Administracinė byla Nr. eI3-4061-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03606-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3

 (S)

 

 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

sekretoriaujant Erikai Ramoškienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Aurimui Baniui,

atsakovų atstovui advokatui Sauliui Avižai,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui E. K.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Kitas tikslas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai (toliau – VšĮ)  Švietimo mainų paramos fondui, dėl įsakymo dalies panaikinimo ir žalos priteisimo,

 

nustatė:

 

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Kitas tikslas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo VšĮ „Kitas tikslas“ projekto įgyvendinimui (Įsakymo priedo 7 p.); 2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija), 74 134,46 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. sausio 4 d. pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0566 finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtros“ (toliau – ir Paraiška). Skundžiamu įsakymu finansavimas projektui „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtros“ (toliau – ir Projektas) nebuvo skirtas, nes buvo padaryta išvada, kad Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo (Paraiška buvo įvertinta 74,5 balais) pagal ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

3.       Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2020 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ (toliau – ir Kvietimas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinto Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15.

4.       Pareiškėjo įsitikinimu, ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo Kvietimo 3 priede patvirtintoje Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – ir Forma, Gairės) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Paraiška buvo vertinama du kartus, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) sprendimu buvo konstatavusi, kad, atliekant pirminį Paraiškos vertinimą, Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas) nesilaikė sporto projektų vertinimo tvarkos. Fondas ir Ministerija neginčijo LAGK sprendimo, o tai reiškia, kad pripažino, jog ekspertai, atlikę pirmąjį Paraiškos vertinimą, neatitiko Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų. Analogiški neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pakartotinio Paraiškos vertinimo metu.

5.       Pareiškėjo įsitikinimu, ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ antrajam elementui „sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“ ekspertas (ekspertai) turėjo skirti maksimaliai 3 balus, o ne 1,5 balo. Ekspertas (-tai) skyręs pareiškėjui 1,5 balo nemotyvavo, kodėl nėra skirti maksimalūs 3 balai. Pakartotinio vertinimo lape prie aptariamo elemento stiprybių yra aiškiai nurodyta, jog „Pagrįstas ir racionalus projekto laikotarpis“, o prie tobulintinų sričių – „Išskirtos aiškios komandos narių funkcijos ir atsakomybės <…>”. Todėl pagal tokį vertinimą, Paraiškai pagal aptariamą elementą turėjo būti skirti 3 balai. Analogiški pažeidimai, nesilaikant Formoje nustatytų sporto projektų vertinimo gairių, yra padaryti pakartotinio vertinimo lape ir vertinant Paraišką pagal kitus bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus.

6.       Pareiškėjas tvirtinto, kad skundžiamo Įsakymo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Nei pakartotinio vertinimo lape, nei Įsakymo priede, nei pačiame Įsakyme nėra pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos. Pavyzdžiui, prie ketvirto bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ antrojo elemento „Sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas;“ tobulintinų sričių ekspertas (ekspertai) nurodė, jog neva „Struktūroje įtraukiama psichologijos procesų koordinatorė bei vykdytoja, tačiau trūksta informacijos apie jos poreikį siejant su projekto veiklomis, uždaviniais bei tikslu“. Pareiškėjo įsitikinimu, ekspertas (ekspertai), atlikę pakartotinį vertinimą, viena vertus, pripažįsta, jog Projekto narių funkcijos ir atsakomybės yra aiškios. Vadinasi, pripažįstama, kad psichologijos procesų koordinatorės dalyvavimas Projekto veiklose yra reikalingas ir pagrįstas Paraiškoje. Vienas esminių Projekto tikslų – vykdyti fizinio aktyvumo veiklas Kauno miesto socialiai rizikingoje aplinkoje gyvenantiems vaikams bei jaunimui. Taigi, akivaizdu, jog psichologijos proceso koordinatorės dalyvavimas Projekto veiklose yra būtinas atsižvelgiant į tikslinę Projekto dalyvių grupę ir yra pagrįstas. Todėl manytina, kad pakartotinio vertinimo lape pateikiamas teiginys, jog neva „Struktūroje įtraukiama psichologijos procesų koordinatorė bei vykdytoja, tačiau trūksta informacijos apie jos poreikį siejant su projekto veiklomis, uždaviniais bei tikslu“, yra nepagrįstas ir rodo, kad ekspertas (ekspertai) objektyviai, išsamiai ir sistemiškai nesusipažino su Paraiškos ir Projekto turiniu ir jo tikslais bei Projekte ketinamomis spręsti problemomis. Dėl to, vertinant Paraišką, nesilaikyta Formoje pateiktų bendrųjų kriterijų vertinimo gairių, o pats pakartotinis vertinimas yra atliktas neišsamiai ir subjektyviai bei neįsigilinus į Paraiškoje atskleistą Projekto tikslą ir į visą Paraiškos ir Projekto turinį.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad Paraišką vertinę ekspertai, tikėtina, neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti paraiškos. LAGK savo sprendime pripažino, kad pirmąjį Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai buvo nekompetentingi, LAGK įpareigojo Ministeriją iš naujo vertinti Paraišką, pavedant jos vertinimą atlikti ekspertams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad LAGK yra išnagrinėjusi ir kitų skundus dėl priimtų įsakymų neskirti finansavimo sporto projektams, juos tenkino, be kita ko, ir dėl to, kad sporto projektus vertinę ekspertai neatitiko Aprašo 42 punkte nustatytų reikalavimų. Dėl to pareiškėjas turi įtarimų, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) taip pat neatitinka jam keliamų ir Aprašo 42 p. nustatytų reikalavimų.

