atliktų darbų vertę nustatė vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, įskaitant ir ieškovų su atsakove sudarytą rangos darbų sutartį, kurioje aptarta darbų apimtis bei kaina. Tai, kad ieškovams tretieji asmenys tuos pačius darbus atliko už didesnę kainą, nesudaro pagrindo nesivadovauti minėta ieškovų ir atsakovės rangos sutartimi. Apeliaciniame skunde atsakovė nepateikia argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės faktiškai atliktų darbų apskaičiavimo metodas yra neteisingas, o tik deklaratyviai nurodo, jog į kainų vertes nebuvo įskaičiuota ir įtraukta namo perdangos klojinių montavimo ir armatūros rišimo darbų kaina.
32. Atsakovė taip pat teigia, kad betonuojant namo sienas, darbų pabaigoje, atsakovės darbuotojai buvo sumontavę klojinius namo perdangai betonuoti bei surišę armatūrą, tačiau ieškovei nutraukus sutartį, juos demontavo. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 178 straipsnyje, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad jos darbuotojai buvo sumontavę klojinius namo perdangai betonuoti bei surišę armatūrą, tačiau ieškovei nutraukus sutartį, juos demontavo. Kita vertus, kaip jau nustatyta, atsakovės faktiškai atlikti darbai šiuo atveju buvo skaičiuojami pagal sienų ir perdangos išbetonavimo kiekį, todėl sumontuoti ar nesumontuoti klojinai, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi.
33. Be kita ko, atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi priteisti 2 000 Eur, kurie buvo sumokėti atsakovei už armatūros rišimo vielą. Atsakovė teigia, kad viela į objektą buvo atvežta ir didžioji jos dalis buvo panaudota rišant armatūrą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą bei byloje esančią medžiagą, nustatė, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys 2 000 Eur sumokėjimą atsakovei, mokėjimo pavedime nurodant „Armatūros rišimo vielai ir rišikliams“, tačiau, vadovaujantis pirmiau minėta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, nusprendžia, jog ieškovai neįrodė, kad viela objekte nebuvo naudojama, ir susiklostė ydinga situacija, kai atsakovė turėjo paneigti ieškovų iškeltas abejones. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad armatūra kai kuriose vietose buvo surišta, o tam tikros sienos atsakovės vis tik išbetonuotos, todėl akivaizdu, jog viela armatūrai surišti buvo naudojama objekte, nes vielos armatūrai rišti naudojimas yra sienų ir perdangos betonavimo proceso sudėtinė dalis. Be kita ko, ieškovo M. K. 2022 m. vasario 22 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovui A. L., kuriame reiškiama kritika dėl atliktų darbų, ieškovas nurodo „<...>Tavo deivis <...> taip armatura risa?<...>“. Toks ieškovo teiginys taip pat suponuoją išvadą, kad armatūra buvo rišama, todėl tai leidžia daryti išvadą, jog viela armatūrai rišti vis tik buvo naudojama. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad iki rangos sutarties nutraukimo su ieškove dienos, atsakovė armatūros rišimui būtų naudojusi kitą vielą, už kurią būtų nesumokėjusi atsakovei.
34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovei permokėtos sumos priteisimo, tinkamai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovės atliktų darbų vertę, tačiau netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vielos armatūrai rišti panaudojimu, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovams iš atsakovės UAB „Artaudra“ priteista 18 279,50 Eur permoka, yra pakeičiama, sumažinant priteistą sumą iki 16 279,50 Eur.
Dėl defektų šalinimo išlaidų
35. Tiek ieškovai, tiek atsakovė UAB „Artaudra“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žalos atlyginimo. Ieškovai laiko, kad žala turėjo būti priteista ne tik iš atsakovės UAB „Artaudra“, bet ir atsakovo V. G., ir visa apimti (45 945,69 Eur iš atsakovo V. G., 33 018,60 Eur iš atsakovės UAB „Artaudra“), o atsakovė UAB „Artaudra“ apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad iš jos priteistas 8 040,70 Eur žalos atlyginimas buvo priteistas nepagrįstai.
36. Pirmiausia atsakovė UAB „Artaudra“ nurodo, kad ieškovai pasirinkimo netinkamą teisių gynimo būdą. Atsakovės teigimu, rangos sutartyje nebuvo numatyta ieškovų teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, o kitomis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis tesės normomis ieškovai, reikšdami ieškinį, nesinaudojo. Ieškovai niekada nesikreipė į atsakovę su reikalavimu pašalinti darbų trūkumus.
37. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pavyzdžiui, CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pavyzdžiui, CK 6.665 straipsnyje) teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, nustato, kad jei darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 45 ir 46 punktai).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl dėl sutartinės atsakovų atsakomybės taikymo turi būti sprendžiama pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, įtvirtintas CK 6.245–6.262 straipsniuose, suponuojančias pareigą nustatyti būtiną atsakomybės taikymui sąlygų visetą bei atsižvelgti į kitas prievolės fakto ir dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, prašantis nuostolių atlyginimo, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą šiuo atveju privalo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys.
39. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad darbų trūkumai turi būti esminiai ir nepašalinami, o tokios aplinkybės nėra konstatuotos ieškovų pateiktame vertinimo akte. Teigia, kad apie hidroizoliacijos trūkumus atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį. Horizontalios hidroizoliacijos įrengimas injektuojant skiedinį, projekte iš vis nebuvo numatytas, todėl atsakovei nesuprantama, kodėl tai yra atsakovės darbo trūkumas.
40. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams iš atsakovės UAB „Artaudra“ 8 040,70 Eur žalos atlyginimą už angokraščių, monolitinių sienų nelygumų išlyginimą ir hidroizoliacijos darbus, nurodė, kad defektai buvo užfiksuoti vertinimo akte ir šiuos darbus atliko būtent atsakovė UAB „Artaudra“. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą nustatė, kad vertinimo akte iš tiesų yra nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad viso pamato perimetru (3.2 pav.) nėra įrengta horizontali hidroizoliacija, skirianti pamatus ir monolitinę sieną, kaip tai yra numatyta darbo projekto projektinėje dokumentacijoje (COKOLIO MAZGAS CM-2). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad horizontaliąją hidroizoliaciją ji būtų įrengusi. Nors yra įvairių hidroizoliacijos metodų, svarbiausia, kad šiuo atveju apskritai nebuvo atlikti jokie hidroizoliacijos darbai, t. y. atsakovė šios aplinkybės neįrodė ir nepaneigė vertinimo akte padarytos išvados. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovams 3 000 Eur, kuriuos ieškovai sumokėjo A. P. už hidroizoliacijos darbus.
41. Dėl ieškovams priteistų 5 040,70 Eur nepagrįstumo už angokraščių, monolitinių sienų nelygumų išlyginimą, atsakovė UAB „Artaudra“ apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad šis defektas taip pat buvo užfiksuotas vertinimo akte ir šį darbą atliko būtent atsakovė, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovams iš atsakovės UAB „Artaudra“ priteistas 5 040,70 Eur žalos atlyginimas.
42. Ieškovai apeliaciniame skunde pirmiausia nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas žalos atlyginimą priteisti iš abiejų atsakovų. Ieškovų teigimu, atsakovas V. G. atliko daugumos sienų armatūros įrengimo darbus bei dalį betonavimo darbų. Ieškovai yra užfiksavę atsakovo atliktus darbus jų perdavimo metu, fotonuotraukos pateiktos kaip ieškinio priedas.
43. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė S. K. ir atsakovas V. G. rangos sutartį nutraukė bendru sutarimu. 2021 m. gegužės 10 d. susitarime dėl rangos sutarties nutraukimo nurodyta, kad atsakovas perduoda atliktą darbą, o užsakovė (ieškovė) pretenzijų neturi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys darbų perdavimo metu objektą fotografavo, raštu aptarė atliktus darbus. Pažymėtina, kad raštas pasirašytas ne tik ieškovės su atsakovu, tačiau ir ieškovo M. K., ieškovo motinos I. K. ir atsakovės UAB „Artaudra“ atstovo A. L. bei darbuotojo D. S.. Ieškovai neįrodė, kad trūkumai buvo tokie, kurie negalėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu net ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovai neturi specialių žinių (nors liudytoja I. K. (ieškovo motina), turinti inžinerinį išsilavinimą (apšildymo srityje) paaiškino, kad betarpiškai dalyvavo gyvenamojo namo statybose, be to, elektroninius laiškus su nustatytais trūkumais siuntė būtent ji). Ypač, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad netinkamos kokybės darbai nustatyti praėjus beveik dviem mėnesiams po sutarties nutraukimo, kai darbus toliau tęsė atsakovė UAB „Artaudra“ (I. G. 2021 m. liepos 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), o D. K. vertinimo akte netinkama darbų kokybė iš esmės siejama tik su monolitinių sienų įrengimu. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje trūksta įrodymų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad atsakovas V. G. atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovams kilo žala. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
44. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas jų reikalavimas atlyginti 70 116 Eur žalą, kuri susidarė darbus atlikus UAB „Iredus“. Ieškovai teigia, kad įrodė, jog atsakovė UAB „Artaudra“ yra atsakinga už jos atliktų statybos rangos darbų trūkumų ištaisymą, todėl privalo atlyginti ieškovei šių trūkumų šalinimo, pasitelkus ir UAB „Iredus“, išlaidas.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
46. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad visų UAB „Iredus“ atliktų defektų šalinimo darbų nėra galimybės priskirti būtent defektų šalinimui, nes nei 2021 m. gruodžio 23 d. statybos darbų sutartyje, sudarytoje su UAB „Iredus“, nei 2022 m. balandžio 25 d. darbų perdavimo akte, nei UAB „Iredus“ pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodomi konkretūs minėtos bendrovės atlikti darbai, jų kiekis bei detalūs įkainiai. Minėtuose dokumentuose deklaratyviai įvardijamų darbų pavadinimų: „sienų demontavimas ir atstatymas“, „sienų pribetonavimas iki perdangos lygio“ ir „sienų stiprinimas ir papildomas armavimas“ nėra galimybės susieti su eksperto D. K. 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo akte, 2022 m. kovo 28 d. vertinimo akto papildyme, konstruktoriaus V. B. skaičiavimo ataskaitoje bei 2022 m. kovo 21 d. skaičiavimo ataskaitoje nurodomais darbų trūkumų pašalinimui reikiamais atlikti darbais.
47. Pažymėtina, kad ieškovai, nesutikdami su teismo išvadomis, apeliaciniame skunde pripažįsta, jog dalis darbų (sienų pribetonavimas, kuris ieškinyje buvo įvertintas14 520 Eur) nėra atsakovės darbų defektų šalinimo pasekmė. Ši aplinkybė tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovų pareikšti reikalavimai byloje dubliuojasi – jie reiškia reikalavimą ne tik dėl permokos (už apmokėtus, tačiau neatliktus darbus) grąžinimo, bet ir dėl neatliktų darbų apmokėjimo, kuriuos vertina kaip neva patirtą žalą.
48. Apeliaciniame skunde ieškovai laikosi pozicijos, kad kitoje dalyje, t. y. dėl 57 596 Eur, UAB „Iredus“ 2023 m. vasario 15 d. pažymoje nurodyti darbai ir jų kiekis iš esmės sutampa su eksperto D. K. 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo akte bei 2022 m. kovo 28 d. vertinimo akto papildyme nurodytais darbais. Nors ieškovai skunde pateikia neva UAB „Iredus“ pažymoje nurodytus darbus atitinkančius eksperto aktą bei jo papildymą, tačiau iš pateiktų darbų darytina ta pati išvada, kad jų neįmanoma susieti su atsakovės darbų defektais. Tokie darbai kaip „angokraščių betonavimas“ , „lenktų sienų betonavimas“, „silikatinių blokelių mūras“, „lenktų sienų klojinių įrengimas“, „sienų ardymas pneumo plaktukais“, „armatūros įgręžimas ir įklijavimas visų sienų perimetru“, „sienų ties angokraščiais papildomas armavimas, armatūrą įgręžiant ir įklijuojant“ gali būti ir tolimesni statybos darbai, kurie, kaip žinia, atsakovės UAB „Artaudra“ nebuvo užbaigti ieškovams nutraukus sutartį. Nagrinėjamoje byloje buvo konstatuota, kad atsakovė įsipareigojo atlikti 175,85 kubinius metrus betonavimo darbų (31,46 kubinį metrą sienų ir 144,39 kubinius metrus perdangos), tačiau tokių darbų atliko 25,17 kubinius metrus, todėl akivaizdu, jog likusiems betonavimo darbams turėjo būti pasitelktas kitas asmuo. Taigi, nesant galimybės nustatyti, kad UAB „Iredus“ atlikti rangos darbai visa nurodoma apimtimi (ar iš dalies) buvo vykdomi siekiant pašalinti atsakovės atliktų darbų trūkumus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai šių duomenų nevertino, kaip įrodančių ieškovų patirtus nuostolius, šalinant atsakovės atliktų darbų defektus.
49. Ieškovai taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ginčo išsprendimui nėra svarbi aplinkybė, jog atsakovė UAB „Artaudra“ nebuvo įsipareigojusi nuomoti ar apmokėti klojinių nuomą, nes ieškovai žalą kildina ne iš rangos sutarties pažeidimo (išskyrus termino atlikti darbus pažeidimą), o iš delikto. Ieškovai teigia, kad klojiniai buvo užsakyti tokie, kurių reikėjo gyvenamojo namo statybai, jų kiekį apskaičiavo nuomotojas UAB „Doka Lietuva“, jais ir naudojosi atsakovė. Jei atsakovė būtų laiku įvykdžiusi įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovai būtų grąžinę klojinius nuomotojui ir jiems nebūtų reikėję mokėti nuomos mokesčio už praleistą klojinių nuomos terminą.
50. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, galima daryti išvadą, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. Pagal šią normą nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005).
51. Vertinant priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų išlaidų klojinių nuomai, darytina išvada, kad ieškovų nurodomi nuostoliai priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolę nuo to, kaip atsakovė UAB „Artaudra“ vykdė rangos sutartį. Pagal 2021 m. gegužės 14 d. rangos sutartį su atsakove, ši įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo sienų ir pirmojo aukšto perdangos betonavimo, klojinių pastatymo, armatūros rišimo ir virinimo darbus. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės ir ieškovės sudarytoje sutartyje atsakovė nebuvo įsipareigojusi išsinuomoti klojinius ar apmokėti jų nuomą – sutartyje klojinių kilmė apskritai nėra aptariama. Tai reiškia, kad atsakovė nėra atsakinga, iš kur ir kokiais būdais ieškovė gavo minimus klojinius, reikalingus betonavimo darbų atlikimui.
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, ir teisingai nusprendė dėl atsakovei UAB „Artaudra“ taikomos civilinės atsakomybės apimties. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
53. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovų įstatymuose nustatyto dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už terminą iki teismo sprendimo įvykdymo.
54. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
55. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nebuvo pareiškę reikalavimo priteisti iš atsakovų procesines palūkanas. Atsižvelgdama į draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, teisėjų kolegiją tokio ieškovų apeliacinio skundo reikalavimo nepriima.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog atsakovė UAB „Artaudra“ atliko mažesnę rangos darbų dalį, nei jai buvo sumokėta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams iš atsakovės priteisė permoką už neatliktus darbus, tačiau netinkamai įvertino įrodymus dėl atsakovės vykdyto medžiagų (vielos armatūrai rišti) pristatymo ir panaudojimo objekte. Taip pat teismas tinkamai įvertino atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas dėl išlaidų, kurias ieškovai patyrė, pasitelkdami trečiuosius asmenius.
57. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams iš atsakovės UAB „Artaudra“ priteistinos permokos dydį, netinkamai įvertino kai kurias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei ieškovų reikalavimus, pagrindžiančius įrodymus, sprendimas dėl ieškovams priteistinos permokos dydžio iš dalies pakeičiamas, sumažinant šį dydį iki 16 279,50 Eur.
58. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (išskyrus bylinėjimosi išlaidas, kurios perskirstomos), nes apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar pakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
59. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria sumažinamas ieškovams iš atsakovės priteisiamos permokos dydis, atitinkamai pakeičiamas ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Sumažinus ieškovams iš atsakovės UAB „Artaudra“ priteisiamą permokos dydį, ieškovų tenkintų reikalavimų atsakovės atžvilgiu dydis sudaro 35 procentus (24 320,20 x 100 / 69 514,94).
60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ieškovai sumokėjo 2 155 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (2021 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIG-210449); 300 Eur už geodezines paslaugas (2022 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija TR Nr. 0000055); 500 Eur už specialisto D. K. atliktą vertinimo aktą (2021 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija SEC Nr. 176); 200 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį atsakovams (2022 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BIG-220291 ir 2022 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr.: BIG-220307); 700 Eur už advokato teisinę pagalbą, surašant ieškinį (2022 m. kovo 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 747). Atsakovė UAB „Artaudra“ už teisinę pagalbą sumokėjo 4 800 Eur.
61. Tenkinus ieškovų 35 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovės UAB „Artaudra“ ieškovams priteisiama po 365 Eur žyminio mokesčio (24 320,20 x 3 proc. / 2) ir 323,75 Eur (1 850 / 2 x 35 proc.) kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98, 88 straipsniai). Atmetus 65 procentus ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu, atsakovei UAB „Artaudra“ iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama po 1 560 Eur (4 800 x 65 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis). Įskaičius šalims priteisiamų išlaidų dydį, atsakovei UAB „Artaudra“ iš ieškovų priteisiama po 871,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
62. Pašto išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 49,29 Eur, kurios paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Tokiu būdu iš ieškovų proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisiama po 16,51 Eur (49,29 x 67 proc. / 2) pašto išlaidų valstybei, o iš atsakovų priteisiama po 8,14 Eur (49,29 - 33,02 / 2) pašto išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
63. Nagrinėjamu atveju ieškovų apeliacinis skundas atmestas visa apimti, o atsakovės UAB „Artaudra“ apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 8 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (2 000 x 100 / 26 320,20). Nė viena iš byloje dalyvaujančių šalių nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
64. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestas, ieškovams nepriteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė UAB „Artaudra“ už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 593 Eur žyminį mokestį, todėl atsakovei iš ieškovų priteisiama po 24 Eur (593 x 8 proc. / 2) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį dėl ieškovams S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artaudra“, juridinio asmens kodas 305626064, priteistos 18 279,50 Eur permokos, sumažinant priteisiamos permokos dydį iki 16 279,50 Eur (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 50 centų).
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artaudra“, juridinio asmens kodas 305626064, iš ieškovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 871,25 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 16,51 Eur (šešiolika eurų ir 51 centą) pašto išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artaudra“, juridinio asmens kodas 305626064, po 8,14 Eur (aštuonis eurus ir 14 centų) pašto išlaidų“.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artaudra“, juridinio asmens kodas 305626064, iš ieškovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Antanas Rudzinskas