Administracinė byla Nr. eP-13-624/2025

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01799-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 60.3.8; 60.3.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ABC Projektai“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Bruc Bond“) prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-201-552/2024 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ABC Projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ABC Projektai“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ABC Projektai“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) 2020 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 03-50 „Dėl Bruc Bond, uždarajai akcinei bendrovei, išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Nutarimu konstatuoti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, PPTFPĮ) pažeidimai, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigos įstatymo (toliau – ir EPEPĮĮ) ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstaigų įstatymo (toliau – ir MĮĮ) pažeidimai. Priimant Nutarimą, nepagrįstai nebuvo įvertintos Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės: konstatuoti tariami pažeidimai nebuvo šiurkštūs, ilgai trunkantys, nevienkartiniai ar sisteminio pobūdžio (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir LBĮ) 433 str. 7 d. 1 p. ir 8 d.); dėl pažeidimų niekas negavo neteisėtų pajamų, kitokios turtinės naudos, nepatyrė žalos (LBĮ 433 str. 7 d. 2 p., 6 p. ir 8 d.); Bendrovė nėra bausta už jokius pažeidimus ir jai nebuvo taikytos kitos poveikio priemonės (LBĮ 433 str. 7 d. 4 p. ir 8 d.); nustatyti teisės aktų pažeidimai neturi pasekmių finansų rinkos stabilumui ir patikimumui (LBĮ 433 str. 7 d. 6 p.); Bendrovė nuolat bendradarbiavo su atsakovu atliekant tyrimą tiek dėl Įstatymo, tiek dėl MĮĮ, tiek dėl EPEPĮĮ tariamų pažeidimų (LBĮ 433 str. 7 d. 4 p. ir 8 d.); Bendrovė pati ėmėsi priemonių užkirsti kelią galimų pasekmių atsiradimui, taisyti pažeidimus ir juos ištaisė (LBĮ 433 str. 7 d. 4 p. ir 8 d.). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ignoravo aplinkybę, jog nustatyti teisės aktų pažeidimai neturi jokių pasekmių finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

3.       Pareiškėjo teigimu, Nutarime nepagrįstai konstatuota Bendrovės atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad Bendrovė EPEPĮĮ 5 straipsnio pažeidimą padarė tyčia. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė neatliko jokių valinių ir tyčinių veiksmų, kad lėšos būtų užlaikomos klientų sąskaitose, lėšos buvo laikomos Bendrovės sąskaitose dėl klientų neveikimo, o Bendrovė veikė aktyviai, kad tai nebesikartotų. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami aiškiai, nedviprasmiškai, teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams, todėl negali būti konstatuota Bendrovės tyčia dėl EPEPĮĮ 5 straipsnio pažeidimo, kai Bendrovė, nustačiusi galimą neatitikimą teisės aktams, pati kreipėsi į Lietuvos banką dėl elektroninių pinigų įstaigos licencijos suteikimo. Pareiškėjo teigimu, Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog kitų poveikio priemonių taikymas Bendrovei būtų neveiksmingas. Nutarime buvo ignoruota tai, kad kitos poveikio priemonės būtų buvusios itin veiksmingos, netaikant pačios griežčiausios nuobaudos bei faktiškai sužlugdant Bendrovės pradėtą vystyti veiklą Lietuvoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad pritaikyta poveikio priemonė prieštarauja Lietuvos banko praktikai, pažeidžia proporcingumo principą.

4.       Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5.       Atsakovas nurodė, kad Lietuvos bankas, atlikęs pareiškėjo patikrinimo veiksmus ir priėmęs Nutarimą, vykdė jam LBĮ nustatytas pareigas, o investuotojai negali turėti pagrįstų lūkesčių, kad jų įsteigtų finansų rinkos dalyvių veiklos priežiūrai nebus skiriama reikiamo dėmesio ir jie galės nesilaikydami teisės aktų veikti finansų rinkoje. Nutarime išsamiai aptartos visos įstatymų nustatytos ir kitos reikšmingos aplinkybės, pateiktas aiškus reglamentavimas, nustatyti faktai ir jų vertinimas, o pareiškėjo skunde pateikti teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nutarimo motyvacinėje dalyje išsamiai aptartos tiek konkrečios su pažeidimais susijusios aplinkybės, tiek kitos pažeidimo įvertinimui ir sprendimui dėl poveikio priemonės priimti reikšmingos aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad Nutarimas grindžiamas apibendrinimais ir kad nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų nuostatomis ar nemotyvuotas.

6.       Lietuvos bankas, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjui taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones, ir parinkdamas konkrečią poveikio priemonę, įvertino tiek LBĮ 433 straipsnyje nustatytas sąlygas, tiek Nutarime išdėstytų aplinkybių visumą ir priėmė pagrįstą bei proporcingą padarytiems pažeidimams sprendimą. Nustatyti tiek esminiai Įstatymo nuostatų pažeidimai, tiek esminiai EPEPĮĮ, MĮĮ ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimai, kurie daro didelę neigiamą įtaką teisės norma saugomoms vertybėms, kadangi pareiškėjas neatliko pagrindinių Įstatyme nustatytų pareigų pinigų plovimo / teroristų finansavimo prevencijai užtikrinti, neturėdamas licencijos vykdė elektroninių pinigų leidimo veiklą, netinkamai vykdė klientų lėšų apsaugos reikalavimus, taip sukeldamas grėsmę klientams prarasti pinigus, teikė Lietuvos bankui neteisingą priežiūrai skirtą informaciją. Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad švelnesnės poveikio priemonės taikymas neleistų pasiekti finansų rinkos priežiūros tikslo – užtikrinti pareiškėjo veiklos atitiktį Įstatymo, EPEPĮĮ, MĮĮ ir kitų teisės aktų normoms, nustatančioms reikalavimus veiksmingam finansų rinkos dalyvio veiklos rizikos valdymui, taip pat užtikrinti pažeidimų prevenciją ateityje. Pažeidimo pašalinimas yra tik vienas iš poveikio priemonės skyrimo tikslų, tačiau skiriant poveikio priemonę, labai svarbūs ir kiti poveikio priemonės taikymo tikslai, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį, taip pat atgrasyti tiek pažeidėją, tiek kitus asmenis nuo pažeidimų darymo ateityje, t. y. pasiekti realų (veiksmingą) ir atgrasantį poveikį.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8.       Teismas patvirtino Nutarime konstatuotus pažeidimus bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, Inspektavimo ataskaitos ir Tyrimo išvados duomenis, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimus, darė išvadą, kad šie teisės aktų pažeidimai yra nevienkartiniai, sistemingi, truko ilgą laiką. Teismas sutiko, kad pareiškėjas dalį nustatytų pažeidimų bandė taisyti, tačiau, teismo vertinimu, nedėjo visų galimų pastangų, jog pažeidimai būtų eliminuoti iš įstaigos veiklos. Teismas darė išvadą, kad atsakovas Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

9.       Teismo vertinimu, Lietuvos bankas, kaip institucija, prižiūrinti finansinių priemonių rinką, skirdamas pareiškėjui griežčiausią poveikio priemonę, tinkamai individualizavo poveikio priemonės efektyvumą. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atgrasomasis poveikis yra individualizuotas būtent pareiškėjo atžvilgiu ir sutiko, kad kitos mažiau griežtesnės poveikio priemonės skyrimas šio tikslo nepasiektų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl poveikio priemonės proporcingumo, bylos medžiagą, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas, skirdamas griežčiausią poveikio priemonę – mokėjimo įstaigos licencijos atėmimą, netinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatas. Teismas konstatavo, kad Lietuvos bankas tinkamai įvertino pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

III.

10.       Bendrovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos įrodymus ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB (toliau – ir Direktyva Nr. 2009/110/EB).

11.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, pažymėjo, kad teismo sprendimu liko neištirtos ir neįvertintos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad visus atsakovo konstatuotus pažeidimus savo iniciatyva ištaisė dar prieš priimant Nutarimą, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LBĮ 433 str. 7 d. ir 8 d.). Pareiškėjas nurodė, kad ištaisė ir užkirto kelią galimų pasekmių atsiradimui dėl MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl atsakovo konstatuotų tariamų pažeidimų niekas nepatyrė žalos, negavo neteisėtų pajamų ir / ar kitokios turtinės naudos, o tai yra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LBĮ 433 str. 7 d. 2 p., 8 d. ir Direktyvos Nr. 2014/59/ES 114 str. d) ir e)), tačiau ji liko neįvertinta. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad anksčiau pareiškėjui jokios poveikio priemonės nebuvo taikytos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 str. 1 d. 1 p., LBĮ 433 str. 7 d. ir 8 d.), o nustatyti teisės aktų pažeidimai neturi jokių pasekmių finansų rinkos stabilumui ir patikimumui (VAĮ 362 str. 1 d. 1 p., LBĮ 433 str. 7 d. ir 8 d.). Pareiškėjas pažymėjo, kad nuolat ir betarpiškai bendradarbiavo su atsakovu atliekant tyrimą (VAĮ 362 str. 1 d. 1 p., LBĮ 433 str. 7 d. ir 8 d.), o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri liko neįvertinta.

12.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skiriant griežčiausią sankciją – licencijos atėmimą, nukrypta nuo atsakovo praktikos, taip diskriminuojant pareiškėją kitų rinkoje esančių dalyvių atžvilgiu. Be to, Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų praktika įrodo, kad teismo sprendimu neteisėtai pareiškėjui palikta galioti aiškiai neproporcinga sankcija.

13.       Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

IV.

14.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-201-552/2024 (toliau – ir Nutartis) apeliacinį skundą tenkino iš dalies – pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikino Nutarimo 8 punktą, o šiuo nutarimu pritaikytą poveikio priemonę – išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimą – pakeitė išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo sustabdymu iki 2024 m. liepos 1 d.

15.       LVAT, be kita ko, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024 m. vasario 22 d. prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-661/22, nepagrįstu pripažino Nutarimo 8 punktą, kuriuo buvo pripažinta, jog Bendrovė, nebūdama elektroninių pinigų leidėja, leido elektroninius pinigus. Kitus Nutarime konstatuotus pažeidimus apeliacinės instancijos teismas patvirtino.

16.       Pažymėjęs, kad panaikintame Nutarimo 8 punkte nurodytas pažeidimas turėjo esminės reikšmės taikytos poveikio priemonės griežtumui, LVAT nurodė būtinybę įvertinti, ar Bendrovei pritaikyta poveikio priemonė yra proporcinga.

17.       Atsižvelgęs į tai, jog Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, paties atsakovo Nutarime konstatuotos Bendrovės atsakomybę lengvinančios aplinkybės (anksčiau Bendrovės veikloje nebuvo nustatyti PPTFPĮ ir mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai; Bendrovė ėmėsi veiksmų, siekdama pašalinti teisės aktų pažeidimus; nenustatyta dėl pažeidimų gautų pajamų, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio), padaryti pažeidimai realių neigiamų pasekmių nei Bendrovės klientams, nei kitoms finansų įstaigoms nesukėlė, LVAT vertino, jog pritaikyta poveikio priemonė – išduotos mokėjimo įstaigos licencijos panaikinimas – yra per griežta ir neproporcinga, todėl keistina į švelnesnę. LVAT sprendė, kad, tiek Lietuvos banko vykdomos finansų įstaigų veiklos priežiūros, tiek ir poveikio priemonių, numatytų Įstatyme ir MIĮ, tikslai bus pasiekti Bendrovei pritaikius laikiną licencijos galiojimo sustabdymą iki 2024 m. liepos 1 d., kuri atitiktų egzistavusią padėtį bei turėtų pakankamą atgrasomąjį poveikį.

V.

18.       Pareiškėjas Bendrovė pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinės bylos Nr. eA-201-552/2024 dalyje dėl taikytos poveikio priemonės proporcingumo.

19.       Pareiškėjas teigia, kad Nutarties 174 punktu bei jį atkartojančia rezoliucine dalimi padaryti esminiai materialiosios teisės normų pažeidimai, turėję lemiamą įtaką neteisėtos nutarties priėmimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 str. 2 d. 10 p.). Procesas dalyje dėl naujos poveikio priemonės taikymo turi būti atnaujintas, kadangi šioje dalyje Nutartimi padaryti grubūs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies, VAĮ 368 straipsnio 3-6 dalių, MĮĮ 8 straipsnio 4 – 6 dalių, 34 straipsnio 1 dalies ir LBĮ 433 straipsnio 1-5 dalių nuostatų pažeidimai: (i) pareiškėjui skirta poveikio priemonė (4 metų 2 mėnesių ir 15 dienų licencijos sustabdymas), kurios nenumato įstatymas; (ii) pareiškėjui poveikio priemonė skirta grubiai paneigiant esmines pareiškėjo materialines teises, kurios privalo būti gerbiamos svarstant naujos sankcijos skyrimo klausimą.

20.       Remdamasis minėtomis bei kitomis įstatymų nuostatomis ir teismų praktikos pavyzdžiais, pareiškėjas pažymi, kad įstatymai nenustato nei atsakovui, nei teismui, nagrinėjančiam bylą dėl atsakovo nutarimo (ne)teisėtumo, teisės skirti sankciją, kokia paskirta Nutartimi – įstatymų leidėjas niekada nenumatė, kad mokėjimo įstaigos licencijos galiojimas gali būti laikinai sustabdytas 4 metų 2 mėnesių ir 15 dienų terminui, kaip ir nesuteikė nei atsakovui, nei teismui diskrecijos savo nuožiūra parinkti licencijos sustabdymo terminą. MĮĮ numato teisę taikyti laikiną mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo sustabdymą ne ilgesniam kaip 2 (dviejų) mėnesių terminui, o laikinas licencijos galiojimo sustabdymas mokėjimo įstaigai gali būti skiriamas tik tuo pačiu metu aiškiai nurodant, kokie teisės aktai yra pažeisti ir įpareigoti per laikotarpį, per kurį licencijos galiojimas yra laikinai sustabdomas, tokius pažeidimus pašalinti. Tuo tarpu Nutartimi laikinas mokėjimo įstaigos licencijos sustabdymas skirtas nenurodant, kokie pažeidimai iš pareiškėjo pusės turi būti pašalinti per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį, o ir minėta Nutartimi buvo paskirta griežtesnė nei nurodyta įstatyme maksimali poveikio priemonė. Be to, Nutartimi pareiškėjui kita poveikio priemonė skirta neišklausius pareiškėjo dėl tokios poveikio priemonės skyrimo galimybės, nors tais atvejais, kada bylą nagrinėjantis teismas ketina keisti konkrečią poveikio priemonę, jis turi įsitikinti, kad dėl konkrečios poveikio priemonės taikymo galimybės byloje dalyvaujančios šalys, besirungusios administracinės procedūros metu, galėjo teikti įrodymus, paaiškinimus ir konkrečius prašymus (Konvencijos 6 str. 1 d., VAĮ 368 str. 3-4 d., MĮĮ 8 str. 4–6 d., 34 str. 1 d. ir LBĮ 433 str. 2–5 d.).

21.       Pareiškėjas taip pat teigia, kad Nutarties rezoliucija, kurioje jam skirtas licencijos sustabdymas, nėra paremta jos (Nutarties) motyvais (ABTĮ 156 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjas pažymi, kad Nutartyje nenurodyta, koks teisinis pagrindas suteikia teisę: atgaline data skirti licencijos sustabdymo poveikio priemonę 4 metų laikotarpiui, nenurodant mokėjimo įstaigai pašalinti konkrečius trūkumus; skirti poveikio priemonę, neatsižvelgiant į įstatyme nustatytą tokios poveikio priemonės maksimalų terminą, jį padidinant daugiau nei 25 kartus; rezoliucine dalimi naikinti Nutarimą tik vieno motyvo dalyje, tačiau nesprendžiant klausimo iš esmės.

22.       Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-201-552/2024.

23.       Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepadarė jokio Konvencijos, Konstitucijos, VAĮ, MĮĮ, LBĮ, t. y. materialiosios teisės normų pažeidimo, tuo labiau – akivaizdaus ir esminio pažeidimo, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

24.       Šiais aspektais atsakovas, be kita ko, nurodo, kad: pirma, MĮĮ nenumato maksimalaus licencijos galiojimo sustabdymo termino. Ne ilgesnis kaip 2 mėnesių terminas nurodytas tik teisės aktų pažeidimams pašalinti, tačiau ne licencijos galiojimui stabdyti; antra, Lietuvos banko sprendimu pareiškėjui licencijos galiojimas buvo panaikintas ne tik vadovaujantis MĮĮ, bet ir PPTFPĮ, kuriame licencijos galiojimo sustabdymo terminas taip pat nenumatytas. Be to, Lietuvos banko vertinimu, teisės aktų pažeidimų pašalinimo vertinimo klausimas, teismui konstatavus, kad pareiškėjas daugumą pažeidimų tik planavo šalinti, nebuvo aktualus, pirma, dėl to, kad Lietuvos bankui priėmus sprendimą, pareiškėjo veikla buvo nutraukta ir nuo šio momento, akivaizdu, pareiškėjas nebesiėmė priemonių šalinti tų pažeidimų, kurie nebuvo pašalinti iki Lietuvos banko sprendimo panaikinti licencijos galiojimą priėmimo; antra, dėl to, kad teisės aktų pažeidimų pašalinimo klausimą būtų nagrinėjęs Lietuvos bankas, jei pareiškėjas būtų turėjęs ketinimų pasinaudoti teismo „grąžinta" mokėjimo įstaigos licencija. Atsakovas atskirai pamini, kad pareiškėjas Lietuvos bankui pateikė prašymą panaikinti mokėjimo įstaigos licencijos galiojimą ir Lietuvos bankas šį pareiškėjo prašymą tenkino. Be to, atsakovas akcentuoja, jog nėra jokių abejonių dėl to, kad teismai turi teisę švelninti ar panaikinti skirtą sankciją, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotoje doktrinoje nustatyta teismų pareiga vertinti skirtos sankcijos teisingumą, be kita ko, jos proporcingumo (adekvatumo) aspektu.

25.       Atsakovo nuomone, Nutartis yra motyvuota, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

26.       Pareiškėjas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais, prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi (Nutartis) užbaigtos administracinės bylos Nr. eA-201-552/2024 dalyje dėl atsakovo Lietuvos banko 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 03-50 „Dėl Bruc Bond, uždarajai akcinei bendrovei, išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo“ pritaikytos poveikio priemonės – išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo – proporcingumo (pritaikytos poveikio priemonės pakeitimo)

27.       Kvestionuojama Nutarties dalimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė minėtos licencijos galiojimo panaikinimą į šios licencijos galiojimo sustabdymą iki 2024 m. liepos 1 d., t. y. už konstatuotus pažeidimus sustabdė mokėjimo įstaigos licencijos galiojimą 4 metų 2 mėnesių ir 15 dienų laikotarpiui (toliau – ir ginčo priemonė). Prašydamas atnaujinti su šia Nutarties dalimi susijusią administracinės bylos Nr. eA-201-552/2024 dalį, pareiškėjas iš esmės teigia, kad: (i) buvo pritaikyta įstatyme nenumatyta poveikio priemonė bei neužtikrinta jo galimybė pasisakyti dėl šios priemonės prieš ją teismui skiriant (ABTĮĮ 156 str. 2 d. 10 p.); (ii) ginčo priemonės pritaikymas nėra motyvuotas (ABTĮ 156 str. 2 d. 8 p.).

28.       ABTĮ įtvirtinto proceso atnaujinimo instituto pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-629/2022; 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-25-415/2023 ir kt.) ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-56-415/2020). Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-629/2022).

Dėl prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 10 punkte numatytais pagrindais

29.       Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. 

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje, suformuotoje inter alia laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, pagal kurią teismui tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad teismas turi pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą, nuosekliai pabrėžiama, kad šiuo pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje. Nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-463/2023).

31.       Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

32.       Šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, kai: pirma, nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Taikant šį pagrindą privalu atsižvelgti į pažeidimo akivaizdumą – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai. Pažymėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pvz., 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-95-629/2022).

33.       Nutarties 172–174 punktuose yra nurodomos įstatymų nuostatos, kuriomis buvo vadovaujamasi pakeičiant pareiškėjui atsakovo pritaikytą poveikio priemonę, bei trumpai argumentuota dėl ginčo poveikio priemonės bei jos apimties. Iš prašymo atnaujinti procesą turinio yra matyti, kad pareiškėjas iš esmės pasigenda argumentacijos dėl galimybės jam Nutarimu paskirtą mokėjimo licencijos panaikinimą pakeisti ginčo priemone, o teisinio motyvavimo trūkumus (konkrečių teisės aktų nuostatų, leidžiančių taikyti ginčo priemonę nenurodymą) iš esmės sieja su galimai netinkamu teisės aktų nuostatų, įtvirtinančių poveikio priemones už atitinkamus pažeidimus, taikymu.

34.       Pareiškėjo prašyme dėstomų argumentų kontekste vertindama Nutarties turinį, teisėjų kolegija sutinka, kad taikydamas (mokėjimo įstaigos) licencijos sustabdymą, kaip poveikio priemonę, numatančius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punktą („<...>“)“<...> išduotos licencijos <...> laikinas galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas <...>“) bei Mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 33 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galimai neatsižvelgė į šios poveikio priemonės turinį, paskirtį bei taikymo sąlygas, be kita ko, nustatytas (įtvirtintas) PPTFPĮ 46 straipsnyje bei MĮĮ 8 straipsnyje (Nutartyje nėra pateikta vertinimo (argumentų) dėl įstatymo leidėjo nustatytų minėtos poveikio priemonės taikymo sąlygų ir jų netaikymo pritaikant ginčo priemonę pareiškėjui).

35.       Atsižvelgiant į tai, manytina, jog, nors, viena vertus, pareiškėjo prašyme nurodomų argumentų pagrindu nėra galima vienareikšmiškai konstatuoti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytų sąlygų (akivaizdus materialiosios teisės normos pažeidimas, padarytas ją taikant), kita vertus, Nutartyje nepakanka argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui paskirta ginčui aktualiuose įstatymuose numatyta poveikio priemonė arba kad tokia priemonė, kaip teigia atsakovas, gali skirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotoje doktrinoje nustatyta teismų pareiga vertinti skirtos sankcijos teisingumą, be kita ko, jos proporcingumo (adekvatumo) aspektu. Pažymėtina, kad išsamus materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo aptartu aspektu įvertinimas ir atskleidimas, be kita ko, užtikrintų vienodos administracinių teismų praktikos formavimą tokiais, kaip šioje byloje, atvejais.

36.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad: tenkinti pareiškėjo prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu nėra pagrindo; pareiškėjo prašymo dalis dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu yra tenkintina.

Dėl kitų proceso atnaujinimo pagrindų

37.       Dėl pareiškėjo prašyme dėstomų argumentų, susijusių su jo teisės būti išklausytam prieš teismui pakeičiant skirtą poveikio priemonę, viena vertus, primintina, kad procesinės teisės normų pažeidimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas neapima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021). Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo prašymas motyvuojamas ne materialiosios teisės, o proceso teisės normų pažeidimu, galėjusiu turėti įtakos priimti esą neteisėtą teismo nutartį, tokie prašymai atnaujinti procesą neatitinka ABTĮ įtvirtintų keliamų turinio reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-54-624/2023). Be to, pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą negali būti ir argumentas, kad teismo sprendimas buvo siurprizinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-629/2022).

38.       Kita vertus, šioje prašymo dalyje išdėstyti argumentai yra tiesiogiai susiję su (minėta) atnaujintina administracinės bylos Nr. eA-201-552/2024 dalimi ir bet kuriuo atveju (šie argumentai) turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl atitinkamas poveikio priemones numatančių teisės aktų nuostatų taikymo. Savo ruožtu sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, aptariami prašymo argumentai dėl galimai pažeistos pareiškėjo teisės būti išklausytam pripažintini neaktualiais ir atskirai nevertintini, juolab pagal minėtas teisenos taisykles jie laikytini nesusijusiais su ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu.

39.       Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinės bylos Nr. eA-201-552/2024 dalyje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu yra tenkinamas, o byla priimama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismui (ABTĮ 163 str. 2 d.). Likusi pareiškėjo prašymo dalis netenkinama (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 163 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ABC Projektai“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-201-552/2024 tenkinti iš dalies.

Atnaujinti procesą administracinės bylos Nr. eA-201-552/2024 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ABC Projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ABC Projektai“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo dalyje dėl atsakovo Lietuvos banko 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 03-50 „Dėl Bruc Bond, uždarajai akcinei bendrovei, išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo“ pritaikytos poveikio priemonės – išduotos mokėjimo įstaigos licencijos galiojimo panaikinimo – proporcingumo.

Bylą priimti nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Likusios prašymo dalies netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                 Audrius Bakaveckas

                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                Milda Vainienė