Civilinė byla Nr.2S-1949-656/2019
Teisminio proceso Nr.2-48-3-01881-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.5.1.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (pareiškėjo) A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės R. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. D., išieškotojas V. Z..
Teismas
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Skolininkas A. J. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2019-08-22 Patvarkymą Nr. S19-6332 ir skolininko prašymą dėl perteklinio arešto panaikinimo tenkinti pilna apimtimi.
2. Nurodė, kad antstolė R. D. vykdo 12 831,54 Eur išieškojimą iš skolininkui A. J. priklausančio turto išieškotojo V. Z. naudai (vykd. byla Nr. 0167/18/00593). 2019-08-14 skolininkas pateikė antstolei prašymą panaikinti perteklinį areštą, uždėtą aštuoniolikai nekilnojamojo turto objektų, priklausančių skolininkui, paliekant areštą tik keturiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini), nes šių žemės sklypų vertės (35 700 Eur) visiškai pakanka išieškomai sumai padengti. Nurodė, kad nurodytų sklypų vertei nustatyti jis remiasi nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2019-08-09 Konsultacija apie galimą rinkos kainą Nr. 19/07-07K, kurią pateikė ir antstolei. Antstolė 2019-08-22 Patvarkymu Nr. S19-6332 skolininko prašymą atmetė, nurodydama, kad kito skolininkui priklausančio turto (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dvejos varžytynės neįvyko, todėl nėra aišku, koks skolininko turtas bus realizuotas. Antstolė nepagrindė, kodėl išieškotojo interesus gali apsaugoti tik 10 kartų išieškojimo mastą viršijantis areštas, nes išieškoma 12 831,54 Eur su 5 proc. metinėmis procesinėmis palūkanomis suma, o pritaikytas mažiausiai 100 000 Eur arešto mastas.
3. Antstolė 2019-09-03 patvarkymu Nr. S19-6669 atsisakė patenkinti skolininko skundą. Nurodė, kad trims skolininko žemės sklypams buvo vykdomos varžytynės, tačiau šių sklypų nepavyko parduoti nei iš pirmų, nei iš antrų varžytynių. Kadangi nėra žinoma, koks turtas bus parduotas, todėl apsaugant išieškotojo interesus tikslinga nenaikinti turto arešto. Pažymėjo, kad skolininko atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai ir kitose antstolių kontorose. Bendras skolų mastas pagal antstolių informacinėje sistemoje matomas užvestas vykdomąsias bylas yra 392 171,23 Eur. Tokiu būdu kiti antstoliai gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto.
4. Išieškotojas pateikė atsiliepimą, kuriuo su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad išieškojimą iš skolininko vienu metu bendrai vykdo antstoliai penkių išieškotojų naudai. Pagal užvestas vykdomąsias bylas bendras skolininko skolų mastas yra 392 171,23 Eur. Visi antstoliai yra prisijungę prie išieškojimo ir realizuojamo turto, kas reiškia, jog bet kuriam antstoliui pardavus iš varžytynių turtą, gautos lėšos paskirstomos visiems išieškotojams proporcingai jų reikalavimų daliai, o ne vien tik tam išieškotojui, kurio naudai antstolis skelbė varžytynes. Todėl turto arešto mastas iki 392 171,23 Eur nelaikytinas turto areštu iš esmės didesniu negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nustatydama rinkos vertę antstolė vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis apie turto vidutinę rinkos kainą. Išieškotojas su tokia verte sutiko, o skolininkas savo nuomonės nepareiškė, todėl laikytina, kad taip pat sutiko su tokia rinkos verte. Tačiau varžytynėse sumažinus kainą 40 procentų, į varžytynes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turtas yra nelikvidus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas laikė nepagrįstais skolininko argumentus, kad jo turtui pritaikytas turto arešto mastas yra perteklinis.
