Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-21][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-53-527-2019].docx
Bylos nr.: 1-53-527/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-53-527/2019

Teismo proceso Nr. 1-01-1-09430-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6; 1.2.4.6.1

(S)

 

VYTIS 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. sausio 17 d.

Jonava

 

 

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei A. K., kaltinamajam E. S. ir jo gynėjui advokatui Tomui L. P., nukentėjusiojo S. P. atstovui advokatui S. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-09430-16, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vadybininku, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė; nuo 2018 m. sausio 22 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.


Teismas

 

n u s t a t ė:

 

E. S. 2016 m. vasario 18 d. apie 18.30 val., būdamas autoserviso patalpose, esančiose garažų bendrijoje „Rimkai“ Virbalų g. 21, Jonavoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju S. P. metu, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam S. P. į veidą ir vieną smūgį į ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. P. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, siekiantį nosies šaknies sritį, smulkų odos nubrozdinimą kairės plaštakos II piršto tarpfalanginio sąnario išlenkimo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, suplėšė nukentėjusiojo S. P. striukę ir padarė jam 100 Eur turtinę žalą.  

E. S., jam pareiškus įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltės nekomentavo, pasinaudodamas įtariamojo teise, atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duoti bet kokius parodymus ir dalyvauti bet kokiuose proceso veiksmuose (3 t., b. l. 38, 49-51, 55-57, 66–68). Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d. apie 18:30 val. atvyko su tėčiu į autoservizą taisyti automobilio. Įėjus į garažą pamatė vidury nukentėjusįjį, kurį žinojo iš anksčiau, kaip konfliktavusį dėl taksi įmonių su jo tėčiu, kuris šio asmens anksčiau (gal 2015 m. spalio–lapkričio mėn.) buvo sužalotas – jam buvo praskelta lūpa (paties konflikto jis nematė, tik matė grįžusį tėtį su praskelta lūpa, o tėtis pasakojo, kad nukentėjusysis džipu atvažiavo su keliais draugais ir išlipęs sudavė), bet į policiją nesikreipė. Jis iš karto kaire garažo puse palei koloną nuėjo prie servizo meistro į garažo galą, o nukentėjusysis ėjo link išėjimo. Jis, žinodamas apie buvusį konfliktą, šiek tiek bijojo, kad tai nepasikartotų. Tėtis, į garažą įėjęs paskutinis, su nukentėjusiuoju susitikę arčiau įėjimo į garažą iš karto pradėjo konfliktuoti, rėkauti, greičiausiai konfliktas buvo susiję su konkuruojančiomis taksi firmomis, tačiau kuris pirmas pradėjo ir ką pasakė – nežino. Jie (meistras, T. T. ir kaltinamasis) stovėjo šone – prie meistro už kolonos ir kalbėjosi. Jis, stovėdamas taip, kad matytų, kas tarp jų vyksta, per kampą visą konfliktą stebėjo. Nujausdamas, kad kažkas bus negerai, stovėjo pasiruošęs, įsitempęs ir, nenorėdamas, kad tėtis dar kartą nukentėtų, pamatęs, kad nukentėjusysis sudavė tėčiui į burnos sritį, kad tėtis lenkiasi, žinodamas ir tiesiog jausdamas, kad bus antras smūgis, nieko nespėjęs net pagalvoti, puolė tėtį ginti ir sudavė su kumščiu nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį. Atstumas smūgio pamatymo metu buvo 2–3 metrai, ne daugiau. Tuo metu jis nepagalvojo tėčio atitraukti nuo nukentėjusiojo. Policijos nekvietė, nes būtų atvažiavę po pusvalandžio, per kurį gali žmogų užmušti. Jis prisipažįsta, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam dešine ranka į kairę pusę veido, kažkur prie akies, bet jam buvo šokas, jis, negalėdamas kitaip pasielgti, tiesiog puolė ginti šeimos narį, artimą žmogus, kuris antrą kartą nukentėjo. Jis nenorėjo, kad būtų buvusios pasekmės, liūdnesnės nei jis nebūtų įsikišęs. Kiti stovėjo ir žiūrėjo. Smūgių kojomis nebuvo. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, po to atsistojo, pradėjo juos gąsdinti, kad jiems geruoju nesibaigs, po ko meistras išvijo juos visus iš garažo ir jie išsiskirstė. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis (kaltinamais) netempė jo, nemėgino padėti atsikelti, nieko nedarė. Nežino, ar nukentėjusysis griūdamas negalėjo susižaloti rankos, gal nelabai. Jis matė, kad nukentėjusiojo rankovė buvo įplyšusi, gal griūdamas užsikabino, gal buvo prieš tai įplyšusi, bet išeidamas iš garažo jis pats ją nusiplėšė visiškai, kas iš jo galėtų paskui už tą striukę išsireikalauti.

Dėl nukentėjusiojo S. P. parodymų

Nukentėjusysis S. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d. po 18 val. žmona jį atvežė į autoservizą Virbalų gatvėje pasiimti suremontuotą automobilį. Atsiskaitęs su meistru Pauliumi ir pasiėmęs mašinos raktelius, apsisukęs išeidinėti link garažo išėjimo, pamatė prie išėjimo durų už keltuvo kolonos E. S., E. S., kitą su kapišonu ir dar vieną, stovėjusį keli metrai nuo išėjimo. Jis ėjo į juos, nes ten buvo išėjimo durys, o jie užstojo tas duris. E. S. pradėjo pirmas reikšti pretenzijas apie taksi įmones, kad jis darbą iš jo atima, kad jo firmą uždarys ir pan., pradėjo jam grasinti. Jis nesivėlė į tą konfliktą, norėjo išeiti pro duris, bet negalėjo, nes jie stovėjo ,,ant durų“ atsistoję. Kaltinamasis sudavė pirmą smūgį, paskui ir antrą smūgį, paskui prišoko ir tėvas, ir tas trečias, tada jis nuo smūgių nukrito ant žemės, užsidengė veidą, kad nebūtų daugiau smūgių. Toliau nematė, kas ką darė. Jis neigia pirmas sudavęs smūgį. Striukė suplyšo nuo to, kad jį tampė, tąsė, kojomis spardė E. S., E. S. ir žmogus su kapišonu. Kaltinamasis sudavė mažiausiai du smūgius: pirmą smūgį sudavė su dešine ranka į kairę akį ir antrą smūgį sudavė į veidą su ta pačia ranka. Po jo smūgių puolė tėvas ir tas su kapišonu. Tada jį ,,numušė nuo kojų“, jis parkrito, užsidengė veidą ir laukė, kada baigs. Striukė suplyšo turbūt tada, kai jį spardė, stumdė. Kažkuris pagriebė už striukės ir suplėšė, kuris griebė – nepasakys. Jis neišprotėjęs, kad pats sau striukę plėšytųsi. Taip, kaip aiškina kaltinamasis – nebuvo, jie stovėjo prie pat durų. Kai jis apsisuko išeidinėti, eidamas link durų juos ir sutiko. Kai jam pradėjo reikšti pretenzijas, tarp jo ir vyresnio S. buvo vieno metro atstumas. Jis norėjau išeiti per duris, kadangi jie užstojo tas duris, jis priėjęs prie durų sustojo, tada jam pradėjo reikšti pretenzijas ir grasinimus. Jis bandė išeidinėti pro duris, tada gavosi smūgiai. Bandydamas išeidinėti nieko nestūmė. E. S. užstojo kelią, kaltinamasis stovėjo šalia iš priekio iš dešinės, t. y. prie įėjimo, o ne prie darbastalio. Griūdamas gal ir galėjo susižeisti, nusibrozdint, jei grindys betoninės. Nežino, kaip atsirado nubrozdinimai kairėj plaštakoj atsirado Jis yra dešiniarankis. Rankos sužalojimai galėjo atsirasti dengiantis veidą. Buvo smūgiai, kurie pataikė į rankas. Jis nesako, kad buvo tik du smūgiai, jis sako, kad pirmus du smūgius sudavė E. S.. Praėjo daug laiko, jis negali suskaičiuoti tų smūgių, iš karto po įvykio geriau prisiminė. Parodymai, duoti 2016 m. vasario 24 d., yra teisingi. Smūgių buvo ne vienas. Buvo daugiau smūgių ir jis gynėsi. Kaltinamasis sudavė 4–5 smūgius. Po to dar prišoko kitas vaikinas. Paskui trise puolė. Tėvas S. irgi smūgius sudavinėjo rankomis. Kai nukrito – nežinojo kas ką darė. Jis E. S. nebuvo sudavęs 2015 m., nebuvo jokio konflikto, net žodinio. Šis konfliktas buvo pirmą kartą. Sinkevičiai yra verslo konkurentai. Anksčiau dėl verslo jokių pretenzijų nebuvo iš jų pusės. Neturtinė žala padaryta dėl to, kad jis negalėjo ilgai dirbti, nedarbingumą turėjo gal du mėnesius, gal nuo vasario 21 d. iki kovo 17 d. Jį visą sudaužytą grįžusį namo matė trijų metų vaikas, kuris dėl to verkė. Ji du metus patiria pastovų stresą dėl apklausų, teismų, buvo baimės jausmas, bijo dirbti sutemus. Iki tol dirbo kiekvieną dieną kaip normalus žmogus, dabar tik dienom dirba, pastoviai baimė, pamatysi, susitiksi, ar ne.

