Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-1315-540/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00888-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.10.5.; 2.14.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. T., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d., ir

n u s t a t ė :

            2015 m. gruodžio 22 d., apie 19.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Ž. T. mažamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje įžeidžiamai bendravo su buvusia žmona J. T.. Šiais savo veiksmais Ž. T. teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažamečio sūnaus interesams, nesudarė jam palankių sąlygų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str., būdamas administracine tvarka baustas už tėvo valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko atžvilgiu.

            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. T. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 22 d. jis buvusios sutuoktinės, su kuria gyvena viename bute, paprašė, kad ji atlaisvintų keptuvę, nes norėjo pasigaminti valgyti. J. T. jam atsakė, kad keptuvė jos pirkta ir tuo jų konfliktas baigėsi. Jis daugiau tą dieną nekonfliktavo su buvusia žmona ir prie savo sūnaus jos atžvilgiu nevartojo necenzūrinių žodžių. Mano, kad tokius pareiškimus ji rašo tik todėl, kad nori jį iškeldinti iš buto.

           Liudytoja J. T. parodė, kad 2015 m. gruodžio 22d. vakare namuose įvyko konfliktas. Namo grįžęs neblaivus jos buvęs sutuoktinis Ž. T. kalbino sūnų D. eiti į parduotuvę, o jam atsisakius, išvijo vaiką iš kambario. Sūnus pradėjo verkti, nes yra labai jautrus. Tada kilo konfliktas tarp jos ir Ž. T., kuris pradėjo J. T. kolioti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu sūnus D. buvo kitame kambaryje ir visą laiką verkė. Tokie konfliktai jų bute vyksta dažnai, dėl ko ji ne kartą kreipėsi pagalbos į policijos nepilnamečių reikalų pareigūnus. Dėl to pas juos į namus buvo atėjusi nepilnamečių reikalų inspektorė A. J.. Ž. T. nesidomi sūnaus mokslu, jo laisvalaikiu, niekada neina į sūnaus klasės tėvų susirinkimus.

            Nepilnametis liudytojas D. T. atsisakė teikti paaiškinimus.

            Ž. T. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d., įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), Ž. T. paaiškinimas (b. l. 2), J. T. pareiškimas, iš kurio matyti, kad J. T. nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis Ž. T. nuolat girtuokliauja, vadina ją visokiais necenzūriniais žodžiais nepilnamečio vaiko akivaizdoje, girtas elgiasi netinkamai. J. T. nurodė, kad jaučia psichologinį smurtą, jo įžeidžiantys necenzūriniai žodžiai žeidžia garbę ir orumą. Visus šiuos žodžius girdi nepilnametis. Paskutinis konfliktas įvyko 2015 m. gruodžio 22 d., 19.30 val., namuose (b. l. 3), J. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 22 d., apie 19.30 val. jos buvęs sutuoktinis Ž. T., būdamas neblaivus, namuose pakvietė savo sūnų D. T. kartu eiti į parduotuvę. D. atsisakė eiti su juo į parduotuvę, teigdamas, jog po treniruotės yra labai pavargęs. J. T. išgirdo, kaip Ž. T. sūnui pasakė „mink iš čia“ ir, kad „anas gal bus geresnis tėvas“. D. pradėjo verkti. J. T. pasakius pastabą dėl netinkamo elgesio, Ž. T. buvusios sutuoktinės atžvilgiu vartojo negražius žodžius (b. l. 4), specialistės A. J. tarnybinis pranešimas dėl atlikto patikrinimo (b. l. 5), įspėjimas (b. l. 9), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 13), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija (b. l. 21) .

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso3.155 str. 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog, teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

           Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. T. neigė, jog jis 2015 m. gruodžio 22d. konfliktavo su savo buvusia sutuoktine ir nesukėlė savo sūnui D. nesaugios aplinkos, tačiau kad toks konfliktas vyko, dėl ko sūnus labai pergyveno ir verkė, nuo tyrimo pradžios nuosekliai ir neprieštaringai patvirtino liudytoja J. T.. Jos parodymus, vertinant visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas pripažįsta patikimais Ž. T. kaltės įrodymais. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Ž. T. praeityje buvo du kartus baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimo matyti, kad 2016 m. pradžioje iš Girstupio policijos nuovados gavo raštą, jog į juos kreipėsi J. T. dėl netinkamo buvusio sutuoktinio elgesio jos ir jų sūnaus atžvilgiu. Išsikvietė J. T., kuri patvirtino netinkamo Ž. T. elgesio su ja ir sūnumi faktus. Skyrius pasiūlė J. T. kartu su sūnumi kreiptis į psichologą. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl atlikto patikrinimo (b. l. 5) matyti, kad nepilnametis D. T. nėra kritiškas savo tėvo elgesiui ir nenori kalbėti apie savo tėvų tarpusavio santykius. Pabendravus su (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge, ji nurodė, kad D. T. yra uždaras, nelinkęs bendrauti ir reikšti laisvai savo mintis mokinys. Jo auklėtojos teigimu, jaučiasi, kad vaikas įsitempęs ir nėra saugus šeimoje. Klasės susirinkimuose tėvas Ž. T. nesilanko. 

           Šių įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. T. teisėtą tėvo valdžią panaudojo priešingai savo mažamečio vaiko interesams, būdamas administracine tvarka baustas už tėvo valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko atžvilgiu, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. T. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Ž. T. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r i a:

Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d., ir skirti jam 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Violeta Miceikienė

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16054816570.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).