Pranešėjas E. Žironas Civilinė
byla Nr. 2A46-191/08
Teisėjas A. Ignotas
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.3;
75.8; 77.4.3; 78.2.1;

NUTARTIS
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
Vilnius 2008
m. vasario 25 d.
Vilniaus apygardos
teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Egidijaus
Žirono,
kolegijos teisėjų Virginijos
Volskienės ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Agnei
Bajarūnaitei
dalyvaujant
ieškovei O. R.
ieškovės
atstovui advokatui Sergejui Novikovui
atsakovui G. R.
atsakovo
atstovei advokatei Danutei Čivilienei
vertėjai Ninai
Švec
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės
teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal
ieškovės O. R. ieškinį atsakovui G. R. ir
G. R. priešieškinį ieškovei O. R. dėl
santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto
padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Tretysis asmuo Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento
Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu
atsakovui G. R. prašydama:
1. Nutraukti G. R. ir O. R. santuoką,
sudarytą 1997-10-10, Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos
skyriaus įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinio G.
R. kaltės.
3. Santuokoje bendrai įgytą turtą padalyti O. R. asmeninės
nuosavybės teise priteisiant:
3.1. patalpą – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esančias (duomenys neskelbtini);
3.2. butą/patalpas-gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
3.3. UAB „Vingruma“ 100 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės
akcijų;
3.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 13 paprastųjų vardinių 100 Lt
nominalios vertės akcijų;
3.5. UAB „Sintegra“ 48 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės
akcijas.
4. Po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R..
5. Mažametės dukros J. R. gyvenamąją vietą
nustatyti kartu su motina O. R..
6. Priteisti iš atsakovo G. R. mažametės dukros J. R. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 2 750 Lt
per mėnesį, iki jos pilnametystės.
7. Priteisti iš atsakovo G. R. 33 800 Lt išlaikymo
sumą nepilnametei dukrai J. R..
8. Priteisti iš G. R. 50 000 Lt dydžio sumą O. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti.
9. Priteisti iš G. R. visas bylinėjimosi išlaidas,
įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o taip
pat priteisti iš G. R. 2 700 Lt už O.
R. ruošiantis ieškininio pareiškimo padavimui atliktas nekilnojamųjų daiktų
rinkos vertės nustatymo ataskaitas.
Ieškovė O. R. prašė santuoką, sudarytą su atsakovu G. R., nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti neturtinės
žalos atlyginimą, nes atsakovas buvo jai neištikimas, naudojo smurtą prieš ją
ir jos motiną Z. Ž., piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nevengdavo
įžeidinėti ieškovę mažametės dukters akivaizdoje, pažeidė lojalumo pareigą,
atleisdamas ieškovę iš darbo, 2005 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą ir ja
nesirūpino. Santuokoje gimusios dukters J. R. gyvenamąją
vietą prašė nustatyti su motina. Nurodė, kad dukters poreikius atitinkanti kas
mėnesį reikalinga pinigų suma sudaro 5 500 Lt, iš kurių 2 750 Lt prašė
priteisti iš atsakovo. Ieškovė taip pat prašė priteisti 22 000 Lt išlaikymo
įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2006 m.
balandžio mėnesio imtinai, kai atsakovas visiškai neteikė išlaikymo, ir 11 800
Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio
mėnesio iki spalio mėnesio imtinai, kai išlaikymas buvo mokamas nereguliariai.
Ieškovė nurodė, jog dalinant santuokoje įgytą turtą turėtų būti nukrypta nuo
lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad santuoka iširo dėl atsakovo
kaltės ir kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnametė duktė lieka gyventi su
motina. Gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), prašė priteisti
atsakovui, nes jai šį namą būtų sunku išlaikyti, namas nėra pilnai įrengtas.
Tuo tarpu ieškovei turėtų būti priteistas butas (duomenys neskelbtini), į kurį
ji su dukra persikeltų gyventi atlikus remontą. Iki to laiko ieškovė su dukra
gyventų pas motiną Z. Ž.. Prekybos patalpų (duomenys neskelbtini) jai
priteisimą ieškovė grindė tuo, jog ji, nuomodama šias patalpas, gautų
reguliarias pajamas, reikalingas buto ir dukters išlaikymui, atsižvelgiant į
tai, kad ji pagal įgytą profesiją šiuo metu dirbti negali, nes nemoka lietuvių
kalbos, studijas baigė ne Lietuvoje ir jau kurį laiką negilino savo profesinių
žinių. Tuo tarpu atsakovas pastovias pajamas gautų iš jo įsteigtų bendrovių
veiklos.
Atsakovas G. R. su ieškiniu nesutiko ir pateiktu
priešieškiniu prašė:
1. Nutraukti G. R. ir O. R. santuoką,
sudarytą 1997-10-1 Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl O. R. kaltės.
2. J. R., gimusios 2001-08-13, gyvenamąją vietą
nustatyti su O. R..
3. J. R. išlaikymui iš G. R. priteisti
1 300 Lt, mokamų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, iki J.
R. pilnametystės.
4. Nustatyti tokia G. R. bendravimo su J. R. tvarką:
4.1. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo
penktadienio 17 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip
iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina
valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai G. R. turi teisę
būti su dukra ir minėtą valstybinę nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti dukrą į
jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.
4.2. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės,
kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos
gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.;
4.3. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį dukra bus
su O. R., nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą
ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;
4.4. G. R. turi teisę pusę kasmetinių ir/ar
neapmokamų atostogų laikotarpio praleisti su dukra J. R.,
išsivežant ją iš jos gyvenamosios vietos, tame tarpe ir atostogoms į užsienį;
5. Priteisti G. R.:
5.1. patalpą – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esančias (duomenys neskelbtini);
5.2. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini);
5.3. UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės
akcijų;
5.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt
nominalios vertės akcijas;
5.5. UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės
akcijas.
6. Priteisti O. R.:
6.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini);
6.2. 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras
plotas 2.0000 ha, esančio (duomenys neskelbtini).
7. Priteisti iš G. R. O. R. 1
114 250 Lt dydžio piniginę kompensaciją.
Nurodė, kad šalių sudaryta santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės O. R. kaltės, nes ilgainiui ji ėmė kelti šeimoje konfliktus,
dėl kurių jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nurodė, jog, jo manymu, dukters
poreikius atitinkanti jos išlaikymui reikalinga pinigų suma per mėnesį – 1 700
Lt, iš kurių 1 300 Lt atsakovas prašė priteisti iš jo. Nurodė, jog santuokoje
įgytas turtas nutraukus santuoką turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis.
Kadangi po santuokos nutraukimo su ieškove liktų gyventi šalių nepilnametė
duktė, ieškovei turėtų būti priteistas gyvenamasis namas su žemės sklypu (duomenys
neskelbtini), kadangi namas yra pilnai įrengtas ir pritaikytas dukrai tinkamai
gyventi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteistas
atsakovui, nes jo baigtumas sudaro 46 proc. Kadangi pagal atsakovo pateiktą
turto padalijimo būdą ieškovei atitektų turtas, kurio bendra rinkos vertė yra
mažesnė nei atitenkančio atsakovui, atsakovas prašė priteisti iš jo ieškovės
naudai 1 114 250 Lt dydžio piniginę kompensaciją.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-11-08 sprendimu ieškinį ir
priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:
1. Nutraukti G. R. ir O. R. santuoką,
sudarytą 1997-10-10 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo NR.
2587, dėl G. R. kaltės ir priteisti O.
R. iš G. R. 10 000 Lt neturtinės žalos.
2. Po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R..
3. J. R., gimusios 2001-08-13, gyvenamąją vietą
nustatyti su O. R.. Nustatyti tokią G.
R. bendravimo su J. R. tvarką:
3.1. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo
penktadienio 17 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip
iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina
valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai G. R. turi teisę
būti su dukra ir minėtą valstybinę nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti dukrą į
jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.
3.2. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės,
kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos
gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.;
3.3. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį dukra bus
su O. R., nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą
ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;
3.4. G. R. turi teisę pusę kasmetinių ir/ar
neapmokamų atostogų laikotarpio praleisti su dukra J. R.,
išsivežant ją iš jos gyvenamosios vietos, tame tarpe ir atostogoms į užsienį.
4. J. R. išlaikymui iš G. R. priteisti
1 300 Lt mokamų nuo 2006-11-03 kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki J. R. pilnametystės, bei 11 136 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
Nustatyti, kad išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarko O. R..
5. Priteisti G. R.:
5.1. patalpą – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
adresas (duomenys neskelbtini);
5.2. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys
neskelbtini);
5.3. UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės
akcijų, kurių bendra vertė – 40 000 Lt;
5.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt
nominalios vertės akcijas, kurių bendra vertė yra 2 500 Lt;
5.5. UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės
akcijas, kurių bendra vertė yra 9 500 Lt.
6. Priteisti O. R.:
6.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį
namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
6.2. 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras
sklypo plotas 2.0000 ha, adresas (duomenys neskelbtini).
7. Pripažinti asmenine O. R. skola 6 279 Lt dydžio
gyventojų pajamų mokesčio mokamo nuolatinio Lietuvos gyventojo įmokos Vilniaus
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai įsiskolinimą sumą bei 394,95 Lt
delspinigių, iš viso 6 673,95 Lt.
8. Pripažinti asmenine G. R. skola skolinius
įsipareigojimus pagal 2005-02-09 UAB „Vingruma“ akcijų pirkimo-pardavimo
sutartį apmokėti UAB „Vingruma“ rekonstrukcijos išlaidas.
9. Iš G. R. O. R. priteisti 1
114 250 Lt dydžio piniginę kompensaciją.
10. Priteisti ieškovei O. R. iš atsakovo G. R. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
11. Priteisti iš G. R. valstybės naudai 28 579 Lt
žyminio mokesčio.
12. Priteisti iš O. R. valstybės naudai 30 100 Lt
žyminio mokesčio.
Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad
byloje įrodytas smurto naudojimo prieš ieškovę faktas, dėl ko LR CK 3.60 str. 3
d. įtvirtintos kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos
pagrindu yra pagrindas pripažinti atsakovą G. R. kaltu dėl
santuokos iširimo. Teismas pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas paliko
šeimą ir daugiau kaip metus ja visiškai nesirūpino, o taip pat atsakovo G. R. neištikimybės fakto. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės
žalos ieškovei atlyginimo, pripažino, jog 10 000 Lt neturtinės žalos
priteisimas atitinka atsakovo padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pasekmes,
šalių turtinę padėtį bei protingumo principą. Teismas, nustatydamas ginčo šalių
dukters J. R. gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgė, jog
tarp šalių dėl to nėra ginčo ir tai atitinka nepilnametės interesus. Teismas
nustatė priešieškinyje atsakovo nurodytą G. R. bendravimo
su dukterimi tvarką, nes sprendė, kad ieškovė dėl jos nepareiškė prieštaravimų,
o byloje neįrodyta, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku. Teismas,
spręsdamas dėl J. R. iš atsakovo G. R. priteistino
išlaikymo dydžio, nustatė, kad ieškovo mokamas išlaikymas gali būti žymiai
didesnis negu būtinas minimalių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau šalių duktė
yra sveika ir ypatingų poreikių, kurie reikalauja didelių piniginių išlaidų,
neturi. Teismas sprendė, jog ieškovės pateiktas išlaikymo išlaidų
paskaičiavimas – po 2 745,40 Lt per mėnesį kiekvienam iš tėvų (iš viso 5 490,80
Lt per mėnesį ir 65 889 Lt per metus), nėra pilnai pagrįstas rašytiniais
įrodymais. Nesant objektyvios galimybės absoliučiai tiksliai apskaičiuoti vaiko
išlaikymo išlaidas, teismas, vadovaudamasis savo diskrecija, sprendė, kad 1 300
Lt išlaikymo per mėnesį priteisimas iš tėvo bei gera turtinė vaiko motinos
padėtis leis užtikrinti šalių dukters J. R. poreikių
patenkinimą aukštesniu nei minimaliu lygiu. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo
įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2005 m. spalio iki 2007 m. vasario mėnesio (16
mėnesių) iš atsakovo priteisimo, atsižvelgė į byloje esančius atsakovo atliktus
mokėjimus patvirtinančius įrodymus dėl 9 657 Lt sumos minėtu laikotarpiu
sumokėjimo. Teismas, nustatęs, kad šalių santuokoje įgyto turto vertė yra
didelė, sprendė, kad vaiko poreikiai galės būti užtikrinti ir nepažeidžiant
lygių turto dalių principo. Ieškovė, prašydama jai priteisti didesnę dalį
turto, neįrodė konkrečių vaiko ar sutuoktinio interesų, kuriuos apsaugotų
nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teismas, priteisdamas ieškovei O. R. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini),
atsižvelgė, jog name nepilnametei dukrai yra sudarytos labai geros gyvenimo
sąlygos, o neįrengto ir bankui įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini),
priteisimas ieškovei prieštarautų nepilnamečio vaiko ir ieškovės interesams,
nes yra galimybė, kad negrąžinus kredito patalpos gali būti parduotos. Teismas,
vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad
šalių turimas komercinės paskirties turtas yra reikalingesnis atsakovui kaip
pragyvenimo ir tuo pačiu išlaikymo vaikui ir kompensacijos ieškovei mokėjimo
šaltinis. Teismas, priteisdamas UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos
centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijas atsakovui, atsižvelgė, jog šių bendrovių
verslo plėtros ir kitus sprendimus priimdavo tik atsakovas, o ieškovė
nedalyvavo bendrovių valdyme ir akcijų vertės didinime, o taip pat į tai, kad,
priteisus ieškovei dalį įmonių akcijų, konfliktas gali persikelti į bendrovių
valdymą. Teismas taip pat priteisė ieškovei O. R. žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nustatė, kad jis tinka poilsiui ir
yra Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas užtikrinant mokestines ieškovės
nepriemokas. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje dalintino turto vertę
patvirtinančius įrodymus, sprendė, jog priešieškinyje atsakovo apskaičiuota
piniginės kompensacijos suma – 1 114 250 Lt – yra pagrįsta.
Ieškovė O. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimą dalyje ir priimti
naują sprendimą:
1. Santuokoje bendrai įgytą turtą padalyti O. R. asmeninės
nuosavybės teise priteisiant:
1.1. patalpą – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
adresas (duomenys neskelbtini);
1.2. butą/patalpas – gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);
1.3. UAB „Vingruma“ 100 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės
akcijų;
1.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 13 paprastųjų vardinių 100 Lt
nominalios vertės akcijų;
1.5. UAB „Sintegra“ 48 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės
akcijas.
2. Priteisti iš G. R. 50 000 Lt dydžio sumą O. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti.
3. Priteisti iš G. R. visas bylinėjimosi išlaidas,
įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o taip
pat priteisti iš G. R. 2 700 Lt už O.
R. ruošiantis ieškininio pareiškimo padavimui atliktas nekilnojamųjų daiktų
rinkos vertės nustatymo ataskaitas.
4. Priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą, mokamą
periodinėmis išmokomis po 2 750 Lt per mėnesį mažametės dukros J.
R. išlaikymui iki J. R. sulauks pilnametystės.
5. Priteisti iš atsakovo G. R. 33 800 Lt išlaikymo
sumą nepilnametei dukrai J. R..
6. Atsakovas G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą
J. R. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo
šeštadienio 12 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki
atitinkamo sekmadienio 18 val.
7. Atsakovas G. R. turi teisę pusę kasmetinių
atostogų laikotarpio praleisti su dukra J. R., išvežant
ją iš jos gyvenamosios vietos, tame tarpe ir atostogas į užsienį.
Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino
visas G. R. kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodančias
aplinkybes, netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, ir, konstatavęs atsakovo
kaltę dėl santuokos iširimo, nepagrįstai nepriteisė ieškovės naudai iš atsakovo
turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo – visų jos
turėtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų dėl dalintino turo rinkos vertės
nustatymo (LR CK 3.70 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog
atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad jis 2005 m. rugsėjo
mėnesį paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpino 9 mėnesius, pažeidė sutuoktinių
lojalumo principą, nes būdamas UAB „Vingruma“ vadovu atleido ieškovę iš darbo,
taip palikdamas ją be pragyvenimo šaltinio, žiaurus atsakovo elgesys pasireiškė
ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš jos motiną, G. R. buvo
neištikimas ieškovei, ką patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai.
Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, privalėjo
atsižvelgti į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio
santykių pablogėjimo metu. Teismas pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 2 p. ir 331
str. 4 d. 2 p., nes sprendime nenurodė įrodymų ir nepagrindė, kodėl nustatė
būtent 10 000 Lt neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu
nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką neatsižvelgė, kad atsakovas
naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir jos motiną, kad jis piktnaudžiauja
alkoholiniais gėrimais, paskutiniu metu gyvena pas sugyventinę ir neturi jokio
kito nuosavo ar oficialaus būsto. Teismas, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti
išlaikymą dukteriai, neteisingai aiškino ir taikė LR CK 3.192 str. normą,
netinkamai įvertino vaiko poreikius. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovas
nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaidos reikalingos dukters poreikių
tenkinimui. Teismas neįvertino sunkios ieškovės materialinės padėties ir tos
aplinkybės, kad ieškovė, būdama bedarbė, negalės tinkamai prisidėti prie dukros
išlaikymo. Apeliantė taip pat nurodo, jog jai turėjo būti priteista didesnė
turto dalis dėl to, kad su ja lieka gyventi mažametė duktė, ir dėl to, kad
santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad būtent jai turėjo būti
priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį susiremontavusi ji
gyventų su dukra. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteistas
gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įrengtas, jo priežiūra
daug kainuos, nes pats namas yra didelis. Teismas prekybos patalpas, esančias (duomenys
neskelbtini), turėjo priteisti ieškovei, nes jai ir jos dukteriai šios patalpos
yra vienintelis pajamų (pragyvenimo) šaltinis. Tuo tarpu atsakovas, būdamas
įmonių akcininku, turi galimybę sau kaip tų įmonių vadovui nusistatyti didesnį
darbo užmokestį bei gauti kitas pajamas, pvz. dividendus. Teismas nesiaiškino,
ar atsakovas yra materialiai pajėgus išmokėti kompensaciją.
Atsakovas G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą
prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08
sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas
nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus,
kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.;
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr.
102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08
sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių, neturtinės žalos dydžio
ir turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-11-08 sprendimu,
vadovaudamasis LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta sutuoktinio kaltės prezumpcija, G. R. ir O. R. santuoką nutraukė dėl
atsakovo G. R. kaltės, nes nustatė smurto prieš ieškovę
naudojimo faktą. Santuokos iširimo dėl atsakovo G. R. kaltės
faktas nėra ginčijamas. Apeliantė O. R. apeliaciniu
skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo
kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančius įrodymus, nes smurto prieš ją
naudojimo faktas nebuvo vienintelė santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės
sąlygojusi aplinkybė. Apeliantė nurodo, jog netinkamas santuokos iširimo dėl
atsakovo kaltės priežasčių vertinimas sąlygojo tai, jog pirmosios instancijos
teismas netinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį, netinkamai
išsprendė turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo
klausimą bei netinkamai įvertino priežastinį ryšį tarp santuokos iširimą
sąlygojusių atsakovo veiksmų ir žalos ieškovei atsiradimo.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios
instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo kaltės dėl ginčo šalių santuokos
iširimo, pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias
procesinės teisės normas. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar
dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas
sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis
pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip
sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra
nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi
su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip
vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 3 d.). Todėl sprendžiant
dėl sutuoktinio kaltės tuo atveju, kai nurodomos aplinkybės nesąlygoja
sutuoktinio kaltės prezumpcijos buvimo, turi būti nustatytas esminis
sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas ir negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų
pažeidimo.
Pažymėtina, jog apeliantės nurodyti atsakovo G.
R. kaip UAB „Vingruma“ vadovo veiksmai prieš keturis mėnesius įspėjant ją
apie atleidimą iš darbo UAB „Vingruma“ (2006-11-17 Įspėjimas, T.1, b.l.34),
kuriuos ieškovė vertina kaip sutuoktinių lojalumo pareigos pažeidimą, ir smurto
prieš ieškovės motiną Z. Ž. panaudojimas 2006-11-19 kilusio konflikto metu, tuo
padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą (T.1, b.l.46-47), negali būti
pripažįstami sąlygojusiais ginčo šalių santuokos iširimą, kadangi iš bylos
medžiagos matyti, jog santuoka tuo metu faktiškai jau buvo iširusi,
sutuoktiniai kartu nebegyveno nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, o 2006-12-22 ieškovė
O. R. jau kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant įrodymus civiliniame
procese, pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu
pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo,
negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl
atsakovo santuokinės neištikimybės buvimo ar nebuvimo, pagrįstai vadovavosi
šiuo principu ir padarė išvadą, kad
atsakovo neištikimybė neįrodyta, kas lemtų atsakovo kaltės dėl
santuokos iširimo prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su
šia išvada.
Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo atsakovą G.
R. pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo tuo pagrindu, kad jis paliko
šeimą ir ja nesirūpino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius
įrodymus, pagrįstai nustatė, jog sutuoktiniai kartu nebegyveno nuo 2005 m.
rugsėjo mėnesio, tačiau atsakovas apmokėdavo namo ir dukters išlaikymo
išlaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apeliantės skunde
nurodytas argumentus, jog atsakovas šeima visiškai nesirūpino devynis mėnesius
po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai (T.2, b.l.85- 89, 96).
Vadovaujantis LR CK 3.70 str. 2 d., kitas sutuoktinis turi teisę
reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę
žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos
teismas, konstatavęs ginčo šalių santuokos iširimą dėl atsakovo G. R. kaltės, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė O. R. dėl žiauraus atsakovo elgesio jos atžvilgiu patyrė fizinį
skausmą, dvasinių išgyvenimų, dėl ko pagrįstai, nepažeisdamas LR CK 3.70 str. 2
d. reikalavimų, priteisė jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius
kitų atsakovo G. R. kaltę dėl santuokos iširimo
sąlygojusių aplinkybių, ieškovė negali jomis grįsti neturtinės žalos atsiradimo
pagrindo ir dydžio. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo
argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir nepagrindė
priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. LR CK 3.70 str. 2 d.
neapibrėžta neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl,
sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu,
priteisimo, kartu su LR CK 3.70 str. taikomos LR CK 6.250 str. įtvirtintos
teisės normos. Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro
dvasiniai išgyvenimai, patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar
amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė dėl santuokos
iširimo (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinti
neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas
neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens
kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes,
taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš skundžiamo
sprendimo, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į minėtus
įstatymo nustatytus kriterijus ir bei formuojamą teismų praktiką, dėl ko nėra
pagrindo teismo sprendimą šioje dalyje pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
LR CK 3.70 str. 2 d. numato teisę sutuoktiniui reikalauti iš kalto dėl
santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos
nutraukimu. Turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro sutuoktinio
dėl santuokos nutraukimo patirtos bylinėjimosi išlaidos, išlaidos, susijusios
su bendro turto vertės nustatymu, ir kitos panašios išlaidos (LR CK 6.249
str.). Teismas dėl santuokos iširimo kaltu pripažinęs vieną iš sutuoktinių,
turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo kitam
sutuoktiniui klausimą gali spręsti tik esant to sutuoktinio prašymui. Iš
ieškovės O. R. suformuoto ieškinio pagrindo ir dalyko matyti,
jog ji prašė teismą priteisti iš atsakovo G. R. visas
bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato
pagalbai apmokėti, o taip pat 2700 Lt už ruošiantis ieškinio pareiškimo
padavimui atliktas nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo ataskaitas.
Šias išlaidas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdu tenkinus
ieškinio reikalavimus (LR CPK 93 str. 1 d.), o ne kaip patirtą turtinę žalą,
susijusią su santuokos nutraukimu. LR CPK 312 str. nustatyta, kad apeliaciniame
skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, t. y. reikšti materialiuosius
teisinius šalies reikalavimus, kurie sudaro ieškinio dalyką, taip pat
materialinio pobūdžio atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija
pripažįsta, jog ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos, susijusios su
santuokos nutraukimu, kurią sudaro nagrinėjant bylą pirmosios instancijos
teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, yra naujas reikalavimas LR CPK
312 str. prasme, jį pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo tarp šalių forma, dėl ko jo pareiškimas apeliacinės
instancijos teisme yra nesuderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo
teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija. Todėl Vilniaus apygardos teismas
pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje
palieka nepakeistą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos.
Ieškovė O. R. ginčija Vilniaus miesto pirmo
apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimu nustatytą atsakovo G.
R. bendravimo su dukterimi J. R. tvarką, savo
nesutikimą grįsdama vaiko interesais, atsižvelgiant į tai, kad byloje
nustatytas smurto prieš ją ir jos motiną naudojimo faktas, o taip pat į tai,
kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena pas sugyventinę.
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Jie šią
pareigą ir teisę įgyvendina visų pirma bendraudami su vaiku. Tais atvejais, kai
vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kitam turi būti suteikta galimybė bendrauti su
vaiku. Tarp vaiko tėvų kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismas
turėjo teisinį pagrindą nustatyti šią tvarką. LR CK 3.175 str.,
reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku
ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numatyta, kad
gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai
dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (LR
CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai),
negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku
(dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams
apsaugoti. Todėl teismas ginčo atveju nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar
motinos bendravimo su vaiku tvarką turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam
tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, jei tai atitinka vaiko
interesus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei
nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni
susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai,
kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko
individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra
daroma žalinga įtaka (LR CK 3.175 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog
pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovo G.
R. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka prieštarautų vaiko interesams
tiek jos sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu. LR CPK 178 str.,
apibrėžiantis įrodinėjimo pareigą, numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes,
kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Faktiniai duomenys,
kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą, nustatyti nepažeidžiant civilinio
proceso normų reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad atsakovo bendravimas su
dukterimi prieštarautų dukters interesams. Byloje neįrodyta, jog atsakovas
piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Iš bylos medžiagos matyti, jog abu tėvai
rūpinasi vaiko auklėjimu ir priežiūra, abiejų tėvų pasirinktos vaiko auklėjimo
kryptys neprieštarauja viena kitai ir vaiko interesams. Ginčo šalių
konfliktiški santykiai negali turėti įtakos tėvo teisės bendrauti su vaiku ir
dalyvauti jį auklėjant apribojimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta,
jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo
sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
Teisėjų kolegija pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su
vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms
aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime
būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų
turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo,
o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą
skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui
priteisimo ir jo dydžio.
Ieškovė O. R. ginčija pirmosios instancijos teismo
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kuria teismas priteisė iš atsakovo G. R. dukters J. R. išlaikymui 1 300
Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki dukters pilnametystės ir prašo
sprendimą šioje dalyje pakeisti, priteisiant iš atsakovo dukters naudai 2 750
Lt dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą, kadangi būtent tokio dydžio išlaikymas
atitinka ginčo šalių dukters poreikius. Teisėjų kolegija atmeta kaip
nepagrįstus šiuos apeliantės argumentus.
LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma
bendru tėvų susitarimu. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams
privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str.
3 d.). Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistinas
išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes dėl
vaiko realių poreikių ir tėvų materialinių galimybių. Atsakovas neginčijo savo
finansinių galimybių teikti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą, tačiau
ginčijo išlaikymo neatitikimą realių nepilnametės dukters poreikių. Pirmosios
instancijos teismas sumažino ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo
nepilnametės dukters išlaikymo dydį, padarydamas išvadą, jog ieškovė neįrodė
visų nepilnametės dukters išlaikymui reikalingų išlaidų, kuriomis grindė
išlaikymo paskaičiavimą. Pažymėtina, jog nepaisant šeimos bylų nagrinėjimo
ypatumų, šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos
grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei O. R. teko pareiga
įrodyti, jog šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį
reikalinga 5 500 Lt suma. Tačiau, kai objektyviai nėra galimybių įrodyti
tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismo aktyvus vaidmuo,
sprendžiant su vaikų teisėmis ir interesais susijusius klausimus, pasireiškia,
jog teismas turi priimti vaiko teises ir interesus apsaugantį sprendimą.
Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko
išlaikymui reikalingų jo poreikius atitinkančių lėšų, pagrįstai pasinaudojo
jam suteikta diskrecijos teise. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams
patenkinti teismų praktikoje pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos
dydžio išlaikymas (MMA – 800 Lt). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu
iš atsakovo priteistas kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas 1 300 Lt
dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į tai, kad paskirstant išlaikymo pareigą
nebuvo pagrindo nukrypti nuo tėvų dalių lygybės vaiko išlaikymo prievolėje,
pripažintinas atitinkančiu realius, racionalius ir pagrįstus nepilnamečio vaiko
poreikius, kadangi vaiko išlaikymui kas mėnesį tenkanti piniginė suma sudarytų
2 600 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio dydžio išlaikymas žymiai
viršija būtiną minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių patenkinimui reikalingas
išlaidas ir užtikrins ginčo šalių nepilnamečiam vaikui materialines sąlygas
fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus
gebėjimus.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės galimybės prisidėti prie
dukters išlaikymo, netinkamai įvertino jos turtinę padėtį, kadangi ji yra
bedarbė ir negauna jokių pajamų. Pažymėtina, jog sprendžiant apie tėvų turtinę
padėtį ir jų galimybę teikti vaiko poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą,
vertintinos ne tik jų gaunamos pajamos (darbo užmokestis ar kitos su darbo
santykiais susijusios pajamos, autorinis atlyginimas, pensija, stipendija,
socialinė pašalpa, pajamos iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos,
dividendai, gaunami iš akcijų ir pajų), bet ir kiti jų turtinę padėtį
atspindintys rodikliai, t.y. lėšos bankuose ir kitose kredito įstaigose,
turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai ir kt.
Atsižvelgiant į ieškovės O. R. naudai priteisto
nekilnojamojo turto rinkos vertę, piniginės kompensacijos dydį, pripažintina
ieškovės galimybė tinkamai prisidėti prie dukters išlaikymo. Todėl nagrinėjamu
atveju yra pagrindas konstatuoti kiekvieno iš tėvų dalių lygybę išlaikymo
prievolėje.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo didinti
pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą nepilnametės dukters
išlaikymą, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
kuris grindžiamas atsakovui tenkančios išlaikymo prievolės dydžiu, taip pat
paliekamas nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai
santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei
padėčiai teismo sprendimas dėl
išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (LR CK 3.201
str. 1 d.).
Dėl turto padalijimo.
Apeliantė O. R. ginčija teismo
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kurioje teismas, dalindamas santuokoje
įgytą turtą, laikėsi sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos.
Apeliantė būtinumą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto
lygių dalių principo grindė šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos
nustatymu su motina ir tuo, jog dėl santuokos iširimo kaltu buvo pripažintas
atsakovas G. R..
Vadovaujantis LR CK 3.117 str. 1 d., sutuoktinių bendro turto
dalys yra lygios. Šis principas taikomas dalijant turtą, kurį kaip bendrąją
jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Tačiau
teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio
sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali
nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam
sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.). LR CK 3.123 str. 1 d.
pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti
svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto
lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis
aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių
gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (LR CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės
2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr.
3K-3-177/2007).
Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybės, kuriomis remiasi apeliantė
(atsakovo neištikimybė, žiaurus elgesys su ieškove, jos motina, lojalumo
pareigos pažeidimas, šeimos palikimas), yra neturtinio pobūdžio ir sudaro
pagrindą spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio
kaltei, kurios konstatavimas gali sukelti ir LR CK 3.70 str. 2 d. nustatytas turtinio pobūdžio teisines
pasekmes (pvz., teisę reikalauti turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir kt.),
bet nėra savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių
principo pagal LR CK 3.123 str., neįrodžius, kad tam tikri kaltojo sutuoktinio
veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo
įtakos bendro turto vertės sumažėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m.
spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., bylos
Nr. 3K-3-463/2007). Ieškovė O. R. pasinaudojo teise
reikalauti LR CK 3.70 str. 2 d. numatytų teisinių pasekmių taikymo, pripažinus,
kad santuoka iširo dėl atsakovo G. R. kaltės.
Pažymėtina, jog šalių nepilnametės dukters J.
R. gyvenamosios vietos su motina O. R. nustatymas
nagrinėjamu atveju nėra savarankiškas pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių
dalių principo. Priteisus natūra visą gyvenamąjį namą ieškovei, šalių dukters
interesai, užtikrinant normalias jos gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Be to,
pirmosios instancijos teismo sprendimu vaikui išlaikyti iš atsakovo priteista
1300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Todėl šalių dukters interesai bus
apsaugoti ir nenukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo jį dalijant.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių
principo, todėl šalims pripažintina teisė kiekvienai į 1/2 dalį turto, kurį
kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo.
Apeliantė O. R. skunde nesutinka su santuokoje
įgyto turto padalijimu, kurį pirmosios instancijos teismas sprendimu natūra padalijo
tenkindamas atsakovo G. R. priešieškinį. Nagrinėjamu
atveju tarp šalių nėra ginčo dėl dalijamo turto vertės, apeliacinės instancijos
teisme šalys sutarė, kad UAB „Vingruma“ vienos paprastosios vardinės akcijos
nominali vertė yra 100 Lt.
Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas
visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai
nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas LR CK 3.123
str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir
konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto
padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr.
3K-3-526/2006).
Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo
būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra
pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant
pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar
negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto
objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos
priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti).
Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių
santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant
pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas
objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita. Pažymėtina, jog teismo
parinktas turto padalijimo būdas turėtų išspręsti tarp šalių kilusius ginčus
dėl turto, atkurti šalių teisinę taiką bei užkirsti kelią šalių ginčams
ateityje.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai
išsprendė buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo bei žemės
sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimą ir pagrįstai
spręsdamas dėl šio turto padalinimo būdo vadovavosi šalių nepilnametės dukters J. R. interesais. Pažymėtina, jog įkeisto buto, esančio (duomenys
neskelbtini), kaip gyvenamosios patalpos priteisimas ieškovei prieštarautų jos
ir kartu su ja liekančios gyventi šalių nepilnametės dukters interesams.
Teismas tai pat pagrįstai atsižvelgė į būtinybę nepažeisti pagrindinės
nepilnamečio vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo
fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, kadangi buto baigtumas sudaro 46
proc. (T.3, b.l.75-76), o gyvenamasis namas, bylos duomenimis, yra pritaikytas
nepilnamečio vaiko poreikiams ir yra tinkamas gyventi ieškovei su dukra (T.3,
b.l.43). Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog buto jai priteisimą turėtų
sąlygoti gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 310,60 kv.m., priežiūrai
reikalingos pernelyg didelės išlaidos, yra atmestini, kadangi buto esančio (duomenys
neskelbtini), bendras plotas – 350,39 kv.m. (T.3, b.l.75-76) ir byloje nėra
duomenų, kad jo išlaikymui būtų reikalingos mažesnės išlaidos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo
sprendimu dalyje dėl UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB
„Sintegra“ akcijų atsakovui G. R. priteisimo. Nesant
ginčo, dalinamų akcijų vertė buvo nustatyta remiantis nominalia šių akcijų
verte. Iš bylos medžiagos matyti, jog dalintinos akcijos sudaro 100 proc. UAB
„Vingruma“ įstatinio kapitalo (T. 3, b.l. 86, T. 4, b.l.19), 95 proc. UAB
„Sintegra“ įstatinio kapitalo (T. 3, b.l. 85, T. 4, b.l. 37), 25 proc. UAB
„Skaičiavimo technikos centras“ įstatinio kapitalo (T. 3, b.l. 92, T. 4, b.l.
50-51). Galimumą šias akcijas tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra lygiomis
dalimis eliminuoja subjektyvios priežastys (komplikuoti buvusių sutuoktinių
tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę jiems naudotis padalytu turtu,
derinant interesus), kadangi turimų akcijų suteikiamų balsų daugumos
išskaidymas komplikuotų įmonių valdymą per visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimų priėmimo procedūrą. Be to, pirmosios instancijos teismas, dalindamas
šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias akcijas, pagrįstai
atsižvelgė į tai, jog iki šio laiko minėtų įmonių steigimo ir veiklos klausimus
spręsdavo atsakovas G. R..
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo
argumentus dėl prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo
ieškovei O. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių patalpų
padalinimas sutuoktiniams natūra yra neįmanomas, atsižvelgiant į tai, kad
dalijamo turto komercinė paskirtis lemtų tolesnius buvusių sutuoktinių
santykius. Šie turėtų būti pagrįsti nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo
interesais, racionalumu, skaičiavimu, o ne emocijomis ir kitais subjektyviais
išgyvenimais. Prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra
naudojamos UAB „Vingruma“ komercinėje veikloje 1998-10-06 Panaudos sutarties
pagrindu (T. 1, b.l. 18-19). Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys nesutaria dėl
tolesnio prekybos patalpų naudojimo, nes ieškovė O. R. ginčija
1998-10-06 sutartį Dėl pastato (duomenys neskelbtini), panaudos, tuo tarpu
atsakovas G. R. ginčo patalpų perdavimą neatlygintinai
naudotis UAB „Vingruma“ grindžia būtinumu šiai bendrovei iš ginčo prekybos
patalpų nuomos gaunamomis pajamomis padengti įsiskolinimą AB bankui
„Hansabankas“ už suteiktą kreditą pagal 2005-01-25 Kredito sutartį Nr. 05-001060-IN.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas
ginčo prekybos patalpų priteisimo vienam iš sutuoktinių klausimą, pagrįstai
vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotu konkretaus turto
reikalingumo vienam iš sutuoktinių kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje G. J. v. L. K. J., bylos Nr. 3K-3-461/2005).
Įvertinus prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą
UAB „Vingruma“ komercinėje veikloje, jų įkeitimą bankui „Hansabankas“
užtikrinant UAB „Vingruma“ prievolės pagal 2005-01-25 Kredito sutartį Nr.
05-001060-IN įvykdymą, įkeitimu apsunkintų patalpų priteisimas ieškovei
prieštarautų jos ir nepilnamečio vaiko interesams. Pripažinus nesant galimybės
ginčo prekybos patalpas priteisti šalims natūra ir atsakovui sutinkant
kompensuoti ieškovei jos dalį pinigais, šių patalpų priteisimas atsakovui
galėtų užtikrinti jam galimybę gauti teismo sprendimu ieškovei priteistos
kompensacijos dydžio kreditą, įkeičiant šias patalpas, gautą kreditą padengiant
iš pajamų, gautų nuomojant ginčo prekybos patalpas. Priešingu atveju,
pripažinus būtinumą nagrinėjamu atveju dalinant santuokoje įgytą turtą užtikrinti
sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, prekybos patalpų priteisimas
ieškovei sąlygotų jos prievolės kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais
atsiradimą. Atsižvelgiant į kompensacijos dydį, ieškovės finansinėmis
galimybėmis grindžiamo sutikimo sumokėti turto rinkos verte pagrįstą
kompensaciją atsakovui nebuvimą, įpareigojimas ieškovę atlyginti atsakovo dalį
pinigais, prieštarautų jos ir nepilnametės dukters interesams. Ieškovė neįrodė,
jog prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jai priteisimas yra
būtinas kaip vienintelis pajamų (pragyvenimo) šaltinis. Iš ieškovės paaiškinimų
matyti, jog jos negalėjimas įsidarbinti pagal profesiją yra laikinas
(nepakankamos lietuvių kalbos žinios, profesinės kvalifikacijos stoka), o
teismo sprendimu iš atsakovo jai priteista piniginė kompensacija ir išlaikymas
dukteriai užtikrins pakankamą jos ir šalių dukters pragyvenimo lygį.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sprendimu nustatytas turto
padalijimo būdas neatitinka idealiųjų sutuoktiniams tenkančių turto dalių,
pagrįstai įpareigojo atsakovą G. R., gavusį didesnę, nei
jam priklauso, turto dalį, kompensuoti ieškovei jos dalį pinigais. Teisėjų
kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės O. R. apeliacinio
skundo argumentą, jog dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kai
vienam iš sutuoktinių priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte ir
susiduriama su kompensacijos išmokėjimo klausimo sprendimu, teismui tenka
pareiga išsiaiškinti kompensaciją turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę
įvykdyti tokią turtinę prievolę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama teismo
sprendimu priteistos piniginės kompensacijos dydį (1 114 250 Lt) ir į
nagrinėjamoje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, pripažįsta būtinumą
užtikrinti atsakovo G. R. piniginės prievolės įvykdymą
priverstine hipoteka. Būtinumą nagrinėjamu atveju teismo iniciatyva spręsti
atsakovui G. R. priteistos piniginės kompensacijos
įvykdymo užtikrinimo klausimą sąlygoja ginčo šalių nepilnametės dukters
interesai, nes nuo atsakovo piniginės prievolės įvykdymo priklauso ieškovės O. R. pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę
dukterį tinkamas įgyvendinimas, teikiant teismo sprendimu nustatytą jos dalį
išlaikymo prievolėje atitinkantį išlaikymą, kadangi vertinant ieškovės turtinę
padėtį buvo atsižvelgta į jai priteistą piniginę kompensaciją. Civilinio
proceso teisės doktrinoje pripažįstama, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio
pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos
tikslais, turi teisę atlikti LR CPK 376 str. 3 d. nustatytus veiksmus, t.y.
turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje
paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus ir patenkinti
daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, arba priimti sprendimą dėl
reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio
dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir
egzistuojantį teisinį pagrindą, teisėjų kolegija teismo sprendimu iš atsakovo G. R. ieškovės O. R. naudai priteistos
1 114 250 Lt piniginės kompensacijos įvykdymo užtikrinimo tikslu atsakovui G. R. priteistam nekilnojamajam turtui – prekybos patalpoms,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini), Vilniaus
m. – nustato priverstinę hipoteką (LR CPK 376 str. 3 d., LR CK 4.175 str. 2 d.
3 p., 4.178 str.). Kadangi atsakovas G. R. teismo
sprendimu priteistos piniginės kompensacijos ieškovei O. R. išmokėjimą
siejo su kompensacijos dydžio piniginių lėšų (kredito) gavimu iš banko, teisėjų
kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais (LR CPK 3 str. 7 d.)
bei įstatymo analogija (LR CPK 3 str. 6 d.) sprendžiant teismo sprendimo
įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimus (LR CPK 284 str.), nustato teismo
sprendimu nustatytos atsakovo G. R. piniginės prievolės
dėl kompensacijos išmokėjimo įvykdymo terminą (hipotekos teminą) iki
2008-05-25.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos iširimo dėl kito
sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo vaikui priteisimo,
bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo
klausimus teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės
normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius
reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai
nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas
atmetamas, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimas
paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovės O. R. apeliacinį skundą,
išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas.
Pažymėtina, jog ieškovė apeliaciniu skundu iš kalto dėl santuokos nutraukimo
sutuoktinio kaip turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, prašė
priteisti visas bylinėjimosi išlaidas – tiek turėtas pirmosios, tiek
apeliacinės instancijos teisme. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme
turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas turtinės žalos, turėtos dėl santuokos
nutraukimo, forma prieštarautų LR CPK 312 str. reikalavimams. Tačiau turtinės
žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, iš kalto dėl santuokos nutraukimo
sutuoktinio reikalavimas nelaikytinas nauju reikalavimu LR CPK 312 str. prasme
kiek tai susiję su nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtų
bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, kadangi pagal LR CPK 3.70 str. 2 d. normos
prasmę reikalavimas dėl turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu,
atlyginimo neatsiejamai susijęs su reikalavimu nutraukti santuoką dėl kito
sutuoktinio kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas G. R. buvo
pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, iš jo valstybės naudai priteistinas
30000 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovei O. R. buvo
atidėtas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-12-12 nutartimi.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
n u t a r ė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Iš G. R. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) O. R. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) naudai priteistos 1 114 250 Lt (vieno milijono vieno šimto
keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų) dydžio piniginės
kompensacijos įvykdymo užtikrinimo tikslu G. R. priteistam
nekilnojamajam turtui – prekybos patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
esančioms (duomenys neskelbtini) – nustatyti priverstinę hipoteką. Hipoteka
užtikrinama reikalavimo suma - 1 114 250 Lt (vienas milijonas vienas šimtas
keturiolika tūkstančių du šimtai penkiasdešimt litų). Hipoteka užtikrintos prievolės
(priteistos 1 114 250 Lt piniginės kompensacijos sumokėjimo) terminas – 2008 m.
gegužės 25 d.
Priteisti iš G. R. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) valstybės naudai 30 000 Lt žyminio mokesčio.
Kolegijos pirmininkas Egidijus
Žironas
Teisėjai Virginija
Volskienė
Henrichas
Jaglinskis