Teismo nuomone, nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo besąlygiškai jais vadovautis ir vertina juos kompleksiškai su kitais bylos įrodymais.

Įvykio dieną 19.30 val. rašytame protokole pareiškime (1 t., b. l. 1) nukentėjusysis nurodė, kad buvo sumuštas 17-kos metų E. S. sūnaus, kuris smogė jam ranka į veidą, po to ir kiti asmenys jam sudavė, po ko jis nugriuvo. Apie tai, kad kaltinamasis būtų užstojęs jam išėjimą iš garažo, šiame pareiškime nenurodyta.

Kaip matyti iš 2016 m. vasario 24 d. apklausos protokolo (1 t., b. l. 176), nukentėjusysis paaiškino, kad E. S. sūnus ir dar vienas jaunas vaikinas su juodos spalvos bliuzonu, kuris buvo ant galvos užsidėjęs kapišoną, stovėjo jam iš dešinės pusės, E. S. iš kairės, jis norėjo išeiti iš servizo, kai tuo metu E. S. sūnus vieną kartą su dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę akį; bandydamas apsiginti, jis rankomis dengė savo veidą ir bandė atsistumti nuo savęs E. S. sūnų, bet jis rankomis jam sudavė 4–5 smūgius į veidą bei galvą; tada šalia stovėjęs vaikinas su juodos spalvos bliuzonu taip pat puolė jį mušti bei keletą kartų su kumščiu sudavė jam smūgius į veidą, nuo kurių jis suklupo; jam suklupus, E. S., jo sūnus ir vaikinas su juodos spalvos džemperiu puolė jį mušti, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Ketvirtas vaikinas, kuris stovėjo toliau, į konfliktą nesikišo. Kai minėti asmenys nustojo jį mušti, jis atsistojo ir pastebėjo, kad yra suplėšyta jo žieminė striukė. 

Kaip matyti iš 2016 m. kovo 30 d. apklausos protokolo (1 t., b. l. 186), nukentėjusysis paaiškino, kad pirmas smūgis jam buvo suduotas E. S. sūnaus, po to jis apie 5 minutes buvo mušamas trijų asmenų, t. y. pačio E. S., jo sūnaus ir dar vieno vaikino. Smūgį į nosį jam sudavė E. S. sūnus, vėliau jis buvo gavęs kelis smūgius į veidą (į nosį) ir iš kitų asmenų. 

Kaip matyti iš 2017 m. kovo 14 d. apklausos protokolo (1 t., b. l. 190), nukentėjusysis paaiškino, kad smūgius pirmas jam sudavė E. S., po to jo draugas, kuris buvo kartu atėjęs, o kai jis nuo smūgių suklupo, tada jam smūgius sudavė ir E. S., E. S. ir dar vienas jaunuolis.

Kaip matyti iš 2017 m. vasario 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., b. l. 211–216), nukentėjusysis, stovėdamas kairiu šonu į duris, kaire ranka parodė vietą garaže, esančiame garažų bendrijoje ,,Rimkai“ Virbalų g. Jonavoje, prie pat išėjimo durų, kur konflikto metu stovėjo jis pats (fotonuotrauka Nr. 3); dešine ranka, nukreipta į priekį lygiagrečiai garažo durims, parodė vietą garaže, kur konflikto metu stovėjo E. S. (fotonuotrauka Nr. 4); dešine ranka, nukreipta į dešinę pusę nuo savęs ir garažo durų, parodė vietą garaže, kur konflikto metu stovėjo kiti du jaunuoliai (fotonuotrauka Nr. 5). 

Teismo nuomone, 2017 m. vasario 13 d. paties nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 211–216) paneigia nukentėjusiojo teismo posėdžio metu išsakytą teiginį, kad jis nesivėlė į konfliktą, norėjo išeiti pro duris, bet negalėjo, ,,nes jie stovėjo ,,ant durų“ atsistoję“, ir labiau patvirtina kaltinamojo aiškinimą, kad jis tėvo ir nukentėjusiojo konfliktą stebėjo ,,iš šono“, stovėdamas toliau, už kokių 2–3 metrų, ir kad prie nukentėjusiojo prišoko pajutęs grėsmę tėvui ir bijodamas, kad jis nebūtų (labiau) sužalotas. Nors bylos duomenys neginčytinai ir nepatvirtina kaltinamojo ir jo pusės liudytojų nurodyto fakto, kad pirmas smūgį E. S., kuris nesikreipė dėl jam padaryto sužalojimo į medikus ir/ar policiją, sudavė nukentėjusysis, prakirsdamas E. S. lūpą, tačiau, teismo nuomone, šioje situacijoje paties nukentėjusiojo elgesys, įsivėlus į konfliktą, rėkavus ir šūkavus ant E. S., kuris yra gerokai smulkesnio sudėjimo nei nukentėjusysis, bei grėsmingai einant link jo, stovėjusio prie uždarytų garažo durų, mosikuojant rankomis, vertintinas kaip rizikingas, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl liudytojos G. P. parodymų

Liudytoja G. P. (nukentėjusiojo sutuoktinė) teisiamojo posėdžio metu patvirtino jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių nustatyta, jog 2016 m. vasario 18 d. apie 18.00 val. savo automobiliu į automobilių servisą, esantį Rimkų mikrorajone, Virbalų gatvėje, Jonavoje atvežė sutuoktinį S. P., kuris iš minėto serviso turėjo paimti suremontuotą įmonės automobilį. Privažiavus prie autoserviso ir dar neišlipus iš automobilio paskui juos atvažiavo du automobiliai, iš kurių vienas jai užstatė automobilį iš galo, o kitas iš priekio. Jos sutuoktiniui išlipus iš automobilio ir nuėjus į autoservisą, iš vieno automobilio išlipo vienas, o iš kito automobilio du vyriškiai ir taip pat nuėjo į autoservisą. Priekyje jos stovėjęs automobilis pavažiavo toliau, kad ji galėtų apsisukti. Ji pastovėjusi apie minutę laiko, išvažiavo. Maždaug po 20 minučių jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino S. P. ir pasakė, kad serviso viduje jį sumušė keturi vyriškiai. Grįžus prie autoserviso automobilio viduje rado sutuoktinį sumuštu veidu bei suplėšyta žiemine striuke. Daugiau jokių asmenų prie serviso nematė. Važiuojant į policijos komisariatą S. P. pasakė, kad jį sumušė taksi firmos ,,Desinta“ savininko sūnus bei kiti asmenys. (2 t., b. l. 123, 127–129).

2016 m. kovo 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vyriška striukė, kurią pateikė 2016-03-15 savanorišku daiktų, dokumentų protokolu liudytoja G. P.. Striukė suplėšyta. Apžiūros metu fotografuota. Po apžiūros striukė pakvitavimu grąžinta G. P. (1 t., b. l. 181–183, 184–185).

Dėl liudytojo P. N. parodymų

Liudytojo P. N. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad garaže jis buvo su nukentėjusiuoju, kai atvyko kaltinamasis, su juo buvo du ar trys asmenys. Garažo durys uždarytos. Pačiam garaže susitiko, kas su kuo kalbėjo, dėl ko įvyko konfliktas – nepasakė. Jis atidavė automobilį sutvarkytą nukentėjusiajam, o kaltinamasis su tėvu atsitempė kitą automobilį remontuoti. Jis daugiau savo reikalus žiūrėjo, kaip išsirutuliavo ir įvyko tas konfliktas – tų smulkmenų nepasakė. Po dviejų metų neprisimena, su kuo nukentėjusysis kalbėjosi. Reikėtų vadovautis kaip teisingais policijoje duotais parodymais. Kaltinamasis – tas vaikinas, kuris sudavė smūgį. Kai kaltinamasis buvo su nukentėjusiuoju, jie mušėsi, d augiau prie jų nebuvo kitų asmenų. Nukentėjusiojo rankinę, jei gerai atsimena, berods jis padavė nukentėjusiajam paskui, o kur ji buvo, negali pasakyti, ar palikta, ar kažkur nukritusi, ar grumtynių metu su ta rankine buvo, ar ją kažkur pasidėjo – nežino. S. P. išvažiuojant jam padavė tą rankinę. S. P. išvažiavo jam priklausančiu automobiliu. Nukentėjęs pats sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jo žmonos nebuvo, garantuotas 100 procentu. Jis išvažiavo su tuo automobiliu, kuris buvo sutvarkytas, kurį jis turėjo pasiimti. Pats sėdo už vairo ir išvažiavo. Jis matė, kaip tas automobilis išjudėjo. Jis jam tą rankinę padavė prie automobilio, jis sėdėjo už vairo. Jis nėra draugai nei su viena, nei su kita puse. Jis neturi nusiteikimo nei prieš vieną, kad apkalbėtų. Nukentėjusysis ir kaltinamojo tėvas turi taksi firmas, jų firmos buvo jo klientai. E. S. įmonė liko, o nukentėjusiojo firma neatvažiuoja remontuoti po įvykio, jis priežasčių negali nurodyti. Su nukentėjusiuoju nebuvo susitikę. Gali kategoriškai pareikšti, kad nematė smūgio iš nukentėjusiojo pusės. Įvyko konfliktas, kuris jo nelietė, į kurį jis visai nesikišo, nežino, kuris pradėjo, kaip viskas išsirutuliavo ir viskas pasibaigė, tai ne jo reikalas. Neatsimena, ką matė savo akimis. Jo parodymuose pasakyta, kad muštynių, konflikto nematė, buvo 7-8 metrų atstumu nuo jų. Kolona užstoja vietą, kur vyko tas veiksmas. Jo parodymuose nurodyta, kad jis tiksliai nematė, ar sudavė, ar nesudavė, kaip viskas prasidėjo, kuo viskas baigėsi. Kai nukentėjusysis aiškinosi su vyresniuoju S., jis girdėjo žodžius, o kontakto nematė. Kaltinamasis atbėgo iš toliau ir užsimojo. Nematė, kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs konflikto metu. Po viso to striukė, kad buvo suplyšusi, jis matė, bet kuriuo momentu ji suplyšo – negali pasakyti. Garaže yra apšvietimas. Buvo jo automobilis, jį tvarkėsi, buvo darbo pabaiga, vėlus vakaras, jis tvarkėsi darbo įrankius, dėliojosi. Besitvarkydamas jis matė, kad bręsta ar vyksta kažkoks konfliktas, jis nubėgo link nukentėjusiojo, bet jis (liudytojas) nebėgo iš paskos. Jis nenusisuko, kaip tvarkėsi taip ir toliau darė. Matė, kad vyksta stumdymaisi, grumtynės, abu ir nukentėjęs ir kaltinamasis stumdėsi tarpusavyje. Tuo momentu nebuvo niekas nugriuvęs. Pačioj pabaigoj lygtai nukentėjęs prie durų kampe buvo  ar nugriuvęs, ar pasilenkęs, ar suklupęs. Kad gulėtų nukentėjęs ant grindų nugriuvęs – nebuvo.

Kaip matyti iš 2016 m. vasario 26 d. liudytojo apklausos protokolo (2 t., b l. 132) P. N. paaiškino, kad jis 2016 m. vasario 18 d. apie 18.00 val. į servisą, kuriame jis dirbo, atsiimti įmonės automobilio atvyko taksi įmonės savininkas Saulius. Jiems besikalbant, į serviso vidų užėjo kitos taksi įmonės savininkas E. S. su dviem jam nepažįstamais vaikinais. Susitikus serviso viduje S. su E., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl ko jie tarpusavyje barėsi, apie ką kalbėjo, jis negirdėjo, nes į jų tarpusavio pokalbį nesikišo. S. su E. tarpusavyje konfliktuodami stovėjo arčiau serviso išėjimo durų, o kiti du vaikinai stovėjo toliau nuo jų, serviso patalpos viduje. Jis pats stovėjo serviso viduje prie darbastalio, už kolonos, kuri jam užstojo vaizdą. Būdamas prie darbastalio, jis pastebėjo, kaip staiga prie S. pribėgo vienas iš tų vaikinų (E.), kurie buvo toliau nuo S. ir E., bei užsimojo ranka prieš S., bet ar buvo suduotas Sauliui smūgis, jis tiksliai nematė. Tarp jų dviejų, t. y. tarp S. ir vieno iš tų vaikinų (E.), įvyko grumtynės, kurios truko neilgai. Jis pats į šį konfliktą nesikišo. E. ir kitas vaikinas taip pat į konfliktą nesikišo. Po konflikto abi pusės išsiskyrė. Kadangi E. į serviso vidų norėjo įvaryti sugedusį automobilį, todėl jis (P. N.) atidarė serviso vartus, o S. tuo metu jau sėdo į savo automobilį ir jo (P. N.) pasiteiravo, ar jis nepaliko savo rankinės. Ant darbastalio radęs S. rankinę, jis ją atidavė S.. Ar ant S. veido buvo kokie nors sužalojimai, sumušimo žymės, jis nepastebėjo, kadangi lauke jau buvo tamsu.

Kaip matyti iš 2016 m. kovo 16 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo (2 t., b l. 134–135) P. N. paaiškino, kad garažo patalpose įvyko konfliktas tarp Sauliaus ir E. S., konflikto metu jie susižodžiavo, vėliau įvyko grumtynės tarp Sauliaus ir vieno iš vaikinų, kurie atvažiavo su E. S.. Tvirtai galiu paliudyti, kad be to vaikino prie Sauliaus niekas priėjęs nebuvo ir grumtynės vyko tarp 2 asmenų, t. y. S. ir vaikino. Kiti buvę garaže asmenys grumtynėse nedalyvavo. Jie (S. ir E.) stumdėsi, grūmėsi tarpusavyje, ar buvo suduoti smūgiai – nurodyti negali. Jis buvo maždaug 7-8 metrų atstumu nuo tos vietos. Viskas įvyko maždaug apie minutę. Sauliaus veidas kruvinas nebuvo, ant jo veido akivaizdžių sužalojimų jis nematė. Jo veidas buvo raudonas, kaip po susistumdymo. S. striukės rankovė buvo suplyšusi – susistumdymo metu. Vaikiną, kuris susistumdė su S., jis gal galėtų atpažinti iš veido bruožų.

Kaip matyti iš 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. spalio 10 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo (2 t., 141–143, 144–146) liudytojas P. N. nebegalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių (kur kas stovėjo įvykio metu ir buvo išsakyti koki nors grasinimai) nebegalėjo, todėl prašė vadovautis jo ankstesniais duotais parodymais.

Iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. Akistatos protokolo tarp liudytojo P. N. ir nukentėjusiojo S. P. (1 t., b. l. 201–204) matyti, jog liudytojas P. N. patvirtino, kad S. P. konfliktavo tik su vienu asmeniu – E. S. ir jųdviejų grumtynėse daugiau niekas nedalyvavo. Matė grumtynes, smūgio sudavimo momento nematė. Nuo susistumdymo vietos buvo 6-7 metrų atstumu. Kiek truko grumtynės – negali pasakyt, bet neilgai. Prieš susistumdant Saulius apie kažką kalbėjo su E. S.. Dėl kokios priežasties E. S. sūnus nubėgo į jų pusę ir pradėjo stumdytis su S. – pasakyti negali. Nukentėjusysis nesutiko su liudytojo parodymais, teigdamas, kad buvo sumuštas kelių asmenų.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas P. N. atpažino E. S. kaip asmenį, kuris 2016 m. vasario 18 d. į jo servisą buvo atvykęs su E. S. ir kuris po žodinio konflikto susistumdė su klientu Sauliumi (2 t., b. l. 136–137).

