(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Futurum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1668-553/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Futurum“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos portalas“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Futurum“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Baltijos portalas“, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Jurconsult group“. Nurodė, kad atsakovas dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų liko skolingas 15 401,12 Lt. Ieškovas 2014 m. lapkričio 20 d. paragino atsakovą apmokėti skolą ir įspėjo, kad jei atsakovas per 30 dienų neatsiskaitys, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas per nustatytą terminą skolos nesumokėjo, ieškovo mano, kad atsakovas yra nemokus.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) taip pat prašė iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, draudėjui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, 2015 m. sausio 27 d. atsakovo skola Fondo biudžetui sudarė 3 540,34 Eur, todėl darytina prielaida, kad atsakovas yra nemokus.

Atsakovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko. Nurodė, kad atsakovo turimas turtas du kartus viršija turimus kreditorinius įsiskolinimus. Atsakovas siūlė ieškovui atsiimti sumontuotą įrangą, už kurią atsakovas skolingas, užskaitant jos likutinę vertę kaip dalį įsiskolinimo, o likusią skolos dalį išdėstyti dalimis, sudarant atsiskaitymo grafiką. Atsakovas nevengia savo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir tikisi atsiskaityti su visais savo kreditoriais iki 2015 m. pabaigos. Taip pat nurodė, kad atsakovas pateikė UAB „Panorama LT“ pretenziją dėl 226 345 Eur žalos atlyginimo ir šiuo metu vyksta derybos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Baltijos portalas“ bankroto bylą.

Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės turtą sudaro 635 955 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 257 908 Lt. Teismas konstatavo, kad įmonės turimas turtas viršija daugiau kaip du kartus turimus kreditorinius įsiskolinimus. Pasak teismo, įmonė veiklą pradėjo neseniai, todėl turto nusidėvėjimas nėra didelis, ieškovas atsiėmęs įrangą, patenkintų didelę dalį savo įsipareigojimų. Atsakovas nenurodo, jog ketina veiklą nutraukti ar sustabdyti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teismų praktika, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, o jos finansiniais sunkumai nėra laikino pobūdžio, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovą pripažinti nemokiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Futurum“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nesiaiškino, ar 2014 m. gruodžio 31 d. balansas yra patikimas, balanso duomenis įvertino formaliai. Teismas neįvertino, kad didžiąją įmonės turto dalį sudaro gautinos sumos. Teismas netyrė ir netikrino įmonės turto realumo, faktinės sudėties, kitimo tendencijų. Remiantis skolų administravimo informacinių sistemų „Creditreform“ ir „Baltfakta“ duomenimis, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, atsakovo finansinė būklė yra itin aukštos kreditingumo rizikos lygio, atsakovas turi galiojančių turto areštų ir teisminiuose ginčuose dominuoja kaip atsakovas. Teismas vadovavosi tik atsakovo prielaidomis, kad UAB „Panorama LT“ skolinga atsakovui 226 345 Eur, ir neišsireikalavo jas patvirtinančių dokumentų.

2. Atsakovas neperdavė ir neketina perduoti apeliantui įrangos, ignoravo apelianto pranešimą dėl įrangos atsiėmimo konkrečiu laiku. Šiuo metu nėra aiški šios įrangos būklė bei vertė. Apeliantas skolos neatgauna daugiau nei metus laiko.

3. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės įsiskolinimai siekė 110 022 Lt, o 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės įsiskolinimai per vienerius metus padidėjo iki 257 908 Lt. Tai liudija, kad įmonės finansinės problemos yra įsisenėjusios bei nėra laikino pobūdžio, mokėtinos skolos nuolat auga, todėl teismas privalėjo aiškintis, kokiomis priemonėmis įmonė ketina uždirbti pajamas, būtinas atsiskaityti su kreditoriais.

4. Teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus, nes apeliantui nebuvo pateikti atsakovo finansiniai dokumentai, kuriuos byloje vertino teismas; klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantui nebuvo sudarytos sąlygos bent posėdžio metu dalyvauti tiriant įrodymus.

Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovo minima gautina 226 345 Eur suma iš UAB „Panorama LT“ nėra įtraukta į atsakovo pateiktą 2014 m. gruodžio 31 d. balansą kaip gautina suma. Be pateiktos pretenzijos, jokių kitų duomenų, patvirtinančių šios sumos gavimo realumą, nėra pateikta. Taip pat nurodo, kad 2015 m. kovo 23 d. duomenimis atsakovo skola Fondo biudžetui sudaro 3 656,94 Eur. Atsakovas 2015 m. kovo 10 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė paaiškinamąjį raštą ir įsipareigojo įsiskolinimą sumokėti dalimis iki 2015 m. gruodžio mėn., dengiant įsiskolinimo dalį po 200 Eur kas mėnesį bei mokant einamąsias įmokas nustatyta tvarka ir terminais. 2015 m. kovo 20 d. atsakovas sumokėjo einamąsias įmokas už 2015 m. vasario mėn. VSDFV Vilniaus skyrius suteikė atsakovui galimybę sumokėti įsiskolinimą pagal pateiktą grafiką.

Atsakovo UAB „Baltijos portalas“ atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

Jeigu įmonė yra nemoki, tai pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą. Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

Sprendžiant dėl atsakovo mokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo santykį su įmonės turto verte. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos neviršija pusės jos turto vertės (100 b. l.). Remtis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai pakanka, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Pažymėtina, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl atsakovo balanse nurodyto turto vertės.

Atsakovo balanse įrašyta, kad įmonės ilgalaikio turto vertė yra 504 912 Lt. Didžiąją dalį šio turto sudaro materialusis turtas. Atsakovo pateiktame ilgalaikio turto sąraše (107 b. l.) nurodyta transporto priemonė, kurios likutinė vertė – 140 939,05 Lt. Tačiau byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu jokių transporto priemonių nėra įregistruota (53 b. l.). Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas turi ilgalaikių įsipareigojimų lizingo bendrovei (114 b. l.), kas leidžia manyti, kad minėta transporto priemonė yra lizinguojama. Pagal teismų praktiką lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2134/2013, 2010 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-566/2010). Įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010). Pažymėtina ir tai, kad reikšmingą dalį atsakovo turto pagal ilgalaikio turto sąrašą sudaro skalbyklos patalpų įrengimas bei įranga, tačiau toks turtas gali būti nelikvidus, jeigu įranga buvo pritaikyta konkrečioms patalpoms. Be to, iš atsakovo pateiktos pretenzijos patalpų nuomotojui UAB „Panorama LT“ matyti, kad nuomos sutartis su atsakovu yra nutraukta (102 b. l.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų apie galimybę šį turtą realizuoti ar panaudoti kitų patalpų įrengimui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šio turto realios rinkos vertės.

Atsakovo balanse nurodyta trumpalaikio turto vertė – 131 043 Lt. Iš atsakovo pateikto trumpalaikio turto sąrašo (109 b. l.) matyti, kad apie pusę šio turto, t. y. 68 590,12 Lt sudaro kitos gautinos sumos, tačiau jokių duomenų, kokiu pagrindu atsakovas turėtų gauti šias sumas, byloje nėra pateikta.

Abejonių dėl atsakovo pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų patikimumo kyla ir dėl to, kad sulyginus šiame balanse nurodytus praėjusių finansinių metų duomenis su byloje esančio 2013 m. balanso, kuris buvo pateiktas VĮ Registrų centrui, duomenimis (54 b. l.), matyti šių duomenų neatitikimas, t. y. nesutampa turto ir mokėtinos sumos. Taip pat nesutampa ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys – VĮ Registrų centrui pateiktoje 2013 m. ataskaitoje nurodyta, kad įmonė gavo 4 625 Lt pelno (55 b. l.), o atsakovo pateiktoje 2014 m. ataskaitoje nurodyta, kad praėjusiais finansiniais metais įmonė patyrė 67 995 Lt nuostolių (101 b. l.).

Esant pagrindui abejoti dėl įmonės turto vertės, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo imtis įstatymo nustatytų priemonių tam, kad būtų išsiaiškinta tikroji atsakovo turto vertė, reikalauti, kad būtų pateikti papildomi įrodymai apie balanse nurodyto turto vertę, o prireikus, kad įmonės turtas būtų įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino atsakovo turto sudėties ir realios vertės, todėl nenustatė esminių aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atsakovo pateiktuose trumpalaikių įsiskolinimų tiekėjams sąrašuose nurodyti kreditoriai ir mokėtinos sumos, tačiau nenurodyti atsiskaitymo terminai, todėl neaišku, kurie iš šių įsipareigojimų yra pradelsti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, nurodytų aplinkybių neįvertino, neišsireikalavo iš atsakovo duomenų apie pradelstus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 2 d.), nors tokie duomenys turi esminės reikšmės nustatant įmonės (ne)mokumą.

Atsakovas atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodė, kad tikisi atsiskaityti su visais savo kreditoriais iki 2015 m. pabaigos. VSDFV Vilniaus skyriui pateiktame 2015 m. kovo 10 d. prašyme leisti susidariusią skolą Fondo biudžetui sumokėti dalimis pagal grafiką atsakovas nurodė, kad finansiniai sunkumai atsirado dėl to, kad teko uždaryti skalbyklą ir atleisti darbuotojus, įmonė šiuo metu pajamų negauna (154 b. l.). Pagal viešai skelbiamus VSDFV duomenis, atsakovas šiuo metu turi tik du darbuotojus. Pagal atsakovo pateikto 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo nuo 32 489 Lt iki 257 908 Lt (100 b. l.). Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis įmonės nuostoliai, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo nuo 67 995 Lt iki 277 446 Lt (101 b. l.). Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo veiklos tolimesnės perspektyvos. Šių abejonių nepašalina atsakovo pateikta pretenzija UAB „Panorama LT“, kuria reikalaujama atlyginti nuostolius (102 b. l.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kokia yra UAB „Panorama LT“ pozicija dėl pareikštų reikalavimų, ar patalpų nuomotojas sutinka atlyginti atsakovo nurodyto dydžio nuostolius ar bent jų dalį (CPK 178 str.). Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad ginčas tarp atsakovo ir UAB „Panorama LT“ dėl nuostolių atlyginimo būtų sprendžiamas teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį, formaliai vertino byloje atsakovo pateiktus finansinius dokumentus, nesiaiškino atsakovo turto sudėties bei realios jo vertės, nenustatė pradelstų įsipareigojimų sumos, neatsižvelgė į atsakovo finansinės būklės pokyčius ir galimybes tęsti veiklą. Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo jas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovo mokumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.

Nepašalintos abejonės dėl atsakovo finansinės būklės yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 185 str., 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos portalas“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.