6. Teismas nurodė, kad skolų išieškojimą skolininko atžvilgiu vykdo penki antstoliai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte nustatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (CPK 759 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti, ją lyginant su pradine išieškoma suma, todėl, siekiant patenkinti išieškotojų reikalavimus, skolininko teisės gali būti varžomos tokia apimtimi, kokia yra reikalinga siekiant patenkinti visų išieškotojų reikalavimus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0167/18/00593 medžiagos teismas sprendė, kad tiek antstolė R. D. yra prisijungusi prie išieškojimų iš to paties skolininko kitose bylose, tiek kiti antstoliai yra prisijungę prie antstolės R. D. vykdomo išieškojimo. Teismas nustatė, jog bendras skolininko skolų mastas pagal antstolių informacinėje sistemoje matomas užvestas vykdomąsias bylas šiai dienai yra 392 171,23 Eur, todėl skolininko turto arešto mastas negali būti pripažintas pertekliniu. Esant antstoliams prisijungus prie išieškojimo, bet kuris antstolis, pardavęs iš varžytynių turtą, gautas lėšas turi paskirstyti ne vien tik tam išieškotojui, kurio naudai antstolis skelbė varžytynes, tačiau visiems išieškotojams proporcingai jų reikalavimų daliai ir atsižvelgiant į jų eiliškumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas). Tuo atveju, jeigu būtų panaikinti skolininko prašomi areštai, paskirsčius išieškotas sumas visiems prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams, antstolė turėtų vėl papildomai ieškoti skolininko turto ir jį areštuoti, o tai neabejotinai pailgintų vykdymo procesą, padidintų vykdymo išlaidas, neigiamai atsilieptų išieškotojo interesams.
7. Nors skolininkas nurodo, kad be nekilnojamojo turto yra areštuotos ir skolininko lėšos, taip pat daromos išskaitos iš jam VSDFV mokamų išmokų, tačiau, teismo vertinimu, išskaitos iš skolininko pensijos, padalintos visiems išieškotojams, sudaro labai nedideles sumas, palyginus su bendru skolininko įsiskolinimu ir yra akivaizdžiai nepakankamos išieškotojų interesams apginti.
8. Skolininkas ginčija antstolės veiksmus ir tuo pagrindu, jog jo areštuotas turtas buvo netinkamai įvertintas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju savo nuomonę dėl areštuojamo turto vertės antstoliui pateikė tik išieškotojas, skolininkas to nepadarė, iki 2019-08-14 prašymo jokių prieštaravimų nereiškė, todėl antstolė visiškai pagrįstai nustatė vertes pagal VĮ Registrų centro duomenis. Be to, turtą pavedama įvertinti ekspertui tuomet, kai ketinama skelbti varžytynes, taip siekiant tikslo jose parduoti turtą už tikrą rinkos kainą. Šiuo metu ekspertui vertinti visus skolininko žemės sklypus nėra jokio pagrindo, kadangi dar nėra aišku, kokie sklypai bus parduoti. Atlikus šioje išieškojimo stadijoje turto vertinimo ekspertizes visiems areštuotiems sklypams, tačiau vėliau paaiškėjus, kad skolos padengimui užteko mažiau sklypų, likusių neparduotų sklypų atlikti vertinimai taptų nepagrįstomis, papildomomis ir nebūtinomis išlaidomis. Todėl skolininko teiginius, kad antstolė privalėjo paskirti verčių nustatymo ekspertizes visam jo areštuotam turtui, teismas laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad antstolė iš varžytynių bandė parduoti tris skolininko areštuotus sklypus, tačiau nei pirmosios, nei antrosios varžytynės neįvyko dėl neatsiradusių pirkėjų. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia spręsti, kad turtas įvertintas per maža kaina. Teismas nurodė, kad skolininko antstolei pateikta UAB „CRE pro“ konsultacija apie galimą rinkos kainą 19/07-07K negali būti vertintina kaip skolininko turto vertės įrodymas, kadangi ji yra tik konsultacinio pobūdžio, atspindi tik galimą, bet ne tikrą rinkos kainą ir neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytiems reikalavimams, t. y. nelaikytina eksperto nustatyta verte CPK 681 straipsnio 4 dalies prasme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. CPK 675 straipsnio 2 dalyje bei CPK 677 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismų praktikoje nurodoma, kad CPK nenumato antstoliui teisės areštuoti skolininko turto kitų antstolių vykdomose vykdomosiose bylose. Todėl teismo argumentai, kad, kitiems antstoliams prisijungus prie išieškojimo, visos piniginės lėšos turės būti skirstomos visiems pareiškėjo trečios eilės išieškotojams proporcingai, nesudaro pagrindo teigti, kad antstolė, taikydama perteklinį areštą jos užvestoje vykdomojoje byloje, elgiasi teisėtai. Antstolės R. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0129/11/00545 yra areštuoti kiti skolininko 47 turto vienetai, kurių vertė virš 500 000 Eur ir viršija išieškotiną sumą, kuri yra 350 000 Eur. Tokia praktika, kuomet kiekvienas iš to paties skolininko turto išieškojimą vykdantis antstolis areštuotų turto tiek, kad iš jo realizavimo gautų lėšų būtų pakankamai visiems to skolininko išieškotojų reikalavimams padengti, būtų ydinga bei akivaizdžiai prieštaraujanti įstatymui, kadangi tokiu atveju bendras skolininko turto areštas viršytų net visus turimus skolinius įsipareigojimus.
9.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateikta UAB „CRE Pro“ konsultacija dėl galimos sklypų turto vertės, nes vykdomojoje byloje nėra jokių kitų areštuoto turto vertę patvirtinančių įrodymų. Teismas nepagrįstai pritarė antstolės pozicijai, kuri sklypų vertę nustatė iš VĮ Registrų centro duomenų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų - skolininko turto arešto. Skolininkas mano, kad arešto mastas nepagrįstai didelis.
12. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė R. D. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-05-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-94-272/2017 dėl 12 069,54 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2016-09-15 bei 962,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojui V. Z., vykdomosios bylos Nr. 0167/18/00593. Antstolė 2019-02-18 Turto arešto aktu areštavo skolininkui A. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – viso 22 nekilnojamojo turto objektus. Skolininkas 2019-08-14 pateikė prašymą dėl perteklinio arešto jo turtui panaikinimo, prašydamas palikti areštą tik keturiems žemės sklypams, nes, jo nuomone, šio turto visiškai pakaktų išieškomai sumai padengti. Skolininkas remiasi nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE Pro“ 2019-08-09 Konsultacija, pagal kurią skolininko nurodytų keturių žemės sklypų rinkos vertė - 35 700 Eur. Antstolė 2019-08-22 Patvarkymu Nr. S19-6332 skolininko prašymą atmetė.
14. Nors vykdomojoje byloje visas areštuotas skolininko turtas nėra įvertintas, tačiau tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad antstolė areštavo skolininko turto ženkliai daugiau, nei šioje vykdomojoje byloje išieškoma suma. Skolininko tvirtinimu, arešto mastas išieškomą sumą viršija net 10 kartų. Todėl šioje byloje spręstina, ar skolininko turto arešto mastas nebuvo perteklinis ir, ar antstolė 2019-08-22 Patvarkymu Nr. S19-6332 pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl arešto masto sumažinimo.
15. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, laikinai gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir šiuo atveju antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, jei areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šiose vykdomosiose bylose padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju antstolė 2019-02-18 Turto arešto akte nurodė turto arešto mastą (14 083,26 Eur) ir juo areštavo 22 skolininko nekilnojamojo turto objektus bei skolininko pinigines lėšas. Arešto akte skolininko turtas nebuvo įkainotas, bet nurodyta, kad turto vertė bus nustatyta vykdymo procese. Taigi turto arešto akte nebuvo nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus pasitelkiamas ekspertas, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų atlikusi areštuoto turto įkainojimo procedūrą, nors nuo turto arešto praėjo daugiau kaip aštuoni mėnesiai. Šiuo atveju išieškotojas prašė vadovautis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatant areštuoto turto vertę. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, skolininko turto arešto mastas ne vieną kartą viršija išieškotiną sumą.
17. Antstolė, atsisakydama tenkinti skolininko skundą, nesutinka dėl arešto masto sumažinimo ir remiasi tuo, kad 2018-10-25 ir 2019-04-18 skelbtos skolininko turto varžytynės neįvyko ir turtas yra nepaklausus. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, šiose varžytynėse buvo parduodamas tik vienas turto objektas (žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)), įrašytas į 2019-02-18 Turto arešto aktu areštuojamų turto objektų sąrašą. Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, varžytynėse nepardavus vieno iš areštuoto turto sąrašo objektų, ši aplinkybė nesudaro pagrindo visą areštuotą turtą pripažinti nepaklausiu bei palikti turto areštą visiems 22 objektams, nors pagal registro duomenis turto arešto mastas ženkliai viršija išieškotinas sumas.
18. Be to, antstolė nurodo, kad iš skolininko turto išieškojimas yra vykdomas ir kitose vykdomosiose bylose ir bendras arešto mastas yra 392 171,23 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktu, nustatančiu, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (CPK 759 straipsnio 1 dalis), sprendė, kad tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti. Todėl teismas nepripažino arešto masto, nors ir akivaizdžiai viršijančio šioje vykdomojoje byloje išieškotiną sumą, pertekliniu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nes vykdomojoje byloje Nr. 0167/18/00593 nėra duomenų, kad kiti antstoliai būtų prisijungę prie šios vykdomosios bylos. Todėl šioje vykdomojoje byloje arešto mastas turi būti siejamas išimtinai su šioje vykdomojoje byloje vykdomo išieškojimo suma. Priešinga išvada prieštarautų CPK 675 straipsnio 2 dalies normai, nustatančiai draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
19. Skolininkas skunde prašė palikti areštą tik keturiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini), tvirtindamas, kad šių žemės sklypų vertės visiškai pakanka išieškomai sumai padengti. Nurodė, kad nurodytų sklypų vertei nustatyti jis remiasi nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2019-08-09 Konsultacija apie galimą rinkos kainą Nr. 19/07-07K, pagal kurią bendra sklypų vertė - 35 700 Eur.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skolininko pateikta turto vertinimo konsultacija nelaikytina patikimu įrodymu turto rinkos vertei nustatyti, nes konsultacija neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, todėl nelaikytina eksperto nustatyta verte CPK 681 straipsnio 4 dalies prasme. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, skolininko nurodytų žemės sklypų bendra rinkos vertės suma sudaro 19 808 Eur. Vertinant, kad turtas bus parduodamas varžytynėse, todėl pradinė turto pardavimo kaina sudarys tik 60-80 proc. nustatytos turto vertės (nuo 11 884,80 Eur iki 15 846,40 Eur), negalima spręsti, kad skolininko nurodyto turto pakaks išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
21. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti teismo sprendimą. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad antstolė pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies įtvirtintą imperatyvą, draudžiantį antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tokiu būdu neužtikrindama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros. Todėl yra pagrindas antstolės 2019-08-22 Patvarkymą Nr. S19-6332 panaikinti. Tačiau, atsižvelgiant į nutarties 20 punkte nurodytus argumentus, skolininko prašymas palikti turto areštą keturiems jo nurodytiems objektams, negali būti tenkinamas, nes tokiu būdu galimai būtų pažeisti išieškotojo interesai.
23. Atsižvelgiant į aptartą, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, naikintina Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas iš dalies, panaikinant antstolės 2019-08-22 Patvarkymą Nr. S19-6332 ir įpareigojant antstolę įvertinti areštuotą skolininko turtą ir panaikinant perteklinį turto areštą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės R. D. veiksmų tenkinti iš dalies, panaikinti antstolės R. D. 2019-08-22 Patvarkymą Nr. S19-6332 ir įpareigoti antstolę įvertinti 2019-02-18 Turto arešto aktu skolininko areštuotą turtą ir panaikinti perteklinį areštą, viršinantį vykdomojoje byloje Nr. 0167/18/00593 išieškotinas sumas.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.
Teisėjas Andrius Ignotas