Dėl liudytojo E. S. parodymų

2018 m. birželio 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. (kaltinamojo tėvas) parodė, kad S. P. pažįsta tik iš matymo, su juo asmeniškai nebendrauja. Jie yra taksi įmonių konkurentai ir dėl to konfliktuoja. Konfliktai tarp jo su S. P. vyko dėl to, kad šis pradėjo apgaudinėti jo įmonėje dirbančius vairuotojus ir juos vilioti pereiti į savo vadovaujamą bendrovę. Jei susitikdavo su S. P. kur nors gatvėje, jie žodžiu dėl šių aplinkybių ginčydavosi. S. P. yra žodinio konflikto metu jam grasinęs, kad jį dar ,,pasigaus“. Jis tuos žodžius suprato taip, kad S. P. jį ketino sužaloti. Tiksliai datos neatsimena, 2016 metais, sausio mėnesio pradžioje, tarp jųdviejų su S. P. buvo kilęs konfliktas, kurio metu S. P. jam sudavė į veidą, jis buvo sužalotas, tačiau nei į medikus, nei į policiją dėl to nesikreipė. 2016 metais vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 18.00 val. jis su sūnumi E. S. ir jo pažįstamu T. atitempė sugedusį automobilį į autoservisą garažų bendrijoje ,,Rimkai“, Virbalų g., Jonavoje. Užėjęs į garažą jis pamatė link garažo durų ateinantį S. P.. Garaže dar buvo ir jame dirbantis meistras. E. kartu su T. nuėjo gilyn prie meistro, kuris buvo prie darbastalio, o jis (E. S.) ėjo link meistro. S. P. priartėjus prie garažo durų, jis S. P. paklausė, už ką šis jį sužalojo Kosmonautų gatvėje. S. P. atsakė: ,,jei nori, ir dabar gali gauti“. E., būdamas prie meistro, stebėjo jų su S. P. pokalbį, nes žinojo, apie jo sumušimą. Bekalbant su S. P., jis (S. P.) jam sudavė kumščiu smūgį į veido sritį ir sužalojo lūpą. Pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs, sūnus E. pribėgo prie S. P. ir sudavė vieną ar du smūgius kumščiu S. P. į veido sritį. T. stovėjo prie meistro ir į konfliktą nesikišo. S. P. skambino telefonu kažkokiam ,,Andreliui“ ir kvietėsi pagalbos, sakė: ,,jums dabar tai bus“. Tada prie jų priėjo serviso meistras ir liepė visiems išeiti iš garažo. Jie visi išėjo į lauką. S. P. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, o jie įstūmė į garažą atitemptą automobilį ir taip pat išvažiavo iš garažo. Kad būtų suplėšyta S. P. striukė – nematė. Striukė galėjo plyšti tada, kai S. P. sudavė jam (E. S.) smūgį į veidą. Ar buvo sužalotas S. P. – jis nematė, nes viskas įvyko labai greitai, lauke buvo tamsu. Rankos pirštą S. P. galėjo susižaloti suduodamas smūgį jam į lūpą, t. y. į jo dantis. Dėl patirto sužalojimo jis nesikreipė nei į policiją, nei į medikus (2 t., b. l. 150–151, 167–169).

Liudytojas E. S. (kaltinamojo tėvas) teisme paaiškino, kad nukentėjusysis prieš įvykį kokį porą mėnesių jį Kosmonautų g. 2A-2B aikštelėje, atvažiavęs su ,,Džipu“ ir nieko nepaaiškinęs sudaužė. S. P. pats jo darbuotojams (iš kurių tik vienas liko dirbti, du nedirba) atskirais momentais privažiavęs gyrėsi, kad ,,padėjau tą jūsų lopą į vietą, daugiau jis man nieko neaiškins“. Jis (liudytojas) jų prašė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai tai papasakoti, tačiau jie sakė nesivels, nes S. P. bijo. Jei jis dabar, pavyzdžiui, paimtų savo telefoną ir jiems paskambintų, tai jie, jei nesuprastų, kad viskas vyksta teisme, patvirtintų tai. T. K. g., kai jį užpuolęs daužė, S. P. nuo jo nulupo jo draugai. Tada buvo dantys priekiniai išklibinti, nosis prakirsta, lūpa praskelta. Jo vairuotojai, kurie pas jį dirba, jo bijo. Vienas vairuotojas išėjo pas jį dirbti, prižadėjo ,,aukso kalnus“, po to S. P. tą žmogų ir primušė, ne tik, kad nesumokėjo jam pinigų. Tas žmogus jau miręs, paliudyti negalės, bet jis grįžo atgal į įmonę, sakė neduok dieve tokio darbdavio. Tai buvo pati pradžia viso to. Kaltinime nurodytu laiku atvykę į garažą jie įeidinėjo, o nukentėjusysis išeidinėjo ir gavosi taip, kad su nukentėjusiuoju prie uždarytų durų šnekėtis. Jam (E. S.) buvo įdomu paklausti, už ką jis jį prieš porą mėnesių ,,sudaužė“ ir giriasi jo darbuotojams jį ,,pastatęs į vietą.“ Kai jis pradėjo nukentėjusiojo klausinėti, jo žodžiai buvo tokie: ,,dėjau ant tavęs, lopas, nori dar gausi“, ,,man p..., nori, dabar trauksiu, nori voliosis čia garaže“. Jam pasakius ,,netrauksi, nes daug žmonių“, jis paėmė ir ,,dėjo į dantis“. Jam lūpa buvo prakista, priekiniai viršutiniai dantys klibėjo. Jam ,,užsiėmus“, bandžius prisidengti, kad daugiau neprisileistų, sūnus ,,priskrido“ per sekundę ,,davė“ S. P. į nosį. Jei būtų nedavęs, nežinia kuo būtų pasibaigę. Kiek kartų davė, jis negali pasakyti, nes nematė, matė vieną smūgį. Nukentėjusysis gal ir buvo prisėdęs, ar nugriuvęs – nepasakys. Atlėkė meistras ir liepė išsiskirstyti iš garažo, sakė ,,suaugę debilai“ ir išgrūdo visus pro duris visus. S. P. atsisėdo į savo automobilį, lipdamas į automobilį išsitraukė telefoną ir sako: ,,dabar niekur niekas nevažiuokit, dabar jums bus“ ir skambino kažkokiam Andreliui, sakė privažiuoti prie garažo. Paskui atsisėdo į mašiną, pasėdėjo ir išvažiavo pats už vairo, jo žmonos nebuvo. Dėl nukentėjusiojo veiksmų jis nei karto nesikreipė į policiją, nes dėl tokios smulkmenos neverta trukdyti teismų, be to, yra ne kartą kreipęsis į policiją per 25 metus darbo patirties ir yra nusivylęs. P. būtų buvę labai prestižas, jei būtų kreipęsis, jis ir taip jau didžiavosi, koks jis ,,kietas“. Į gydymo įstaigą dėl prakirstos lūpos jis taip pat nesikreipė, nes jis ne mažas vaikas kad pateptų. P. pirštas greičiausiai į jo dantis buvo sužalotas, nes jam klibėjo priekiniai dantys. Tai, kad nukentėjusysis, sudavęs jam vieną smūgį, ketino dar suduoti, pasireiškė tuo, kad jis ėjo į priekį ir toliau, ,,rankos jo skraidė“. Vaikystėje daug metų jis (liudytojas) lankė stalo tenisą, reakcija yra. Pirmą smūgį jis praleido, nes to nesitikėjo, po to instinktai veikė. Pataikė kiek pamena vieną smūgį, o kiek jų būtų buvę toliau – neįsivaizduoja. Nukentėjusysis ėjo į jį mojuodamas rankomis, buvo užsimojęs. S. P. svėrė apie 120 kg, sūnus apie 60 kg., o jis – 85 kg. S. P. masės pranašumu laiko, kad jis labai ,,kietas“, jis vairuotojus muša.

Dėl liudytojo T. T. parodymų

Liudytojas T. T. apklausos ikiteisminio tyrimo metu metu parodė, kad 2016 m. vasario 18 d., vakare, jis į garažą, esantį Virbalų g. 21, Jonava, g/b „Rimkai“, atvažiavo kartu su E. S. ir jo sūnumi E. S.. Daugiau su jais nieko nebuvo. Jie atitempė į servisą automobilį. Jis pats asmeniškai norėjo paklausti meistro, kokių detalių reikia jo tėvo automobilio remontui, nes tėvo automobilis jau buvo servise. Jis (T. T.) nuėjo pas meistrą, kuris buvo garažo gale, jam iš paskos atėjo E.. E. tėvas liko netoli įėjimo į garažą. Būdamas prie meistro jis pastebėjo, kad E. tėvas bendravo su jam nepažįstamu vyriškiu, sutiktu garaže. Jie stovėjo vienas priešais kitą, netoli garažo išėjimo durų. Taip pat matė, kaip nepažįstamas vyriškis ranka sudavė vieną smūgį E. tėvui į veidą. E. pribėgęs prie to vyriškio (S. P.) sudavė jam ne mažiau dviejų smūgių, kur pataikė – neprisimena. Jam vaizdą užstojo garaže buvusi kolona. Pats prie jų arčiau konflikto metu priėjęs nebuvo. Konfliktas truko neilgai, gal apie 5 sekundes, vėliau E. atsitraukė nuo vyro (S. P.), pastarasis kažkam skambino, grasino, kad jam atvažiuos pagalba. Tada serviso meistras liepė visiems išeiti iš garažo. Pirmas išėjo nepažįstamas vyriškis, po to jie. Ar buvo suplėšyta nepažįstamo vyriškio (S. P.) striukė – nepamena. Jis pats smūgių niekam nesudavė, konflikte nedalyvavo, jį stebėjo iš šalies. Dėl kokios priežasties nepažįstamas vyras jį apkaltino, kad jis dalyvavo jo sumušime, neįsivaizduoja. E. tėvas smūgių nepažįstam vyriškiui nesudavė nei prieš konfliktą, nei konflikto metu, nei po konflikto. Teigia, kad pirmą smūgį E. tėvui sudavė nepažįstamas vyriškis (S. P.). Kad būtų įvykio metu kam nors išsakyti grasinimai, jis negirdėjo. Dėl ko pats konfliktas kilo, jis negirdėjo ir nesistengė išsiaiškinti. (2 t., b. l. 193–195).

Liudytojas T. T. apklaustas teisme paaiškino, kad jo tėvo mašiną tvarkė tame pačiame servize, į kurį jį atvežė kaltinamasis, su tėvu tempęs mašiną. kaltinkime nurodytu laiku atvažiavę į garažą jis nuėjo į garažo galą prie darbastalio šnekėtis su meistru Pauliumi. Garaže netoli durų buvo ir S. P.. Eimantas ėjo iš paskos, atsistojo netoli jo. Eimanto tėvas liko šalia S. P., kažką kalbėjosi, bet jis nesiklausė, tik girdėjo pakeltą toną, kas ką pradėjo kalbėti – neprisimena. Matė, kad S. P. trenkė Eimanto tėvui, jis susiėmė kažkaip, E. pribėgo ir trenkė S. P.. Kolona vaizdo neužstojo, gal kažkiek, matė palenkęs galvą. Šonu stovėjo S. P., S. P. dešinė ranka buvo jam arčiau, E. tėvo kairė ranka buvo arčiau jo, o jo dešinė ranka nukreipta į duris. Matė vieną smūgį, suduotą turbūt su ranka gal į nosį, gal į lūpą. E. tėvas susiėmė, stovėjo pasilenkęs, ranka užsidengęs veidą, tada E. pribėgo, aplenkė koloną, pribėgo ir trenkė S. P., jis parkrito. Meistras už kolonos stovėjo, jie šnekėjosi, ar jis matė tas muštynes – nežino. Kadangi rėkė, jis ,,užmesdavo akį“ pažiūrėti kas vyksta, bet nebėgo padėti, nebuvo ką. E. sudavė S. P., jis nuvirto po pirmo smūgio, kuris buvo stiprus. Po įvykio E. S. buvo užsidengęs veidą, ranka kruvina buvo, pasiėmė skuduriuką ir laikė toliau. Ar lūpa buvo prakirsta, ar iš nosies bėgo kraujas – jis nežino.

Liudytojas į advokato klausimą teisme, kodėl 2018 m. birželio 12 d. apklausos protokole (2 t., b. l. 193–195) parašyta, kad ,,E. pribėgęs prie to vyriškio sudavė ne mažiau dviejų smūgių vyriškiui“?, atsakė, kad ,,turėjo būti parašyta ne daugiau du smūgiai. Aš mačiau asmeniškai vieną smūgį.“ 

2017 m. kovo 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad T. T. parodė vietas garaže, esančiame garažų bendrijoje ,,Rimkai“ Virbalų g. Jonavoje, kur tarp jo draugo E. S. ir nepažįstamo vyro ( S. P.) įvyko konfliktas. (2 t., b. l. 210–218)
        

Dėl kitų įrodymų 

Liudytojo R. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino ir apklaustas teisme, nustatyta, kad yra policijos pareigūnas ir 2016 m. vasario 18 d. buvo tarnyboje. Apie 19.30 val. į policijos komisariatą kreipėsi S. P., gim. 1980 m., kuris paaiškino, kad maždaug prieš valandą Jonavos m., Virbalų g., esančių garažų komplekse, serviso patalpose, jį sumušė iš matymo pažįstami asmenys. Iš S. P. jis priėmė protokolą-pareiškimą ir išdavė siuntimą pas teismo medicinos specialistą. Kaip atrodė atvykęs nukentėjusysis jis pasakyti negali, nepamena, prisimena tik kad veide buvo nubrozdinimas, tačiau kokioje veido pusėje tiksliai nurodyti negali. Taip pat pamena, kad pareiškėjui buvo praplėšta viena iš striukės rankovių. S. P. buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jeigu įvykio metu jam padarytas sužalojimas bus įvertintas kaip nežymus, jam reikės pačiam kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (2 t., b. l. 148). Teismui pagarsinus teismo posėdyje šiuos parodymus, liudytojo R. S. patvirtino, patvirtino matęs, kad nukentėjusysis į policijos komisariatą atvyko su striuke, kurios rankovė buvo įplėšta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 23(123)/2018 (01) nurodyta, kad S. P. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, siekianti nosies šaknies sritį; smulkus odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršto tarpfalanginio sąnario išlenkimo srityje. Poodinė kraujosruva padaryta nuo trauminio poveikio kietu buku riboto paviršiaus daiktu, odos nubrozdinimas padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. vasario 18 d. apie 18.30 val. Pakartotinai įvertinus visas pateiktas S. P. rentgenogramas, konsultantė rentgenologė nosies kaulų lūžio nekonstatavo. Sužalojimai padaryti nuo dviejų trauminių poveikių, vienos rūšies daiktais, kurių individualių požymių nekonstatuota. Sužalojimų padarymo eiliškumo nustatyti nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. Kraujosruva kairės akies vokuose galėjo atsirasti nuo kito asmens smūgio; nubrozdinimas rankos piršte galėjo atsirast tiek pačiam atsitrenkus ar smūgiuojant, tiek nuo kito asmens smūgio. S. P. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (2 t., b. l. 116–120).

2016 m. kovo 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vyriška striukė, kurią pateikė 2016-03-15 savanorišku daiktų, dokumentų protokolu liudytoja G. P.. Striukė suplėšyta. Apžiūros metu fotografuota. Po apžiūros striukė pakvitavimu grąžinta G. P. (1 t., b. l. 181–183, 184–185).

Dėl nukentėjusiojo atstovo prašymo pakeisti kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymą

Nukentėjusiojo atstovas advokatas S. T. teisiamojo posėdžio metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu prašė pakeisti kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymą ir nagrinėti baudžiamąją bylą pagal šį kaltinimą – kaltinamasis E. S. kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 18 d. apie 18.30 val., būdamas autoserviso patalpose, esančiose garažų bendrijoje „Rimkai“ Virbalų g 21, Jonavoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju S. P. metu, susistumdė su nukentėjusiuoju S. P., dėl ko šis parkrito, kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam S. P. į veidą ir ne mažiau kaip vieną smūgį į ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. P. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, siekiantį nosies šaknies sritį, smulkų odos nubrozdinimą kairės plaštakos II piršto tarpfalanginio sąnario išlenkimo srityje, tai yra – nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, suplėšė nukentėjusiojo S. P. striukę ir padarė turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiojo atstovas nurodė, jog, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (2016 m. kovo 15 d. apžiūros protokolo, nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės G. P. parodymų), 2016 m. vasario 18 d. įvykusio užpuolimo metu nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala – suplėšyta 100 Eur vertės striukė, tačiau šios aplinkybės nėra inkriminuojamos E. S. kaltinamajame akte.

Teismas sutinka su šio nukentėjusiojo atstovo argumentu ir bylos nagrinėjimo metu tiek iš nukentėjusiojo parodymų, tiek iš liudytojų G. P., P. N. ir R. S. parodymų nustatęs, jog įvykio metu vykusių grumtynių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo striukė 100 Eur vertės, šia aplinkybe papildo kaltinimą, apie ką kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu buvo įspėtas.

Be to, nukentėjusiojo atstovo teigimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys: nukentėjusiojo apklausų protokolai, specialistų išvados bei ekspertizės aktas, patvirtina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo padaryti dviem ar daugiau trauminių poveikių, taigi kaltinime nurodoma formuluotė „kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam S. P. į veidą ir vieną smūgį į ranką“ yra keistina, nes nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodo, kad jis buvo mušamas jam suduodant daugiau nei du smūgius.

Teismas šį nukentėjusiojo atstovo prašymą atmeta kaip visiškai nepagrįstą, kadangi teismo posėdžio metu ištyrus byloje surinktus įrodymus, apklausus visus liudytojus, nepasitvirtino, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo padaryti dviem ar daugiau trauminių poveikių.

 

Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą veiką, teismo nuomone, šioje byloje yra įrodyta ir grindžiama prieš tai aptartų įrodymų visuma.

Atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo duotus parodymus. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, jis nors neneigia, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį ir tokiu būdu jį sužalojo, tačiau teigia, kad veikė būtinosios ginties atveju, tai yra, kad jis gynė tėvą. Kaltinamasis teigia, kad kai įėjo į garažą, jog tėvas pasiliko prie garažo durų, kalbėjosi su nukentėjusiuoju, o jis nuėjo toliau. Neva, kad mato, kai nukentėjusysis neva suduoda tėvui ir jis nedvejodamas suduoda atgal. Tačiau kaltinamajam reikėjo atbėgti iki nukentėjusiojo ir smūgiuoti jam. Tai nebuvo, kaip jis teigia, spontaniškai, iki atbėgdamas tuos kelis metrus iki durų, kur buvo nukentėjusysis, jis turėjo kelias sekundes laiko pagalvoti. pažymėtina, jog apie tą nukentėjusiojo smūgį kaltinamojo tėvui nurodo kaltinamasis, jo tėvas ir T. T., tačiau apie tai nenurodo liudytojas P. N., kuris laikytinas labiausiai bešališku šioje situacijoje, o svarbiausia – tai byloje nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais įrodymais, tuo labiau, kad E. S. teigė buvęs nuo smūgio sužalotas (praskelta lūpa), tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių į medikus kažkodėl nesikreipė (nors tam nebuvo jokių kliūčių, tuo labiau, kad matė sužalotą nukentėjusįjį ir galėjo pagalvoti, kad jis į medikus kreipsis).

Teismo nuomone, nelaikytina, kad buvo būtinoji ginti, nes pačiam kaltinamajam nereikėjo gintis nuo S. P., jėgų kiekybinė persvara akivaizdžiai buvo kaltinamojo (buvusio su tėvu ir draugu T.), o ne nukentėjusiojo, kuris į garažą buvo atvykęs vienas, pusėje, be to, tai vyko viešoje vietoje, dalyvaujant bešališkam liudytojui meistrui P. N., todėl netgi ir esant iškilusiai grėsmei kaltinamojo tėvui būti nukentėjusiojo sužalotam (arba, jeigu tikėti kaltinamojo ir jo pusės versija dėl nukentėjusiojo suduoto smūgio kaltinamojo tėvui – dar labiau būti sužalotam), teismo nuomone, egzistavo visos galimybės nukentėjusįjį nuo tėvo nustumti, galbūt parversti ant žemės, prispausti prie sienos ar kolonos ir keliems užspaudus palaikyti kol atvyktų iškviesti policijos pareigūnai (kuriems, jeigu tikėti kaltinamojo ir jo pusės versija dėl nukentėjusiojo suduoto smūgio kaltinamojo tėvui – būtų reikėję tik užfiksuoti nukentėjusiojo padarytus kaltinamojo tėvui sužalojimu). Teismui nekyla jokios abejonės, kad būtinoji gintis – tai gynybinė versija, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 23(123)/2018 (01) (2 t., b. l. 116–120), kuriame nurodyta, kad S. P. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, siekianti nosies šaknies sritį; smulkus odos nubrozdinimas kairės plaštakos II piršto tarpfalanginio sąnario išlenkimo srityje. Poodinė kraujosruva padaryta nuo trauminio poveikio kietu buku riboto paviršiaus daiktu, odos nubrozdinimas padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. vasario 18 d. apie 18.30 val. Sužalojimai padaryti nuo dviejų trauminių poveikių, vienos rūšies daiktais, kurių individualių požymių nekonstatuota. Kraujosruva kairės akies vokuose galėjo atsirasti nuo kito asmens smūgio; nubrozdinimas rankos piršte galėjo atsirast tiek pačiam atsitrenkus ar smūgiuojant, tiek nuo kito asmens smūgio. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, kaip nurodyta ekspertizės akte, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas..

Atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiojo parodymų tam tikrą nenuoseklumą dėl sužalojimo. Nukentėjusysis tvirtino, kad pirmus smūgius jam sudavė kaltinamasis, tačiau pradėjus jį klausinėti dėl kitų asmenų atliktų veiksmų, jis teigia, kad nematė, tik mano, kad kiti asmenys žalojo, buvo užsidengęs ir nematė, kas tokie jam sudavė smūgius. Teismo nuomone, nukentėjusysis, taip teigdamas, norėjo apsunkinti kaltinamojo atsakomybę, parodyti, kad jis buvo nuskriaustas labiau. Neabejotina, kad nukentėjusysis atvykęs į garažą buvo sužalotas, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl suplėšytos (sugadintos) striukės dešinės pusės rankovės grumtynių metu teismo posėdyje patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojai P. N. bei policijos pareigūnas R. S.. Ir kaltinamasis neneigia, kad buvo sudavęs smūgį, po ko nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusiajam yra konstatuotas ir rankos sužalojimas. Kaip bandė sakyti kaltinamasis, kad nukentėjusysis tą sužalojimą patyrė smogęs jo tėvui. Pažymėtina, jog nukentėjusysis teisme patvirtino esąs dešiniarankis. Sužalojimas konstatuotas nukentėjusiajam ant kairės rankos piršto. Nėra jokių duomenų, kad liudytojas E. S. būtų kreipęsis dėl nukentėjusiojo jam padarytų sužalojimų, todėl kaltinamojo ir jo tėvo parodymai apie tai, kad nukentėjusysis pirmas sudavė E. S. smūgį, laikytina tik kaltinamojo pusės gynybine versija. Nekilo ginčo dėl to, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo tėčio E. S., kaip verslo partnerių, yra konfliktinė situacija, kurios pasekoje nukentėjusysis ir buvo sužalotas ir buvo suplėšyta jo striukė. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojos G. P. parodymai, kuri patvirtino, kad jos vyras atvyko į autoservizą pasiimti automobilio ir kad po įvykio netrukus paskambinus pamatė sužalotą vyrą, buvo sužalotas veidas ir suplėšyta striukė, kad kartu su vyru nuvyko į policijos komisariatą. Liudytojo P. N. parodymai patvirtina, kad tarp E. S. ir nukentėjusiojo prie garažo lauko durų įvyko konfliktas, jis matė kaip jie žodžiavosi, kaip prie nukentėjusiojo prišoko kaltinamasis, nors jis ir nematė, kad kaltinamasis buvo užsimojęs ir nematė, ar buvo suduoti smūgiai. Liudytojas P. N. patvirtino, kad prie nukentėjusiojo buvo tik kaltinamasis vienas, daugiau jokių asmenų prie nukentėjusiojo nebuvo. Liudytojas P. N. nepatvirtino, kad E. S. būtų sudavęs S. P. smūgį. Liudytojas P. N. patvirtino, kad jis rankinę, kuri buvo palikta garaže, atnešė ir padavė nukentėjusiajam.

Liudytoja E. S. patvirtino, kad jai žinoma, kad neva sūnus gynė tėvą ir ji patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo ir jos vyro E. S. yra įtempti santykiai dėl verslo, patvirtino, kad jai žinoma, kad jos sūnus neva gindamas tėvą sužalojo nukentėjusįjį.

Liudytojo E. S. parodymai, kad atvyko su sūnumi ir T. T. į garažą, atvairavo sugedusį automobilį, kad S. P. išeidinėjo. Patvirtino ir T. T. parodymus, kad buvo garaže prie lauko durų, bet viduj patalpoj, išeidinėjo, su S. P. jis šnekėjosi, neva klausėsi, teiravosi S. P., kodėl anksčiau buvo jį sumušęs. Teigia, kad šio pokalbio metu S. P. jam sudavė į veidą. Į medikus, į policiją jis nesikreipė. Patvirtino, kad prišoko sūnus E. S. ir smogė nukentėjusiajam į veidą, teigdamas, kad jį gynė.

Liudytojas T. T. patvirtino, kad su Sinkevičiais atvyko į autoservizą, kad jiems atvykus garaže buvo S. P. su meistru. Jis su Eimantu atsistojo toliau, už kolonos prie meistro, o E. S. su S. P. kalbėjosi prie durų, girdėjo, kad pokalbis tarp jų buvo pakeltu tonu. Tvirtina, kad neva matė, kaip S. P. sudavė E. S. ir šis užsiėmęs ranka už veido paėjo atgal, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina liudytojas P. N., kuris nurodė tik matęs besikonfliktuojančius S. P. su E. S.. T. T. nurodo, kad E. S. pamatęs šią konfliktinę situaciją, pribėgęs prie nukentėjusiojo S. P. smogė jam ir jis nugriuvo ant žemės. Tai patvirtina, kad kaltinamasis atliko nusikalstamus veiksmus, sudavė smūgį.

Liudytojo R. S. parodymai, teismui pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino matęs, kad nukentėjusysis į policijos komisariatą atvyko su striuke, kurios rankovė buvo įplėšta.

 

Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2016 m. vasario 18 d. apie 18.30 val., būdamas autoserviso patalpose, esančiose garažų bendrijoje „Rimkai“ Virbalų g. 21, Jonavoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju S. P. metu, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam S. P. į veidą ir vieną smūgį į ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam S. P. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, siekiantį nosies šaknies sritį, smulkų odos nubrozdinimą kairės plaštakos II piršto tarpfalanginio sąnario išlenkimo srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, grumtynių metu suplėšė nukentėjusiojo striukę 100 Eur vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už ką kaltinamajam turi būti paskirta bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir 61 straipsniu, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (t. y. kad padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai – BK 11 straipsnio 3 dalis), stadiją (nusikalstama veika yra baigta) bei kaltės formą (veika padaryta tyčia); taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), į tai, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę (nei nusikaltimo padarymo metu, nei šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kadangi paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2018-01-04 pagal LR ANK 416 str. 3 d. 15 Eur bauda, kuri sumokėta 2018-01-16 (3 t., b. l. 81–82), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (3 t., b. l. 86–87); nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek šiuo metu mokosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto, nuo 2018-06-01 dirba UAB ,,Redeka“ vadybininku (3 t., b. l. 83). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamasis baustinas laisvės apribojimo bausme, mažesne nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 48 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jeigu išvykimas iš namų susijęs su darbu arba mokymusi; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniams ieškovams priteistą žalą; tęsti darbą (arba būti registruotam darbo biržoje) arba mokymąsi. Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis kaip laisvės apribojimas sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir jis bus pakankamai nubaustas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis 2017 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį už 2017 m. kovo 18 d. įvykdytą nusikaltimą 1 metų laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64¹straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė; nuo 2018 m. sausio 22 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu bendrintinos tarpusavyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Parinkdamas dalinio sudėjimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad pridedama minimali bausmės dalis – 3 mėnesiai.

2017 spalio 4 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 60) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninės laikmenos (CD kompaktinis diskus) su UAB ,,VAKK“ Dr. Kildos klinikos pateikta S. P. rentgenograma ir VšĮ ,,Jonavos ligoninė“ pateikta S. P. rentgenograma – grąžintini juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) Kauno skyrius pareiškė civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 1–2, 18–19), vadovaudamasis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109, 110 ir 112 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš kaltinamojo 233,13 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, jog, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsniu ir 14 straipsnio 2 dalimi, VSDFV Kauno skyrius paskyrė nukentėjusiajam ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2016 m. kovo 17 d. Fondo valdybos Kauno skyriui išmokėjus nukentėjusiajam paskirtą ligos išmoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 233,13 Eur dydžio žala. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmoki apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jis nesilakė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje kiekvienam žmogui numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visi atlyginti. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kito dydžio. Be to, CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o minimo straipsnio 3 d. suteikia draudimo išmoką išmokėjusioms socialinio draudimo įstaigoms regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Tai reiškia, kad šį nusikaltimą padaręs kaltinamasis Fondo biudžetui turi atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Šis VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys, kaltinamąjį pripažinus kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nukentėjusiojo sužalojimo pripažinus, tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 233,13 Eur turtinei žalai PSDF biudžetui atlyginti.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 28,23 eurų civilinį ieškinį, pareikštą solidariems civiliniams atsakovams E. S., E. S. ir T. T. (3 t., b. l. 23–24, 25), kuris, kaltinamąjį E. S. pripažinus kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tenkintinas tik kaltinamojo E. S. atžvilgiu, kadangi E. S. ir T. T. kaltinimai šioje byloje nėra pateikti. Kadangi nukentėjusiajam 2016 m. vasario 18 d. dėl galvos sričių paviršinio sužalojimo, sumušimo VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos (ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos), už kurias buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų 28,23 Eur suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.276 straipsnio 1 ir dalimis, LR sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu ir 34 straipsnio 1 punktu, iš kaltinamojo priteistina 28 eurų 23 centų PSDF biudžetui padaryta žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Dėl nukentėjusiojo S. P. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis S. P. 2018 m. rugsėjo 26 d. civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 125–128) prašo iš kaltinamojo (civilinio atsakovo) priteisti nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) S. P. 100 Eur turtinės žalos bei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus priteisti visas nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) S. P. turėtas atstovavimo išlaidas.

Neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnyje įtvirtinta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kaltinamojo neteisėti veiksmai, teismo nuomone, pasireiškia tuo, kad šis, 2016 m. vasario 18 d. apie 18.30 val., autoserviso patalpose, esančiose garažų bendrijoje „Rimkai“ Virbalų g. 21, Jonavoje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju metu, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir vieną smūgį į ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, siekiantį nosies šaknies sritį, smulkų odos nubrozdinimą kairės plaštakos II piršto tarpfalanginio sąnario išlenkimo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, grumtynių metu, kuriame nenustatytas kitų asmenų, t. y. E. S. ir T. T. dalyvavimas, buvo suplėšyta nukentėjusiojo striukė, tuo padarant nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, o tokie jo veiksmai buvo nepriimtini ir yra esminė sąlyga žalai kilti. Akivaizdu, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

Žala. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo atveju neabejotina, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro nuostoliai dėl grumtynių metu suplėšytos jo striukės (2016 m. kovo 15 d. apžiūros protokolas, liudytojo P. N. parodymai), dėl kurios vertės (100 Eur), nurodytos nukentėjusiojo, kaltinamais jokių prieštaravimų nepareiškė.

Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama bent jau maksimaliai sušvelninti kilusias neigiamas pasekmes. Neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį ir dvasinį skausmą. Nukentėjusiojo parodymais teisme nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam kilo neigiamo pobūdžio psichologinis ir dvasinis diskomfortas, po įvykio iki šiol jis nejaukiai jaučiasi tamsoje, dėl ko nebedirba naktimis. Iš karto po įvykio nukentėjusysis nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2016 m. kovo 17 d. negalėjo dirbti, rodytis viešose vietose, nes jo veidas buvo ištinęs ir pamėlęs, paakyje buvo didžiulė mėlynė. Po įvykio nukentėjusysis jautėsi emociškai išsekęs, sunkiai miegojo, sapnuodavo naktinius košmarus apie vis pasikartojantį konfliktą. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, lankytis gydymo įstaigose ir tai pakenkė jo gyvenimo kokybei. Ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei du su puse metų. Visos šios aplinkybės nukentėjusiajam sukėlė dideles emocines neigiamas pasekmes ir baimę. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad nukentėjusiojo nedarbingumas truko nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2016 m. kovo 17 d., taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur suma, kurią priteisia iš kaltinamojo.

Kaltė. Šiuo atveju akivaizdu, kad egzistuoja kaltinamojo kaltė, kadangi jo veiksmai, kai 2016 m. vasario 18 d. apie 18.30 val. jis kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir vieną smūgį į ranką bei užpuolimo metu suplėšė nukentėjusiojo striukę, sukėlė nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ir turtinę bei neturtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagoje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno ir Vilniaus skyrių specialisto išvados bei ekspertizės aktas, taigi egzistuoja kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.

Priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi kaltininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Būtent dėl kaltininko veiksmų, kuriais jis sudarė sąlygas eismo įvykiui nutikti, kilo nusikalstama veika padaryta žala, taigi esama tiesioginio ir akivaizdaus priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad aptariamu atveju yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl kaltinamasis privalo atlyginti visą savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Dėl nukentėjusiojo S. P. turėtų advokato pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikiame kartu su civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis yra patyręs 3 028 Eur atstovavimo išlaidų, iš jų 2 198 Eur už paslaugas, suteiktas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 131), 300 Eur (3 t., b. l. 146–147) už kelionę į Jonavą ir susipažinimą su užbaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga (60 Eur), civilinio ieškinio už parengimą (200 Eur) ir dalyvavimą 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje (40 Eur), 180 Eur už kelionę į Jonavą ir dalyvavimą 2018 m. spalio 25 d. teismo posėdyje (4 t., b. l. 3–4) bei 350 Eur už atstovavimą pagal 2018 m. gruodžio 2 d. kvitą (4 t., b. l. 21).

Teismas, spręsdamas dėl šių advokato pagalbos išlaidų priteisimo, atsižvelgia į tai, jog civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies, t. y. 37,5 proc. (nes (100 + 500) x 100 / (100 +1500)), todėl atitinkamai iki 75 Eur mažintina už ieškinį priteistina suma (200 x 0,375).

Atskirai pasisakytina dėl 2 198 Eur už nukentėjusiajam suteiktas advokatų (padėjėjų) paslaugas, suteiktas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 131). Pažymėtina, jog Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Prokurorės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu (1 t., b. l. 17–18) ir  2017 m. kovo 21 d. nutarimu (1 t., b. l. 46–50) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatuojant, jog T. T. ir E. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, o E. S. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bei konstatuota, jog nepadaryta veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nors abiem atvejais prokurorų nutarimai buvo panaikinti ir ikiteisminis tyrimas pagal tuos skundus buvo atnaujintas, tačiau  2017 m. birželio 16 d. nutarimu (1 t, b. l. 60–63) ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį prieš E. S., E. S. ir T. T. vėl buvo nutrauktas, išaiškinant nukentėjusiajam teisę dėl nežymaus sveikatos sutrukdymo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Dėl visų šių nutarimų nukentėjusiojo atstovai vykdavo į Jonavą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir rašė skundus. Nors 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo panaikintas ir 2017 m. birželio 16 d. nutarimas, o ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas (1 t., b. l. 127–129), tačiau 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu (1 t., b. l. 155–158) buvo nutraukta ikiteisminis tyrimo dalis dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o, pabaigus ikiteisminį tyrimą, byla į teismą su kaltinamuoju aktu buvo atiduota tik vieno kaltinamojo atžvilgiu – E. S., jo nusikalstamą veika kvalifikavus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismo nuomone, tokia įvykių seka duoda pagrindą išvadai, jog advokato pagalbos išlaidos, susiję su minėtų skundų ikiteisminio tyrimo metu surašymu, kai galutinis rezultatas išliko tas pats, koks ir buvo konstatuotas minėtuose prokurorų nutarimuose (t. y., kad T. T. ir E. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, o E. S. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), negali būti vertinamas priežastiniu ryšiu visa apimtimi susijęs su kaltinamojo nuteisimu šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kas reiškia, jog nukentėjusysis negali pretenduoti į tokių išlaidų atlyginimą visa apimtimi, kai šioje byloje yra nuteisiamas tik vienas kaltinamasis ir pagal kitą BK straipsnį – 140 straipsnio 1 dalį – pagal kurį iki 2017 m. spalio 1 d. bylos buvo nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, kuria nukentėjusysis galėjo pasinaudoti kai tik gavo prokurorės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą.

Teismas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo metu turėtų advokato (padėjėjo) pagalbos išlaidų, taip pat atsižvelgia ir į tai, jog viename skunde buvo prašymas nušalinti prokurorę dėl jos nekompetentingo darbo, tačiau tas prašymas buvo netenkintas. Nukentėjusiojo atstovas siekė įrodyti tiek sunkesnį sužalojimą (buvo įrodinėjamas nosies lūžis, kuris galiausiai nepasitvirtino), tiek tai, kad nusikaltimą padarė grupė asmenų. 

Be to, teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog, kaip matyti iš Ataskaitos apie atliktus darbus, teikiant teisines paslaugas, bei patirtas kitas išlaidas (3 t., b. l. 131), grafose ,,komandiruotės, kelionės išlaidos (bilietai, kuras, viešbučiai)“ nurodyta paslaugų kaina (60 Eur) yra nepagrįsta jokiais įrodymais, tuo labiau, kad atvykti iš Kauno į Jonavą galima kurui išleidžiant ir 10 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, advokato (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidas ikiteisminio tyrimo metu pripažįsta neteisingomis, nesąžiningomis ir neprotingomis ir iš kaltinamojo priteisia tok 600 Eur sumą šioms išlaidoms atlyginti.

Susumavus ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas, kurias teismas nusprendė priteisti, t. y. 600 Eur, 175 Eur (3 t., b. l. 146–147) už kelionę į Jonavą ir susipažinimą su užbaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga (60 Eur), civilinio ieškinio už parengimą (75 Eur) ir dalyvavimą 2018 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje (40 Eur), 180 Eur už kelionę į Jonavą ir dalyvavimą 2018 m. spalio 25 d. teismo posėdyje (4 t., b. l. 3–4) bei 350 Eur už atstovavimą pagal 2018 m. gruodžio 2 d. kvitą (4 t., b. l. 21) dalyvaujant 2018 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžiuose, priteistina bendra 1 305 Eur suma (600 + 175 + 180 + 350).  

 

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 297–308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti E. S.:

1) per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jeigu išvykimas iš namų susijęs su darbu arba mokymusi;

2) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą;

3) tęsti darbą (arba būti registruotam darbo biržoje) arba mokymąsi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią paskirtą bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant ir E. S. paskirti subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant šiuos įpareigojimus:

1) per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jeigu išvykimas iš namų susijęs su darbu arba mokymusi;

2) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą;

3) tęsti darbą (arba būti registruotam darbo biržoje) arba mokymąsi.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti E. S., kad jis per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (kodas 188677437) priteisti iš E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,13 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 13 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti iš E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) PSDF biudžetui padarytą 28,23 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 23 ct) žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusiojo S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteiti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 305 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkis eurus) advokato (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidų.

Vyresniojo tyrėjo D. K. 2017 m. spalio 4 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektronines laikmenas (CD kompaktinis diskus) su UAB ,,VAKK“ Dr. Kildos klinikos pateikta S. P. rentgenograma ir VšĮ ,,Jonavos ligoninė“ pateikta S. P. rentgenograma – grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                 Jolita Cirulienė                


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 145 str. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas