Civilinė byla Nr. 2A-319-280/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00190-2016-0

              Procesinio sprendimo kategorija:

              2.6.37;2.6.8.11.3;2.4.2.1; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

n u T a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Laimutės Sankauskaitės,

teisėjų Birutės Valiulienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-857/2017 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei I. G., A. G., trečiajam asmeniui notarei L. J. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir dovanojimo sutarties panaikinimo,

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1. I. V. R. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami); pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį, sudarytą tarp I. G. ir A. G. dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbiami).
2. Nurodė, kad ieškovas su atsakove gyveno neregistruotoje santuokoje (kaip sugyventiniai) nuo 1994-1995 metų, (duomenys neskelbiami) jiems gimė sūnus G. G. 2014 m. ieškovas ir atsakovė iš bendrų lėšų įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbiami). Namas Nekilnojamo turto registre įregistruotas atsakovės vardu. Ieškovas savo lėšomis remontavo namo stogą, atliko santechnikos darbus. Atsakovė 2015m. spalio 22 d. panaikino jo gyvenamosios vietos deklaraciją įsigytame name. Prasidėjus nesutarimams, atsakovė namą padovanojo savo broliui A. G.. Mano, kad šis sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

3. Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė kartu apsigyveno 1995 metais, kartu gyveno epizodiškai.
5. 2014-07-14 atsakovė I. G. iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ įsigijo ginčo namą už 31000 Lt ir visiškai atsiskaitė su pardavėju prieš sutarties sudarymą. Iš 2014 m. liepos 14 d. pardavėjo išduoto kasos pajamų orderio matyti, kad atsakovė už ginčo namą sumokėjo 31000 Lt (8978,22 Eur).
6. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad jis 2014 metais disponavo lėšomis, kuriomis būtų galėjęs prisidėti prie ginčo namo įsigijimo.
7. Liudytojui A. R. patvirtinus atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas susirado kitą draugę ir su ja apsigyveno kartu, teismui buvo labiau tikėtina, kad  ginčo namas buvo įsigytas atsakovės asmeninėmis lėšomis ir lėšomis, kurias ji pasiskolino iš savo brolio – atsakovo A. G..
8. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra įvykdęs žodinio susitarimo, sudaryto tarp jo ir atsakovės, dėl jungtinės veiklos įsigyjant ginčo namą, esminės sąlygos – sumokėti atsakovės iš brolio (atsakovo) ginčo namo pirkimui pasiskolintą 20000 Lt (4792,40 Eur) sumą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas yra pažeidęs tarp jo ir atsakovės sudarytą jungtinės veiklos susitarimą ginčo namui įgyti (LR CK 6.59 str., 6.63 str. 1  d. 1 p.), o neįvykdęs esminės minėto susitarimo sąlygos, neįgijo teisės į ginčo namo dalį, tačiau turi reikalavimo teisę į ginčo name padarytų pagerinimų atlyginimą. Ieškovui tokio reikalavimo byloje nepareiškus, nurodė, kad tai yra atskiro ieškinio dalykas.
9. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimą pripažinti  nuosavybės teisę į ½ ginčo namo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu apeliantas V. R. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
11. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendimą grindė vien atsakovės pateikiamais dokumentais ir paaiškinimais. Nurodo, kad jis su atsakove gyveno apie 20 metų. Pirkti namą buvo sutarta ne vykdant jungtinę veiklą, o šeimos pagrindu.
12. Ieškovas neigia, kad buvo susitarimas su atsakovės broliu dėl namo pirkimo. Nurodo, kad jis dirbo Švedijoje, todėl nedalyvavo namo pirkime, tačiau parvykęs uždirbtus 10000 Lt, atidavė pardavėjui A. R., kuris nenori atvykti į teismą to patvirtinti.
13. Teismas nustatė, kad ieškovas susirado naują draugę, tačiau neįvertino kitų ieškovo nurodytų bylos aplinkybių, jog ieškovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo name, tik 2015 m. spalio 22 d. atsakovė jį išregistravo. Namas buvo įsigytas 2014 m. liepos 14 d.
14. Teisme nagrinėjant bylą dėl tėvystės vaikui nustatymo, atsakovė prisipažino, kad gyvendami kartu jiedu įsigijo namą. Apie daikto apsunkinimą brolio paskola neminėjo. Paklausta teismo ar yra atsiskaityta su ieškovu už pirktą namą, nurodė, kad dar ne. Tai patvirtina, kad atsakovė nežinojo jokios skolos ir suprato dėl namo turinti įsipareigojimų ieškovui.
15. Nagrinėjant šią bylą, ieškovė iš pradžių teigė, kad ieškovas atliko namo remonto darbus. Tai patvirtina, kad atsakovė suprato, kad ieškovas kels klausimą dėl savo teisių į namą ir tam pasiruošė – „pasiskolino“ iš brolio pinigus. Atsakovės brolis per metus deklaravęs 20000 Lt pajamų, visų jų negalėjo sutaupyti ir paskolinti seseriai.
16. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas tinkamai neišanalizavo susiklosčiusios situacijos ir priėmė neteisingą sprendimą.
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė I. G. prašo Biržų rajono apylinkės  teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovė teigia, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir konstatavo, kad ieškovas su atsakove apsigyveno 1995 m., gyveno epizodiškai, ieškovas nuo 1998 iki 2000 m. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Ieškovui ir atsakovei gimė sūnus, atsakovei teko įrodinėti jo tėvystę teismo keliu, todėl akivaizdu, kad ieškovas yra nesąžiningas, klaidino atsakovę, versdavo gaišti laiką, leisti pinigus betiksliam bylinėjimuisi. Nagrinėjant šią bylą klaidino teismą, kad neišėjo gyventi pas kitą moterį.
19. Atsakovas A. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Nurodė, kad teismas sprendime motyvuotai pasakė, kas ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis 2014 m. disponavo lėšomis, kuriomis būtų galėjęs prisidėti prie ginčo namo įsigijimo, klaidino teismą, kad neišėjo gyventi pas kitą moterį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįvykdė žodinio susitarimo, sudaryto tarp atsakovės ir jo, esminės sąlygos, nesumokėjo A. G. už namo pirkimui paskolintą sumą.
21. Apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, trukdo teismų veiklą, siekia terorizuoti jį ir jo seserį (atsakovę), sudarydamas nepatogumus, versdamas bylinėtis.
22. Trečiasis asmuo  notarė L. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinis skundas netenkinamas, Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
24. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiais (duomenys neskelbiami), kurį įsigijo atsakovė pirkimo pardavimo sutartimi, nuosavybės teisių.
26. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad V. R. ir I. G. kartu gyveno nuo1995 m., (duomenys neskelbiami) jiems gimė sūnus. Ieškovas 1998-2000 m. atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. 2008 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl ieškovo iškeldinimo iš jai priklausančio buto, byla buvo nutraukta, ieškovui išsikėlus gera valia.
27. Iš atsakovės paaiškinimų, kurių ieškovas nepaneigė, nustatyta, kad šalys kartu vėl pradėjo gyventi 2013 metais. 2014 m. liepos 17 d. atsakovė savo vardu įsigijo ginčo namą, prieš tai pardavusi turėtą butą. 2015 m. gegužės mėnesį šalys išsiskyrė, ieškovui susiradus naują draugę ir išvykus gyventi kitur. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimu pagal atsakovės ieškinį ieškovas buvo pripažintas šalių sūnaus tėvu ir iš jo priteistas išlaikymas.
28. Apeliantas nurodo, kad jie su atsakove visą laiką gyveno kaip šeima, o pirkti ginčo namą buvo susitarta ne vykdant jungtinę veiklą, o šeimos pagrindu.
29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių), kaip buvo nagrinėjamu atveju, įgyto turto turtinius turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008 ir kt.). Sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-134/2011).
30. Nagrinėjamu atveju šalims gyvenant kartu nesusituokus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė sutuoktinių turtui taikomo režimo, ir nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos, įsigyjant ginčo namą. Šioje byloje ginčo, kad šalys buvo susitarę įsigyti žemės sklypą su gyvenamuoju namu bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra. Abi šalys pripažįsta, kad 2014 m. buvo nutarę bendram gyvenimui įsigyti ginčo turtą.
31. Šalys skirtingai nurodo turto įsigijimo aplinkybes. Apeliantas teigia, kad jis 10 000 Lt už namą sumokėjo pardavėjui, grįžęs iš užsienio, kur gyveno ir dirbo. Atsakovės teigimu, ji dalį lėšų namui įsigyti turėjo pardavusi asmeninės nuosavybės teisėmis turėtą butą, o trūkstamą dalį – 20000 Lt pasiskolino iš brolio.  Su ieškovu susitarė, kad skolą broliui grąžins ieškovui grįžus iš darbo užsienyje jo uždirbtais pinigais ir taip jie abu įsigys ginčo namą. Apeliantas skolos broliui negrąžino, uždirbtas lėšas investavo į namo stogo remontą.
32. Apeliantas teigia, kad jis irgi prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo, teigia, kad jis nors ir nedalyvavo perkant namą, nes dirbo Švedijoje, tačiau savo įnašą 10000 Lt padavė šio turto pardavėjui, tačiau jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiams apeliantas nepateikė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui, o namo pirkimo-pardavimo sutartis šį tvirtinimą paneigia.
33. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2014 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė iš UAB „(duomenys neskelbiami)“ įsigijo ginčo namą už 31000 Lt (8978,22 Eur) ir tą pačią dieną visiškai atsiskaitė su pardavėju. Iš 2014-07-14d. pardavėjo išduoto kasos pajamų orderio matyti, kad atsakovė už ginčo namą sumokėjo 31000 Lt grynais. Taigi bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčo namą įsigijo asmeninėn nuosavybėn,  visą sumą namo pardavėjui sumokėjo  iš karto grynais.
34. Apelianto argumentas dėl netinkamo CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo atmetamas. CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, t. y. šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 182 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados nagrinėjamoje byloje neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
35. Pirmosios instancijos teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovė ginčo namą įsigijo iš savo ir skolintų iš brolio lėšų. Kad ieškovas būtų turėjęs ir mokėjęs pinigus namo įgijimui, duomenų nėra.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (už 8000 Lt), turėjo dalį asmeninių lėšų namui įsigyti. Tikėtina, kad ji galėjo su ieškovu susitarti trūkstamą sumą pasiskolinti iš brolio, vėliau jam grąžinti, nes apeliantas dirbo užsienyje ir turėjo galimybę užsidirbti reikalingą sumą skolai atiduoti. Be to, pagal nustatytas aplinkybes, nei viena iš šalių neturėjo pakankamai lėšų įsigyti ginčo namą. Pats ieškovas nurodo tik aplinkybes apie tai, kad jis remontavo įgytą ginčo namą, bet šis faktas negali būti pagrindu nuosavybės teisėms į namą įgyti. Ieškovas nenurodė, kad  namo remontu jis siekė įgyti nuosavybės teises į jį. Jis tokiu būdu prisidėjo prie namo pagerinimo, eksploatavimo palengvinimo, nes jame gyveno ne tik atsakovė, bet ir jis ir jo sūnus. Ieškovas tinkamai ir motyvuotai nepaaiškino, kodėl gyvenamasis namas, jeigu jis ir prisidėjo prie jo  pirkimo, buvo perkamas vienos atsakovės vardu. Nebuvo  iš esmės jokių kliūčių namo įgijimą forminti abiejų vardu. Kadangi to nebuvo, ieškovas turi įrodyti, kad  buvo susitarimas ir jo  buvo laikomasi, jog namo savininku bus ir jis, o ne vien atsakovė. Po sutarties sudarymo  tik atsakovės vardu ieškovas jokių pretenzijų jai nereiškė.
37. Nors apeliantas apeliaciniame skunde abejoja, ar atsakovės brolis A. G. galėjo visas 2014 m. gautas pajamas paskolinti seseriai, tačiau A. G. metinė pajamų deklaracija patvirtina, kad jis gavo 28206,02 Lt su darbo santykiais susijusias pajamas, įrodyta, kad 20000 Lt sumą jis galėjo turėti ir paskolinti. Apeliantas savo finansinės galimybės prisidėti prie namo pirkimo neįrodė.
38. Tai, kad apelianto 2015 m. ginčo name buvo deklaruota gyvenamoji vieta, nepatvirtina jo, kaip savininko, teisių, nes gyvenamosios vietos deklaravimas, tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo įstatymas, 2 str.) Gyvenamosios vietos deklaravimas ginčo name patvirtina, kad apeliantas turėjo I. G. sutikimą apsigyventi jai priklausančiame name, jeigu būtų santykiai nenutrūkę, būtų ir toliau gyvenęs. Atsižvelgiant į tai, kad šalys planavo ir bandė kartu gyventi, tai visai suprantamas  gyvenamosios vietos deklaravimas. Ieškovo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbiami), deklaruota 2015 m. gegužės 6 d. O jam išvykus gyventi kitur, šalims nutraukus ryšius, atsakovė deklaraciją panaikino (2015 m. rugsėjo 23 d.) .
39. Apeliantas nurodo, kad jis pradėjo namo remontą kaip namo savininkas, o ne darbininkas, jis statė langus, mokėjo santechnikams, tvarkė stogą. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad po ginčo namo pirkimo atsakovė atliko žemės sklypo geodezinius matavimus, mokėjo mokesčius už žemę, pirko langus, namą apdraudė. Kadangi ieškovas dirbo užsienyje, namo tvarkymo darbus organizavo atsakovė. Ieškovas nors ir nurodo, kad buvo mokama už jo pinigus, nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pervedęs/perdavęs atsakovei lėšas, skirtas namo pirkimui. Šalys pripažįsta, kad apeliantas prisidėjo prie namo pagerinimo, atlikdamas stogo remonto darbus, pirko medžiagas, reikalingas stogo remontui.
40. Ieškovo teigimu, faktą, kad namas buvo pirktas kartu, gyvenant su ieškovu ir, kad ji nėra atsiskaičiusi su ieškovu už pirktą namą, patvirtina atsakovės parodymai, duoti kitoje byloje teismo posėdžio metu.
41. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
42. Pirmesnėje civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys teismo nustatytų faktų nebegali ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006).
43. Civilinėje byloje Nr. 2-804-948/2015, kurioje buvo sprendžiamas šalių sūnaus tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimai, teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nustatė, kad atsakovei priklauso ginčo namas su priklausiniais, o ieškovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Atsakovė nagrinėjant bylą, paaiškino, kad ji su ieškovu planavo pirkti namą, namą pirko, todėl ir teismo posėdyje nurodė, kad namą pirko su atsakovu, patvirtindama buvusį susitarimą.  
44. Civilinėje byloje Nr. 2-804-948/2015 nebuvo sprendžiami šalių nuosavybės įsigijimo klausimai, todėl atsakovės parodymai teismo posėdžio metu iš esmės neprieštarauja nagrinėjamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Civilinėje byloje Nr. 2-804-948/2015 buvo konstatuotas faktas, kad šalys iki 2015 m. balandžio 5 d. gyveno bendrai, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nagrinėjamu atveju nėra.
45. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių, liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šalys  buvo žodžiu sutarę bendrai pirkti ginčo namą. Tačiau apeliantas šio susitarimo  tinkamai nesilaikė, t.y. neprisidėjo   savo lėšomis prie namo įsigijimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo turtas buvo įgytas sudėjus bendras šalių lėšas,  todėl  namas su priklausiniais buvo nupirktas  atsakovės vardu, o ieškovas neįgijo nuosavybės teisių į namą. Atmetus reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atmetamas reikalavimas ir pripažinti dovanojimo sutartį neteisėta, nes ieškovas nebeturi teisės šio sandorio ginčyti.
46. Šalys nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas  apeliacinėje instancijoje, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

n u t a r i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                         Laimantas Misiūnas

                                                                                                   Laimutė Sankauskaitė

                                                                                                           Birutė Valiulienė