Civilinė byla Nr. eB2-901-775/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00536-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.2; 3.2.4.11; 3.4.3.7.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės EG doors atstovui advokato padėjėjui D. O.,  

atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aliuvita“ nemokumo administratorės UAB „NEMOKUMO VALDYMAS“ atstovei G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso nuotoliniu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės EG Doors prašymą dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuvita“ bankroto byloje ir

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2026-436/2018 iškėlė UAB „Aliuvita“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė MB „Nemokumo valdymas“. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Aliuvita“ kreditorių reikalavimai, taip pat ir UAB „Alytaus Hronas“ (dabartinis pavadinimas UAB EG Doors), kaip trečiosios eilės kreditorės, iš viso 73 084,12 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-744-343/2021 nusprendė pripažinti negaliojančia UAB „Alytaus hronas“ ir UAB „Aliuvita“ 2011 m. gruodžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012/05/31, kuria UAB „Alytaus hronas“ perleido UAB „Aliuvita“ 494 662,87 Lt (143 264,27 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „Pramogų era“, taip pat taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės EG doors ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “Aliuvita” 42 093,82 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta UAB „Alytaus Hronas“ (dabar UAB EG Doors) teisė į 42 093,82 Eur finansinio reikalavimo UAB „Aliuvita“ bankroto byloje patvirtinimą, prašo šį papildomą kreditorinį reikalavimą patvirtinti UAB „Aliuvita” bankroto byloje.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė byloje teiktą prašymą dėl papildomo reikalavimo patvirtinimo (DOK-4380), taip pat atsiliepimą į administratoriaus nuomonę (DOK-8362), prašė pateiktą prašymą tenkinti pilnai. Nurodė, jog terminas papildomam finansiniam reikalavimui patvirtinti nėra praleistas, nes jis yra atsiradęs Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-744-343/2021 pagrindu, kai minimas teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 3 d. Todėl dėl šioje byloje sprendžiamo papildomo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo prašymas pagal JANĮ 41 straipsnio 8 dalį galėjo būti pateiktas per 30 dienų nuo kreditorinio reikalavimo atsiradimo dienos, taigi vėliausiai iki 2022 m. kovo 7 d. (paskutinė termino diena, t. y. 2022 m. kovo 5 d., buvo šeštadienis). Prašymas pateiktas, kaip minėta, 2022 m. vasario 15 d., taigi nepraleidus termino. Taip pat nurodė, jog remdamasis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu, prašo patvirtinti papildomą reikalavimą, nes Kauno apygardos teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-744-343/2021 sprendė klausimą dėl šalių tarpusavyje sudarytų sandorių teisinio vertinimo bei prievolinių teisinių santykių, panaikinus vieną iš tokių sandorių, ir įsiteisėjusiame sprendime teismas aiškiai pripažino, kad UAB „Alytaus hronas“ turi teisę į 42 093,82 Eur finansinio reikalavimo UAB „Aliuvita“ bankroto byloje patvirtinimą. Todėl tokią teisę pripažinus įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šio sprendimo pagrindu privalo būti tvirtinamas papildomas kreditorinis reikalavimas. Priešinga pozicija pažeistų tiek įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, tiek jo res judicatą bei prejudicines galias.

Atsakovės BUAB „Aliuvita“ nemokumo administratorius 2022 m. vasario 25 d. pateikė byloje nuomonę (DOK-5416)  ir nurodė, jog kreditorė yra praleidusi terminą pateikti tvirtinti finansinį reikalavimą, prašė kreditoriaus prašymą spręsti teismo nuožiūra. 2022 m. birželio 7 d. pateiktuose  rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-15096) nemokumo administratorė prašė atmesti kreditorės prašymą dėl papildomo reikalavimo patvirtinimo, nes pagal teismo sprendimo analizę pareiškėja neturi jokios reikalavimo teisės į BUAB „Aliuvita“. 

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė 2022 m. birželio 7 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-15096) išdėstytą poziciją ir prašė kreditorės prašymą atmesti. 

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės EG doors  prašymas atmetamas.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 155 str. 1 d. numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: atlygį nemokumo administratoriui; kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Atsižvelgiant į JANĮ 155 str. 1 d. ir į tai, kad BUAB „Aliuvita“ bankroto byla iškelta iki 2019 m. gruodžio 31 d., galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), klausimai, susiję su kreditorinių reikalavimų tvirtinimu, tikslinimu bei tenkinimu, nagrinėtini vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.

Pagal ĮBĮ 26 str. 1 d. kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Aliuvita“ kreditorių reikalavimai, taip pat ir UAB „Alytaus Hronas“ (dabartinis pavadinimas UAB EG Doors), kaip trečiosios eilės kreditorės, 73 084,12 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Byloje pareiškėja prašo patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą, kurį kildina iš Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-744-343/2021. Šiuo sprendimu  teismas nusprendė pripažinti negaliojančia UAB „Alytaus hronas“ ir UAB „Aliuvita“ 2011 m. gruodžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012/05/31, kuria UAB „Alytaus hronas“ perleido UAB „Aliuvita“ 494 662,87 Lt (143 264,27 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „Pramogų era“, taip pat taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės EG doors ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “Aliuvita” 42 093,82 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022 Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kadangi pareiškėja, kaip kreditorė, nuo 2018 metų yra atsakovės kreditorių sąraše, papildoma reikalavimo teisė yra siejama su aukščiau minėtais teismų procesiniais sprendimais, kurie įsiteisėjo 2022 m. vasario 3 d., prašymas teismui patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą pateiktas 2022 m. vasario 15 d., todėl teismas sprendžia, jog pareiškėja termino pareikšti finansinį reikalavimą nepraleido.

Dėl papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Esant duomenims, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti nepagrįstas, dėl viešojo intereso bankroto bylose teismas turi imtis visų įmanomų priemonių šio reikalavimo pagrįstumo patikrinimui bei tiek kreditoriaus, tiek bankrutuojančios bendrovės interesų užtikrinimui. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-386-381/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1359-823/2016 ir kt.). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

        Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos reiškiamo papildomo 42 093,82 Eur reikalavimo į BUAB „Aliuvita“ pagrįstumo. Savo teisę reikalauti papildomos 42 093,82 Eur sumos bankroto procese pareiškėja sieja su Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-744-343/2021, įsiteisėjusio 2022 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus skundą (civilinė byla Nr. e2A-351-1120/2022), teisinėmis pasekmėmis. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-744-343/2021 nusprendė pripažinti negaliojančia UAB „Alytaus hronas“ ir UAB „Aliuvita“ 2011 m. gruodžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2012/05/31, kuria UAB „Alytaus hronas“ perleido UAB „Aliuvita“ 494 662,87 Lt (143 264,27 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „Pramogų era“, taip pat taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės EG doors ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “Aliuvita” 42 093,82 Eur. Kauno apygardos teismas sprendime pažymėjo, kad UAB „Alytaus hronas“ turi teisę į 42 093,82 Eur finansinio reikalavimo UAB „Aliuvita“ bankroto byloje patvirtinimą.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos prejudicijos instituto taikymo ir aiškinimo praktikoje akcentuojama, kad vien tai, jog išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iki 2011 m. gruodžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo UAB „Alytaus hronas“ turėjo 494 662,87 Lt (143 264,27 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „Pramogų era“, tačiau iki šio sudarymo momento UAB „Alytaus hronas“ neturėjo jokios reikalavimo teisės į UAB „Aliuvita“. Priešingai, UAB „Alytaus hronas“ buvo skolingas UAB „Aliuvita“ 145 341,54 Lt (42 093,82 Eur) dydžio sumą už atliktus darbus pagal penkias PVM sąskaitas–faktūras, dėl to minėtu sandoriu UAB „Aliuvita“ atsiradusi prievolė sumokėti 42 093,82 Eur dydžio sumą UAB „Alytaus hronas“ už įgytą reikalavimo teisę į UAB „Pramogų era“ buvo užskaityta su UAB „Alytaus hronas“ skola naujajam kreditoriui UAB „Aliuvita“. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad 2011 m. gruodžio 30 d. sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir UAB „Aliuvita“ buvo perleista reikalavimo teisė į iš anksto žinomą netenkinamą reikalavimą, nors teismas ir nurodė, kad  UAB „Alytaus hronas“ turi teisę į finansinio reikalavimo UAB „Aliuvita“ bankroto byloje patvirtinimą, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu automatiškai įgijo papildomą reikalavimo teisę į UAB „Aliuvita“. Kadangi pareiškėja papildomai neargumentuoja savo pozicijos dėl papildomai pareikšto reikalavimo, o remiasi tik įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicija, pareiškėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjai neužkirstas kelias iš naujo kreiptis į BUAB „Aliuvita“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą su reikalavimu patikslinti finansinį reikalavimą, aiškiai suformuluojant reikalavimo pagrindą, nurodant jį pagrindžiančias aplinkybes ir pateikiant reikalavimo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė pateikė įrodymus apie 423,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-15096), kurias patvirtina pridėtas mokėjimo nurodymas. Teismas, atsižvelgęs į bylos procesinę baigtį ir tai, kad atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, priteisia atsakovei iš pareiškėjos  423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 straipsniai). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

kreditorės uždarosios akcinės bendrovės EG doors (buvęs pavadinimas UAB „Alytaus Hronas“)  prašymą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės EG doors, juridinio asmens kodas 150159579, atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aliuvita“  423,50 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti pareiškėjai ir nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

      Teisėja             Edita Šliumpienė