Civilinė byla Nr. eB2-1699-340/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00225-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.7.4; 3.4.3.10; 3.4.3.11

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. J. skundą dėl bankrutavusios Jokūbausko įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto 2021 m. sausio 27 d. nutarimų teisėtumo,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi individualiai įmonei Jokūbausko įmonė „Jonas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Top Consult“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.

2.       Pareiškėjas J. J. 2021 m. vasario 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bankrutuojančios Jokūbausko įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto 2021 m. sausio 27 d. posėdžio nutarimus neteisėtais. Nurodė, kad šaukiant kreditorių komiteto posėdį buvo pažeistas JANI 54 straipsnyje nustatytas 14 dienų iki kreditorių komiteto susirinkimo dienos informavimo terminas, kadangi pranešimą apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį pareiškėjas gavo tik 2021 m. sausio 13 d., kas reiškia, jog kreditorių komiteto posėdis galėjo vykti ne anksčiau nei 2021 m. sausio 28 d. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kreditorių komitetas neturėjo teisės spręsti dėl turto pardavimo be varžytinių laisvu pardavimu: pareiškėjo vertinimu, įstatymas nesuteikia teisės kreditorių komitetui leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, kadangi spręsti dėl turto pardavimo kitu negu iš varžytinių būdu gali tik kreditorių susirinkimas. Be kita ko, kaip skundo argumentą pareiškėjas nurodė aplinkybę, jog nemokumo administratorius nepagrindė, jog parduodant turtą kitu negu iš varžytynių būdu numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

3.       Atsiliepime į skundą atsakovės Jokūbausko įmonės „Jonas“ nemokumo administratorius UAB „Top Consult“ su skundo argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nemokumo administratorius paaiškino, kad apie kreditorių komiteto posėdį informavo likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių komiteto posėdžio dienos, kaip tai numato JANĮ nuostatos. Be to, kreditorių komiteto nutarimai priimti vienbalsiai: nei vienas iš komiteto narių nekėlė abejonių dėl komiteto posėdžio sušaukimo tvarkos pagrįstumo. Administratoriaus vertinimu, pareiškėjas itin siaurai aiškina JANĮ vartojamą kreditorių susirinkimo sąvoką, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovės kreditorių susirinkimas savo teises yra perdavęs kreditorių komitetui, kuris tuo pačiu perėmė ir kreditorių susirinkimui priskirtinas kompetencijas; taigi atsakovė laikosi pozicijos, kad Jokūbausko įmonės „Jonas“ kreditorių komitetui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl turto pardavimo, o šiame tarpe – ir leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu. Taip pat, kaip matyti iš 2021 m. sausio 27 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo, kreditorių komiteto nariams buvo išdėstyti argumentai dėl turto realizavimo laisvu (be varžytinių) būdu.

Skundas atmestinas.

4.       Bankroto procese viešasis interesas operatyviai patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą bei užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą reikalauja bankroto procese kilusius ginčus tarp kreditorių spręsti nedelsiant. Vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 1 dalimi, kreditorių komiteto nutarimai gali būti apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią JANĮ 55 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų apskundimas neužtęs bankroto proceso ilgiau nei būtina ir, esant trumpiems apskundimo terminams, suteikia realias galimybes ginti savo teisėtus interesus visiems kreditoriams ar kitiems suinteresuotiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo kreditorių susirinkime.

5.       Įmonei iškėlus bankroto bylą teisme, keičiasi subjektai, kurie yra atsakingi už įmonės valdymą. Tačiau įmonės savininkas (dalininkai), pakitus įmonės teisiniam statusui, t. y. bendrovei tapus bankrutuojančia (bankrutavusia), dėl to nepraranda teisių į įmonės dalį. Kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, jos savininkas bankroto byloje patraukiamas bendraatsakoviu, nes jis yra subsidiariai atsakingas už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), o tai reiškia, kad jis turi teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-445/2011).

