Administracinė byla Nr. eAS-24-525/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01381-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 53.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų autobusai“, uždaroji akcinė bendrovė „Trastas“, uždaroji akcinė bendrovė NTVALDA“, Kultūros paveldo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų vandenys“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras), kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2016 m. vasario 9 d. aktą Nr. KPD-RM-627/1 (toliau – ir 2016 m. vasario 9 d. Aktas); 2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. P2-636 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo”; 3) panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. P2-1320; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 46SK-244-(14.46.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.
2020 m. spalio 1 d. Prokuroras padavė pareiškimą dėl administracinės bylos nutraukimo, nes Prokuroras atsisako pareiškimo. Prokuroras nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI-170-561/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01381-2017-6) buvo sustabdyta iki, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1097-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04082-2017-7) ir iki bus priimtas sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018 (teisminio proceso Nr. 3-66-3-00006-2018-5).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi norminę administracinę bylą Nr. I-9-662/2018 pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių pareiškimą dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo patvirtinimo“ patvirtino Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo (toliau – ir Režimas) atitikties Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. 1-1120 redakcija) 13 straipsnio, 14 straipsnio 1–3 dalims bei 23 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 ir 1.2 papunkčiams nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento priimti teisės aktai, nustatantys teisės normas, turėjo būti paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka. Nepaskelbti įstatymo nustatyta tvarka norminiai administraciniai aktai pripažįstami nepradėjusiais galioti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3782-602/2020, pripažino, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktas, tiek, kiek juo patvirtintas Trakų miesto bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46, sprendinių koregavimas teritorijoje, priskirtoje inžinerinės infrastruktūros objektų funkcinei zonai (uI*) (t. y. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) numatant papildomus plėtros būdus – „konversiją“ ir „naują plėtrą“, neprieštarauja: 1) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 28 straipsnio 4 daliai; 2) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija); 3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154, tekstinės dalies Įvado 4 skyriaus „Teritorijos raidos strateginių tikslų sistema“ 1 punktui ir „III. Šalies teritorijos raidos erdvinis integravimas“ „7. Integruotos raidos strategija“ 15 punktui; 4) Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, tekstinės dalies „2. Bendri TINP planavimo ir tvarkymo principai“ pirmai, antrai pastraipoms, ketvirtos pastraipos pirmai–trečiai įtraukoms bei „Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“ „2. Draustiniai“ 2.2 punktui; 5) Kultūrinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1086, 20.1, 20.2 ir 21 punktams. Likusią norminės administracinės bylos dalį nutraukė.
Prokuroras paaiškino, kad jo 2017 m. balandžio 28 d. pareiškimas ir 2017 m. gruodžio 1 d. patikslintas pareiškimas buvo grindžiami tuo, kad Vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. Aktu buvo nepagrįstai sumažinta nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio, unikalus objekto kodas 17114, teritorija, nustatyta teritorijų planavimo dokumentu – Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 patvirtintu specialiuoju planu, Teritorijų planavimo dokumentų registre 1996 m. liepos 17 d. įregistruotu Nr. T00043474. Tačiau, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje 2018 m. spalio 17 d. nutartyje, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 „Dėl Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo patvirtinimo“ patvirtintas Režimas yra nepradėjęs galioti norminis aktas. Būtent šis teritorijų planavimo dokumentas buvo pagrindinis argumentas nagrinėjamoje byloje ginčijant administracinius aktus. Režimas, 1996 m. liepos 17 d. įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. T00043474 kaip vietos lygmens (savivaldybės) specialus planas, Trakų rajono savivaldybės administracijos prašymu 2018 m. gruodžio 18 d. iš Teritorijų planavimo dokumentų registro išregistruotas.
Prokuroras nurodė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. Į-156 patvirtintas kultūros paveldo vietovių, kurioms pagal 2008 m. paveldotvarkos programos priemones pradedami rengti apsaugos reglamentai, sąrašas, kuriame, 7 numeriu nurodytas Trakų senamiestis, unikalus kodas 17114, buvęs kodas UI 8. KPD direktorius 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. Į-35 inicijavo kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17114, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – ir jos apsaugos zonos tvarkymo plano rengimo procesą. KPD direktorius 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. Į-64 nusprendė pradėti rengti kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17114, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planą. Iki šiol kultūros paveldo vietovės Trakų senamiesčio apsaugos zonos tvarkymo planas neparengtas ir nepatvirtintas. Taigi, šiuo metu kultūros paveldo vietovės, Trakų senamiesčio, unikalus objekto kodas 17114, teritorija galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatyta.
Prokuroras teigė, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre iki Vertinimo tarybos 2016 m. vasario 19 d. Akto įregistravimo kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio, unikalus objekto kodas 17114, teritorija buvo nurodyta tokia, kokia patvirtina Režime, bei Vertinimo tarybos 2007 m. vasario 17 d. akte Nr. KPD-RM-216 ir 2008 m. vasario 20 d. akte Nr. KPD-RM-627. Šiuo metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kultūros paveldo vietovės, Trakų senamiesčio, teritorija nurodyta tokia pati, kaip Vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. Akte nustatyta, nes analogiška šios kultūros paveldo vietovės teritorija patvirtinta ir vėliau priimtais Vertinimo tarybos 2018 m. rugsėjo 11 d. akte Nr. KPD-RM-627/2 ir jo priede –2018 m. gruodžio 21 d. Kultūros paveldo centro priimtame plane, bei 2019 m. sausio 22 d. akte Nr. KPD-RM-627/3 ir jo priede – 2018 m. gruodžio 21 d. Kultūros paveldo centro priimtame plane.
Prokuroras pažymėjo, kad nesant teritorijų planavimo dokumentu nustatytų kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio, unikalus kodas 17114, teritorijos ribų, nėra teisinio pagrindo ginčyti Vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. Aktą, kai prieš jį galiojusi akto (Vertinimo tarybos 2008 m. vasario 20 d. akto Nr. KPD-RM-627, kuriuo kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio, teritorija buvo patvirtinta didesnė, tai yra atitinkanti Režimu numatytą teritoriją) galia savaime neatkuriama, be to, yra vėliau priimti administraciniai aktai, kurių ginčyti taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje kiti ginčijami administraciniai aktai yra susiję su kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio, unikalus kodas 17114 – teritorijos ribų, sumažinimu, todėl, nesant teisinio pagrindo ginčyti Vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. Aktą, nėra teisinio pagrindo ginčyti ir kitus tris administracinius aktus.
Atsakovai KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, KPD, Trakų rajono savivaldybės administracija, NŽT ir tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trastas“, UAB „Trakų autobusai“, Kultūros paveldo centras, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija neprieštaravo pareiškėjo pareiškimui dėl pareiškimo atsisakymo ir bylos nutraukimo.
Tretieji suinteresuoti asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir UAB „NTVALDA“, UAB „Trakų vandenys“ nuomonės dėl pareiškėjo pareiškimo atsisakymo nepateikė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI2-45-1047/2020 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams KPD Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, KPD, Trakų rajono savivaldybės administracijai ir NŽT (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, UAB „Trakų autobusai“, UAB „Trastas“, UAB NTVALDA“, Kultūros paveldo centras, UAB „Trakų vandenys“) dėl sprendimų panaikinimo nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo, bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo, teismas bylą nutraukia, išskyrus ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (ABTĮ 103 str. 4 p.).
Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018 bei 2020 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3782-602/2020 argumentus ir pateiktą aiškinimą, pareiškėjo pareiškime nurodytus argumentus, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų neprieštaravimą pareiškimo atsisakymui, konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas negalėtų priimti pareiškimo atsisakymo. Todėl teismas pareiškimo atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atskirajame skunde prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties motyvuojamosios dalies, kurioje nurodyta: „Trakų senamiesčio, unikalus objekto kodas 17114, teritorija galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatyta“.
