Administracinė byla Nr. eP-9-502/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04720-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2025 pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros ir biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, CPVA) bei biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VPT), 164 480,78 Eur turtinę žalą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Agentūra ir Tarnyba netinkamai, aplaidžiai vykdė savo funkcijas pareiškėjui atliekant viešąjį pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (toliau – ir Pirkimas). Pareiškėjas Pirkimo vykdymo metu vadovavosi Tarnybos nurodymais ir tuo metu galiojusiais teisės aktais. Agentūra, patikrinusi įvykdytą Pirkimą, nenustatė jokių pažeidimų, tačiau netrukus po to, kai pareiškėjas baigė vykdyti Pirkimo metu sudarytą rangos sutartį, Agentūra, gavusi pastabų iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė), vėl patikrino Pirkimo organizavimą ir nustatė pažeidimą, nors pirminės aplinkybės liko nepakitusios. Agentūra nustatė, kad Administracija, organizuodama Pirkimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus, pareiškėjui buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021 (toliau – ir Teismo sprendimas) finansinė korekcija buvo sumažinta iki 5 proc. (176 450 Eur). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 (toliau – ir LVAT nutartis) paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nurodė, kad „<...> besąlyginis atsakomybės naštos perkėlimas tik perkančiai organizacijai, kai dėl viešųjų pirkimų srityje veikiančių viešojo administravimo subjektų (profesionalų) neveikimo ar netinkamo veikimo perkančiajai organizacijai atsiranda nuostolių, kelia pagrįstų teisinių abejonių teisės normų, tai nustatančių, atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o šalių susitarimai, patenkantys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.252 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo sritį, yra negaliojantys.“
2.2. Vadovaujantis LVAT išaiškinimu, Agentūra ir VPT privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, t. y. pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos. Pareiškėjas negali likti finansiškai atsakingas už veikimo modelį, kurį suformavo išimtinai valstybės institucijų nurodymai ir veiksmai. Tiek VPT, tiek Agentūrai savalaikiai davus tinkamus nurodymus ir tinkamai patikrinus Pirkimo dokumentus, žala nebūtų atsiradusi.
2.3. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, kadangi pareiškėjas, Pirkimo metu pakeitęs Kvalifikacinį reikalavimą, privalėjo paskelbti pirkimą iš naujo, tačiau to nepadarė. Kvalifikacinio reikalavimo pakeitimą pareiškėjas derino su VPT ir kvalifikacijos pakeitimo procedūra buvo atlikta pagal VPT nurodymus. Kadangi šiuo atveju VPT davė nurodymą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, o ne Pirkimą paskelbti iš naujo, pažeidimas buvo padarytas išimtinai dėl VPT klaidingo nurodymo. VPT netinkamai patikrino pareiškėjo pateiktą skelbimą. Pagal įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes VPT turėjo nepriimti pareiškėjo pateikto skelbimo ir įpareigoti pareiškėją Pirkimą paskelbti iš naujo.
2.4. Pirkimo sąlygos faktiškai buvo pakeistos tik tada, kai VPT patvirtino ir paskelbė pareiškėjo pateiktą Skelbimą. VPT nepriėmus sprendimo paskelbti Skelbimą, Pirkimo sąlygos nebūtų pakeistos. VPT patvirtinus ir paskelbus pareiškėjo pateiktą Skelbimą, kuriuo buvo pakeistos Pirkimo sąlygos, pareiškėjas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad jis turi teisę keisti Pirkimo sąlygas ir kad tai daroma teisėtai. Be to, Skelbimas buvo teikiamas antrą kartą, po to, kai buvo įvykdytas VPT nurodymas pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą.
2.5. Agentūrai dar 2018 m. tinkamai atlikus Pirkimo patikrinimą ir nustačius pažeidimą, jokia žala nebūtų atsiradusi, nes pirmas patikrinimas atliktas iš karto po 2018 m. gegužės 23 d. rangos sutarties sudarymo, kai dar nebuvo įsisavintos Europos Sąjungos lėšos, ir pareiškėjas dar galėjo nutraukti rangos sutartį. Tačiau pažeidimas buvo nustatytas jau baigus projektą, kai buvo įsisavintos visos projekto lėšos, ir dėl to pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti dalį gautų lėšų, kurios jau buvo sumokėtos rangovui už atliktus darbus.
2.6. Valstybės kontrolė, atlikusi Agentūros administruoto Pirkimo auditą, nustatė, kad Agentūra netinkamai vykdė jai priskirtas pareigas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos, bloginant individo padėtį. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos administraciniai teismai savo praktikoje.
2.7. Jeigu Agentūra ir VPT būtų tinkamai vykdžiusios joms teisės aktais nustatytas pareigas, t. y. nebūtų aplaidžiai, paviršutiniškai įvertinusios pareiškėjo pateiktus Pirkimo dokumentus, pareiškėjas nebūtų patyręs 164 480,78 Eur dydžio nuostolių. Jeigu VPT pareiškėjui būtų davusi tinkamą nurodymą, t. y. paskelbti Pirkimą iš naujo, pareiškėjas tą ir būtų padaręs ir išvengęs pažeidimo. Negalima iš pareiškėjo reikalauti kitokio elgesio ar kelti aukštesnių standartų nei jie keliami VPT. Agentūrai tinkamai vykdžius funkcijas ir laiku nustačius pažeidimą, pareiškėjas jį būtų ištaisęs be jokių finansinių pasekmių. Tai, kad Agentūra nenustatė pažeidimo, jį iš esmės nustatė tik Valstybės kontrolė, lėmė, kad pareiškėjui buvo pritaikyta finansinė korekcija, nes Pirkimas ir rangos sutartis jau buvo įvykdytos
3. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. CPVA atsiliepime nurodė:
4.1. Pareiškėjas neįrodė privalomosios valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos –neteisėtų veiksmų. CPVA pažeidimo tyrimą atliko teisėtai, tinkamai, laikydamasi jai suteiktų įgaliojimų ir teisės aktų reikalavimų nuostatų.
4.2. CPVA, gavusi informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, vadovaudamasi ES ir nacionalinės teisės aktais, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą nepriklausomai nuo projekto (-ų) įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto (-ų) užbaigimo (įgyvendinimo). CPVA atliktas pažeidimo tyrimas buvo teisėtas, o todėl teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui pritaikyta sankcija – finansinė korekcija.
4.3. Pirminio Pirkimo dokumentų tikrinimo metu CPVA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) nuostatomis, formaliai patikrina Pirkimo dokumentus ir negali bei neprivalo nustatyti visų perkančiosios organizacijos nustatytų pažeidimų. CPVA neprivalo pirminio pirkimo dokumentų tikrinimo metu atlikti visapusiško, išsamaus ir ekspertinių žinių reikalaujančio pirkimo dokumentų vertinimo. Nėra jokio pagrindo reikalauti, kad CPVA pirminėje Pirkimo dokumentų stadijoje nustatytų visus pareiškėjo pažeidimus.
4.4. Neteisėtus veiksmus, vykdydamas rangos darbų Pirkimą, atliko būtent pareiškėjas, nes, pakeisdamas Pirkimo sąlygų 4.2.6. punkto kvalifikacinį reikalavimą ir nenutraukęs Pirkimo, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Dėl šio pažeidimo CPVA pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą pareiškėjui pritaikyti finansinę korekciją. Pareiga užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą tenka būtent perkančiajai organizacijai – pareiškėjui, kuris yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą viešųjų pirkimų atlikimą, o jeigu vykdant pirkimus jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, jo veiksmų neteisėtumas negali būti pateisinamas kitų asmenų veiksmais.
4.5. Gaudamas finansavimo lėšas Projekto vykdymui, pareiškėjas negali tikėtis, kad įgyvendinančioji institucija (CPVA) nekontroliuos projekto įgyvendinimo ir kad Pirkimas nebus atrinktas išsamiam ir pakartotiniam patikrinimui. Jokie institucijų patikrinimai neatleidžia ir negali atleisti pareiškėjo nuo atsakomybės už padarytus pažeidimus, o taip pat nepadaro neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisėtais.
4.6. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad CPVA ir VPT neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Teismo sprendime ir LVAT nutartyje, nes LVAT nutartyje nėra konstatuota, kad VPT ar CPVA veikė neteisėtai. LVAT nutartyje buvo vertinamos tik aplinkybės, reikšmingos pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžiui, ir šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas įvertino VPT veiksmus bei paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjui paskirtą sankciją sumažinti perpus, o ne konstatavo, kad VPT ar CPVA veikė neteisėtai.
4.7. Pareiškėjas neįrodė privalomosios valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio. Pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija už jo padarytą viešųjų pirkimų pažeidimą, todėl šiuo atveju pareiškėjas nepatyrė jokios žalos. Be to, suteiktos paramos susigrąžinimas negali būti prilyginamas žalai, nes tai yra ne pareiškėjo nuosavi pinigai, o finansavimo pinigai (ES ir valstybės biudžeto lėšos).
4.8. CPVA tinkamai vykdė savo pareigas, o pareiškėjas viešųjų pirkimų pažeidimą padarė pats. Be to, CPVA nėra žinoma, kaip pareiškėjas būtų pasielgęs, jeigu būtų pateikiamos indikacijos apie galimus pažeidimus. Nėra jokių garantijų, kad pareiškėjas būtų nutraukęs sutartį su Pirkimo laimėtoju. Be to, pareiškėjas neįrodinėja, jog sutarties su Pirkimo laimėtoju nutraukimo atveju nebūtų patyręs su Sutarties nutraukimu susijusių nuostolių.
5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
6.1. Ginčo atveju nėra nei Tarnybos neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp tariamų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo deklaruojamos patirtos žalos.
6.2. Teismo sprendimas ir LVAT nutartis kuriuose, anot pareiškėjo, konstatuoti Tarnybos neteisėti veiksmai, nėra laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje, nes minėtais teismų sprendimais nėra konstatuoti neteisėti Tarnybos veiksmai.
6.3. Tarnyba niekada nederino ir nederina viešojo pirkimo dokumentų nei su pareiškėju, nei su jokia kita perkančiąja organizacija. Tarnyba jokiais savo veiksmais, išsiųsdama skelbti skelbimą apie viešąjį supaprastintą pirkimą ar skelbimą dėl pataisos, to skelbimo turinio nevertino, todėl nepriėmė sprendimo, susijusio su jo turiniu, – nei pritarti skelbime nurodytam turiniui, nei jam nepritarti.
6.4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1S-184 „Dėl Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašo ir supaprastintų viešųjų pirkimų skelbimų tipinių formų patvirtinimo“ patvirtino Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašą (toliau – ir Aprašas) ir supaprastintų viešųjų pirkimų skelbimų formas ir nustatė supaprastintų viešųjų pirkimų skelbimų (įskaitant – ir skelbimų apie pataisas) pateikimo reikalavimus bei jų patikrinimo tvarką. Pareiškėjas neginčija tokios diskrecijos realizavimo, nekvestionuoja, kad Tarnyba, pasinaudojusi diskrecijos teise tvirtinti supaprastintų viešųjų pirkimų skelbimų formos ir pateikimo reikalavimus bei jų patikrinimo tvarką, nesilaikė bendrųjų teisėtumo reikalavimų ir kriterijų, piktnaudžiavo valdžia, nepaisė objektyvumo, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo principų ar veikė ultra vires (liet. viršijant įgaliojimus). Pareiškėjas neginčija Aprašo, kurio pagrindu buvo atliekamas jo pateikto supaprastinto viešojo pirkimo skelbimo patikrinimas ir išsiuntimas skelbti, teisėtumo, t. y. sutinka, kad Aprašas yra teisėtas.
6.5. Tarnybai teisės aktais nenustatyta nei teisė, nei pareiga tikrinti supaprastinto pirkimo skelbimo turinio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už VPĮ tinkamą vykdymą pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai. Viešųjų pirkimų dokumentų (taigi – ir skelbimo apie pirkimą) rengimas – išimtinai perkančiosios organizacijos, t. y. pareiškėjo, diskrecija. Tarnyba, pagal teisės aktus turėdama pareigą supaprastinto pirkimo skelbimą per 3 darbo dienas paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir išsiųsti Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tik patikrinusi Pirkimo skelbimo atitiktį formos reikalavimams, nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos pareiškėjo priimtiems sprendimams, įskaitant sprendimams keisti kvalifikacijos reikalavimus ir toliau vykdyti Pirkimą.
6.6. Tarnyba su pareiškėju nederino ir pagal teisės aktus negalėjo derinti pareiškėjo atsiųsto skelbimo turinio prasme, ir tai paneigia pareiškėjo teiginius, jog „Kvalifikacijos pakeitimo procedūra buvo atlikta pagal VPT nurodymus“. Tarnyba, gavusi iš perkančiosios organizacijos supaprastinto viešojo pirkimo skelbimą ar skelbimą apie pataisą, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu bei Aprašu, vertino jo atitiktį formos, bet ne turinio reikalavimams. Vienintelis nurodymas, kurį gali duoti Tarnyba, tikrindama supaprastinto viešojo pirkimo skelbimą, turi būti susijęs su skelbimo atitikties formos reikalavimams netikslumais. Jokių kitų įpareigojančių nurodymų, tikrindama supaprastintų viešųjų pirkimų skelbimus, Tarnyba neturi teisės duoti ir pareiškėjai nedavė.
6.7. Pareiškėjas nenurodo jokios teisės nuostatos, kurią Tarnyba, tikrindama supaprastinto skelbimo atitiktį formos reikalavimams, būtų pažeidusi tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, t. y. nenurodo, kaip netinkamai patikrinimo skelbimą. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kokiu teisėtu pagrindu Tarnyba, tikrindama pareiškėjo atsiųstą skelbimo pataisą ir jo atitiktį skelbimo formai, turėjo duoti nurodymą nutraukti Pirkimo procedūras.
6.8. Tarnyba Pirkimo atžvilgiu neatliko kontrolės funkcijų, o tik VPĮ bei Aprašo nustatyta tvarka patikrino skelbimą dėl jo atitikties formos reikalavimams. Tarnyba turi teisę (bet ne pareigą) įpareigoti nutraukti Pirkimo procedūras tik atlikusi 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą kontrolės funkciją, Tarnybai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė pačiai pasirinkti tikrinimo objektą ir mastą. Tarnyba nebuvo pasirinkusi vertinti pareiškėjo atliekamo Pirkimo, nevertino jo dokumentų, procedūrų teisėtumo, todėl neturėjo pareigos duoti įpareigojimų nutraukti Pirkimo procedūrų. Be to, pareiškėjas neginčija fakto, kad Pirkimas (dokumentai, procedūros) iš esmės nebuvo įvertintas, t. y. Tarnyba nebuvo jos atžvilgiu atlikusi kontrolės funkcijos.
6.9. Viešojo pirkimo paskelbimas – išimtinai perkančiosios organizacijos diskrecija, susijusi su jos poreikiu įsigyti norimą prekę, paslaugą ar darbus. Todėl Tarnyba, kaip viešųjų pirkimų priežiūrą atliekanti institucija, neturi nei teisės, nei pareigos, perimti šios perkančiosios organizacijos diskrecijos ir už jas spręsti, vykdyti joms pirkimą, ar ne, Tarnyba negali duoti nurodymų perkančiosioms organizacijoms viešąjį pirkimą paskelbti iš naujo.
6.10. Pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos nėra tiesiogiai nulemtos kokių nors Tarnybos veiksmų (neveikimo), pareiškėjo nurodyti nuostoliai yra patirti dėl jo neteisėtų veiksmų.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:
8.1. Administracija, įgyvendinama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004 „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“, supaprastintų skelbiamų derybų būdu įvykdė rangos darbų pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“. Atlikus Pirkimo procedūras, 2018 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. BT6-01-277 su nustatytu laimėtoju.
8.2. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus patikrinti, ir, atlikusi pirminį Pirkimo patikrinimą, CPVA pastabų Pirkimui neturėjo. CPVA 2020 m. gegužės 11 d. informavo pareiškėją, jog Valstybės kontrolė atliko auditą ir CPVA, gavusi audito pastebėjimus ir rekomendacijas, atliko pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą.
8.3. Atlikusi pažeidimo tyrimą, CPVA 2020 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, jog pareiškėjas Pirkimo vykdymo metu pakeitė Pirkimo sąlygų 4.2.6 punkte tiekėjų / jungtinės veiklos dalyvių kvalifikacijos reikalavimą, nustatydamas mažesnę vidutinę metinę statybos darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 5 metus), nusprendė, kad pareiškėjas (perkančioji organizacija), pakeitęs esminį Pirkimo dokumentų reikalavimą, bet nenutraukęs Pirkimo ir nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma 353 900 Eur.
8.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01, jį apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – sumažino CPVA pritaikytą finansinę korekciją nuo 10 proc. iki 5 proc. LVAT 2023 m. sausio 4 d. nutartimi Administracijos skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikto nepakeistą.
9. Teismas išsamiai aptarė Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, aktualią LVAT praktiką.
10. Teismas, pasisakydamas dėl to, kad pareiškėjas žalą sieja su aplinkybe, jog Agentūra ir VPT netinkamai, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, pareiškėjui atliekant Pirkimą, neteisėti atsakovų veiksmai konstatuoti Teismo sprendime ir LVAT nutartyje, pažymėjo, kad nurodytų administracinių bylų dalykas buvo CPVA priimto sprendimo dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendimu taikytos finansinės korekcijos teisėtumas ir pagrįstumas. Teismo sprendime buvo atmesti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl pažeidimo subjektyviosios pusės (kaltės) nebuvimo, kurią pareiškėjas, be kita ko, grindė aplinkybėmis, jog jis gavo tiek VPT, tiek CPVA patvirtinimą dėl tinkamai vykdomo Pirkimo. Teismas akcentavo, kad LVAT nutartyje nurodyta, jog profesionalių viešojo administravimo subjektų, veikiančių viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo srityje, pritarimas esminiams pirkimo sąlygų pakeitimams pats savaime nepaneigia pažeidimo fakto bei finansinės korekcijos taikymo teisėtumo ir nesuponuoja teisėtų lūkesčių susiformavimo ir jų apsaugos, nes tik pažeidimo pobūdis ir pažeidimo sunkumas lemia, kokio dydžio finansinė korekcija yra taikoma. Teismas pažymėjo, kad nurodytose bylose nebuvo sprendžiamas Agentūros bei VPT veiksmų teisėtumas, kadangi tai nebuvo administracinio ginčo objektu.
11. Teismas, aptaręs LVAT nutarties argumentus, pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo šioje byloje pripažinti, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, ar kad pareiškėjui pritaikyta sankcija buvo nulemta būtent šių veiksmų.
12. Teismas įvertino 2023 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas) 122 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės) 9.3.7 punkto, PAFT 295 punkto nuostatas, aktualią LVAT praktiką.
13. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad CPVA, patikrinusi įvykdytą Pirkimą, nenustatė jokių pažeidimų, tačiau toks pažeidimas nustatytas vėlesnio patikrinimo metu, nors pirminės aplinkybės liko nepakitusios, pažymėjo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Agentūrai atlikus pirminį patikrinimą ir nenustačius pažeidimo, buvo atlikti neteisėti veiksmai ir dėl to pareiškėjas patyrė nuostolius. Pirminio Pirkimo dokumentų tikrinimo metu CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis, formaliai patikrina Pirkimo dokumentus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad rimtų viešųjų pirkimų pažeidimų nustatymas reikalauja gerokai gilesnio ir išsamesnio bei visapusiško pirkimo dokumentų vertinimo, dažnai ir ekspertų pasitelkimo bei objektyviai atliekamas per gerokai ilgesnius terminus. Teismas atkreipė dėmesį, kad CPVA pareiškėjui 2018 m. liepos 26 d. pranešime apie Pirkimo patikros rezultatus nurodė, kad Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti / nustatyti pažeidimus, jeigu tokie paaiškėtų vėliau.
14. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, gavusi duomenų, jog atliekant Pirkimą buvo pažeisti Viešųjų pirkimų principai, atliko išsamų Pirkimo patikrinimą ir konstatavo pažeidimus, už kuriuos išimtinai yra atsakingas pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija. Pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą viešųjų pirkimų atlikimą, todėl pirkimų metu padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai negali būti pateisinami kitų asmenų veiksmais. Tai, kad pareiškėjo pažeidimas buvo nustatytas ne pirminės patikros metu, o pakartotinio patikrinimo metu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Agentūra atliko neteisėtus veiksmus.
15. Teismas įvertino VPĮ 82 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Tarnyba buvo pasirinkusi atlikti Administracijos atliekamo Pirkimo patikrinimą, kurio metu galėjo įgyvendinti VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą funkciją, tai yra sukontroliuoti vykdyto Pirkimo neatitikimą įstatymo reikalavimams bei taikyti 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą teisę, tai yra, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol VPT pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Teismas akcentavo, kad VPT turi teisę įpareigoti perkančiąsias organizacijas nutraukti viešojo pirkimo procedūras tik atlikusi išsamų viešojo pirkimo, įskaitant jo dokumentų, vertinimą ir vertinimo metu nustačiusi viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
16. Teismas įvertino VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 86 straipsnio 1, 2, 5 dalių, Aprašo 8, 12, 15, 16 punktų nuostatas, ir konstatavo, kad ginčo atveju VPT, įgyvendindama jai teisės aktais priskirtą kompetenciją, tik patikrino pareiškėjo Pirkimo skelbimą dėl jo atitikties formaliems skelbimo formos reikalavimams, o ne atliko Pirkimo vertinimą dėl jo atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, todėl neturėjo teisės duoti pareiškėjui privalomų nurodymų nutraukti Pirkimo procedūras. Teismas nurodė, kad aptartas teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad VPT būtų nustatyta pareiga tikrinti supaprastinto pirkimo skelbimo turinį, t. y. tikrinti supaprastintų pirkimų skelbimuose teikiamą informaciją dėl jos turinio atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.
17. Teismas akcentavo, kad supaprastinto viešojo pirkimo skelbimo tikrinimas dėl jo atitikties skelbimų formos reikalavimams ir viešojo pirkimo vertinimas – dvi atskiros procedūros. Vien tai, kad VPT įsteigimo tikslas yra įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, nereiškia, kad ji visais atvejais yra įgalinta bei įpareigojama iš esmės vertinti visus viešuosius pirkimus bei duoti nurodymus nutraukti pirkimo procedūras. Skelbimo, patikrinus jo atitiktį formos reikalavimams, išsiuntimas skelbti nereiškia, kad Pirkimas yra atliekamas teisėtai ir kad jo sąlygos yra teisėtos.
18. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų tvirtinimas / keitimas yra išimtinai perkančiosios organizacijos diskrecija. Ginčo atveju sprendimą dėl Pirkimo sąlygų pakeitimo priėmė pareiškėjas, kuris ir privalėjo užtikrinti, kad toks pakeitimas nepažeistų teisės aktų reikalavimų, nebūtų pažeidžiami Viešojo pirkimo įstatyme įtvirtinti principai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas sprendimą pakeisti kvalifikacinius reikalavimus priėmė dar iki kreipimosi į VPT. VPT tik patikrino Pirkimo skelbimo atitiktį formos reikalavimams, nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos pareiškėjo priimtam sprendimui keisti kvalifikacijos reikalavimus ir toliau vykdyti Pirkimą. Teismas pareiškėjo skundo teiginį, kad kvalifikacijos pakeitimo procedūra buvo atlikta pagal VPT nurodymus, laikė deklaratyviu, neatitinkančiu teisės aktais nustatytų pareigų viešųjų pirkimų srityje paskirstymui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė teisės nuostatos, kurią VPT, tikrindama supaprastinto skelbimo atitiktį formos reikalavimams, pažeidė tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu.
19. Teismas nesutiko, kad pareiškėjui buvo padaryta žala dėl to, kad Lietuvos Respublikos institucijos netinkamai vykdė joms priskirtas funkcijas, bei padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja būtina civilinės atsakomybės sąlyga – valdžios institucijų neteisėta veika / neveikimas, todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą yra nepagrįstas.
20. Teismas atmetė pareiškėjo skundą bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
21. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo CPVA patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad pareiškėjo skundas atmestas, todėl atsakovas įgijo teisę į patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, įvertinęs bylos aplinkybes, aktualią teismų praktiką, akcentavo, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovo atstovas neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatais, Agentūros patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos, todėl netenkino CPVA prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (padarytas aiškus rašymo apsirikimas – skundžiamas Regionų administracinio teismo sprendimas) 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo itin paviršutiniškai, neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, neįvertinęs visų į bylą pateiktų įrodymų.
23.2. Pareiškėjas bylą inicijavo dėl to, kad susiklostė nesąžininga situacija, kuomet jis, veikdamas kaip perkančioji organizacija, laikėsi valstybės institucijų nurodymų, pasitikėjo Agentūros atlikto patikrinimo rezultatais, tačiau vis tiek liko atsakingas ir turėjo pareigą iš savo lėšų valstybei sumokėti 164 480,78 Eur finansinę korekciją.
23.3. Teismas ignoravo LVAT nutarties, kuria apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl finansinės korekcijos, išaiškinimą, kad „besąlyginis atsakomybės naštos perkėlimas tik perkančiai organizacijai, kai dėl viešųjų pirkimų srityje veikiančių viešojo administravimo subjektų (profesionalų) neveikimo ar netinkamo veikimo perkančiajai organizacijai atsiranda nuostolių, kelia pagrįstų teisinių abejonių teisės normų, tai nustatančių, atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o šalių susitarimai, patenkantys į CK 6.252 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo sritį, yra negaliojantys.“
23.4. Teismo išvada, kad už pažeidimus visais atvejais atsakinga perkančioji organizacija, o valstybės institucijos gali aplaidžiai vykdyti joms pavestas funkcijas, prieštarauja Valstybės kontrolės 2021 m. vasario 15 d. Valstybinio audito ataskaitai (toliau – ir Ataskaita), kuria nustatytas Agentūros padarytas pažeidimas, ir kurio pirmosios instancijos teismas nevertino. Ataskaitoje nurodyta, kad: „Agentūra neužtikrino, kad būtų tinkamai įgyvendintas Reglamento 1303/2013 125 str. 4 d. a p. reikalavimas VI, be kita ko, tikrinti, ar veiksmas atitinka taikytiną teisę.“.
23.5. Agentūrai savalaikiai, dar 2018 m. pirminio patikrinimo metu (t. y. iš karto po 2018 m. gegužės 23 d. rangos sutarties sudarymo, kai dar nebuvo įsisavintos Europos Sąjungos lėšos) tinkamai vykdžius jai priskirtą pareigą patikrinti, ar Pirkimas atitinka taikytiną teisę, ir nustačius pažeidimą, jokia žala nebūtų atsiradusi.
23.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Agentūra pirminio patikrinimo metu tik formaliai patikrina pirkimo dokumentus, nes rimtų viešųjų pirkimų pažeidimų nustatymas reikalauja gerokai gilesnio ir išsamesnio bei visapusiško pirkimo dokumentų vertinimo. Nei vienas teisės aktas nenumato, kad Agentūra turi teisę pirminius patikrinimus atlikti kažkaip kitaip nei pakartotinius patikrinimus. PAFT 463 punkte nurodyta, kad išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Tai savaime paneigia teismo išvadą, kad Agentūros atliekamas pirminis patikrinimas yra formalus.
23.7. Teismas, vertindamas atsakovo VPT neteisėtus veiksmus, padarė nepagrįstą išvadą, kad VPT veiksmai ir jai priskirtų pareigų tinkamas vykdymas nebuvo vertinti įsiteisėjusiu Teismo sprendimu. Teismo sprendime kaip lengvinanti aplinkybė nurodyta tai, kad: „VPT, įgyvendinanti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, pareiškėjai keičiant esmines Pirkimo sąlygas mažinant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nenurodė, kad šiuo atveju Pirkimą būtina nutraukti ir pareikalavo tik nustatyti ilgesnį pasiūlymų pateikimą terminą, ir šį nurodymą pareiškėja įvykdė“.
23.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, pareiškėjo teigimu, VPT atliko Pirkimo patikrinimą ir nepastebėjo, kad būtina paskelbti naują pirkimą. VPT davė netinkamą nurodymą (suteikė netinkamą konsultaciją) po to, kai pareiškėjas VPT suderinimui pateikė Skelbimą apie Kvalifikacinio reikalavimo keitimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju VPT tik formaliai patikrino Skelbimą (jo atitiktį formaliems skelbimo formos reikalavimams), kadangi ji davė pareiškėjui nurodymą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, nes iš esmės keičiamas Pirkimo kvalifikacinis reikalavimas ir privaloma laikytis lygiateisiškumo principo. Pareiškėjas VPT neteisėtus veiksmus kildina būtent iš to netinkamo nurodymo.
23.9. Teismas nurodė, kad tik pareiškėjas, kaip perkančioji organizacija, yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą viešųjų pirkimų atlikimą, ir jo veiksmų neteisėtumas negali būti pateisinamas kitų asmenų veiksmais. Ši teismo išvada prieštarauja LVAT nutartyje pateiktiems išaiškinimams.
23.10. Visiška perkančiosios organizacijos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Vyriausybės 2014 m. birželio 14 d. nutarimu patvirtintose Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos sąjungos fondų investicijų programą, taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) ir jų pagrindu parengtose PAFT.
23.11. Nei Taisyklės, nei PAFT nenumatė Agentūros atsakomybės už jai priskirtų funkcijų ir pareigų tinkamą vykdymą. Toks visiškos atsakomybės perkėlimas perkančiajai organizacijai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai konstitucinei nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisės aktuose turėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis Agentūrai turėtų kilti atsakomybė už netinkamą priskirtų funkcijų vykdymą, to reikalauja gero administravimo principas.
23.12. Teismui nepagrįstai nenustačius Agentūros ir VPT neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas net nevertino, dėl ko byla buvo išnagrinėta netinkamai.
23.13. Pareiškėjas teismo prašė įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant patikrinti, ar tokia situacija, kai Taisyklėse ir jų pagrindu parengtose PAFT nėra numatyta jokia Agentūros atsakomybė už jos atliekamus patikrinimus ir dėl to kylančią žalą, yra suderinama su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat su konstituciniais atsakingo valdymo, teisinės valstybės principais.
24. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25. Tarnyba nurodė tokius atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:
25.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Tarnybos neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Teismo sprendime. Pareiškėjo nurodomų administracinių bylų dalykas buvo CPVA priimto sprendimo dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo teisėtumas ir pagrįstumas bei šiuo sprendimu taikytos finansinės korekcijos teisėtumas ir pagrįstumas. Šią aplinkybę taip pat pagrindė ir LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.eP-35-789/2023 padaryta išvada, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei spręsdami dėl finansinės korekcijos dydžio, ir pripažindami, kad profesionalių viešojo administravimo subjektų, veikiančių viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo srityje, pritarimas esminiams pirkimo sąlygų pakeitimams gali turėti įtakos sprendžiant dėl korekcijos dydžio, nevertino VPT veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės ir nepripažino jų neteisėtais.
25.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba ne tik formaliai patikrino skelbimą, ji davė pareiškėjui nurodymą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, nes iš esmės keičiamas Pirkimo kvalifikacinis reikalavimas ir privaloma laikytis lygiateisiškumo principo. Tarnyba, tikrindama skelbimus, neatlieka viešųjų pirkimų procedūrų kontrolės funkcijos, netikrina pirkimų dokumentų turinio ir neduoda (neturi teisės duoti) nurodymų nutraukti viešųjų pirkimų procedūras.
25.3. Pareiškėjo susirašinėjimas su Tarnybos atstovu dėl skelbimo apie Pirkimą paskelbimo neįrodė, jog Tarnyba, tikrindama skelbimo atitikimą formaliems skelbimo formos reikalavimams, įvertino atliekamą pirkimo sąlygų keitimą iš esmės ir davė pareiškėjui valdingo pobūdžio nurodymus, kurių pareiškėjas turėjo pareigą laikytis, o jų nesilaikymas būtų lėmęs pareiškėjo Tarnybai pateikto skelbimo neišsiuntimą.
26. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. CPVA taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo atsakovo CPVA naudai bylinėjimosi išlaidas.
27. Atsakovas CPVA atsiliepimą grindė šiais argumentais:
27.1. Pareiškėjas neįrodė CPVA neteisėtų veiksmų, nes CPVA atlikus pirminį patikrinimą ir nenustačius pažeidimo, nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai dėl kurių pareiškėjas būtų patyręs nuostolių.
27.2. CPVA pirminėje pirkimo dokumentų tikrinimo stadijoje teikė tik pastebėjimus, neribojančius nei CPVA, nei kitų kompetentingų institucijų teisės atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti / nustatyti pažeidimus, jei tokie paaiškėtų vėliau. CPVA pažeidimo tyrimą atliko teisėtai, tinkamai, laikydamasi jai suteiktų įgaliojimų ir teisės aktų reikalavimų nuostatų. Vien tai, kad CPVA nenustatė pažeidimo pirminio patikrinimo metu, nereiškė jos veiksmų neteisėtumo. Valstybės kontrolės Ataskaitoje buvo aiškiai nurodyta, kad pats projekto vykdytojas (pareiškėjas) pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, Valstybės kontrolė nenustatė ir neturėjo teisės nustatyti, jog CPVA veikė neteisėtai.
27.3. Pareiškėjas pažeidimo tyrimo metu nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas nepagrįstai sutapatino su žala, jos nustatymu ir atlyginimu. Pareiškėjui, kaip ir bet kuriam projekto vykdytojui, sudarant projekto sutartį, buvo žinomos visos sąlygos dėl galimų netinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo iš savo ir (ar) partnerio lėšų, be to, pareiškėjas, sudarydamas projekto sutartį, įsipareigojo savo lėšomis apmokėti visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas, t. y. ir netinkamas finansuoti išlaidas dėl padaryto viešųjų pirkimų pažeidimo, todėl netinkamos finansuoti projekto išlaidos negali būti tapatinamos su žala, jos nustatymu ir atlyginimu.
27.4. Būtent pareiškėjas, kaip Perkančioji organizacija, buvo atsakingas už tinkamą Pirkimo dokumentų parengimą, t. y. pažeidimą padarė pats pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas CPVA vertinimui pateikė jau įvykdyto Pirkimo dokumentus, įskaitant sudarytą Pirkimo sutartį, todėl pareiškėjo teiginiai, kad CPVA neužtikrino galimų pažeidimų prevencijos, buvo nepagrįsti.
27.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CPVA neteisėti veiksmai taip pat nebuvo nustatyti ankstesniais teismų sprendimais (t. y. Teismo sprendimu ir LVAT nutartimi), nes minimose bylose nebuvo nagrinėjamas nei VPT, nei CPVA neteisėtų veiksmų nustatymas. LVAT nutartyje buvo vertinamos tik aplinkybės, reikšmingos pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžiu, t. y. pažeidimo pobūdis ir pažeidimo sunkumas, tačiau nebuvo konstatuota, kad VPT ar CPVA veikė neteisėtai.
27.6. Pareiškėjas VPT neteisėtus veiksmus grindė netinkamo nurodymo (konsultacijos) suteikimu, tačiau jokių VPT veiklą reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų pažeistos, nenurodė. Vien tai, kad CPVA pirminio patikrinimo metu nenustatė jokių pažeidimų, o VPT davė nurodymą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, neeliminavo pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, atsakomybės.
27.7. Apeliaciniame skunde suformuotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo nepagrįstas, nes Konstituciniam Teismui nesuteikta teisinė galia pripažinti, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis nesureguliavimas konkrečiame teisės akte gali būti prielaida pripažinti šią situaciją neatitinkančia Konstitucijos, be to, šis prašymas buvo pavėluotas.
IV.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-582-629/2025) pareiškėjo Administracijos apeliacinį skundą atmetė, o Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
29. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Agentūros ir Tarnybos veiksmų (neveikimo), priteisimo.
30. Teismas vadovavosi Reglamento 122 straipsnio 2 dalimi, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3.7 papunkčiu, PAFT 295 punktu ir aktualia LVAT praktika.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas atliko išankstinę Pirkimo dokumentų patikrą ir pastabų dėl Pirkimo sąlygų punkto nepareiškė, nėra aplinkybė, šalinanti pareiškėjo atsakomybę, kadangi pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį atsakinga už tinkamą dokumentų parengimą yra Perkančioji organizacija, kuri pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-83-261/2022). Vien tas faktas, kad CPVA, atlikusi Pirkimo vertinimą ir informavusi pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė, savaime nereiškia, kad pareiškėjas galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė. Be kita ko, CPVA 2018 m. liepos 26 d. pranešime apie Pirkimo patikros rezultatus pareiškėjui buvo nurodyta, kad „<...> šie Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti / nustatyti pažeidimus, jeigu tokie paaiškėtų vėliau.“.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Valstybės kontrolės 2021 m. vasario 15 d. Valstybinio audito ataskaitos dalį aktualią nagrinėjamam ginčui, neturėjo pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad joje yra nustatytas Agentūros padarytas pažeidimas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino. Ataskaitoje, kaip buvo matyti, nurodyta, kad pats projekto vykdytojas (pareiškėjas) pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus. Taip pat buvo matyti, jog jokia rekomendacija CPVA nebuvo teikiama, nes CPVA veiksmai, gavus informaciją apie įtariamą pažeidimą, nustatyti PAFT 25 skirsnyje, t. y. inicijuojamas pažeidimo tyrimas PAFT 295 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Valstybės kontrolė Ataskaitoje nustatė neteisėtus CPVA veiksmus, atmesti teismo kaip nepagrįsti.
33. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog CPVA ir VPT neteisėti veiksmai buvo konstatuoti LVAT nutartyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad priešingai, nei teigė pareiškėjas, joje teisėjų kolegija pažymėjo „<...> kad profesionalių viešojo administravimo subjektų, veikiančių viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo srityje, pritarimas esminiams pirkimo sąlygų pakeitimams pats savaime nepaneigia pažeidimo fakto bei finansinės korekcijos taikymo teisėtumo ir nesuponuoja teisėtų lūkesčių susiformavimo ir jų apsaugos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi lūkesčiai. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą). Šiuo atveju teisė iš esmės keisti pirkimo sąlygas Viešųjų pirkimų įstatyme nebuvo nustatyta, todėl VPT ir CPVA veiksmų pagrindu pareiškėjas gintinos teisės neįgijo. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pažeidimo sudėties nebuvimo, teisėjų kolegija pažymi, kad esminės pirkimo sąlygos pakeitimas yra pažeidimas, dėl kurio taikytina finansinė korekcija neįrodinėjant perkančiosios organizacijos kaltės (tyčios ar neatsargumo forma).“
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatę, kad VPT atliko Pirkimo kontrolės funkciją, t. y. nenustatė, kad nagrinėjamu atveju VPT atliko Pirkimo vertinimą, vertino Pirkimo dokumentus ir / ar davė imperatyvius nurodymus perkančiajai organizacijai, todėl nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjui, kaip perkančiajai organizacijai, nuostolius ekonominės sankcijos pavidalu sukėlė viešųjų pirkimų srityje veikiančių viešojo administravimo subjektų (profesionalų) neveikimas ar netinkamas veikimas, kas ir buvo paminėta anksčiau nurodytoje LVAT nutartyje.
35. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, taip pat įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir taikytinas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytos teisės spragos konstitucingumo nekyla. Be to, teismas pastebėjo, jog pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo abejones dėl Taisyklėse ir jų pagrindu parengtose PAFT teisės normos, reglamentuojančios CPVA atsakomybę už jos atliekamus patikrinimus ir dėl to galbūt kylančią žalą, trūkumo atsiranda prieštaravimas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams, nepateikė jokių svarių ir pakankamų teisinių argumentų, pagrindžiančių būtinybę šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad administracinė byla būtų teisingai išnagrinėta.
36. Įvertinęs kitus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėti, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
37. Apibendrindamas nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestas.
38. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą, netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas CPVA pateikė prašymą iš pareiškėjo priteisti 2 904 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos administracinės bylos pagrindą ir dalyką bei akcentuodama atsakovo turimus vidinius teisinio personalo resursus (CPVA yra įsteigtas Teisės ir pirkimų skyrius, kurio viena iš funkcijų yra, be kita ko, atstovavimas teismuose), sprendė atsakovui nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.
V.
39. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo Administracijos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis), ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.
40. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo:
40.1. Bylą išnagrinėję abiejų instancijų teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas – pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesivadovavo kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021 nustatytu prejudiciniu faktu:
40.1.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021 dėl pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos panaikinimo, 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu sumažino finansinę korekciją iki 5 proc. Teismas vertino, kad yra pagrindas mažinti finansinę korekciją, nes „VPT, pareiškėjai keičiant esmines Pirkimo sąlygas mažinant tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nenurodė, kad šiuo atveju Pirkimą būtina nutraukti ir pareikalavo tik nustatyti ilgesnį pasiūlymų pateikimą terminą, ir šį nurodymą pareiškėja įvykdė, taip pat į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VPT patvirtinto Aprašo Sk-4 formoje įrašyta formuluotė „Primename: jeigu dėl pataisymų ar papildymų iš esmės keistųsi skelbimo apie pirkimą originale išdėstytos sąlygos, tai privalės būti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai“. Pareiškėjo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės yra prejudicinis faktas. LVAT Nutartyje nurodė priešingai, t. y. kad „Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad VPT atliko Pirkimo kontrolės funkciją, t. y. nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju VPT atliko Pirkimo vertinimą, vertino Pirkimo dokumentus ir / ar davė imperatyvius nurodymus perkančiajai organizacijai“;
40.1.2. jeigu VPT patvirtintoje formoje Sk-4 aiškiai nurodyta, kad keičiant pirkimo sąlygą būtina pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą tai būtent ir yra imperatyvus nurodymas, kuriuo pareiškėjas ir vadovavosi. Kitaip tariant, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-2018-821/2021 nurodė, kad VPT davė nurodymą tiek tiesiogiai pareiškėjui, tiek jo nurodymas buvo įtvirtintas teisės akte (Sk-4 formoje), LVAT Nutartyje negali teigti priešingai, kad VPT jokio nurodymo nedavė ir iš to daryti nepagrįstas išvadas, kad VPT neprisidėjo prie atsiradusios žalos;
40.1.3. jeigu VPT, įgyvendinanti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, savo patvirtintuose teisės aktuose (šiuo atveju Apraše ir Sk-4 formoje) pateikė neteisingą nurodymą, kuris lemia pažeidimo padarymą, už tai VPT privalo atsakyti. Akivaizdu, kad visi subjektai privalo elgtis pagal teisės aktų reikalavimus, ką pareiškėjas ir padarė. Atitinkamai Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021 tą ir nustatė, kad VPT duodama neteisingus nurodymus suformavo pareiškėjo elgesį keičiant Pirkimo sąlygas.
40.1.4. pagal teismų šioje byloje pateiktą teisės normų aiškinimo logiką Agentūra jokiais atvejais už nieką neatsako, net ir tada, kai netinkamai vykdo jai pagal Reglamentą priskirtas funkcijas. Toks teismų vertinimas prieštarauja CPK 6.271 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, jog „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Atitinkamai valstybė atsako už tokios institucijos neteisėtą veikimą ir neveikimą. Dėl padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų pareiškėjo reikalavimas iš valstybės priteisti žalą dėl jos institucijų aplaidžiai ir netinkamai vykdytų funkcijų liko nepatenkintas.
40.2. Teismai be jokio pagrindo netaikė Reglamento 125 straipsnio 4 dalies a punkto, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra valstybės atsakomybės dėl ko kilo teismų nepagrįstos išvados dėl Agentūros neteisėtų veiksmų nebuvimo ir atsakomybės valstybei netaikymo (CK 6.271 str.):
40.2.1. pareiškėjas Agentūros neteisėtus veiksmus įrodinėjo Reglamento 125 straipsnio 4 dalies a punkto pažeidimu, toks pareiškėjo pažeidimas užfiksuotas ir Ataskaitoje, t. y. tinkamai nepatikrino pareiškėjo organizuoto Pirkimo. Tuo tarpu bylą išnagrinėję abiejų instancijų teismai iš viso dėl tokio Agentūros padaryto Reglamento pažeidimo nepasisakė. Tokiu būdu teismai padarė materialinės teisės normos pažeidimą;
40.2.2. skundo pagrindą sudarė įrodinėjama aplinkybė, kad Agentūra pažeidė Reglamento 125 straipsnio 4 dalies a punktą ir dėl to pareiškėjas reikalavo priteisti jo patirtą žalą. LVAT Nutartyje nurodė, kad: „Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybės kontrolės 2021 m. vasario 15 d. Valstybinio audito ataskaitos dalį aktualią nagrinėjamam ginčui, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad joje yra nustatytas Agentūros padarytas pažeidimas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino.“ Pareiškėjas daro išvadą, kad LVAT Nutartyje be jokio pagrindo netaikė Reglamento 125 straipsnio 4 dalies a punkto. LVAT privalėjo aiškintis, ar Valstybės kontrolės nustatytas Agentūros netinkamas funkcijų vykdymas, t. y. neužtikrinimas kad būtų įgyvendintas Reglamento 125 str. 4 d. a punkto reikalavimas, be to Agentūros neatliktas patikrinimas, ar veiksmas atitinka taikytiną teisę, priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjo patirta žala. LVAT nepasisakius dėl Reglamento pažeidimo, kitos atsakomybės sąlygos iš viso liko nevertintos;
40.2.3. byloje iš esmės yra keliamas klausimas, ar netinkamas valstybės pagal Reglamentą Agentūrai perduotų funkcijų vykdymas, Agentūrai sukelia kokias nors teisines pasekmes ir atsakomybę ar visgi Agentūra visais atvejais yra nebaudžiama, turi teisę formaliai atlikti patikrinimus ir neatsakyti už kilusius padarinius net ir tada, kai Valstybės kontrolė nustato, kad Reglamente įtvirtintos funkcijos buvo netinkamai vykdomos. Pareiškėjo vertinimu CK 6.271 straipsnis taikytinas dėl visų valstybės institucijų netinkamo veikimo ar neveikimo, įskaitant Agentūrą. Visgi šiai dienai Agentūra yra nebaudžiama, net ir tais atvejais., kuomet kita valstybės institucija (šiuo atveju Valstybės kontrolė) konstatuoja jos netinkamą funkcijų vykdymą pagal Reglamentą.
41. Atsakovas VPT atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir atsisakyti atnaujinti procesą.
42. VPT atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo:
42.1. Pareiškėjas iš esmės atkartoja tiek pirmosios instancijos teismui teikto, tiek ir apeliacinės instancijos teismui adresuoto skundo motyvus, tačiau konkrečiai nenurodo jokių akivaizdžių aplinkybių, jog buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas. Pareiškėjas prašyme iš esmės pateikia tik savo subjektyvų vertinimą, kaip byloje turėtų (turėjo) būti aiškinamos ir taikomos aktualios teisės normos bei vertinamos faktinės ir teisinės aplinkybės dėl atsakomybės valstybei taikymo. Pareiškėjo prašyme nurodyti teiginiai, iš esmės reiškia reikalavimą iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Analogiškai VPT pasisako ir dėl pareiškėjo prašymo argumentų dėl prejudicinių faktų taikymo byloje.
42.2. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021 nebuvo nustatyti jokie neteisėti atsakovo VPT veiksmai bei kad pareiškėjui pritaikyta sankcija buvo sąlygota būtent šių veiksmų. Teismas minėtame sprendime pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomų administracinių bylų dalykas buvo Agentūros priimto sprendimo dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendimu taikytos finansinės korekcijos teisėtumas ir pagrįstumas. Darytina išvada, jog bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine tvarka nagrinėję teismai, priešingai nei nurodo pareiškėjas, neturėjo pagrindo remtis kitoje, t. y. administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021, nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.
42.3. Pareiškėjas neįrodė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto teisinio pagrindo atnaujinti procesą buvimo. Iš esmės visi pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai, argumentai ir įrodymai buvo įvertinti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek bylą peržiūrint apeliacine tvarka.
43. Atsakovas Agentūra atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.
44. Agentūra atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo:
44.1. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino visas su Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021 susijusias aplinkybes bei nenustatę pareiškėjo nurodomų neteisėtų šio sprendimo pagrindu konstatuotų VPT veiksmų pagrįstai nenustatė Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės buvimo, todėl atnaujinti proceso nėra pagrindo.
44.2. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, tiek CPVA bylos nagrinėjimo metu, tiek pats bylą išnagrinėjęs LVAT Nutartyje aiškiai pasisakė dėl bylai aktualios Valstybės kontrolės Ataskaitos dalies, nurodant motyvus, kodėl pareiškėjo pateikti argumentai negali būti laikytini įrodančiais CPVA neteisėtų veiksmų buvimą. Pirma, be to, ką prašyme nurodo pareiškėjas, Ataskaitoje buvo aiškiai numatyta ir tai, kad pats projekto vykdytojas (pareiškėjas) pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus. Ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta ir tai, jog inicijuojamas pažeidimo tyrimas PAFT 295 punkto pagrindu. Ataskaitoje nenustatė, jog CPVA veikė neteisėtai, o tik nurodydama savo pastebėjimus CPVA suteikė papildomą informaciją, kurios pagrindu buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas. Neteisėtų CPVA veiksmų konstatuoti Valstybės kontrolė neturi ir jokios teisės, kadangi jokie galiojantys teisės aktai to nepriskiria jos kompetencijai. Antra, pareiškėjas prašyme visiškai nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl neva Valstybės kontrolės Ataskaitoje konstatuoto CPVA padaryto Reglamento pažeidimo LVAT ignoravo ir jų nevertino. Priešingai, Nutartimi byloje pasisakė dėl CPVA neteisėtų veiksmų nebuvimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VI.
45. Pareiškėjas Administracija siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2025 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą pagrindą.
46. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galbūt neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.
47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).
48. Akcentuotina, kad bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas (-i) proceso atnaujinimo pagrindas (-ai) leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.
49. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-6-968/2025; kt.).
50. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2025 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XV-292 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. birželio 21 d.), procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.
51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia materialiosios teisės normų pažeidimu, todėl šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-37-520/2023; kt.).
52. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).
53. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).
54. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad bylą išnagrinėję abiejų instancijų teismai (Regionų administracinio teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu ir LVAT Nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2025) netinkamai taikė materialiosios teisės normas – pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesivadovavo kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021 nustatytu prejudiciniu faktu. Be to, teismai be jokio pagrindo netaikė Reglamento 125 straipsnio 4 dalies a punkto. Todėl teismai padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra valstybės atsakomybės dėl ko kilo teismų nepagrįstos išvados dėl Agentūros neteisėtų veiksmų nebuvimo ir atsakomybės valstybei netaikymo (CK 6.271 str.). Pagal teismų byloje pateiktą teisės normų aiškinimo logiką Agentūra jokiais atvejais už nieką neatsako, net ir tada, kai netinkamai vykdo jai pagal Reglamentą priskirtas funkcijas. Toks teismų vertinimas prieštarauja CPK 6.271 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, jog „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Atitinkamai valstybė atsako už tokios institucijos neteisėtą veikimą ir neveikimą. Pareiškėjo teigimu, dėl padarytų materialiosios teisės normų pažeidimų jo reikalavimas iš valstybės priteisti žalą dėl jos institucijų aplaidžiai ir netinkamai vykdytų funkcijų liko nepatenkintas. Taigi, nors prašyme teigiama apie materialiųjų teisės normų netinkamą taikymą, nurodomos ir procesinės ABTĮ nuostatos, kurių pareiškėjo teigimu nesilaikyta.
55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, susijusias su susiklosčiusiais teisiniais santykiais tarp jo ir atsakovų dėl žalos atsiradimo, įrodymus, kuriais yra grindžiamos šios nurodomos aplinkybės, akcentuoja, kad šioje byloje nebuvo ir negali būti nagrinėjami jokie ginčai, susiklostę tarp pareiškėjo ir kitų asmenų dėl Agentūros 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo nustatytas pažeidimas ir nuspręsta susigrąžinti dalį lėšų, gautų įgyvendinant Projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, ir jo priedų (Grąžintinų lėšų formų), pagrįstumo ir teisėtumo. Išnagrinėto ginčo atveju buvo vertinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę žalą, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Agentūros ir Tarnybos veiksmų (neveikimo).
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo klaidingai akcentuoja, jog administracinėje byloje Nr. eI3-2018-821/2021 buvo nustatyti VPT neteisėti veiksmai, pasireiškę tuo, jog VPT nenurodė pareiškėjui Pirkimo nutraukti, o tik pareikalavo nustatyti ilgesnį pasiūlymų pateikimo terminą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, t. y. neįvykdė jam tenkančių pareigų užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo pricipus ir faktas, jog tai, kad Agentūra po Pirkimo sąlygų pakeitimo projekto išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti, savaime nereiškia, kad pareiškėjas galėjo įgyti lūkestį, jog gali Projektą įgyvendinti pažeidžiant teisės aktus ar kad atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendime konstatavo ne VPT, o pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs LVAT 2023 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022 vertino tik aplinkybes, kurios buvo susijusios su pareiškėjui paskirtos sankcijos dydžiu, t. y. pažeidimo pobūdį ir pažeidimo sunkumą.
57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildino iš neteisėtų Agentūros ir VPT veiksmų, atliekant viešojo pirkimo priežiūrą, dėl ko pareiškėjas nurodo patyręs 164 480,78 Eur dydžio nuostolius, priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios instancijos teismas, tiek LVAT tinkamai įvertino bylos medžiagą ir joje esančius įrodymus, įskaitant ir Valstybės kontrolės Ataskaitą, tad nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodomais argumentais, jog buvo netinkamai taikytos proceso teisės nuostatos, tame tarpe ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis.
58. Pažymėtina, kad LVAT Nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog CPVA ir VPT neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-717-415/2022, <...> atkreipia dėmesį, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, joje teisėjų kolegija pažymėjo „<...> kad profesionalių viešojo administravimo subjektų, veikiančių viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo srityje, pritarimas esminiams pirkimo sąlygų pakeitimams pats savaime nepaneigia pažeidimo fakto bei finansinės korekcijos taikymo teisėtumo ir nesuponuoja teisėtų lūkesčių susiformavimo ir jų apsaugos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi lūkesčiai. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą). Šiuo atveju teisė iš esmės keisti pirkimo sąlygas Viešųjų pirkimų įstatyme nebuvo nustatyta, todėl VPT ir CPVA veiksmų pagrindu pareiškėjas gintinos teisės neįgijo. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pažeidimo sudėties nebuvimo, teisėjų kolegija pažymi, kad esminės pirkimo sąlygos pakeitimas yra pažeidimas, dėl kurio taikytina finansinė korekcija neįrodinėjant perkančiosios organizacijos kaltės (tyčios ar neatsargumo forma).“ Be to atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje administracinėje byloje nedalyvavo visi tie patys asmenys.
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, dėl, jo teigimu, apeliacinės instancijos teismo padarytos materialiosios teisės taikymo klaidos, sprendžia, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių akivaizdžių aplinkybių, jog buvo padarytas jo nurodomų materialiosios teisės normų pažeidimas. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nutarties motyvais, atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog CPVA ir VPT neteisėti veiksmai nenustatyti. Pažymėtina, kad nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas atnaujinti procesą jau užbaigtoje nagrinėti byloje. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, kritikuoja įrodymų vertinimą ir pan., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimant Nutartį.
60. Pareiškėjo prašymas grindžiamas subjektyviu apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų traktavimu. Prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu įvertintas aplinkybes, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.
61. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-209-415/2025.
62. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš atsakovų, bei nurodo, kad visa bylinėjimosi išlaidų patirta suma – 3 388 Eur. Nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
63. CPVA atstovai pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos CPVA ir VPT, naudai 2 420 Eur dydžio advokato teisinei pagalbai patirtas bylinėjimosi išlaidas – atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje rengimas. Kartu su prašymu CPVA atstovai pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir 2025 m. spalio 24 d. apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
64. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1002-502/2022 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).
65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius, atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019).
66. Teisėjų kolegija, akcentuodama atsakovo turimus vidinius teisinio personalo resursus (CPVA yra įsteigtas Teisės ir pirkimų skyrius, kurio viena iš funkcijų yra, be kita ko, atstovavimas teismuose), sprendžia atsakovui nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje rengimą. Atsakovas nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog negalėjo savo pajėgumais savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos. Taigi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš pareiškėjo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2025 netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2025 pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plungės rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros ir biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė