Civilinė byla Nr. e2-42-887/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01810-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė,

sekretoriaujant Rimai Šimanskienei,

dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei R. J. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas R. S. 2016-12-15 patikslintu ieškiniu prašo:

1. Atsakovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypo - 2/5 dalis, kas sudaro 1200 kv. m., 1500,00 Eur vertės, 0.3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)., aprašyto punkte 2.1., esančio (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo plane pažymėta indeksu A, pagal pateiktą R. S. žemės sklypo padalinimo planą.

2. Atsakovei R. J. natūra iš bendros dalinės nuosavybės, asmeninės nuosavybės teise priteisti 4252/10000 dalis gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini)., aprašyto punkte 2.2., sklypo plane pažymėtą indeksu 1Alp, esantį, (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas indeksais: R-l (14,66 ) (rūsio patalpa), 1-1 (1,66) (koridorius) + 1-2 (4,87) (koridorius) + 1-7 (11,21) (kambarys) + 1-8 (3,11) (vonios kambarys) + 1-9 (11,59) (virtuvė) + 1-10 (1,38) (sandėlis) = plotine išraiška - 48,48 kv/m.

3. Atsakovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti - 1/7 dalį + 18/35 dalis, kurios priklausė ieškovui R. S., 480,00 Eur vertės t. y. visą 62,00 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytą punkte 2.4., esantį (duomenys neskelbtini)

4. Ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypo - 3/5 dalis, kas sudaro 1800 kv. m., 1500,00 Eur vertės 0.3000 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto punkte 2.1., esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane teismui pažymėta indeksu B, pagal pateiktą R. S. žemės sklypo padalinimo planą.

5. Atidalinti ieškovui R. S. natūra iš bendros dalinės nuosavybės, asmeninės nuosavybės teise priteisti 5748/10000 dalis gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), aprašytą punkte 2.2., sklypo plane pažymėtą indeksu lAlp, esantį, (duomenys neskelbtini) patalpas, pažymėtas indeksais: R-2 (11,47) (rūsio patalpa) 1-3 (12,75) (kambarys) + 1- 4 (20,98) (kambarys) + 1-5 (7,53) (veranda) + 1-6 (12,82) (kambarys) = plotine išraiška – 65,55 kv.m.

6. Atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias 12/35 dalis 234,00 Eur vertės, 48.00 kv. m., pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto punkte 2.3., esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise.

7. Atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias 12/35 dalis 114,00 Eur vertės 20.00 kv. m., pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto punkte 2.5., esančio (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise.

8. Atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias 12/35 dalis, 165,00 Eur vertės 30.00 kv. m., pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto punkte 2.6., esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise.

9. Atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias 12/35 dalis, 1,00 Eur vertės, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto punkte 2.7., esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise.

10. Atsakovę R. J. įpareigoti ieškovui R. S. išmokėti 180,00 Eur piniginę kompensaciją už primokėtą nuotėkų įvado įvedimą. Įpareigoti atsakovę R. J. kompensaciją išmokėti per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į R. S. nurodytą AB SEB banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Už atsakovei R. J. natūra tenkančią didesnę turto dalį, t. y. 9.38 kv. m. bendro ploto piniginės kompensacijos 608,66 Eur ieškovas nereikalauja ir atlyginti neprašo.

12. Įpareigoti atsakovę R. J. leisti R. S. iš jos žemės sklypo dalies įsivesti į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) jam atitenkančią dalį, vandens ir nuotėkų įvadus. Darbus ieškovas R. S. įsipareigoja atlikti savo lėšomis.

13. Įpareigoti atsakovę R. J., leisti per 1 mėnesį laiko nuo vandens ir nuotėkų įvadų įvedimo, R. S. atlikti gerbūvio darbus jos žemės sklypo teritorijoje aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini) Darbus R. S. įsipareigoja atlikti savo lėšomis.

14. Ieškovas R. S. įsipareigoja į gyvenamojo namo rūsio patalpą R-2 (11,47) duris įsirengti savo lėšomis.

15. Priteisti iš ieškovo R. S. ir atsakovės R. J. po ½ dalį teismo pašto išlaidų, o advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ieškovas atsisako ir jų padengimo nereikalauja.

Ieškovas R. S. patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė R. J. ir ieškovas yra bendrasavininkai nekilnojamojo turto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šis nekilnojamasis turtas, namų valda, t. y. žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai jiems priklauso bendros dalinės nuosavybės teise pagal VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. rugpjūčio 16 d. išrašą. Šie duomenys yra VĮ „Registrų centro“ duomenų bazėje įregistruoti nustatyta tvarka, todėl duomenų tikslumu abejoti nėra pagrindo. VĮ „Registrų centro“ išraše nurodytos ir nenuginčytos valdomo nekilnojamojo turto dalys. Atsakovei R. J. nuosavybės teise priklauso: 2/5 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1.; 12/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2.; 12/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.3.; 12/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.4.; 12/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.5.; 12/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.6.; 12/35 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.7. Ieškovui R. S. nuosavybės teise priklauso: 3/5 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1.; 18/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.2.; 18/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyto p. 2.3.; 18/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.4.; 18/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.5.; 18/35 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prašyto p. 2.6.; 18/35 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyto p. 2.7. Įgijimo pagrindas: 2010-01-28 dovanojimo sutartis DŽM-420. Taip pat R. S., nuosavybės teise papildomai priklauso: 1/7 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1.; 1/7 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto punkte 2.2.; 1/7 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.3.; 1/7 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto punkte 2.4.; 1/7 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto punkte 2.5.; 1/7 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prašyto punkte 2.6. Tarp ieškovo ir atsakovės nuolatos kyla ginčas dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos. Gyvenamajame name atsakovė pastoviai negyvena, gyvenamuoju namu, jo stoviu nesirūpina, jo tinkamai neprižiūri, ne visada moka mokesčius už jo išlaikymą, neprisideda prie jo pagerinimo, nors tai yra būtina, kadangi gyvenamojo namo statybos pradžios metai yra 1975. Ne gana to, atsakovė trukdo ieškovui tinkamai juo naudotis ir rūpintis. Ilgą laiką atsakovė delsė tvarkyti namo paveldėjimo dokumentus ir ieškovui trukdė tai daryti. Nemokėdama mokesčių už savo gyvenamojo namo dalies išlaikymą, atsakovė prikaupė skolų, ko pasėkoje antstolė Angelė Kvaraciejienė visam minėtam jos nekilnojamajam turtui uždėjo areštą. Šiuo metu turto areštas panaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas tam turtui išlaikyti. Kaip minėta, už gyvenamojo namo išlaikymą atsakovė ne visą laiką tinkamai ir laiku sumoka. Skolos ir visa bendro nekilnojamojo turto išlaikymo našta gula ant ieškovo pečių. Ne kartą atsakovei žodžiu siūlė atidalinti gyvenamąjį namą pagal nusistovėjusią jo naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė į jokius geranoriškus tarpusavio susitarimus nesileidžia. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Su gyvenamojo namo bendrasavininke tartis žodžiu neįmanoma, atsakovei nerūpi nei mokesčiai už gyvenamojo namo išlaikymą, nei prasta gyvenamojo namo būklė, nei tai, kad jam buvo uždėtas antstolio areštas ir kad jis galėjo būti parduotas varžytinėse. Atsakovė į jokius ieškovo prašymus dėmesio nekreipia ir visiškai ignoruoja bendrasavininkų įstatyme nustatytas pareigas. Atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) leidžia teigti, kad ji ir toliau nesirengia prisidėti prie gyvenamojo namo išlaikymo ir remonto, tuo pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio teises. CK 4.80 straipsnis įtvirtina teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai viena iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo formų. Tokiu būdu įgyvendinama bendraturčio teisę nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ar jos dalį. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Esminis įstatyme nustatytas reikalavimas atidalijant daiktą natūra yra draudimas daiktui padaryti neproporcingą žalą ir nors įstatymo formuluotė tam tikrą žalos padarymą numato, tačiau bet kuriuo atveju tokia žala privalo būti proporcinga. Žalą neproporcinga galima laikyti tada, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, beveik nelieka daikto naudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau padaryta tokia žala pateisinama, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju yra reali galimybė minėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti nepadarant jokios žalos turtui, t. y. padalijant jį, pagal valdomas turto dalis be bendro naudojimo erdvių ir įrengimų. Nors atsakovei tenkanti gyvenamojo namo, kaip turto dalis yra didesnė, t. y. 9,38 kv. m. bendro ploto, tačiau ieškovas iš atsakovės piniginės kompensacijos neprašo. Taip pat teismo prašo įpareigoti atsakovę R. J. leisti, kad R. S. įvestų į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., jam atitenkančią dalį, vandens ir nuotėkų įvadus. Darbus ieškovas R. S. atliks savo lėšomis. Leisti, kad per 1 mėnesį laiko nuo vandens ir nuotėkų įvadų įvedimo, R. S. atliktų gerbūvio darbus aplink namą, (duomenys neskelbtini). Darbus R. S. atliks savo lėšomis. Aukščiau nurodytas gyvenamojo namo atidalijimo būdas atsakovės interesų nepažeistų visiškai. Toks pateiktas gyvenamojo namo natūra atidalijimo būdas nei vienam iš bendraturčių žalos nepadarys, kadangi prašoma jį atidalinti tokiu būdu, kad nebūtų bendrojo naudojimo patalpų teisingai išskaičiuojant priklausomas turto dalis, nes gyvenamuoju namu naudojamasi jau daug metų. Mano, kad būtent toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas yra optimaliausias ir naudingiausias šalims, atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ir neteikia prielaidos konfliktinei situacijai kilti ateityje. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Ieškovas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamąjį namą nori atidalinti pagal VĮ „Registrų centro“ duomenis, kadangi yra nustatytos šalims atitenkančios dalys. Pagal teismų praktiką akivaizdu, kad negali būti bendrų patalpų. Patalpos paskirstytos pagal priklausančią turto dalį. Dalinama taip, kad galima būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirus turtinius vienetus. Tarp šalių yra ginčas dėl vienos patalpos Nr. 1-3. Vieno kvadrato kainą skaičiuoja pagal J. Pikūno nekilnojamojo turto vertinimą. Tam kad būtų pilnai atskirta nuosavybė, ieškovas pasidarys atskirą įėjimą į rūsio patalpą ir pasidarys patekimą iš savo vieno kambario į kitą, kad nereikėti vaikščioti atsakovės patalpose. Ieškovas atsisako dalies jam priklausančios rūsio patalpos ir neprašo už tai iš atsakovės kompensacijos, vien tam, kad būtų kuo sklandesnis atidalijimas. Ieškovui bus reikalingi elektros, kanalizacijos įvadai, kuriuos ieškovas ketina pasidaryti savo lėšomis. Už ieškovo apmokėtą įvadą, kuriuo naudojasi atsakovė ir kuris po atidalijimo liktų atsakovei, ieškovas prašo jam sumokėti 180,00 Eur. Nori, kad žemės sklypas būtų atidalintas pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą, jam atitektų 1800 kv. m., atsakovei 1200 kv. m. Advokato išlaidų iš atsakovės priteisti neprašo, teismo pašto išlaidas ieškovas sutinka apmokėti pusiau. Ieškovas dirba, gauna pakankamas pajamas, į savo turto dalį visus įvadus pasidarys pats savo lėšomis.

Ieškovės atstovas advokatas Antanas Pliauga prašo ieškinį tenkinti. Reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, pagrindė juos teisiniais argumentais.

Atsakovė R. J. atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, nes šie dokumentai iš esmės yra neteisingi, pateiktos visos melagingos aplinkybės, dokumentai pilni manipuliacijų, ieškovas nebe pirmą kartą klaidina teismus melagingomis aplinkybėmis, ketindamas išgauti sau naudos pinigine ir turtine išraiška. 2017-01-17 metais buvo gautas Alytaus filialo, Valstybės įmonės registrų centro atsakymas dėl rūsio patalpų padalijimo. Iš pateikto atsakymo daroma prielaida, kad rūsio patalpos nėra įtrauktos į tėvų N. S. ir V. S. palikimų paveldėjimų tvarką ir jos nebuvo dalintinos, vadinasi rūsio patalpos nepriklauso prie ankstesnių nustatytų namo paveldėjimo dalių, t. y. R. J. priklauso 2/5 namo dalies, 39,10 kv. m., R. S. priklauso 3/5 namo dalies, 54,08 kv. m. Taigi šiam konkrečiam atvejui negalima pridėti namo rūsio patalpų prie gyvenamo namo patalpų, rūsio patalpų plotas – 27,41 kv. m. yra atskiras gyvenamo namo objektas, kurio dalys turi būti dalinamos tik nustačius, kuriam iš savininkų priklauso kuri gyvenamo namo dalis ir tik po to nustatinėjama rūsio patalpų nuosavybės teisė. R. S. pateiktas patikslintas ieškinys neatitinka CPK ir CK teisės normų ir prieštarauja įstatymui, nes ieškovas klastodamas dokumentus, bando įsprausti rūsio patalpų plotą – 27,41 kv. m. prie ankstesnio nustatyto namo paveldėjimo ploto – 93,18 kv. m., kas prieštarauja įstatymams. Ieškovas su advokatu, klastodami aplinkybes, jau nebe pirmą kartą bando apgauti atsakovę, teismą, teismo posėdžio metu abu pateikė sugalvotą aplinkybę, neva po tėvų N. S. ir V. S. turto palikimų paveldėjimų, R. J. priklauso pusė kambario 12,75 kv. m. ploto ir jei ji nori gauti visą kambario plotą, tai ji turi ieškovui primokėti 480,00 Eur priemoką arba pasistatyti kambaryje sieną, tokiu būdu kambarys bus padalintas „teisingai". Melagingoms aplinkybėms paneigti, teigiama, kad 12,75 kv. m. kambario plotas buvo paveldėtas R. S., nes tai buvo tėvo V. S. palikimo dalis po jo mirties. Vadinasi R. J. nepriklauso jokia pusė kambario dalies, ji yra nukentėjusi nuo ankstesnio tėvo palikimo paveldėjimo, nes ji ne tik nepaveldėjo tėvo dalies, neturi didesnės 9 kv. m. namo dalies, bet ir prarado savo apie 5 kv. m. ploto ir dėl to kaltas R. S., kuris melagingomis aplinkybėmis suklaidino teismus, neteisėtai pasisavindamas tėvo, V. S., palikimą. Ieškovas piktnaudžiaudamas padėtimi tyčiojasi iš atsakovės dėl buvusio užstatyto namo dalies, kuri priklauso atsakovei. Atsakovė ankstesniame savo ieškinyje nurodė, kad jai buvo sutrikdyta sveikata dėl ankstesnių, neteisingų teisminių padalijimų ir banditų sukelto sąmokslo jos ir jos vaikų atžvilgiu, prie šių nusikaltimų yra prisidėjęs ir R. S., nes jis psichologiniu ir fiziniu smurtu bandė iškeldinti R. ir jos vaikus iš jai priklausančios namo dalies. Dėl ankstesnių atsakovės ir jos vaikų sutrikdytų sveikatų, atsakovė ilgą laiką negalėjo dirbti, todėl atsirado įsiskolinimų, o banditai R. ir J. J. bandė savintis R. sūnaus alimentų sumas arba R. sodybos dalį. Nusikalstamos veikos pasibaigė, įsikišus generaliniams prokurorams ir šiai dienai visa situacija yra tiriama iš esmės. Taigi pastarasis ieškovo elgesys yra pagiežingas, neetiškas, nebroliškas atsakovės atžvilgui, negalima sutrikdyti moteriai ir jos vaikams sveikatas ir dėl to džiaugtis, kad R. turėjo įsiskolinimų ir ji yra neatsakinga. Ieškovas pamiršo teigti aplinkybes, kaip jis, dar motinai gyvai būnant, pats užstatė sodybos namą, pardavė motinos gyvulius dėl įrangos pirkimo, tariamo lobio ieškojimui. Štai ši aplinkybė verčia juoktis visus iki ašarų ir rodo, kad ieškovas jau seniai atlieka visokias nesąmones sodybos, tėvų atžvilgiu, pats vienas neatsakingai elgiasi, sodybos neišlaiko, neprižiūri, yra įsiskolinęs R. apie 3400,00 Eur, bet pirmas sėdi teismuose, klaidindamas teismus melagingomis aplinkybėmis išsimušinėja sau turtą, negerbia nei tėvų, nei sesers ir jos vaikų, nei teismo. Kaip ir anksčiau buvo minima, kad R. viena su vaikais sutvarkė visą apie 50 kv. m. sodybos plotą, ieškovas nei pinigais, nei darbu neprisidėjo prie sodybos sutvarkymo, atsakovei yra įsiskolinęs apie 870,00 Eur, taigi šiuo konkrečiu atveju reikia suskaičiuoti, kiek, kas, kam skolingas, nes ir jis pats kalba apie tariamas didžiules R. skolas. Pagal aplinkosaugos ir apželdinimo kainas, 50 arų kardinalus sodybos sutvarkymas kainuoja apie 5000,00 Eur, taigi pusė šios sumos, 2500,00 Eur ieškovas yra įsiskolinęs atsakovei, nes jis niekuo neprisidėjo prie sodybos aplinkos tvarkymo. Taip pat R. S. per 8 gyvenimo metus nesumokėjo nei vieno mokesčio, nepirko malkų ar kitų medžiagų kūrenimo sezonui ir yra įsiskolinęs apie 870,00 Eur atsakovei. Toliau, ieškovas tyčia sunaikino pusė R. pasodinto aviečių ploto, avietės yra grynaveislės, brangios ir jis turi sumokėti už sunaikintą kito bendrasavininko asmeninį turtą. Taigi šiai dienai ieškovas sunaikino apie 100 aviečių daigų ir jis turi sumokėti R. apie 50,00 Eur už sunaikintą atsakovės turtą. Visos šios skolos turi būti grąžintos atsakovei, taip pat turi būti grąžinti visi pasodinti R. augalai, kurių sodyboje yra apie 70 rūšių, nes R. viena juos išaugino ir susodino sodyboje.

Ieškinys tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas R. S. ir atsakovė R. J. yra bendrasavininkai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai jiems priklauso bendros dalinės nuosavybės teise. Byloje atliktas oficialus J. Pikūno IĮ nekilnojamojo turto vertinimas, pateiktas turto vertės nustatymo ekspertizės aktas. Taip pat pateiktas VĮ „Registrų centro“ pastato dalių ir verčių paskaičiavimas, kuriame nustatytos R. S. ir R. J. pastatų dalys bei jų vertės. Šalys pateikę teismui žemės sklypo atidalijimo planus.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdai – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Kasacinis teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostę itin sudėtingi ir konfliktiški santykiai. Atidalijimas pagal ieškovo ieškinio reikalavimus yra įmanomas, nepaliekant šalims bendro naudojimo turtinių vienetų, tokiu būdu nepažeidžiant nei vienos iš šalių interesų, nei įstatymo nuostatų. Teismas vertino ieškinio reikalavimus bei atsakovės 2017-01-17 atsiliepime pateiktą nuomonę dėl nekilnojamojo turto atidalijimo. Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pirmojo ieškinio reikalavimo – žemės sklypo atidalijimo. Šalys sutinka, kad atsakovei R. J. asmeninės nuosavybės teise būtų priteista 2/5 žemės sklypo dalys, kas sudaro 1200 kv. m., 1500,00 Eur vertės, žemės sklypo plane pažymėta indeksu A. Ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise būtų priteista 3/5 žemės sklypo dalys, kas sudaro 1800 kv. m., 1500,00 Eur vertės, žemės sklypo plane pažymėta indeksu B. Šalių pateikti žemės sklypo atidalijimo planai šiek tiek skiriasi, ieškovas prašo žemės sklypą atidalinti pagal jo pateiktą teismui planą, atsakovė, teismo nuomone, pageidauja, kad žemės sklypas būtų atidalintas pagal jos pateiktą žemės sklypo planą, tačiau savo nuomonės dėl to nėra išreiškusi ir nenurodžiusi jokių motyvų būtent dėl jos žemės sklypo atidalijimo varianto. Tuo tarpu ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaip tik toje dalyje, kur atsakovė nori turėti daugiau priėjimo prie sienos (patraukiant liniją daugiau į atsakovo žemės sklypą), yra rūsio langas, o ieškovui toje vietoje reikės pasidaryti įėjimą į savo rūsio patalpos dalį. Tokiu atveju ieškovui tektų prašyti pas atsakovę leidimų darbams atlikti. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad žemės sklypas turi būti atidalijamas vadovaujantis ieškovo teismui pateiktu žemės sklypo planu. Kadangi atsakovė jokių objektyvių argumentų ir įrodymų dėl žemės sklypo atidalijimo teismui nepateikė, tuo tarpu ieškovo paaiškinimus teismas vertina kaip logiškus, atsižvelgiant į šalių santykius ir galimybę civilizuotai bendrauti. Teismo nuomone, tokiu būdu atidalijus žemės sklypą nei vienos iš šalių interesai nebus pažeisti. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turės atskirus įvažiavimus į savo žemės sklypus.

Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ūkinių pastatų atidalijimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo atsakovei atidalinti visą 62,00 kv. m., 480,00 Eur vertės ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1/7 dalį + 18/35 dalis, kurios priklausė ieškovui R. S.. Ieškovui atidalinti ūkinius pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ko prašoma ieškovui R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias nurodytų pastarųjų ūkinių pastatų 12/35 dalis. Teismas įvertinęs tokiu būdu atidalijant ūkinių pastatų ir kitų inžinerinių statinių šalims atitenkančias dalis, jų plotinę išraišką, vertę, mano, jog toks atidalijimas atitinka šalių interesus, įstatymo nuostatas, nepažeidžia šalių interesų. Juolab, kad pačias šalis toks ūkinių pastatų atidalijimas tenkina.

Atidalijant gyvenamojo namo patalpas, iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad tarp šalių ginčas yra tik dėl patalpos 1-3. Dėl kitų gyvenamųjų patalpų šalių pageidavimai sutampa. Atsakovė neišreiškusi nuomonės dėl rūsio patalpų atidalijimo. Teismas atsižvelgdamas į VĮ „Registrų centro“ pažymoje užfiksuotas šalims priklausančias turto dalis, į tai, kad, kaip nurodė ieškovas 2017-04-11 teismo posėdžio metu, atsakovė nesutinka patalpą 1-3 dalintis pusiau pastatant sieną bei į faktą, kad ieškovas neatlygintinai perleidžia atsakovei dalį jam priklausančios rūsio patalpos dalies, t. y. 9,38 kv. m. 608,66 Eur vertės, sutinka su ieškovo siūlomu gyvenamojo namo atidalijimo variantu. Atsakovei atitenka praktiškai visos jos pageidaujamos patalpos, išskyrus vieną kambarį, pažymėtą 1-3, tačiau priešingu atveju būtų pažeidžiami ieškovo interesai. Teismo nuomone, plotine išraiška, pagal šalims tenkančias turto dalis, jų vertę nei ieškovo, nei atsakovės interesai nepažeidžiami. Buitine prasme atsakovei atitenka naudingesnės patalpos, t. y. virtuvės, vonios patalpos su visais jau esančiais būtinais įvadais, sandėlis ir aišku gyvenamasis kambarys. Tuo tarpu ieškovui viskuo dar reikės pasirūpinti. Be to, ieškovas sutinka savo lėšomis pasidaryti duris – patekimą iš patalpos 1-4 į patalpą 1-3, kad neliktų visiškai jokių bendrų patalpų. Taip pat teismas vertina kaip teisingą ir protingą rūsio patalpų atidalijimą. Atsakovei atitenkanti rūsio patalpa R-1 jau turi įėjimą, joje yra atsakovei priklausantys vandentiekio ir nuotėkų sistemų įvadai. Ieškovui atitenkanti rūsio patalpa R-2, į kurią ieškovas įsipareigoja pasidaryti savo lėšomis įėjimą iš savo žemės sklypo pusės, vietoje šiuo metu esančio lango. Patekimus į savo gyvenamąsias patalpas šalys taip pat turės atskirus.

Atitinkamai atsižvelgiant į gyvenamojo namo atidalijimą, teismas tenkina ieškinio 12 ir 13 prašymus, t. y.: įpareigoti atsakovę R. J. leisti R. S. iš jos žemės sklypo dalies įsivesti į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) jam atitenkančią dalį, vandens ir nuotėkų įvadus; bei įpareigoti atsakovę R. J., leisti per 1 mėnesį laiko nuo vandens ir nuotėkų įvadų įvedimo, R. S. atlikti gerbūvio darbus jos žemės sklypo teritorijoje aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav. Darbus R. S. įsipareigoja atlikti savo lėšomis. Teismas vertina, kad pastarųjų R. S. veiksmų atlikimas yra būtinas jam pilnaverčiai naudotis savo patalpomis ir natūralu, kad po darbų atlikimo bus būtina sutvarkyti gerbūvį atsakovės žemės sklype. Todėl, teismo nuomone, šie veiksmai pilnai atitinka abiejų šalių interesus.

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę R. J. išmokėti ieškovui R. S. 180,00 Eur piniginę kompensaciją už primokėtą nuotėkų įvado įvedimą. Įpareigoti atsakovę R. J. kompensaciją išmokėti per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į R. S. nurodytą AB SEB banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, dalyvaudama 2016-12-07 parengiamajame teismo posėdyje, patvirtino ieškovo nurodytą faktą, kad jis sumokėjo 180,00 Eur už atsakovės nuotėkų įvado įvedimą, prieštaravimų dėl šio ieškovo reikalavimo nepareiškė, teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais tenkina prašymą įpareigoti atsakovę R. J. išmokėti ieškovui R. S. 180,00 Eur piniginę kompensaciją už sumokėtą nuotėkų įvado įvedimą.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, ką būtent ieškovas ir darė. Tuo tarpu atsakovė byloje nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste parinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Nors ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovės nepriteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui jų atsisakant ir nereikalaujant priteisti.

Ieškinį patenkinus pilnai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 straipsnis), kurios sudaro 15,11 Eur taip pat taip pat turėtų būti priteisimos iš atsakovės. Tačiau ieškovui sutinkant išlaidas valstybei atlyginti pusiau, iš ieškovo ir atsakovės priteistina valstybei po 7,55 Eur.

Atsakovė teikdama teismui priešieškinį, sumokėjo 143,92 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovės procesinis dokumentas 2017-02-22 nutartimi buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, atsakovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo R. S. ieškinį tenkinti.

Šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą atidalinti sekančiai:

Priteisti atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 2/5 dalis 0.3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1200 kv. m., 1500,00 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini) sav., žemės sklypo plane pažymėtą indeksu A, pagal pateiktą R. S. žemės sklypo padalinimo planą;

Priteisti atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 4252/10000 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas pažymėtas indeksais: R-l (14,66 ) (rūsio patalpa), 1-1 (1,66) (koridorius) + 1-2 (4,87) (koridorius) + 1-7 (11,21) (kambarys) + 1-8 (3,11) (vonios kambarys) + 1-9 (11,59) (virtuvė) + 1-10 (1,38) (sandėlis) = plotine išraiška - 48,48 kv. m.;

Priteisti atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/7 dalį + 18/35 dalis, kurios priklausė ieškovui R. S., t. y. visą 62,00 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 480,00 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini).;

Priteisti ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 3/5 dalis 0.3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro 1800 kv. m., 1500,00 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane teismui pažymėta indeksu B, pagal pateiktą R. S. žemės sklypo padalinimo planą;

Priteisti ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 5748/10000 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantčio (duomenys neskelbtini)., patalpas pažymėtas indeksais: R-2 (11,47) (rūsio patalpa) 1-3 (12,75) (kambarys) + 1- 4 (20,98) (kambarys) + 1-5 (7,53) (veranda) + 1-6 (12,82) (kambarys) = plotine išraiška - 65.55 kv. m.;

Priteisti ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias 12/35 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48.00 kv. m., 234,00 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini);

Priteisti ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias 12/35 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20.00 kv. m., 114,00 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini).;

Priteisti ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias 12/35 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30.00 kv. m., 165,00 Eur vertės, (duomenys neskelbtini).;

Priteisti ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, atsakovei R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise natūra priklausančias 12/35 dalis kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,00 Eur vertės, esančio (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išmokėti 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už sumokėtą nuotėkų įvado įvedimą. Įpareigoti atsakovę R. J. kompensaciją išmokėti per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į R. S. nurodytą AB SEB banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) leisti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės žemės sklypo dalies įsivesti į ieškovui atitenkančią gyvenamojo namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini)., vandens ir nuotėkų įvadus. Darbus ieškovas R. S. įsipareigoja atlikti savo lėšomis.

Įpareigoti atsakovę R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) leisti per 1 mėnesį laiko nuo vandens ir nuotėkų įvadų įvedimo, R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti gerbūvio darbus atsakovės žemės sklypo teritorijoje aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini). Darbus R. S. įsipareigoja atlikti savo lėšomis.

Ieškovas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja į gyvenamojo namo rūsio patalpą R-2 (11,47) duris įsirengti savo lėšomis.

Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,55 Eur (septynis eurus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios išmokėtinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,55 Eur (septynis eurus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios išmokėtinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.

Grąžinti atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 143,92 Eur (vieno šimto keturiasešimt trijų eurų 92 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. sausio 26 d. (R. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Agnė Petkevičienė