Administracinė
byla Nr. A525-783-08
Procesinio
sprendimo kategorija 16.4
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos
Urmonaitės
sekretoriaujant
Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant Lietuvos
Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui Karoliui
Likui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. Ž. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno
apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. Ž. ir A. G. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos
komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai prašė panaikinti Kauno miesto vyriausiojo
policijos komisariato viršininko 2007-05-16 įsakymą Nr.20-TE-231, kuriuo jiems
buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos už Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 13 str. 1 d. ir Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 3 str. 1 d.
4 p. pažeidimus.
Pareiškėjas Ž. Ž. paaiškino, kad tarnybinės
nuobaudos skyrimo procedūra pažeista nebuvo, tačiau tarnybinė nuobauda jam
paskirta nepagrįstai, nes jis LR BK 13 str. 1d., LR BPK 3 str. 1d. 4p.
reikalavimų nepažeidė. 2007-03-16 V. G. atžvilgiu jis
surašė sulaikymo protokolą ir patalpino ją į areštinę. Vadovavosi LR BPK 140
str. 1d., kadangi nebuvo galima iš karto tiksliai nustatyti sulaikytosios
asmenybės. Prieš pat sulaikymą pareiškėjas neturėjo sulaikytosios dokumento su
nuotrauka. Daugelis sulaikytų asmenų nenurodo teisingų anketinių duomenų, taigi
įtariamoji galėjo pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Į sulaikymo
protokolą įrašė anketinius duomenis, kuriuos jam pasakė pati V.
G.. Dėl to jis nepažeidė LR BK 13 str. 1d. reikalavimų. LR BPK 3 str. 1d.
4p. reikalavimų pareiškėjas taip pat nepažeidė, kadangi ikiteisminį tyrimą
pradėjo ne jis, o pareigūnas T. V.. Nutraukti ikiteisminį
tyrimą gali tik prokuroras. Pareiškėjui įstatymas tokios teisės nesuteikia.
Pareiškėja A. G. taip pat paaiškino,
kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, jos manymu, pažeista nebuvo.
Tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, kadangi ji LR BK 13 str. 1d., LR
BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimų nepažeidė. 2007-03-17 ji V. G. rado
jau sulaikytą ir patalpintą į areštinę. Sulaikytajai ji įteikė pranešimą apie
įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., padarymo, taip pat atliko
įtariamosios apklausą. Tą pačią dieną po įtariamosios apklausos ji priėmė
nutarimą paleisti įtariamąją iš areštinės. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad
ji tiksliai neskaičiavo, ar įtariamoji turi 16 metų. LR BK 13 str. 1d., LR BPK
3 str. 1d. 4p. reikalavimų ji nepažeidė, kadangi ikiteisminį tyrimą pradėjo
pareigūnas T. V., sulaikymo protokolą surašė ir įtariamąją
patalpino į areštinę ne ji, o pareigūnas Ž. Ž.. Nutraukti
ikiteisminį tyrimą gali tik prokuroras.
Atsakovas su pareiškėjų prašymu nesutiko.
Atsakovas paaiškino, kad tarnybinės nuobaudos
pareiškėjams paskirtos pagrįstai, prieš tai atlikus tarnybinį patikrinimą.
Pareigūnas Ž. Ž. sulaikė ir į areštinę patalpino
nepilnametį asmenį, kuris net nebuvo nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d.,
subjektu. 13 val. 46 min. Ž. Ž. jau žinojo V.
G. anketinius duomenis, tačiau vis tiek ją sulaikė. Pareigūnė A. G., žinodama įtariamosios amžių, įteikė V.
G. pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo padarymo ir atliko įtariamosios
apklausą, nors ji privalėjo suprasti, kad V. G. nėra
nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., subjektas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007-08-13
sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad LR BK 13 str. 1-2d. nustato, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o
šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais - keturiolika metų. LR BPK 3 str. 1d.
4p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas
turi būti nutrauktas asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar
nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
Pareiškėjų pareigybių aprašymai (b.l. 25, 26) įpareigoja juos laikytis šių
fundamentalių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principų bei
užtikrinti šių principų įgyvendinimą vykdant savo pareigas.
Teismas padarė
išvadą, kad pareiškėjai, vykdydami savo tarnybines pareigas, pažeidė LR BK 13
str. 1d., LR BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareigūnas Ž. Ž., žinodamas V. G. amžių (į sulaikymo
protokolą asmeniškai įrašė jos asmens kodą, gyvenamąją vietą, pilietybę,
duomenis apie teistumą), taip pat turėdamas galimybę ir privalėdamas suprasti,
kad ji nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., subjektas ir negali
atsakyti už savo veiksmus baudžiamąja prasme, LR BPK 140 str. 1d. pagrindu
surašė sulaikymo protokolą bei patalpino ją į areštinę. Ž. Ž. privalėjo
suprasti, kad prieš V. G. negalima pradėti jokio
baudžiamojo persekiojimo, o tuo labiau tokį asmenį sulaikyti – t.y. taikyti
procesines prievartos priemones. LR BPK 3 str. 1 – 2d. nuostatos reiškia, kad
jos taikomos ne tik kaip procesiniai pagrindai konkretaus ikiteisminio tyrimo
nutraukimui, bet ir taip pat kaip LR BPK normose detalizuotas LR Konstitucijos
20 str. įtvirtintas žmogaus laisvės neliečiamumo principas, kurio privalėjo
laikytis pareiškėjai vykdydami savo tarnybines pareigas. Pareigūnė A. G., turėdama galimybę ir privalėdama suprasti, kad V. G. nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d.,
subjektas, privalėjo sulaikytąją nedelsiant paleisti iš areštinės. Pažeisdama
LR BK 13 str. 1d., LR BPK 3 str. 1d. 4p. reikalavimus, A. G. įteikė
V. G. pranešimą apie įtarimą dėl nesunkaus tyčinio
nusikaltimo padarymo, taip pat apklausė ją įtariamąja. Tuo nepagrįstai buvo
suvaržytos bei apribotos nepilnametės V. G. teises, kuri
iš esmės baudžiamojoje byloje visą laiką turėjo turėti nepilnamečio liudytojo
statusą. Teismo posėdžio metu pareiškėja pripažino aplinkybę, jog ji
nepasitikslino sulaikytosios amžiaus. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas padarė
išvadą, kad pareiškėjai padarė akivaizdų tarnybinį nusižengimą ir jiems
pagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos. Teismas konstatavo, kad,
atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybines nuobaudas pareiškėjams,
nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 26 – 26 str., 43
str. ir LR Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos
,,Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir
panaikinimo tvarkos“ reikalavimai. Tarnybinio patikrinimo išvada yra išsami ir
motyvuota, tarnybinių nusižengimų sudėtys atskleistos tinkamai.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos
administracinio teismo 2007-08-13 sprendimą ir
priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą patenkinti.
Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis
aplinkybėmis, kurias nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas
sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismų praktikoje
suformuota, kad tarnybinio patikrinimo išvada turi būti išsami, kad turi būti
nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nustatytos subjektyvioji ir
objektyvioji nusižengimo pusės. Pareiškėjų atžvilgiu atlikto tarnybinio
patikrinimo metu surašyta tarnybinė išvada nėra išsami: joje tik aprašomi
tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai, tačiau visiškai
nenagrinėjamas pareiškėjų kaltės klausimas, kas laikytina esminiu procesinių
teisės normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių
neįvertino.
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su
apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą
palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, jog nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog tarnybinio
patikrinimo išvadoje visiškai nėra nagrinėjamas pareiškėjų kaltės klausimas. Tarnybinio
patikrinimo išvadoje yra nurodyta, jog pareiškėjas Ž. Ž. į
įtariamojo laikino sulaikymo protokolą įrašė V. G. gimimo
metus bei asmens kodą, taigi žinojo, kad ji yra jaunesnė nei 16 m. Pareiškėja A. G. teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog
nepasitikslino sulaikytosios V. G. amžiaus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir
įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės
normas, padarė pagrįstas, motyvuotas išvadas, dėl kurių teisingumo apeliacinės
instancijos teismui abejonių nekyla.
Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtoje Kauno miesto
vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau
– ir Kauno m. VPK Žaliakalnio PK) baudžiamoje byloje Nr. 25-1-0331-07
esančių dokumentų matyti, kad Kauno m. VPK Žaliakalnio PK tyrėjas Ž. Ž. 2007-03-16 įtariamojo laikino sulaikymo protokolu
sulaikė ir patalpino į areštinę V. G., kuri sulaikymo metu
buvo 15 m. amžiaus. Iš minėtos baudžiamosios bylos dokumentų taip pat
nustatyta, kad Kauno m. VPK Žaliakalnio PK tyrėja A. G. 2007-03-17
pranešimu apie įtarimą pareiškė V. G. įtarimą dėl
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo ir apklausė ją
kaip įtariamąją. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, numatytos LR
BK 284 str. 1 d., padarymą, atsiranda nuo 16 m. amžiaus. Taigi pareiškėjai, būdami Kauno m. VPK Žaliakalnio PK tyrėjais, sulaikė, laikė areštinėje, įtarimą
pareiškė bei apklausė kaip įtariamąjį nepilnametį asmenį, kuris nebuvo
nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtartas, subjektu.
Pareiškėjas Ž. Ž. pirmosios
instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad sulaikydamas V. G.,
matė kad V. G. nėra nusikalstamos veikos, kurios padarymu
įtarta, subjektas, t.y. neturėjo pagal LR BK nustatyto amžiaus atsakyti
baudžiamąja tvarka už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau negalėjo
patikrinti V. G. pasakytų jos asmens duomenų tikrumo, t.y.
negalėjo nustatyti jos tapatybės, todėl 2007-03-16 įtariamojo laikino sulaikymo
protokolu ją sulaikė ir uždarė į areštinę. Tokie pareiškėjo argumentai atmetami
kaip nepagrįsti. Pirma, pareiškėjas įtariamojo laikino sulaikymo protokole
sulaikymo pagrindu ir motyvu nurodė ne aplinkybę, kad iš karto neįmanoma
nustatyti V. G. tapatybės, o kitą pagrindą. Antra, V. G. sulaikymo metu buvo darbo diena - penktadienis, dienos
metas (maždaug nuo 13.30 val. iki 15.50 val.), todėl pareiškėjui buvo galimybės
nustatyti V. G. tapatybę ir jos amžių. Pareiškėjas,
sužinojęs, jog V. G. gyvena Kauno apskrities globos ir
ugdymo centre, turėjo kreiptis į šią instituciją dėl V. G. asmens
dokumentų su nuotrauka gavimo, tačiau į šią instituciją kreipėsi tik siekdamas
surasti V. G. auklėtoją. Be to, kaip matyti iš minėtos
baudžiamosios bylos, iš policijos naudojamos duomenų bazės dėl asmenų, esančių
policijos įskaitoje, 2007-04-04 buvo gauti V. G. asmens
duomenys su nuotrauka (b.l. 47), o E. S., kuri taip pat
buvo įtariama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymu
asmens duomenys su nuotrauka iš minėtos duomenų bazės buvo gauti dar 2007-03-16
13.49 val. (b.l. 54), t. y. V. G. ir E.
S. sulaikymo dieną. Iš šių aplinkybių matyti, kad minėtoje policijos
naudojamoje duomenų bazėje V. G. tapatybė taip pat galėjo
būti patikrinta 2007-03-16, t.y. iki ją sulaikant ir uždarant į areštinę. Pareiškėjas,
būdamas tyrėjas, įtaręs, kad V. G. dėl amžiaus nėra
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., subjektu, taip pat galėjo
ir turėjo imtis kitų priemonių kuo greičiau, iki sulaikant ją 2007-03-16
įtariamojo laikino sulaikymo protokolu, nustatyti V. G. tapatybę
ir amžių, ir nustačius šiuos duomenis, nesulaikyti V. G. 2007-03-16
įtariamojo laikino sulaikymo protokolu ir neuždaryti jos į areštinę. Tačiau iš
nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nesiėmė visų
reikalingų ir galimų priemonių kuo greičiau nustatyti V. G. tapatybę
ir amžių, todėl dėl jos neteisėto sulaikymo yra kaltas pareiškėjas.
Pareiškėja A. G. pirmosios
instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ji žinojo V. G. gimimo
datą iš Informacijos žurnalo, tačiau nepaskaičiavo, kiek V. G.
yra metų ir neatkreipė dėmesio į tai, kad ji nėra nusikalstamos veikos, numatytos
LR BK 284 str. 1 d., subjektu. Taigi pareiškėja turėjo galimybes iš esamų
duomenų nustatyti, kokio amžiaus yra V. G., ir tai nustačiusi,
nepareikšti V. G. įtarimo bei neapklausti jos kaip
įtariamosios, tačiau elgėsi neapdairiai ir nesiėmė galimų priemonių tai
padaryti. Todėl dėl to, jog A. G. pareiškė įtarimą ir
apklausė kaip įtariamąją nepilnametę, nesančią dėl amžiaus nusikalstamos
veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., subjektu, pareiškėjos kaltė yra.
Atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai,
jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nagrinėjamas ir nustatytas vienas iš
tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės elementų – pareiškėjų kaltė. Iš
byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog šioje išvadoje yra
išnagrinėtos prieš tai nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjų kaltės. Pareiškėjų
kaltės klausimas taip pat yra išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo.
Pareiškėjų pareigybės aprašymuose nustatyti
reikalavimai pareiškėjams išmanyti ir vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais,
tarp jų ir LR Baudžiamuoju kodeksu bei LR Baudžiamojo proceso kodeksu. Pareiškėjai,
elgdamiesi nerūpestingai, nesivadovavo LR Baudžiamojo kodekso 13 str. 1 d. ir LR
Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 4 p. nuostatomis, ir tokiu būdu šias
normas pažeidė. Atmestini pareiškėjų argumentai, kad V. G. neteisėtas
sulaikymas, įtarimo pareiškimas, jos apklausa įtariamąja, negali būti vertinami
kaip LR Baudžiamojo kodekso 13 str. 1 d. ir LR Baudžiamojo proceso kodekso 3
str. 1 d. 4 p. pažeidimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad LR BK 3 str. 1 d. ir LR BPK 3 str. 1 d. 4 p. nuostatos
reiškia, kad jos taikomos ne tik kaip baudžiamosios atsakomybės atsiradimo
sąlyga ir kaip procesiniai pagrindai konkretaus ikiteisminio tyrimo
nepradėjimui ir nutraukimui, bet ir taip pat kaip LR BK ir LR BPK normose
detalizuotas LR Konstitucijos 20 str. įtvirtintas žmogaus laisvės neliečiamumo
principas, kurio privalėjo laikytis pareiškėjai vykdydami savo tarnybines
pareigas.
Kadangi pareiškėjai netinkamai atliko savo kaip ikiteisminio
tyrimo pareigūnų pareigas dėl savo kaltės, konstatuotina, kad pareiškėjai
padarė tarnybinius nusižengimus (Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS)
2 str. 6 d.). Už tarnybinius nusižengimus yra skiriamos tarnybinės nuobaudos
(VTS 26 str. 1 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjams paskirtų
tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka pažeista nebuvo, pareiškėjams paskirtos švelniausios
nuobaudos.
Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuojama, kad pareiškėjams
tarnybinės nuobaudos paskirtos pagrįstai, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista,
nuobaudų rūšys parinktos pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti Kauno miesto vyriausiojo
policijos komisariato viršininko 2007-05-16 įsakymą Nr.20-TE-231, kuriuo
pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos už LR BK 13 str. 1
d. ir LR BPK 3 str. 1 d. 4 p. pažeidimus. Dėl šios priežasties taip pat nėra
pagrindo tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios
instancijos teismo sprendimą.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Apeliacinį
skundą atmesti.
Palikti Kauno
apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Stasys Gudynas
Vaida Urmonaitė