Civilinė byla Nr. 2A-587-855/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05936-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) AB „Black Lanx (Baltic)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių̨ inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo – AB „Black Banx (Baltic)“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių̨ inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti 351 144,39 Eur pinigines lėšas, saugomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu ir perduoti jas valstybės nuosavybėn.
2. Nurodė, kad 2020-10-26 gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT) 2020-10-26 raštą dėl pinigų perdavimo valstybei, kuriuo buvo persiųstas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020-10-23 nutarimas Nr. IBPS-V-2545292-20 nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-6-00034-18, kuriuo buvo nutarta: 1) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00034-18, nepadarius veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto pasisavinimas) numatytų nusikalstamų veikų požymių; 2) pranešant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai inicijuoti piniginių lėšų – 351 120 Eur, saugomų UAB „WB21“ įmonės kodas 3044241152, registruotos 2016-11-28, adresu Lvovo g. 105A, Vilnius, UAB „Citadele“ banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą. Be to, pareiškėja 2020-11-12 gavo FNTT raštą, kuriuo FNTT persiuntė Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020-11-11 nutarimą Nr. IBPS-V-2702172-20, kuriuo buvo patikslintas 2020-10-23 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-6-00034-18 ir nutarta pakeisti 2020-10-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą rezoliucinę dalį bei ją išdėstyti taip: 1) nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-6-00034-18, nepadarius veikų, turinčių BK 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas) ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto pasisavinimas) numatytų nusikalstamų veikų požymių; 2) pranešant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai inicijuoti piniginių lėšų – 351 114,39 Eur, saugomų UAB „Eurorita“ įmonės kodas 305250562, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą; 3) įpareigoti Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pinigines lėšas – 351 114,39 Eur, esančias UAB „Eurorita“, įmonės kodas 305250562, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į pareiškėjos depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Šiaulių bankas“, nurodant mokėjimo paskirtį: „pinigai, kurių savininkas nežinomas“.
3. UAB „Eurorita LT“ (dabartinis pavadinimas - AB „Black Banx (Baltic)“) 351 144,39 Eur pinigines lėšas 2020-11-17 pervedė į pareiškėjos depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2020-12-01 Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-21584 priėmė ir apskaitė 351 114,39 Eur.
4. UAB „Eurorita“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai nuosavybes teisę į 351 120 Eur sumą, esančią pas pareiškėją depozitinėje sąskaitoje bei įpareigoti pareiškėją panaikinti 351 120 Eur sumos, esančios depozitinėje sąskaitoje, apskaitą, visus apribojimus disponuoti likučiais sąskaitose ir grąžinti šias lėšas UAB „Eurorita“. Vilniaus apygardos teismas 2022-08-22 sprendimu UAB „Eurorita“ ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023-02-28 nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą. Nuo aprašyto turto, t. y. 351 114,39 Eur piniginių lėšų, paėmimo ir įtraukimo į apskaitą dienos, t. y. nuo 2020-12-01, iki šios dienos pinigų savininkas į pareiškėją nesikreipė ir nuo šio veiksmo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl darytina išvada, jog piniginės lėšos neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jis nežinomas, piniginės lėšos įstatymo nustatyta tvarka buvo įtrauktos į kontrolės institucijos – VMI apskaitą, todėl laikytina, kad yra visi pagrindai 351 114,39 Eur pinigines lėšas pripažinti bešeimininkiu turtu ir jas perduoti valstybės nuosavybėn.
5. Suinteresuotas asmuo AB „Black Banx (Baltic)“ (buvusi UAB „Eurorita“) su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad Naujosios Zelandijos bendrovė T1 Holdings 2018-05-08 pateikė prašymą atidaryti banko sąskaitą „Eurorita“ patronuojančioje Singapūro bendrovėje „WB21 Pte Ltd“, ir toks prašymas buvo patenkintas, sąskaita atidaryta. T1 Holdings 2018-05-18 iš bendrovės sąskaitos į „Eurorita“ vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 250 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-235-912/2022 konstatavo, kad T1 Holdings sutiko su sąskaitos atidarymo sąlygomis ir taisyklėmis, taip pat kad minėtą 250 000 Eur sumą 2018-05-18 pavedimu pervedė esant sutartiniam pagrindui – sutarčiai dėl kriptovaliutų pirkimo.
7. 2018-05-25 FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00034-18 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, kurio metu buvo areštuotos 101 120 Eur bei 250 000 Eur (iš viso 351 120 Eur) sumos, esančios ieškovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius). Vilniaus apygardos prokuratūros 2020-10-23 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nebuvo surinkta duomenų apie tai, kad „Eurorita“ sąskaitoje esanti 351 120 Eur suma buvo gauta nusikalstamu būdu. Minėtame nutarime taip pat buvo konstatuota, kad T1 Holdings dalyvavo organizuotoje nusikalstamoje grupėje, kurią sudarė Worldclear Ltd. direktorius D. H. (T1 schemos kūrėjas ir kitų, įskaitant Worldclear Management), T1 Holdings ir jo direktorius R. W. (įsteigė T1 ir valdė jos veiklą schemoje), Global Fidelity Bank direktoriai, ir bet kuris Global Fidelity Bank klientas, kuris siuntė ar gavo lėšas pasinaudojant schema, pažeisdami Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. 2020-10-23 Nutarime yra klaidingai nurodoma, kad ieškovei priklausanti 101 120 Eur suma buvo gauta iš Didžioje Britanijoje veikiančios B21 Ltd. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinka jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog ieškovė 101 120 Eur sumą gavo būtent iš Didžiojoje Britanijoje veikiančios bendrovės, todėl tokia Nutarime padaryta išvada apskritai negali būti vertinama kaip pagrįsta. Prokuratūros nutarime taip pat buvo teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas piniginių lėšų – 351 120 Eur - savininkas ir tuo remiantis prokurorė pavedė VMI inicijuoti areštuotų piniginių lėšų pripažinimą bešeimininkiu turtu, nors klausimas dėl šių lėšų teisėto valdytojo iki šiol nebuvo sprendžiamas nei prokuratūros, nei teismo. Patikslintame nutarime buvo pakeista 2020-10-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą rezoliucinė dalis, kurios 3 punktu nutarta: „Įpareigoti Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pinigines lėšas – 351 114,39 Eur, esančias UAB „Eurorita“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į VMI depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Šiaulių bankas“, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“. Apskundus minėtus nutarimus, Vilniaus apygardos teismo 2021-02-19 nutartimi buvo pakeista rezoliucinė dalis ir nutarta: „Pakeisti Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020-10-23 nutarimo (atsižvelgiant į 2020-11-11 nutarimu padarytus pakeitimus) rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstyti taip „Įpareigoti Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pinigines lėšas – 101 120 Eur, esančių UAB „Eurorita“, į. k. 305250562, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Šiaulių bankas“, nurodant mokėjimo paskirtį: „Pinigai, kurių savininkas nežinomas“.
8. Dėl į VMI depozitinę banko sąskaitą pervestų lėšų (101 120 Eur ir 250 000 Eur) buvo pradėtos dvi civilinės bylos dėl „Eurorita“ nuosavybės teisių į šias lėšas pripažinimo: 1) dėl 101 120 Eur sumos Vilniaus apygardos teismas 2021-11-09 sprendimu „Eurorita“ ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2022-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-487-933/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; 2) dėl 250 000 Eur sumos Vilniaus apygardos teismas 2022-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1193-981/2022 „Eurorita“ ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2023-02-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-102-302/2023 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytais bylas nagrinėjusių teismų sprendimais buvo iš esmės paneigta, jog suinteresuotas asmuo ginčo lėšas valdė nuosavybės teisėmis, tačiau nurodytais teismų sprendimais ir (ar) ikiteisminio tyrimo nutarimu nebuvo paneigtas suinteresuoto asmens teisinis statusas kaip ginčo lėšų valdytojos.
9. Piniginės lėšos - 250 000 Eur - „Eurorita“ banko sąskaitoje atsirado, kai remdamasi „Eurorita“ ir T1 Holdings sąskaitos sutarties Terminų ir sąlygų 2.9 punktu, „Eurorita“, laikydama, kad T1 Holdings pažeidė sutarties sąlygas, taikė sutartinę baudą, kurią, laikydama, kad bauda yra pagrįsta, bei vadovaudamasi sutarties sąlygomis, išieškojo iš T1 Holdings lėšų, buvusių „Eurorita“ banko sąskaitoje. Nepaisant to, jog teismai paneigė „Eurorita“ nuosavybės teisių atsiradimą šio sandorio pagrindu, faktinis piniginių lėšų valdymas vis tiek buvo – piniginės lėšos buvo banko sąskaitoje, kuri priklauso ir yra valdoma „Eurorita“.
10. Piniginės lėšos - 101 120 Eur - sąskaitoje buvo jau ilgą laikotarpį ir buvo skirtos sutartinių prievolių apmokėjimui, tarp jų ir prievolių B21 Ltd. apmokėjimui. Priešingai nei teigiama Nutarime, suinteresuotas asmuo šias lėšas ne gavo iš B21 Ltd., bet ketino perversti B21 Ltd., tačiau bankui neatlikus pavedimo, šios lėšos liko suinteresuoto asmens sąskaitoje. 2018-05-10 iš UAB „WB21“ atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Citadele“ banke, buvo atliktas 100 000 Eur pavedimas į bendrovės B21 Ltd. banko sąskaitą Nr. GB64BARC20454552792888, esančią BARCLAYS BANK PLC, mokėjimo paskirtyje nurodant „likučio pervedimas“. Ši suma buvo pagrįsta 2018-02-20 paslaugų teikimo sutartimi bei 2018-05-01 sąskaita faktūra Nr. 1002/2018-19, kurią B21 Ltd. išrašė UAB „WB21“ už gegužės mėnesio paslaugas – 100 000 Eur sumai. Analogiškus mokėjimus UAB „WB21” nuolatos atlikdavo B21 Ltd. Visos šios sąskaitos, išrašytos B21 Ltd. yra įtrauktos į įmonės apskaitą. Vis dėlto, dėl šio pavedimo bankas neįvykdė ir 100 000 Eur lėšos, skirtos atsiskaityti su B21 Ltd., ir toliau liko UAB „WB21“ sąskaitoje. Po įvykusio reorganizavimo, ieškovė perėmė UAB „WB21“ sąskaitoje buvusias lėšas, tarp jų ir 100 000 Eur sumą. Ši suma buvo gauta, didinant ieškovės įstatinį kapitalą, todėl suinteresuotas asmuo yra teisėtas ir sąžiningas šių piniginių lėšų valdytojas. Likusi 1 120 Eur suma yra susijusi išimtinai su tarp UAB „WB21“ ir S.C. O. Design SRL 2018-04-25 sudaryta nuomos sutartimi dėl biuro patalpų Bukarešte, Rumunijoje, ir komisiniu atlygiu nekilnojamojo turto agentui A. L. PFA. Minėta suma yra UAB „WB21“ komisinio atlygio mokėjimas nekilnojamojo turto agentui A. L. PFA už tarpininkavimą surandant ir išnuomojant UAB „WB21“ Bukarešte, Rumunijoje, įkurtas biuro patalpas. Šis mokėjimas dėl nežinomų priežasčių taip pat buvo sustabdytas, o 1 120 Eur suma grąžinta į UAB „WB21“ sąskaitą. Po reorganizavimo 1 120 Eur suma tapo suinteresuoto asmens teisėtai ir sąžiningai valdomomis lėšomis. Tokiu būdu „Eurorita“ tapo ginčo sumos valdytoja.
11. Remiantis UAB „Eurorita“ banko sąskaitų išrašais, UAB „Eurorita“ įstatinis 10 002 500 Eur dydžio kapitalas yra visiškai apmokėtas iki 2017-12-31 akcininko sprendimuose nurodytomis datomis į nurodytas sąskaitas. Akcinio kapitalo apmokėjimą patikrino notaras prieš UAB „WB21“ ir UAB „Eurorita“ reorganizaciją 2020 m. rugsėjį. Remiantis pridedamais UAB „Eurorita“ finansinės apskaitos dokumentais ir duomenimis, taip pat banko „Citadele“ banko sąskaitos išrašu, 101 250 Eur likutis, kuris 2020-11-09 buvo pervestas iš banko „Citadele“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko „Luminor“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), yra UAB „Eurorita“ apmokėto įstatinio kapitalo lėšos. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo duomenimis, UAB „Eurorita“ samdė darbuotojus ir mokėjo socialinio ir sveikatos draudimo įmokas 2017-2020 m.: 2017 m. – 13 darbuotojų, išmokėta 125 354,78 Eur atlyginimo, sumokėta 117 544,07 Eur socialinio draudimo įmokų; 2018 m. – 8 darbuotojai, išmokėta 42 103,16 Eur atlyginimo, sumokėta 117 646,61 Eur socialinio draudimo įmokų; 2019 m. – 0 darbuotojų, išmokėta 0 Eur atlyginimo, sumokėta 0 Eur socialinio draudimo įmokų; 2020 m. – 1 darbuotojas, išmokėta 1 489,91 Eur atlyginimo, sumokėta 316,90 Eur socialinio draudimo įmokų; 2021 m. – 2 darbuotojai, išmokėta 9126 Eur atlyginimo, sumokėta 4932,91 Eur socialinio draudimo įmokų. UAB „Eurorita“ pateikė Juridinių asmenų registrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai finansines atskaitomybes ir pelno mokesčio deklaracijas už 2017-2020 m.
12. Tokiu būdu UAB „Eurorita“ yra ir turi būti laikoma teisėta ir sąžininga piniginių lėšų valdytoja. UAB „Eurorita“ sąžiningai ir teisėtai valdė pinigines lėšas visu jų valdymo laikotarpiu nuo piniginių lėšų nurašymo iš T1 Holdings banko sąskaitos iki kol šios lėšos turėjo būti pervestos į VMI depozitinę banko sąskaitą. Tai užkerta kelią jas pripažinti bešeimininkiu turtu. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja, teismui pateikdama nagrinėjamą pareiškimą, turi kokį nors pagrindą sąžiningai manyti, kad CK 4.57 straipsnio 2 dalies aplinkybės neegzistuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino – nusprendė pripažinti bešeimininkiu turtu pinigines lėšas – 351 144,39 Eur, saugomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti jas valstybės nuosavybėn.
14. Teismas nurodė, kad vykusio ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į užsienio valstybių teisėsaugos institucijas, apklausti liudytojai, aktualiu laikotarpiu dirbę ar kitaip susiję su UAB „WB21“, gauti ir patikrinti su UAB „WB21“ veikla susiję dokumentai, banko sąskaitų išrašai, atlikti kiti būtini tyrimo veiksmai ir nenustatyta, kas yra ginčo piniginių lėšų, į kurias apribotos nuosavybės teisės, savininkai. Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 212 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais, t. y. nenustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, pažymėta, jog sprendžiant UAB „WB21“ banko sąskaitoje apribotų 351 120,00 Eur piniginių lėšų klausimą, šio ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti UAB „WB21“ banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų tikrosios kilmės, o tai reiškia, jog šių lėšų tikrieji savininkai yra nežinomi. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, jog daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurie turi savininkus, grąžinami jiems, o daiktai (taip pat ir piniginės lėšos), kurių savininkai nenustatyti, pereina valstybės nuosavybėn, prokuratūra nutarė, kad tikslinga inicijuoti minėtų piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apskrities VMI ir VMI sprendimų nepatenkinti UAB „Eurorita“ prašymo grąžinti, jos nuomone, banko neteisėtai pervestas lėšas ir dėl lėšų savininko nustatymo procedūros inicijavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-05-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2525-484/2021 atmetė Bendrovės skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) 2022-05-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-371-575/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad VMI turėjo pagrindą gautus pinigus (351 114,39 Eur) apskaityti kaip bešeimininkį turtą.
16. Teismas pažymėjo, kad ginčo piniginių lėšų kilmės ir priklausomumo klausimas jau buvo spręstas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek kitose civilinėse bylose. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-577/2021 ieškinio dalį dėl ieškovės UAB „Eurorita“ reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į 101 120 Eur piniginių lėšų, esančių pas atsakovę VMI depozitinėje sąskaitoje, ir įpareigojimo jas grąžinti, atmetė, o bylą dėl ieškovės reikalavimų pripažinti nuosavybės teisę į 250 000 Eur ir VMI įpareigojimo juos grąžinti sustabdė ir išskyrė į kitą bylą. Šioje byloje teismas sprendė, jog vien piniginių lėšų išskirtinai ieškovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvimas nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad jos nuosavybės teise priklauso ieškovei ir nėra pagrindo pripažinti įrodytu, jog 101 120 Eur piniginių lėšų suma, ieškovės gauta didinant bendrovės įstatinį kapitalą, gali būti pripažinta ieškovės nuosavybe. Kadangi valstybei perduoto saugoti ginčo turto (101 120 Eur) kilmė nenustatyta, šio turto savininku pripažinti ieškovę nėra pagrindo, teismas ieškovės reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo 101 120 Eur pinigines lėšas laikė nepagrįstu, todėl atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-487-933/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad UAB „Eurorita“ bylos nagrinėjimo metu nepagrindė turimų lėšų kilmės – ieškovė įrodinėjo 2018 m. gegužės mėn. siektų atlikti 101 120 Eur sumos pavedimų, kurie buvo sustabdyti, teisėtumo pagrindą, tačiau nepagrindė minėtų lėšų atsiradimo ieškovės banko sąskaitoje kilmės. Savo ruožtu kitoje byloje Nr. e2-1193-981/2022 Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu atmetė UAB „Eurorita“ ieškinį dėl 250 000 Eur pripažinimo jos nuosavybe ir įpareigojimo VMI grąžinti šią sumą ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-102-302/2023 minėtą sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, jog UAB „Eurorita“ neįrodė savo nuosavybės teisės į VMI depozitinėje sąskaitoje saugomas pinigines lėšas. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, juose nustatytais prejudiciniais faktais konstatuota, kad ginčo piniginės lėšos nuosavybės teise suinteresuotam asmeniu UAB „Eurorita“ (šiuo metu - Black Banx (Baltic) AB) nepriklauso.
17. Nors suinteresuotas asmuo teigė buvęs teisėtu piniginių lėšų valdytoju, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl valdymo teisėtumo, kaip ir dėl nuosavybės teisės, svarbu nustatyti, kokiu pagrindu lėšos įgytos, o nagrinėjamu atveju teismai, nagrinėję ginčus dėl nuosavybės teisės į ginčo pinigines lėšas, sprendė, kokiu pagrindu ginčo lėšos, kurias buvo prašoma pripažinti UAB „Eurorita“ nuosavybe, buvo pervestos į jos banko sąskaitą ar buvo jos sąskaitoje, detaliai analizavo argumentus dėl lėšų kilmės ir įgijimo pagrindo. Suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės dėl to, kad 101 120 Eur lėšos buvo gautos iš nefiktyios, o realią veiklą vykdžiusios Didžiojoje Britanijoje registruotos bendrovės B21 Lts, kad UAB „WB21“ ir B21 Ltd nebuvo fiktyvios įmonės, kad UAB „WB21“ buvo teisėta lėšų valdytoja iki buvo pradėti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmai, kad valdymui taikoma sąžiningumo ir teisėtumo prezumpcija ir t.t., jau buvo vertinamos kitų teismų sprendžiant ieškinius dėl piniginių lėšų pripažinimo UAB „Eurorita“ nuosavybe.
18. Teismas sprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad B21 Ltd ir UAB „WB21“ buvo fiktyvios realios veiklos nevykdančios įmonės, nuo 2019-04-02 B21 Ltd išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nuo 2020-01-13 UAB „WB21“ buvo reorganizuojama, o aiškinantis piniginių lėšų kilmę, surasti ir apklausti UAB WB21 direktoriaus Vokietijos Federacijos piliečio P. D. M. nepavyko, ikiteisminio tyrimo metu įmonę atstovavę advokatai taip pat negalėjo pateikti jokių duomenų, galinčių padėti susisiekti su direktoriumi. Vertindamas suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jog UAB „WB21“ vykdė veiklą (šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė UAB „WB21“ ir UAB „Eurorita“ sąskaitų išrašus, Sodros duomenis apie darbuotojus, balansus, pelno nuostolių ataskaitas), jog B21 Ltd išrašytos sąskaitos buvo įtrauktos į įmonės apskaitą, teismas laikė svarbiu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į UAB „WB21“ prašant pateikti įmonės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-06-30, tačiau dokumentai pateikti nebuvo; teismui leidus atlikti poėmį, apskaitos dokumentai taip pat pateikti nebuvo, todėl, atlikus kratą, buvo paimtas vienas segtuvas. Kadangi tarp dokumentų nebuvo buhalterinės apskaitos registrų ir įrašus juose patvirtinančių dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar UAB „WB21“ laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-06-30 į įmonės apskaitą įtraukė visas vykdytas ūkines finansines operacijas. Dėl to teismas suinteresuoto asmens civilinėje byloje pateiktus dokumentus vertintino kritiškai, juolab kad minėti duomenys nebuvo pateikti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant dėl piniginių lėšų pripažinimo UAB „Eurorita“ nuosavybe Vilniaus apygardos teisme. Aplinkybės dėl UAB „WB21“ ir B21 Ltd veiklos buvo vertinamos ir nustatinėjamos ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir civilinėje byloje Nr. e2-2087-577/2021, kurioje Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, t. y. viešą ataskaitą apie UAB „Eurorita“, skelbiamą https//:rekvizitai.vz.lt/, kuriais UAB „Eurorita“ siekė patvirtinti aplinkybę, kad ji yra įmonė, vykdanti realią veiklą, nurodė, jog UAB „Eurorita“ pateikti duomenys tik iš dalies ir tik nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iliustruoja jos veiklą, kad įmonės finansų rodikliai atskleisti tik už 2020 m., o nagrinėjamam ginčui aktualūs duomenys dėl UAB „WB21“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė UAB „Eurorita“, vykdomos veiklos (piniginių lėšų judėjimo) už laikotarpį iki 2018 m. gegužės mėnesio (imtinai), tačiau tokių duomenų UAB „Eurorita“ nepateikė. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo pateikė UAB „WB21“ 2018 m., 2019 m. balansus, sudarytus 2020-06-01. Tokiu būdu suinteresuoto asmens į bylą pateikti duomenys apie UAB „Eurorita“ veiklą neatspindi UAB „WB21“ iki reorganizavimo vykdytos veiklos ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2018 m. gegužės mėn.
19. Tokiu būdu įvertinęs pareiškėjos, suinteresuoto asmens pateiktus argumentus, įrodymus, teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens pateikti duomenys nepaneigia pareiškime nurodytų aplinkybių, kad ginčo piniginės lėšos neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jis nežinomas. Suinteresuotas asmuo nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę ar valdymo teisę į pinigines lėšas, dėl kurių pripažinimo bešeimininkiu turtu kreipėsi VMI.
20. Kadangi pareiškimas dėl piniginių lėšų – 351 144,39 Eur sumos pripažinimo bešeimininkiu turtu teismui pateiktas 2023-04-25, t. y. suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai 2020 m. gruodžio 1 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. (28.8-08-4)-330-21584 pareiškėja minėtas pinigines lėšas įsitraukė į savo apskaitą, taigi pareiškėja įvykdė CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, pareiškėja VMI yra tinkamas subjektas pareiškimui dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduoti, teismas darė išvadą, jog 351 144,39 Eur piniginių lėšų, kurias pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti jį valstybės nuosavybėn, savininkas nežinomas, šis turtas neturi sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, dėl to jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) AB „Black Banx (Baltic)“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos pareiškimą atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais.
22. Pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų ir nepagrįstai pripažino, kad UAB „Eurorita“ nėra teisėta 101 200 Eur piniginių lėšų valdytoja. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad apeliantės į bylą pateikti finansinės apskaitos dokumentai vertintini kritiškai, kadangi jie nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, ne į civilines bylas dėl piniginių lėšų pripažinimo UAB „Eurorita“ nuosavybe, tačiau teismas visiškai nieko nepasisakė dėl pateiktų įrodymų ir jų turinio nei individualiai, nei visumoje. Teismo motyvas, kad dokumentai nebuvo pateikti į ankstesnes bylas yra nepagrįstas, kadangi minėtose bylose tarp šalių net nebuvo ginčo dėl šių ataskaitų ir bendrovės veiklos realumo bei teisėtumo. Byloje dėl 101 000 Eur teismas priėmė sprendimą pasisakydamas dėl aplinkybių, kurių šalys net neginčijo, o apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti aktualius įrodymus, nurodydamas, kad jie pateikti pavėluotai. Vien aplinkybė, kad 2018 ir 2019 m. finansinės ataskaitos buvo parengtos 2020 m., nereiškia, kad tai savaime lemia jų netinkamumą, nes jos yra rengiamos pagal 2018 m. ir 2019 m. apskaitos dokumentus, kurie yra registruoti pareiškėjos „Mano VMI“ sistemose ir dėl jų pareiškėja nėra nustačiusiu jokių trūkumų arba išreiškusi abejonių. Jeigu teismas būtų atsižvelgęs į pateiktus įrodymus, būtų padaręs teisingą išvadą, kad UAB „Eurorita“ yra teisėta 101 020 EUR piniginių lėšų valdytoja, kadangi įrodymai patvirtina, jog: UAB „Eurorita” po reorganizavimo perėmė UAB „WB21“ sąskaitoje buvusias lėšas, tarp jų ir 100 000 EUR sumą, gautą didinant UAB “Eurorita” įstatinį kapitalą; 1 120 EUR suma yra susijusi išimtinai su tarp UAB „WB21“ ir Design SRL 2018-04-25 sudaryta nuomos sutartimi dėl biuro patalpų Bukarešte, Rumunijoje, ir komisiniu atlygiu nekilnojamojo turto agentui A. L. PFA; UAB „WB21“ nuo 2016 m. samdė darbuotojus, mokėjo socialinio ir sveikatos draudimo įmokas, pateikė Juridinių asmenų registrui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai finansines atskaitomybes, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas 2017-2020 metais, dėl kurių pareiškėja neturėjo jokių pretenzijų, taigi akivaizdu, kad šie dokumentai patvirtina bendrovės vykdytų finansinių operacijų ir veiklos tikrumą ir nėra jokio pagrindo nei nesivadovauti šiais dokumentais, nei teigti, kad bendrovė nevykdė jokios realios veiklos.
23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Eurorita“ yra neteisėta 250 000 Eur piniginių lėšų valdytoja, taip pažeisdamas teisėto valdymo prezumpciją ir prejudicines aplinkybes, nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-235-912/2022, kuria apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą T1 Holdings ieškinį atmesti, pasisakydamas dėl ginčo lėšų nuosavybės ir valdymo pavedimo sutarties pagrindu, kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai, R. J. W. pavedė atsakovei už pervestas jai lėšas įgyti bitkoinų ieškovės vardu; kadangi šalis siejo sutartiniai santykiai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo (CK 6.240 straipsnio 1 dalis), todėl byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, nes į jos sąskaitą ieškovė pervedė 250 000 Eur.
24. UAB „Eurorita“ atžvilgiu taikomos poveikio priemonės (lėšų nusavinimas pridengiant bešeimininkio turto institutu) iš esmės prilygsta konfiskavimui kaip bausmei, o tai nėra pateisinama priemonė nusikaltimo nepadariusiam asmeniui. Piniginių lėšų perdavimo valstybei apskritai nebuvo galima inicijuoti, kadangi neegzistuoja prielaidos šio instituto taikymui. UAB „Eurorita“ turi būti laikoma teisėtu ir sąžiningu piniginių lėšų valdytoju.
25. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais.
26. Tai, kad pirmosios instancijos teismas apie apeliantės pateiktus įrodymus atskirai nepasisakė dar nereiškia, kad į juos neatsižvelgė. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, jis išanalizavo ne pavienius įrodymus, o jų visetą ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę ar valdymo teisę į ginčo lėšas, dėl kurių pripažinimo bešeimininkiu turtu kreipėsi pareiškėja.
27. Piniginių lėšų kilmės ir jų priklausomumo klausimas buvo spręstas ne tik ikiteisiminio tyrimo metu, bet ir kitose civilinėse bylose, kuriuose įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad ginčo piniginės lėšos nuosavybės teise suinteresuotam asmeniu UAB „Eurorita” nepriklauso, todėl šių lėšų paėmimas valstybės nuosavybėn, taikant bešeimininkio turto institutą negali būti laikomas apeliantės nurodytų sankcijų jai taikymu.
28. Pareiškėja ginčo lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesą pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020-11-11 nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00034-18, kuris buvo patikslintas 2020-10-23 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-6-00034-18, pagrindu, kurio apeliantė neskundė ir bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, paskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.
29. Byloje esančių duomenų visuma yra ir buvo pakankama pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl 351 120,00 Eur piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo valstybės nuosavybė padaryti. Apeliantė į bylą nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra teisėta lėšų valdytoja. Apeliantės į bylą pateiktos UAB “Eurorita” metinės finansinės ataskaitos už 2020 metus, už 2019 metų laikotarpį nuo rugsėjo 12 d. iki 2019-12-31 ir pateikti UAB “WB21” 2018-12-31 balansas, 2018-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita ir UAB “WB21” metinė finansinė ataskaita už 2017 metus, pareiškėjos nuomone, nepagrindžia, kad ji yra teisėta ginčo lėšų valdytoja.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino pareiškimą ir nustatė, kad 351 144,39 Eur piniginės lėšos laikytinos / pripažintinos bešeimininkiu turtu ir perduotinos valstybės nuosavybėn.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
33. Apeliantė UAB „Black Banx (Baltic)“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti jos skundą žodinio proceso tvarka, akcentuodama žodinių jos atstovų paaiškinimų svarbą sudėtingų ir didelės apimties faktinių aplinkybių teisingo nustatymo kontekste.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.
35. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
36. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti apeliantės prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės prašyme nurodyti argumentai, jog aplinkybės reikalauja visapusiško įvertinimo ir analizės, byloje yra didelės apimties rašytiniai įrodymai, ginčo šalių žodiniai paaiškinimai turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, nesudaro pagrindo spręsti apie išimtinę byloje susiklosčiusią situaciją, kuri sudarytų būtinumą pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinti žodinio proceso forma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne tik šioje byloje, tačiau bet kurioje byloje turi būti visapusiškai, tinkamai, laikantis teisės normose, jas aiškinančioje teismų praktikoje įtvirtintų taisyklių įvertintos faktinės aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, kuriais gali būti tiek dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, tiek rašytiniai įrodymai, todėl apeliantės teiginiai šiuo atveju nevertinti kaip pagrįsti argumentai žodinio teismo procesui apeliacinės instancijos teisme būtinumui patvirtinti. Pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vyko net keli žodiniai teismo posėdžiai (2023-09-05, 2023-11-09), kuriuose dalyvavo ir atitinkamai paaiškinimus turėjo galimybę duoti bei davė net keli apeliantės atstovai. Be to, apeliantė dalyvavo ir mažiausiai dar dvejuose kituose civiliniuose procesuose, kuriuose buvo sprendžiami su ginčo piniginėmis lėšomis ir jų likimu susiję klausimai ir kuriose taip pat neabejotinai turėjo galimybę teikti tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus.
37. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Apeliantė apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nėra (nebuvo) galimybės raštu pasisakyti dėl įvairių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų vertinimo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
38. Pirma, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018, 2019 metus, neatliko jų individualaus vertinimo, dokumentus, kaip rašytinius įrodymus, atmetė vien dėl to, kad šie dokumentai nebuvo pateikti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei civilinėse bylose dėl ginčo piniginių lėšų pripažinimo UAB „Eurorita“ nuosavybe, o jeigu teismas būtų vertinęs šiuos įrodymus, tai būtų padaręs išvadą, jog UAB „Eurorita“ yra teisėta 101 020 Eur lėšų valdytoja. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
39. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino suinteresuoto asmens nurodomą aplinkybę dėl B21Ltd ir UAB „WB21“ veiklos (ne)vykdymo, (ne)fiktyvumo tiek jo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (UAB „WB21“, UAB „Eurorita“ sąskaitų išrašų, Sodros duomenų, finansinės atsakomybės dokumentų) kontekste, tiek kompleksiškai kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais, ir ištyręs juos pateikė atitinkamą aplinkybių vertinimą, iš esmės konstatavęs, jog suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai, su įmonių veiklos realiu vykdymu / nevykdymu susiję dokumentai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamai ir patikimai patvirtinančiais realios veiklos vykdymą, fiktyvumo nebuvimą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl netinkamo, CPK ir jį aiškinančios teismų praktikos neatitinkančio šių rašytinių įrodymų vertinimo, kadangi savo išvadas ir abejones dėl apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų teisingumo ir įrodomosios galios pirmosios instancijos teismas pagrindė ir argumentavo – ir ne tik tuo, jog šie dokumentai nebuvo suinteresuoto asmens pateikti ar rasti ikiteisminio tyrimo metu ir/ar ankščiau nagrinėtose civilinėse bylose, bet ir tuo, jog šiuos dokumentus paneigia kiti tiek nagrinėjamoje byloje, tiek nagrinėtose civilinėse byloje esantys įrodymai bei tose byloje teismų padarytos, prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčios išvados, taip pat tuo, jog 2018, 2019 m. balansai, pelno nuostolių ataskaitos buvo parengti tik 2020-06-01 ir pan.
40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais jis grindė savo poziciją dėl teisėto ginčo piniginių lėšų valdymo ir su tuo susijusių aplinkybių, įskaitant realios veiklos vykdymo, pirmosios instancijos teismo, buvo pripažinti neleidžiančiais suformuoti pagrįsto įsitikinimo apeliantės nurodomų aplinkybių buvimu, t. y. pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti CPK nustatyta tvarka ir taisyklėmis, ir jokio pažeidimo šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti buvus.
42. Antra, apeliantė teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2022-08-22 sprendimu c.b. Nr. e2-1193-981/2022 nustatyta aplinkybė dėl UAB „Eurorita“ ginčo lėšų nuosavybės ir valdymo baudos įskaitymo pagrindo nepaneigia, jog UAB „Eurorita“ yra teisėta ginčo lėšų valdytoja pavedimo sutarties pagrindu, dėl ko pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2022-04-21 nutartimi c.b. Nr. e2A-235-912/2022, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, konstatuojant, jog šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai, t. y. sutartiniai santykiai, tad UAB „Eurorita“ turėtų būti preziumuojama teisėta piniginių lėšų valdytoja pavedimo sutarties pagrindu. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
43. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020-10-23 nutarimu, kuris buvo patikslintas 2020-11-11 nutarimu, atlikus tiek analizę, tiek ištyrus rašytinius įrodymus, tiek informaciją, gautą iš užsienio kompetentingų ikiteisminio tyrimo, finansų ir kitų institucijų, apklausius liudytojus, įvertinus daiktinius įrodymus ir dokumentus, atlikus įvairius ikiteisminio tyrimo veiksmus, be kita ko, konstatuota, jog: nėra galimybės nustatyti, ar 250 000 Eur įplaukos buvo užregistruotos UAB „WB21“ buhalterinėje apskaitoje; nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu (už kokias paslaugas) buvo gautos piniginės lėšos iš T1 H. L.; kokias lėšas ir kokiu tikslu R. W. vėliau pervedė į UAB „WB21“ sąskaitą nustatyti nepavyko, todėl šios lėšos negali būti traktuojamos kaip R. W. patikėtas ar jo žinioje esantis turtas; nėra galimybės nustatyti, ar ūkinės operacijos dėl 100 000 Eur pervedimo užregistruotos UAB „WB21“ buhalterinėje apskaitoje; iš medžiagos darytina išvada, kad Didžiojoje Britanijoje registruota B21LTD buvo fiktyvi realios veiklos nevykdanti įmonė ir nėra galimybių nustatyti, kokiu tikslu bendrovė B21 Ltd išrašė UAB sąskaitą „WB21“; tiek UAB „WB21“; Didžiojoje Britanijoje registruota B21 LTD buvo fiktyvi, realios veiklos nevykdanti įmonė, o R. W. į UAB „WB21“ sąskaitą pervestų lėšų kilmė ir paskirtis nenustatyta; tikroji 351 120 Eur piniginių lėšų kilmė ir mokėjimo paskirtis nežinoma; nenustatyta, kas yra piniginių lėšų, į kurias apribotos nuosavybės teisės, savininkas, kokia šių piniginių lėšų kilmė, o tai reiškia, kad šių lėšų tikrieji savininkai yra nežinomi.
44. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-05-17 sprendimu a.b. Nr. eI3-2525-484/2021, kuris buvo paliktas nepakeistas LVAT 2022-05-04 nutartimi a.b. Nr. eA-371-575/2022, UAB „Eurorita“ reikalavimas panaikinti VMI raštus, įpareigojant pradėti ginčo piniginių lėšų (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūrą, išnagrinėjant UAB „Eurorita“ prašymą grąžinti jai priklausančias lėšas, buvo atmestas, administraciniams teismams įvertinus pareiškėjos argumentus apie tai, kad žinomas lėšų savininkas, kad lėšos priklauso pareiškėjai ir pan., ir be kita ko, konstatavus, jog: apeliantė neįrodė, kad turi teisę į turto (351 114,39 Eur) savininko nustatymo procedūrą, todėl nesama teisė negali būti ginama; VMI turėjo pagrindą gautus pinigus apskaityti kaip bešeimininkį turtą.
45. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021-11-09 sprendimu c.b. Nr. e2-2087-577/2021, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022-09-13 nutartimi c.b. Nr. e2A-487-933/2022, ieškovės UAB „Eurorita“ ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių į 101 120 Eur pinigines lėšas ir įpareigojimo jas grąžinti, buvo atmestas, teismams, be kita ko, sprendus ginčo piniginių lėšų priklausomumo klausimą, t. y. vertinus, kokiu pagrindu ginčo lėšos buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, bei konstatavus, jog: vien piniginių lėšų išskirtinai ieškovės vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvimas nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad jos nuosavybės teise priklauso ieškovei; byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių nurodytų pavedimuose piniginių lėšų fiksavimą ir apskaitymą ginčo laikotarpiu ieškovės finansiniuose dokumentuose; nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad 101 120 Eur piniginių lėšų suma ieškovės gauta didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir gali būti pripažinta ieškovės nuosavybe; valstybei perduoto saugoti ginčo turto (101 120 Eur) kilmė nenustatyta, šio turto savininku pripažinti ieškovę nėra pagrindo; ieškovė nepagrindė turimų lėšų kilmės: nepateikė neva už įstatinio kapitalo padidinimą gautų piniginių lėšų judėjimo, jų panaudojimo detalizavimo; nepateikė duomenų, kokiu pagrindu pavedimus neva įstatiniam kapitalui apmokėti atliko WB21 GmbH, tačiau ne bendrovės akcininkas P. D. M.; nepateikė duomenų, patvirtinančių nurodytų pavedimuose piniginių lėšų fiksavimą ir apskaitymą ginčo laikotarpiu ieškovės finansiniuose dokumentuose; ieškovė, siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismui teikė naujus įrodymus ir kėlė naujas aplinkybes ir klausimus byloje.
46. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022-08-22 sprendimu c.b. Nr. e2-1193-981/2022, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023-02-28 nutartimi c.b. Nr. e2A-102-302/2023, ieškovės UAB „Eurorita“ ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių į 351 120 Eur pinigines lėšas ir įpareigojimo jas grąžinti, buvo atmestas, teismams, be kita ko, konstatavus, jog: nėra rašytinių įrodymų, kad piniginės lėšos priklauso ieškovei UAB „Eurorita“ nuosavybės teise ar yra jos teisėtai valdomos; ieškovės nurodyti įskaitymai yra neteisėti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė yra 250 000 Eur piniginių lėšų savininkė. Itin svarbu pažymėti, jog šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas savo 20223-02-28 nutartyje būtent ir vertino apeliantės skundo argumentą, jog ginčo 250 000 Eur suma pervesta esant sutartiniam pagrindui, bei konstatavo, jog tai nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Eurorita“ lėšas valdė nuosavybės teise, ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisės į VMI depozitinėje sąskaitoje saugomas pinigines lėšas.
47. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-21 sprendimu c.b. Nr. e2A-235-912/2022 ieškovės Naujosios Zelandijos likviduojamos įmonės „T1 Holdings limited“ ieškinys atsakovei UAB „Eurorita“ dėl be teisinio pagrindo įgytų 250 000 Eur lėšų grąžinimo buvo atmestas, teismui konstatavus, jog: bylą nagrinėjęs ir ieškinį tenkinęs pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio pagrindu nenurodytų faktų, t. y. kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai; ieškovė, kreipdamasi į teismą, vienašališkai nutraukė sutartį, taip pat už ieškovę suformulavo ieškinio dalyką – grąžinti be teisinio pagrindo įgytą 250 000 Eur sumą kvalifikavo kaip reikalavimą taikyti restituciją; dėl to teismas, nustatęs, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, turėjo atmesti ieškinį, nes nustatytas ieškinio pagrindas neatitiko reikalavimo priteisti be pagrindo įgytas lėšas prielaidų. Ta aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-21 sprendime c.b. Nr. e2A-235-912/2022 kalbama apie galimus sutartinius teisinius santykius, taip pat savaime nelemia išvados, jog apeliantė buvo teisėta ginčo lėšų valdytoja, nes apeliacinės instancijos teismas šioje byloje detalaus šalis siejusių santykių kvalifikavimo, tyrimo, buvimo netyrė ir nekonstatavo, pats sukritikavo pirmosios instancijos teismo vykdytą santykių kvalifikavimą, nesant atitinkamo ieškinio pagrindo ir dalyko.
48. Apeliacinės instancijos teismas mano esant būtina atkreipti dėmesį ir į pačios apeliantės pozicijos ginčo lėšų atžvilgiu nenuoseklumą. Viena vertus, vykusiuose teismo procesuose minėtose civilinėse byloje ji tvirtino ir įrodinėjo, jog ginčo piniginės lėšos priklauso jai pačiai nuosavybės teise, t. y. jog ji yra šių lėšų teisėta savininkė. Kita vertus, įsiteisėjus apeliantei nepalankiems galutiniams procesiniams sprendimas minėtose civilinėse bylose, ji šiuo metu nagrinėjamoje byloje jau tvirtina ir įrodinėja, jog nėra šių lėšų savininkė, bet yra šių lėšų valdytoja, patikėtinė, valdanti lėšas sutartinių pavedimo santykių pagrindu. Aukščiau detaliai tiek pirmosios instancijos teismo išanalizuotų, tiek šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo aprašytų duomenų pagrindu padarius išvadą, jog nėra žinomas tikrasis piniginių lėšų savininkas, t. y. nuosavybės teisės turėtojas, atitinkamai nėra galimybės spręsti ir dėl vienokių ar kitokių sutartinių (pavedimo) santykių tarp galimo piniginių lėšų savininko ir apeliantės egzistavimo.
49. Taigi, esant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek vykusiuose administraciniame bei civiliniuose teismo procesuose konstatuotoms aplinkybėms bei padarytoms išvadoms dėl ginčo piniginių lėšų kilmės, pervedimo į apeliantės sąskaitą pagrindo, tikslo, paskirties ir priežasčių neaiškumo, tikrojo šių lėšų savininko nenustatymo, nepagrindimo, nežinojimo, o teismui viename iš minėtų procesinių sprendimų netgi expresis verbis nurodžius, jog nėra nei įrodymų, jog piniginės lėšos priklauso apeliantei nuosavybės teise, nei įrodymų, jog jos yra apeliantės teisėtai valdomos, taip pat ir nagrinėjamoje civilinėje byloje nesant kokių nors kitų papildomų duomenų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių suformuoti pagrįstą įsitikinimą dėl ginčo lėšų priklausomybės ar teisėto valdymo, kaip savarankiškos teisės, apeliantei, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus ir poziciją byloje, o tuo pačiu, nustatęs įstatyme įtvirtintas sąlygas turto pripažinimui bešeimininkiu, atitinkamai tenkino pareiškėjos reikalavimą.
50. Trečia, apeliantė nurodo, jog UAB „Eurorita“ atžvilgiu taikomos poveikio priemonės, t. y. lėšų nusavinimas prisidengiant bešeimininkio turto institutu iš esmės prilygsta konfiskavimui kaip bausmei, o tai nėra pateisinama nusikaltimo nepadariusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju spręstini su civilinio pobūdžio, o ne baudžiamojo pobūdžio teisiniais santykiais susiję klausimai. Be to, baudžiamojoje teisėje leistinas ir nusikaltimą nepadariusiam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas, esant atitinkamoms sąlygoms, nepriklausomai nuo to, ar asmuo nuteistas už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, ar ne.
51. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto pripažinimo bešeimininkiu institutą, taip pat kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Apeliantės (suinteresuoto asmens) UAB „Black Banx (Baltic)“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Renata Volodko