Baudžiamosios bylos Nr. 1A-409-317/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50813-2015-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.3.1; 2.4.6.3.1; 2.4.7.

K A U N O A P Y G A R D O S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei,

nuteistajai K. S. ir jos gynėjai advokatei V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteista už tai 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę nuspręsta sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 6 MGL dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir nustatant K. S. galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto ir 6 MGL dydžio, kas sudaro 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių Eur 96 ct), baudą. Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pirmosios instancijos teismas iki arešto bausmės vykdymo pradžios paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. K. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2015 metų rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,435 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo bute (duomenys neskelbtini), kol 2015 m. rugsėjo 10 d. nuo 16.05 val. iki 18.10 val. kratos metu minėtame bute šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Prokurorė apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu K. S. paskirtų bausmių – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei 6 MGL baudos – pridėti visą nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę – 20 parų arešto, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę ir 6 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Prokurorė likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
1. Skunde nurodoma, kad nusikalstama veika, dėl kurios skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista K. S., padaryta 2015 m. rugsėjo mėn., t. y. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu. Tačiau apylinkės teismas nesubendrino paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, nurodydamas, kad „Liteko“ sistemos duomenimis, K. S. pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį paskirto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs 2016 m. sausio 11 d. Taigi nauju nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta tik su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bauda. Vis dėlto, anot apeliantės, naujo nusikaltimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo metu sukelia probuojamajam teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų. Todėl toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio taisykles. Vadinasi, apylinkės teismas, teisingai kvalifikavęs K. S. nusikalstamą veiką, už šią veiką paskyręs 30 parų arešto bausmę bei sumažinęs šią bausmę 1/3, netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas, kas lėmė neteisingai paskirtą galutinę bausmę. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
4. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 64 straipsnio nuostatų taikymo

5. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
6. Šioje byloje nustatyta, kad K. S. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį paskirta 6 MGL dydžio bauda ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 6 MGL dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų bei paskiriant 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, išdirbant šiuos darbus per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. sausio 9 d. Naują nusikalstamą veiką, dėl kurios K. S. nuteista skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, ji padarė 2015 m. rugsėjo mėn., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
7. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmių bendrinimui pagal BK 64 straipsnio taisykles svarbu ne naujo nuosprendžio priėmimo laikas, o tai, kada buvo padaryta nauja nusikalstama veika – ar ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar jam pasibaigus. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su visa neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. O atsižvelgiant į tai, kad neatlikta bausmės dalis asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, laikoma visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino tik su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda. Taigi apylinkės teismas, paskirdamas K. S. subendrintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto ir 6 MGL dydžio, kas sudaro 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct), baudą – aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 1 dalį, kas lėmė ir neteisingos bausmės paskyrimą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ištaisant padarytą klaidą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

8. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
9. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistoji K. S. atitinka ne tik formaliuosius BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet taip pat yra pagrindas manyti, kad jos resocializacija už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris leidžia tikėtis BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
10. Svarstant BK 75 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymą, atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė naują nesunkų analogišką nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o baudžiamasis įstatymas nereikalauja bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Paprastai, teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).
11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad K. S. nuteista už nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo metu, turint du neišnykusius teistumus už nesunkių nusikaltimų padarymą. Kita vertus, be minėtų, nuteistąją neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad K. S. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, ką pirmosios instancijos teismas įvertino kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad nors šis nusikaltimas buvo padarytas bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau per ankstesniu teismo nuosprendžiu nustatytą vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuteistoji, sprendžiant iš bylos duomenų, laikėsi jai nustatytų probacijos sąlygų. Byloje nustatyta ir teigiamų nuteistosios savybių, kurios gali padėti siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų: turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 22), viena augina 15 metų amžiaus sūnų (b. l. 22, 71), nuo 2015 m. gruodžio 10 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą (b. l. 73). Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus K. S. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jos teigiamiems socialiniams ryšiams – ji bus priversta ne tik nutraukti savo individualią veiklą, bet ir neteks galimybės rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Be to, atsižvelgtina ir į nuteistosios gyvenimo negandas: nors jai šiuo metu yra 35 metai, tačiau ji jau yra netekusi trijų pačių artimiausių žmonių – prieš 8 metus mirė jos motina ir vos trejų sulaukusi dukra, prieš ketverius metus mirė jos sutuoktinis (b. l. 22).
12. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, nuteistoji, susidūrusi su realia laisvės atėmimo bausmės taikymo jai galimybe, padarys išvadas dėl savo elgesio ir ateityje laikysis įstatymų bei nebenusikals. Įvertinus K. S. pastangas keisti savo gyvenimo būdą, jos socialinius ryšius, spręstina, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios padaryta veika yra susijusi su disponavimu psichotropine medžiaga, atidėjus bausmės vykdymą K. S. skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose: tęsti darbą, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įpareigojimai ribos nuteistosios elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, bausmės vykdymo vietos ir pradžios bei kardomosios priemonės taikymo pabaigos nustatymo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirtą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 6 (šešių) MGL dydžio, kas sudaro 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct), bauda, bei skirti K. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų ir 6 (šešių) MGL dydžio, kas sudaro 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct), baudą.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktus, K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant jai pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.