Administracinė byla Nr. A-2695-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00282-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo –Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pašalinti draudėjo Europos regbio centro (toliau – ir Centras) duomenis iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenų bazės: „6. R. J.: 6.1. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą 2007 m. lapkričio 23 d.; 6.2. 2 951,13 Lt draudžiamąsias pajamas ir 1 002,79 Lt VSD įmokas už 2007 metų 4 ketvirtį; 6.3. 6 590,91 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 239,59 Lt VSD įmokas už 2008 metų 1 ketvirtį; 6.4.valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2008-04-01 bei 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt VSD įmokas“; 2) panaikinti VSDFV 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (10.10)I-10287 „Dėl 2014 m. spalio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-11611“.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. spalio 23 d. įsidarbino Centre teisininku, jam buvo nustatytas 2 500 Lt mėnesio darbo užmokestis, į darbą jį priėmė Centro prezidentas V. K.. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas Centro teisininko funkcijas ruošė įvairių dokumentų projektus, teikė teisines konsultacijas, su V. K. susitikdavo Vilniuje, Šiauliuose, Pakruojyje, nuolat bendravo telefonu. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2008 m. vasarą V. K. dingo, todėl nepavykus jo surasti, 2014 m. rugsėjo 15 d. įsidarbino kitoje bendrovėje ir kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas atleisti jį iš Centro teisininko pareigų, nes neranda darbdavio. Toks pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštu Nr. (8.2)3-78894 pareiškėjas buvo informuotas, kad Registro duomenų bazėje įrašyta jo valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) pabaigos Centre data – 2008 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas teigė, kad pakanka duomenų, jog būtų galima pagrįsti tai, kad jis nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. dirbo Centre, todėl Sprendime nepagrįstai paneigtas jo darbo Centre faktas. Pareiškėjas akcentavo, kad VSDFV kompetencijai nepriklauso nagrinėti darbo ginčų.

Pareiškėjas teigė, kad skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti konkrečiais faktais bei neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų. Pareiškėjas akcentavo, kad nedalyvavo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo procedūroje, apie ją nebuvo informuotas, todėl buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Centras, teikdamas VSDFV Vilniaus skyriui pranešimus apie apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, nesilaikė nustatytų terminų, pažeidė VSD įmokų mokėjimo tvarką, todėl, kilus įtarimams dėl Centro pateiktų duomenų apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas pagrįstumo, VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. sausio 8 d. kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (toliau – ir Tyrimo skyrius), prašydamas ištirti galimus dokumentų klastojimo, siekiant gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžeto, faktus. Atsakovas pažymėjo, kad pagal šį pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Atsakovas taip pat nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Vilniaus VMI) dėl Centro veiklos tyrimo / patikrinimo atlikimo skubos tvarka.

Atsakovas pažymėjo, kad gavo Nutarimą, kuriame konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima konstatuoti, jog V. K. suklastojo Centro vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas juos VSDFV Vilniaus skyriui. Atsižvelgiant į tai, kad baigėsi V. K. inkriminuotos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ši ikiteisminio tyrimo dalis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Atsakovas nurodė, kad būdamas atsakingas už tai, jog į Registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs ar klaidingi duomenys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 36 ir 41 punktais, VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) XI skyriaus nuostatomis ir Nutarimu, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pašalinti draudėjo Centro pateiktus apdraustojo R. J. duomenis nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. Atsakovas paaiškino, kad VSDFV teritoriniai skyriai savo teisėmis naudojasi tiek, kiek tai susiję su jiems pavestomis funkcijomis, nustatytomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir VSD įstatymas) bei kituose socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą išdėstė argumentus, iš esmės analogiškus atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė.

Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, jog byloje nustatyta, kad V. K. suklastojo Centro vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas juos VSDFV Vilniaus skyriui, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai pašalino draudėjo Centro pareiškėjo duomenis Registro duomenų bazėje pagal Nutarimą.

Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu sprendimu išnagrinėjo savo kompetencijai nepriklausančią darbo santykių bylą bei kad pareiškėjas nedalyvavo skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo procedūroje ir apie šią procedūrą pareiškėjui nebuvo pranešta, nes teisės aktai nenumato galimybės asmenims dalyvauti viešojo administravimo institucijų sprendimų priėmimo procedūrose.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus.

III.

Pareiškėjas R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kuriuos buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad Nutarime yra nurodyti asmenys, tarp kurių nėra pareiškėjo, kurie, kaip konstatuota Nutarime, nedirbo Centre, tačiau dėl pareiškėjo nurodyta, kad jam tik už darbą Centre nebuvo mokamas atlyginimas. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas teigia, kad Nutarimu patvirtinta, jog jis nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. dirbo Centre. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog jam už darbą Centre nebuvo sumokėtas atlyginimas, patvirtina ir Vilniaus VMI pateikta informacija.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad yra suėjęs senaties terminas paneigti ginčo laikotarpiu buvusius darbo santykius. Taip pat pareiškėjas teigia, kad VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamame sprendime paneigdamas darbo santykių tarp pareiškėjo ir Centro buvimo faktą, išnagrinėjo savo kompetencijai nepriklausantį klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad surinkta pakankamai duomenų tam, jog būtų galima nustatyti, kad jis nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. dirbo Centre teisininku už 2 500 Lt mėnesinį atlyginimą. Pareiškėjo manymu, dėl jo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis V. K. gali teigti, kad pareiškėjas niekada nedirbo Centre.

Pareiškėjas pažymi, kad Centrui yra iškelta bankroto byla, kurioje turės būti sprendžiamas V. K. atsakomybės klausimas, tačiau, pareiškėjo manymu, Sprendimu yra panaikinama V. K. atsakomybė bankroto byloje ir nepagrįstai neigiamas pareiškėjo darbo Centre faktas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. už jį buvo sumokėtos visos įmokos VSDFV, taip pat ir 5 400 Lt iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šiaulių tauro televizoriai“ pareiškėjo iniciatyva gautų pinigų.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas pažymi, kad pagrindą tikslinti pareiškėjo duomenis Registre sudarė ne VMI pateikta pažyma, o Nutarimas, todėl priimdamas sprendimą atsakovas juo ir vadovavosi.

Atsakovas pažymi, kad nei VAĮ, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės asmenims dalyvauti viešojo administravimo institucijų sprendimų priėmimo procedūrose, todėl VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie sprendimo priėmimo vietą ir laiką ar kviesti pareiškėją dalyvauti sprendimo priėmimo procedūroje.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas, dirbdamas Centre, ruošdavo įvairių dokumentų projektus, teikė teisines konsultacijas, susitikdavo su V. K. bei nuolat susisiekdavo su juo telefonu, taip pat aplinkybės, kad, pareiškėjui tarpininkaujant, UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. gegužės 14 d. sumokėjo Centrui 10 800 Lt paramą, todėl Centras turėjo galimybę mokėti pareiškėjui atlyginimą ir socialinio draudimo įmokas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu Centre. Atsakovas pažymi, kad iš Centro VSDFV Vilniaus skyriui pateiktų 2011 m. kovo 31 d. ir 2012 m. vasario 13 d. pareiškimų bei 2009 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 8 matyti, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs darbo sutarties su Centru, realiai nedirbo ir jam nebuvo išmokėtas atlyginimas.

Atsakovas akcentuoja, jog darbo santykių nagrinėjimo ir ginčų sprendimo klausimai priklauso Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir teismų, o ne VSDF administravimo įstaigų kompetencijai, VSDFV teritoriniai skyriai savo teisėmis naudojasi tiek, kiek tai susiję su jiems pavestomis funkcijomis, nustatytomis VSD įstatyme bei kituose valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo argumentus, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į skundą. VSDFV papildomai akcentuoja, kad nesutinka su apelianto argumentais, jog skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, nes šie sprendimai atitinka visus VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registro duomenų apie pareiškėjo R. J. 2007 m. lapkričio 23 d. – 2008 m. balandžio 1 d. valstybinio socialinio draudimo pradžios bei pabaigos datas, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas pašalinimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Nustatyta, kad 2014 m. spalio 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-11611 „Dėl draudėjo Europos regbio centro devynių apraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ (I t., b. l. 51–54) 6 punktu buvo nuspręsta pašalinti draudėjo Centro apdraustojo – pareiškėjo – duomenis Registrų duomenų bazėje: pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pradžios datą – 2007 m. lapkričio 23 d.; 2 951,13 Lt draudžiamąsias pajamas ir 1 002,79 Lt VSD įmokas už 2007 metų 4 ketvirtį; 6 590,91 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 239,59 Lt VSD įmokas už 2008 metų 1 ketvirtį; valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą – 2008 m. balandžio 1 d. bei 0 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0 Lt VSD įmokas. Pareiškėjui Sprendimą apskundus, jis buvo paliktas nepakeistas VSDFV 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (10.10)I-10287 „Dėl 2014 m. spalio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-11611“.

Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus, taip pat ir valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, reglamentuoja VSD įstatymas. VSD įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus; šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. VSD įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta draudėjų pareiga pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti; socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. VSD įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre.

Registro paskirtis, objektai, Registro valdytojas ir Registro tvarkytojai, jų teisės ir pareigos, Registro duomenų tvarkymas, sąveika su kitais registrais, Registro duomenų apsauga, skelbimas ir teikimas, Registro reorganizavimas ir likvidavimas nustatyta Registro nuostatuose (ginčui aktuali 2014 m. vasario 5 d. nutarimo redakcija) (Registro nuostatų 3.2 p.). Registro objektai – valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys bei VSD išmokų gavėjai (Registro nuostatų 3 p.). Registro duomenis tikslina teritorinės registro tvarkymo įstaigos (šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyrius) vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka (Registrų nuostatų 15.9 p.). Registrų nuostatų 36 punkte nustatyta, kad Registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka; patikslinti Registro duomenys apie Registro objektą kaupiami duomenų bazėje. Registrų nuostatų 41 punkte be kita ko nustatyta, kad praėjęs valstybinio socialinio draudimo laikotarpis, duomenys apie kurį ir jo draudžiamąsias pajamas gali būti tikslinami, – ne ilgiau kaip 5 metai nuo draudėjo kreipimosi, šis terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po VSD įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; sprendimą dėl duomenų tikslinimo priima teritorinės registro tvarkymo įstaigos direktorius (jo pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad vadovaujantis Registro nuostatais gali būti taisomi tik netikslūs, neteisingi ir neišsamūs Registro duomenys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1914/2014).

Duomenų apie apdraustųjų (išskyrus savarankiškai dirbančius asmenis) valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, VSD įmokas, informacijos, reikalingos ligos ir motinystės pašalpų skyrimui bei duomenų apie draudėjo reorganizavimą, pateikimo VSDFV teritoriniams skyriams ir VSDFV Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, socialinio draudimo pranešimų ir elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pildymo bei pateiktų duomenų apie apdraustuosius tikslinimo tvarką nustato Taisyklės (ginčui aktuali 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-524 redakcija) (Taisyklių 1 p.). Duomenų tikslinimas Taisyklių 3.2 punkte apibrėžiamas kaip neteisingų, netikslių, neišsamių Registro duomenų, taip pat duomenų, įrašytų į Registrą pagal registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas. Apraustųjų duomenų tikslinimo tvarka nustatyta Taisyklių XI skyriuje. Taisyklių 74 punkte yra pateikiamas sąrašas Registro duomenų tikslinimo pagrindų – apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami: draudėjo prašymu, kuris gali būti pateiktas rašytinis arba elektroninis (Taisyklių 74.1 p.); apdraustojo prašymu (Taisyklių 74.2 p.); dėl klaidingai ar pagal dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, į Registrą įrašytų duomenų (Taisyklių 74.3 p.); pagal tyrimo / patikrinimo rezultatus (Taisyklių 74.4 p.); pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą (Taisyklių 74.5 p.); pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos išduotą pažymą dėl taikytinų teisės aktų ar sprendimą neišduoti minėtos pažymos arba sprendimą dėl išduotos pažymos apie taikytinų teisės aktų nustatymą panaikinimo (Taisyklių 74.6 p.); pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatas (Taisyklių 74.7 p.); pagal dokumentus, pateiktus valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti (Taisyklių 74.8 p.).

Šioje byloje nustatyta, jog ginčijamame Sprendime nėra nurodytas konkretus Taisyklių 74 punkte įtvirtintas pareiškėjo duomenų Registre tikslinimo (pašalinimo) pagrindas. Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Taisyklių XI skyriaus nuostatomis bei išnagrinėjus Nutarimo, draudėjo Centro byloje sukauptus bei Registro duomenų bazėje įrašytus duomenis. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad su pareiškėju susiję duomenys Registre buvo pašalinti vadovaujantis Taisyklių 74.4 punktu – pagal tyrimo / patikrinimo rezultatus. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą.

Taisyklių 93 punkte nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal tyrimo / patikrinimo rezultatus (prokuroro, ikiteisminio tyrimo institucijos ar pareigūno, ar kitos kompetentingos valstybės institucijos išvados, pažymos, tyrimo / patikrinimo rezultatus), kurie įrodo, kad į Registro duomenų bazę buvo įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys arba duomenys į Registro duomenų bazę buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsižvelgus į nurodytos teisės normos nuostatas, darytina išvada, jog Registro duomenų bazėje esantys duomenys šiuo pagrindu gali būti tikslinami tik tada, kai prokuroro, ikiteisminio tyrimo institucijos ar pareigūno, ar kitos kompetentingos valstybės institucijos išvados, pažymos, tyrimo / patikrinimo rezultatai įrodo, kad į Registro duomenų bazę buvo įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys arba duomenys į Registro duomenų bazę buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Įvertinus Sprendimo turinį, konstatuotina, kad Registro duomenys apie pareiškėjo 2007 m. lapkričio 23 d. – 2008 m. balandžio 1 d. valstybinio socialinio draudimo pradžios bei pabaigos datas, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas buvo patikslinti vadovaujantis Nutarimu (I t., b. l. 38–50), kuris iš esmės atitinka Taisyklių 93 punkte įtvirtinto tyrimo / patikrinimo rezultato sąvoką.

Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, jog atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai pašalino pareiškėjo duomenis Registro duomenų bazėje pagal Nutarimą, nes jame nustatyta, kad V. K. suklastojo Centro vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas juos VSDFV Vilniaus skyriui. Atsižvelgus į tokią teismo išvadą galima spręsti, jog teismas pripažino, kad Nutarimas įrodo, jog į Registro duomenų bazę ginčo laikotarpiu buvo įrašyti neteisingi valstybinio socialinio draudimo duomenys apie pareiškėją.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo turinį, daro išvadą, jog jis nurodytų reikalavimų neatitinka. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo duomenys buvo pašalinti pagrįstai bei teisėtai, padarė, neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų bei nenustatęs visų bylai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikęs teisės aktų nuostatas.

Pažymėtina, jog VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Registre kaupiamų duomenų svarbą (pagal duomenis, turimus Registre apskaičiuojamos visos socialinio draudimo išmokos), teisės aktuose nustatytus Registro duomenų tvarkymo principus, daro išvadą, jog spręsdama Registro duomenų tikslinimo (šalinimo) klausimą įgaliota institucija turi atsižvelgti į tai, jog nurodytas klausimas turi itin reikšmingą poveikį asmeniui (keičiasi jo draudiminiai laikotarpiai), ir dėl to privalo užtikrinti tinkamą procedūrą – turi būti užtikrinama, jog bus nustatytos ir tinkamai bei išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o priimti sprendimai, darantys neigiamą įtaką asmenų teisėms, bus motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje nėra nagrinėjamos aplinkybės, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo Centre, tačiau pareiškėjo teikti įrodymai, susiję su jo darbu Centre, Centro apskaičiuotu jam darbo užmokesčiu ir mokėtinomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis, kurios ir buvo mokamos, yra reikšmingi vertinant, ar atsakovas turėjo teisinį bei faktinį pagrindą remdamasis Nutarimu pašalinti iš Registro pareiškėjo duomenis apie jo valstybinį socialinį draudimą ginčo laikotarpiu.

Nustatyta, kad Nutarimas, kuriuo vadovavosi atsakovas, tikslindamas Registro duomenis apie pareiškėjo 2007 m. lapkričio 23 d. – 2008 m. balandžio 1 d. valstybinio socialinio draudimo pradžios bei pabaigos datas, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, priimtas atlikus 2009 m. sausio 19 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, gavus VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimą dėl galimo Centro, Miriam media asociacijos ir Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacijos dokumentų klastojimo. Nutarimo dalyje, susijusioje su V. K., kaip Centro prezidentui, pareikštais įtarimais, nurodyta, kad V. K., nuo 2007 m. sausio 7 d. būdamas Centro prezidentu, turėdamas tikslą VSDFV Vilniaus skyriui pateikti žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas, žinodamas, kad M. B., V. C., G. G., V. G. nedirba Centre ir neužima jokių pareigų, jiems bei kitiems darbuotojams R. J., K. K., T. B., J. K. už tai nėra mokamas joks atlyginimas, nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, tyčia suklastojo tikrus dokumentus: pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, pranešimus apie apdraustųjų (be atleistųjų) VSD įmokas per ataskaitinį ketvirtį, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, darbo užmokesčio žiniaraščius, įsakymus, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. panaudojo, pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui, šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju svarbu tai, kad Nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Įvertinusi šią, su nagrinėjama administracine byla susijusią Nutarimo dalį, kuria, kaip matyti iš Sprendimo turinio, vadovavosi ir atsakovas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ji visiškai neįrodo, kad Registre įrašyti konkretūs duomenys apie pareiškėjo 2007 m. lapkričio 23 d. – 2008 m. balandžio 1 d. valstybinio socialinio draudimo pradžios bei pabaigos datas, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas yra neteisingi. Kaip teisingai nurodo, pareiškėjas, Nutarime yra išskirti asmenys, kurie Centre nedirbo ir neužėmė jokių pareigų (tarp jų pareiškėjas nėra nurodytas), bei Centro darbuotojai, kuriems nebuvo mokamas atlyginimas, tarp jų ir pareiškėjas. Be to, Nutarime nėra nurodyta jokių argumentų ir įrodymų, kuriais remiantis nustatyta, kad dokumentai, teikti VSDFV Vilniaus skyriui apie pareiškėjo įdarbinimą Centre, apie jam apskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, buvo neteisingi.

Kaip jau minėta, Nutarime nėra nustatyta, kad pareiškėjas Centre nedirbo, o byloje pateiktas Centro prezidento V. K. 2007 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 4/07, kuriame nurodyta, kad nuo 2007 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas priimamas dirbti teisininku, jam mokant 2 500 Lt algą (I t., b. l. 144). Iš byloje teiktų atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimų į skundą matyti, kad Centras mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau pažeidinėjo šių įmokų mokėjimo tvarką (I t., b. l. 21–23; 24–27). Trečiojo suinteresuoto asmens 2009 m. sausio 8 d. rašte Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui (I t., b. l. 28–30) taip pat nurodyta apie tai, kad Centras pažeidinėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, kad iki 2008 m. balandžio 18 d. iš draudėjo sąskaitų buvo nurašomos lėšos. 

Įvertinus į pirmiau nurodytus faktus, darytina išvada, jog Nutarimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas Taisyklių 74.4 punkte nurodytu dokumentu, įrodančiu Registro duomenų apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pradžios bei pabaigos datas, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas neteisingumą bei klaidingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Registro nuostatais bei Taisyklėmis gali būti taisomi tik netikslūs, neteisingi ar neišsamūs Registro duomenys, o šioje administracinėje byloje tokių sąlygų buvimo atsakovas neįrodė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinami.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog teisės aktai nenumato galimybės asmenims dalyvauti viešojo administravimo institucijų sprendimų priėmimo procedūrose, todėl apie šią procedūrą pareiškėjui pagrįstai nebuvo pranešta.

Viešojo administravimo subjekto pareiga informuoti ir suteikti galimybę pasisakyti Lietuvos teisėje kildinama iš gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Pastebėtina, kad gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnis numato, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2002 gruodžio 12 d. sprendimą Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė viešojo administravimo subjektui, net ir turint pažeidimus patvirtinančių įrodymų, laikytis gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Byloje neginčijama aplinkybė, jog pareiškėjas iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie VSDFV Vilniaus skyriaus atliekamą tyrimą dėl Centro teiktų duomenų apie darbuotojus tikrumo, pareiškėjo teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Taigi minėtoje ABTĮ normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Be to, pareiškėjas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Dėl šių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį, kuria nuspręsta iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazės pašalinti šiuos duomenis: „6. R. J.: 6.1. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą 2007 m. lapkričio 23 d.; 6.2. 2 951,13 Lt draudžiamąsias pajamas ir 1 002,79 Lt VSD įmokas už 2007 metų 4 ketvirtį; 6.3. 6 590,91 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 239,59 Lt VSD įmokas už 2008 metų 1 ketvirtį; 6.4.valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2008-04-01 bei 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt VSD įmokas“ ir VSDFV 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (10.10)I-10287 „Dėl 2014 m. spalio 30 d. valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-11611“.

Sprendimas neskundžiamas.