Administracinė byla I-646-365/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00236-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2, 11.5.1, 11.12, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovės Druskininkų savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovui Renaldui Viščiniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Druskininkų savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo,
n u s t a t ė:
Druskininkų savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. TI-171, kurio 2 punktu nusprendė Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje numeriu 1 pažymėtoje teritorijoje suformuotą sklypą skirti projekto „Seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimas“ įgyvendinimui. Pareiškėja D. P. skundu (t. 1, b. l. 20-29) prašė panaikinti minėto sprendimo 2 punktą.
Skunde nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracija iki šiol neįvykdė įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010, nors tame sprendime nurodytas konkretus jo įvykdymo terminas jau suėjęs. 2010 m. rugsėjo 20 d. Druskininkų savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TI-171, kurio 2 punktu minėtą teismo sprendimą įvykdyti tampa neįmanoma. Mano, kad įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 nevykdymas, yra įsikišimas į jos teisę netrukdomai naudotis nuosavybe. Nurodė, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punktas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (pagal pastarosios 6 str. 1 d. nuostatas - vientiso ir tiesiogiai taikomo akto) preambulėje įtvirtintiems atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės (atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia) principams, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. reikalavimams (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai) bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. reikalavimams (juose įtvirtintai teisei į teisingą bylos nagrinėjimą). Įsiteisėjusiame ir galiojančiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime (1-841-142/2010) numeriu 1 įvardinta teritorija pilnai sutampa su Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T 1-171 antrame punkte nurodytu 5044 kv. m. sklypu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Druskininkuose. Atsakovė ginčijamo sprendimo 2 punktu numatė įkurti seniūniją-bendruomenės namus mieste, kuriame iš tiesų jokios seniūnijos net nėra. Tuo tarpu bendruomenės namai Druskininkuose jau įkurti ir sėkmingai funkcionuoja (duomenys neskelbtini), buvusios miesto katilinės rekonstruotose patalpose.
Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba atsiliepime (t. 1, b. l. 68-72) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T-51 patvirtinto Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir šio plano savivaldybės teritorijos žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (SI) bei reglamentų lentelėje ši teritorija priskirta teritorijai visuomenės poreikiams. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 30-37/01-40 -Visuomeninės paskirties teritorijos - tai teritorijos kuriose nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas - „teritorija skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms“, bei nustatyti šių sklypų galimi naudojimo pobūdžiai: „administracinių pastatų statybos, religinių bendruomenių pastatų statyba bei mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos“. Minėtas aplinkybes nurodė ir teismas, tam neprieštaravo ir pretendentė susigrąžinti žemę. Tikslią teritoriją ir jos paskirtį, kaip ir reikalavo teismas, sukonkretino ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V35-505 „Dėl 21,9 ha. Druskininkų miesto dalies Veisiejų, Ateities, (duomenys neskelbtini) ir Šiltnamių gatvių teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas sklypo Nr. 1 detalusis planas. Priešingai nei nurodė pareiškėja, ginčijamas sprendimas nustatė jau kitų teritorijų planavimo dokumentais patvirtintų ir teismo metu jau galiojusių, žemės sklypo su nustatyta pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirties teritorija - priskirta visuomenės poreikiams, naudojimo būdu - teritorija skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, naudojimo pobūdį - teritorija skirta įsteigti seniūniją - bendruomenės namus, t. y. tarybos sprendimas nesukuria jokių naujų teisinių santykių, kurie nebūtų egzistavę iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Priėmus ginčijamą sprendimą sklype esanti situacija nepasikeitė. Sklypas kaip buvo neužstatytas, taip ir liko. Taryba savo sprendimu nepasisako dėl žemės sklypo nuosavybės formos ar asmenų, kurie turi statyti minėtą objektą, o tik sukonkretina savivaldybės bendrojo plano ir sklypo Nr. 1 detalaus plano sprendinius. Druskininkų savivaldybės taryba priimdama skundžiamą sprendimą, jai teisės aktais suteiktos kompetencijos neviršijo, gyventojų teisių nepažeidė bei nepažeidė žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių, todėl teigti, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6, 8 ir 12 punktų reikalavimai nėra pagrindo. Kad nebuvo pažeistos žmonių, o būtent D. P. teisės, patvirtina ir tai, kad pati pareiškėja nenurodė kokias jos asmenines teises pažeidė minėtas savivaldybės tarybos sprendimas, kadangi skunde minima tik, kad Druskininkų savivaldybės administracija neva nevykdo teismo sprendimo, o Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija yra atskiri juridiniai asmenys. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad tarybos sprendimas pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 str., kuris nustato mero ir mero pavaduotojo įgaliojimus. Nagrinėjamoje situacijoje meras nepriėmė jokių sprendimų kurie būtų skundžiami ir kurie galėtų pažeisti kieno nors interesus. Pareiškėjos teiginys, kad ginčijamas atsakovės sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 p., nepagrįstas, kadangi šie teisės aktai nereglamentuoja savivaldybės tarybos kompetencijos. Minėto teisės akto 106 p. apibrėžia sąlygą, kad sprendimas grąžinti žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatyta) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius parengė ir patvirtino detalųjį planą. Pažymėjo, kad savivaldybės taryba priimdama skundžiamą sprendimą, jai teisės aktais suteiktos kompetencijos neviršijo, todėl teigti, kad buvo pažeisti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, priimamų sprendimų teisėtumo principai, nėra pagrindo. Minėtų principų tinkamas įgyvendinimas suponuoja išvadą, kad skundžiamais savivaldybės tarybos sprendimais inter alia negalėjo būti paneigtos ir žmogaus teisės bei laisvės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime (t. 1, b. l. 75-79) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodė analogiškus argumentus kaip ir atsakovas Druskininkų savivaldybės taryba.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (t. 1, b. l. 82-83) skundą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai nepriskirta kompetencija spręsti laisvos (neužstatytos) žemės plotų grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas. Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nacionalinė žemės tarnyba galės pradėti veikti tik tada, kai ginčo žemės sklypai bus pripažinti laisvais, bus suprojektuoti, patvirtinti planai ir visa medžiaga pagal teisės aktų reikalavimus bus perduota tarnybai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas bei trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 30-32), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Druskininkų savivaldybės tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, paaiškino, kad LVAT 2012 metų liepos 09 d. išnagrinėjo apeliacine tvarka bylą, kuri turi įtakos nagrinėjant ir šią bylą. LVAT priėmė sprendimą (a.b. A-525-2078/2012), kuriame konstatavo, jog pareiškėjos pretenzijos dėl 1,2008 ha žemės grąžinimo natūra nepagrįstos, nes Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 07 31 d. sprendimu Nr. 15-125 nuspręsta iš pareiškėjos išpirkti 1,2008 ha žemės, t.y. pareiškėja negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pareiškėja ginčija šioje byloje sprendimą, kuris neva užkerta kelią atkurti jai nuosavybės teises į sklypą, kuris galėtų būti jai grąžinamas , jeigu būtų sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo į N. K. žemę natūra klausimas. LVAT konstatavus, kad pareiškėja negali pretenduoti į nuosavybė teisių atkūrimą natūra, nepagrįstos jos pretenzijos dėl jos pažeistų teisių, priimant ginčijamą sprendimą.
Skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 išnagrinėjo D. P. pretenzijas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos vilkinimo sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus dėl N. K. žemės; pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises į 1,2008 ha. žemės. Teismas tenkino pareiškėjos pretenzijas dalinai ir 2012 04 19 d. sprendimu Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje žemėje, kuri pažymėta teritorijų numeriais 1, 7 N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Dalyje dėl 7 sklypo LVAT . išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2011 09 09 d. nutartimi procesą atnaujino (a.b.Nr. P-63-52/2011). Vilniaus apygardos administracinis teismas iš naujo nagrinėjo bylą dalyje dėl minėto 7 sklypo ir 2012 01 12 d. priėmė sprendimą (a.b.Nr. I-1012-437/2012), kurį panaikino LVAT apeliacine tvarka 2012 07 19 d. (a.b. Nr. A-525-2078/2012).
LVAT 2012 07 19 d. sprendime (a.b.Nr. A-525-2078/2012) nurodė, jog pareiškėja D. P. pretendavo atkurti nuosavybės teises į N. K. nuosavybės teise turėtą žemę, tame tarpe pretendavo į ginčo teritoriją, kuri apibrėžta kaip Nr. 7. Pareiškėja teigė, jog jai neatkurtos nuosavybės teisės į 1,2008 ha žemės. LVAT kolegija padarė išvadą, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-125 vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjai šiuo sprendimu buvo atstatytos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią buvusio savininko N. K. nuosavybės teise turėtą žemę, t.y. į 1,2908 ha žemės . Šiuo sprendimu pareiškėjai buvo suteiktas neatlygintinai naujas 0,09 ha žemės sklypas Druskininkų mieste bei nuspręsta likusią žemę, t.y. 1,2008 ha, išpirkti. Duomenų, kad šis Alytaus apskrities valdytojo sprendimas teismo ar administracine tvarka butų buvęs pakeistas ar panaikintas, byloje nėra. Todėl kolegija konstatavo, jog už nuosavybės teisių atkūrimą į žemę atsakinga institucija yra priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pareiškėjai ir priimtu bei šiuo metu galiojančiu sprendimu pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią buvusio savininko N. K. žemę, kartu nustatant nuosavybės teisių atkūrimo būdus, t.y. naujo žemės sklypo neatlygintiną suteikimą bei likusios žemės išpirkimą. Kolegija atkreipė dėmesį, jog galiojant tokiam sprendimui pareiškėja tiek pagal šio sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas, tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, neturi teisės keisti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. LVAT priėmė sprendimą, ,kurio atmetė pareiškėjos pretenzijas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra dalyje dėl ginčo sklypo, pažymėti Nr. 7.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėja prašo panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 09 20 d. posėdyje priimtą sprendimo Nr. TI-171 2 punktą, kuris neva numato visuomeninių pastatų statybas sklype, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 04 19 d. sprendime pažymėtas Nr. 1 . Pareiškėja grindė savo reikalavimą tuo, kad jai turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į šį sklypą natūra kaip į N. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, o ginčijamas sprendimas trukdo tai daryti ir pažeidžia jos teises.
Kaip minėta, LVAT konstatavo, kad D. P. negali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į N. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę natūra. Todėl jos nurodomos aplinkybės, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia jos teises, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Kitų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas galėtų būti naikinamas, teismas nenustatė.
Vilniaus apygardos administracinio teismo jau minėtu 2010 04 19 d. sprendimu Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota atlikti įvairius žemėtvarkinius veiksmus sklype, pažymėtame Nr. 1, tačiau teismas nepasisakė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą natūra. Ginčijamas Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas netrukdo vykdyti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 04 19 d. sprendimo ir pareiškėjos pretenzijos dėl vengimo vykdyti teismo sprendimą šiuo pagrindu nepagrįstos.
Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str.str.,88 str.1p. 127 str.1d.129 str. teismas
nusprendė:
D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.
Teisėjai Gintaras Dzedulionis
Milda Vainienė
Mefodija Povilaitienė