8.       Pareiškėjas tvirtino, kad dėl nurodytų Ministerijos neteisėtų veiksmų jis patyrė tiesioginius nuostolius už teisines paslaugas, kurias patyrė ginčydamas pirmojo Paraiškos vertinimo rezultatus LAGK (1 125 Eur) ir žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo – 73 009,46 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu Fondas būtų vertinęs Paraišką pagal Formoje nustatytas vertinimo gaires ir teisės aktų reikalavimus, jei Projektą būtų vertinę tinkamos kompetencijos ekspertai, Projektas pagal pateiktą Paraišką būtų gavęs finansavimą. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos ir Fondo veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos, todėl valstybė privalo šią žalą atlyginti.

9.       Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10.       Ministerija paaiškino, kad Paraiškos vertinimas ir sprendimas neskirti finansavimo buvo atliktas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir procedūrų. Ministerija ir Fondas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. 2021 metų sporto projektų paraiškos yra vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Įstatymas), Aprašu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintomis Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

11.       Ministerija pažymėjo, kad ji neturi įgaliojimų ir neatlieka paraiškų vertinimo, ši funkcija yra pavesta Fondui. Fondas, atlikęs pirminį sporto projektų vertinimo etapą, t. y. paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nusprendė, kad pareiškėjo Projektas atitiko vertinimo kriterijus, todėl pareiškėjo Projektas perėjo į antrą projekto vertinimo etapą. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog šioje pirminėje pareiškėjo Projekto vertinimo stadijoje buvo atlikti kokie nors Ministerijos ir Fondo neteisėti veiksmai. Fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų, t. y. ketvirtojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“. Ministerija, įvertinusi pateiktas išvadas, priėmė skundžiamą įsakymą neskirti finansavimo pareiškėjo Projektui. Paraiška buvo įvertinta, laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl ko teigti, jog priimtas skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nėra pagrindo.

12.       Ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas netinkamai vertina LAGK priimto sprendimo reikšmę. LAGK nevertino Paraiškos turinio. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl pakartotinio Paraiškos vertinimo rezultatų. Pirminės Paraiškos vertinimas nėra šio ginčo objektas, todėl, Ministerijos įsitikinimu, pareiškėjo argumentai dėl LAGK sprendimo yra nei aktualūs, nei pagrįsti.

13.       Ministerija nurodė, kad Paraiškos vertintojas, vertinęs Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Pareiškėjas skunde pateikdamas tik mažą ištrauką iš vertintojo motyvų, bando suklaidinti teismą, kad pareiškėjui turėjo būti skirti 3 balai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Paraiškos vertintojo nurodytais motyvais nereiškia, kad vertintojo nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Ministerija įsitikinusi, jog kiekviena iš pozicijų buvo pagrįsta, motyvuota.

14.       Manytina, kad skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Ministerija pabrėžė, kad Paraiška yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje ir joje parašyta. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, turėjo aiškiai ir motyvuotai pagrįsti gebėjimą ir galimybes išlaikyti pasiektų rezultatų tęstinumą ir naudoti rezultatus pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui. Ministerija, įvertinusi skundžiamo įsakymo bei vertinimo lapo, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis, turinį, nurodė, kad šie dokumentai yra motyvuoti ir iš jų turinio galima suprasti, kodėl atsakingos institucijos atsisakė finansuoti pareiškėjo Projektą.

15.       Ministerija pažymėjo, kad Švietimo mainų paramos fondas ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą. Atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą pasitelkti konkretų ekspertą. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jos Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

16.       Dėl prašomos priteisti žalos Ministerija nurodė, kad pareiškėjas neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ar tuo labiau kaltė. Pareiškėjo nurodoma žala buvo patirta išimtinai dėl paties pareiškėjo veiksmų – Paraiška buvo nekokybiška. Pareiškėjo nurodomos 1 125 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant skundą LAGK nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu, todėl jokiais būdais negali būti vertinamos ir traukiamos į žalos apimtį. Pareiškėjo nurodomos negautos pajamos – 73 009,46 Eur finansavimo suma – yra nepagrįstos. Finansavimo skyrimas yra visais atvejais susisietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad projekto vykdytojas gautų finansavimą, jis turi įgyvendinti finansavimo taisyklėse numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūrų, t. y. pateikė nekokybišką Paraišką ir Projektui buvo nuspręsta neskirti finansavimo, tačiau pareiškėjas reikalauja atlyginti viso projekto finansavimo sumą. Be to, ši suma yra išmokama keliais etapais projekto vykdytojui įvykdžius įsipareigojimus. Kadangi pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjo reikalavimas dėl 73 009,46 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas) atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

18.       Fondas detalizavo teisės aktų nuostatas, pagal kurias buvo vertinama Paraiška, paaiškino, kad Paraiška buvo atmesta dėl to, jog nesurinko bendrojo sporto projekto vertinimo kriterijaus Nr. 4 „Sporto projekto valdymas“ balų. Fondas pažymėjo, kad Paraiška vertinama kaip visuma, o ne atskiros jos dalys, nurodė savo komentarus, pateiktus vertinant Paraišką, kurie pagrindžia, kad pareiškėjui už tam tikro kriterijaus neįgyvendinimą negalėjo būti skiriamas maksimalus balas.

19.       Fondas paaiškino, kad Paraišką vertino dvi Fondo darbuotojos, kurios Paraišką vertino atskirai, nematydamos viena kitos vertinimų. Įvertinusios paraišką, darbuotojos skyrė 75 ir 74 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunktį laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 74,5 balas (konsoliduotas vertinimas).

20.       Fondas pažymėjo, kad Gairių bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų lentelės 4 dalis „Sporto projekto valdymas“ susideda iš 4 dalių. Pirma, tai – „turima patirtis ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą“; pareiškėjui už šią kriterijaus dalį buvo skirti 3 balai iš 5 maksimaliai galimų skirti balų. Pareiškėjas skunde neginčija šios kriterijaus dalies vertinimo. Antra, tai – „Sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“; pareiškėjui už šią kriterijaus dalį buvo skirti 1,5 balo iš 3 maksimaliai galimų skirti balų. Fondas pažymėjo, kad nepaisant to, kad pareiškėjas nesutinka su šio kriterijaus įvertinimu, tačiau nepagrindžia maksimaliam balui skirti reikalingo komandos narių būtinumo (psichologo) įgyvendinant projektą. Trečia, tai – „nustatytos sporto projekto rizikos ir pateiktas jų valdymo planas“; pareiškėjai už šį kriterijaus vertinimo dalį buvo skirtas maksimalus 2 balų įvertinimas iš 2 galimų. Ketvirta, tai – „partnerystė pagrįsta (jei taikoma), pareiškėjas turi finansinius, administracinius išteklius ir organizacinius gebėjimus tęsti sporto projekto veikla“; pareiškėjui už šią kriterijaus dalį buvo skirti 2,5 balo iš 5 maksimaliai galimų skirti balų. Pareiškėjas skunde neginčija šios kriterijaus dalies vertinimo. Bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijus „Sporto projekto valdymas“ buvo įvertintas tinkamai, motyvuojant ir laikantis Gairėse nurodytų taisyklių.

21.       Fondas pažymėjo, kad Aprašo 42 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra skirtas ekspertams – trečiojo asmens viešųjų pirkimų būdu įsigytas paslaugas teikiantiems asmenims. Šie reikalavimai nėra taikomi institucijos darbuotojams, kurie vertino Paraišką. Kadangi Paraiška buvo vertinta tinkamai (nebuvo neteisėtų veiksmų), pareiškėjui negalėjo kilti žala.

22.       Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

23.       Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

24.       Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad kiekvienas fondo darbuotojas privalo pateikti nešališkumo deklaracijas. Paraišką vertinusios Fondo darbuotojos nešališkumo deklaracijas buvo pateiktos. 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

25.       Byloje kylo ginčas dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro Nr. V-1685 įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas VšĮ „Kitas tikslas“ paraiškai Nr. SRF-FAV-2021-1-0566, teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo.

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2020 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ (toliau – ir Kvietimas). Kvietimo 3.1.3. punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur.

27.       Kvietimo 3 priede patvirtintoje Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – ir Forma, Gairės) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis.

28.       Paraiška buvo vertinama du kartus, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) sprendimu buvo konstatavusi, kad, atliekant pirminį Paraiškos vertinimą, Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas) nesilaikė sporto projektų vertinimo tvarkos. Fondas ir Ministerija neginčijo LAGK sprendimo.

29.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinto Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15.

30.       Pareiškėja 2021 m. sausio 4 d. Ministerijai pateikė Paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0566.

31.       Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 21R- 532 (AG-480/07-2021),  atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-1462 „Dėl viešosios įstaigos „Kitas tikslas“ sporto projekto Paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1- 0566 pakartotinio vertinimo atlikimo“, atliko Paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, ir neskyrė finansavimo pareiškėjo Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

32.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalimi, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo VšĮ „Kitas tikslas“ Projekto įgyvendinimui (Įsakymo priedo 7 p.), su skundu kreipėsi į teismą.

 

Dėl Įsakymo pagrįstumo

 

33.       Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.

34.       Aprašo 1 punktas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (30.1.1. p.) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo (toliau – išvados) pateikia sporto projektų komisijai (toliau – komisija) (30.1.2. p.); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1. p.); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. p.). Apraše įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas); Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama (41 punktas).

35.       Kvietimo 3 priede patvirtintoje Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – ir Forma) buvo nustatytos bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairės(toliau – ir Gairės). Pareiškėjo teikta Paraiška surinko 74,5 balo iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti, nes pagal vieną (4) bendrą kriterijų nesurinko minimalaus balų skaičiaus. Paraiška konkurso metu buvo įvertinta šiais balais: už sporto projekto veiksmingumą, poveikį, tęstinumą skirta 16 balų (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 2 dalyje – 13 balų); už sporto projekto finansinį ir ekonominį pagrindimą skirta 12 balų (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų); už sporto projekto valdymą skirta 9 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų).

36.       Pareiškėja skunde nurodo, kad ketvirtasis bendrasis sporto projekto vertinimo kriterijus „Sporto projekto valdymas“ elementas „4.2 sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“ buvo įvertintas netinkamai. Paraiškai už 4.2. papunktį vadovaujantis Gairėmis skirtas 1,5 balų įvertinimas iš 3 galimų. Gairių 4.2. papunktyje nurodyta, jog jei projekto įgyvendinimo planas yra aiškus, nuoseklus, detalus, realus, o jam įgyvendinti pasirinktas racionalus laikotarpis, užtikrinantis pakankamą laiką pasirengti projekto pirkimams; pirkimo procedūroms atlikti; sutartims sudaryti, vykdyti. Jei dalis šių etapų jau atlikta, tai aiškiai nurodyta paraiškoje. Projekto valdymo struktūra aiški, aiškios projekto vykdymo komandos narių funkcijos, atsakomybės ir būtinumas įgyvendinant projektą – 3 balai. Jei projekto įgyvendinimo planas yra iš dalies aiškus ir (ar) nuoseklus, ir (ar) detalus, jam įgyvendinti laikotarpis numatytas racionaliai. Projekto valdymo struktūra yra aiški iš dalies, daugiau nei pusės projekto komandos narių funkcijos ir atsakomybės yra aiškios – 2 balai. Projekto įgyvendinimo planas yra iš dalies aiškus ir (ar) nuoseklus, ir (ar) detalus, jam įgyvendinti laikotarpis numatytas neracionaliai. Projekto valdymo struktūra yra aiški iš dalies, pusės ar daugiau nei pusės projekto komandos narių funkcijos ir atsakomybės yra neaiškios – 1 balas.

37.       Vertintojai prie 4.2. vertinimo kriterijaus stiprybių nurodė, jog (4.2.) išskirtos aiškios komandos narių funkcijos ir atsakomybės, tačiau sporto procesų koordinatoriaus ir projekto vadovo funkcijos labai panašios, todėl dviejų asmenų poreikis vykdant panašias funkcijas yra perteklinis. Teismas sprendžia, jog toks šios pozicijos vertinimas yra racionalus, todėl gautų balų kiekis suteiktas tinkamai. Sąmatoje numatyta projekto finansinė apskaita, tačiau struktūroje trūksta informacijos, kas šią paslaugą suteiks. Jei bus samdoma įmonė ar fizinis asmuo, nėra nurodyta, kokie reikalavimai jiems bus keliami. Vienoje iš veiklų minima, kad bus ieškomi specialistai, kurie galėtų parengti rinkodaros ir komunikacijos strategiją, minimas jų įdarbinimas, tačiau struktūroje ar projekto sąmatoje apie juos nėra informacijos. Struktūroje įtraukiama psichologijos procesų koordinatorė bei vykdytoja, tačiau trūksta informacijos apie jos poreikį siejant su projekto veiklomis, uždaviniais bei tikslu. Teismas laiko tokį įvertinimą teisingu, nes šiose pozicijose trūksta objektyvios informacijos ir konkretumo. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių psichologijos procesų koordinatorės būtinumą, nėra aiškios jos funkcijos Projekto įgyvendinime, nėra duomenų, patvirtinančių pakankamą pajamų dydį, skirtą projekto įgyvendinimo metu komandos narių atlygiui.

38.       Pareiškėjas Paraiškoje nenurodė ir nepagrindė jokiais duomenimis informacijos apie  komandos narius (konkrečiai byloje kilo abejonės dėl poreikio Projektą įgyvendinti pasitelkus panašias darbo funkcijas atliksiančius komandos narius, t. y. psichologą ir projekto sporto procesų koordinatorių) būtinus Projekto įgyvendinimui, susiejant tai ir su kitais projekte dalyvaujančiais darbuotojais bei jų funkcijomis. Pareiškėjas šio poreikio nepagrindžia nei Paraiškoje, nei teismui pateiktame skunde. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nurodytų duomenų neatstoja. Šie Paraiškos trūkumai sudaro pagrindą pripažinti vertintojų suteiktą minimalų šios pozicijos įvertinimą pagrįstu. Pareiškėjo Paraiška atmesta, nes neatitiko ketvirtojo (sporto projekto valdymas) bendrojo kriterijaus, dėl kurių pareiškėjas nesurinko pereinamojo balo, elemento. Dėl aukščiau nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo nesutikti su Paraiškos įvertinimo rezultatais.

39.       Pareiškėja Įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia tuo aspektu, kad Paraiškos vertinimo rezultatai (skiriami balai) nėra aiškiai atskleisti (ar visai nepakomentuoti). Paraiškos turinio vertinimo 1 lape nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis, paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio matyti, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys). Teismas neturi pagrindo išvadai, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, todėl pareiškėjo argumentai nėra pakankamas pagrindas procesiniams pažeidimams, padarytiems vertinant Paraišką, įrodyti, todėl teismas neturi pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti nepagrįstu.

40.       Pagal teismų praktika, kai ginčijami ministro įsakymai dėl projektų finansavimo, pripažįstama, kad įsakymai turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas kartu su jame nurodytu procedūriniu, šiuo atveju Fondo, dokumentu, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministro įsakymas, o motyvuojamąja - procedūrinis ar kitas dokumentas.

41.       Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamas įsakymas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje reikalavimų. Pagal LVAT suformuotą praktika, kai ginčijami ministro įsakymai dėl projektų finansavimo, pripažįstama, kad įsakymai turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas kartu su jame nurodytu procedūriniu, šiuo atveju Fondo, dokumentu, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministro įsakymas, o motyvuojamąja - procedūrinis ar kitas dokumentas.

42.       Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, o turi būti pagrįsti teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). 

43.       Nagrinėjamu atveju teismas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies prasme kompleksiškai vertina skundžiamą Įsakymą bei Kvietimo 3 priede patvirtintą Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formą (toliau – ir Forma). Teismas konstatuoja, jog skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, ginčijamas Įsakymas bei jį lydintis dokumentai pripažintini išsamiais, aiškiais, informatyviais, pakankamai motyvuotais, todėl laikomi atitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) bei 9 punkte (objektyvumo)  įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų. Todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, nėra  pagrindo pripažinti Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dalyje dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ dalies, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo VšĮ „Kitas tikslas“ projekto įgyvendinimui (Įsakymo priedo 7 p.) atmestinas.

 

Dėl Paraiškos vertintojų

 

44.       Pagal Aprašo 42 punktą paraiškų vertinimą atliekantiems ekspertams yra keliami tokie minimalūs reikalavimai: turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkiems (t. y. ne mažiau kaip 1 metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturėję darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju, partneriu ar atsakinga institucija, ar nesusiję su jais civiliniais santykiais (asmenimis, susijusiais civiliniais santykiais, laikomi: sudarę civilinę paslaugų teikimo, darbų atlikimo ar prekių teikimo sutartį (-is), nėra pareiškėjo, partnerio ar atsakingos institucijos valdymo organų nariu, su pareiškėju ar partneriu, jų valdymo organų nariais, ar ekspertus paskiriančiais atsakingos institucijos valstybės tarnautojais ar darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, nesusiję artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais (asmenimis, susijusiais artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais, laikomi: sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), seneliai, vaikaičiai, taip pat eksperto ir jo sutuoktinio broliai (įbroliai), seserys (įseserės) ir šių brolių (įbrolių) bei seserų (įseserių) sutuoktiniai, taip pat asmenys, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka); neturi pareiškėjo ar partnerio įstatinio kapitalo dalies arba turtinio įnašo jame, negauna iš pareiškėjo ar partnerio bet kokios rūšies pajamų. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tai ekspertas patvirtina teikdamas atsakingos institucijos patvirtintos formos deklaraciją. Taisyklėse gali būti keliami didesni nei minimalūs reikalavimai ekspertams.

45.       Taisyklių 48 punktas numato, kad paraiškų atranką atlieka vertintojais paskirti atsakingos institucijos darbuotojai. Atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus Aprašo 30.1.2 papunktyje nustatytais atvejais, t. y. atliekant sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą. Darytina išvada, kad atsakinga institucija - Fondas - ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą. Kitaip tariant, atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą paraiškų vertinimui pasitelkti ekspertus. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Nagrinėjamu atveju Paraišką vertino Fondo darbuotojai I. G. ir K. P.-G. (turinčios aukštąjį išsilavinimą), jos nėra ekspertai, todėl joms Aprašo 42 punkto reikalavimai nėra taikomi. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo argumentai dėl Paraiškos vertintojų netinkamos kvalifikacijos atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė byloje jokių objektyvių duomenų, keliančių abejonių vertintojų kvalifikacija.

 

Dėl žalos atlyginimo

 

46.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. 

47.       Teismas, išanalizavęs Paraiškos vertinimo procedūras, nenustatė pažeidimų, sudarančių pagrindą pripažinti konkurso rezultatus nepagrįstais. Nustačius, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai bei nesant atsakovo neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas sprendžia, kad Ministerija neteisėtų veiksmų neatliko. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kad pareiškėjas dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėjas prašė iš Sporto rėmimo fondo – 73009,46 Eur. Nenustačius vienos iš sąlygų (neteisėtų veiksmų) atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl reikalavimas dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.271 straipsnis).

48.       Sąlyga finansavimui gauti buvo Paraiškos atitiktis visiems keliamiems reikalavimams, reikiamo balų skaičiaus surinkimas ir didesnio balų skaičiaus už kitas atranką praėjusias paraiškas surinkimas. Pagal Taisyklių nuostatas vien minimalaus balų skaičiaus surinkimas negarantavo, kad ir sėkmingai atranką praėjusiai paraiškai (pareiškėjo Paraiška jos nepraėjo) finansavimas bus skirtas, nes finansuotiniems sporto rėmimo projektams buvo numatytas ribotas biudžetas. Be to, projekto finansavimui skirtina suma negali būti laikoma pareiškėjos negautomis pajamomis, nes įgyvendindamas projektą ir atitinkamai patirdamas su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (be kurių projektas ir nebūtų įgyvendintas), pareiškėjas tokio dydžio pajamų nebūtų gavęs. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms, 73009,46 Eur žalos dydis laikomas neįrodytu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovui nekyla civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo nurodomų Projektui finansuoti sumų negavimo.

 

Dėl turėtų išlaidų nagrinėjant skundą LAGK

 

49.       Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš Ministerijos 1 125 Eur turtinę žalą, kuri buvo patirta nagrinėjant ginčą LAGK. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad už teisines paslaugas pagal 2021 m. birželio 1 d. atstovavimo sutartį pareiškėjas sumokėjo advokatui Aurimui Baniui 1 089 Eur (363+726)- (2021 m. birželio 8 d., 2021 m. liepos 29 d. PVM sąskaitos, 2021 m. spalio 21 d. sąskaitos išrašas).

50.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis. Tais atvejais, kai ginčas persikelia į teismą, atstovavimo išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, be kita ko, Komisijoje, priteisimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1 punktu, t. y. jos priteisiamos. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktą, kad šis ginčas nebuvo toliau nagrinėjamas teisme, taikomas Rekomendacijų 8.2 punktas (LVAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4527-968/2020, 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1573-552/2021).

51.       Nustatant atsakovės veiksmų neteisėtumą teismas atsižvelgia ne tik į minėto įsakymo dalį, kuria pareiškėjui nebuvo skirtas finansavimas, bet ir į LAGK byloje nustatytas aplinkybės dėl atsakovės 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas sprendžia, kad atsakovė, priimdama 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 dalį, kuria neskirtas finansavimas projektui „VšĮ „Kitas tikslas“ organizuojamos futbolo treniruotės (duomenys neskelbtini) miesto socialiai rizikingoje aplinkoje gyvenantiems vaikams bei jaunimui“, ir kuris Lietuvos administracinių ginčų komisijos buvo panaikintas 2021 m. liepos 29 d. sprendimu, atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kad 1 089 Eur atstovavimo išlaidų atsiradimas buvo sąlygotas bylos LAGK dėl neteisėto atsakovės 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo nagrinėjimo, įsiteisėjus LAGK sprendimui dėl 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo panaikinimo, atsakovei kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje.

52.       Nustatinėjant ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje patirtų teisinio atstovavimo išlaidų dydį, be kita ko, turi būti taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą turtinės žalos dydį nustatyti, vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais rekomenduotinais priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais, ir šiuo atveju pritaikyti Rekomendacijų 8.2 punktą.

53.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Rekomendacijose.

54.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjos skundas LAGK buvo surašytas ir pateiktas 2021 m. II ketvirtį, todėl pagrindu imami 2020 m. IV ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytu laikotarpiu buvo 1 524,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo LAGK (ieškinio atitikmuo) surašymą yra 3 810,50 Eur. Sumokėta 1 089 Eur sumą neviršiją Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, laikytina būtina ir pagrįsta, todėl iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pareiškėjos naudai priteistina 1 089 Eur turtinės žalos. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1 125 Eur turtinio nuostolio patirto nagrinėjant skundą LAGK. Byloje pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo patirtų 1 089 Eur išlaidų mokėjimą pareiškėjo atstovui dėl kurių priteisimo teismas pasisakė. Tačiau 39 Eur sumos pareiškėjas nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 39 Eur išlaidų, susijusių su skundo nagrinėjimu LAGK priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.  

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

55.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

56.       Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo priteisti atsakovės naudai iš pareiškėjo 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmoje instancijoje ir 2 210 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, pateikė nurodytų sumų mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

57.       Pareiškėjas prašo atmesti atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje. Nurodo, kad Ministerijos vidiniai resursai yra pakankami, kad ji galėtų pati save ir Lietuvos valstybę atstovauti administracinėje byloje. Ministerijos Teisės skyrius yra Ministerijos Teisės ir administravimo departamento struktūrinis padalinis, todėl nebuvo būtinumo pasitelkti advokatą byloje.

58.       LVAT išaiškino, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

59.       Teismas, vadovaudamasis LVAT suformuotą taisykle, sprendžia kad Ministerija turėjo vidinių resursų užtikrinti tinkamą atstovavimą teisme, todėl nebuvo būtinybės (byla nėra labai sudėtinga) naudotis advokatų paslaugomis. Dėl nurodytų priežasčių prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkinamas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo VšĮ „Kitas tikslas“ skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui VšĮ „Kitas tikslas“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) turtinę žalą.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Netenkinti atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjos                                                                              Diana Butrimienė

 

 

                                                                                      Jolita Rasiukevičienė

 

 

                                                                                       Vita Valeckaitė