6.       Taigi nors pareiškėjas nėra bankrutavusios bendrovės kreditorius, vertintina, kad pareiškėjas yra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi ir pagal JANĮ 55 straipsnio 3 dalį yra tinkamas subjektas ginčyti kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus. Be to, nagrinėjamu atveju kreditorių komiteto priimti nutarimai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo turto, kuris gali būti realizuojamas bankroto procese, įvertinimu, todėl pareiškėjas turi materialinį suinteresuotumą atlikti JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

7.       Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto skundo turinio, pareiškėjas kreditorių komiteto nutarimus (konkrečiai – nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu „dėl turto pardavimo“) ginčija iš esmės trimis argumentais, nurodydamas, kad: 1) buvo pažeista kreditorių komiteto sušaukimo tvarka; 2) kreditorių komitetas, spręsdamas dėl turto realizavimo tvarkos, viršijo jam įstatyme priskirtą kompetenciją; 3) kreditorių komitetui nebuvo pateiktas pagrindimas, kodėl turto realizavimas laisvu (be varžytinių) būdu yra naudingesnis.

8.       Nustatyta, kad 2021 m. sausio 27 d. vyko bankrutavusios Jokūbausko įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame raštu dalyvavo 5 kreditorių komiteto nariai. Konstatuota, kad kvorumas yra. Komiteto posėdžio darbotvarkę sudarė: 1) kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkės tvirtinimas; ir 2) klausimas dėl turto pardavimo. Visais nemokumo administratoriaus pasiūlytais sprendimų (nutarimų) projektais kreditorių komiteto nariai vienbalsiai balsavo „už“ („už“ – 5 balsai, „prieš“ – nėra, „susilaikė“ – nėra).

9.       Skunde pareiškėjas nurodė, kad šaukiant kreditorių komiteto posėdį buvo pažeistas JANI 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 dienų iki kreditorių komiteto susirinkimo dienos informavimo terminas, kadangi pranešimą apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį pareiškėjas gavo tik 2021 m. sausio 13 d., o tai reiškia, jog kreditorių komiteto posėdis galėjo vykti ne anksčiau nei 2021 m. sausio 28 d.

10.       Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad bankrutavusios Jokūbausko įmonės „Jonas“ nemokumo administratorius 2021 m. sausio 13 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad 2021 m. sausio 27 d. 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), šaukiamas bankrutavusios įmonės „Jonas“ kreditorių komiteto posėdis. Nustatytą aplinkybę patvirtina ir tai, jog tiek pareiškėjas, tiek nemokumo administratorius savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog pareiškėjas buvo informuotas apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį būtent 2021 m. sausio 13 d., taigi teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas apie vyksiantį kreditorių komiteto posėdį buvo informuotas būtent 2021 m. sausio 13 d., byloje yra nustatyta ir dėl jos ginčas nekyla.

11.       JANĮ 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių komiteto posėdžius šaukia kreditorių komiteto pirmininkas arba nemokumo administratorius. Pranešimas apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį skelbiamas informacinėje sistemoje likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių komiteto posėdžio dienos (JANĮ 54 straipsnio 2 dalis).

12.       Įvertinus JANĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą bei atsižvelgus į tai, kad kreditorių komiteto posėdis įvyko 2021 m. sausio 27 d., o pareiškėjas apie posėdį buvo informuotas 2021 m. sausio 13 d., teismas daro išvadą, kad pareiškėjas apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį buvo informuotas lygiai prieš 14 dienų, kas reiškia, jog imperatyvus terminas, nustatytas JANĮ 54 straipsnio 2 dalyje, pažeistas nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas klaidingai interpretuoja terminų skaičiavimą, remdamasis bendrosiomis procesinių terminų skaičiavimo taisyklėmis (nurodydamas, kad termino pradžia, informavus pareiškėją apie kreditorių komiteto posėdį 2021 m. sausio 13 d., prasideda 2021 m. sausio 14 d.), neįvertindamas, jog JANĮ 54 straipsnio 2 dalies formuluotė, jog „pranešimas apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį skelbiamas likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių komiteto posėdžio dienos“, yra iš esmės procedūrinė ir nustatantį konkretų ne mažesnį dienų terminą iki kada suinteresuotas asmuo privalo būti informuotas apie šaukiamą susirinkimą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, teismas pareiškėjo argumentus dėl kreditorių komiteto sušaukimo tvarkos pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius.

13.       Kita vertus, teismui nesuprantami pareiškėjo siekiai kvestionuoti kreditorių komiteto sušaukimo tvarką, kadangi, kaip matyti ši kreditorių komiteto posėdžio 2021 m. sausio 27 d. protokolo, posėdyje raštu dalyvavo visi kreditorių komiteto nariai; balsai buvo priimti vienbalsiai. Pareiškėjas savo skunde taip ir nenurodė, kokios konkrečios pareiškėjo ar kitų kreditorių bei suinteresuotų asmenų teisės buvo pažeistos. Teismas neturi pagrindo manyti, kad, panaikinus kreditorių komiteto posėdžio nutarimus ir iš naujo sušaukus kreditorių komiteto posėdį, galėtų būti priimti kitokie, nei buvo priimti nagrinėjamu atveju, kreditorių komiteto sprendimai (nutarimai). Taigi teismo vertinimu, reiškiant pastarojo pobūdžio reikalavimą, siekiama ne realaus pažeistų teisių gynimo, bet kuo ilgiau užtęsti bankroto procedūras.

14.       Pareiškėjas taip pat nurodo, kad įstatymas nesuteikia teisės kreditorių komitetui leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, kadangi spręsti dėl turto pardavimo kitu negu iš varžytinių būdu gali tik kreditorių susirinkimas. Savo poziciją pareiškėjas grindžia JANĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostata, jog kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių, bei JANĮ 44 straipsnio 8 punktu, kuriame nurodyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytinių būdu.

15.       Su tokia pareiškėjo pozicija teismas nemato pagrindo sutikti. JANĮ 44 straipsnio nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, o šiame tarpe – teisė sudaryti kreditorių komitetą (JANĮ 44 straipsnio 1 punktas). JANĮ 53 straipsnyje taip pat nurodyta, kad kreditorių susirinkimas gali sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas.

16.       Iš civilinės bylos Nr. B2-668-340/2021 duomenų (2019 m. lapkričio 19 d. nemokumo administratoriaus pateikto procesinio dokumento dėl kreditorių susirinkimo protokolo pateikimo priedų) matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. kreditorių susirinkimas 10-uoju darbotvarkės klausimu nutarė kreditorių komitetui perduoti visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių susirinkimo pirmininko ir komiteto narių rinkimus.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytus teisinius argumentus bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimas kreditorių komitetui yra perdavęs kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas teises ir įgaliojimus, o šiame tarpe ir JANĮ 44 straipsnio 8 punkte nurodytą teisę spręsti dėl turto pardavimo kitu negu iš varžytinių būdu. Teismo vertinimu, pareiškėjas itin siaurai ir iš esmės lingvistiškai aiškindamas JANĮ vartojamas sąvokas, neįvertina, kad kreditorių komiteto sudarymas, skirtingai nei kreditorių susirinkimo sušaukimas, bankroto procese nėra privalomas; bendrovės kreditoriai turi diskreciją apsispręsti dėl kreditorių komiteto sudarymo tikslingumo, spręsti dėl kreditorių komitetui perduodamų įgaliojimų apimties ir kitų klausimų. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kreditorių susirinkimas kreditorių komitetui perdavė iš esmės beveik visus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinus spręsti klausimus, vertintina, kad kreditorių komiteto kompetencija ir įgaliojimai atitinka kreditorių susirinkimui priskirtinas teises. Taigi byloje nesant ginčo dėl kreditorių komiteto sudarymo teisėtumo, laikytina, kad kreditorių komitetas turėjo teisę spręsti klausimus, kurie priskirtini kreditorių susirinkimui (JANĮ 44 straipsnio 1 punktas, 53 straipsnis).

18.       Pareiškėjas, be kita ko, pažymi, kad nemokumo administratorius nepagrindė, jog parduodant turtą kitu negu iš varžytynių būdu numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

19.       Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių. Kaip matyti iš kreditorių komiteto 2021 m. sausio 27 d. posėdžio protokolo, nemokumo administratorius kreditorių komitetui pateikė aiškų pagrindimą, dėl ko, administratoriaus manymu, turtą tikslingą parduoti kitu negu iš varžytinių būdu:  administratorius komiteto nariams paaiškino, kad turtą jau buvo mėginta parduoti varžytinėse, tačiau pirkėjų neatsirado; be to, turto pardavimas varžytinėse yra susijęs su didelėmis laiko sąnaudomis – varžytinės vyksta pagal griežtai numatytą tvarką, nustatytus griežtus ir neoperatyvius terminus, dėl ko turto realizavimo procesas užsitęsia neapibrėžtą laiką, taip pažeidžiant kreditorių interesus, nepatenkinant kreditorių finansinių reikalavimų ir šiems patiriant nuostolių; atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriaus vertinimu, dar kartą inicijuoti varžytines yra netikslinga.

20.       Taigi nesutiktina su pareiškėjo išdėstyta nuomone, jog nemokumo administratorius nepagrindė, jog parduodant turtą kitu negu iš varžytynių būdu numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių. Atvirkščiai – nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į prieš tai skelbtų varžytinių rezultatus ir realias galimybes sėkmingai turtą realizuoti varžytinėse, motyvuotai išdėstė savo nuomonę, dėl ko teismas neturi pagrindo spręsti, kad kreditorių komiteto narių interesai galėjo būti pažeisti dėl galimai netinkamo informavimo, turėjusio reikšmės kreditorių komiteto priimtiems sprendimams (nutarimams). Teismas dar kartą atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad kreditorių komitetas sprendimus priėmė vienbalsiai, o teismas neturi duomenų, kad kreditorių komiteto posėdžio nutarimus būtų kvestionavęs bent vienas kreditorių komiteto narys ar kiti kreditoriai bei suinteresuoti asmenys.

21.       Vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi iš sisteminės šios nuostatos analizės matyti, kad kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti panaikintas trimis atvejais: 1) jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui; 2) kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams; 3) kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus

22.       Apibendrindamas teismas pasikartoja, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimo pripažinimo negaliojančiu, taip ir nenurodė, kokios imperatyvios įstatymų nuostatos kreditorių komiteto priimtais nutarimais (nutarimu) buvo pažeistos; o taip ir nenurodė, kaip priimti kreditorių komiteto nutarimai pažeidė kitų kreditorių ar suinteresuotų asmenų interesus, įvertinant tai, kad balsavusių „prieš“ nemokumo administratoriaus pasiūlytus sprendimų (nutarimų) projektus net nebuvo.

23.       Dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamasis nutartyje išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjo J. J. skundą atmetą kaip teisiškai nepagrįstą, pažymėdamas, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su vienbalsiai priimtais kreditorių komiteto priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo spręsti dėl priimtų sprendimų (nutarimų) neteisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat pastarosios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

25.       Bankrutavusios Jokūbausko įmonės „Jonas“ nemokumo administratorius nurodė, kad patyrė 840,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, bei pateikė tai pagrindžiančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, atsakovei iš pareiškėjo priteistina 840,00 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti.

Priteisti bankrutavusiai Jokūbausko įmonei „Jonas“, j. a. k. 120545468, iš pareiškėjo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 840,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą

Teisėja                                                           Tatjana Žukauskienė