Civilinė byla Nr. e2-1221-464/2022

Teisminio proceso numeris 2-56-3-00553-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.2 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams K. Z., M. Z. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Malis“ dėl žalos atlyginimo, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. Z., M. Z. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Malis“ 81 644 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas K. Z. nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. sausio 5 d. buvo BUAB ,,Malis“ vadovu, vieninteliu akcininku, o nuo 2021 m. sausio 5 d. šios įmonės vadovu buvo paskirtas atsakovo K. Z. tėvas, atsakovas M. Z.. Atsakovei BUAB ,,Malis“ 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. rugsėjo 15 d., buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas nurodė reiškiantis tiesioginį ieškinį šiems atsakovams solidariai, kadangi jų bendri veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į ieškovo, kaip bendrovės kreditoriaus, teisių pažeidimą.   

3.       Ieškovo teigimu, 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. liepos 4 d. su atsakove BUAB ,,Malis“, kurios vardu veikė atsakovo K. Z. įgaliotas kitas atsakovas M. Z., ieškovas sudarė dvi sutartis, kuriomis, atitinkamai, už 18 000 Eur kainą įgijo automobilį Ford Mondeo, o už 25 000 Eur kainą – automobilį Jagura XF. Atsakovė įsipareigojo automobilius suremontuoti ir perduoti ieškovui. Nors ieškovas sumokėjo visą sutartyse nurodytą kainą, tačiau atsakovai iki nustatytų terminų suremontuotų automobilių negrąžino, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Pasak ieškovo, jam priklausantys automobiliai buvo rasti 2021 m. balandžio 28 d., automobilių saugojimo aikštelėje, automobiliai buvo iškomplektuoti, nebuvo vertingiausių jų detalių. Atlikus šių automobilių vertinimą buvo nustatyta, kad pirmojo automobilio vertė yra 768 Eur, o antrojo – 4 538 Eur. Taigi, ieškovui buvo padaryta 37 694 Eur žala (18 000 Eur – 768 Eur; 25 000 Eur – 4 538 Eur), taip pat jis patyrė 150 Eur automobilių vertinimo išlaidas.

4.       Sutartimis, sudarytomis 2018 m. birželio 28 d., 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 5 d., ieškovas už 21 000 Eur kainą įsigijo automobilį VW Sharan, už 14 000 Eur kainą – automobilį Opel Insignia, o už 8 800 Eur kainą – automobilį VW Passat. Nors ieškovas sumokėjo sutartyse nurodytas automobilių kainas, tačiau faktiškai šis turtas jam taip pat nebuvo perduotas. Ieškovui  tapo žinoma, kad atsakovai tuos pačius du automobilius (VW Sharan ir Opel Insignia) pardavė dar ir kitiems asmenims, o automobilio VW Passat buvimo vieta nėra žinoma. Todėl ieškovas prašo priteisti už šiuos automobilius sumokėtas lėšas 43 800 Eur (21 000 Eur + 14 000 Eur + 8 800 Eur). Atsakovai, atlikdami pirmiau aptartus neteisėtus veiksmus, padarė ieškovui iš viso   81 644 Eur (37 694 Eur + 150 Eur + 43 800 Eur) žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

5.       Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, uždraudžiant atsakovui K. Z. perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovui sudaryti šio turto įkeitimo ar kitaip turtą apsunkinančius sandorius.

6.       Nurodė, kad vienintelis atsakovas K. Z. turi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovas K. Z., būdamas BUAB „Malis“ vadovu ir vieninteliu akcininku, organizavo jos veiklą taip, kad BUAB „Malis“ tapo nemokia. Be to, jis yra baustas už apgaulingos apskaitos vedimą, antstolio reikalavimų pateikti detalius duomenis apie skolininkei UAB „Malis“ priklausantį turtą nevykdymą, o tai patvirtina šio atsakovo nesąžiningumą bei grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovo J. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir uždraudė atsakovui K. Z. sudaryti nuosavybės teise jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo ar kitaip šį turtą apsunkinančius sandorius, taip pat atliko įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo atsakovui K. Z. perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį butą.    

8.       Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį ir jo priedus, padarė išvadą, kad ieškovas preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškovo pateikto procesinio dokumento forma ir turinys, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.   

9.       Spręsdamas, ar yra grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismas nurodė tokias faktines aplinkybes: atsakovas K. Z. nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. sausio 5 d. buvo UAB „Malis“ vadovu (direktoriumi) ir vieninteliu akcininku; nuo 2021 m. sausio 5 d. UAB „Malis“ vadovu buvo atsakovo K. Z. tėvas, atsakovas M. Z.; nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovė UAB ,,Malis“ yra bankrutuojanti bendrovė; Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-15232-435/2020 UAB „Malis“ vadovui K. Z. buvo paskirta bauda už antstolio reikalavimų pateikti informaciją apie UAB „Malis“ ir jos dokumentus (informaciją apie visas gaunamas pajamas, įmonės debitorių ir (ar) kreditorių sąrašą ir jų mokėtinas sumas, ilgalaikio ir trumpalaikio įmonės turto sąrašą, nurodant turto buvimo vietą, įmonės kasos knygą, kasos pajamų ir išlaidų orderius, paskutinį sudarytą įmonės balansą, įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nėra apmokėtos, kopijas, su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių, kurios neįvykdytos, kopijas) bei pristatyti areštuotas transporto priemones nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/01062.   

10.       Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės teikia pakankamą pagrindą spręsti, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį, gali imtis priemonių paslėpti ar perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims, siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškovu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai   

11.       Atsakovas K. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad jis turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį, t. y. neįrodė, kad atsakovės vadovų veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovą, siekiant pažeisti jo teises.

11.2.                      Aplinkybė, kad atsakovas K. Z. neturėjo galimybės įvykdyti antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie BUAB „Malis“ turtą ar, neturėdamas specialių žinių, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis tokiu būdu buvo nesąžiningas ir dėl to galimai perleis (ar apsunkins disponavimą) vienintelį savo turimą nekilnojamąjį turtą.

12.       Ieškovas J. G. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:    

12.1.                      Ieškinyje nurodyti konkretūs neteisėti kiekvieno atsakovo atlikti veiksmai, įvardinta konkreti patirta žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.

12.2.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas jau anksčiau elgėsi nesąžiningai ir gali taip elgtis ateityje.

12.3.                      Duomenų apie kitą, nei areštuotas, turtą atsakovas nepateikė. Be to, jam nėra uždrausta šiuo turtu naudotis, todėl jo teisės nėra suvaržytos daugiau nei būtina.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo     

13.       Pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, kad egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.     

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pagrindo išvadai, kad neegzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė, Tokie atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas neįrodė teisės reikšti tiesioginį ieškinį bankrutavusiai bendrovei ir jos valdymo organams bei dalyviams (vadovams ir akcininkams), yra argumentais dėl ginčo esmės ir šioje bylos proceso stadijoje nevertintini.

15.       Kaip matyti, ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 81 644 Eur žalos iš solidarių atsakovų BUAB ,,Malis“, K. Z. ir M. Z. priteisimo. Šį savo reikalavimą ieškovas grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovai K. Z. ir M. Z., veikdami kaip BUAB ,,Malis“ atstovai, sudarė su juo penkių transporto priemonių pirkimo–pardavimo bei dalies jų remonto sutartis, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir transporto priemonių ieškovui, kuris už jas sumokėjo sutartyse nurodytas sumas, neperdavė. Ieškovo teigimu, šie atsakovų neteisėti veiksmai buvo nukreipti į jo, kaip konkretaus kreditoriaus, teisių pažeidimą. Taigi, ieškinio turinys leidžia įsitikinti, kad ieškovas aiškiai išdėstė savo poziciją ir ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą. Taip pat jis  nurodė ir šio reikalavimo teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį, 6.245–6.249 straipsnius, su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžia jame dėstomas faktines aplinkybes.

16.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokių duomenų pakanka ieškinį vertinti kaip preliminariai pagrįstą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Dėl ieškovo teisės reikšti tiesioginį ieškinį bus pasisakyta tik išnagrinėjus šį ginčą iš esmės, t. y. pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus abiejų ginčo šalių į bylą pateiktus įrodymus.

17.       Pirmiau minėta, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka vien  įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, padarė teisingą išvadą, kurios atskirojo skundo argumentai nepaneigia.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

18.       Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl egzistuojančios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, šią sąlygą nepagrįstai susiejo vien su jo nubaudimu už netinkamą atsakovės BUAB ,,Malis“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ar bendrovės dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui, juo labiau kad jokių argumentų, patvirtinančių jo nesąžiningumą, t. y. kad jis gali imtis veiksmų savo valdomam turtui nuslėpti ar iššvaisyti, taip siekdamas išvengti galimai nepalankaus jam teismo sprendimo įvykdymo, nenurodė ir pats ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokia apelianto pozicija sutinka.  

19.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta tuo aspektu, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-467/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022).    

20.       Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks šioje situacijoje įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad atsakovas, aiškiai nežinodama, ką ieškovas laiko grėsmę jo turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti priešingo, o tai nebūtų suderinama su šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai).

21.       Nagrinėjamoje byloje atitinkamą prašymą pateikusiam ieškovui teko pareiga įrodyti apelianto nesąžiningumą kaip būtinąją sąlygą jo prašomų ribojimų (turto areštui, įrašui viešame registre padaryti) taikymui. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Todėl toks faktas, kad apeliantui buvo skirta bauda už antstolio reikalavimų pateikti BUAB ,,Malis“ dokumentus nevykdymą ar tai, kad jis galbūt tinkamai nevykdė kitų jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančių pareigų savaime nesuponuoja išvados dėl apelianto nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėti, turint tikslą išvengti išieškojimo pagal nagrinėjamoje byloje priimtą galimai jam nepalankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad tikslas išvengti būsimo galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai identifikuojamas iš prašančios tokių priemonių taikymo šalies pateiktų įrodymų, nes, kaip nurodyta pirmiau, būtent tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visumos buvimą.

22.       Tokia aplinkybė, kad apeliantas turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą – butą – taip pat nesuponuoja kitokios išvados ir neleidžia spręsti, jog jis imsis priemonių šiam vieninteliam turtui perleisti. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta nei įrodymų, kad apeliantas galėtų turimą nekilnojamą turtą, t. y. butą, apsunkinti, nei konkrečių duomenų apie apelianto turto masės bei jo vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus. Ieškovo procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad apeliantas gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jam priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindamas išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškovu.

23.       Apibendrinant argumentus darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui K. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.     

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė