Civilinė byla Nr. 2-822-273/2012
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00690-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7;116.1
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant ieškovo R. S. įmonės „Piliakalnis“ ir trečiojo asmens R. S. atstovei advokatei Ievai Darandei, R. S., atsakovo UAB „Gama-T“ atstovui advokatui Domui Pakėnui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. įmonės „Piliakalnis“ ieškinio pareiškimą atsakovui UAB „Gama-T“, tretieji asmenys UAB „Piliakalnis“ autocentras, R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo
n u s t a t ė :
ieškovas R. S. įmonė „Piliakalnis“ kreipėsi į teismas su ieškiniu atsakovui UAB „Gama-T“ ir prašo pripažinti negaliojančia 2009-05-11 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2009/1 sudarytą tarp R. S. įmonės „Piliakalnis“ ir UAB „Gama-T“, taikyti restituciją-įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį. Nurodė, kad 2009 05 11 tarp ieškovo R. S. įmonė „Piliakalnis" ir atsakovo UAB „Gama-T" buvo sudaryta Akcijų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2009/1, kurios pagrindu atsakovas iš ieškovo R. S. įmonės „Piliakalnis" nuosavybės teise įsigijo 7081 (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt vieną) UAB „Piliakalnis" autocentras paprastąją vardinę akciją, kas sudaro 21,1 % (dvidešimt vieną ir vieną šimtąją procento) visų UAB „Piliakalnis" autocentro akcijų už 1 Lt (vieną litą). Pažymėtina, kad tarp Autocentro ir AB „Swedbank" 2004 05 28 buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 04-020038-KL ir 2006 06 27 Kredito sutartis Nr. 06-045127-I. P. minėtas sutartis, atitinkamai nuo 2004 metais ir nuo 2006 metais Autocentras tai pratęsinėjo paimto kredito grąžinimo terminus, tai didino kredito sumas papildomai imdamas kreditus įmonės numatytiems tikslams, dėl ko 2009 metais Autocentro įsiskolinimas AB „Swedbank" viršijo 6 mln. Lt. P. A. įsipareigojimai AB bankui „Swedbank", kurių pagrindu Autocentras, remiantis kredito sutartimis, iki 2009 m. gegužės 15 d. privalėjo išleisti naują akcijų emisiją bei tokiu būdu padidinti Autocentro įstatinį kapitalą, ir lėmė absoliučiai finansiniu atžvilgiu beviltišką Autocentro padėtį, ko pasėkoje buvo sudarytas ginčo sandoris su atsakovu. Autocentrui nevykdant AB banko „Swedbank" reikalavimų, AB „Swedbank" ketino atsisakyti pratęsti kredito grąžinimo terminą, nutraukti kredito sutartis su Autocentru bei pradėti išieškojimo procedūrą kreditų sutarčių sumų apimtimi Autocentro atžvilgiu. Ieškovui nevykdant AB banko „Swedbank" reikalavimų, AB bankui „Swedbank" pasinaudojus sutarčių nutraukimo teise bei reikalavimu grąžinti visas kreditų sumas, dėl prastos finansinės padėties Autocentras buvo nemokus, grėsė bankrotas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo laidavęs už Autocentro skolas, atsakomybė už kredito sutarčių vykdymą AB „Swedbank" akivaizdžiai neigiamai būtų įtakojusi ir taip nuostolingai veikiančią ieškovo įmonę bei neribotos atsakomybės juridinio asmens - ieškovo įmonės - savininką tretįjį asmenį R. S.. Atsakovui pasiūlius sudaryti ginčo Sutartį, ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ekonominis spaudimas, ko padarinyje, ieškovas dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis jam sąlygomis. Dieną prieš visuotinių Autocentro akcininkų susirinkimą, kuriuo buvo nuspręsta didinti Autocentro įstatinį kapitalą išleidžiant naują akcijų emisiją įvyko 2009 05 12, kurio tikslas buvo didinti Autocentro įstatinį kapitalą išleidžiant naują akcijų emisiją, atsakovas netikėtai, keičiant šalių pirminį susitarimą, pareikalavo nuosavybės teise perleisti jam dar papildomai 7081 (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt vieną) Autocentro paprastąją vardinę akciją, kas sudaro 21,1 % (dvidešimt vieną ir vieną šimtąją procento) visų Autocentro akcijų, priešingu atveju, nurodė, jog ieškovo ir atsakovo sandoris neįvyks, t.y. atsakovas apskritai atsisakys investuoti 1 (vieną) mln. Lt už juos įsigyjant Autocentro akcijas, kas sąlygotų Autocentro bankrotą. Akivaizdu, kad atsakovas spausdamas ieškovą sudaryti ginčo Sutartį bei, tokiu būdu, neskaitant pirminio šalių susitarimo dėl 29,9 % Autocentro akcijų įgijimo, papildomai siekė įgyti dar 21,1 % Autocentro akcijų. Rezultate, atsakovas, pasinaudodamas ieškovo prasta ekonomine finansine padėtimi, keliamas sąlygas bei nustatytą terminą sąlygoms įvykdyti, žinodamas apie Autocentrui nevykdant banko reikalavimų, Autocentrui gręsiantį bankrotą, atsakovas nesąžiningai siekė įgyti viso 51 % visų Autocentro akcijų, kas suteiktų jam akivaizdžią balsų daugumą bei daugumos sprendimų priėmimo teisę Autocentre. Atsakovo reikalavimas perleisti Autocentro 21,1 % akcijų už vieną litą tikslingai buvo pareikštas dieną prieš šalių sandorį dėl 29,9 % Autocentro akcijų įsigijimą. Priešingu atveju, padidinus Autocentro įstatinį kapitalą išleidžiant naują akcijų emisiją bei atsakovui sumokėjus 1 mln. Lt už 29,9 % Autocentro akcijas (nauja akcijų emisija), ieškovas jokiomis aplinkybėmis ginčo sutarties nebūtų sudaręs.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimą.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Gama-T“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vertinant akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, reikia atkreipti dėmesį, kad bendras šalių susitarimas apėmė bent keletą sandorių: akcijų pirkimo - pardavimo sutarties ir akcijų pasirašymo sutarties sudarymą. Sprendžiant, ar atsakovas reikalavo ieškovą sudaryti sandorį, būtina identifikuoti asmenį, reikalavusį sudaryti sandorį, reikalavimo pateikimą. Norime pabrėžti, kad ginčijama akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia. Ieškovo tikslas sudarant sandorį buvo -išsaugoti UAB „Piliakalnis" autocentras ir neleisti bendrovei bankrutuoti, o atsakovo tikslas buvo investuoti į bendrovę, tokiu būdu atkuriant jos mokumą ir padaryti ją pelningai veikiančia. Nei atsakovas, ar jo atstovas, nei kitas asmuo nereikalavo R. S. ar jo individualios įmonės sudaryti akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Maža to, atsakovas neturėjo jokio ekonominio ar kito pagrindo kelti kokius nors reikalavimus R. S.. R. S. nebuvo nei ekonomiškai, nei kaip nors kitaip priklausomas nuo atsakovo, veikė laisva valia. Ieškovo valia jokiu būdu nebuvo atsakovo ar kito asmens įtakojama sudaryti ginčijamą akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas dar 2009-05-08, buvo įsipareigojęs perleisti atsakovui 7081 akcijų. Ieškovas su šia aplinkybe sutiko ir niekada jos neneigė iki ieškinio padavimo. Tai patvirtina 2009-05-08 ieškovo savininko R. S. sprendimas, kuriuo jis nusprendė parduoti atsakovui 7081 autocentro akcijų, o taip pat 2009-05-08 atsakovo raštu išdėstytas prašymas pateikti dokumentus. Taigi ieškovas jau 2009-05-08 buvo priėmęs sprendimą parduoti 21,1 %, kas sudaro 7081 vienetus, autocentro akcijų. Diena prieš visuotinį akcininkų susirinkimą buvo 2009-05-11. Šią dieną priešingai nei nurodoma ieškinyje, atsakovas nekeitė jokių susitarimo sąlygų, nereikalavo ir jam nebuvo jokio reikalo reikalauti perleisti jam autocentro akcijas dėl labai paprastos priežasties. Ieškovas savo valia sutiko jam perleisti akcijas, ir savo sutikimą išreiškė raštu dar 2009-05-08 priimdamas savininko sprendimą. Ieškovas neįrodinėja grasinimo ekonominiais padariniais individualiai įmonei fakto, o nurodo, kad atsakovas grasina autocentro bankrotu. Atsakovas