Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-116/2012
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00313-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.; 1.1.4.2.; 1.2.4.6.7.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.1.15.3.3.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
kolegijos teisėjų Zigmo Kavaliausko, Broniaus Zalagos,
sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Ievai Rimdeikienei,
dalyvaujant prokurorams Artūrui Karpalovui, Sandžiui Povilauskui,
civilinio ieškovo atstovui A. L.,
nuteistajam J. M.,
gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo – UAB (duomenys neskelbtini) – atstovo A. L. ir nuteistojo J. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė J. M. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms. J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie UAB (duomenys neskelbtini) buveinės vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) palikta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinius skundus,
n u s t a t ė :
J. M. nuteistas už tai, kad organizavo ir vykdė pasikėsinimą padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent, 2009 metų liepos mėnesį, bet ne vėliau, kaip 2009-07-24, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, padavė tris vokus apie rengiamą nusikalstamą veiką nežinančiam asmeniui – A. G., o ji ant vokų užrašė J. M. diktuojamus adresus ir adresatų vardus bei pavardes „A. L. (duomenys neskelbtini) Šiauliai A/H1N1?“, „L. G. A. (duomenys neskelbtini), Šiauliai A/H1N1?“, „M. D. A. (duomenys neskelbtini) Šiauliai A/H1N1?“. Toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. M., nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2009-07-24, į šiuos tris atskirus vokus įdėjo gyvsidabrio ir tuos vokus nusiuntė į dienraščio (duomenys neskelbtini) redakciją, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Tokiu būdu J. M. pasikėsino nesunkiai sutrikdyti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų A. L., L. G., M. D. sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.
Be to, J. M. nuteistas už tai, kad siekdamas sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, 2009 metų liepos mėnesį, bet ne vėliau, kaip 2009-07-27, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, padavė du vokus, apie rengiamą nusikalstamą veiką nežinančiam asmeniui – A. G., ir ji ant jų užrašė J. M. diktuojamus adresus ir adresatų vardus bei pavardes „A. M. Pardavimų vadybininkei (duomenys neskelbtini) Šiauliai“, „V. Ž. Reklamos skyrius (duomenys neskelbtini), Šiauliai“, ir lape užrašė diktuojamą tekstą. Toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, J. M., nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009-07-27, į šiuos du atskirus vokus įdėjo natrio chlorido, kitų druskų priemaišų, lapą su tekstu „A/H1/N1? Meksika Nusikaltimo slėpimas-nusikaltimas!“ ir juos nusiuntė į dienraščio (duomenys neskelbtini) redakciją, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Tokiu įžūliu elgesiu J. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo – UAB (duomenys neskelbtini) – atstovas direktorius A. L. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendį nurodant, kad civilinio ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, ir priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo J. M. 751 542,26 Lt žalos atlyginimą bei 100 000 Lt neturtinę žalą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Taip pat priteisti iš J. M. apelianto patirtas išlaidas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. priteisti atitinkamai 484 Lt už ieškinio parengimą ir 1200 Lt už apeliacinio skundo parengimą bei 12,34 Lt už dokumentų kopijavimo paslaugas, iš viso 1696,34 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, kad civilinio ieškinio suma yra gana didelė, jos negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, ar ši žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ar iš dalies dėl visuotinai žinomos ekonominės krizės padarinių, be to, tiksliems žalos dydžiui ir priežastims nustatyti reikalingos specialios žinios ekonomikos srityje, nepagrįstai paliko civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Mano, kad tokia teismo išvada bei motyvai prieštarauja procesinėms teisės normoms bei galiojančiai teismų praktikai.
Civilinio ieškovo atstovas pažymi, kad civilinio ieškinio pareiškimas ir jo nagrinėjimas kartu su baudžiamąja byla suteikia daugiau galimybių ginti savo teisėtus interesus: civilinis ieškovas gali panaudoti visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės civiliniam ieškiniui išspręsti. Be to, teismui nereikia du kartus nagrinėti to paties teisės pažeidimo aplinkybių, užkertamas kelias atsirasti prieštaravimams tarp nuosprendžio esmės ir civilinio ieškinio išsprendimo, mažiau gaištama laiko ir eikvojama lėšų procesui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 dalies komentaras, psl. 281).
Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog teismas, J. M. pripažinęs kaltu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo vadovaudamasis BK 71 (turėtų būti 75) straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 7 punktu, ir negalėjo vadovautis BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi.
Pažymi, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas tais atvejais, kai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis turi įtakos nusikalstamai veikai kvalifikuoti, sprendžiant švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės skyrimo (BK 62 straipsnis), bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis), amnestijos akto taikymo klausimus. Šiais atvejais BPK 115 straipsnio 2 dalies taikymas negalimas. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikos Nr. 16, psl. 374, konsultacijoje A3-56 nurodyta, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys turi būti galutinai išsprendžiamas tais atvejais, kada nusikaltimu padarytos žalos dydis turi įtakos nusikalstamai veikai kvalifikuoti, sprendžiant švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo (BK 45 straipsnis), bausmės vykdymo atidėjimo (BK 471 straipsnis), amnestijos akto taikymo klausimus. Šiais atvejais BPK 340 straipsnio 2 dalies taikymas negalimas.
Apelianto įsitikinimu, teismo motyvas, kad civilinis ieškinys nenagrinėtinas dėl to, jog jo suma yra gana didelė, nepagrįstas pirmiausia dėl to, kad sąvoka „didelė“ civiliniame ieškinyje yra subjektyvi. Be to, pagal teismų praktiką, nustačius pagrindą patenkinti civilinį ieškinį, turi būti išspręstas klausimas dėl ieškinio dydžio iš esmės. Koks bebūtų civilinio ieškinio dydis, atsakovą kaip kaltinamąjį pripažinus kaltu ir jam atidėjus bausmės vykdymą, ieškinio dydis negali būti savarankišku pagrindu iš esmės palikti ieškinį baudžiamojoje byloje nenagrinėtą. Be to, BPK nenumato, kad civiliniam ieškiniui viršijus tam tikrą sumą, jis negali būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje.
Skunde taip pat pažymima, kad į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, negalima neatsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje suformuluotą nuostatą, jog žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl mano, kad negautos pajamos (pagal buvusio komentaro redakciją – „negauta nauda“), kurias asmuo būtų gavęs, jei kaltinamasis nusikalstamais veiksmais nebūtų sužlugdęs tokių pajamų gavimo būdo, turi būti laikomos civilinio ieškinio dalyku (BPK 109 straipsnio komentaras, psl. 279).
Apeliantas taip pat nurodo, kad civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, o neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam padaryta žala. Galutinai žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jo pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Jeigu dėl to pačios nusikalstamos veikos pareiškiamas civilinis ieškinys ir dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į turtinės žalos dydį. Todėl buvo pareikštas reikalavimas atlyginti ieškovo dalykinei reputacijai padarytą 100 000 Lt žalą. Pažymi, kad įvykis turėjo labai didelį atgarsį visoje šalyje, ypač internetinėje erdvėje. Vienas populiariausių šalyje internetinių portalų, (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 27 d. išspausdino žurnalisto R. V. publikaciją „Prieš (duomenys neskelbtini) žurnalistus – vokai su gyvsidabriu (nuotraukos)“. Taip pat tą pačią dieną informaciją apie įvykį išspausdino ir kitas labai populiarus portalas, (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad dar 2008 m. lapkričio mėnesį buvo skelbiama, jog naujienų portalas (duomenys neskelbtini) per mėnesį turėjo daugiau negu 1 mln. lankytojų, darbo dienomis vidutinis unikalių lankytojų skaičius viršijo 140 tūkst., o savaitgaliais vidutinis unikalių lankytojų skaičius per dieną viršijo 90–100 tūkst. Internetinėje erdvėje buvo aptarinėjami įvykiai, taip pat apelianto leidžiamo dienraščio (duomenys neskelbtini) savininkas A. V., dienraščio (duomenys neskelbtini) vyr. redaktorius L. G. ir jo pavaduotojas M. D., jie buvo vadinami „banditais“, „žurnaliūgomis“, „urodais“ ir kitokiais necenzūriniais žodžiais. Taip pat buvo teigiama, jog apeliantas (UAB (duomenys neskelbtini)), siekdamas savireklamos, pats sau atsiuntė gyvsidabrio pilnus vokus, buvo teigiama, kad žurnalistai ima kyšius. Taip pat teigiama, kad reikėjo ne gyvsidabrio atsiųsti, o trotilo. Dienraštis (duomenys neskelbtini) buvo vadinamas purvasklaidos organu, idiotišku sienlaikraščiu bei bankrutuojančiu laikraštuku. Tokie vieši ir menkinantys svarstymai turėjo didelės įtakos tiek skaitytojams perkant ir prenumeruojant dienraštį, tiek ir reklamos užsakovams renkantis paslaugų vykdytoją.
Civilinio ieškovo atstovas taipogi nurodo manantis, kad teismas, spręsdamas civilinį ieškinį, gali ir turi vadovautis CK teisės normomis, o nagrinėjant civilinius ieškinius dėl negautų pajamų, reikia atsižvelgti į tai, kad jos visada yra hipotetinės, nes teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, visada vadovavosi tikimybės pusiausvyros principu. Be to, ieškinyje labai aiškiai ir konkrečiai nurodyta, dėl kokių aplinkybių susidarė negautos pajamos. Taip pat pažymi, jog kaltinamojo kaip civilinio atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio1 dalis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu), kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas) ir žala, kuri suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2006 nurodė, kad civilinėje teisėje nesvarbus žalą padariusio asmens veiksmų vidinis vertinimas, asmens požiūris į savo veiksmus. Svarbus yra žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Taigi, sprendžiant, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu.
Kadangi skolininko kaltė preziumuojama, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendros pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).
Anot UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, atsakovui turėtų būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 4 d.), kuri yra turtinė prievolė atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais. Teigia, kad ieškinyje nuosekliai ir kruopščiai paaiškinta, tai iš dalies pripažino ir pirmosios instancijos teismas, jog egzistuoja visos keturios sąlygos kaltinamojo atsakomybei taikyti. Pažymi, kad naujai interpretuojant turtinės žalos sąvoką pripažįstama, jog turtinė žala yra negautos pajamos, o negautų pajamų dydis taip pat turi būti įrodytas. Tai turi būti padaryta bent apytikriais skaičiavimais. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, teismo išvada, kad negalima tiksliai nustatyti žalos dydžio, prieštarauja tiek materialiosios teisės normoms, tiek teismų praktikai, tiek teisinėje literatūroje ne kartą išreikštai nuomonei. Tuo atveju, jei teismas manė, kad kaltinamajam išvis turi būti netaikoma civilinė atsakomybė, tai jis turėjo motyvuoti.
Apelianto teigimu, pats kaltinamasis ieškovo nuostolių dydžio ir jo paskaičiavimo visiškai neginčijo, todėl teismas, nustatęs, kad J. M. yra kaltas ir pastarasis to neginčija, ieškinį turėjo tenkinti visiškai.
Kaltinamasis, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo įsitikinimu, akivaizdžiai siekė padaryti ieškovui materialinių nuostolių, nes per dvi dienas išsiuntė 5 vokus, iš kurių net trijuose buvo gyvsidabrio dalelės. Be to, atkreipia dėmesį, jog vokai buvo siųsti ne tik civilinio ieškovo leidžiamo dienraščio (duomenys neskelbtini) vyriausiajam redaktoriui L. G. bei jo pavaduotojui M. D., bet ir su tiesiogine dienraščio veikla bei jame spausdinamais straipsniais niekuo nesusijusiems apelianto darbuotojams, t. y. bendrovės direktoriui A. L., pardavimų vadybininkei A. M. bei reklamos skyriaus vadovei V. Ž.. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad J. M. sąmoningai siekė įbauginti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus bei sutrukdyti svarbiausių padalinių veiklą, nes laiškai buvo adresuoti ne tik laikraščio redakcijos vadovams, bet ir bendrovės vadovui bei dviem apelianto komercinių padalinių vadovams, t. y. laikraščių pardavimo vadybininkei bei reklamos skyriaus vadovei.
UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus teigimu, aplinkybę, kad kaltinamasis elgėsi neteisėtai ir padarė žalos civiliniam ieškovui, patvirtina ne tik baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, bet ir kiti įrodymai: Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2009 m. liepos 28 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, jog ištyrus apelianto (UAB (duomenys neskelbtini)) patalpose gautus J. M. siųstus vokus bei atlikus oro ištyrimą dėl gyvsidabrio garų koncentracijos nustatymo bei atlikus patalpų demerkurizaciją buvo nustatyta, kad reklamos skyriaus kabineto oras buvo užterštas gyvsidabrio garais, tai viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją net 5 kartus, todėl Visuomenės sveikatos centras rekomendavo nedelsiant nutraukti darbą reklamos skyriaus kabinete ir darbuotojus perkelti dirbti į kitas patalpas bei nutraukti klientų ir interesantų priėmimą, aptarnavimą šiame kabinete. Esant tokioms aplinkybėms, bendrovė buvo priversta nedelsiant nutraukti reklamos skyriaus darbą ir visus darbuotojus iš dviejų kabinetų, esančių pirmame aukšte, iškelti į antrą aukštą. Atkreipia dėmesį, kad reklamos skyriaus kabinete yra galimybė ne tik užsiprenumeruoti dienraštį (duomenys neskelbtini), pasiimti užsiprenumeruotą laikraštį, jį nusipirkti, bet reklamos skyriuje yra priimami ir reklamos užsakymai, ten už juos atsiskaitoma. Šis reklamos skyrius pirmo aukšto patalpose veikia jau daugiau negu 50 metų ir šiauliečiams yra gerai žinomas, todėl reklamos skyriaus bei jų darbuotojų iškėlimas į antrą pastato aukštą palikus pirmame aukšte visą archyvą, darbinę medžiagą, visiškai paralyžiavo reklamos skyriaus darbą. Pagarsinus žiniasklaidoje apie šią nusikalstamą veiką, dienraščio (duomenys neskelbtini) reklamos skyriaus klientai ėmė vengti lankytis šiose patalpose arba paprasčiausiai nerasdavo naujų reklamos skyriaus patalpų. Apeliantas taip pat pažymi, kad nemažai dienraščio (duomenys neskelbtini) skaitytojų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie į antrą pastato aukštą paprasčiausiai neturi galimybės patekti dėl sveikatos būklės. 2009 m. liepos 31 d. pakartotinai ištyrus reklamos skyriaus kabinetų orą buvo ir toliau rekomenduota nevykdyti darbo šiuose kabinetuose. Tai patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2009 m. liepos 31 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Dar kartą UAB (duomenys neskelbtini) reklamos skyriaus kabinetų oras dėl gyvsidabrio garų koncentracijos buvo tirtas 2009 m. rugpjūčio 11 d., ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras vėl nustatė, kad oras vis dar yra užterštas gyvsidabrio garais, nors koncentracija ir sumažėjo, bet vis tiek viršijo leistiną paros koncentraciją 4,56 karto. Todėl Šiaulių visuomenės sveikatos centras rekomendavo ir toliau kabinetuose nedirbti. Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai į savo patalpas galėjo grįžti tik po trijų–keturių mėnesių, nes 2009 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių visuomenės sveikatos centras ištyrė ir surašė cheminio užteršimo židinio tyrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vėl konstatuota, jog ir toliau rekomenduojama darbuotojus iškelti į kitas patalpas (13.2 p.), nuolat patalpas vėdinti, atlikti užterštos aplinkos demerkurizaciją, taip pat rekomenduota dviem ieškovo darbuotojams profilaktiškai pasitikrinti sveikatą (13.5 p.), atlikti laboratorinių geriamojo vandens tyrimų vertinimus (13.7 p.) bei laboratorinių maisto produktų tyrimo vertinimus (13.8 p.), o taip pat ir toliau atlikti laboratorinius atmosferos oro tyrimų vertinimus (13.9 p.), nes netgi dviejose patalpose gyvsidabrio garų koncentracija ore viršijo normą net iki 10 kartų. Akivaizdu, kad esant tokioms nenormalioms darbo sąlygoms, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai akivaizdžiai susirūpino savo sveikata ir galimybėmis toliau dirbti, todėl prasidėjo darbuotojų kaita.
Apelianto teigimu, 2009 m. rugpjūčio 24 d. prašymą atleisti iš darbo prenumeratos skyriaus vadybininkė I. B. padavė todėl, kad vienas iš vokų buvo adresuotas ir prenumeratos skyriui. Ši darbuotoja baiminosi, kad panašūs išpuoliai gali pasikartoti. Ji buvo atleista nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d., nors bendrovė jos darbu buvo labai patenkinta. 2009 m. rugpjūčio 28 d. prašymą atleisti iš darbo įteikė ir reklamos skyriaus vadybininkė Ž. P., ir ji buvo atleista tos pačios dienos, t. y. 2009 m. rugpjūčio 28 d., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Į minėtos darbuotojos darbo vietą buvo priimtas kitas vadybininkas – L. P., tačiau pastarasis, išdirbęs tik keletą mėnesių, nepakėlęs apelianto kolektyve tvyrančios įtampos ir baimės dėl savo gyvybės bei sveikatos dėl įvykdytų J. M. nusikalstamų veiksmų, 2009 m. lapkričio 18 d. įteikė pareiškimą atleisti iš darbo pačiam prašant. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis iš esmės sutrukdė UAB (duomenys neskelbtini) darbui, ir tai turėjo tiesioginės įtakos bendrovės darbo rezultatams.
UAB (duomenys neskelbtini) atstovo teigimu, 2011 m. balandžio 29 d. pažyma „Dėl reklamos pajamų“ Nr. (duomenys neskelbtini), gauta po reklamos skyriaus kabinetų užteršimo gyvsidabrio garais, patvirtina, kad bendrovės pajamos iš reklamos itin sumažėjo. Jei iki nuteistojo neteisėtų veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) pajamos iš reklamos analogišku laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2009 m. birželio 30 d., sudarė 1 624 717,97 Lt, tai po kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, t. y. nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., šios pajamos sudarė tik 873 175,71 Lt arba 751 542,26 Lt mažiau. Dėl šių negautų pajamų ir reiškiamas ieškinys. Anot apelianto, akivaizdu, kad šiems nuostoliams atsirasti tiesioginės įtakos turėjo tik neteisėti nuteistojo veiksmai, dėl kurių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai apie keturis mėnesius dirbo kitose patalpose, pasikeitė net trys darbuotojai, o reklamos užsakovai, kiti klientai vengė lankytis bendrovės patalpose, todėl labai sumažėjo smulkių įmonių ir fizinių asmenų užsakymai. Be to, dauguma smulkių įmonių bei fizinių asmenų neturi aukšto lygio kompiuterinės įrangos, kad reklamos užsakymus galėtų suderinti su UAB (duomenys neskelbtini) kompiuteriniais tinklais. Didžioji dalis užsakymų, taip pat reklaminiai maketai dažniausiai yra derinami vietoje, t. y. reklamos skyriuje, o jam persikėlus į kitas patalpas bei pasikeitus darbuotojams, kol nauji darbuotojai išmokdavo dirbti savo tiesioginį darbą bei tvyrant baimei, žmonės elementariai reklamos skelbė mažiau, todėl, jei 2008 m. rugpjūčio mėn. bendrovė iš reklamos turėjo 87 361,63 Lt pajamų, tai 2009 m. rugpjūčio mėn., t. y. tuoj po nusikalstamų nuteistojo veiksmų, bendrovė turėjo tik 75 652,12 Lt pajamų iš reklamos pajamų. Dar didesnis reklamos pajamų kritimas prasidėjo žmonėms grįžus po vasaros atostogų, nes paprastai reklamos rinka atsigauna būtent rudenį. Pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 172 639,92 Lt pajamų iš reklamos, o 2009 m. rugsėjį – tik 110 135,64 Lt, t. y. net 62 504,28 Lt mažiau, 2008 m. spalio mėn. bendrovė turėjo 238 677,18 Lt, o 2009 m. tą patį mėnesį daugiau negu dvigubai mažiau – tik 100 910,83 Lt arba net 137 766,35 Lt mažiau. Taip pat ir 2008 m. lapkričio mėn. bendrovė turėjo 131 934,56 Lt, o 2009 m. lapkričio mėn. beveik dvigubai mažiau arba 74 203,81 Lt reklamos pajamų, t. y. net 57 730,75 Lt mažiau. Apelianto vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad egzistuoja visos keturios sąlygos, būtinos civilinei atsakovo atsakomybei taikyti. Tai, kad buvo neteisėti kaltinamojo veiksmai, patvirtino duomenys baudžiamojoje byloje, o tai, kad yra priežastinis ryšys, akivaizdu iš pateiktų prie civilinio ieškinio rašytinių įrodymų, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentų, darbo sutarčių bei Šiaulių visuomenės sveikatos biuro raštiškų išvadų. Taip pat egzistuoja ir kaltinamojo kaltė, nes jo veiksmai akivaizdžiai rodo, jog jis siekė ne tik pakenkti konkretiems laikraščio darbuotojams, bet ir sutrukdyti bendrovės ūkinę-komercinę veiklą, nes, kaip minėta anksčiau, jis išsiuntė net 5 vokus, o dalis tų laiškų (vokų) buvo adresuoti netgi ne žurnalistams, o bendrovės ūkiniams darbuotojams. Pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas patyrė būtent tiesioginius nuostolius, t. y. negautas pajamas, kurias lėmė pirmiau išdėstytos aplinkybės.
Civilinio ieškovo atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog, nustatant faktinį priežastinį ryšį tarp žalos ir kaltinamojo veiksmų, būtina įvertinti, ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę atlikta neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėti veiksmai yra ekvivalentinė žalos atsiradimo priežastis – taikoma conditio sine qua non taisyklė. Be to, teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad esant faktiniam ekvivalentiniam priežastiniam ryšiui, teisinis ryšys visada taip pat bus, o civilinės atsakomybės netaikymą gali lemti tai, kad nėra kitų būtinųjų sąlygų arba yra atleidimo nuo atsakomybės aplinkybės. Teigia, kad šiuo atveju yra visos būtinos nuteistojo civilinės atsakomybės sąlygos ir nėra atleidimo nuo atsakomybės pagrindų.
Be to, apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008 pažymėjo, jog CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3554/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti kaltinamojo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija. Yra priežastinis ryšys ar jo nėra, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes.
UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pabrėžia, kad pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių apelianto veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011 išaiškino, jog apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma (žalos negautų pajamų forma atlyginimas) negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1. straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Pažymi, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, nes ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai (Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis), ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos (Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnis), ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis). Vieniems subjektams kaip negautas pajamas priteisiamas žalos atlyginimo sumas įstatymų leidėjas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms (Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o kiti subjektai nuo tokių priteisiamų sumų moka mokestį bendra tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas). Be to, mokestinei prievolei vykdyti gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis). Anot apelianto, bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad, priteisiant žalos negautų pajamų forma atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normomis.
UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsitikinimu, apylinkės teismo motyvas, kad žalos dydžiui ir priežastims tiksliai nustatyti reikalingos specialios žinios ekonomikos srityje, yra visiškai nepagrįstas ir nekorektiškas, nes pirmosios instancijos teismas pripažino kad jam neužtenka žinių įvertinti ieškovo pateiktus argumentus bei rašytinius įrodymus. Mano, kad tuo atveju, jei teismui trūko specialių žinių, jis turėjo teisę tiek savo iniciatyva, tiek paaiškinęs galimybę reikšti tokį prašymą šalims, skirti byloje ekspertizę. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas neišreiškė jokių abejonių dėl pateikto civilinio ieškinio teisinio įvertinimo ar savo žinių trūkumo.
Apeliantas, prašydamas visiškai patenkinti civilinį ieškinį, taip pat nurodo, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį iš nuteistojo turi būti priteistos ir 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, turi būti priteistos ir ieškovo turėtos byloje 484 Lt išlaidos už ieškinio bei 1200 Lt už apeliacinio skundo surašymą ir 12,34 Lt dokumentų kopijų darymą, sumokėti UAB (duomenys neskelbtini), nes CK 2.74 straipsnio l dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys gali įgyti bet kokias teises ir pareigas. Pasak UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, tai reiškia, kad gali būti teikiamos paslaugos, o jų teikimas gali būti bet kokia veikla, įskaitant teisines konsultacijas, dokumentų ruošimą. Pabrėžia, kad bendrovė turi teisę verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų bei turėti ir kitų teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Šiuo atveju teisinių paslaugų teikimas yra traktuojamas kaip veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams, nes teikti šias paslaugas nereikalingas nei leidimas, nei licencija, o ši veikla yra numatyta UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 2.2.215, 2.2.216, 2.2.217, 2.2.218, 2.2.219 punktuose.
Civilinio ieškovo atstovo teigimu, civilinio proceso išlaidos – tai ne tik šalių, bet ir valstybės išlaidos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl būtina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį šalių bylinėjimąsi suvokiant, kad tai veda tik prie šių išlaidų didėjimo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo: panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti nepadarius jam inkriminuojamos veikos;
atitinkamu teisės aktu (teismo nutartimi) kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą D. V. dėl atitinkamų tyrimų pradėjimo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. D. atžvilgiu dėl to, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras leidžia, kad iš jo asmens garbės, prokuroro pareigų viešai laikraštyje (duomenys neskelbtini) tyčiotųsi; kai ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras ikiteisminį tyrimą atlieka pagal civilinio ieškovo nurodymus ir teikiamą išankstinę medžiagą, išankstinę viešai formuojamą nuomonę; siekiant nustatyti ar ikiteisminiam tyrimui vadovavusiam prokurorui nebuvo daroma įtaka ar jis kitaip nebuvo veikiamas civilinio ieškovo;
atitinkamu teisės aktu (teismo nutartimi) kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą D. V. dėl atitinkamų tyrimų pradėjimo siekiant nustatyti ar Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos E. M. veiksmuose, priimant apkaltinamąjį nuosprendį jo, t. y. nuteistojo J. M., atžvilgiu yra tik neatsargus šališkumas, ar tiesioginis civilinio ieškovo užsakomasis nurodymas;
atitinkamu teisės aktu (teismo nutartimi) kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl atitinkamų ikiteisminių tyrimų pradėjimo civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kai civilinis ieškovas viešai veikia, formuodamas išankstinę nuomonę masinėse informavimo priemonėse apie J. M., galimo nusikalstamo veikimo darant įtaką Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjai E. M., kad ji priimtų apkaltinamąjį nuosprendį J. M. atžvilgiu; galimo nusikalstamo veikimo paveikiant Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą R. D. surašyti vienašališką kaltinamąjį aktą, nepagrįstai ir be įrodymų apkaltinant J. M.; dėl viešo tyčiojimosi iš prokuratūros, prokuroro R. D., viešų melagingų kaltinimų J. M. atžvilgiu; viešos melagingos išankstinės nuomonės formavimo melagingai apkaltinant J. M.; dėl galimos melagingos įtaigos psichine liga sergančios, 35 proc. darbingumo turinčios liudytojos A. G. atžvilgiu, darymo.
Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, įvykdė akivaizdų užsakomąjį susidorojimą su juo kaip nevyriausybinių visuomeninių organizacijų nariu. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neįrodė, kad jis (J. M.) galėjo padaryti nuosprendyje įvardytą nusikalstamą veiką, ir tuo pažeidė Tarptautinės teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos nuostatą.
Nuteistojo teigimu, teismas, nuspręsdamas priimti jam apkaltinamąjį nuosprendį, daugiausia rėmėsi tik sergančios šizofrenija, 35 proc. darbingumo turinčios liudytojos A. G. parodymais, kad jo (J. M.) prašoma, ji užrašė trijuose tuščiuose vokuose adresus.
Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis teismas 1997 m. spalio 1 d. nutarime pažymėjo, jog „..neginamos žmogaus teisės ir laisvės taptų beprasmės, jeigu nebūtų atsižvelgiama į visuotinę taisyklę ubi ius, ibi remedium – jeigu įstatymas suteikia teisę, jis duoda ir priemonę jai apginti“. ,,Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija - tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių garantijų (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka tyrimo institucijoms. Įtariamasis ar kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, tačiau, pasinaudodamas teise į gynybą, jis gali pateikti įrodymų ar argumentų, paneigiančių pareikštą kaltinimą. Kitais atvejais gynybos priemonės gali būti panaudojamos atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms atskleisti. Todėl gynyba yra kryptinga baudžiamojo persekiojimo atsvara, kuria siekiama apsaugoti teisėtus įtariamojo ar kaltinamojo interesus (Konstitucinio Teismo 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimas)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571/2005).
Anot J. M., Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį ir remdamasis vien tik psichine liga sergančios, 35 proc. darbingumo turinčios liudytojos A. G. parodymais, atsisakė motyvuoti ir pasisakyti, kaip galėjo atsitikti, jog kaltinimo ekspertizei pateiktuose vokuose, kuriuose neva buvo siunčiamas gyvsidabris, nėra jo (J. M.) pirštų antspaudų ar bent mikrodalelių (DNR) likučių, galėjusių patvirtinti, jog liudytojai A. G. vokuose parašius adresus, juos galėjo imti ir siųsti adresatams būtent nuteistasis J. M.. Dėl šių vienintelių, galėjusių absoliučiai patvirtinti arba paneigti jo, t. y. nuteistojo J. M., kaltę (arba nekaltumą) aplinkybių nei kaltintojas, nei teismas nepasisakė, pagrindo remtis ne vien tik psichine liga sergančios, 35 proc. darbingumo turinčios liudytojos A. G. parodymais nemotyvavo.
Be to, nuteistojo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai netyrė, kas tas žmogus, kuris jo (J. M.) vardu atėjo pas A. G., ir prašė užrašyti vokus. Pripažinę, kad ant (duomenys neskelbtini) atsiųstų vokų buvo Vilniaus miesto antspaudai, pareigūnai nesiaiškino, kas iš Vilniaus siuntė tuos laiškus. To nepadarė nei kaltintojas, nei teismas, atsisakę nustatyti ir įvardyti, koks nepažįstamas asmuo lankėsi pas liudytoją A. G., ir kodėl ji tuščiuose vokuose vėl užrašė laikraštyje nurodytas redaktorių pavardes, adresus, atsisakė išsiaiškinti, ar šis nepažįstamas vyriškis psichine liga sergančios liudytojos A. G. nėra išgalvotas, nesiaiškino, ar tai negalėtų būti suinteresuotų asmenų bandymas įteigti psichine liga sergančiai liudytojai, jog būtent jis (nuteistasis J. M.) nurodė užrašyti tuščiuose vokuose, kuriuose neva buvo siųstas gyvsidabris, adresus.
Pasak apelianto, Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir remdamasis vien tik liudytojos A. G. parodymais, nevertino to, ar sunkia šizofrenijos forma serganti, nuolat vaistus vartojanti moteris tuo laikotarpiu (2009 m. liepos mėn., 2010 m.) galėjo adekvačiai vertinti savo elgesį, ar tuo metu ji buvo tokios būsenos, kad galėtų tiksliai prisiminti ir papasakoti įvykius, ar ši liudininkė yra veiksni, ar yra pasiduodanti kitų įtaigai, ar liudininkė nedavė teismui parodymų, paveikta kitų asmenų.
Be to, nuteistojo teigimu, liudytojos A. G. parodymus teismas nepagrįstai vertino kaip nuoseklius. Mano, kad šiuo atveju priešingai, juos galima vertinti tik kaip prieštaringus. Atkreipia dėmesį, kad 2011-03-30 liudytojo apklausos protokole A. G. pripažino: „Aš sunkiai galiu ir pasakyti ką rašydavau, nes rašydavau automatiškai (...) „Bijau pameluoti, kada jis man atvežė užrašyti ant vokų, ar prieš (duomenys neskelbtini) gaunant vokus, ar po to įvykio“, „Praeitą vasarą, 2010 m., buvo atėjęs toks žmogus, sakė, kad nuo J. M. ir prašė užrašyti du vokus į redakciją. (...) Man liepė užrašyti dvi pavardes ir turėjo du vokus. (...) Man atrodo, kad rašiau vyr. redaktoriui“.
J. M. nurodo, kad pačios (duomenys neskelbtini) paskelbė, kas buvo jiems siųstuose vokuose parašyta, kad pavardės buvo su klaidomis, kad kitoje pusėje buvo nupiešti kryžiai. Todėl pareigūnai, norėdami kuo greičiau rasti kaltą, galėjo „padėti“ G. „prisiminti“, kad taip užrašyti prašė būtent jis (J. M.).
Apylinkės teismas, anot apelianto, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis buvo priešiškai nusiteikęs (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ir nepagrįstai nurodė, kad jis neva turėjo pakankamus motyvus padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teigia, kad buvo priešingai – (duomenys neskelbtini) vadovai buvo priešiškai nusiteikę prieš jį (J. M.), kuris laimėjo bylą prieš UAB (duomenys neskelbtini) dėl pinigų rinkimų. Redakcija nepagrįstai siekė prisiteisti pinigų už partijos (duomenys neskelbtini) reklamą, tačiau tai padaryti nepavyko. Nors jis (J. M.) prašė pridėti šios bylos sprendimą prie nagrinėjamos bylos, tačiau teismas, nenurodydamas jokių motyvų, jo prašymo netenkino.
Anot apelianto, 2009 m. rugpjūčio 5 d. komentare (duomenys neskelbtini), viešai tyčiodamosis siekė paveikti Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą R. D., rašiusį jam (J. M.) kaltinamąjį aktą: „Bet anokios čia galvos Šiaulių apygardos prokuratūroje ir policijoje – vieni pusgalviai su mozolių pusrutuliais ant šiknos. Antai Šiaulių apygardos prokurorui R. D. gyvsidabris nėra gyvsidabris iki tol, kol negaus popierėlio iš ekspertų. Matyt, prokuroras galvoja, kad redakcijai atsiųstuose vokuose buvo ne gyvsidabris, o prarūgęs kefyras. O ugniagesiai, civilinės saugos ir visuomenės sveikatos specialistai – kliedintys dundukai. Ko galima tikėtis iš užpakalinio bėgio varomo asilo, kuris net nemoka paslėpti savo bukumo ir suvaidinti protingą padarą? Tačiau, žiūrėk, dar praeis keletas metelių, arogantiškas bukis pakeis mantiją ir ateis visų mūsų teisti. Dar visai neseniai prokurorų mantijas vilkėjusių banditų mentaliteto pienburnių valstybėje nėra vietos senam, vargšui žmogui didžiųjų ir gudriųjų pasaulyje. Iki uodegos supuvusių uniformuotų pusgalvių“.
Esant paminėtoms aplinkybėms, J. M. įsitikinimu, akivaizdu, kad civilinis ieškovas sąmoningai, tyčia pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Visuomenės informavimo įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normas, dar nesant surašytam 2011-06-20 kaltinamajam aktui, 2011 m. birželio 11 d. publikacijoje (duomenys neskelbtini), masinės informavimo priemonėje Šiaulių miesto ir krašto laikraštyje (duomenys neskelbtini) įvardijo jį, t. y. nuteistąjį J. M., absoliučiu nusikaltimo vykdytoju, nusikalstamai paviešinant ikiteisminio tyrimo medžiagą įsakmiai formavo Šiaulių miesto ir krašto gyventojų, rašančio kaltinamąjį aktą Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. D. nuomonę, o taip pat iš anksto formavo Šiaulių miesto apylinkės teismo, priėmusio jam (J. M.) apkaltinamąjį nuosprendį, nuomonę. Nors civilinio ieškovo atstovas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. L. 2011-05-12 buvo įspėtas dėl atsakomybės už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo, tačiau nepaisant įspėjimo, ikiteisminio tyrimo duomenys buvo paviešinti.
Pažymi, jog nekaltumo prezumpcija „reiškia [...], kad teismo nariai negali pradėti teismo, iš anksto manydami, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuriuo jis kaltinamas“ (Europos bendrijos komisijos 2006 m. balandžio 26 d. KOM (2006) 174 išaiškinimas). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. sausio 16 d. nutarime nurodė: ,,Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, jog viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio – priešingu atveju galėtų būti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos negalima aiškinti vien lingvistiškai, kaip susijusios vien su teisingumo vykdymu baudžiamųjų bylų procese, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, t. y. remiantis nekaltumo prezumpcija, žmogus yra nekaltas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ikiteisminio tyrimo duomenų paskleidimas, nuteistojo įsitikinimu, reiškia ne ką kita, kaip socialinį vertinimą, būtiną tam, kad veika būtų pripažinta nusikaltimu, tik su ta specifika, kad tą socialinį vertinimą atlieka ne kompetetingos, turinčios įgaliojimus institucijos ar asmenys, o žiniasklaida – žurnalistas ir leidėjas (transliuotojas).
Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1-1046 (patvirtinta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos (Žin., 1995, Nr 85-1918) nustatė: „Žurnalistikoje informacija ir nuomonės turi gerbti nekaltumo prezumpciją, ypač tais atvejais, kai dar tebevyksta teismo procesas, ir turi būti susilaikoma nuo išankstinių sprendimų“. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 40 straipsnis sako: „Žurnalistas turi laikytis nekaltumo prezumpcijos. Žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas savo įsiteisėjusiu sprendimu“. LR VIĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta: „Neleidžiama skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios teisminės valdžios nešališkumui“.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nuteistasis J. M. nurodo manantis, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. D. akivaizdžiai būdamas paveiktas civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 5 d. komentare (duomenys neskelbtini) jo vardu viešai paskleisto užgaulaus tyčiojimosi, siekdamas išvengti kito tokio viešo pasityčiojimo iš žmogaus orumo, „vadovavo“ ikiteisminiam tyrimui tik siekdamas įvykdyti civilinio ieškovo nurodymą – bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti jį (J. M.), rinkti tik jį kaltinančius įrodymus. Teigia, jog prokuroras 2011 m. birželio 20 d. kaltinamąjį aktą surašė „nuolankiai“ vykdydamas civilinio ieškovo valią. Šiaulių miesto apylinkės teismas, apelianto vertinimu, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, matyt, nenorėdamas būti prokuroro R. D. vietoje, pataikaudamas civiliniam ieškovui, tiksliai ir nuolankiai įvykdė civilinio ieškovo valią – pripažino jį (J. M.) kaltu, ir, pažeidžiant Europos Sąjungos Lietuvos Valstybės teisės principus, žmogaus teises, paskyrė realią bausmę – įvykdė užsakomąjį susidorojimą su nevyriausybinių visuomeninių organizacijų, aktyviai kovojančių prieš žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimus Lietuvos valstybėje, nariu.
Atsikirtime į civilinio ieškovo apeliacinį skundą nuteistasis J. M. nurodo, kad civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) tyčia pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Visuomenės informavimo įstatymo, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normas, masinės informavimo priemonėje Šiaulių miesto ir krašto laikraštyje (duomenys neskelbtini) veikė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžio priėmimą, neteisėtai paviešindamas ikiteisminio tyrimo medžiagą iš anksto įvardijo jį (J. M.) kaip nusikaltimo vykdytoją. Teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai galėjo daryti įtaką sufabrikuojant jam baudžiamąją bylą. Anot nuteistojo, civilinis ieškovas, siekdamas „pasipinigauti“, atvirai sukčiauja, savo aktyviais veiksmais daro įtaką ikiteisminio tyrimo pareigūnams, melagingai kaltina jį (J. M.) nusikaltimo padarymu. Anot nuteistojo, civilinio ieškovo skunde nurodyta aplinkybė, kad gyvsidabrio garų koncentracija po patalpų išvalymo padidėjo net du kartus (5 kartus viršijo 2009 m. liepos 31 d. o po dviejų savaičių – 2009 m. rugpjūčio 11 d. – net 10 kartų), duoda pagrindą manyti, kad civilinis ieškovas pats savo aktyviais veiksmais galėjo didinti patalpų užterštumą gyvsidabrio garais.
Apygardos teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas prašė UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo J. M. skundą atmesti. Nuteistasis J. M., jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o civilinio ieškovo skundą atmesti. Prokuroras prašė ir civilinio ieškovo, ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis J. M. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes faktiniais bylos duomenimis neįrodyta, jog nuteistasis J. M. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, iš esmės teikė pirmenybę parodymams, patvirtinantiems kaltinimo pusės poziciją, nors vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė neteisingą išvadą dėl J. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.
Dėl J. M. pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį
Pažymima, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, t. y. naudodamas tokias priemones ar būdus, atlikdamas tokius veiksmus, dėl kurių gali būti nesunkiai sužalotas ar susargdintas ne vienas žmogus. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismo išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar kaip chuliganiškas. Pastebėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011).
Bylos duomenys liudija, kad J. M. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu J. M. patvirtino, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) siųsdavo laiškus, siuntė laišką A. V., M. D. ir L. G., tačiau gyvsidabrio niekada nesiuntė, 100 g gyvsidabrio apskritai nėra matęs ir net nenumano, kas tokį kiekį galėtų turėti. Paaiškino, kad jis dėl fizinės negalios – nesveikos rankos pats rašyti negali, todėl raštus už jį parašydavo daug kitų jo paprašytų žmonių. Taip pat nurodė, kad jis pas A. G. jokio asmens nesiuntė ir neliepė paprašyti, kad jo vardu pastaroji užrašytų vokus. Neprašė A. G. ant vokų rašyti kokius nors trumpinius, neprašė piešti kryžių. Atsakydamas į teisėjos klausimą J. M. paaiškino, kad duodamas interviu jis sakė, jog siuntė tris vokus, tačiau tai buvo paprasčiausi laiškai, juose gyvsidabrio nebuvo ir jie buvo išsiųsti iki įvykių, kuriais jis yra kaltinamas. J. M. taipogi nurodė, kad A. G., buvusi jo sugyventinė, jiems išsiskyrus gąsdindavo jį nemalonumais, sakydama, jog yra nepakaltinama, ir ką nori, tą gali sakyti (5 t., 99–105 b. l.). Netikėti J. M. parodymais kolegija neturi pagrindo, nes iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 156–158, 161–162, 166–167 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Apygardos teismo posėdyje J. M. dar kartą patvirtino, kad jis yra siuntęs laišką A. V., prašė A. G. užrašyti tris vokus ir į juos įdėjęs laiškus, nusiuntė į (duomenys neskelbtini) redakciją. Jokio žmogaus jis pas A. G. nesiuntė, nepateikė jai jokių pavyzdžių popieriuje, kryžių piešti neprašė, gyvsidabrio nėra turėjęs. Taip pat nurodė, kad buvo supykęs ant (duomenys neskelbtini) redaktoriaus, todėl nusiuntė raštą, kuriame išsakė savo nuomonę apie jų darbą.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės liudytojos A. G. parodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina kaip prieštaringus bei nenuoseklius, taip pat specialistų išvadomis, patvirtinančiomis, kad visus laiškus užrašė A. G..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausiama A. G. parodė, kad ji už J. M. nuolat rašydavo įvairius raštus ir laiškus, jo prašymu užrašydavo adresus vokuose. Nurodė, kad užrašus vokuose: A. L. (duomenys neskelbtini) Šiauliai A/H1N1?“, „L. G. A. (duomenys neskelbtini), Šiauliai A/H1N1?“, „M. D. A. (duomenys neskelbtini) Šiauliai A/H1N1?“, taip pat užrašus vokuose „A. M. Pardavimų vadybininkei (duomenys neskelbtini) Šiauliai“, „V. Ž. Reklamos skyrius (duomenys neskelbtini), Šiauliai“, ir lapelį su tekstu „A/H1/N1? Meksika Nusikaltimo slėpimas-nusikaltimas!“ parašė ji J. M. prašymu, pastarajam diktuojant. Taip pat nurodė, kad 2009 metais J. M. jai papasakojo, jog yra susipykęs su laikraščio (duomenys neskelbtini) redaktoriumi ir „ant jų labai yra piktas“. J. M. paprašius ji vokuose nupiešė kryžius. Apie į UAB (duomenys neskelbtini) nusiųstus laiškus su gyvsidabriu nurodė nežinanti (2 t., 187–188, 189 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo A. G. nurodė naują aplinkybę – kad 2010 m. pas ją buvo atėjęs žmogus, kuris, pasakęs, jog yra nuo J. M., paprašė užrašyti du vokus redakcijai. Žmogus turėjo laikraštį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pabrauktos dvi pavardės. Kiek pamena, buvo nurodytos laikraščio (duomenys neskelbtini) redaktoriaus pareigos (2 t., 198–199 b. l., parodymai ištirti teisme). Apklausiama pirmosios instancijos teisme A. G. parodė, kad J. M. straipsnius, raštus rašydavo jau prieš 19 metų. Paaiškino, kad 2009 metais pas ją atvažiavo J. M. ir atsivežė laikraštį (duomenys neskelbtini), kur buvo išspausdintas jį šmeižiantis straipsnis. Jie parašė straipsnį, paskui J. M. jai padavė tris vokus, liepė užrašyti ant jų ir antroje pusėje prirašyti kažkokių hieroglifų. Po metų buvo atvažiavęs kažkoks vyras, kuris pasakė, kad yra nuo J. M., jis turėjo laikraštį ir paprašė užrašyti du vokus. Ji ant vokų nurašė nuo laikraščio redaktorių pavardes. Atsakydama į prokuroro klausimą A. G. nurodė, kad jai nustatytas 65 procentų nedarbingumas dėl šizofrenijos. Taip pat patvirtino, kad ji iš viso užrašė penkis vokus – tris J. M., nes jis buvo pas ją atvykęs su trimis vokais, tai buvo 2009 metais, po jos krikštynų, kurio buvo vasario mėnesį, ir du – žmogui, kuris pas ją buvo atėjęs maždaug po metų nuo J. M. apsilankymo (5 t., 10–11 b. l.). Taigi, kaip matyti iš liudytojos A. G. parodymų, jie nėra nuoseklūs – vieną kartą pastaroji nurodo, kad J. M. jos prašė užrašyti penkis vokus, kitą kartą teigia, kad pas ją po metų buvo atėjęs kitas žmogus, kuris prašė užrašyti du vokus laikraščio (duomenys neskelbtini) redakcijai, o apklausiama teisiamajame posėdyje jau aiškina, kad ji užrašė penkis vokus, tačiau 2009 metais J. M. jos prašė jos užrašyti tik tris vokus, o kitus du ji užrašiusi po metų, t. y. 2010 metais paprašyta „kažkokio vyro“.
Siekiant objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir liudytoja A. G. apklausta dar kartą. Apygardos teisme A. G. nurodė, kad 2009 metais ji J. M. prašymu užrašė vokus, tą pačią dieną jie parašė ir straipsnį, tačiau ne laikraščiui. J. M. jai sakė, kad vienodus tekstus dės į vokus. Apie savo ketinimus J. M. jai nieko nesakė, neaiškino, kur vokai bus panaudoti. Pas ją taip pat buvo atėjęs kitas asmuo, jis pasakė esantis nuo J. M. ir paprašė užrašyti du jo atsineštus vokus.
Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima daryti neginčijamą išvadą, jog būtent J. M. paprašė A. G. užrašyti vokus, į juos įdėjo gyvsidabrio ir nusiuntė į dienraščio (duomenys neskelbtini) redakciją. Iš J. M. parodymų matyti, kad jis niekada neneigė, jog tiek A. G., tiek kiti asmenys jo prašymu už jį rašydavo įvairius raštus, taip pat patvirtino, kad jis A. G. prašė užrašyti tris vokus, kuriuos, įdėjęs laiškus, nusiuntė į (duomenys neskelbtini) redakciją. Patvirtino ir tai, kad jis buvo supykęs ant (duomenys neskelbtini) redaktoriaus, todėl nusiuntė raštą, kuriame išsakė savo nuomonę apie jų darbą. Tačiau kartu J. M. nuosekliai tvirtino, kad jis neprašė A. G. vokuose rašyti kokius nors trumpinius, neprašė piešti kryžių, į vokus gyvsidabrio nedėjo, ir tokių vokų laikraščio redakcijai nesiuntė. Taip pat J. M. paaiškino, kad vokus redakcijai jis išsiuntė iki įvykių, kuriais yra kaltinamas. Abejoti J. M. parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo, nes šių parodymų nepaneigia jokie kiti bylos duomenys. Nors byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 169–170 b. l.) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose trijuose vokuose, taip pat dviejuose vokuose ir lapelyje rankraštinius įrašus parašė A. G., kolegijos įsitikinimu, tai taipogi nepatvirtina, kad tai yra vokai, kuriuos užrašyti jos prašė būtent J. M., taip pat nepatvirtina, kad J. M. į šiuos vokus įdėjo gyvsidabrio ir nusiuntė UAB (duomenys neskelbtini) redakcijai. Be to, iš A. G. parodymų matyti, kad pas ją į namus buvo atėjęs nenustatytas vyriškis, kuris prašė, kad A. G. užrašytų dviejuose vokuose laikraštyje (duomenys neskelbtini) nurodytas pavardes.
Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad sprendimą pripažinti J. M. kaltu apylinkės teismas motyvavo ir telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuota informacija. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtose išklotinėse (1 t., 22, 37–56, 57–59 b. l.) esantys duomenys patvirtina tik telefono abonento įeinančių ir išeinančių skambučių buvimo faktą, tačiau šios išklotinės nėra informatyvios, nes jose nėra pokalbių ar trumpųjų žinučių turinio, jos patvirtina tik patį faktą, kad J. M. 2009 m. liepos mėnesį skambino A. G., to, beje, neneigia ir jis pats. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog apygardos teismo posėdžio metu liudytoja A. G. paaiškino, kad J. M. jai skambindavo nedažnai ir tik dėl to, kad jos telefonas buvo sugedęs, ji negirdėdavo skambučių, atrodė, kad J. M. skambindavo dažnai.
Tai, kad J. M., kaip nurodyta teismo nuosprendyje, buvo priešiškai nusiteikęs UAB (duomenys neskelbtini) redakcijos atžvilgiu, kad savo 2009 m. liepos 10 d. A. V. adresuotame laiške nurodė, jog „<...> kantrybės taurė persipildė“ (3 t., 160 b. l.), pastarojo kaltės taip pat nepatvirtina. Todėl tokias pirmosios instancijos teismo išvadas teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvias, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas prielaidas. Jei žmogus ir yra priešiškai nusiteikęs kieno nors atžvilgiu, tai nėra įrodymas, jog jis ketina padaryti ar padarė įstatymo uždraustą veiką. Pastebėtina ir tai, kad internetiniame portale (duomenys neskelbtini) į 2009 m. liepos 27 d. straipsnį „Prieš (duomenys neskelbtini) žurnalistus – vokai su gyvsidabriu“ apie laikraštį (duomenys neskelbtini) neigiamai atsiliepė ne vienas šį straipsnį komentavęs asmuo (4 t., 118–123 b. l.).
Nors VšĮ (duomenys neskelbtini) teismui perduotuose kompaktiniuose diskuose (5 t., 72 b. l.) esanti informacija liudija, kad po 2011 m. liepos 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio J. M., duodamas interviu, patvirtino, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) siuntė tris vokus, atkreipiamas dėmesys, kad pastarasis taipogi paaiškino, jog vokuose buvo laiškai. Šią aplinkybę, kaip jau minėta, J. M. patvirtino ir pirmosios instancijos, ir apeliacinės instancijos teismuose.
Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad J. M. kaltę įrodo ir ta aplinkybė, jog jis „nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad šiuos konkrečius tris, o vėliau du, viso penkis vokus su laiškais ar be jų, jis būtų perdavęs išsiųsti kitam asmeniui, kuris būtų turėjęs galimybę įdėti į vokus gyvsidabrį ir miltelius“. Logiška, kad žmogus, teigdamas, jog jis pats nusikalstamų veikų nedarė ir nepažįsta jokio kito asmens, galėjusio šias veikas padaryti, negali pats sau prieštaraudamas nurodyti asmenį, kurio jis neva prašė atlikti neteisėtus veiksmus.
J. M. kaltės nepatvirtina ir kiti bylos duomenys, įskaitant liudytojų A. V., A. L., L. G., M. D. teisme duotus parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais dėl to, jog minėti liudytojai nurodė, kad J. M. buvo priešiškai nusiteikęs UAB (duomenys neskelbtini) redakcijos atžvilgiu. Dėl galimo J. M. „priešiško nusiteikimo“ vertinimo kolegija jau pasisakė anksčiau.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, priešingai nei apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent J. M. į tris vokus, adresuotus A. L., L. G., M. D., įdėjo pavojingą kiekį gyvsidabrio ir išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) redakcijai, taip tikėdamasis nesunkiai sutrikdyti šių asmenų sveikatą. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. išsiuntė į UAB (duomenys neskelbtini) redakciją A. M. ir V. Ž. adresuotus laiškus su tekstu „A/H1/N1? Meksika Nusikaltimo slėpimas-nusikaltimas!“ ir natrio chlorido bei kitų druskų priemaišomis ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė visiškai ir besąlygiškai įrodyta ir teismo išvados grindžiamos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkto 1 dalyje išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės, jeigu nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais nukentėjusiosios V. K. parodymais, nepašalino juose esančių prieštaravimų, tinkamai neanalizavo kitų byloje esančių įrodymų ir tendencingai juos vertino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus J. M. bei liudytoją A. G., abejonių pašalinti nepavyko.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir J. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., 7–8, 9 b. l.) – panaikintina.
Panaikintinas laikiną nuosavybės teisės apribojimas J. M. turtui: nebaigtam statyti gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 147–148 b. l.); keleiviniam automobiliui „Mercedes Benz C250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 151–152 b. l.).
Daiktiniai įrodymai:
vokai, paimti iš UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 27 ir 2009 m. liepos 28 d., sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
L. G. pateikti J. M. į UAB (duomenys neskelbtini) atnešti raštai grąžintini L. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
M. D. pateikti J. M. į UAB (duomenys neskelbtini) atnešti raštai bei UAB (duomenys neskelbtini) publikacijų kopijos grąžintini M. D. (BPK 94 straipsnio1 dalies 5 punktas);
kratos metu iš J. M. namų paimti lapai su rankraštiniais užrašais grąžintini J. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
iš Šiaulių miesto savivaldybės išreikalauti raštai su A. G. rašysena grąžintini Šiaulių miesto savivaldybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
vokas su po tyrimo likusiais natrio chlorido ir kitų druskų priemaišų milteliais sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
kompaktiniai diskai su išklotinėmis sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
20 l plastmasinė talpa-konteineris, kuriame yra vanduo su atliekomis, kuriose yra gyvsidabrio, saugoma Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro daiktams saugoti skirtose patalpose, perduotina sunaikinti UAB „Ūrus ir Ko“, esančiai adresu: Gedimino pr. 26-2, Vilnius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl kitų J. M. skundo argumentų ir pateiktų prašymų
J. M. skundo argumentus, kad UAB (duomenys neskelbtini) siekė paveikti ikiteisminiam tyrimui vadovavusį Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą R. D., įsakmiai formavo prokuroro ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio Šiaulių miesto apylinkės teismo nuomonę, o prokuroras ir teismas pataikaudami civiliam ieškovui nuolankiai vykdė pastarojo valią, teisėjų kolegija vertina kaip niekuo nepagrįstus, deklaratyvius ir juos atmeta. Kartu sprendžiama, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti J. M. prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą dėl „atitinkamų tyrimų“ pradėjimo ikiteisminiam tyrimui vadovavusiam prokurorui, bylą išnagrinėjusiai apylinkės teismo teisėjai ir UAB (duomenys neskelbtini).
Duomenų, kurie būtų pagrindas teigti, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras ir skundžiamą nuosprendį byloje priėmusi teisėja būtų buvę šališki, byloje nėra.
Dėl civilinio ieškinio ir civilinio ieškovo – UAB (duomenys neskelbtini) – atstovo skundo
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo atstovas prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti visiškai tenkinant pareikštą civilinį ieškinį.
Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kadangi J. M. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmetamas ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nebenagrinėjami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo pareikštą civilinį ieškinį atmesti.
J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. M. turtui: nebaigtam statyti gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 147-148); keleiviniam automobiliui „Mercedes Benz C250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktinius įrodymus:
vokus, paimtus iš UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 27 ir 2009 m. liepos 28 d., sunaikinti;
L. G. pateiktus J. M. į UAB (duomenys neskelbtini) atneštus raštus grąžinti L. G.;
M. D. pateiktus J. M. į UAB (duomenys neskelbtini) atneštus raštus bei UAB (duomenys neskelbtini) publikacijų kopijas grąžinti M. D.;
kratos metu iš J. M. namų paimtus lapus su rankraštiniais užrašais grąžinti J. M.;
iš Šiaulių miesto savivaldybės išreikalautus raštus su A. G. rašysena grąžinti Šiaulių miesto savivaldybei;
voką su po tyrimo likusiais natrio chlorido ir kitų druskų priemaišų milteliais sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);
kompaktinius diskus su išklotinėmis sunaikinti;
20 l plastmasinę talpą-konteinerį, kuriame yra vanduo su atliekomis, kuriose yra gyvsidabrio, perduoti sunaikinti UAB „Ūrus ir Ko“, esančiai adresu: Gedimino pr. 26-2, Vilnius.
Kolegijos pirmininkas Vaclovas Iždonas
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Bronius Zalaga