Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-211/2020
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00073-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.6.5.1.;2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 13d. d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
sekretoriaujant Linai Butkuvienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei,
nuteistosios B. L. ir nuteistojo juridinio asmens UAB ,,duomenys neskelbtini“ gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. L., nuteistojo juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ atstovės B. L. ir jų gynėjo Valentino Baltrūno (toliau tekste ir – apeliantai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
- B. L. pripažinta kalta:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda;
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. B. L., veikdama juridinio asmens UAB ,,duomenys neskelbtini“ naudai bei interesais, nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, o būtent: ji, būdama juridinio asmens UAB ,,duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininke ir nuo 2012-07-18 eidama direktorės pareigas, turėdama galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdama UAB ,,duomenys neskelbtini“ naudai ir interesais, į bendrovės vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Unicredit bank Lietuvos skyrius, į. k. 300631470, adresu Lvovo g. 25, Vilnius, iš užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kipro banke MARFIN POPULAR BANK PUBLICK CO CYPRUS, suklastotos 2012-08-21 paskolos sutarties pagrindu, gavo didelės vertės ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kilmės pinigines lėšas, kurios buvo pervestos 2012-08-30 – 80.000 Eur ir 50.000 Eur pavedimu, 2012-09-04 – 23.000 Eur pavedimu, 2012-09-05 – 27.000 Eur pavedimu, 2012-09-10 – 42.000 Eur pavedimu, 2012-09-11 – 24.000 Eur pavedimu, 2012-09-14 – 47.000 Eur pavedimu, pavedimu, bendrai 293 000 Eur suma, kuri negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis.
1.1. Taip pat B. L. suklastojo dokumentą, o būtent: ji 2012 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, K. M. (vėliau pakeista pavardė – D.) pagal R. L. nurodymą kompiuterinės technikos pagalba pagaminus netikrą dokumentą – 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kredito sutartį Nr. 21/08/2012, t. y. jo turinyje nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad užsienio kompanija (duomenys neskelbtini), įsipareigoja UAB (duomenys neskelbtini), perduoti 1.000.000 Eur kreditą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bei K. M. atspausdinus ir pasirašius kito asmens, C. C., vardu, ji (B. L.), žinodama, kad realiai užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) vardu veikia jos sutuoktinis R. L., šią sutartį pasirašė.
2. Juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) atstovaujamas direktorės B. L., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri turėjo teisę jam atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, ir kuri veikė bendrovės naudai bei interesais, nuo 2012 m. rugsėjo 26 dienos turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, o būtent: uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), veikdama per ją atstovaujantį asmenį – direktorę B. L. gim.(duomenys neskelbtini), turinčią teisę šią bendrovę valdyti ir veikti jos vardu, į bendrovės vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS Unicredit bank Lietuvos skyrius, į. k. 300631470, adresu Lvovo g. 25, Vilnius, iš užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kipro banke MARFIN POPULAR BANK PUBLICK CO CYPRUS, suklastotos 2012-08-21 paskolos sutarties pagrindu, gavo didelės vertės ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kilmės pinigines lėšas, kurios buvo pervestos 2012-08-30 - 80.000 Eur ir 50.000 Eur pavedimu, 2012-09-04 – 23.000 Eur pavedimu, 2012-09-05 – 27.000 Eur pavedimu, 2012-09-10 – 42.000 Eur pavedimu, 2012-09-11 – 24.000 Eur pavedimu, 2012-09-14 – 47.000 Eur pavedimu, bendrai 293.000 Eur suma, kuri negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-806/2019 ir priimti naują nuosprendį, kuriuo išteisinti B. L. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 1891 straipsnio 1 dalyje, padaryto, taip pat išteisinti juridinį asmenį UAB „duomenys neskelbtini“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1891 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje byloje padaryta gausybė šiurkščių esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, pažeidė esmines kaltinamųjų teises ir paveikė teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, o būtent teismas rėmėsi teismo posėdyje neapklaustos K. M. (D.) ikiteisminio tyrimo metu duotais ir 2018-05-23 d. Įtariamojo apklausos protokole užfiksuotais parodymais (t. 8, b.l. 49-51), o taip pat iš dalies rėmėsi ir M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo patikrinti teisme jokiais proceso veiksmais.
3.2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, o būtent, teismas visiškai nevertino UAB „duomenys neskelbtini“ kaip paskola gautų piniginių lėšų, viso 293000 Eur, gavimo šaltinių ir jų kilmės, nors byloje surinkti ir netgi nuosprendžio dėstomojoje dalyje nurodyti įrodymai, pagrindžiantys teisėtą, legalią ir, kas svarbiausia, atsekamą šių piniginių lėšų kilmę ir šaltinius.
3.3. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidas dėl įrodymų turinio, o būtent, vertindamas 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kredito sutartį Nr. 21/08/2012 kaip suklastotą, nevertino, kad galimai buvo suklastotas tik vienas šios sutarties rekvizitas – C. C. parašas, tačiau visas Kredito sutarties turinys yra tikras ir nesuklastotas, be to, pirmosios instancijos teismas įrodymais nepagrįstai nepripažino duomenų, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus, o būtent, iš užsienio valstybių pagal teisinės pagalbos prašymus gautų duomenų ir rašytinių įrodymų apie UAB „duomenys neskelbtini“ kaip paskola gautų piniginių lėšų, viso 293000 Eur, gavimo šaltinius ir jų kilmę, o taip pat mokėjimo pavedimuose nurodytos pervedamų piniginių lėšų paskirties.
3.4. Pasak apeliantų pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, nesiėmęs įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, o būtent, nesiėmė jokių priemonių šioje byloje reikšmingai piniginių lėšų kilmei teisingai nustatyti ir įvertinti.
3.5. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neišdėstė jokių teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, o būtent, motyvuojamoje dalyje nepateikė jokių argumentų ir vertinimų dėl ištirtų ir dėstomojoje dalyje išdėstytų iš užsienio valstybių pagal teisinės pagalbos prašymus gautų duomenų ir rašytinių įrodymų apie UAB „duomenys neskelbtini“ kaip paskolą gautų piniginių lėšų, viso 293‘000 Eur, gavimo šaltinius ir jų kilmę, o taip pat mokėjimo pavedimus, kuriuose nurodyta pervedamų piniginių lėšų paskirtis.
3.6. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ikiteisminio tyrimo metu 2018-05-23 apklaustos pripažinusios savo kaltę įtariamosios K. M. (D.) parodymais, kuri nebuvo apklausta teismo posėdyje, todėl tokie teismo veiksmai, anot apeliantų, aiškiai prieštarauja ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pakankamai išplėtotai praktikai ir išaiškinimams šiuo klausimu. Pasak apeliantų nei kaltinamoji B. L., nei baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ jokioje proceso stadijoje neturėjo jokios galimybės betarpiškai ir tiesiogiai apklausti nei K. M. (D.), nei prokurorės, kurių vienos parodymai, o kitos nutarime išdėstyta subjektyvi nuomonė skundžiamame nuosprendyje yra panaudoti kaip įrodymai. Todėl pirmosios instancijos teismas, apeliantų teigimu, padarė akivaizdžius ir šiurkščius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto, o taip pat BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių pažeidimus.
Dėl B. L. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
3.7. Apeliantų teigimu, teismas skundžiamame nuosprendyje labai plačiai analizuodamas tiek pačios B. L. parodymus, duotus ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustų teismo posėdyje liudytojų M. M. ir C. C. parodymus, tiek ir neapklaustos teismo posėdyje nusikalstamą veiką padariusios įtariamosios K. D. (buvusi M) parodymais, nepateikė nei vieno bylos įrodymo, patvirtinančio B. L. tyčią dėl 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kredito sutarties Nr. 21/08/2012 (toliau Kredito sutartis) suklastojimo, tai yra, kad ji (B. L.), pasirašydama Kredito sutartį, žinojo, jog Kredito sutartis yra suklastota.
3.8. Taip pat pažymi, kad iš teismo nuosprendžio motyvų matyti, jog vienintelė K. M. (D.) parodė, kad ji suklastojo Kredito sutartyje C. C. parašą, tačiau jos parodymai nelaikytini leistinais įrodymais, todėl teismas ir jais vadovautis bei grįsti nuosprendį negalėjo. Kita vertus byloje yra nustatyta – pati K. M. (D.) parodė, kad pats C. C. pagal jos prašymą, tą pačią dieną, greičiausiai SKYPE programa atsiuntė paskolos sutarties pavyzdį, kuris R. L. netiko, kadangi buvo per trumpa. Šie įrodymai, anot apeliantų, neabejotinai įrodo, jog C. C. žinojo ir suprato, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „duomenys neskelbtini“ bus pasirašyta paskolos sutartis ir konkliudentiniais veiksmais sutiko pasirašyti tokią sutartį, nusiųsdamas jos pavyzdį K. M. (D.), per kurią R. L. ir bendravo su C. C.. Tai reiškia, kad C. C. negalėjo nežinoti ir negalėjo nesuprasti paskolinių santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „duomenys neskelbtini“ susiformavimo ir jų esmės. Todėl, netgi jeigu Kredito sutartis ir buvo sudaryta ne tomis aplinkybėmis, kurias nurodo B. L., tačiau C. C. veiksmai ir turėjimas suvokti šių savo veiksmų esmę bei prasmę, neabejotinai įrodo, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, ne tik žinojo apie Kredito sutarties sudarymą, tačiau ir akceptavo tokią sutartį, kas reiškia, kad Kredito sutartis buvo reali, o ne fiktyvi ar suklastota, nes jai pritarė abi sutarties šalys.
3.9. Atkreipia dėmesį į tai, jog K. M. (D.) pripažino tik tai, kad ji taisė klaidas Kredito sutartyje ir suklastojo C. C. parašą. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad, priešingai teismo teiginiams, ne K. M. (D.) pagamino Kredito sutartį Nr. 21/08/2012, ne ji sukūrė šios Kredito sutarties turinį, ne ji suformulavo ir surašė šios sutarties sąlygas, ne ji atspausdino šią sutartį ir dėl to jokių nurodymų iš R. L. negavo, ji tik ištaisė R. L. atsineštos Kredito sutarties klaidas ir pasirašė už C. C., kuris apklausos teisminio nagrinėjimo metu netgi patvirtino, kad leido jai pasirašyti už jį. Iš to akivaizdu, kad K. M. (D.) jokiame susitarime suteikti paskolą UAB „duomenys neskelbtini“ nedalyvavo ir dėl to nieko negali paliudyti apie pačios Kredito sutarties Nr. 21/08/2012 turinio tikrumą, ji gal galėtų paliudyti tik apie C. C. parašo suklastojimą. Tačiau tik C. C. parašo suklastojimas Kredito sutartyje, netgi jeigu tai ir būtų įrodyta, anot apeliantų, neturi jokios įtakos Kredito sutarties turinio tikrumui. O kad buvo suklastotas Kredito sutarties turinys, byloje nėra nei vieno įrodymo, netgi jeigu C. C. šios sutarties ir nepasirašė. Tai reiškia, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų Kredito sutartyje įtvirtintas sąlygas, kurių pagrindinė ir yra kad (duomenys neskelbtini) įsipareigojo suteikti UAB „duomenys neskelbtini“ 1000000 Eur kreditą. Todėl teismo nuosprendžio teiginių, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kredito sutartyje Nr. 21/08/2012, tai yra jos turinyje, yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, apeliantų manymu, nepatvirtina nei vienas bylos įrodymas.
3.10. Pasak apeliantų, nagrinėjamu atveju yra reikšminga teismo nustatyta aplinkybė, kad užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) vardu veikė B. L. sutuoktinis R. L.. B. L. taip pat patvirtino, kad ji dėl kredito suteikimo ir Kredito sutarties sudarymo, jos pasirašymo su C. C. bendravo per sutuoktinį R. L.. Kaip matyti iš bylos įrodymų, kreditą UAB „duomenys neskelbtini“ suteikė juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), o ne šio juridinio asmens atstovai – fiziniai asmenys C. C. ar R. L.. Kaip buvo nustatyta šioje byloje, juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vardu turėjo teisę veikti abu atstovai – C. C. ir R. L., todėl dėl paskolos suteikimo UAB „duomenys neskelbtini“ galėjo tartis tiek C. C., tiek ir R. L.. Tačiau Kredito sutartį galėjo pasirašyti tik oficialus atstovas C. C.. Kaip parodė pati B. L., kurios parodymus taip pat patvirtino ir K. M. (D.), Kredito sutarties sąlygos buvo derinamos vėlgi per R. L.. Tai reiškia, kad 2012 m. rugpjūčio 21d. Kredito sutartis Nr. 21/08/2012 nėra suklastota, kadangi jos turinyje yra nurodyti teisingi duomenys apie Kredito suteikimą UAB „duomenys neskelbtini“, dėl kurio suteikimo B. L. buvo susitarusi su teisėtu (duomenys neskelbtini) atstovu R. L..
3.11. Pažymi, kad teismas skundžiamame nuosprendyje pasitenkino tik C. C. parodymų pacitavimu, tačiau nepagrįstai visiškai nevertino šių parodymų, kitų įrodymų visumoje, patikimumo prasme. Ta pati K. M. (D.) parodė, kad ji išsiuntė C. C. parengtą Kredito sutartį ir elektroninio ryšio priemonėmis, ir paštu ir gavo jo pasirašytą Kredito sutartį, kurią perdavė R. L.. C. C. nepaneigė šių K. M. (D.) parodymų. Nors C. C. neigė, kad pažįsta R. L. ir B. L., taip pat neigė su jais sudaręs sandorius ar pasirašęs sutartis, tačiau, apeliantų teigimu, iš C. C. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, akivaizdžiai matyti, kad jis bando neigti pasirašęs daugumą kitų (duomenys neskelbtini) dokumentų, kurių kita šalis yra būtent R. L. arba jis juose nurodytas. Tačiau, tik prispirtas neginčijamų įrodymų, pripažino savo parašus visuose sutartyse ir dokumentuose, kuriuos pasirašė taip pat ir R. L. arba jis yra nurodytas juose. Toks C. C. elgesys, pasak apeliantų, yra akivaizdžiai nenuoširdus ir daro jo parodymus nepatikimais. Reikšminga ir tai, jog pats C. C. apklausos metu nurodė, kad jam yra didelės problemos, jog jis jau penkerius metus yra kviečiamas apklausoms į policiją ir teismą dėl R. L., ir jam tai akivaizdžiai nemalonu ir nepriimtina. Dėl šios priežasties jis netgi perrašė R. L. visas (duomenys neskelbtini) akcijas, už kurias neprašė ir negavo jokio apmokėjimo. Todėl, apeliantų manymu, natūralu ir savaime suprantama, kad C. C., stengdamasis išvengti tolimesnių apklausų policijoje ir teisme, tame tarpe ir apie (duomenys neskelbtini) suteiktą paskolą UAB „duomenys neskelbtini“, o taip pat ir kitokių su tuo susijusių nemalonių procedūrų, yra asmeniškai suinteresuotas paneigti bet koki dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje arba jį sumenkinti. Vienas iš tokių būdų ir yra C. C. savo parašų Kredito sutartyje neigimas, o taip pat neigimas, kad pažįsta R. L. ir/ar B. L., o taip pat ir neigimas, kad (duomenys neskelbtini) suteikė UAB „duomenys neskelbtini“ paskolą. Esant šioms aplinkybėms, apeliantų manymu, C. C. parodymai nelaikytini patikimais, o tokiais nepatikimais įrodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl B. L. bei juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ nuteisimo pagal BK 1891 straipsnio 1 ir 3 dalis.
4. Apeliantų teigimu, visas teismo nuosprendis dalyje dėl neteisėto praturtėjimo yra grindžiamas vien tik tariamai suklastota Kredito sutartimi, tai yra piniginių lėšų gavimo pagrindo neteisėtumu. Tačiau nei vienu žodžiu nėra užsiminta apie UAB „duomenys neskelbtini“ kaip paskola pervestų piniginių lėšų 293000 Eur piniginių lėšų kilmės teisėtumą ar neteisėtumą.
4.1. Šioje byloje nesurinkta visiškai jokių įrodymų, kad B. L. ir UAB „duomenys neskelbtini“ būtų žinoję, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vardu pavedimu kaip paskola gautos piniginės lėšos, viso 293000 Eur, būtų įgytos iš kokių nors neteisėtų pajamų, byloje nėra jokių įrodymų, kad jie būtų tiksliai žinoję neteisėtą, nelegalią tų pajamų kilmę, todėl nei UAB „duomenys neskelbtini“, nei B. L. veiksmuose nėra pagrindinio šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Dėl to nei B. L., nei UAB „duomenys neskelbtini“ pasak apeliantų, nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 1891 straipsnio I ir 3 dalyse, už kurių neva padarymą buvo nepagrįstai nuteisti.
4.2. Anot apeliantų pirmosios instancijos teismo išvados, jog B. L. žinojo, kad užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) vardu veikė jos sutuoktinis R. L., nėra pagrįstos nei vienu bylos įrodymu, todėl tokios teismo išvados yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, kuria negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Be to, tokia teismo padaryta prielaida netgi buvo paneigta B. L. parodymais, kur jis parodė, kad apie tai, jog jos buvęs sutuoktinis R. L. valdė užsienio kompaniją (duomenys neskelbtini), ji sužinojo tik po jo mirties, kai tarp jo dokumentų rado ir šios kompanijos dokumentus. Pažymima, kad šie B. L. parodymai nebuvo paneigti jokiais bylos įrodymais, be to, tokie B. L. parodymai netgi nebuvo aptarti ar argumentuotai atmesti skundžiamame nuosprendyje. Be to, apeliantų manymu, šiame kontekste skundžiamame nuosprendyje akivaizdžiai neteisingai konstatuojama, kad UAB „duomenys neskelbtini“ gautomis lėšomis disponavo ir siekė naudotis R. L. ir kad vėliau pagal sutartį minėti pinigai vėlgi galimai grįžtų R. L..
4.3. Pažymi ir tai, kad teismas, nors aprašomojoje dalyje išsamiai ir aprašė, tačiau visiškai nevertino didžiosios dalies šioje byloje surinktų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaip paskolą UAB „duomenys neskelbtini“ gautų piniginių lėšų, viso 293000 Eur, teisėtą, legalią ir, kas svarbiausia, visiškai atsekamą kilmę ir jų šaltinius. Be to, dėl šių byloje esančių įrodymų teismas netgi nepasisakė motyvuojamoje dalyje kaip kad jų net nebūtų byloje. Teigia, jog teismas nevertino, kad:
- 2012-08-30 UAB „duomenys neskelbtini“ pervestą 80000 Eur ir 50000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu: a) iš E. P. LTD – 7000 Eur už automobilius, b) iš (duomenys neskelbtini) – 50000 Eur išankstinį apmokėjimą, c) iš E. P. LTD – 24000 Eur už automobilius, d) iš E. T. L. – 50000 Eur už prekes (t. 12, b.l. 156, 158, 162, 164, 166, 170, 174); 2012-09-04 UAB „duomenys neskelbtini“ pervestą 23000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu iš F. I. LTD – 23125 Eur pagal kontraktą (t. 12, b.l. 178, 186);
- 2012-09-05 UAB „duomenys neskelbtini“ pervestą 27000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu iš T. L. – 26875 Eur už transporto paslaugas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2-8-12 (t. 12, b.l. 182, 192);
- 2012-09-10 UAB „duomenys neskelbtini“ pervestą 42000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu iš F. I. LTD – 42000 Eur pagal kontraktą (t. 12, b.l. 194, 200);
- 2012-09-11 UAB „duomenys neskelbtini“ pervesta 24000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu: a) iš I. S. LLP – 6200 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. A10034; b) iš S LLP – 17800 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. A00038 (t 13, b.l. 2, 4, 8);
- 2012-09-14 UAB „duomenys neskelbtini“ pervesta 47000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu iš I LLC – 47350 Eur pagal kontraktą (t 13, b.l. 10, 12, 16);
4.4. Šie ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys ir dokumentai apeliantų teigimu, neginčijamai įrodo teisėtą, legalią ir, kas svarbiausia, visiškai atsekamą UAB „duomenys neskelbtini“ gautų kaip paskola piniginių lėšų, šiuo atveju 293 000 Eur, kilmę. Kad UAB „duomenys neskelbtini“ tikrai pasiskolino iš užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) 293000 Eur ir kad šios grąžintinos piniginės lėšos, kaip paskolos pajamos, kurias UAB „duomenys neskelbtini“ privalėjo grąžinti, buvo teisėtos pajamos, pasak apeliantų, patvirtina ir 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjęs Preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3934-450/2016, pagal kurį ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ priteista 286988,99 Eur skola. Šis įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas turi įstatymo galią ir neginčijamai patvirtina faktą, kad 2012 m. Kredito sutartis Nr. 21/08/2012 buvo reali ir šalių vykdyta, o viso 293000 Eur suma, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ pajamos, buvo teisėtos paskolos lėšos. Be to, byloje yra visi išsamūs duomenys, neginčijamai patvirtinantys, kad ir paskolą suteikusi užsienio kompanija (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas yra įgijusi iš teisėtos veiklos bei teisėtų sandorių ir todėl teisėtomis pajamomis – už automobilius, už prekes, už transporto paslaugas, pagal kitus kontraktus ir išrašytas sąskaitas-faktūras, gautomis iš užsienio kontrahentų (t. 12, b.l. 156- 200, t., 13, b.l 2-18). Nei vienas (duomenys neskelbtini) įvykdytas sandoris nėra pripažintas nusikalstamu, neteisėtu ar nelegaliu, šioje byloje taip pat nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie bent preliminariai patvirtintų, kad koks nors iš šių sandorių būtų neteisėtas, nusikalstamas ar nelegalus arba kad iš šių sandorių gautos piniginės lėšos būtų neteisėtos ar nusikalstamos kilmės.
4.5. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad šioje baudžiamojoje byloje esantys neginčijami ir išsamūs įrodymai, patvirtina tą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) iš kitų kontrahentų gautos pajamos yra legalios ir teisėtos, o pačios pinigines lėšas pervedusios užsienio kompanijos vykdė tik legalią ir teisėtą veiklą:
- pagal byloje esančią kompanijos „T. L.“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08-30 į kompanijos „T. L.“ sąskaitą grynais pinigais buvo įnešta 169 888,25 USD, kurie buvo konvertuoti į eurus, kurių dalis, tai yra 26875 Eur suma 2012-08-30 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugas pagal sąskaitą faktūrą 2-8-12, data 2012/08-29 (t. 9, b.l 65-195);
- pagal byloje esančią kompanijos „I LLC“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-09-07 ir 2012-09-11 į kompanijos „I LLC“ sąskaitą mokėjimo pavedimais buvo pervesta bendrai 5T939,94 Eur iš „N. C. S. L.“ (mokėjimo paskirtis NOR2012/04), iš „S+S D. K. S S L“ (mokėjimo paskirtis Del 2012/31 ir Del 2012/33), iš „B Š“ (mokėjimo paskirtis BEL2012/03 08.08 12-9350.00 Eur), kurių dalis, tai yra 47350 Eur suma 2012-09-11 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą už automobilius Nr. 2012/09/11 (t. 10, b.l. 13-44);
- pagal byloje esančią kompanijos „E. P. LTD“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08- 21 į kompanijos „E. P. LTD“ sąskaitą mokėjimo pavedimu buvo pervesta 9019,68 Eur iš „H. M. GMBH“ (mokėjimo paskirtis Rg 9, 12, 13 70513), kurių dalis, tai yra 7000 Eur suma 2012-08-21 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) už automobilius, be to 2012-08-23 iš „F. T. C.“ (mokėjimo paskirtis Dėl atsarginių dalių acc to inv EP/1608-2 dd 16.08.12) mokėjimo pavedimu buvo pervesta 25000 Eur, iš kurių dalis, tai yra 24000 Eur suma 2012-08-23 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) už automobilius (t. 10, b.l. 54-162);
- pagal byloje esančią kompanijos „F I LTD“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08-20 į kompanijos „F. I. LTD“ sąskaitą mokėjimo pavedimu buvo pervesta 120000 Eur iš „C.+C. L.“ (mokėjimo paskirtis mokėjimas pagal sutartį Nr. 132/12/7/22), kurių dalis, tai yra 23125 Eur suma 2012-08-30 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) pagal sutartį, be to 2012-09-04 iš „C.+C. L.“ (mokėjimo paskirtis mokėjimas pagal sutartį Nr. 132/12/7/22) mokėjimo pavedimu buvo pervesta 43000 Eur, iš kurių dalis, tai yra 42000 Eur suma 2012-09-04 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) pagal sutartį (t. 13, b.l. 59-188);
- pagal byloje esančią kompanijos „B. S. z o. O.“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08-22 į kompanijos „B. S. z o. O.“ sąskaitą grynais pinigais buvo įnešta 407200 PLN, kurie buvo konvertuoti į eurus, kurių dalis, tai yra 50000 Eur suma 2012-08-24 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) kaip išankstinis apmokėjimas (t. 8, b.l. 168-170);
- pagal byloje esančią kompanijos „E. T. L.“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08-25 į kompanijos „E. T. L.“ sąskaitą mokėjimo pavedimu buvo pervesta 344000 Eur iš UAB „K.“ (mokėjimo paskirtis paskola), kurių dalis, tai yra 50000 Eur suma 2012-08-28 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui už prekes (t. 11, b.l. 124-200);
- iš Lichtenšteino Kunigaikštystės Kunigaikštiškojo žemės teismo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad „nėra aišku, kad piniginės lėšos, iš pradžių per įvairias bendroves patekę į firmos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o paskui į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą, yra kriminalinės kilmės“, kas patvirtina, kad iš pradžių į firmos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o po to į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą patekusios piniginės lėšos yra teisėtos ir legalios (t. 8, b.l. 138);
- iš Didžiosios Britanijos gautas atsakymas, kad jos Finansinės žvalgybos padalinys neturi jokios kriminalinio pobūdžio informacijos apie E. T. L., I. S. LLP ir S. LLP, kas reiškia, kad šios firmos vykdė teisėtą ir legalią veiklą, iš kurios gavo teisėtas ir legalias pajamas (t. 6, b.l. 14);
- bendrovės Saragosa LLP pelno ir nuostolių ataskaita, iš kurios matyti, kad ši bendrovė realiai veikianti, mokesčių tarnyboms teikė ataskaitas, turėjo pajamų ir jas deklaravo, mokėjo mokesčius, o mokesčių tarnybos jokių pretenzijų dėl vykdomos veikios bei gaunamų pajamų bendrovei neturėjo (t. 6, b.l. 77).
4.6. Apeliantų teigimu, iš šių byloje esančių įrodymų matyti, kad visos (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas pervedinėjusios užsienio kompanijos buvo realios, realią veiklą vykdžiusios įmonės, turėjusios savo vadovus, buveines ir oficialias sąskaitas bankuose. Šioje byloje nėra jokių, net preliminarių, duomenų, kurie rodytų, kad šios užsienio kompanijos būtų fiktyvios ar naudojamos nusikalstamai ar kokiai nors nelegaliai veiklai vykdyti, byloje netgi yra neginčijami įrodymai, kad šios užsienio kompanijos veikė legaliai bei teisėtai ir nebuvo naudojamos jokiai nelegaliai ar nusikalstamai veiklai vykdyti. Be to, jos pinigines lėšas pervedinėjo ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir daugeliui kitų kompanijų bei ūkio subjektų įvairiose šalyse, ir nebuvo taip, kad šios kompanijos būtų naudojamos vien tik piniginių lėšų pervedimui (duomenys neskelbtini). Be to, šios užsienio kompanijos pinigines lėšas taip pat gaudavo už įvairias prekes ar pagal įvairias sutartis bei įvairių sandorių pagrindu, tai yra teisėtais pagrindais, o po to dalį šių piniginių lėšų pervedinėjo (duomenys neskelbtini) taip pat už įvairias prekes ar pagal įvairias sutartis bei įvairių sandorių pagrindu, tai yra teisėtais pagrindais. Šie byloje esantys įrodymai, anot apeliantų, yra vertinami visumoje su kitais bylos įrodymais ir neginčijamai įrodo, kad (duomenys neskelbtini) pervestos, o po to jos paskolintos UAB „duomenys neskelbtini“ piniginės lėšos buvo legalios, jų kilmė ir šaltiniai šioje byloje tiksliai nustatyti ir pilnai atsekami. Todėl nebuvo jokio teisinio ir protingo pagrindo nuteisti B. L. ir juridinį asmenį UAB „duomenys neskelbtini“ pagal BK 1891 straipsnio 1 ir 3 dalis.
4.7. Be to, apeliantų manymu, paskolos suteikimo faktą, o tuo pačiu ir Kredito sutarties realumą ir tikrumą patvirtina ir kiti byloje surinkti objektyvūs (rašytiniai) įrodymai – (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad piniginės lėšos pervedamos pagal paskolos sutartį, kas taip pat patvirtina neginčijamą faktą, kad šios piniginės lėšos buvo legalios ir teisėtos (t 12, b.l. 170, 174, 186, 192,200, t. 13, b.l. 8, 16).
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios B. L. ir nuteistojo juridinio asmens UAB ,,duomenys neskelbtini“ gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios B. L., UAB „duomenys neskelbtini“ ir jų gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik liudytojų K. M. (D.) 2018-05-23 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t.8, b.l. 49-51, 59-61), taip pat iš dalies jos motinos M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t.8, b.l. 62-67) bei pagal 2016-08-02 FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Kipro Respublikos teisėsaugos institucijoms išsiųstą teisinės pagalbos prašymą Nr. 04/10-1-46-6434 gautais (t.2, b.l. 24-27) bei garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių metu liudytoju apklausto C. C. parodymais (t.13, 32-34). Pirmosios instancijos teismas šių asmenų parodymus vertino selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, neištyręs visų bylos įrodymų, neišanalizavęs jų tarpusavio ryšio, sąsajumo, darydamas išvadas, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Taip pat teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, tinkamai neanalizavo kitų įrodymų, turinčių reikšmės vertinant B. L. ar UAB „duomenys neskelbtini“ kaltumą ar nekaltumą, apsiribojo tik jų išvardijimu
Dėl B. L. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
8. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019). Šios nusikalstamos veikos sudėtis – formalioji, padaroma veikiant tik tiesiogine tyčia, tai yra, kai kaltininkas žino, jog veikia nusikalstamai ir nori taip veikti.
9. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. kredito sutartis Nr. 21/08/2012 dėl paskolos 1 000 000 Eurų suteikimo UAB „duomenys neskelbtini“ yra suklastota, kaip nėra įrodymų, kad B. L. pasirašė šioje sutartyje, žinodama, kad ji suklastota.
9.1. Iš sutarties turinio matyti, kad kreditą suteikianti šalis(kredito davėja) buvo užsienio kompanija (duomenys neskelbtini), atstovaujama MK M. LtD (ji buvo kompanijos (duomenys neskelbtini) steigėja) atstovo C. C., o kreditą gaunanti šalis - UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama nuteistosios B. L.. Kredito davėjo atstovas C. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neigė pasirašęs aptariamoje sutartyje, nurodė, kad nepažįsta L., su jais nebuvo susitikęs Berlyne ir neaptarinėjo kredito suteikimo galimybių, nurodė, kad su kompanija RGA Company LNN LTD jis nebuvo susijęs. Jis patvirtino, kad turėjo dalykinius santykius su K. M. ir M. M., jos dirbo su ofšorinėmis bendrovėmis (t. 13 b.l. 32-34). Apklaustas teisme (nuotoliniu būdu), liudytojas negalėjo paaiškinti, ar matė kredito sutarties projektą, tačiau teigė, kad tokioje sutartyje jis nepasirašė ir kad sutartyje yra ne jo parašas. Taip pat jis vėl nurodė, kad sutuoktinių L. nepažinojo (t. 18 b.l.66-77).
9.2. Nuteistoji B. L. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2012 m. įsigijo bendrovę „duomenys neskelbtini“, bet neturėdama lėšų vystyti bendrovės veiklai (ketino užsiimti nekilnojamuoju turtu, verstis elektroninių blokelių prekyba ), kreipėsi į seną pažįstamą C. C., kuris vadovavo įmonei (duomenys neskelbtini) Kipre dėl kredito suteikimo. Jie 2012 m. vasarą susitiko Berlyne, kur jis pažadėjo suteikti 1 000 000 Eurų paskolą. Sutartį dėl kredito suteikimo pasirašė Vilniuje (t. 16 b.l. 66, 67 ) Teisminio nagrinėjimo tokius savo parodymus ji papildė, nurodydama, kad į Berlyną dėl kredito suteikimo ji važiavo kartu su savo vyru R. L., kuris ją supažindino su C. C. ir šis pažadėjo suteikti kreditą, apie tai ranka surašė „popierių“, kuriame abu pasirašė. Lietuvoje, paaiškėjus, kad tokio dokumento nepakanka, jos vyras pažadėjo išsiaiškinti su teisininkais. Po 2 savaičių vyras atnešė kredito suteikimo sutartį, kurioje buvo C. C. parašas, ji tada irgi sutartyje pasirašė. Po kurio laiko į jos bendrovės bankinę sąskaitą pagal sudarytą sutartį buvo pervedami pinigai, todėl ji neabejojo, kad sutartis buvo galiojanti.
10. Analizuojant aukščiau nurodytus įrodymus ir vertinant B. L. veiksmus, apeliacinė instancija daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog sutartis buvo žinomai suklastota, o jei buvo suklastota, kad apie tai žinojo B. L., kai joje pasirašė. Darydamas tokią išvadą, teismas kritiškai vertina liudytojo C. C. parodymus, kad jis apie kredito suteikimo sutartį nieko nežinojo ir kad nepažinojo nei sutarties šalies atstovės B. L., nei jos sutuoktinio R. L. ir kad iš vis nebuvo susijęs su sutartyje nurodyta šalimi – kredito davėja RGA Company LNN LTD. Tokius jo parodymus paneigia žemiau išvardinti įrodymai.
10.1. Iš liudytojos M. M.,, UAB „B. M.“, užsiimančios buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugomis, įmonių, ofšorinių įmonių registravimo paslaugomis, direktorės parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, yra nustatyta, kad liudytojas C. C., o taip pat ir nuteistosios B. L. vyras R. L. turėjo oficialias sąsajas su bendrove RGA Company LNN LTD. Apie tai ji parodė, kad per dukrą K. M. (dab. D.), 2011 m. birželio mėn. - 2011 m. lapkričio mėn. laikotarpiu buvusia Kipre, įsteigė ofšorinę kompaniją ,,MK M.“ Belize. Tuo tikslu kompanijai ,,MK M.“ buvo atidaryta banko sąskaita Kipro banke ,,Laki“ o direktoriumi paskirtas C. C.. Kompanijos MK M. LTD tikroji ir neatskleista direktorė ir steigėja buvo ji, tuo tarpu formalus steigėjas ir direktorius buvo MK P. LTD, o jos registruotas atstovas buvo C. C.. Po R. L. kreipimosi dėl ofšorinės kompanijos įsteigimo buvo įsteigta kompanija (duomenys neskelbtini), kurios formalus steigėjas ir direktorius taip pat buvo MK M. LTD, registruotas atstovas C. C., tuo tarpu tikras ir neatskleistas steigėjas ir direktorius – R. L., kuris pageidavo, kad jis formaliai nesimatytų dokumentuose nei kaip bendrovės direktorius, nei kaip bendrovės akcininkas. 2011-12-08 tarp MK M. LTD ir R. L. buvo pasirašytas turto patikros aktas, kuris patvirtino, kad R. L. yra turto, t.y. (duomenys neskelbtini) akcijų gavėjas ir valdytojas. Tuo pat metu tarp (duomenys neskelbtini) ir MK M. L. buvo pasirašyta paslaugų sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad MK M. L. kompanijai (duomenys neskelbtini) suteikia registracijos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), paslaugas bei registruotą atstovą C. C.. Taip pat buvo pasirašyti du dokumentai be datos tam, kad, jeigu tikrasis neatskleistas (duomenys neskelbtini) valdytojas ir akcininkas R. L. norės ateityje atsiskleisti, tai sutartis dėl paslaugų teikimo su MK M. LTD būtų nutraukta ir R. L. taptų oficialiu, atskleistu (duomenys neskelbtini) vnt. akcijų valdytoju, o C. C. atsistatydintų iš registruoto atstovo pareigų. Tokias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina atsistatydinimo raštas, turto savininko be nuosavybės teisės pareiškimas, nuostolių atlyginimo direktoriams garantija, paslaugų sutartis, priedai, turto patikros aktas, perdavimo aktas ir pan., juose kaip šalys figūruoja R. L. ir C. C. (t. 7 b.l. 91-114).
11. Tai, kad liudytojui C. C. buvo žinoma aptariamo kredito suteikimo UAB „duomenys neskelbtini“ sutartis, patvirtina liudytojos K. M. ( dab. D.), kuri nuo 2012 m. Lietuvoje užsiėmė ofšorinių kompanijų steigimu, prieš tai tą patį dariusi Kipre, parodymai, kuriuose ji nurodė: 2012 m. rugpjūčio mėnesio pačioje pradžioje R. L. atėjo pas ją į darbo ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad jam reikia paruošti jo vadovaujamai ofšorinei kompanijai (duomenys neskelbtini), kurią ji padėjo jam įsteigti ir kurios oficialus atstovas buvo C. C., paskolos sutartį, pagal kurią bus skolinama didelė pinigų suma. Nors R. L. neįvardino tiksliai, kas kam suteiks paskolą, ji suprato, kad viena iš šalių bus (duomenys neskelbtini). Tuomet ji kreipėsi per SKYPE programą ar elektroniniu paštu į C. C., prašydama, jog jis atsiųstų jai paskolos sutarties pavyzdį, kad ji galėtų paruošti ir įteikti ją R. L.. C. C., atsakydamas į jos prašymą, tą pačią dieną SKYPE atsiuntė paskolos sutarties pavyzdį, kuri R. L. netiko, nes buvo per trumpa. Tada ji pasiūlė jam kreiptis į advokatą ar kokį teisininką dėl minėtos sutarties sudarymo. Po kažkurio laiko, R. L. atėjo pas ją su jau paruošta paskolos sutartimi, kurią paruošė jo žodžiais kažkoks teisininkas, ir ji, nesigilindama į jos turinį, ją nuskenavo ir išsiuntė C. C. elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu SKYPE pranešė jam, kad yra išsiųsta paskolos sutartis, kurią jis kaip MK M. LTD atstovas, kliento, t.y. R. L., prašymu turi pasirašyti ir atsiųsti ją atgal. Tą pačią dieną iš C. C. elektroniniu paštu ar tai SKYPE, ji gavo pasirašytą paskolos sutartį. Po poros dienų iš Kipro DHL greituoju paštu buvo atsiųstas sutarties originalas. Gavusi C. C. pasirašytą paskolos sutartį, ji darbo ofise perdavė ją R. L.. Po kelių dienų R. L. vėl atėjo pas ją ir pasakė, kad minėtoje paskolos sutartyje daug klaidų, kurias reikia ištaisyti. Nurodė, kad paskolos sutartyje tarp (duomenys neskelbtini) ,,duomenys neskelbtini“ yra blogai nurodyta paskolos pasirašymo data, o būtent anglų kalbos variante buvo parašyta data 2011-08-21, o turėjo būti 2012-08-21, taip pat buvo sumaišyti vietomis paskolos gavėjas ir paskolos davėjas. Kiek atsiminė, sutartyje dar buvo pora punktų, kuriuos reikėjo pakeisti. Po to, kai ji ištaisė visas klaidas, siekdama sutaupyti laiką, kadangi R. L. prašė parašą iš C. C. gauti kuo greičiau, taip pat siekdama sutaupyti savo lėšas, kadangi sutarties siuntimas per DHL greitąjį paštą nemažai kainuoja, pasielgė labai lengvabūdiškai ir neapgalvotai – užsakė bendrovėje ,,Vilpros investicijos“, adresu J. B., Vilniuje, UAB ,,B. M.“ vardu, kuriai vadovauja jos motina M. M., spaudą su užrašu ,,C. C.“, tą pačią dieną ar kitą dieną gavusi spaudą, uždėjo jį Kredito sutartyje Nr. 21/08/2012, 2012-08-21 dėl (duomenys neskelbtini) paskolos suteikimo UAB,, „duomenys neskelbtini““ prie užrašo ,,kredito davėjas” ir pasirašė C. C. vardu Kadangi MK M. LTD spaudas buvo jos darbo ofise, ji taipogi uždėjo minėtos bendrovės spaudą prie sutartyje esančio užrašo ,,kredito davėjas” šalia ,,C. C.“ spaudo. Pasirašytą sutartį atidavė R. L. Į sutarties turinį nesigilino, atliko tik techninius dalykus (t.8, b.l. 59-61).
12. Tokie liudytojos K. M. parodymai patvirtino, kad ji nerengė sutarties ir neįrašė tikrovės neatitinkančių duomenų apie tai, kad užsienio kompanija (duomenys neskelbtini), į.k. 112156, įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigoja UAB ,,duomenys neskelbtini“ perduoti 1.000.000 Eur kreditą sutartyje nurodytomis sąlygomis, ji tik ištaisė jos nurodytas technines klaidas, nekeisdama sutarties esmės ir suklastojo C. C. parašą. Vertinant liudytojos K. M. parodymus, kurie nėra paneigti kitais įrodymais, galima teigti, jog C. C., pasirašydamas Kredito sutartį, su jos turiniu buvo susipažinęs, klaidų ištaisymas pačios sutarties esmės nekeitė. Duomenų, kad R. L. būtų liepęs liudytojai K. M. suklastoti C. C. parašą, byloje nėra, kaip nėra duomenų, kad R. L. žinojo, kad liudytoja K. M., ištaisiusi Kredito sutarties technines klaidas, neišsiųs jos adresatui, o užsakys bendrovėje ,,V. i.“, adresu (duomenys neskelbtini), UAB ,,B. M.“ vardu, kuriai vadovauja jos motina M. M., spaudą su užrašu ,,C. C.“ ir uždės jį Kredito sutartyje Nr. 21/08/2012, 2012-08-21 dėl (duomenys neskelbtini) paskolos suteikimo UAB ,“duomenys neskelbtini“ prie užrašo ,,kredito davėjas” ir pasirašys C. C. vardu, taip pat uždės MK M. LTD spaudą, kuris buvo jos darbo ofise, prie sutartyje esančio užrašo ,,kredito davėjas” šalia ,,C. C.“ spaudo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apie aukščiau aptartas kredito sutarties pasirašymo aplinkybes žinojo ar galėjo žinoti B. L., gavusi pasirašymui Kredito sutartį su C. C. parašu ir visais spaudais. Tai, kad R. L., tvarkęs kredito sutarties sudarymo reikalus, buvo nuteistosios B. L. vyras, nesant kitų įrodymų, nėra vada išvadai, kad B. L. žinojo visas kredito sutarties sudarymo aplinkybes.
13. Bylos duomenimis, paminėtais aukščiau, yra nustatyta, kad B. L. aptariamu laiku buvo susijęs su Belize registruota įmone (duomenys neskelbtini), kuri buvo kredito davėja, taip pat bylos duomenimis (liudytoja M. M., UAB „B. M.“, užsiimančios registruotų bendrovių pardavimu-pirkimu, vadovė) ) yra nustatyta, kad UAB„ „duomenys neskelbtini““ įgijimo iniciatoriumi buvo nuteistosios B. L. vyras R. L., bet byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kredito sutarties sudarymo metu, šios sutarties vykdymo metu jo sutuoktinė B. L. žinojo apie jo sąsajas su užsienio kompanija „(duomenys neskelbtini)“, apie tikrąją jo veiklą. Byloje visiškai nėra duomenų apie tai, kuo realiai užsiėmė R. L., kokį realų vaidmenį jis atliko, gaunant kreditą iš aptariamos užsienio bendrovės, su kuria pats buvo susijęs ir kaip su tokia jo veikla buvo susijusi sutuoktinės vardu nupirkta bendrovė „duomenys neskelbtini“. R. L. šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas tik vieną kartą-2014-08-22 (t.8 b.l. 81-82), tačiau jam nebuvo užduoti klausimai, susiję su B. L. pareikštu kaltinimu, tyrimas dėl jo veikos, susijusios su aptariamais klausimais, nebuvo atliekamas. Šiuo metu to patikrinti nėra galimybės, nes R. L. 2016 m. spalio 15d. mirė (t. 16 b.l. 1).
14. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog C. C. ir M. M., K. D. (M.) parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad B. L. žinojo, jog realiai užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) vardu veikia jos sutuoktinis R. L. ir tokiu būdu, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pasirašydama 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kredito sutartį Nr. 21/08/2012, jos turinyje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad užsienio kompanija (duomenys neskelbtini), atstovaujama C. C. įsipareigoja UAB ,,“duomenys neskelbtini““, perduoti 1.000.000 Eur kreditą sutartyje nurodytomis sąlygomis, pagamino netikrą dokumentą, vertinant jos parodymus liudytojų C. C. ir M. M., K. D. (M.) parodymų kontekste, leidžia apylinkės teismui spręsti, kad B. L. šią veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, yra pagrįstos prielaidomis ir spėlionėmis ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bylos įrodymais nėra įrodyta, kad sutartyje yra nurodytos tikrovės neatitinkantys duomenys dėl paskolos suteikimo, taip pat kaltinime nurodyta aplinkybė, kad neva B. L. žinojo, kad realiai užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) vardu veikia jos sutuoktinis R. L., yra nieko nesakanti, juolab, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, kad B. L. apie tai žinojo sutarties pasirašymo metu. Be to pati savaime ši aplinkybė, kad B. L. vyras galimai buvo realus užsienio kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovas, nėra nusikalstama, nes byloje nėra įrodymų, kad R. L. bendrininkavo, sudarant tokią sutartį ir tai darė nusikalstamai, jam įtarimai dėl to nebuvo pareikšti, o ir B. L. nėra kaltinama jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padariusi su savo vyru.
Dėl B. L. nuteisimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį bei juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ nuteisimo pagal BK 1891 straipsnio 3 dalis
15. Pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. BK 190 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.
16. Aiškinant neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
16.1. Pagal BK 1891 straipsnio 1 dalyje, 190 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą asmens nuosavybės teise turimas turtas atitinka neteisėto praturtėjimo sudėties dalyką tuomet, kai: 1) turimas didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; 2) asmuo iš teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti.
17. BK 1891 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už BK 1891 straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. BK 20 straipsnyje, kuriame nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tiesiogiai apie juridinio asmens kaltę nekalbama, tačiau, aiškinant BK 20 straipsnio nuostatas, reikia atsižvelgti į BK 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Būtent BK 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu konstatuotina, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką atsako tik esant juridinio asmens kaltei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, jog juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).
18 Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nesurinkta pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad B. L. ir jos atstovaujama UAB „duomenys neskelbtini“ būtų turėję ar galėję žinoti apie tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vardu pavedimu kaip paskola gautos piniginės lėšos, viso 293000 Eur būtų įgytos iš neteisėtų pajamų. Šios minėtos piniginės lėšos UAB „duomenys neskelbtini“ buvo pervestos kaip paskola, ką patvirtina ne tik 2012 m. rugpjūčio 21d. Kredito sutartis Nr. 21/08/2012, bet ir visuose mokėjimo pavedimuose nurodyta aiški ir konkreti pervedamų piniginių lėšų paskirtis – paskola, be to piniginės lėšos buvo pervestos mokėjimo pavedimais per bankus, turintiems specialias struktūras, kurių funkcija, įtvirtinta įstatymuose, tikrinti pervedamų piniginių lėšų kilmės teisėtumą ir, esant bent menkiausiems įtarimams dėl pervedamų pinigų kilmės neteisėtumo, privalantiems sustabdyti tokius pervedimus. Byloje nėra jokių duomenų , kurie galėjo sukelti B. L. įtarimų dėl UAB „duomenys neskelbtini“ pervedamų pinigų kilmės.
19. Iš B. L. parodymų yra žinoma, kad ji, vadovaudama bendrovei „duomenys neskelbtini“, ketino gautus kredito pinigus panaudoti verslo vystymui, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad, gavus per kelis kartus kreditą, ji jo dalį panaudojo ne verslo vystymui, o perleido 2 fiziniams asmenims ir 1 juridiniam asmeniui, iš viso 76 000 Eurų , už gautą kreditą nemokėjo palūkanų, taip pat nustatyta, kad jokios veiklos jos vadovaujama bendrovė tuo metu nevykdė. Visgi vien šios aplinkybės besąlygiškai nepatvirtina, kad B. L. veikė nusikalstamai. Šioje byloje nenustačius B. L. sutuoktinio, tiesiogiai susijusio su (duomenys neskelbtini), kredito sutarties sudarymu, inicijavusio bendrovės „duomenys neskelbtini“, kuriai buvo pervedami kredito pinigai, vaidmens, taip pat nenustačius B. L. nusikalstamų sąsajų su kreditą suteikusia kompanija, nėra jokio pagrindo jos veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamo nuosprendžio išvada, kad UAB „duomenys neskelbtini“ gautomis lėšomis disponavo ir siekė naudotis R. L. ir kad vėliau pagal sutartį minėti pinigai galimai grįžtų jam, yra grindžiama vėlgi niekuo neparemtomis prielaidomis ir spėlionėmis, kuriomis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Nenustačius tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų, nenustačius, kad aukščiau aptariama kredito sutartis yra suklastota, pagal jos sąlygas piniginės lėšos turi sugrįžti kreditą suteikusiam juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), bet ne R. L., kuriam jokie kaltinimai šioje byloje nebuvo pareikšti. Tokį sprendimą yra priėmęs Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 8d. sprendimu ieškovui (duomenys neskelbtini) priteisęs iš atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ suteiktą kreditą ir palūkanas už suteiktą kreditą (t. 16 b.l. 107-108).
20. Tai, kad B. L. vadovaujamai bendrovei „duomenys neskelbtini“ iš (duomenys neskelbtini)pervedami pinigai negalėjo būti vertinami kaip neteisėtos pajamos, patvirtina įrodymai, kurių didžiosios dalies pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir kurie nepaneigia, kad UAB „duomenys neskelbtini“ kreditą – 293000 Eur iš kompanijos (duomenys neskelbtini) gavo teisėtai, legaliai, visiškai atsekant šių pinigų kilmę ir jų šaltinius. Šiuo konkrečiu atveju sutiktina ir su šiais apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad:
20.1. 2012-08-30 UAB „duomenys neskelbtini“ pervestą 80000 Eur ir 50000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Kredito sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu: a) iš E. P. LTD – 7000 Eur už automobilius, b) iš B. s. z o. o. – 50000 Eur išankstinį apmokėjimą, c) iš E. P. LTD – 24000 Eur už automobilius, d) iš E. T. L. – 50000 Eur už prekes (t. 12, b.l. 156, 158, 162, 164, 166, 170, 174);
20.2. 2012-09-04 UAB „duomenys neskelbtini“ pervestą 23000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Kredito sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu iš F. I. LTD – 23125 Eur pagal kontraktą (t. 12, b.l. 178, 186);
20.3. 2012-09-05 UAB „duomenys neskelbtini“ pervestą 27000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Kredito sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu iš T. L. – 26875 Eur už transporto paslaugas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2-8-12 (t. 12, b.l. 182, 192);
20.4. 2012-09-10 UAB „duomenys neskelbtini“ pervestą 42000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Kredito sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu iš F. I. LTD – 42000 Eur pagal kontraktą (t. 12, b.l. 194, 200);
20.5. 2012-09-11 UAB „duomenys neskelbtini“ pervesta 24000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Kredito sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu: a) iš I. S. LLP – 6200 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. A10034; b) iš S. LLP – 17800 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. A00038 (t 13, b.l. 2, 4, 8);
20.6. 2012-09-14 UAB „duomenys neskelbtini“ pervesta 47000 Eur sumą gavo iš (duomenys neskelbtini) pagal Kredito sutartį, (duomenys neskelbtini) šias pinigines lėšas taip pat gavo pavedimu iš I. LLC – 47350 Eur pagal kontraktą (t 13, b.l. 10, 12, 16);
21. Byloje nėra duomenų apie tai, kuo realiai užsiėmė kreditą suteikusi kompanija (duomenys neskelbtini), tačiau teigti, kad šios kompanijos piniginės lėšos, kurių dalį ji kaip paskolą pervedė bendrovei „„duomenys neskelbtini“, gautos iš neteisėtų pajamų , apie tai žinant ar turėjusiai žinoti B. L., nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino dokumentų, patvirtinančių, kad pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) yra įgijusi iš sandorių – už automobilius, už prekes, už transporto paslaugas, pagal kitus kontraktus ir išrašytas sąskaitas-faktūras, gautomis iš užsienio kontrahentų (t. 12, b.l. 156- 200, t., 13, b.l 2-18). Pažymėtina, jog šioje byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad koks nors iš šių sandorių būtų neteisėtas, nusikalstamas ar nelegalus arba kad iš šių sandorių gautos piniginės lėšos būtų neteisėtos ar nusikalstamos kilmės. Pirmosios instancijos teismas nevertino sekančių įrodymų :
21.1. Pagal byloje esančią kompanijos „T. L.“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08-30 į kompanijos „T. L.“ sąskaitą grynais pinigais buvo įnešta 169 888,25 USD, kurie buvo konvertuoti į eurus, kurių dalis, tai yra 26875 Eur suma 2012-08-30 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugas pagal sąskaitą-faktūrą 2-8-12, data 2012/08-29 (t. 9, b.l 65-195);
21.2 pagal byloje esančią kompanijos „I. LLC“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-09-07 ir 2012-09-11 į kompanijos „I. LLC“ sąskaitą mokėjimo pavedimais buvo pervesta bendrai 57939,94 Eur iš „N. C. S. L.“ (mokėjimo paskirtis NOR2012/04), iš „S+S D. K. S S. L“ (mokėjimo paskirtis Del 2012/31 ir Del 2012/33), iš „B. Š.“ (mokėjimo paskirtis BEL2012/03 08.08 12-9350.00 Eur), kurių dalis, tai yra 47350 Eur suma 2012-09-11 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą už automobilius Nr. 2012/09/11 (t. 10, b.l. 13-44);
21.3. pagal byloje esančią kompanijos „E. P. LTD“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08- 21 į kompanijos „E. P. LTD“ sąskaitą mokėjimo pavedimu buvo pervesta 9019,68 Eur iš „H. M. GMBH“ (mokėjimo paskirtis Rg 9, 12, 13 70513), kurių dalis, tai yra 7000 Eur suma 2012-08-21 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) už automobilius, be to 2012-08-23 iš „F. T. C..“ (mokėjimo paskirtis Dėl atsarginių dalių acc to inv EP/1608-2 dd 16.08.12) mokėjimo pavedimu buvo pervesta 25000 Eur, iš kurių dalis, tai yra 24000 Eur suma 2012-08-23 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) už automobilius (t. 10, b.l. 54-162);
21.4. pagal byloje esančią kompanijos „F. i. LTD“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08-20 į kompanijos „F. I. LTD“ sąskaitą mokėjimo pavedimu buvo pervesta 120000 Eur iš „C.+C. L.“ (mokėjimo paskirtis mokėjimas pagal sutartį Nr. 132/12/7/22), kurių dalis, tai yra 23125 Eur suma 2012-08-30 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) pagal sutartį, be to 2012-09-04 iš „C.+C. L.“ (mokėjimo paskirtis mokėjimas pagal sutartį Nr. 132/12/7/22) mokėjimo pavedimu buvo pervesta 43000 Eur, iš kurių dalis, tai yra 42000 Eur suma 2012-09-04 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) pagal sutartį (t. 13, b.l. 59-188);
21.5. pagal byloje esančią kompanijos „B. S. z o. O.“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08-22 į kompanijos „B. S. z o. O.“ sąskaitą grynais pinigais buvo įnešta 407200 PLN, kurie buvo konvertuoti į eurus, kurių dalis, tai yra 50000 Eur suma 2012-08-24 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) kaip išankstinis apmokėjimas (t. 8, b.l. 168-170);
21.6. pagal byloje esančią kompanijos „E. T. L.“ sąskaitos išklotinę matyti, kad 2012-08-25 į kompanijos „E. T. L.“ sąskaitą mokėjimo pavedimu buvo pervesta 344000 Eur iš UAB „K.t“ (mokėjimo paskirtis paskola), kurių dalis, tai yra 50000 Eur suma 2012-08-28 pavedimu buvo pervesta kompanijai (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui už prekes (t. 11, b.l. 124-200);
21.7. iš Lichtenšteino Kunigaikštystės Kunigaikštiškojo žemės teismo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad „nėra aišku, kad piniginės lėšos, iš pradžių per įvairias bendroves patekę į firmos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o paskui į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą, yra kriminalinės kilmės“, kas patvirtina, kad iš pradžių į firmos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o po to į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą patekusios piniginės lėšos yra teisėtos ir legalios (t. 8, b.l. 138);
21.8. iš Didžiosios Britanijos gautas atsakymas, kad jos Finansinės žvalgybos padalinys neturi jokios kriminalinio pobūdžio informacijos apie E. T. L., I. S. LLP ir S. LLP, o tai reiškia, kad šios firmos vykdė teisėtą ir legalią veiklą, iš kurios gavo teisėtas ir legalias pajamas (t. 6, b.l. 14);
21.9. bendrovės S. LLP pelno ir nuostolių ataskaita, iš kurios matyti, kad ši bendrovė realiai veikianti, mokesčių tarnyboms teikė ataskaitas, turėjo pajamų ir jas deklaravo, mokėjo mokesčius, o mokesčių tarnybos jokių pretenzijų dėl vykdomos veikios bei gaunamų pajamų bendrovei neturėjo (t. 6, b.l. 77).
22. Iš šių byloje esančių įrodymų matyti, kad faktinė aplinkybė, jog visos (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas pervedinėjusios užsienio kompanijos buvo realios, realią veiklą vykdžiusios įmonės, turėjusios savo vadovus, buveines ir oficialias sąskaitas bankuose, nepaneigta. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios užsienio kompanijos būtų fiktyvios ar naudojamos nusikalstamai ar kokiai nors nelegaliai veiklai vykdyti per kompaniją (duomenys neskelbtini) ir kad tai turėjo ar galėjo žinoti B. L..
23. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog šie byloje esantys įrodymai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) pervestos, o po to paskolintos UAB „duomenys neskelbtini“ piniginės lėšos buvo legalios, jų kilmė ir šaltiniai šioje byloje tiksliai nustatyti ir pilnai atsekami, juolab, kad paskolos suteikimo faktą, o tuo pačiu ir Kredito sutarties realumą ir tikrumą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimai, kuriuose nurodyta, kad piniginės lėšos pervedamos pagal paskolos sutartį, kas taip pat patvirtina neginčijamą faktą, kad šios piniginės lėšos buvo legalios ir teisėtos (t 12, b.l. 170, 174, 186, 192,200, t. 13, b.l. 8, 16).
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433/2016). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „duomenys neskelbtini“ turtas (293 000 Eur dydžio paskola) negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 1891 straipsnio 1, 3 dalyse.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, įrodymais pripažino duomenis, kurių negalima patvirtinti jokiais procesiniais veiksmais, ir tuo pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsdamas motyvais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, neištyręs visų bylos įrodymų, neišanalizavęs jų tarpusavio ryšio, sąsajumo ir nepateikęs vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, tai yra atliko selektyvų, atsietą nuo bendro konteksto įrodymų vertinimą, pirmenybę suteikdamas B. L. ir UAB „duomenys neskelbtini“ kaltinantiems įrodymams ir nemotyvuotai atmesdamas byloje esančius jų kaltę paneigiančius įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė B. L. ir UAB „duomenys neskelbtini“ apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepakankami ir keliantys abejonių, grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, bei duomenimis, kuriais remiantis galima tik manyti, kad B. L. ir UAB „duomenys neskelbtini“ galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi, įvertinęs nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus ir remdamasis įrodymų visumos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 25d. nuosprendis nėra pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais B. L. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 1891 straipsnio 1 dalyje, ir juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 1891 straipsnio 3 dalyje, todėl yra naikinamas. B. L. ir UAB „duomenys neskelbtini“ atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, pripažinus, jog B. L. nepadarė veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 1891 straipsnio 1 dalyje, požymių, o juridinio asmuo UAB „duomenys neskelbtini“ nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 1891 straipsnio 3 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
26. Priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, naikintinas teismo sprendimas dėl 293 000 Eurų konfiskavimo, taip pat naikinamas laikinas nuosavybės teisių UAB „duomenys neskelbtini“, į. k. 302802653 paskirtas apribojimas Nr. (duomenys neskelbtini) LUMINOR BANK AB (buvęs AB DNB bankas) esančioms piniginėms lėšoms – 286 988,99 eurų, nes tokių normų taikymui, priimant išteisinamąjį nuosprendį, teisinis ir faktinis pagrindai išnyksta (BK 72 str., BPK 151 str.8d.).
27. Teismo sprendimas dėl daiktinių įrodymų palikti juos prie baudžiamosios bylos, nekeistinas (BPK 94 str. 1d. 3p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u s p r e n d ž i a:
B. L., Uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ ir jų gynėjo apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
B. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 1891 straipsnio 1 dalį, UAB „duomenys neskelbtini“ pagal Lietuvos Respublikos BK 1891 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.
Panaikinti sprendimą dėl 293 000 Eurų konfiskavimo.
Paskirtą B. L. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „duomenys neskelbtini“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LUMINOR BANK AB (buvęs AB DNB bankas) esančioms piniginėms lėšoms – 286 988,99 eurų, panaikinti.
Daiktinius įrodymus: kompiuterinę CD laikmeną, kurią 2013-02-27 pateikė AS ,,C. B.“ Lietuvos skyrius raštu Nr. 130227-053L, kompiuterinę CD laikmeną, į kurią perkelti 2012-06-25 kompiuterio apžiūros metu gauti duomenys, kompiuterinę CD laikmena, kurią pateikė Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos 2016-03-10 lydraščiu Nr. III Oz 149/15 palikti saugoti prie bylos.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Teisėjai (parašai) Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Laureta Ulbienė
Nida Vigelienė
Nuorašas tikras :
Teisėja Laureta Ulbienė