Baudžiamoji byla Nr. 1S-836-185-2009-59
Procesinio dokumento kategorija 2.1.16.1.2.1.1;
2.1.16.1.2.1.3; 2.4.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. gruodžio 7 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,
sekretoriaujant Jolitai Žukaukienei,
dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., nedirbančio - registruoto Darbo biržoje, teisto 2 kartus, paskutinį kartą 2004-10-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 253 str. 1 d., 254 str., 258 str. laisvės atėmimu 4 metams. 2007-03-27 vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., BPK 362 str. paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2008-08-30 išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje, įtariamo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymu, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria A. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui,
N U S T A T Ė:
A. S. įtariamas tuo, kad 2009-11-19, laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su kol kas nenustatytu asmeniu, pro namo terasos duris įsibrovė į gyvenamąją patalpą - namą, esantį Panevėžyje, Naujoji (duomenys neskelbtini), priklausantį V. P. M., iš ten slapta pagrobė svetimą V. P. M. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną LG KG 290 - 200 litų vertės, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis A. S. vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka 2009-11-21, 23 val. 30 min. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, motyvuojant, kad būdamas laisvėje gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį įtariamasis A. S. prašo panaikinti, nes ji neteisėta. Nurodo, kad inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, todėl byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Nukentėjusysis nenurodo kas galėjo įsibrauti į jo namą. Specialistas duoda tik tikėtiną išvadą, kad įvykio vietoje rastas kairės kojos bato pėdsakas paliktas iš jo išimtu batu. Tokia, tik tikėtina specialisto išvada, negali būti kaltės įrodymu. Įrodymų šaltinio, kaip pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Lietuvos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato.
Tikslo bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neturi, nes, kaip minėjo, nusikaltimo nepadarė. Brolio gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, taip pat nėra pagrindas manyti, kad pabėgs ir pasislėps. Pas brolį vykdavo verslo reikalais – jo nupirktus nenaujus automobilius gabendavo į Lietuvą pardavimui. Teismas, parinkdamas griežčiausią kardomąją priemonę, neatkreipė dėmesio į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su I. Č.. Mama E. S. labai serga, jai reikalinga jo pagalba nuvežant pas gydytojus.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
A. S. įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu (BK 11 str.), už kurį įstatymas numato griežtesnę, nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis teigia, kad nusikaltimo nepadarė, todėl byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. S. padarė paminėtą veiką yra pakankamai (duomenys, esantys nukentėjusiojo V. P. M. pareiškime, V. P. M., D. M., pareigūno A. J. apklausos, įvykio vietos apžiūros protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadoje dėl batų pėdsakų identifikavimo ir kt. medžiagoje). A. S. nėra susijęs darbiniais ryšiais, byloje yra duomenų, kad ruošiasi išvykti į Norvegiją, be to teisme jis patvirtino, kad jo brolis gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad A. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodytas ir kitas, BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas pagrindas. A. S. įtariamas nusikaltimo, įtraukto į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą – kvalifikuotos vagystės padarymu. Praeityje taip pat teistas už nusikaltimus nuosavybei, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, o nusikalstama veika, kurios padarymu yra įtariamas, galimai susijusi su pragyvenimo lėšų gavimu. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo gali daryti naujus labai sunkius, sunkius, ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Tokiu būdu, apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę - suėmimą bei nustatydamas jo terminą, BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.
Spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, teismas vertina ar byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o kaltės įrodytumas sprendžiamas tik teisiamajame posėdyje ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus.
Skunde tvirtinama, kad A. S. prižiūri sergančią motiną, tačiau ši aplinkybė negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122, 130 str.,
N U T A R Ė:
Įtariamojo A. S. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Pranas Šimkus