Administracinė byla Nr. A-836-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00651-2018-6

                        Procesinio sprendimo kategorija 41 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu jam buvo priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau Ministerija nurodytą sumą pervedė ne pareiškėjui, o antstolei, t. y. pasielgė nepagrįstai.

3.       Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad palaiko savo skundą. Teigė, kad antstolės patvarkymas negali būti laikomas aukštesnės galios teisės aktu nei teismo sprendimas.

4.       Atsakovas Ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsiliepime nurodė, kad vykdydama teismo sprendimus, Ministerija vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, todėl, gavusi antstolio reikalavimą, privalo jį vykdyti. Ministerijoje buvo gautas antstolės patvarkymas areštuoti pareiškėjui priklausančias sumas. Vykdant šį patvarkymą, teismo sprendimu priteista 100 Eur neturtinės žalos suma buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą.

6.       Ministerija nurodė, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, nes Ministerijos veiksmuose negali būti nustatyta viena iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad VAAT 2016 m. balandžio 12 d. iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 27 d. 

9.       Teismas nurodė, kad iš Ministerijos 2016 m. rugpjūčio 29 rašto Nr. (1.35.)7R-6654 matyti, jog Ministerija gavo antstolės I. B. 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas – 1 407,96 Eur ir pervesti šias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą. Ministerija informavo pareiškėją, kad vykdant nurodytą patvarkymą priteista 100 Eur suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą.

10.       Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Ministerija neturėjo teisinio pagrindo pervesti jam priteistą neturtinės žalos sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, nes teismo sprendimas yra privalomas visiems ir turėjo būti vykdomas, nurodė, jog Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Ministerija. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalies nuostatas, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

11.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad Ministerija privalėjo vykdyti 2016 m. rugpjūčio 11 d. antstolės patvarkymą, todėl pervesdama pareiškėjui priklausančią 100 Eur sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, Ministerija tinkamai įvykdė Įstatyme jai priskirtas funkcijas.

12.       Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 straipsnį, skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi, ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 straipsnio 4 dalis) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu būdu ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Manydamas, kad antstolis, pateikdamas patvarkymą Ministerijai išieškoti pareiškėjui priteistą 100 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

13.       Įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Ministerija, vykdydama įsiteisėjusį VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė. Nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Ministerijos neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

14.       Pareiškėjas A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu.

15.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir neapgynė jo teisių. Teigia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, pagal ABTĮ nuostatas, yra privalomas visoms valstybės institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje. Teismo sprendimu pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas jam nėra kompensuotas, kaip nustato įstatymai.

16.       Pirmosios instancijos teismas išskirtinai gynė Teisingumo ministerijos poziciją, nesilaikė ABTĮ nuostatų, todėl bylą išsprendė neteisingai. Pareiškėjo teigimu, Ministerija neturėjo vykdyti antstolės patvarkymo.

17.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.  

18.       Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, juos įvertino laikydamasis ABTĮ nuostatų, todėl priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagristi, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, Ministerijos nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

20.       Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad Ministerija, vykdydama antstolės patvarkymą, neteisėtai jam VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu priteistą neturtinės žalos atlyginimą pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 18 000 Eur.

21.       Pirmosios instancijos teismas nenustatęs neteisėtų Ministerijos veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

22.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Ministerija neturėjo teisės pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą jam teismo sprendimu priteisto neturtinės žalos atlyginimo, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, o šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu jis nebuvo įvykdytas.

23.       Pagal ABTĮ 140

24.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų rūšys, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. 

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų nuostatas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Ministerija, gavusi antstolės I. B. 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas – 1 407,96 Eur ir pervesti šias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą ir nurodymą areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, šį antstolės reikalavimą privalo vykdyti. Ministerija antstolės patvarkymą įvykdė ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (1.35.)7R-6654 apie tai informavo pareiškėją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytus Ministerijos veiksmus įvertinus CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, Ministerija veikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolės patvarkymu areštuota pareiškėjo turtinė teisė į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos atlyginimui išmokėti, išieškojimą į minėtas lėšas nukreipė antstolė, kurios patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymu, turi teisę kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą.

27.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Ministerija, vykdydama įsiteisėjusį VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė, t. y. pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Ministerijos neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                Laimutis Alechnavičius

                                                                        Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys