Civilinė byla Nr. 2-272-721/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02716-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.2; 2.3.3.3; 2.3.3.4; 2.3.3.5; 2.3.3.7; 2.3.4.4.1; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. S.,

dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

atsakovams R. K. ir R. A.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių savivaldybėje atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams R. K. ir R. A. dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams nuginčijimo, jiems tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių savivaldybėje.

Teismas

nustatė:

ieškovė J. K. 2018 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nuginčyti ir panaikinti duomenis, esančius ieškovės J. K. nepilnamečių vaikų: sūnaus G. K., gim. 2011 m. birželio 30 d., dukters K. K., gim. 2013 m. vasario 7 d. ir dukters K. K., gim. 2014 m. gegužės 1 d., gimimo liudijimuose, kurie buvo išduoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, dėl jame padarytų įrašų „Duomenys apie tėvą“, kad vaikų tėvas yra R. K., kadangi jis nėra vaikų biologinis tėvas ir jie nėra atsakovo R. K. vaikai; nustatyti, kad atsakovas R. A. yra ieškovės nepilnamečių vaikų: sūnaus G. K., dukters K. K. ir dukters K. K., biologinis tėvas, o jie yra jo vaikai; nustačius vaikams tėvystę, suteikti jiems pavardes: „K.“, „K.“; iš atsakovo R. A. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui G. K., dukrai K. K. ir dukrai K. K., mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos, ieškovę paskiriant nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ir valstybės patirtas išlaidas už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ji su atsakovu R. K. nuo 2002 m. sausio mėn. gyveno nesusituokę, vedė bendrą ūkį. Jiems gyvenant nesusituokus 2004 m. rugpjūčio 2 d. gimė sūnus I. K., 2005 m. rugsėjo 6 d. sūnus O. K., o 2007 m. vasario 8 d. sūnus A. K., kurių tėvas yra atsakovas R. K.. Po vaikų gimimo su atsakovu R. K. nusprendė susituokti, todėl 2007 m. rugsėjo 8 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašas 315. Vis tik, ji su sutuoktiniu R. K. pradėjo nebesutarti, todėl 2009 m. rudenį su trimis nepilnamečiais vaikais išvyko gyventi į Mažeikius ir nuo 2010 m. sausio mėn. gyvena su atsakovu R. A.. Su atsakovu R. A. 2011 m. birželio 30 d. susilaukė sūnaus G. K., 2013 m. vasario 7 d. gimė dukra K. K., o 2014 m. gegužės 1 d. dukra K. K., šių vaikų biologinis tėvas yra atsakovas R. A.. Kadangi sūnus G. K., dukros K. K. ir K. K. gimė jai – ieškovei neišsituokus su sutuoktiniu R. K., tai šiems gimusiems vaikams buvo suteiktos sutuoktinio pavardės: „K.“ ir „K.“. Nurodo, kad su atsakovu R. K. nori nutraukti santuoką, tačiau nenuginčijus tėvystės vaikams, todėl kreipiasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nori, kad jų gimimo liudijimuose būtų pakeisti duomenys apie tėvą, kad būtų nustatyta tikroji tėvystė vaikams ir jiems priteistas išlaikymas. Po skyrybų su atsakovu R. K. ketina sudaryti santuoką su atsakovu R. A.. Nurodo, kad atsakovas R. K. sutinka, kad būtų nuginčyta tėvystė minėtiems vaikams ir nuolat jos to prašo.

Atsakovas R. K. teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, todėl, kad G. K., K. K. ir K. K. nėra jo vaikai.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. papildomai paaiškino, kad su R. K. susipažino 2003 metais, po to gimė sūnūs I. K., O. K. ir A. K., kurių biologinis tėvas yra R. K.. Tuomet jie susituokė, bet išėjo taip, kad jie nebesutarė, tad 2010 metais ji su trimis vaikais išėjo gyventi atskirai nuo R. K.. Tada susipažino su R. A. ir su juo gimė dar trys vaikai: G. K., K. K. ir K. K., kurie yra R. A. biologiniai vaikai. Kodėl neišsiskyrė su R. K. negali atsakyti. Visuose vaikų dokumentuose tėvas nurodomas R. K.. Su R. K. nebegyvena nuo 2010 metų, todėl nusprendė, kad reikia skirstis. Gyvena iš pašalpų ir R. A. pajamų. R. K. kiek turėdavo, tai skirdavo pinigų, bet išlaikymas jam nebuvo priteistas. Nuginčijus tėvystę trims vaikams, ji norėtų, kad jiems būtų suteikta A. pavardė, nors ieškinyje nurodė kitaip. Iš R. A. prašo priteisti po 100 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo. Vaikai su atsakovu R. K. bendrauja kaip ir su kitais, jį vadina Remigijumi arba pravarde, o atsakovą R. A. vadina tėčiu, bet didieji vaikai jo nebevadina taip, vadina Rolandu, nes jie R. K. primokinti, kad jis nėra jų tėtis. Tie trys vaikai dėl kurių vyksta ginčas teisme apie R. K. neklausinėja.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. paaiškino, kad jis sutinka, kad tėvystė trims ne jo vaikams būtų nuginčyta, nes tai turi būti nuginčyta. Nurodė, kad vaikai bendrauja su juo, kai jis atvažiuoja pas juos į Mažeikius, tai būna maždaug penkis kartus į metus. Jis supranta ir žino, kad trys vaikai nėra jo. Ieškovė nuo 2010 metų paliko jį, bet jis dar atvykdavo pas ją, tačiau G. K., K. K. ir K. K. nėra jo vaikai. Dėl pavardžių minėtiems vaikams, jis sutinka, kad jiems būtų suteikta A. pavardė. Jis su visais vaikais bendrauja taip pat, bet nori, kad nuginčytų tėvystę šiems vaikams.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. A. paaiškino, kad G. K., K. K. ir K. K. yra jo vaikai, jis pripažįsta tai ir jis norėtų, kad jiems būtų suteikta jo pavardė. Jis su ieškove gyvena kartu, vaikus prižiūri ir juos išlaiko. Visi trys vaikai vadina jį tėvu. Pripažinus tėvystę, jis sutinka mokėti po 100 Eur išlaikymo vaikams. Mano, kad nereikia daryti ekspertizės, kad nustatyti tėvystę, nes jis įsitikinęs 100 procentų, kad tai jo vaikai.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas Vladas Narmontas nurodė, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijamo yra siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Kadangi ši byla yra ne tik dėl nuginčijimo, bet ir dėl nustatymo, tai akivaizdu, kad tie trys vaikai tikrai neliktų be tėvo. Apklausos metu buvo patvirtinta šalių, kad tikrai atsakovas R. A. nuo pat gimimo augina tuos tris vaikus, pripažįsta, kad yra tų vaikų tėvas, vaikai vadina jį tėvu, o atsakovas R. K. nėra tų vaikų tėvas ir emocinis ryšys tarp jų nėra tvirtas, tik epizodinis, todėl išvadą teikianti institucija mano, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, tenkintinas ir visiškai neprieštarauja tų trijų vaikų interesams.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tinkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės J. K. ir atsakovo R. K. santuoka įregistruota 2007 m. rugsėjo 8 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 315. Iki santuokos sudarymo, ieškovė su atsakovu R. K. susilaukė trijų vaikų: I. K., gim. 2004 m. rugpjūčio 2 d., O. K., gim. 2005 m. rugsėjo 6 d. ir A. K., gim. 2007 m. vasario 8 d. Minėtų vaikų gimimo liudijimuose, vaikų tėvu nurodytas atsakovas R. K., vaikų motina J. S. (šiuo metu – K.). Po santuokos sudarymo ieškovė pagimdė dar tris vaikus: G. K., gim. 2011 m. birželio 30 d., K. K., gim. 2013 m. vasario 7 d. ir K. K., gim. 2014 m. gegužės 1 d. Šių vaikų gimimo liudijimuose tėvu nurodytas atsakovas R. K., motina J. K..

Byloje ginčo dėl ieškovės ir atsakovo R. K. santuokos metu gimusių trijų vaikų, t. y. G. K., K. K. ir K. K., tėvystės nuginčijimo nėra, šalys pripažįsta, kad ieškovė santuokos metu, dar 2010 metais faktiškai paliko atsakovą R. K. ir apsigyveno kartu su atsakovu R. A., su kuriuo susilaukė minėtų trijų vaikų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kuri įtvirtina, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl byloje dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Kaip minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, dėl to, kad atsakovas R. K. nėra biologinis G. K., K. K. ir K. K. tėvas, nėra. Tai pripažįsta tiek ieškovė J. K. su atsakovu R. K., tiek atsakovas R. A., kuris pripažįsta esantis minėtų vaikų biologinis tėvas, o tai patvirtina ir pati ieškovė. Šalys pateiktame ieškinyje, atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad ieškovė dar iki santuokos sudarymo susilaukė su R. K. trijų vaikų: I. K., O. K. ir A. K., kurie yra atsakovo R. K. vaikai. Vis tik, sudarius santuoką su R. K., sutuoktiniai ėmė nebesutarti, todėl nuo 2010 metų ieškovė išėjo su minėtais trimis vaikais gyventi atskirtai nuo R. K.. Išėjusi gyventi atskirai nuo atsakovo R. K., ieškovė susipažino su atsakovu R. A. bei apsigyveno kartu su juo. Nors santuokos su R. K. nenutraukė, tačiau ieškovė jau devynerius metus su juo kartu nebegyvena, gyvena kartu su atsakovu R. A.. Ieškovei gyvenant kartu su atsakovu R. A., jiems gimė trys vaikai: G. K., K. K. ir K. K., kurių tėvystė buvo priskirta R. K., kadangi vaikai gimė santuokos metu, tačiau vaikai nuo pat gimimo auga su atsakovu R. A.. Atsakovas R. A. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis yra įsitikinęs 100 procentų, jog minėti trys vaikai yra jo, to neneigė nei ieškovė, nei atsakovas R. K., todėl atsižvelgus į byloje išnagrinėtas aplinkybes, nuginčijama R. K. tėvystė nepilnamečių vaikų G. K., K. K. ir K. K. atžvilgiu ir pripažintina, jog atsakovas R. A. yra biologinis G. K., K. K. ir K. K. tėvas, pakeičiant šių vaikų gimimo dokumentuose įrašą apie tėvą, nurodant, kad minėtų vaikų tėvas yra R. A..

Nuginčijus atsakovo R. K. tėvystę G. K., K. K. ir K. K. atžvilgiu ir nustačius, jog jų tėvas yra atsakovas R. A., spręstinas klausimas dėl vaikų pavardžių pakeitimo (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Nors teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog nuginčijus tėvystę prašo palikti vaikų turimas pavardes, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė poziciją pakeitė ir prašė suteikti vaikams jų biologinio tėvo pavardę. Atsakovas R. A. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad norėtų, jog jo vaikams būtų suteikta jo pavardė. Atsakovas R. K. neprieštaravo dėl pavardžių pakeitimo, todėl atsižvelgus į vaikų interesus, jų teisę į identiškumą ir kilmę, taip pat šalių prašymus, G. K., K. K. ir K. K. nuginčijus R. K. tėvystę ir nustačius, kad jų tėvas yra R. A., jų pavardės keistinos – G. K. suteikiama „A.“ pavardė, K. K. ir K. K. suteikiamos „A.“ pavardės.

Be to, įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų G. K., K. K. ir K. K., išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka mokėti po 100 Eur išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl ginčo bylos dalyje dėl išlaikymo, nėra.

Teismas įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, atsakovo R. A. gaunamas pajamas bei sveikatos būklę, įvertinęs tai, jog atsakovui nustačius tėvystę, jis tampa atsakingas už savo nepilnamečių vaikų išlaikymą, atsižvelgdamas į nepilnamečiams vaikams reikalingų skirti lėšų dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų G. K., K. K. ir K. K. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė J. K.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams nuginčijimo, jiems tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, todėl byloje mokėtinas žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovų. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis už tėvystės nepilnamečiams vaikams nuginčijimą, jiems tėvystės nustatymą sudaro 100 Eur, todėl ši suma priteisiama lygia dalimi iš abiejų atsakovų, žyminis mokestis už išlaikymo vaikams priteisimą sudaro 108 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas priteistas tik iš atsakovo R. A., ši suma priteisiama iš jo asmeniškai, tuo tarpu išlaidos susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu sudaro 234 Eur, todėl šios išlaidos priteisiamos iš abiejų atsakovų lygia dalimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti nepilnamečio G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2011 m. birželio 30 d. gimimo liudijime Nr. 761393, išduotame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2011 m. liepos 7 d., įrašo Nr. 336, įrašo duomenis, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jo tėvas.

Panaikinti nepilnametės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2013 m. vasario 7 d. gimimo liudijime Nr. 869747, išduotame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2013 m. vasario 14 d., įrašo Nr. 84, įrašo duomenis, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jos tėvas.

Panaikinti nepilnametės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios 2014 m. gegužės 1 d. gimimo liudijime Nr. 949609, išduotame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. gegužės 21 d., įrašo Nr. 220, įrašo duomenis, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jos tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o nepilnamečiai G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai.

Įregistruojant tėvystę suteikti G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę – „A.“, „A.“.

Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. lapkričio 16 d.) priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 117 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 117 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti atsakovams, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja        Nadežda Kiubienė