Direkcijos įsitikinimu, konstatavus, kad „Trakų senamiesčio, unikalus objekto kodas 17114, teritorija ir jos ribos jokiu galiojančiu planavimo dokumentu nėra nustatytos“ Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvykdė savo teisės pildyti teisės spragas, palikdamas neišspręstą teisinio reguliavimo klausimą dėl to, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, detaliai neišaiškino teisinio reguliavimo aspektų, lieka neaišku, ar galima vadovautis nepanaikinto, šiuo metu galiojančio, aktualaus teritorijų planavimo dokumento – Trakų miesto bendrojo plano sprendiniais, parengtais remiantis specialiaisiais planais.
Direkcija, paneigdama ginčijamą aplinkybę, nurodo, kad Trakų miestas yra valstybės saugomame Trakų istoriniame nacionaliniame parke – kompleksinėje saugomoje teritorijoje, Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje – saugomoje teritorijoje. Trakų senamiestis 1996 m. spalio 28 d. buvo paskelbtas valstybės saugomu objektu, jam suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre – 17114). Trakų senamiestis yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje – Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje, kurio specialų apsaugos, tvarkymo ir naudojimo režimą nustato Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912, t. y. valstybinės reikšmės teritorijų planavimo dokumentas. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, Trakų senamiestis tvarkomas, regeneruojamas pagal paminklosaugos teritorinio planavimo projektus.
Direkcija pažymi, kad iš šiuo metu galiojančio (nepanaikinto / nepakeisto ar nepripažino neteisėtu) Trakų miesto bendrojo plano, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S1-46, 2014 m. gruodžio 18 d., įregistruoto Teritorijų planavimo registre visuose brėžiniuose kultūros paveldo teritorija, Trakų senamiesčio teritorija, yra nustatyta ir aiškiai pažymėta specialiu sutartiniu ženklu. Todėl teigti, jog kultūros paveldo vietovės, Trakų senamiesčio teritorija jokiu galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu nenustatyta ir nepažymėta, nėra pagrindo, t. y., priešingas teiginys nėra argumentuotas ir negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu. Galiojančio Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai remiasi Režimu, kuris nors ir nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, o vėliau Trakų rajono savivaldybės iniciatyva išregistruotas iš Teritorijų planavimo dokumentų registro.
Direkcija nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. S1-160 patvirtino Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą. Taigi, net dviejuose teritorinio planavimo dokumentuose Trakų senamiesčiui konkrečiomis ribomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, yra nustatyta Trakų senamiesčio teritorija, o joje apibrėžti du kraštovaizdžio tvarkymo zonų tipai ir nustatyti tvarkymo ir naudojimo reglamentai. Trakų miesto bendrojo plano sprendiniuose yra nustatyta Trakų senamiesčio riba, ji nebuvo keičiama teisės aktų nustatyta tvarka, ji yra įregistruota ir viešinama Lietuvos Respublikos valstybiniame registre, todėl laikoma turinčia teisinę galią.
Direkcija nurodo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 (toliau – ir Schema), paskelbta Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 ,,Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“, nustato, jog Trakų senamiestis tvarkomas, regeneruojamas pagal paminklosaugos teritorinio planavimo projektus. Dėl Schemos sprendinių privalomumo pasisakė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. administracinėje byloje Nr. eA-3150-556/2020. Todėl nėra pagrindo neigti Trakų senamiesčio teritorijos ribos buvimą. Tačiau šių faktinių aplinkybių Vilniaus apygardos administracinis teismas netyrė, o skundžiama nutartis paliko teisinę spragą, susijusią su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu, nes tampa neaišku, kokia Trakų miesto bendrojo plano dalimi ir kokia apimtimi galima remtis, įgyvendinat viešąjį administravimą saugotinoje teritorijoje, kuriai nustatytas ypatingas teisinis režimas. Pripažinimas, jog Trakų senamiesčio teritorija ir jos ribos jokiu galiojančiu planavimo dokumentu nėra nustatytos, suponuoja išvadą, kad veikla viename reikšmingiausių ir svarbiausių Lietuvos Respublikos kultūros paveldo vietovių, esančių būtent Trakų mieste, nėra ir negali būti aiškiai reguliuojama teisės aktų normomis, nes neaišku, nei kur senamiesčio riba prasideda, nei kur pasibaigia.
Pareiškėjas prokuroras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kultūros paveldo vietovė – Trakų senamiestis, kodas UI 8, valstybės saugomu paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, tačiau kultūros paveldo vietovės teritorija minėtu teisės aktu nepatvirtinta. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo ir šio įstatymo nustatyta tvarka parengtuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad Vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. Aktu buvo nepagrįstai sumažinta nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio, unikalus objekto kodas 17114, teritorija, nustatyta teritorijų planavimo dokumentu – Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 71 patvirtintu specialiuoju planu, Teritorijų planavimo dokumentų registre 1996 m. liepos 17 d. įregistruotu Nr. T00043474. Tačiau, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-9-662/2018, Režimas yra nepradėjęs galioti norminis aktas. O būtent šis teritorijų planavimo dokumentas buvo pagrindinis argumentas nagrinėjamoje byloje ginčijant administracinius aktus. Režimas, kaip vietos lygmens (savivaldybės) specialus planas, Trakų rajono savivaldybės administracijos prašymu 2018 m. gruodžio 18 d. iš Teritorijų planavimo dokumentų registro išregistruotas. Taigi, minėtos kultūros paveldo vietovės teritorija galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, kaip tai numatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, nėra nustatyta.
Atsakovas KPD atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
KPD nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, aktualios Trakų senamiesčio teritorijos ribos yra apibrėžtos KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. aktu Nr. KPD-RM-627/1. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo poziciją, kad šiuo metu kultūros paveldo vietovės Trakų senamiesčio teritorija galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatyta, galima suprasti taip, kad ji neatitinka minėtu aktu apibrėžtų aktualių ribų.
Atsakovas Vertinimo taryba palaiko KPD atsiliepime išdėstytą poziciją.
Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, nes Direkcijos keliami reikalavimai nesusiję su NŽT kompetencija.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo Schema buvo nustatytos Trakų istorinio nacionalinio parko ribos, bet ne Trakų senamiesčio ribos. Trakų istorinio nacionalinio parko ribos apima didesnę teritoriją nei Trakų senamiesčio ribos. Tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko ribas buvo pavesta pažymėti Valstybiniam žemėtvarkos institutui žemės naudojimo planuose ir žemės reformos žemėtvarkos planuose, taip pat apskaičiuoti šių zonų plotus, tačiau iki šiol nėra parengtas joks dokumentas su tiksliai pažymėtomis Trakų istorinio nacionalinio parko zonų ribomis ir plotais. Nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamoje teismo nutartyje liko teisinių spragų, o nutartis Direkcijos nurodyta dalimi yra nepagrįsta ir neišsami.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Trastas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
UAB ,,Trastas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne išnagrinėjo bylą iš esmės, o ją nutraukė esant pareiškėjo atsisakymui nuo pareiškimo. Prašoma pakeisti nutarties dalis yra ne motyvuojamojoje dalyje, o aprašomojoje. Direkcijos atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad Trakų senamiesčio ribos yra nustatytos bendrajame plane ir Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane atmestinas, nes šiais teritorijų planavimo dokumentais Trakų senamiesčio ribos buvo ne nustatytos, o tik pažymėtos tokios, kokios jos jau buvo nustatytos KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais iki šių teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo. Kadangi nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senamiesčio, ribos yra nustatytos ne teritorijų planavimo dokumentu, o KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtais sprendimais – aktais, todėl kultūros paveldo vietovės ribų keitimo procesas yra pradedamas ir vykdomas ne keičiant teritorijų planavimo dokumentus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, tačiau keičiant KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų priimtus sprendimus – aktus dėl kultūros paveldo vietovės ribų nustatymo / keitimo. Schema buvo nustatytos Trakų istorinio nacionalinio parko ribos, bet ne Trakų senamiesčio ribos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 buvo patvirtinta tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, o tikslias Trakų istorinio nacionalinio parko zonų ribas buvo pavesta pažymėti Valstybiniam žemėtvarkos institutui žemės naudojimo planuose ir žemės reformos žemėtvarkos planuose, taip pat apskaičiuoti šių zonų plotus. Iki šiol nėra parengtas joks dokumentas, kuriame būtų aiškiai pažymėtos Trakų istorinio nacionalinio parko zonų ribos ir plotai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Trakų autobusai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o trečiajam suinteresuotam asmeniui Direkcijai už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.
UAB ,,Trakų autobusai“ nurodo, kad atskirasis skundas niekaip nėra susijęs su procesine bylos nutraukimo baigtimi ir Direkcijos teisėmis ir / ar įstatymų saugomais interesais, jis neturėjo būti priimtas kaip neatitinkantis jam keliamų reikalavimų (ABTĮ 134 str., 151 str.) ir nenagrinėtinas teisme apeliacinio proceso tvarka. Teismui atskirąjį skundą priėmus, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 137 str., 151 str.). Be to, Direkcija nepateikė nuomonės dėl bylos nutraukimo, o vėliau padavė nepagrįstą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties nutraukti bylą, todėl toks procesinis elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjo Prokuroro pareiškimas dėl pareiškimo atsisakymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.
Pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi ginčo šalies procesines teises ir pareigas. Nurodytų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymų saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismas nepriima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.
Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo pradėta pareiškėjui – prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, kreipusis į administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, o 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atnaujintas. 2020 m. spalio 2 d. teisme buvo gautas pareiškėjo prokuroro, ginančio viešąjį interesą atsisakymas nuo pareiškimo. Teisėjo rezoliucija proceso šalims pareiškimas buvo išsiųstas susipažinti ir pateikti nuomonę dėl jo iki 2020 m. spalio 16 d. Tretieji suinteresuoti asmenys Direkcija ir UAB „NTVALDA“, UAB „Trakų vandenys“ nuomonės dėl pareiškėjo pareiškimo atsisakymo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu (jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus).
Direkcija atskirajame skunde prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties motyvuojamosios dalies, kurioje nurodyta: „Trakų senamiesčio, unikalus objekto kodas 17114, teritorija galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatyta“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiama nutartimi, pažymi, kad minėti teiginiai nurodyti ne teismo nutarties motyvuojamojoje, o aprašomojoje dalyje, kurioje pateikta pareiškėjo Prokuroro pareiškimo argumentų santrauka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Direkcijos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o buvo nutraukta pareiškėjui atsisakius pareiškimo (ABTĮ 103 str. 4 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nevertino ir kitų aplinkybių dėl kultūros paveldo vietovės – Trakų senamiesčio teritorijos, ribų nustatymo.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 55 straipsnio 2 dalimi gali nepriimti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas šias aplinkybes vertino ir jų nebuvo nustatyta.
Kaip minėta, ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis numato, kad ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymų saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Bylos duomenys patvirtina, kad Direkcija turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl Prokuroro pareikšto pareiškimo atsisakymo, reikalauti, kad teismas nagrinėtų bylą iš esmės, jos nenutrauktų, tačiau to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir atskirajame skunde Direkcija nenurodo argumentų dėl to, kad administracinė byla nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant ABTĮ nuostatas, o teikia argumentus dėl teiginio, nurodyto nutarties aprašomojoje dalyje, kurie nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad priimta teismo nutartis nepagrįsta ar neteisėta.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trečiojo suinteresuoto asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė