Civilinė byla Nr. e2YT-12176-734/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07099-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, antstolė Asta Stanišauskaitė, antstolė Brigita Palavinskienė, UAB „EDS INVEST“, BUAB „CONSTRUCTION ACE“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi su skundu prašydama panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2020-02-07 patvarkymą Nr. S-20-174-2818 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas patvarkymas).
Pareiškėjas nurodo, antstolis 2020-02-07 patvarkymu Nr. S-20-174-2818 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė parduoti iš varžytynių pareiškėjui priklausantį ir svetimo daikto hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2020-01-31 pateikė prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo bei papildomo keturiasdešimties dienų termino nustatymo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad vertintojo aktais turto vertė nustatyta netinkamai. Antstolis skundžiamu patvarkymu pareiškėjo prašymą atmetė. Antstolis priėmęs skundžiamą patvarkymą pažeidė pareiškėjo teises, kadangi tokiais veiksmais buvo pradėtos varžytynės, kuriose už pernelyg mažą kainą parduodamas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Pareiškėjas teigia, kad antstolis nesiėmė visų reikiamų priemonių tinkamam išieškomo turto įvertinimui, dėl ko, parduodant turtą varžytynėse bus padaryta žala pareiškėjo interesams. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į turto vertintoją UAB „CRE pro“, kurie nustatė, kad turto vertė yra ženkliai didesnė nei nustatyta vertintojo akte ir skundžiamame patvarkyme, todėl yra grėsmė, kad pareiškėjo turtas bus realizuotas (parduotas ar perimtas išieškotojo) už rinkos vertės neatitinkančią kainą, dėl ko pareiškėjui bus padaryta žala. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog turto vertinimą atliko vertintojas, kuris turi nuobaudą, patvirtina, kad vertintojo ataskaita negalėjo būti vadovaujamasi įvertinant turtą bei skelbiant varžytynes.
Antstolis Donatas Kisielius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020-03-06 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog susipažinus su pareiškėjo 2020-01-31 prieštaravimuose dėstytais teiginiais, pakartotinai peržiūrėjus ekspertizės aktus bei atsižvelgiant į ekspertinės įstaigos antstoliui pateiktus paaiškinimus, tarp jų ir dėl teismo ekspertui/turto vertintojui skirtos bei galiojančios drausminės nuobaudos (pastabos) skyrimo pagrindo, taip pat atsižvelgiant į pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl eksperto nušalinimo teismų priimtus procesinius sprendimus c/b Nr. e2VP-37049-937/2019, e2VP-41093-905/2019, e2S-71-262/2020, skundžiamu patvarkymu konstatuota, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl netinkamos eksperto kvalifikacijos bei prieštaravimais dėl areštuoto turto įkainojimo (perkainojimo) ir dėl to skirti dar vieną pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę ar atidėti vykdymo veiksmus papildomam 40 darbo dienų terminui. Priešingai nei nurodė pareiškėjas vertintina, kad UAB „Negrita“ ekspertizės aktai Nr. 19-12-17A, 19-12-16A, 19-11-29A ir 19-12-02A yra išsamūs, motyvuoti, juose paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys (pvz., išsamiai paaiškinta, kodėl pasirinktas išlaidų (kaštų) metodas ekspertizės aktuose Nr. 19-12-17A bei 19-12-16A), aktuose yra visos būtinos ekspertizės aktui dalys, aktuose yra nurodyta, kuo buvo remiamasi atliekant turto vertinimą, yra išsamiai aprašyta objektų būklė, o pateiktos išvados yra pagrįstos objektyviais skaičiavimais. Antstolis nurodė, kad vertinant pareiškėjo kartu su skundu pateiktas konsultacines pažymas, aktualu tai, kad šie dokumentai yra nepakankamas įrodymas pagrįsti, jog ekspertas neteisingai ar blogai nustatė areštuoto turto vertę. Pareiškėjo pateikta UAB „CRE pro“ konsultacinė pažyma nėra turto vertinimo ataskaita pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir nėra tinkamas įrodymas įrodinėti turto vertę ar įrodinėti eksperto atlikto vertinimo ydingumą. Teigė, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina. Varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus, ir pan. Tiksli parduodamo daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse.
Suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjo turto vertė nustatyta tinkamai nešališko teismo eksperto, o pareiškėjo nusiskundimo argumentai paremti subjektyviais išankstiniu nusistatymu paremtais samprotavimais bei vidiniu motyvu tendencingai vilkinti teisėtą ir pagrįstą išieškojimo procesą. Suinteresuotas asmuo teismo prašė atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. vasario 26 d. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ baudą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentų turinį, vykdomosios bylos medžiagą bei antstolio patvarkymo dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Dėl šios priežasties byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti į bylą pateikti procesiniai dokumentai, pareikalauta jų atsiliepimų, pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog užtikrinant paskolos sutarties Nr. 12-00505, 2012-12-21 sudarytos tarp kreditoriaus Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininko UAB „CONSTRUCTION ACE“, su visais esamais bei vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais įvykdymą, 2013-01-07 sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini), ir 2013-01-14 sutartinio įkeitimo sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriaus (įkaito gavėjo) UAB EDS INVEST (pradinis kreditorius Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) naudai įkeistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y.: nebaigtas statyti administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą, kurio bendras plotas sudaro 0.1832 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); nebaigtas statyti administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą, kurio bendras plotas sudaro 0.2113 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – parduotuvė (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153.75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – knygynas (patalpos pažymėtos R1-1, R1-2, R1-3, nuo 1-1 iki 1-7, 1-7A), kurios bendras plotas sudaro 283.70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 1-18).
Antstolio 2019-09-30 patvarkymu reg. Nr. S-19-174-13972 nuspręsta atnaujinti vykdymo veiksmus v.b. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo vykdymo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sutartinės hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20120130000854, ir sutartinio įkeitimo sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20220130002293, įkeisto turto, skirti šiam turtui pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavesti atlikti UAB „Negrita”, JAR kodas 121968389, buveinės adresas Trakų g. 16-13, Vilnius (v.b.l. 1693-1695).
Antstolio vykdymo procese paskirta ekspertinė įstaiga UAB „Negrita“ atliko aptariamo ir 2016-07-15 turto arešto aktu reg. Nr. 2-DK-T-1078 areštuoto pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto vertės nustatymo pakartotines ekspertizes:
1. 2019-12-23 parengė ekspertizės aktą Nr. 19-12-17A. Ekspertas, vadovaudamasis išlaidų (kaštų) vertinimo metodu, pateikė išvadą, kad nebaigto statyti administracinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019-11-08 yra 203 000 Eur (žemės sklypo nuomos teisės vertė atskirai nėra išskirtina ir yra įskaičiuotina į pastato rinkos vertę);
2. 2019-12-23 parengė ekspertizės aktą Nr. 19-12-16A. Ekspertas, vadovaudamasis išlaidų (kaštų) vertinimo metodu, pateikė išvadą, kad nebaigto statyti administracinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019-11-08 yra 71 600 Eur (žemės sklypo nuomos teisės vertė atskirai nėra išskirtina ir yra įskaičiuotina į pastato rinkos vertę);
3. 2019-12-23 parengė ekspertizės aktą Nr. 19-11-29A. Ekspertas, vadovaudamasis pajamų vertinimo metodu, pateikė išvadą, kad negyvenamosios patalpos – parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019-11-12 yra 152 000 Eur;
4. 2019-12-23 parengė ekspertizės aktą Nr. 19-12-02A. Ekspertas, vadovaudamasis pajamų vertinimo metodu, pateikė išvadą, kad negyvenamosios patalpos – knygyno adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019-11-08 yra 235 000 Eur.
Antstolio 2020-01-15 patvarkymu reg. Nr. S-20-174-1042 nuspręsta vadovautis aukščiau nurodytais ekspertizės aktais ir aptariamą areštuotą turtą perkainoti eksperto nustatyta turto verte (CPK 681 str. 4 d.). Šiuo patvarkymu vykdymo proceso šalims išaiškinta areštuoto turto priverstinio realizavimo tvarka (v.b.l. 1765-1769). Pareiškėjas 2020-01-31 el. paštu antstoliui pateikė savo tos pačios dienos prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo (perkainojimo), kuriuose reiškė nesutikimą dėl vykdymo procese paskirto eksperto, taip pat teikė prieštaravimus dėl ekspertizės aktų išvadų bei netinkamai eksperto taikytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos turto ir verslo vertinimo metodikos. Šiais prieštaravimais prašė antstolio skirti minimo turto pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę arba suteikti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ papildomą 40 darbo dienų terminą, per kurį antstoliui galėtų būti pateiktas nešališko ir kompetentingo bei galiojančių drausminių nuobaudų neturinčio teismo eksperto turto vertinimas (v.b.l. 1785-1792). Antstolio 2020-02-03 raštu reg. Nr. 2-DK-T-3883 pareiškėjo prieštaravimai persiųsti susipažinti išieškotojui ir ekspertinei įstaigai UAB „Negrita“ su siūlymu pateikti dėl jų nuomonę (v.b.l. 1811-1812). 2020-02-05 savo nesutikimą su pareiškėjo 2020-01-31 prieštaravimais dėl areštuoto turto įkainojimo antstoliui pateikė hipotekos kreditorius UAB EDS INVEST (v.b.l. 1813). 2020-02-07 antstolio kontoroje gautas ekspertinės įstaigos UAB „Negrita“ paaiškinimas (v.b.l. 1814-1815). 2020-02-07 priimtas antstolio patvarkymas reg. Nr. S-20-174-2818, kuriuo nuspręsta parduoti iš varžytynių pareiškėjui priklausantį ir svetimo daikto hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą (el. v.b.l. 1831-1837).
Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti antstolio 2020-02-07 patvarkymą Nr. S-20-174-2818.
Vadovaujantis CPK 681 str. 1 d. ir 4 d. nuostatomis, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos; skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 str. 3 d.). CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/200; 2018-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; kt.).
Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2020-01-31 pateikė prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo bei papildomo keturiasdešimties dienų termino nustatymo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad vertintojo aktais turto vertė nustatyta netinkamai. Susipažinus su pateiktų prieštaravimų turiniu nustatyta, jog prieštaravimuose yra išdėstyta tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė apie turto vertę, tačiau pareiškėjas savo nesutikimą su nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizėje turi pagrįsti objektyviais duomenimis, o tokių duomenų nei į vykdomąją bylą, nei į civilinę bylą pateikta nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjo prieštaravimai persiųsti susipažinti išieškotojui ir ekspertinei įstaigai UAB „Negrita“ su siūlymu pateikti dėl jų nuomonę (v.b.l. 1811-1812). 2020-02-05 savo nesutikimą su pareiškėjo 2020-01-31 prieštaravimais dėl areštuoto turto įkainojimo antstoliui pateikė hipotekos kreditorius UAB EDS INVEST (v.b.l. 1813), taigi nustatytoji areštuoto turto vertė tenkina išieškotojo, kurio interesų patenkinimui ir yra skirtas visas vykdymo procesas, interesus.
Dėl pareiškėjo argumento, kad turto vertintojas UAB „CRE pro“ nustatė, kad turto vertė yra ženkliai didesnė nei nustatyta vertintojo UAB „Negrita“ akte teismas pažymi, jog jau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-670-467/2019) nustatė, kad pareiškėjo minima nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo išvada yra tik preliminarus turto įvertinimas, neatsižvelgiant į konkretaus turto ypatumus, jo individualius požymius, turtui taikomus disponavimo apribojimus ir kt. svarbius požymius, kas žymiai įtakoja kiekvieno konkretaus turto kainą. Pačiose UAB „CRE pro“ pažymose nurodyta, kad šios konsultacijos dėl galimos turto rinkos kainos neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, nėra turto vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio konsultacinio pobūdžio dokumentai skirti konsultacijos užsakovui. Vadinasi, tokie dokumentai nėra ir negali prilygti turto vertinimo ataskaitai, ar ekspertizės aktui, neturi juridin4s galios.
Dėl pareiškėjo argumento, jog UAB „Negrita“ vertintojo ataskaita negalėjo būti vadovaujamasi įvertinant turtą, nes turto vertintojas turi nuobaudą, teismas pažymi, jog ekspertizės aktą surašęs asmuo yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl net negali būti jokių abejonių dėl šio asmens kompetencijos ir tinkamumo ekspertizės atlikimui. Vien tai, kad ekspertas turi galiojančią drausminę nuobaudą, nereiškia, kad vykdomojoje byloje negali būti vadovaujamasi šio eksperto atliktu ekspertizės aktu.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis vykdymo procese veikė pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, vykdomojoje byloje veiksmai atlikti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, bei procedūrų, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas turėtų būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būtų skirta bauda.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo (nagrinėjamu atveju skundo dėl antstolio veiksmų) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Civilinio proceso kodekso 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, t. y. kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog teismų procesiniais sprendimais ne kartą yra konstatuotas nesąžiningas ir sistemingas pareiškėjo veikimas vykdymo procese siekiant jį vilkinti, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-06-26 nutartis c/b Nr. e2S-2070-467/2018 (37-38 p.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-24 nutartis c/b Nr. e2-31946-989/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-17 nutartis c/b Nr. e2S-111-803/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019-03-28 nutartis c/b Nr. e2S-621-275/2019 (21-23 p.), Vilniaus apygardos teismo 2019-04-10 nutartis c/b Nr. e2-1580-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019-04-17 nutartis c/b Nr. e2S-670-467/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019-10-10 nutartis c/b Nr. e2S-1615-560/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis c/b Nr. 2-3555-431/2019. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įžvelgiamas pakartotinis pareiškėjo piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, trukdymas antstoliui per kuo įmanoma trumpesnį terminą įvykdyti išieškojimą, taip pažeidžiant ir išieškotojo interesus. Dėl minėtų priežasčių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skirtina bauda. Įvertinus pakartotinį pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dideles vykdomosiose bylose išieškomas sumas, bei tai, jog pareiškėjui bauda skiriama ne pirmą kartą, teismas nutaria, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi būti paskirta vienkartinė 5 000 Eur dydžio bauda (CPK 95 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 - 513 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą antstolio veiksmų.
Paskirti pareiškėjui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k. 300145575, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Raimonda Vansevičienė