Civilinė byla Nr. e2A-81-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01788-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1

                                                                     (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“ ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais, skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktus įskaitymus ir priteisti ieškovei 54 198,68 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2018 m. gegužės 24 d. šalių sudarytas sutartis, 2 039,60 Eur palūkanų, priskaičiuotų atsakovei pavėlavus atsiskaityti už atliktus darbus, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdytame supaprastintame atvirame konkurse „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3317 Lizdeikiai–Kupriai ruožo nuo 2,99 iki 7,015 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ ir jį laimėjo. Vadovaujantis konkurso rezultatais, 2018 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. S-256 (toliau – Sutartis 1). Atsakovė taip pat vykdė tarptautinį atvirą konkursą „Žvyrkelių, esančių Tauragės ir Marijampolės apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, kuriame ieškovė buvo pripažinta laimėtoja dėl 2 pirkimo dalių. Atsižvelgdamos į šio pirkimo rezultatus, 2018 m. gegužes 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė dar 2 sutartis, t. y. sutartį Nr. S-259 (toliau – Sutartis 2) dėl 2 pirkimo objekto dalies – kelio Nr. 3816, ir sutartį Nr. S-260 (toliau – Sutartis 3) dėl 4 pirkimo objekto dalies – kelio Nr. 3807. Projektavimo darbus pagal sudarytas sutartis ieškovė pavedė atlikti jos pasitelktiems subrangovams tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ ir UAB „Sweco Lietuva“. Ieškovė nurodo, kad ji tinkamai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir baigė darbus pagal Sutartį 1 2019 m. spalio 4 d., pagal Sutartį 2 – 2019 m. rugsėjo 20 d., pagal Sutartį 3 – 2019 m. spalio 4 d., tačiau atsakovė nusprendė nesumokėti jai 54 198,68 Eur (34 060,37 Eur delspinigių pagal Sutartį 1; 11 714,31 Eur delspinigių pagal Sutartį 2; 8 424 Eur delspinigių pagal Sutartį 3) už tariamai praleistus terminus projektavimo darbams atlikti.

3.       Ieškovės įsitikimu, pagal sutartis nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę jai praleidus tarpinius terminus parengti techninius darbų projektus, o atsakovė netinkamai aiškina sutarčių nuostatas. Pagal sutarčių 1.5 papunktį, rangovės įsipareigojimai, apibrėžti 1.1–1.4 papunkčiuose (tiek projektavimas, tiek statybos darbai ar išpildomosios dokumentacijos parengimas), visi kartu vadinami darbais, o sutarčių 60 punkte nustatyta, kad rangovė privalo mokėti užsakovei 0,03 proc. delspinigius neužbaigusi visų šių darbų sutartyse nustatytu laiku ir nesilaikiusi visų terminų darbams atlikti. Pagrindinis užsakovės tikslas buvo gauti galutinį darbų rezultatą per tam tikrą laiką. Teikdama pastabas dėl projektavimo darbų atsakovė patvirtino, kad jai šių darbų atlikimo termino praleidimas nėra reikšmingas, todėl atsakomybė delspinigių forma gali būti taikoma tik jeigu ieškovė laiku neatlieka visų sutartyse nustatytų darbų. Net ir sutikus, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo konkrečių neužbaigtų darbų ar paslaugų kainos, maksimalūs delspinigiai, kurių galėtų reikalauti atsakovė už pradelstą projektavimo darbų terminą, sudarytų 1 188,50 Eur (pagal Sutartį 1 – 737,58 Eur, pagal Sutartį 2 – 266,17 Eur, pagal Sutartį 3 – 184,75 Eur). Atsakovė apskaičiavo ieškovei net 54 198,68 Eur delspinigių, o tai sudaro daugiau kaip 50 proc. visų pagal sutartis atliktinų projektavimo darbų kainos (101 074,89 Eur).

4.       Ieškovės vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad yra pagrindas taikyti jai civilinę atsakomybę, ieškovė turėtų būti nuo jos atleista arba netesybų suma turi būti mažinama, nes atsakovė nepagrindė ir nepateikė jokių aiškių skaičiavimų, kuriais remdamasi ji nustatė delspinigių dydį, pati atsakovė yra atsakinga už tai, kad terminas buvo praleistas, ieškovė darbus pagal sutartis atlikto tinkamai ir ankščiau galutinių terminų, atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, delspinigiai nesąžiningai skaičiuoti nuo visos sutarčių kainos, visi pirkimų dokumentų ir sutarčių neaiškumai turi būti aiškinami ieškovės naudai. Delspinigių taikymas už formalų tarpinių projektavimo terminų praleidimą yra neproporcinga priemonė atsakovės siekiamam rezultatui.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtais dalį įskaitymų, priteisė ieškovei 53 074,97 Eur skolą už atliktus darbus ir 1 519,57 Eur palūkanų.

6.       Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, paskirtį ir prasmę, nusprendė, kad ieškovės pozicija yra iš dalies pagrįsta ir delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus praleidimą galėjo būti skaičiuojami nuo pradelstų darbų kainos, o ne nuo visų sutartyse nurodytų darbų ir paslaugų vertės. Teismo vertinimu, jeigu konkretūs sutarties objektą sudarantys darbai nėra užbaigiami sutartyje nustatytu laiku, delspinigiai, kaip sankcija ir prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, turi būti skaičiuojami būtent nuo konkrečių pradelstų darbų kainos.

7.       Teismo teigimu, pati atsakovė sutinka ir pripažįsta, kad galutiniai visų sutartyse nustatytų darbų užbaigimo terminai nebuvo praleisti, o sutarčių tikslas ir rezultatas buvo pasiektas laiku, todėl delspinigių ieškovei skaičiavimas nuo visų sutartyse nurodytų darbų ir paslaugų kainų yra neteisingas ir prieštaraujantis sutarčių nuostatoms. Kiekvienos iš sutarčių 60 punkte nurodoma, kad rangovas įsipareigoja mokėti užsakovui delspinigius, jeigu neužbaigia darbų sutartyje nustatytu laiku. Nagrinėjamu atveju tik projektavimo darbai nebuvo užbaigti nustatytu laiku. Abi šalys sutiko, kad dėl projektavimo darbų termino pažeidimo galutinis terminas atlikti visus darbus nebuvo praleistas. Tik nuo pažeistos prievolės sumos, kuri buvo aiškiai apibrėžta sutartyse (20 488,39 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) pagal Sutartį 1; 44 361 Eur be PVM pagal Sutartį 2 ir 36 225,50 Eur be PVM pagal Sutartį 3), galėjo būti skaičiuojami delspinigiai.

8.       Teismas vertino, kad atsakovė formaliai kiek vėlavo reaguoti į ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus, tačiau poreikis teikti pakankamai reikšmingas ir išsamias pastabas buvo nulemtas būtent ieškovės rengtų projektinių pasiūlymų netinkamumo, klaidų ir trūkumų. Jeigu ieškovė nebūtų atlikusi netinkamų ir neprofesionalių veiksmų rengdama techninį darbo projektą, atsakovei nebūtų poreikio teikti pastabas dėl rengiamų projektų ir nebūtų užsitęsęs galutinis projektavimo darbų atlikimo ir suderinimo laikas. Teismas konstatavo, kad esant mišriai abiejų šalių kaltei dėl projektavimo darbų terminų praleidimo, ieškovės mokėtinos netesybos mažintinos. Ieškovei delspinigiai galėtų būti taikomi už 120 dienų pagal Sutartį 1, 20 dienų pagal Sutartį 2 ir 17 dienų pagal Sutartį 3, kai būtent dėl nuo jos priklausančių priežasčių buvo praleistas terminas suderinti ir parengti techninius darbo projektus.

9.       Įvertinęs atsakovei mokėtinų delspinigių sumas, teismas pripažino dalį atsakovės vienašališkai atliktų įskaitymų neteisėtais ir priteisė ieškovei iš atsakovės 54 594,54 Eur skolą už atliktus darbus.

10.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą taikyti įskaitymams ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad atsakovė pareiškė reikalavimą taikyti delspinigius praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo prievolių įvykdymo terminų pažeidimo, tačiau nepaėjus 6 mėnesiams nuo tinkamo prievolių įvykdymo. Teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškovės reikalavimams sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nurodęs, kad šiems reikalavimams taikytinas bendrasis senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido.

III.       Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria dalis ieškovės reikalavimų nebuvo patenkinta, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Teismas sutiko, kad ieškovė teisingai apskaičiavo laikotarpį, kai projektavimo darbai buvo pradelsti dėl atsakovės kaltės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, formaliai nurodydama, jog projektinių pasiūlymų derinimo laikas iš esmės užtruko dėl ieškovės ir jos subrangovių netinkamo darbų atlikimo, neįrodė, kad ji nebuvo kalta dėl nurodyto pradelsimo. Tačiau teismas klaidingai nurodė, kad atsakovė yra atsakinga tik už jos raštuose nurodytas vėlavimo dienas, už kurias pati atsakovė prisiėmė atsakomybę.

11.2.                      Ieškovė buvo pateikusi teismui duomenis, kad atliekant projektavimo darbus pagal Sutartį 1 dėl atsakovės vėlavimų terminas buvo pradelstas 52 dienas, pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3 – po 15 dienų. Trečiojo asmens UAB „Sweco Lietuva“ procesiniuose dokumentuose buvo pagrįsta, kad dėl pačios atsakovės ir asmenų, už kuriuos ji atsakinga, netinkamo veikimo terminas pagal Sutartį 1 buvo pradelstas net 151 dieną. Pati atsakovė yra atsakinga už projektavimo eigos sutrikdymą, todėl ji neturi teisės reikšti reikalavimų ieškovei, kuri, net ir atsakovei nuolat pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus, panaudojusi papildomus resursus, atliko darbus ir perdavė atsakovei galutinį darbų rezultatą sutartyse nurodytais terminais. 

11.3.                      Atsakovė apskaičiavo delspinigius ir atliko įskaitymus praleidusi teisės aktuose nustatytą 6 mėnesių senaties terminą tokiems reikalavimams pareikšti. Kadangi buvo praleistas senaties terminas, atsakovė negalėjo taikyti ir įskaityti delspinigių, nes jos reikalavimai buvo negaliojantys, nevykdytini ir neapibrėžti. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes.

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti; ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Ieškovė – tai privatus verslo subjektas, turintis verslo patirties, su atsakove sudaręs ne vieną viešojo pirkimo sutartį, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Sudarydama sutartis, ji galėjo ir turėjo įvertinti tiek savo techninius pajėgumus, tiek finansines ir teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus, taip pat galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes, be kita ko, ir netesybų aspektu. Vien tai, kad atsakovė yra perkančioji organizacija, o ieškovė – verslo subjektas, dalyvaujantis jos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja derybinės galios nelygybė ir ieškovę ginti kaip silpnesniąją sutarties šalį.

12.2.                      Sutartys buvo sudarytos vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Tiek pirkimų metu, tiek sudarydama sutartis ieškovė turėjo ir galėjo įvertinti būsimų delspinigių dydį. Ieškovei tiko atsakovės siūlomų sutarčių sąlygos ir ji sutiko, kad turės mokėti netesybas, skatinančias ją vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias praradimus dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Kadangi ieškovė sudarė sutartis su atsakove, sutiko su nustatytais delspinigiais ir laiku nesiėmė veiksmų dėl sutarčių nuostatų pakeitimo, netesybos nelaikytinos nesąžiningomis ar pažeidžiančiomis jos interesus.

12.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, jos teiginius apie neaiškias sutarčių sąlygas paneigia aplinkybė, kad ji nei pirkimo metu, nei sutarčių vykdymo pradžioje nekvestionavo sutarčių sąlygų, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai išskirti projektų parengimo terminai.

12.4.                      Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių sąlygos, reikšmingos taikant netesybas, yra aiškios. Nors teismas nurodė, kad pritaria ieškovės pozicijai vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendimo turinys patvirtina, kad šiomis taisyklėmis iš esmės nebuvo vadovautasi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viešojo pirkimo sutarčių aiškinimas turi ypatumų.

12.5.                      Mišrios sutarties požymių egzistavimas nėra aktualus taikant ieškovei civilinę atsakomybę. Teismas, nepagrįstai suabsoliutinęs mišrių sutarčių faktą, viešųjų pirkimų objektą (statybos darbus, projektavimą ir statybos priežiūrą) pripažino daliu ir priėmė teisiškai ydingą sprendimą pripažinti dalia ir ieškovės civilinės atsakomybės prievolę. Aplinkybė, kad šalys sudarė mišrias, kelių rūšių sutarčių požymių turinčias sutartis, nedaro ieškovės prievolių daliomis, nes šalių valia buvo nukreipta į vieningų sutarčių vykdymą. Civilinė atsakomybė už sutarčių pažeidimą taikytina nuo visos jų vertės.

12.6.                      Teismas, aiškindamas sutartis, turėjo įvertinti, ar jo pateiktas sutarčių sąlygų aiškinimo variantas yra sąžiningas ir teisingas, ar toks jų aiškinimas užtikrina, kad būtų įvykdytos netesybų funkcijos. Teismo išvada, kad, taikant delspinigius nuo visos sutarties vertės, netesybos yra neprotingos, nesąžiningos ir neteisingos, yra nepagrįsta. Nustatytas netesybų dydis – tai protinga ir proporcinga priemonė, kuri neabejotinai skatina skolininkę vykdyti prievoles. Šią aplinkybę aiškiai iliustruoja tai, kad ieškovė, nors ir praleidusi projektavimo etapo terminą, kitą statybos darbų etapą užbaigė laiku. Taigi, civilinės atsakomybės priemonės buvo efektyvios ir tinkamai užtikrino, kad kito etapo darbai būtų atlikti laiku.

12.7.                      Netesybų atveju ieškinio senatis yra skirta ginti ne tik skolininko teises, kai, jo prašymu taikant ieškinio senatį, kreditoriui priteisiamos netesybos, priskaičiuotos už ne ilgesnį nei 180 dienų terminą, bet ir ginti kreditoriaus teises, kai pastarajam prašant taikyti ieškinio senatį, praėjus 180 dienų nuo netesybų taikymo, netesybų teisėtumas negali būti kvestionuojamas. Atsakovei neteismine tvarka patenkinus savo reikalavimą dėl netesybų (atlikus įskaitymus), ieškovė šių reikalavimų pagrįstumą teismine tvarka ėmėsi ginčyti praėjus 6 mėnesių ieškinio senaties terminui. Todėl atsakovė prašo teismo ieškovės pareikštam ieškiniui taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

12.8.                      Teismo sprendime nenurodyta jokių savarankiškų atliktų įskaitymų neteisėtumo požymių, išskyrus patį įskaitymo turinį – šiais sandoriais įskaitytas sumas. Todėl pripažinus, kad teismas neturėjo pagrindo ieškovės prievoles pagal sutartis pripažinti daliomis ir delspinigius skaičiuoti tik nuo projektavimo darbų vertės, taip pat perskaičiuoti, kiek dienų ieškovė pradelsė atlikti darbus, atsakovės atlikti įskaitymai pripažintini teisėtais.

13.       Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo. Prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė įrodė savo poziciją dėl atsakovės atsakomybės už vėlavimą atlikti projektavimo darbus, vėliau padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog net ir konstatavus, kad dalis pradelsimo buvo nulemta tik atsakovės neveikimo, ieškovei už šį laikotarpį gali būti skaičiuojami delspinigiai.

13.2.                      Atsakovė, netinkamai vykdžiusi sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, yra atsakinga dėl to, kad sutartyse nurodyti tarpiniai terminai buvo praleisti, todėl ieškovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę. Ieškovė negalėjo atlikti projektavimo darbų nepažeisdama sutartyse nustatytų tarpinių terminų dėl atsakovės netinkamo veikimo. Ieškovės atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

13.3.                      Nuo tada, kai ieškovė tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę (atliko projektavimo darbus, susijusius su konkrečiais kelių ruožais), delspinigiai nebegalėjo būti skaičiuojami, o absoliuti delspinigių suma dėl taikytino senaties termino nuolat mažėjo. Atsakovė sąmoningai delsė išieškoti delspinigius ir ne tik teisės aktuose nustatytą tvarka nereiškė reikalavimų ieškovei (nereiškė reikalavimo teismine tvarka), tačiau net neatskleidė jai savo pretenzijų.

13.4.                      Vien tai, kad atsakovė teismine tvarka nepareiškė reikalavimo ieškovei dėl sutarčių pagrindu priskaičiuotų netesybų ir nusprendė laukti, kol galės ne ginčo tvarka įskaityti netesybas, tokiu būdu praleisdama netesyboms taikytiną ieškinio senaties terminą, nesudaro pagrindo atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

13.5.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino, netinkamai vertino šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą.

13.6.                      Atsakovės atlikti įskaitymai neatitiko įstatyme nustatytų įskaitymo teisėtumo sąlygų. Atsakovės reikalavimas nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas, kadangi tarp šalių vyko derybos.

14.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Ieškovės teiginiai, kad atsakovė projektavimo etape ne laiku teikdavo papildomas pastabas, delsdavo pateikti atsakymus, patvirtinti techninius darbo projektus, neatitinka tikrovės. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo aiškiai matyti, kad būtent ieškovė nuolat pažeidinėjo sutartyse nustatytus terminus.

14.2.                      Ieškovė, nepagrįstai pabrėždama nežymų atsakovės nukrypimą nuo teisės aktuose nurodytų terminų konkrečioms procedūroms atlikti, sąmoningai siekia suformuoti nuomonę, kad terminas prievolei įvykdyti buvo pradelstas dėl atsakovės netinkamo veikimo. Ieškovė nutyli jai akivaizdžiai nepalankią projekto rengimo ir tvirtinimo eigą, kuri aiškiai patvirtina, kad projektavimo darbus ieškovė vykdė atmestinai, dažnai neatsižvelgdama į atsakovės pastabas ir raginimus, vengdama bendradarbiauti.

14.3.                      Visos nuo ieškovės nepriklausančios aplinkybės, turėjusios įtakos, kad buvo vėluojama atlikti projektavimo darbus, buvo išsamiai įvertintos ir į jas buvo atsižvelgta priimant sprendimą taikyti ieškovei delspinigius.

14.4.                      Delspinigiai ieškovei pritaikyti nuo sutartyse nustatytų terminų projektavimo darbams atlikti pabaigos (įvertinus delspinigių netaikymo laikotarpius) iki faktinės projektavimo darbų pabaigos. Atsakovė taikė ieškovei delspinigius ir atliko įskaitymus ieškovei vis dar vykdant sutartinius įsipareigojimus – sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti ne tik projektavimo darbus (per 5 mėnesius), bet ir statybos darbus (per 8 mėnesius nuo projektavimo darbų pabaigos). Todėl senaties terminas nebuvo praleistas. Teismui įvertinus, kad ieškinio senaties terminas vis dėlto buvo praleistas, atsakovė prašo šį terminą atnaujinti.

15.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismų praktikoje pateikti išaiškinimai nepatvirtinta atsakovės pozicijos, kad ieškovės reikalavimams yra taikytini sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Tai, kad ieškinio reikalavimai dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais, jų panaikinimo ir skolos priteisimo yra susiję su atsakovės priskaičiuotais delspinigiais tuo aspektu, jog būtent juos atsakovė įskaitė, nesudaro pagrindo teigti, kad byloje yra ginčijamas delspinigių pagrįstumas. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir skolos priteisimo, kuriam taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, ir palūkanų priteisimo, kuriam taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Šie ieškinio senaties terminai nėra praleisti.

15.2.                      Apie savo teisių pažeidimą, nuo kurio skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia, ieškovė objektyviai ir realiai sužinojo ankščiausiai 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 25 d., kai atsakovė, atlikdama mokėjimą už atliktus darbus, nesumokėjo atitinkamų sumų ir atliko įskaitymus. Vėliausiai ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo ir turėjo sužinoti 2019 m. liepos 28 d. ir 2019 m. liepos 29 d., kai suėjo jos išrašytose sąskaitose nustatytas apmokėjimo terminas.

15.3.                      Viešojo pirkimo sutartyse nustatytų netesybų mažinimas yra galimas ir nelaikytinas esminiu sutarčių pakeitimu ar Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu. Atsakovė klaidingai nurodo, kad tuo atveju, jei ji būtų ieškovei netaikiusi netesybų pagal sutartis, Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų reikalauti nutraukti sutartis ar paskirti jai baudą.

15.4.                      Nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, statybos darbų atlikimas, projektų vykdymo priežiūra sutarčių prasme yra darbų etapai, o ne atskiri objektai.

15.5.                      Vien tai, kad ieškovė viešųjų pirkimų procedūrų metu nepateikė klausimų dėl sutarčių projektuose nustatyto delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos, savaime nepanaikina atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, atsakomybės dėl neaiškių sutarčių sąlygų.

15.6.                      Sutartyse nustatytos prievolės yra atskiros ir savarankiškos, jos gali galioti atskirai, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti šių prievolių kaip neatskiriamų ir laikyti jų taip susijusiomis tarpusavyje, kad vienos iš jų galiojimas (negaliojimas) lemtų kitos galiojimą (negaliojimą). Rangovės civilinė atsakomybė už tam tikros prievolės dalies pažeidimą yra daloma ir taikoma tik dėl tos prievolės dalies, o delspinigiai, kai yra tam pagrindas, turėtų būti skaičiuojami nuo kiekvieno kelio ruožo laiku neužbaigtų projektavimo darbų vertės. Delspinigių skaičiavimas nuo visos sutarties kainos yra neteisingas, nesąžiningas, neprotingas ir prieštaraujantis sutarčių nuostatoms.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutarčių vykdymo metu formaliai buvo vėluojama atlikti tik tarpinius darbus (projektavimo darbus), o sutartyse nustatytas galutinis darbų atlikimo terminas nebuvo praleistas. Iš sutarčių nuostatų matyti, kad projektavimo darbai, palyginus juos pagal vertę su statybos darbais, nesudaro net 2 procentų kainos.

16.2.                      Atsakovės veiksmai neatitinka šalių ankstesnės praktikos dėl netesybų taikymo. Tik nuo 2018 metų atsakovės pozicija dėl taikytinų netesybų pasikeitė ir jos reikalaujamų netesybų sumos išaugo 16–28 kartų. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamas sutarčių aiškinimo taisykles, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovės pozicija dėl netesybų skaičiavimo pasikeitė tais metais, kai buvo sudarytos sutartys, todėl ieškovė, prieš jas sudarydama, objektyviai negalėjo nuspėti tokio atsakovės pozicijos pasikeitimo.

16.3.                      Pati atsakovė patvirtina, kad viešuosiuose pirkimuose atsižvelgiant į darbų tipą buvo aiškiai išskirti 3 pirkimo objektai. Sutartys taip pat buvo sudarytos dėl 3 skirtingų viešojo prikimo objektų – 1 dominuojančio (kelių statybos darbų) ir 2 papildomų (projektavimo darbai ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos). Taigi, pagal sutartis kaip objektai yra suprantami konkretaus kelio ruožo konkretaus tipo darbai (1 kelio ruožo darbai sudaro 3 objektus: kelių statybos darbus, projektavimo darbus ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas). Todėl atsakovės formalūs argumentai, kad ieškovės atsakomybė negali būti atribota pagal objektus, yra visiškai nepagrįsti.

16.4.                      Vienas iš esminių kriterijų taikant netesybas – netesybų proporcingumas padarytam pažeidimui. Netesybų skaičiavimas nuo pradelstų darbų vertės ne tik skatintų rangovą (ieškovę) laiku atlikti darbus, bet taip pat atitiktų sutarties ir viešųjų pirkimų sąlygas, užtikrintų subalansuotą netesybų taikymo sistemą – kuo didesnis pažeidimas – tuo didesnės netesybos.

16.5.                      Atsakovei teigiant, kad techninio darbo projekto parengimas ir statybos darbai yra atskiri darbai (šių darbų rezultatai taip pat yra aiškiai atskirti), nesuprantama, kodėl, praleidus tik dalies darbų (projektavimo darbų) atlikimo terminą, atsakovė reikalauja civilinės atsakomybės už termino atlikti visus darbus praleidimą.

16.6.                      Atsakovė pranešė apie tai, kad pagal sutartis taikys delspinigius, tik baigiamojoje statybos darbų stadijoje, todėl akivaizdu, kad delspinigiai buvo taikomi ne tam, kad ieškovė būtų paskatinta nepraleisti galutinių terminų darbams atlikti, bet siekiant nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita. Ieškovė, net negavusi atsakovės pranešimų, organizavo ir vykdė darbus taip, kad galutiniai darbų atlikimo terminai nebūtų praleisti.

16.7.                      Kadangi atsakovė patvirtino, kad sutartyse nurodytų tarpinių terminų projektavimo darbams atlikti formalus praleidimas jai nėra reikšmingas, o galutiniai darbų atlikimo terminai nebuvo praleisti, atsakovė nepagrįstai siekia taikyti ieškovei neadekvataus dydžio baudines netesybas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18.       Atsakovė vykdė valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3317 Lizdeikiai–Kupriai ruožo nuo 2,99 iki 7,015 km kapitalinio remonto techninio darbų projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo viešąjį pirkimą. Taip pat atsakovė vykdė žvyrkelių, esančių Tauragės ir Marijampolės apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbų projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo viešąjį pirkimą, kurio objektas buvo suskirstytas į dalis. Ieškovės pasiūlymas, pateiktas atsakovės vykdytame valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3317 remonto pirkime, ir jos pasiūlymai, pateikti žvyrkelių, esančių Tauragės ir Marijampolės apskrityse, remonto pirkimo 2 ir 4 dalims, buvo pripažinti šių pirkimų laimėtojais. Atsižvelgdamos į pirkimų rezultatus, 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį 1 dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3317 Lizdeikiai–Kupriai ruožo nuo 2,99 iki 7,015 km remonto, Sutartį 2 dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3816 Karčrūdė–Jankai–Baltrušiai ruožų nuo 0,00 iki 3,541 km ir nuo 9,862 iki 14,691 km remonto bei Sutartį 3 dėl valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai ruožo nuo 33,250 iki 40,085 km remonto.

19.       Įvertinus šalių sudarytų sutarčių sąlygas, matyti, kad sudariusi minėtas sutartis, ieškovė įsipareigojo atlikti kelis sutartyse išvardintus savarankiškus darbus. Šie ieškovės atliktini darbai buvo reglamentuoti sutarčių 1 punkte, kuriame yra nurodyta, kad ieškovė įsipareigojo: pagal atsakovės pateiktas technines specifikacijas parengti sutartyse nurodytų kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove (sutarčių 1.1 papunktis); pagal atliktas ekspertizes ir atsakovės patvirtintus projektus atlikti suplanuotus statybos darbus (sutarčių 1.2 papunktis); atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu (sutarčių 1.3 papunktis); parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelių ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinius matavimus, parengti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre užregistruotų statinių, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinių matavimų bylas ir pateikti jas VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai atlikti (sutarčių 1.4 papunktis); įregistruoti deklaracijas apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (sutarčių 1.5 papunktis). Atsakovė savo ruožtu įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas sutartyse nurodytiems darbams ir su darbais susijusioms paslaugoms atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatus ir sumokėti ieškovei už atliktus darbus ir su darbais susijusias paslaugas sutartyse nustatytomis sąlygomis ir terminais (sutarčių 2 punktas).

20.       Bendra kiekvienos iš sutarčių kaina buvo nurodyta jų 5 punkte. Pagal aptariamas nuostatas, Sutarties 1 kaina sudarė 1 385 216,43 Eur, Sutarties 2 – 2 362 385,22 Eur, Sutarties 3 – 1 998 634,62 Eur. Visų sutarčių 5.1.1–5.1.4 papunkčiuose, taip pat Sutarties 2, kuria šalys susitarė dėl 2 kelio ruožų remonto darbų, 5.2.1–5.2.4 papunkčiuose buvo detalizuojama, kokia nurodytų kainų dalis yra mokėtina už konkrečius pagal sutartis ieškovės turimus atlikti darbus ar paslaugas. Tokiu būdu sutartyse buvo išskirta projektavimo darbų kaina, statybos darbų kaina, projekto vykdymo priežiūros kaina ir mokėtinas PVM. Tokiu pačiu principu sutartyse buvo reglamentuoti ir jų įvykdymo terminai. Sutarčių 8 punkte buvo nustatytas bendras 13 mėnesių terminas visiems sutartyse nurodytiems darbams atlikti, o sutarčių 8.1 ir 8.2 papunkčiuose buvo nustatyti tarpiniai terminai konkretiems darbams atlikti. Pagal aptariamas nuostatas, projektavimo darbus ieškovė turėjo atlikti per 5 mėnesius nuo sutarčių įsigaliojimo dienos, kitus, sutarčių 1.2–1.4 papunkčiuose nurodytus darbus – per 8 mėnesius nuo projektavimo darbų pabaigos. Sutarčių 9 punkte nustatyta, kad sutarčių 1.5 papunktyje nurodytą paslaugą ieškovė įsipareigojo atlikti per papildomą 2 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo darbų pabaigos.

21.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė neįvykdė pareigos parengti ir suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis kapitalinio remonto techninius darbo projektus per sutartyse nustatytus terminus. Projektavimo darbai pagal Sutartį 1 turėjo būti atlikti iki 2018 m. lapkričio 7 d., tačiau faktiškai Sutartyje 1 nurodyto kelio Nr. 3317 Lizdeikiai–Kupriai ruožo techninis darbo projektas buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 8 d., pavėlavus 152 dienas. Projektavimo darbai pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3 taip pat turėjo būti atlikti iki 2018 m. lapkričio 7 d., tačiau šiose sutartyse nurodytų kelio Nr. 3816 Karčrūdė–Jankai–Baltrušiai ir kelio Nr. 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai ruožų techniniai darbo projektai buvo patvirtinti 2018 m. gruodžio 5 d., 28 dienomis praleidus nustatytus terminus. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė parengė projektus praleidusi sutartyse nustatytus terminus, vadovaudamasi sutarčių 60 punktu, pritaikė ieškovei netesybas. Įvertinusi termino praleidimo priežastis, atsakovė laikė, kad pagal Sutartį 1 ieškovė yra atsakinga už tai, kad terminas buvo praleistas 120 dienų, pagal Sutartį 2 – 20 dienų, pagal Sutartį 3 – 17 dienų. Už šiuos laikotarpius atsakovė nuo visų sutarčių kainų skaičiavo ieškovei 0,03 proc. delspinigius. Apskaičiuota netesybų suma pagal Sutartį 1 sudarė 34 060,37 Eur, pagal Sutartį 2 – 11 714,31 Eur, pagal Sutartį 3 – 8 424 Eur. 2019 m. birželio 6 d. pranešimais atsakovė informavo ieškovę, kad išskaičiuos šias sumas atlikdama mokėjimus pagal ieškovės išrašytas sąskaitas.

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai apskaičiavo ir teisėtai įskaitė netesybas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai įskaitė 53 074,97 Eur delspinigių, nes ieškovės mokėtina delspinigių suma sudaro 1 123,71 Eur. Vertindamas, kokią delspinigių sumą atsakovė galėjo teisėtai įskaityti, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino ir galėjo įskaityti netesybas, apskaičiuotas už paskutinius 6 mėnesius. Teismas taip pat rėmėsi ir atsakovės pateiktais duomenimis apie tai, kiek dienų terminas parengti ir patvirtinti techninius darbo projektus buvo pradelstas dėl pačios atsakovės veiksmų (neveikimo). Tačiau teismas nurodė, kad sutartyse nustatyti 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną turi būti skaičiuojami ne nuo visos sutarčių kainos, kaip skaičiavo atsakovė, o tik nuo konkrečių darbų, kurių atlikimo terminai buvo pradelsti, vertės.

23.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar ieškovė pareiškė reikalavimą nuginčyti atsakovės atliktą įskaitymą nepraleidusi įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino ir tai nesudarė teismui savarankiško pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus. Taip pat byloje yra kvestionuojama teismo nustatyta atsakovės teisėtai įskaitytų netesybų suma. Šalys apeliaciniuose skunduose kelia klausimus, nuo kokios sumos – visos sutarčių vertės ar atskirų jose nurodytų darbų kainos – pagal sutartis turi būti skaičiuojami delspinigiai; ar atsakovė, įskaitydama ieškovei priskaičiuotas netesybas, nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino; kiek sutartyse nustatyti terminai projektavimo darbams atlikti buvo praleisti dėl pačios atsakovės veiksmų (neveikimo).

Dėl ieškovės reikalavimams taikytino ieškinio senaties termino

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje apibrėžta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK išdėstytą reglamentavimą, teismas priima nagrinėti reikalavimą apginti asmens pažeistą teisę nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, tačiau tuo atveju, jeigu priešinga ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį, o teismas nenustato aplinkybių, pagrindžiančių, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25.       Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Tokia ieškinio senaties termino trukmės diferenciacija įstatyme nustatyta atsižvelgiant į gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kitus požymius, kurių dėka yra nustatomas atitinkamas viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

26.       Atsakovė nagrinėjamoje byloje kelia klausimą, koks ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas ieškovės pareikštiems reikalavimams. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, nors ir formuluoja reikalavimą pripažinti neteisėtais atsakovės atliktus įskaitymus bei priteisti įsiskolinimą, faktiškai tokiu būdu kvestionuoja atsakovės pritaikytas netesybas. Atsakovė nurodo, kad reikalavimams dėl netesybų priteisimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ir ieškovės reikalavimams nuginčyti atsakovės priskaičiuotas netesybas taip pat turėtų būti taikomas analogiškas senaties terminas. Atsakovės teigimu, ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi jos reikalavimams taikytiną sutrumpintą ieškinio senaties terminą, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti jos ieškinį.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pozicija, kad ieškovės reikalavimams nuginčyti įskaitytas netesybų sumas turėtų būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nėra pagrįsta. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, yra nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Taigi, pagal aptariamą nuostatą, sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra taikomas būtent reikalavimams priteisti netesybas, o ne reikalavimams jas sumažinti arba nuginčyti. Toks reglamentavimas galėtų būti paaiškinamas, be kita ko, įstatymų leidėjo siekiu paskatinti kreditorių, kurio kontrahentas laiku nevykdo savo įsipareigojimų, operatyviai ginti pažeistas teises ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, kai kreditorius nepagrįstai ilgai delsia pareikšti reikalavimus dėl delspinigių priteisimo ir šią teisę realizuoja tik tada, kai skolininko mokėtinų netesybų suma tampa pernelyg didelė. Nors atsakovė nurodo, kad, jos vertinimu, būtų teisinga tą patį ieškinio senaties terminą taikyti tiek reikalavimams priteisti netesybas, tiek jas sumažinti ar nuginčyti, pažymėtina, kad teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus, nustato tam tikrus asmens teisės į teisminę gynybą ribojimus, šios normos yra imperatyvaus pobūdžio (CK 1.125 straipsnio 12 dalis), todėl nėra pagrindo jas aiškinti plečiamai ir taikyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus reikalavimams, kuriems pagal įstatymą tokie terminai nėra taikomi.

28.       Atsakovės argumentų dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimams taikymo nepagrindžia ir jos nurodyta teismų praktika. Atsakovė, įrodinėdama, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas tiek reikalavimams priteisti netesybas, tiek ir reikalavimams jas nuginčyti ir yra skirtas apginti ne tik skolininko, bet ir kreditoriaus teises, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, tačiau minėtose teismo nutartyse nebuvo vertinamos atsakovės nurodytos aplinkybės. Kasacinis teismas šiose bylose sprendė, ar skolininkas, nesutikdamas su netesybomis, kurias kreditorius gali išieškoti nesikreipdamas į teismą (pavyzdžiui, pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą), turi teisę pareikšti teisme savarankišką ieškinį, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas taikyti kreditoriaus apskaičiuotoms netesyboms ieškinio senatį. Savo ruožtu ieškovės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-533-798/2018, buvo keliamas klausimas, ar kreditorius, įskaitydamas netesybas, nepraleido CK nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino, o ne klausimas, ar skolininkas laiku kreipėsi į teismą siekdamas nuginčyti atliktą netesybų įskaitymą.

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nėra pareiškusi reikalavimų priteisti netesybas. Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, taip pat priteisti iš atsakovės, ieškovės vertinimu, nepagrįstai įskaitytą pinigų sumą bei sutartyse nurodytas palūkanas, mokėtinas atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovės reikalavimams netaikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Ieškovės reikalavimui pripažinti įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės įsiskolinimą taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, o jos reikalavimams priteisti iš atsakovės palūkanas taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas specialus sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė šių terminų nepraleido, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą.

Dėl sumų, nuo kurių pagal sutartis turi būti skaičiuojami delspinigiai

30.       Byloje kilo nesutarimų dėl ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių sąlygų, nustatančių rangovės (ieškovės) civilinę atsakomybę jai laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovės argumentams, konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo ieškovei delspinigius nuo visų sutarčių sumų. Teismas nurodė, kad šalys sudarė mišraus pobūdžio sutartis, jų objektais buvo aiškiai apibrėžti atskiri darbai ir paslaugos, kurie galėtų sudaryti savarankiškų sutarčių objektus. Tai, teismo vertinimu, suponuoja logišką išvadą, kad ieškovei praleidus terminą įvykdyti konkretų sutartyse nurodytą darbą ar paslaugą, delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo šio sutarties objekto (pavėluoto atlikti darbo) kainos. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju būtų neteisinga ir neprotinga skaičiuoti delspinigius nuo bendros sutartyse nurodytos jų kainos, nes ieškovė pavėlavo atlikti tik projektavimo darbus, o visus kitus sutartyse nurodytus darbus ji atliko laiku, be to, būtent atsakovė turi prisiimti riziką dėl jos parengtuose pirkimo dokumentuose esančių neaiškių sąlygų. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, laikosi pozicijos, kad delspinigiai pagal visas 3 jos ir ieškovės sudarytas sutartis pagrįstai buvo skaičiuojami ne nuo pradelstų atlikti projektavimo darbų kainų, o nuo bendros kiekvienos iš sutarčių vertės. Atsakovė nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą dėl sutarčių nuostatų turinio, nes jis savarankiškai nevertino ir neaiškino šių nuostatų, bet rėmėsi tik ieškovės subjektyviomis sutarčių sąlygų interpretacijomis, kuriomis ieškovė siekė išvengti civilinės atsakomybės.

31.       Bendrieji sutarčių aiškinimo principai yra išdėstyti CK 6.193 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

32.       Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo yra nurodyta, kad aiškinant sutartį būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), nes sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas turi būti teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Tokiu atveju yra atliekama sisteminė lingvistinė sutarties sąlygų analizė, o sutarties sąlygos yra aiškinamos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020). 

33.       Viešojo pirkimo sutartys, lyginant jas su kitomis civilinėmis sutartimis, pasižymi tam tikrais ypatumais, tačiau tokios sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika. Kartu tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą sąlygų aiškinimo, visų pirma, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti išdėstytos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018); bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės viešojo pirkimo sutartims taikomos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).

34.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl 3 savarankiškų ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių aiškinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir dalyvaujantys byloje asmenys visas šias sutartis aiškino ir interpretavo vienodai. Tačiau, nors visos nagrinėjamoje byloje vertinamos sutartys savo turiniu yra iš esmės identiškos, jų 60 punktų, reglamentuojančių delspinigių skaičiavimo tvarką, formuluotės nėra visiškai tapačios – Sutartyje 1 pateikta formuluotė dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos skiriasi nuo Sutartyje 2 ir Sutartyje 3 išdėstytų nuostatų. Todėl nustatant tikrąją šių sutarčių sąlygų prasmę ir jų turinį, jos negali būti sutapatinamos, bet turi būti vertinamos atskirai. 

35.       Sutarties 1 60 punkte yra nustatyta, kad ieškovė, neužbaigusi darbų sutartyje nurodytu laiku, nesilaikiusi darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti atsakovei 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo „visos priimtos Sutarties sumos“ (ši formuluotė Sutartyje 1 yra paryškinta). Šios sutarties 5 punkte nurodyta, kad priimta Sutarties 1 suma, nustatyta viešojo pirkimo metu, sudaro 1 385 216,43 Eur. Nurodytos sumos sudėtinės dalys, kaip minėta, buvo detalizuotos Sutarties 1 5.1–5.4 papunkčiuose, kuriuose buvo nurodyta, kad projektavimo darbų kaina sudaro 20 488,39 Eur be PVM; statybos darbų kaina sudaro 1 122 932,67 Eur be PVM; projekto vykdymo priežiūros kaina – 1 385,91 Eur be PVM; pagal Sutartį 1 mokėtinas PVM – 240 406,46 Eur. 

36.       Aptartos Sutarties 1 nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškiai patvirtina, kad pagal šią sutartį atsakovė gali skaičiuoti ieškovei delspinigius nuo visos sutarties kainos, o ne nuo jos sudėtinių dalių (sumų, mokėtinų už konkrečius atliktinus darbus). Iš Sutartyje 1 pateiktos 60 punkto formuluotės matyti, kad ieškovei kyla pareiga mokėti atsakovei delspinigius, išreikštus procentine išraiška nuo visos Sutarties 1 sumos, tiek tuo atveju, jei ji laiku neįvykdo visų sutartyje nurodytų darbų, tiek ir tuo atveju, kai ji nesilaiko darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų tarpinių terminų konkretiems darbams atlikti. Sutarties 1 60 punktas yra išdėstytas aiškiai ir nedviprasmiškai, šios nuostatos lingvistinė formuluotė nekelia jokių abejonių dėl jos turinio ir tikrosios prasmės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant aptariamą nuostatą nėra pagrindo suteikti jai kitokią, jos rašytinio turinio neatitinkančią prasmę. Tuo atveju, jeigu netesybos pagal šią sutartį būtų skaičiuojamos tik nuo laiku neatliktų projektavimo darbų vertės, būtų iš esmės pažeistas sutarčių laisvės principas ir paneigta Sutartyje 1 aiškiai išreikšta šalių valia dėl sutartinės atsakomybės taikymo.

37.       Pirmiau minėtos išvados dėl Sutartis 1 60 punkto turinio ir prasmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad visos 3 šioje byloje vertinamos ieškovės ir atsakovės sudarytos sutartys, taigi, ir Sutartis 1, yra mišrios, jų objektai yra dalūs, todėl ir civilinė atsakomybė pagal tokias sutartis turėtų būti dali. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutarties kvalifikavimas kaip mišrios ar apimančios atskiras (savarankiškas) rangovės prievoles per se (savaime) neeliminuoja galimybės, esant tam tikroms sąlygoms, tiekėjai taikyti civilinę atsakomybę nuo visos sutarties kainos, o ne tik nuo atitinkamos prievolės vertės. Kasacinis teismas nurodė, kad šalys iš principo gali susitarti taikyti rangovei atsakomybę tiek jai pavėlavus laiku atlikti vieną ar kelis darbų etapus, tiek praleidus galutinį (bendrą) sutarties terminą tiek (ne)mišrios, tiek (ne)dalios sutarties atveju, nes perkančiajai organizacijai gali būti svarbu, kad atskiri darbai būtų įvykdyti laiku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021). Nagrinėjamu atveju šalims aiškiai susitarus dėl jų santykiuose taikytinos netesybų skaičiavimo tvarkos ir nustačius, kad jos bus skaičiuojamos būtent nuo visos sutarties kainos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo interpretuoti sutarties nuostatas taip, kad netesybos pagal šią sutartį galėtų būti skaičiuojamos tik nuo pradelstų atlikti darbų vertės ir visiškai neatsižvelgti į aiškią Sutarties 1 60 punkto lingvistinę formuluotę.

38.       Priešingai nei Sutartyje 1, Sutarties 2 ir Sutarties 3 60 punktuose nėra aiškiai nurodyta, kad delspinigiai pagal šias sutartis turėtų būti skaičiuojami nuo visos sutarčių vertės. Šių sutarčių 60 punkte nustatyta, kad ieškovei neužbaigus darbų sutartyje nurodytu laiku, nesilaikius darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų darbų atlikimo terminų, atsakovė skaičiuos jai 0,03 proc. delspinigius nuo „kiekvieno neužbaigto objekto kainos“. Aptariamoje nuostatoje nėra detalizuojama, kas pagal ją yra laikoma sutarties objektais, į kurių vertę yra atsižvelgiama skaičiuojant netesybas, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ir sutarčių šalys šią sąvoką aiškina skirtingai. Teismas, kaip ir ieškovė, vertino, kad objektais sutartyse yra laikomi atskiri ieškovės turimi atlikti darbai (projektavimo darbai, statybos darbai ir kt.). Todėl būtent nuo konkrečių darbų, kuriuos ieškovė pradelsė atlikti, kainos, teismo vertinimu, turėtų būti skaičiuojamos ieškovės mokėtinos netesybos. Savo ruožtu iš atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų paaiškinimų matyti, kad sutarčių objektais ji įvardino remontuojamus valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruožus, taip pat kaip vieningą sutarčių objektą ji įvardino bendrą sutarčių tikslą – nurodytų kelio ruožų kapitalinį remontą; atskirus ieškovės turimus atlikti darbus atsakovė laikė ne sutarčių objektais, bet sutarčių vykdymo etapais (žr. atsakovės apeliacinio skundo 51 ir 60 punktus). Taigi, tarp sutarčių šalių nėra sutarimo dėl to, kaip turėtų būti aiškinama Sutartyje 2 ir Sutartyje 3 nurodyta objekto sąvoka.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vienareikšmiškos išvados, kas aptariamų Sutarties 2 ir Sutarties 3 nuostatų prasme buvo laikoma objektais, nuo kurių vertės turėtų būti skaičiuojami ieškovės mokėtini delspinigiai, negalima padaryti ir sistemiškai įvertinus šių sutarčių sąlygas bei pirkimų dokumentų nuostatas. Viena vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir ieškovė, sutarčių sąlygos galėtų sudaryti prielaidas manyti, kad objektais, nuo kurių yra skaičiuojami delspinigiai, yra laikomi konkretūs ieškovės pagal sutartis turimi atlikti darbai. Tokias prielaidas suponuoja tai, kad Sutarčių 1 skyriuose, kuriuose, kaip matyti iš jų pavadinimo, turėtų būti apibrėžti sutarčių objektai, yra išvardinti ieškovės pagal sutartis turimi atlikti konkretūs darbai ir paslaugos (sutarčių 1.1–1.5 papunkčiuose nurodyta, kad ieškovė, vykdydama sutartis, turi parengti ir suderinti techninį darbo projektą, įvykdyti suplanuotus statybos darbus, atlikti projekto vykdymo priežiūrą ir pan.) Kitose sutarčių sąlygose yra nustatyti tarpiniai terminai, per kuriuos ieškovė turėjo atlikti minėtus sutartyse nurodytus darbus, taip pat yra atskirai apibrėžtos konkrečių ieškovės atliktinų darbų kainos, nuo kurių galėtų būti skaičiuojami delspinigiai ieškovei praleidus sutartyse nustatytus terminus konkretiems darbams atlikti (žr. plačiau apie sutarčių sąlygas šios nutarties 19–20 punktus). Vis dėlto įvertinus kitas sutarčių sąlygas ir pirkimo dokumentų nuostatas matyti, kad sąvoka „objektas“ sutartyse yra vartojama ir kitokia prasme, o pirmiau nurodyti ieškovės turimi atlikti darbai yra laikomi ne sutarčių objektais, bet darbų vykdymo etapais.

40.       Abiejų sutarčių 16 punktuose yra nustatyta, kad rangovė (ieškovė) privalo iki sutarties įsigaliojimo užpildyti darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką. Sutarčių 17 punktuose nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo. Tokia šių nuostatų formuluotė sudaro pagrindą manyti, kad sutartyse išvardinti konkretūs darbai ir paslaugos, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė – tai darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo etapai, o ne šių sutarčių objektai. Įvertinus aptartas nuostatas, taip pat sutarčių 34, 39, 73 ir 99 punktus, objektais galėtų būti laikomi pagal sutartis remontuotini keliai ir kelio ruožai, taip pat fizinė vieta, kurioje yra atliekami darbai, o ne atskiri darbai (darbų etapai), kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė.

41.       Prielaidą, kad pagal sutartis objektais buvo įvardijami remontuotini kelių ruožai iš dalies galėtų patvirtinti pirkimo metu pateikto sutarties projekto, su kuriuo viešai galima susipažinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nuostatos. Pavyzdžiui, iš sutarties projekto 5 punkto, kuriame turėtų būti nurodyta bendra sutarties kaina ir jos sudėtinės dalys, matyti, kad šio punkto 5.1 ir 5.2 papunkčiuose turėjo būti įrašyti objektų pavadinimai, o šias nuostatas detalizuojančiuose sutarties projekto 5.1.1–5.1.4, 5.2.1–5.2.4 papunkčiuose – kiekvieno iš objektų projektavimo darbų kaina, statybos darbų kaina, projekto vykdymo priežiūros kaina ir mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma. Sudarydama Sutartį 2, ieškovė įsipareigojo suremontuoti 2 valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3816 Karčrūdė–Jankai–Baltrušiai ruožus, t. y. ruožą nuo 0,00 iki 3,541 km ir ruožą nuo 9,862 iki 14,691 km. Šios sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčiuose, kuriuose pagal sutarties projektą turėjo būti įvardinti objektų pavadinimai, yra nurodyti minėtų 2 pagal Sutartį 2 ketinamų remontuoti kelio ruožų pavadinimai, o 5.1.1–5.1.4  ir 5.2.1–5.2.4 papunkčiuose įrašytos atskirų pagal šią sutartį turimų atlikti darbų ir paslaugų kainos. Taigi, kartu vertinant viešojo pirkimo metu pateikto sutarties projekto ir Sutarties 2 sąlygas, būtų galima manyti, kad objektais sutarčių prasme galėtų būti laikomi atskiri kelio ruožai, kuriuos įsipareigojo suremontuoti ieškovė.

42.       Kita vertus, šios nutarties 40–41 punktuose pateiktas objekto sąvokos aiškinimas negalėtų būti pritaikytas aiškinant Sutarties 3 sąlygas, kurios savo turiniu yra analogiškos Sutarties 2 sąlygoms. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pagal Sutartį 3 ieškovė įsipareigojo atlikti tik vieno valstybinės reikšmės kelio Nr. 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai ruožo remontą. Priešingai nei Sutartyje 2, šioje sutartyje remontuotina kelio atkarpa nebuvo padalinta į atskirus ruožus. Todėl ir Sutarties 3 kaina, nurodyta jos 5 punkte, nebuvo išskaidyta pagal atskiras remontuotinas kelio atkarpas (ruožus), kurios galėtų būti vertinamos kaip atskiri objektai sutarties prasme. Esant tokioms aplinkybėms, kyla abejonių, ar pagal analogiškas abiejų sutarčių sąlygas objektais, nuo kurių skaičiuotini delspinigiai, galėtų būti laikomi kelių ruožai. Tokias abejones patvirtina ir tai, kad pati atsakovė, nepaisant to, kad, kaip minėta, pagal Sutartį 2, ieškovė turėjo atlikti 2 kelio ruožų remonto darbus, neskaičiavo ieškovei netesybų pagal šią sutartį nuo atskirų remontuotinų kelio ruožų vertės. Iš atsakovė pranešimų apie įskaitytus delspinigius matyti, kad tiek pagal Sutartį 2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 2 kelio ruožų remontą, tiek pagal Sutartį 3, pagal kurią buvo remontuojamas vienas kelio ruožas, delspinigiai buvo skaičiuojami nuo bendros kiekvienos iš šių sutarčių kainos be PVM. 

43.       Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sutarties 2 ir Sutarties 3 sąlygos nėra vienareikšmiškai aiškios. Sutartyse nėra atskleistas ir apibrėžtas jų 60 punkte vartojamos sąvokos „objektas“ turinys, ši sąvoka sutartyse yra vartojama suteikiant jai skirtingas reikšmes, o atsakovė, nors nurodė, kad pagal jos parengtų sutarčių sąlygas netesybos turėtų būti skaičiuojamos nuo visos sutarčių vertės, kaip minėta, net ir apeliaciniame skunde neatskleidė, kokia konkreti prasmė buvo suteikta sutarčių 60 punktuose įvardintai „objekto“ sąvokai rengiant pirkimo dokumentus ir aiškiai nepagrindė savo pozicijos dėl sutarčių sąlygų turinio. Dėl šios priežasties, skirtingi subjektai šias dviprasmiškas ir neaiškias sutarčių sąlygas galėtų suprasti ir interpretuoti skirtingai.

44.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančiajai organizacijai yra nustatyta pareiga parengti tikslius, aiškius, nedviprasmiškus pirkimo dokumentus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015), todėl būtent jai, o ne tiekėjai tenka ir neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tokio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai neįvykdė savo pareigos parengti tikslius ir aiškius pirkimo dokumentus, kurių sąlygos kitiems asmenims nekeltų abejonių dėl jų tikrojo turinio ir prasmės, būtent jai turėtų tekti neaiškių sutarčių sąlygų neigiamų padarinių rizika. Ieškovė neturėtų patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad sutarčių sąlygos buvo suformuotai neaiškiai ir dviprasmiškai ir ji šias sąlygas suprato kitaip, nei jas suprato atsakovė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigiai pagal Sutarties 2 ir Sutarties 3 sąlygas turėtų būti skaičiuojami ne nuo visos sutarčių kainos, o tik nuo pradelstų atlikti projektavimo darbų vertės, juo labiau kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visus likusius pagal sutartis turimus atlikti darbus ieškovė užbaigė laiku ir nepraleido galutinio šių sutarčių įvykdymo termino.

46.       Pažymėtina, kad toks sutarties sąlygų aiškinimas atitinka ir išaiškinimus, pateiktus naujausioje kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, aiškindamas analogiško turinio atsakovės parengtą sutartį, konstatavo, kad šioje viešojo pirkimo sutartyje sąvoka „objektas“ yra vartojama nevienareikšmiškai, įvairiuose kontekstuose ir skirtingais tikslais, o viešojo pirkimo sutarties sąlygos, nustatančios netesybų skaičiavimo tvarką, turinys stokoja aiškumo tiek, kad galėtų būti išaiškintas išimtinai rangovės nenaudai. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad sutartis turėtų būti aiškinama pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šį kriterijų, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka netesybų (delspinigių) skaičiavimas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, nes toks aiškinimas labiausiai atitinka sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą ir netesybų, kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą, prigimtį.

Dėl laikotarpių, už kuriuos atsakovė galėjo įskaityti netesybas

47.       Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti, ar atsakovė tinkamai apskaičiavo įskaitytiną ieškovės mokėtinų delspinigių sumą, yra aktualu ne tik nustatyti, nuo kokios sumos (visos sutarčių kainos ar pradelstų darbų vertės) atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei delspinigius, tačiau taip pat svarbu įvertinti, už kokį laikotarpį galėjo būti priskaičiuotos ir įskaitytos netesybos. Ieškovė šiuo aspektu nurodo, kad atsakovė galėjo įskaityti tik netesybas, apskaičiuotas neviršijant CK nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino netesyboms išieškoti, tačiau ji įskaitė netesybas, apskaičiuotas už ilgesnį laikotarpį, neatsižvelgdama į senaties termino ribas. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia ieškovės pozicija ir laikė, kad atsakovė tinkamai nustatė netesybų skaičiavimo terminą ir nepraleido ieškinio senaties termino joms įskaityti.

48.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad aplinkybių, lemiančių ieškinio senaties termino skaičiavimą, vertinimas gali būti reikšmingas sprendžiant teisme ginčą dėl delspinigių įskaitymo teisėtumo. Šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į delspinigius apimtį. Kol teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su senaties termino skaičiavimu, reikalavimas sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Todėl šiuo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino delspinigiams įskaityti, o jeigu šis terminas buvo praleistas iš dalies, turi būti įvertinta, už kokį laikotarpį delspinigiai galėjo būti įskaityti.  

49.       Pirmiau minėta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; o teisė į ieškinį atsiranda nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

50.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl senaties termino pareikšti reikalavimus dėl delspinigių priteisimo skaičiavimo, yra ne kartą nurodęs, kad tokiems reikalavimams pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). 

51.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pagal visas 3 jos ir atsakovės sudarytas sutartis turėjo užbaigti vykdyti projektavimo darbus iki 2018 m. lapkričio 7 d., tačiau šiuos terminus praleido, todėl už laikotarpį, kai ieškovė vėlavo užbaigti atlikti projektavimo darbus, atsakovė pagrįstai galėjo jai skaičiuoti sutartyse nurodytus delspinigius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 6 d. pranešimais atsakovė informavo ieškovę apie pagal Sutartį 1, Sutartį 2 ir Sutartį 3 priskaičiuotas delspinigių sumas ir nurodė, kad jas įskaito, todėl atsiskaitydama pagal ieškovės išrašytas sąskaitas, mokėtinas sumas sumažins įskaitytų netesybų verte. Nors iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo matyti, kad, ieškovės vertinimu, šiais pranešimais atsakovė tik informavo ją apie ketinimą atlikti įskaitymus, o faktiškai jie buvo atlikti kai atsakovė pervedė ieškovei pagal jos išrašytas sąskaitas mokėtinas sumas, sumažinusi jas įskaitytų delspinigių verte (žr. ieškovės apeliacinio skundo 9 punkte pateiktą lentelę), teisėjų kolegijos vertinimu, būtent minėtais pranešimais atsakovė įskaitė ieškovei priskaičiuotus delspinigius.

52.       CK 6.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įskaitymas yra atliekamas pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Tai reiškia, kad įskaitymas laikomas atliktu nuo pranešimo apie įskaitymą momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatyta privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl jo formos (būdo), todėl tuo atveju, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytose sutartyse buvo nurodyta, kad atsakovė apie atliktą įskaitymą informuoja ieškovę raštu (žr. sutarčių 60 punktus), tačiau jokių konkrečių reikalavimų tokio pranešimo apie įskaitymą turiniui sutartyse nebuvo nustatyta. Atsakovė 2019 m. birželio 6 d. pranešimuose nurodė, kokias prievoles pažeidė ieškovė ir kokiu pagrindu yra atliekami įskaitymai, įvardijo įskaitomas sumas ir nurodė ieškovės išrašytas sąskaitas, pagal kurias atsakovės mokėtinos sumos bus sumažintos įskaitytomis delspinigių sumomis. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė įskaitė savo ir ieškovės turimus priešpriešinius reikalavimus.

53.       Ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovė galėjo įskaityti delspinigius, apskaičiuotus tik už paskutinius 6 mėnesius nuo pranešimo apie įskaitymą dienos. Taigi, informavusi ieškovę apie atliekamus įskaitymus 2019 m. birželio 6 d. pranešimais, atsakovė šiuo atveju galėtų įskaityti delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. birželio 6 d. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės prievolės pagal sutartis buvo įvykdytos anksčiau, todėl delspinigiai ieškovei buvo skaičiuojami už trumpesnį laikotarpį:

53.1.                      valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3317 Lizdeikiai–Kupriai ruožo nuo 2,99 iki 7,15 km kapitalinio remonto techninis darbo projektas buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 8 d. Ieškovei įvykdžius pareigą parengti ir patvirtinti techninį darbų projektą, atsakovė neturėjo pagrindo toliau skaičiuoti ieškovei delspinigių. Todėl 2019 m. birželio 6 d. pareiškusi apie įskaitymą, atsakovė, neviršydama įstatyme nustatyto 6 mėnesių senaties termino delspinigiams išieškoti, galėjo įskaityti delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., kai prievolė buvo tinkamai įvykdyta ir delspinigių skaičiavimas turėjo būti nutrauktas. Tai reiškia, kad atsakovė, nepažeisdama senaties termino, pagal Sutartį 1 galėjo įskaityti delspinigius už 123 dienas; 

53.2.                      valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3816 Karčrūdė–Jankai–Baltrušiai ruožų nuo 0,00 iki 3,514 km ir nuo 9,862 iki 14,691 km bei valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai ruožo nuo 33,250 iki 40,085 km kapitalinio remonto techniniai darbo projektai buvo patvirtinti 2018 m. gruodžio 5 d., todėl atsakovė galėjo skaičiuoti ieškovei netesybas pagal šias 2 sutartis tik iki šios datos. Atsakovė įskaitė netesybas praėjus 6 mėnesiams po to, kai prievolės parengti ir patvirtinti minėtų kelių ruožų techninius darbo projektus buvo tinkamai užbaigtos, o netesybų pagal šias sutartis skaičiavimas buvo nutrauktas, taigi, ji praleido ieškinio senaties terminą delspinigiams, apskaičiuotiems pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3, įskaityti. 

54.       Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė, įskaitydama ieškovei priskaičiuotas netesybas, neatsižvelgė į įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą ir skaičiavo delspinigius viršydama šiuo terminu apibrėžtas ribas. Atsakovė 2019 m. birželio 6 d. galėjo įskaityti tik netesybas, apskaičiuotas pagal Sutartį 1 už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. Tačiau atsakovė negalėjo įskaityti netesybų, apskaičiuotų pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3, nes ieškinio senaties terminas šiems reikalavimams išieškoti buvo praleistas. Vadovaujantis šioje nutartyje aptarta kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 48 punktą), šie atsakovės atlikti įskaitymai laikytini neteisėtais, nes reikalavimai sumokėti delspinigius, apskaičiuotus neatsižvelgiant į įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą, negali būti kvalifikuojami kaip vykdytini ir įskaitytini.

55.       Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir kt.). Teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

56.       Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Todėl teismas, spręsdamas, ar ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

57.       Atsakovė, nors ir nesutiko su ieškovės pozicija, kad ji įskaitė netesybas praleidusi ieškinio senaties terminus, vis dėlto atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinės instancijos teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad šis terminas buvo praleistas. Grįsdama tokį prašymą, atsakovė nurodė, kad ji yra komercinės veiklos nevykdanti biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti valstybės jai pavestas funkcijas ir tikslus, tenkinanti viešąjį interesą, taip pat ji nurodė, kad pritaikius ieškinio senatį ieškovei valstybės biudžeto sąskaita bus sudarytos sąlygos išvengti civilinės atsakomybės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės, kaip atsakovės teisinis statusas, savaime nesudaro pagrindo netaikyti jai ieškinio senaties termino ar automatiškai jį atnaujinti, kai šis terminas yra pradelstas. Atsakovė, dalyvaudama civiliniuose teisiniuose santykiuose, veikia lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl jai galioja tokia pati pareiga elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai, operatyviai imtis priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms apginti. Atsakovė nagrinėjamu atveju nenurodė jokių reikšmingų, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku išieškoti (įskaityti, pareikšti reikalavimus teisme) ieškovei priskaičiuotus delspinigius. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka. Todėl atsakovės prašymas atnaujinti jos praleistą senaties terminą netenkinamas, o delspinigių, apskaičiuotų pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3 įskaitymai pripažintini neteisėtais.

58.       Byloje nustačius, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą delspinigiams, apskaičiuotiems pagal Sutartį 2 ir Sutartį 3 įskaityti, toliau šioje nutartyje bus vertinama tik tai, kokią delspinigių sumą, neviršydama šios nutarties 53.1 papunktyje nurodyto senaties termino, atsakovė galėjo įskaityti pagal Sutartį 1.

Dėl atsakovės atsakomybės už Sutartyje 1 nustatyto termino praleidimą ir įskaitytinų delspinigių sumos

59.       CK 6.265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu ši sandorio šalis prisidėjo prie atlikti pažeidimo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.

60.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, abi ginčo šalys nagrinėjamu atveju sutinka, kad jų atsakomybė dėl termino projektavimo darbams atlikti praleidimo yra mišri. Tačiau šalys nesutaria dėl kiekvienos iš jų atsakomybės masto. Atsakovė, pranešdama ieškovei apie atliekamą delspinigių įskaitymą, nurodė, kad terminas parengti ir patvirtinti techninį darbo projektą pagal Sutartį 1 buvo pradelstas 152 dienas. Atsakovė taip pat nurodė, kad įvertinusi visas nuo ieškovės nepriklausiusias aplinkybes, dėl kurių užsitęsė techninio darbo projekto tvirtinimo procedūros, ji skaičiavo ieškovei delspinigius už 120 dienų. Tokiu būdu atsakovė prisiėmė atsakomybę už 32 dienų vėlavimą parengti ir patvirtinti techninį darbo projektą, o teismas, skaičiuodamas atsakovės įskaitytinas netesybas, rėmėsi šiais atsakovės pateiktais duomenimis. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė nei pranešime apie atliktą įskaitymą, nei nagrinėjamoje byloje nenurodė konkrečių pareigų, kurias, jos vertinimu, ji pavėlavo atlikti, taip pat ji nenurodė ir konkrečių datų, kada, anot atsakovės, terminas buvo praleistas dėl jos kaltės.

61.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl atsakovės kaltės Sutartyje 1 nurodytas terminas techniniam darbo projektui parengti ir patvirtinti buvo praleistas 52 dienomis. Ieškovės vertinimu, atsakovė vėlavo atlikti šias jos turėtas atlikti pareigas: 1) laikotarpiais nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė 21 diena pavėlavo patikrinti ir pateikti pastabas dėl ieškovės pateikto projekto sprendinių; 2) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. atsakovė 27 dienas uždelsė patvirtinti parengtą projektą; 3) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovė 4 dienomis pavėlavo perduoti projektą svarstyti Kelių ir kelio statinių koordinavimo komisijos posėdyje. Kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su techninio darbo projekto tvirtinimu ir teikimu derinti koordinavimo komisijai (2 ir 3 punktai), įvyko laikotarpiu, už kurį atsakovė, nepraleisdama senaties termino, galėjo įskaityti netesybas, siekiant nustatyti atsakovės įskaitytiną delspinigių sumą, yra aktualu įvertinti, ar atlikdama nurodytas pareigas pati atsakovė laikėsi jai nustatytų terminų.

62.       Sutarties 1 22 punkte nustatyta, kad užsakovė įsipareigoja atlikti rangovės parengto ir jai pateikto projekto ekspertizę per 15 darbo dienų nuo rangovės prašymo atlikti projekto ekspertizę pateikimo dienos. Atlikus projekto ekspertizę, užsakovė įsipareigoja per 5 darbo dienas nuo teigiamo ekspertizės akto gavimo dienos įsakymu patvirtinti projektą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2019 m. vasario 22 d. teigiamą bendrosios ekspertizės aktą atsakovė gavo 2019 m. vasario 25 d., todėl projektas turėjo būti patvirtintas vėliausiai 2019 m. kovo 4 d., tačiau jis buvo patvirtintas tik 2019 m. balandžio 8 d. Iš ieškovės apeliaciniame skunde pateiktos lentelės Nr. 1 matyti, kad, ieškovės vertinimu, atsakovė buvo kalta dėl to, kad projekto tvirtinimas užsitęsė nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 27 d. ir nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. Anot ieškovės, šiuo laikotarpiu atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę už 27 dienų delsimą patvirtinti projektą. Teisėjų kolegija su ieškovės pozicija sutinka tik iš dalies. 

63.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovei buvo pateiktas ne tik teigiamas bendrosios ekspertizės aktas, tačiau ir 2019 m. vasario 18 d. dalinės ekspertizės aktas, kuriame buvo nurodyta, kad pagal Sutartį 1 parengto kapitalinio remonto techninio darbo projekto melioracijos dalis neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų. Dalinės ekspertizės akte buvo nurodyta, kad ši projekto dalis negali būti tvirtinama ir turi būti pataisyta. Byloje esantys šalių elektroniniai laiškai taip pat patvirtina, kad net ir gavus teigiamą bendrosios ekspertizės aktą, projektas buvo toliau koreguojamas taisant jame esančius trūkumus. Pavyzdžiui, 2019 m. kovo 22 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę, kad projekte yra tam tikrų prieštaravimų, o ieškovės pasitelkta subrangovė UAB „Sweco Lietuva“ 2019 m. kovo 25 d. elektroniniu laišku patvirtino atsakovei, kad minėti prieštaravimai atsirado dėl projekte esančios klaidos. Dėl šios priežasties 2019 m. kovo 27 d. atsakovė informavo ieškovę, kad projektas negali būti tvirtinamas ir turi būti pataisytas. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė šiuo laikotarpiu negalėjo patvirtinti projekto ne dėl savo nepagrįsto delsimo, bet dėl projekte esančių ieškovės padarytų klaidų ir trūkumų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, o ne atsakovė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad nurodytu laikotarpiu projektas nebuvo patvirtintas.

64.       Byloje yra pateikti šalių elektroniniai laiškai, kuriuose nurodyta, kad tinkamai parengtas projektas atsakovei buvo pateiktas 2019 m. kovo 28 d. Pirmiau minėta, kad Sutartyje 1 atsakovei buvo nustatytas 5 darbo dienų terminas projektui patvirtinti, todėl pateiktas projektas turėjo būti patvirtintas vėliausiai iki 2019 m. balandžio 4 d. Tačiau projektas buvo patvirtintas 2019 m. balandžio 8 d. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė objektyviai negalėjo patvirtinti ieškovės pateikto tinkamai parengto projekto per sutartyje nustatytą terminą. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad projekto tvirtinimo procesas 4 dienoms užsitęsė dėl atsakovės delsimo. 

65.       Kaip minėta, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė ne tik delsė patvirtinti parengtą projektą, tačiau taip pat nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. delsė perduoti jį svarstyti koordinavimo komisijos posėdyje. Nors sutartyje ir techninėje specifikacijoje nėra nustatytas terminas, per kurį šis veiksmas turėtų būti atliktas, ieškovė remiasi CK 6.53 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad atsakovė turėjo perduoti projektą komisijai per 7 dienas. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia ieškovės pozicija, nes ji nėra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais.

66.       Įvertinus byloje esančius duomenis galima spręsti, kad, ieškovei gavus projekto koordinatoriaus pritarimą pirminiams projekto sprendiniams ir parengus reikalavimus atitinkantį projektą, ji turėjo būti užregistruota dalyvauti viename iš suplanuotų koordinavimo komisijos posėdžių, kuriame būtų apsvarstytas jos parengtas projektas (žr., pvz., techninės specifikacijos 13 punktą, ieškovės subrangovės UAB „Sweco Lietuva“ 2018 m. lapkričio 29 d. laišką, atsakovės 2018 m. lapkričio 30 d. laišką). Iš byloje pateiktų duomenų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykusius projekto derinimo veiksmus matyti, kad ieškovė išsiuntė atsakovei pakartotinai peržiūrėti visiškai parengtą projektą 2018 m. gruodžio 7 d. Atsakovė 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė ieškovei pastabas dėl parengto projekto, kartu užduodama jai klausimą, ar nurodytos pastabos bus ištaisytos iki numatyto koordinavimo komisijos posėdžio ir atsakovė turėtų užregistruoti ieškovę dalyvauti šiame posėdyje. Jokių kitų aiškių duomenų apie šiuo laikotarpiu vykusius koordinavimo komisijos posėdžius byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada buvo suplanuotas ir įvyko artimiausias koordinavimo komisijos posėdis, ar ieškovė sutiko ištaisyti pastabas iki numatyto posėdžio ir jame dalyvauti ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės teiginys, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. dėl atsakovės kaltės jos parengtą techninį darbo projektą 4 dienas buvo delsiama pateikti koordinavimo komisijai, laikytinas neįrodytu.

67.       Apeliaciniame skunde ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė yra kalta dėl to, jog projektavimo darbai pagal Sutartį 1 nebuvo užbaigti laiku, remiasi ne tik pirmiau aptartais duomenimis apie atsakovės vėlavimus atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, bet ir trečiojo asmens UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, kad dėl atsakovės kaltės terminas parengti techninį darbo projektą buvo pradelstas 151 diena. Trečiasis asmuo tokią poziciją grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė, tikrindama ieškovės pateiktą projektą, kelis kartus teikė jai vis naujų, anksčiau nenurodytų pastabų dėl jo turinio, kad atsakovės pastabos buvo perteklinės ir nekorektiškos, nesusijusios su rengiama projektavimo stadija, kad ieškovei buvo keliami nauji, pirkimo dokumentuose nenurodyti reikalavimai ir pan.

68.       Vis dėlto, nors trečiasis asmuo įrodinėja, kad būtent atsakovė netinkamai atliko savo pareigas projekto rengimo ir derinimo procese ir dėl šios priežasties projektas nebuvo parengtas laiku, byloje nėra jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pavyzdžiui, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ar trečiasis asmuo nesutiktų su atsakovės teiktomis pastabomis, jas ginčytų ar prašytų pagrįsti, teiktų atsakovei pretenzijas dėl jos reiškiamų perteklinių ir naujų reikalavimų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent atsakovė ne kartą teikė ieškovei pastabas dėl netinkamo projektavimo darbų vykdymo – atsakovė nurodė ieškovei, kad teikdama tvirtinti projektą, ji nepateikė visų projekto dalių ir reikiamų priedų, kad pateiktame projekte buvo klaidų, kad ieškovė ignoravo dalį atsakovės ir (ar) koordinavimo komisijos pateiktų pastabų ir pan. (žr., pvz., atsakovės 2018 m. rugpjūčio 8 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. sausio 8 d., 2019 m. sausio 25 d. elektroninius laiškus). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens ir ieškovės teiginiais, kad statybos techninis projektas nebuvo parengtas laiku iš esmės dėl atsakovės, o ne ieškovės kaltės.

69.       Taigi, apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės terminas Sutartyje 1 nurodyto kelio ruožo techniniam darbo projektui patvirtinti buvo pradelstas 4 dienas. Atsakovė, nepažeisdama įstatyme nustatyto senaties termino ir atsižvelgdama į savo kaltę dėl vėlavimo atlikti darbus, turėjo pagrindą įskaityti delspinigius, apskaičiuotus už 119 dienų (123 – 4), kai terminas projektui parengti buvo pradelstas dėl ieškovės kaltės. Iš atsakovės pateikto pranešimo apie įskaitymą matyti, kad delspinigius atsakovė skaičiavo nuo 946 121,46 Eur sumos, todėl atsakovės įskaitytini delspinigiai už vėlavimą atlikti projektavimo darbus pagal Sutartį 1 galėtų sudaryti 33 776,54 Eur (946 121,46 Eur x 0,03 proc. x 119 d.).

70.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal aptariamą reglamentavimą, klausimą, ar konkrečiu atveju apskaičiuotos netesybos yra protingos, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka netesyboms keliamus tikslus ir neturi būti mažinamos sprendžia teismas.

71.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl netesybų priteisimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Šį klausimą teismas turi išspręsti tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apskaičiuotos 33 776,54 Eur netesybos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka padaryto pažeidimo masto. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad delspinigių dydis ir skaičiavimo tvarka buvo nustatyti šalių sutarimu ir atsakovė skaičiavo delspinigius tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo baigusi vykdyti visų Sutartimi 1 prisiimtų įsipareigojimų, todėl jai nebuvo žinoma, ar visi darbai bus užbaigti laiku, tokios netesybos, kurios yra žymiai didesnės nei ieškovės pagal Sutartį 1 už techninio darbo projekto parengimą gautina 20 488,39 Eur suma, negali būti laikomos adekvačiomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė praleido tik tarpinį sutartyje nustatytą terminą projektavimo darbams atlikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kitus pagal sutartį turimus atlikti darbus atsakovė įvykdė laiku ir galutinis Sutartyje 1 nustatytas terminas nebuvo pažeistas. Be to, atsakovė byloje nepateikė duomenų, kad ieškovei pavėlavus atlikti projektavimo darbus, buvo sukelta žala atsakovei ar viešajam interesui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, netesyboms keliami tikslai šiuo atveju būtų tinkamai užtikrinti pritaikius ieškovei 10 000 Eur netesybas. Tokia suma, sudaranti apie 1/2 dalį projektavimo darbų kainos, yra adekvati pažeidimo mastui. Pritaikius tokio dydžio netesybas, nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai ir būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, kadangi būtų tinkamai kompensuoti galimi atsakovės praradimai dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo ir ieškovė būtų skatinama laiku vykdyti savo prievoles, o kartu nebūtų sudaryta sąlygų atsakovei nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita ir netesybos neatliktų baudinių funkcijų.

73.       Atsakovė, įskaitydama ieškovei priskaičiuotas netesybas, pagal Sutartį 1 įskaitė 34 060,37 Eur delspinigių. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad pagal Sutartį 1 ieškovės mokėtina delspinigių suma sudaro 10 000 Eur, darytina išvada, kad 24 060,37 Eur (34 060,37 Eur – 10 000 Eur) atsakovė įskaitė neteisėtai. Atsakovė taip pat įskaitė 11 714,31 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal Sutartį 2, ir 8 424 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal Sutartį 3. Abi šios sumos buvo įskaitytos praleidus įskaityme nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti, todėl jos taip pat buvo įskaitytos neteisėtai.  

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovės procesinio pobūdžio prašymo išsprendimo

74.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė iš dalies neteisėtai įskaitė ieškovei priskaičiuotus delspinigius. Tačiau teismas netinkamai nustatė sumą, nuo kurios pagal Sutartį 1 turėjo būti skaičiuojami delspinigiai, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė įskaitė delspinigius pagal visas 3 šalių sudarytas sutartis nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino ir iš dalies netinkamai įvertino atsakovės atsakomybės už vėlavimą užbaigti projektavimo darbus mastą. Dėl šios priežasties teismas netinkamai nustatė delspinigių sumas, kurias atsakovė galėjo teisėtai įskaityti, ir sumas, kurios buvo įskaitytos neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad atsakovė neteisėtai įskaitė 24 060,37 Eur delspinigių pagal Sutartį 1, 11 714,31 Eur delspinigių pagal Sutartį 2 ir 8 424 Eur delspinigių pagal Sutartį 3 ir priteisiant ieškovei iš atsakovės bendrą 44 198,68 Eur sumą (24 060,37 Eur + 11 714,31 Eur + 8 424 Eur). Atitinkamai keistinos ir pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos ieškovei priteistos palūkanų sumos, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 264,64 Eur palūkanų:

74.1.                      pagal Sutartį 1 už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., kai ieškovė pateikė ieškinį, t. y. už 131 dieną, ieškovei priteistina 690,83 Eur palūkanų (24 060,37 Eur x 8 proc./ 365 d. x 131 d.);

74.2.                      pagal Sutartį 2 už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. už 130 dienų, ieškovei priteistina 333,78 Eur palūkanų (11 714,31 Eur x 8 proc. / 365 d. x 130 d.);

74.3.                      pagal Sutartį 3 už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. už 130 dienų, ieškovei priteistina 240,03 Eur palūkanų (8 424 Eur x 8 proc./ 365 d. x 130 d.).

75.       Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 489 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 069 Eur žyminis mokestis, 2 420 Eur atstovavimo išlaidos). Ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 56 238,28 Eur sumą (54 198,68 Eur + 2 039,60 Eur), o šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteista 45 463,32 Eur (44 198,68 Eur + 1 264,64 Eur) arba 81 proc. jos prašytos priteisti sumos. Todėl proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai atsakovė turi atlyginti ieškovei 2 826,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sweco Lietuva“ nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 869,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, trečiajam asmeniui proporcingai ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės priteisiama 1 514,25 Eur, iš ieškovės – 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

76.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 26,04 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino jos reikalavimų priteisti iš atsakovės 1 123,71 Eur įsiskolinimą pagal sutartis ir 33,60 Eur palūkanų, tačiau ieškovės apeliaciniame skunde pareikšti reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 1 044 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde atsakovė ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės buvo priteista 54 594,54 Eur suma (53 074,97 Eur skola už atliktus darbus ir 1 519,57 Eur palūkanų). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteista suma buvo sumažinta, priteisiant jai iš atsakovės 45 463,32 Eur. Taigi, buvo patenkinta 17 proc. atsakovės apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 177,48 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

77.       Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 1 851,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias trečiasis asmuo grindžia 2020 m. rugpjūčio 14 d. sąskaita ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu. Iš trečiojo asmens pateiktų dokumentų matyti, kad jis patyrė 871,20 Eur išlaidų rengdamas pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo ir 980,10 Eur išlaidų, rengdamas atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, o atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, trečiojo asmens išlaidos, patirtos rengiant pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo neatlyginamos, o jo išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, atlyginamos proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai. Trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisiama 813,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

78.       Ieškovė 2021 m. sausio 27 d., po to, kai byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje ir buvo atidėtas terminas procesiniam sprendimui priimti, pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas gali grįsti priimtą procesinį sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir įvertinti nagrinėjant bylą teismo posėdyje, o ieškovės rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti po to, kai byla buvo išnagrinėta, šie ieškovės rašytiniai paaiškinimai nepriimami (CPK 251 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. birželio mėn. atlikdama priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, neteisėtai įskaitė 24 060,37 Eur pagal 2018 m. gegužės 24 d. pirkimo sutartį Nr. S-256; 11 714,31 Eur pagal 2018 m. gegužės 24 d. pirkimo sutartį Nr. S-259 ir 8 424 Eur pagal 2018 m. gegužės 24 d. pirkimo sutartį Nr. S-260.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 44 198,68 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 68 ct) skolos už atliktus darbus, 1 264,64 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 64 ct) palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (45 463,32 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 826,09 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 514,25 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika eurų 25 ct), o iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) – 355,20 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) 177,48 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 48 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301135783) iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 813,48 Eur (aštuonis šimtus trylika eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                       Marius Bajoras

Romualda Janovičienė

Vigintas Višinskis