Administracinė byla Nr. I-3572-968/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03381-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.11.12; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant, pareiškėjos S. D. atstovui advokatui Karoliui Kurapkai, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovui Donatui Kilikevičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J., trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui V. B. (V. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys H. K., V. Š., I. Š., T. M., J. R. (J. R.), J. Š. (J. Š.), L. M., Z. P. (Z. P.), V. B., I. G., A. R., R. L., R. M. (R. M.), J. M. (J. M.), J. J., P. V. Š., M. Ž., E. V., A. Š. (A. Š.), J. N., E. R. (E. R.), E. M., R. S. (R. S.), A. D., M. S., D. V., A. T., J. V. (J. V.), P. V. (P. V.), V. R., T. R., T. Š., M. V., G. Č., K. S., P. S. (P. S.), J. J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S. (K. S.) ir L. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja S. D. su skundu (t. I, b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydama:

– panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) 2015-05-15 sprendimą Nr. 1SS-1164-(7.5) (toliau – Sprendimas Nr. 1SS-1164-(7.5);

– įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jos 2015-04-27 skundą, prie jo pridėtus dokumentus ir pakartotinai nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo plotą bei ribas pagal pateiktą medžiagą;

– priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodoma, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į P. Š. (P. Š.) valdytą žemę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Pastarojo plotas ir ribos buvo nustatomi 2001-07-05 jį kartografuojant, tačiau nesant išlikusios planinės medžiagos, nebuvo įmanoma kartografuoti kaimo ribų kitoje Neries pusėje (iki (duomenys neskelbtini) gatvės). Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kaimo ribą tikslino 2003-04-14 ir 2004-02-26, nustatydamas, kad iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaimo plotas buvo 162,1923 ha. Tikslinant šias ribas pareiškėja nedalyvavo. Pareiškėja 2014-12-09 prašymu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių, prašė nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo plotą ir ribas pagal pateiktą medžiagą, tačiau 2015-01-07 raštu Nr. 49SF-(14.49104)-23 buvo informuota, jog pagrindo tikslinti (duomenys neskelbtini) kaimo ribas ir plotą nėra. Nesutikdama su šiuo atsakymu, pareiškėja pateikė skundą Tarnybai, kuri 2015-03-10 raštu Nr. 1SS-507-(7.5) pareiškėjai nurodė, kad jos reikalavimas patikslinti (duomenys neskelbtini) kaimo ribas ir plotą pagal 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės detalųjį planą yra nepagrįstas. Tarnybai 2015-04-16 pateikti papildomi iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauti dokumentai, tačiau Tarnyba juos nagrinėti atsisakė. Su tokiu Tarnybos sprendimu pareiškėja nesutinka, nurodo, kad pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1997-10-31 įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos nuostatose pavestas funkcijas Tarnyba privalo naudoti visą jos žinioje esančią archyvinę medžiagą bei kitus informacijos šaltinius (esant reikalui liudytojus), pažymėti kartografuojamo rėžinio kaimo ribas ir plotą teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos 2015-04-27 pateikti dokumentai nėra nauji dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kadangi jais siekiama patvirtinti tik nuosavybės buvimo vietą (ribas). Apie papildomus tarnybai pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) kaimas buvo išsidėstęs abejose Neries pusėse, pareiškėja sužinojo tik 2015 m. pradžioje ir nedelsdama juos pateikė Tarnybai. Pareiškėjo manymu, šių dokumentų pateikimui netaikytinas terminas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnyje, tačiau, jei teismas mano, kad šis terminas yra praleistas, jis turėtų būti atnaujintas. Be to, pareiškėja dėl 1849-1902 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės detalaus plano analizės ir pritaikymo dabartinei Vilniaus miesto teritorijai kreipėsi į UAB „GEO Baltija“, kuri 2014-12-08 pateikė ataskaitą ir brėžinius, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas susideda iš penkių atskirų sklypų, kurių bendras plotas yra 223,0196 ha. Ši ataskaita buvo pateikta Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas iš esmės skunde išdėstytais argumentais, prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovai Tarnyba ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius (t. I, b. l. 133–138) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tarnyba pareiškėjai jau ne kartą yra atsakiusi, jog pakartotinis kaimo kartografavimas bei naujos medžiagos priėmimas vertinimui yra negalimas. Pareiškėjai taip pat ne kartą buvo paaiškinta, kad, norint pateikti papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, būtina kreiptis į teismą dėl jų pateikimo termino atnaujinimo. Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003-12-31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos norima pridėti planinė medžiaga, nurodyta 2015-04-27 skunde, laikytina papildoma medžiaga. Pastarojoje aiškiai užrašytas vietovės iki upės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) kaimas, o teritorija už upės pavadinta tik kaip (duomenys neskelbtini) vietovė, o ne rėžinio kaimo teritorija. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemių geometriniame inventoriuje nurodyta, jog kitoje upės pusėje buvo viensėdis.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovas iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime (t. I, b. l. 149–152) su pareiškėjos skundu sutinka, prašo jį tenkinti. Tokios pat pozicijos ji laikėsi ir teismo posėdyje.

5. Trečiųjų suinteresuotų asmenų E. R., M. Ž., J. N., H. K., J. R., A. R., E. V., J. Š., A. Š., R. L., R. M., I. G., V. Š., R. S., L. M., M. S., J. M., T. M., E. M., Z. P., A. D., I. Š. ir V. B. atsiliepime (t. I, b. l. 154–158) prašoma pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodoma, kad kitoje Neries pusėje buvo viensėdis (duomenys neskelbtini), o viensėdis yra kaimo gyvenvietė, kuri nuo vienkiemių, atsiradusių per kaimų skirstymą, skiriasi tuo, kad turi tikrinį pavadinimą ir savarankiškos gyvenvietės statusą. Tai reiškia, kad ši žemė priklausė (duomenys neskelbtini) kaimui.

Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

6. Trečiųjų suinteresuotų asmenų D. V., A. T., J. V., P. V., V. R., I. S., T. R., T. Š., M. V., G. Č., K. S., P. S., J. J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S. ir L. M. atstovas atsiliepime (t. II, b. l. 84–90) prašo pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodo, kad pagal teisės aktus Tarnyba privalo imtis iniciatyvos dėl rėžinio kaimo ribų patikslinimo. Pareiškėja tarnybai pateikė ne tik 1902 m. patvirtintą Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės valdos detalųjį planą, bet ir daugiau dokumentų, kurių Tarnyba nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Tarnyba nevykdė jai nustatytos pareigos surinkti visą nagrinėjimui reikalingą medžiagą, ją palyginti.

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

7. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 1SS-1164-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Nustatyta, kad Sprendimą Nr. 1SS-1164-(7.5) Tarnyba priėmė išnagrinėjusi S. D. ir J. J. vardu surašytą 2015-04-27 skundą (reg. data 2015-04-29, Nr. 1GS-872) (toliau – Skundas Nr. 1GS-872) (t. I., b. l. 36–39). Kaip matyti iš Skundo Nr. 1GS-872 turinio ir jo priedų sąrašo, pareiškėja prie šio skundo, be kita ko, pridėjo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-04-16 raštą (t. I, b. l. 41–42), bei šiuo raštu pateiktą archyvinę medžiagą, įskaitant 1925-10-31 protokolo kopiją su vertimu (t. I, b. l. 13–14), 1925-10-31 Didžiojo Vilniaus m. aprašymo su žemėlapiu kopija su vertimu (t. I, b. l. 97–101), 1937-09-09 Vilniaus m. valdybos rašto kopija su vertimu (t. I, b. l. 20–24), 1922 m. Vilniaus m. suskirstymo pagal rinkimines apylinkes rinkimų į Seimą ir Senatą II apylinkės sąrašo kopija su vertimu (t. I, b. l. 25–27), 1942-04-25 (Skunde Nr. 1GS-872 netiksliai nurodyta data – 1940-04-25, vertintina kaip rašymo apsirikimas) (duomenys neskelbtini) kaimo parengiamojo butų-ūkio sąrašo kopija su vertimu (t. I, b. l. 28–29), Riešės valsčiaus ribose esančių vietovardžių sąrašo kopija (Skundo Nr. 1GS-872 priede nurodyta, kad šis sąrašas sudarytas 1940-03-14, tačiau iš esančio sąrašo turinio tai nematyti) (t. I, b. l. 30–31), Vilniaus miesto gatvių sąrašo kopija (Skundo Nr. 1GS-872 priede nurodyta, kad šis sąrašas sudarytas 1940-03-14, tačiau iš esančio sąrašo turinio tai nematyti) (t. I, b. l. 32–33), Geodezijos ir kartografijos skyriaus prie NŽT prie žemės ūkio ministerijos 1933 m. plano kopija su vertimu (t. I, b. l. 93–95), 1942 m. Vokiško plano kopija su vertimu (t. I, b. l. 96). Pareiškėja Skundu Nr. 1GS-872 Tarnybos prašė pagal pateiktą medžiagą nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo plotą ir ribas.

9. Tarnyba skundžiamu Sprendimu Nr. 1SS-1164-(7.5) atsisakė vertinti kartu su pareiškėjos Skundu Nr. 1GS-872 pateiktą archyvinę medžiagą ir nurodė, kad nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pareiškėja turėjo pateikti iki 2003-12-31, todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos centrinio archyvo 2015-04-16 raštu Nr. R2-50 pateikti papildomi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje galės būti priimti ir nagrinėjami tik tuomet, kai su jais bus pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl termino minėtiems dokumentams pateikti atnaujinimo (t. I, b. l. 34–35). Taigi skundžiamame sprendime Tarnyba iš esmės konstatavo, kad pareiškėjos pateikti papildomi archyviniai dokumentai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, minimi Atkūrimo įstatyme. Tokios pozicijos Tarnyba iš esmės laikosi ir šio teisminio ginčo nagrinėjimo metu, t. y. pateiktame atsiliepime į skundą, teikdama paaiškinimus teismo posėdyje. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, bei pareiškėjos atstovo pozicijos, išdėstytos teismo posėdžio metu su tokia Tarnybos nuomone pareiškėja nesutinka ir teigia, kad su Skundu Nr. 1GS-872 pateikti archyviniai dokumentai nelaikytini dokumentais, patvirtinančiais jos nuosavybės teises, todėl jų pateikimui Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas terminas netaikytinas. Vadinasi, siekiant įvertinti skundžiamo Sprendimo Nr. 1SS-1164-(7.5) teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai būtina nustatyti, ar Tarnyba teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos su Skundu Nr. 1GS-872 pateikti archyviniai dokumentai yra Atkūrimo įstatyme minimi pareiškėjos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, kuriuos pareiškėja turėjo pateikti iki 2003-12-31, ir ar pagrįstai Tarnyba šiuos archyvinius dokumentus atsisakė vertinti tuo pagrindu, kad pareiškėja yra praleidusi terminą tokiems dokumentams pateikti.

10. Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje „Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai“ nurodyta kokie dokumentai laikytini nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šį teisinį reguliavimą įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, kad nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais laikytini visi Atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje nurodyti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti faktą, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

11. Nustatyta, kad pareiškėja S. D. (buvusi S. S.) teisėtai pretenduoja į dalį buvusio savininko P. Š. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos 7 ha žemės. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje iš esmės nėra, šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (žr. pvz., t. V, b. l. 84, 87). Taip pat iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 1994-09-20 sprendimu nustatė juridinį faktą, kad P. Š. (P. Š.) iki 1940 m. nuosavybės teisėmis valdė 7 ha žemės sklypą, buvusios (duomenys neskelbtini) (t. V, b. l. 184). Įvertinus šias aplinkybes visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra pateikti P. Š. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) kaime turėtą 7 ha žemę (į kurios dalį teisėtai pretenduoja ir pareiškėja) patvirtinantys dokumentai. Tiek iš pareiškėjos Skundo Nr. 1GS-872 turinio, tiek iš kartu su skundu teiktų dokumentų, tiek iš bylos šalių teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, aiškiai matyti, kad pareiškėja, teikdama Skundą Nr. 1GS-872 ir prie jo pridėtus dokumentus, siekė, kad Tarnyba įvertintų, ar jie turi reikšmės (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų nustatymui.

12. Tarnyba nagrinėdama Skundą Nr. 1GS-872 ir priimdama Sprendimą Nr. 1SS-1164-(7.5) veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Vadinasi, ji yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Kaip minėta, Tarnyba Sprendime Nr. 1SS-1164-(7.5) nevertino, ar pareiškėjos su Skundu Nr. 1GS-872 pateikti archyviniai dokumentai turi reikšmės (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų nustatymui, todėl šis sprendimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis gero administravimo principą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Tarnyba Sprendime Nr. 1SS-1164-(7.5) nepagrįstai pareiškėjos su Skundu Nr. 1GS-872 pateiktus archyvinius dokumentus vertino kaip Atkūrimo įstatyme minimus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kuriuos pareiškėja turėjo pateikti iki 2003-12-31, ir nepagrįstai šiuos archyvinius dokumentus atsisakė vertinti tuo pagrindu, kad pareiškėja yra praleidusi terminą tokiems dokumentams pateikti. Taip pat Tarnyba Sprendime Nr. 1SS-1164-(7.5) nevertino, ar pareiškėjos su Skundu Nr. 1GS-872 pateikti archyviniai dokumentai turi reikšmės (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribų nustatymui netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos Skundą Nr. 1GS-872 ir pažeidė gero administravimo principą. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas. Tarnybos Sprendimas Nr. 1SS-1164-(7.5) naikintinas, o Tarnyba įpareigotina pareiškėjos Skundą Nr. 1GS-872 išnagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėja, be kita ko, prašo įpareigoti Tarnybą pakartotinai nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo plotą bei ribas pagal pateiktą medžiagą. Šis pareiškėjos skunde išdėstytas reikalavimas netenkintinas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01; vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, būtent šios redakcijos įstatymas taikytinas nagrinėjamoje administracinėje byloje) (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas negali visiškai pakeisti Tarnybos. Todėl teismas negali už Tarnybą įvertinti visų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymu ir konstatuoti, kad pareiškėjos su Skundu Nr. 1GS-872 pateikti archyviniai dokumentai sudaro pakankamą pagrindą pakartotiniam (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ploto ir ribų nustatymui.

15. Pareiškėja, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis prašymas paliktinas nenagrinėtu. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė konkrečiai kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo jie siekia, nepateikė dėl jų įrodymų, tačiau ji tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos S. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-15 sprendimą Nr. 1SS-1164-(7.5) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos 2015-04-27 skundą (reg. data 2015-04-29, Nr. 1GS-872) išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Rytis Krasauskas

                                                                      Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                      Halina Zaikauskaitė