negali grasinti ieškovui ar net ir autocentrui bankrotu, nes nėra nei vienos iš šių įmonių kreditorius ir neturi teisės inicijuoti bankroto. Ieškovas melagingai teigia, kad nežinojęs 7081 vienetų akcijų perleidimą. Ieškovas neįrodė, kad sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis, kadangi nurodytos aplinkybės arba nepatvirtina nenaudingų sąlygų arba yra melagingos. Atsakovas neatsitiktinai siekė įgyti 29,9 procentus autocentro akcijų. Ši suma atsirado iš to, kad šalys buvo sutarusios, jog atsakovas perims bendrovės valdymą ir kontrolinį akcijų paketą. Todėl buvo sutarta, kad 29,9 procentai akcijų bus įgyta didinant įstatinį kapitalą, o kita dalis, kurios įgijimas sudaro kontrolės perėmimą, t.y. 51 - 29,9 = 21,1 procento, bus įgyta akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Tokiu būdu, šalys sudarydamos ginčijamą sutartį paprasčiausiai įgyvendino tokį susitarimą, kokį buvo sudariusios.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškinio pareiškimu nesutiko.
Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo UAB „Piliakalnis“ autocentras prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, nurodytoms atsakovo UAB „Gama-T“ atsiliepime.
Teismo posėdyje UAB “Piliakalnis” autocentras atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta pranešimu.
Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo R. S. prašo ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šis ginčo sandoris buvo sudarytas ekonominio spaudimo pasėkoje ieškovui nenaudingomis sąlygomis, kadangi pats, kaip UAB „Piliakalnis" autocentro tuometinis akcininkas ir Autocentro akcininko R. S. įmonės „Piliakalnis" savininkas, dalyvavo Autocentro veikloje, sprendimų priėmimo procese, žinojo Autocentro finansinę padėtį nuo pat Autocentro įkūrimo iki ginčo sandorio sudarymo dienos, tiesiogiai dalyvavo derybų procese sudarant ginčo sandorį su atsakovu UAB „Gama-T". Teismo posėdžio metu R. S. prašė ieškinio pareiškimą tenkinti.
Ieškinys netenkintinas.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realus grasinimas yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Tai reiškia, kad sandoris gali būti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realūs grasinimai), bet ir kai šalies valią sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas.
Teismų praktikoje pripažįstamas, kad sandoriui sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).
Byloje nustatyta, kad tarp Autocentro ir AB „Swedbank“ 2004 05 28 buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 04-020038-KL ir 2006 06 27 Kredito sutartis Nr. 06-045127-I. P. minėtas sutartis, atitinkamai nuo 2004 m. ir nuo 2006 m. Autocentras tai pratęsinėjo paimto kredito grąžinimo terminus, tai didino kredito sumas papildomai imdamas kreditus įmonės nustatytiems tikslams, dėl ko 2009 metais Autocentro įsiskolinimas AB „Swedbank“ ieškovo teigimu, viršijo 6 mln. litų. Autocentrui nevykdant AB „Swedbank“ reikalavimų, AB „Swedbank“ ketino atsisakyti pratęsti kredito grąžinimo terminą, nutraukti kredito sutartis su Autocentru bei pradėti išieškojimo procedūrą kreditų sutarčių sumų apimtimi Autocentro atžvilgiu. Dėl susidariusio įsiskolinimo AB „Swedbank“ UAB „Piliakalnis“ autocentrą informavo priminimais (t.2, b.l. 123-132). Iš susirašinėjimo su AB „Swedbank“ (t.3., b.l. 75-121) matosi, kad paskolos sąlygų pakeitimui buvo būtina išleisti 1 mln. Lt vertės Autocentro akcijų emisiją, tačiau ieškovas ir tretysis asmuo R. S., kaip Autocentro akcininkai neturėjo jokios realios galimybės ginčo sutarties sudarymo dienai vykdyti AB „Swedbank“ reikalavimus. Ieškovo teigimu, atsakovas sužinojęs apie prastą esamą Autocentro padėtį pasiūlė ieškovui 1 milijono litų dydžio finansinę pagalbą.
Iš byloje esančio rašto (t.1, b.l. 197) matosi, kad 2009 05 08 atsakovo UAB „Gama –T“ direktorius A. Č. atsiuntė UAB „Piliakalnis“ autocentro direktoriui R. S. raštą, kuriame nurodo, kad „ norint įvykdyti susitarimą dėl UAB „Piliakalnis“ autocentro akcijos emisijos išleidimo ir 51 procento akcijų pardavimo UAB „Gama-T“ už 1 mln. 400 litų“ reikia pateikti tam tikrus dokumentus ir išvardina, kokius dokumentus reikia pateikti. Rašte nurodytus dokumentus ieškovas R. S. pateikė.
2009 m. gegužės 8 d. R. S. įmonės „Piliakalnis“ savininkas R. S. priėmė sprendimą parduoti įmonei nuosavybės teise priklausančias 7071 uždarosios akcinės bendrovės „Piliakalnis“ autocentras paprastąją vardinę 100 litų nominalios vertės akciją UAB „Gama-T“ už 1 (vieną) litą.
2009 m. gegužės 11 d. ieškovas ir atsakovas sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2009/1, kuria 7081 vienetų autocentro akcijų buvo parduota už 1 litą. (t.1, b.l. 23).
2009 m. gegužės 12 d. įvyko UAB „Piliakalnis“ autocentro visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvaujant naujajam akcininkui UAB „Gama-T“, R. S. ir jo individualiai įmonei buvo priimtas sprendimas padidinti autocentro įstatinį kapitalą UAB „Gama-T“ lėšomis ir suteikti UAB „Gama-T“ teisę įgyti visas naujai leidžiamas akcija (t.2, b.l. 153-155).
2009 m. gegužės 14 d. tarp UAB „Piliakalnis“ autocentro ir atsakovo buvo pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis (t.2, b.l. 157-157).
Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matosi, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2009 m. birželio 15 d. atsakovas pilnai apmokėjo naujai išleidžiamų akcijų emisijos kainą – 1000400 litų (t.2, b.l. 159-165).
Iš bylos duomenų darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad atsakovas ekonominiu spaudimu būtų vertęs sudaryti ieškovo ginčijamą sandorį. Reikia pažymėti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp verslininkų, turinčių verslo patirtį bei patirtį derėtis, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas buvo silpnoji sandorio šalis. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių sekos, darytina išvada, kad ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia. Sandorio sudarymą sąlygojo ieškovo tikslas išsaugoti UAB „Piliakalnis“ autocentras ir neleisti bendrovei bankrutuoti, o atsakovo tikslas buvo investuoti į bendrovę, atkuriant jos mokumą. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų reikalavęs sudaryti sandorį. Be to, atsakovas neturėjo jokio ekonominio pagrindo kelti kokius nors reikalavimus ieškovui, nes ieškovas nebuvo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo.
Priešingai, iš byloje esančio 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo (t.2., b.l. 152) R. S. nusprendė parduoti įmonei nuosavybės teise priklausančias 7081 UAB „Piliakalnis“ autocentras paprastąją vardinę 100 litų nominalios vertės akciją UAB „Gama-T“ už 1 litą ir įgaliojo įmonės direktorių M. B. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad tarp šalių buvo susitarimas perleisti mažesnį akcijų kiekį, o ne 7081. Iš aukščiau aptarto sprendimo matosi, kad pats ieškovas buvo priėmęs sprendimą parduoti 7081 vienetus autocentro akcijų ir savo sprendimą išreiškė raštu.
Niekuo nepagrįstas ieškovo teiginys apie tai, kad šalys nebuvo susitarusios dėl to, kad atsakovas perims autocentro 51 procento akcijų kontrolę ir kad tokia sąlyga atsirado tik likus 1 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, nes atsakovo rašytas raštas ieškovui 2009 m. gegužės 8 d. nurodo sandorio sudarymo sąlygas. Atsakovas sutiko investuoti į UAB „Piliakalnis“ autocentras tik su ta sąlyga, jog įgys 51 procentą akcijų paketo. Ši sąlyga ieškovui buvo žinoma, nes jis su ja sutiko priimdamas 2009 m. gegužės 8 d. rašytinį sprendimą. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo UAB „Gama-T“ direktorius A. Č. ir liudytoja UAB „Gama-T“ teisininkė R. Č..
Teismas laiko, kad byloje neįrodytas ieškovo argumentas, kad atsakovas reikalavo sudaryti ginčijamą sandorį grasindamas autocentro bankrotu, nes atsakovas nebuvo susijęs su ieškovu jokiais finansiniais ryšiais. Atsakovas neturėjo jokių ekonominių svertų tam, kad realiai grasintų bankrotu, nes nebuvo nei ieškovo kreditorius nei kitu asmeniu, galinčiu inicijuoti bankrotą.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sudarydamas ginčo sandorį būtų atlikęs nesąžiningus veiksmus ieškovo atžvilgiu ir kad nuo nesąžiningo atsakovo elgesio priklausė ekonominių padarinių įmonei atsiradimas. Iš bylos faktinių aplinkybių duomenų seka, kad pats ieškovas sutiko perleisti akcijas atsakovui, buvo suinteresuotas akcijų pardavimu ir ši sąlyga buvo sudedamoji bendro šalių susitarimo dėl investicijų į autocentrą dalis.
Ieškovas nurodo, kad sandoris buvo sudarytas nenaudingomis jam sąlygomis ir šią aplinkybę grindžia tuo, kad akcijos, kurių vertė 708100 litų buvo parduotos už 1 litą. 708100 litų suma – tai nominali akcijų kaina.
UAB „Piliakalnis“ autocentras finansinė būklė ginčijamo sandorio metu buvo sunki. Autocentro turtas sudarė 9700231 litą, o skolos siekė 8 348 066 litų, metinis nuostolis sudarė 1 019 946 litų (t.2, b.l. 166-169), kas matosi iš UAB „Piliakalnis“ autocentro balanso 2009 m. balandžio 30 d. Dėl to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad esant šiai sunkiai finansinei padėčiai įmonėje, jos akcijų vertė atitiko ir sudarė 708100 litų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl šių akcijų vertės pagrindimo. Be to, ieškovas, būdamas verslininkas ir turėdamas verslo patirtį pats savo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu nusprendė parduoti 7081 akcija už 1 litą.
Taip pat iš bylos duomenų darytina išvada, kad sandorio sąlygos jo sudarymo metu buvo naudingos ieškovui, nes ieškovas išsaugojo autocentrą, autocentras gavo 1000400 litų investicijų. Taip pat ieškovas nenurodė jokių argumentų, kad nesant ekonominio spaudimo sandoris nebūtų sudarytas. Iš aukščiau aptartų byloje motyvų darytina išvada, kad atsakovas neturėjo jokių ekonominių spaudimo priemonių ieškovui.
Kadangi teismas nenustatė aplinkybių, būtinų siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo, visumos, todėl ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
I. R. S. įmonei „Piliakalnis“ Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi buvo atidėtas 11081 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (t.1, b.l. 184), todėl atmetus ieškovo ieškinio pareiškimą iš ieškovo priteistinas valstybei žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas (CPK 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. S. įmonės „Piliakalnis“ (į.k. 159717245) 11081 (vienuolika tūkstančių aštuoniasdešimt vieną) litą žyminio mokesčio valstybei ir 53,47 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Izolda Nėnienė