VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

vertėjaujant Olgai Gumuliauskienei,

dalyvaujant ieškovui I. G. (I. G.),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AKR Group“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „AKR Group“ vadovui A. K. (A. K.), advokatei Eglei Latauskienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. G. (I. G.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AKR Group“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. G. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi  į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–4) uždarajai akcinei bendrovei „AKR Group“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, UAB „AKR Group“), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. DGKS-2822 darbo byloje Nr. APS-131-3566/2025 (toliau – sprendimas), kuriuo atsakovės prašymas buvo patenkintas ir nuspręsta išieškoti jai iš jo 728,31 Eur žalos atlyginimą, prašo pripažinti, kad jis neturi atlyginti įmonei jos prašomos sumos.

Ieškovas paaiškino, kad jis 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-32593.2024 (toliau – nutarimas) buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje (KET pažeidimas) ir 426 straipsnio 2 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs) numatytus administracinius nusižengimus 1 300 Eur bauda dėl to, kad jis 2024 m. spalio 17 d. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g, 19, vairuodamas automobilį SCANIA, valst. Nr. CFR008, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį IVECO, valst. Nr. MGP422 ir jį apgadino; nurodė, kad vairuotas automobilis buvo itin didelis vilkikas, kurio bendras ilgis – 17 metrų; automobilių kontakto metu jo vairuoto vilkiko kabina buvo nusisukusi į priešingą pusę, manevruodamas vilkikas kelia daug triukšmo, jis buvo pakrautas, kas sukelia dar pašalinių garsų, dėl ko jis įvykio nepajuto ir nepastebėjo, kas lėmė jo tolesnį išvažiavimą iš įvykio vietos; atsakovė civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje, kuri nukentėjusio automobilio savininkui išmokėjo 728,31 Eur sumą; nutarimas buvo apskųstas ir ginčas dėl nutarimu jam skirtų baudų pagrįstumo dar nebuvo išnagrinėtas, kai atsakovė draudimo bendrovei pagal jos pareikalavimą išmokėjo 728,31 Eur sumą; 2025 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-200-1157/2025 priimtu nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas jo pateiktą skundą tenkino ir panaikino nutarimo dalį, kuria jis buvo nubaustas už pasitraukimą iš įvykio vietos, teismui pripažinus, kad jo veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ieškovo įsitikinimu, kadangi šiuo metu jau įsigaliojusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu yra pripažinta, kad įvykio kontekste jis negalėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, atsakovė laikytina be pagrindo draudimo bendrovei išmokėjusi 728,31 Eur žalos atlyginimo sumą, todėl neturi teisės jos reikalauti regreso tvarka atlyginti iš jo.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad neatsisako savo civilinės atsakomybės, sutinka atlyginti pusę sumos, pripažįsta, kad padarė įmonei žalą, tačiau jis įvykio nepastebėjo, todėl tapo situacijos įkaitu, pripažįsta, kad išlipti iš automobilio galėjo, bet manė, kad padaryti manevrą gali, dabar jau yra pasimokęs iš tokios situacijos; pripažino, kad prašoma atlyginti žalos suma neviršija jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, l. 66–71).

Atsakovė paaiškino, kad ieškovas vairavo didelių gabaritų transporto priemonę, vairavo į priekį, vairuodamas stebėjo kelią per visus vaizdo veidrodėlius, matė savo manevro trajektorijoje kitą automobilį, matė, kad jis yra labai arti, kad bus sunku išvažiuoti siauroje vietoje, todėl manytina, kad kitas pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, siauroje vietoje vairuodamas didelių gabaritų automobilį su priekaba ir vertindamas aplinką, galimas kliūtis ir kitas aplinkybes trukdančias manevravimui, turėjo suvokti, kad gali įvykti kontaktas; ieškovas vengė prisiimti atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio ir padarytos žalos, nesiekė operatyvaus aplinkybių išsiaiškinimo, nes savarankiškai nepateikė tikrovės atitinkančių duomenų dėl įvykio situacijos, pripažino savo kaltę iš dalies; identiškoje situacijoje pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, iš jos išlipti, apžiūrėti ir tik įsitikinus, kad jo manevrui rizikų nėra, eismo įvykis neįvyko ir žalos nebuvo padaryta, išvažiuoti; ieškovas savo neapdairiais ir neatsakingais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje tiesioginių darbo funkcijų vykdymo metu, todėl darbdavė galėjo pilnateisiškai reikalauti regreso tvarka turtinės žalos atlyginimo iš darbuotojo; atsakovė 2025 m. sausio pabaigoje gavo iš draudimo bendrovės pranešimą Nr. RE-000118-25 su reikalavimu kompensuoti vilkikui Scania R450, valst. Nr. CFR008 padarytą 728,31 Eur žalą, kurią atsakovė kompensavo draudimo įmonei.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad ieškovas turi atlyginti padarytą žalą, nes kaip darbuotojas vairuotojas elgėsi lengvabūdiškai, per daug atsipalaidavusiai ir sukėlė įmonei žalą.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų nepateikė. 

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo darbdavei regreso tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 3 pagrindu ieškovas nuo 2024 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti pas atsakovę tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose (e. b. l. 12–13); Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškovui surašė 2024 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-53140-2024 (e. b. l. 15–17); atsakovė iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje gavo 2025 m. sausio 7 d. pranešimą Nr. RE-000118-25 dėl 728,31 Eur sumos atlyginimo (e. b. l. 11); atsakovė 2025 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 212 sumokėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje 728,31 Eur, mokėjimo paskirtis – „RE-000117-25“ (e. b. l. 14); Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 27 d. nutarimu tenkino ieškovo skundą ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo dalį (e. b. l. 37–41); atsakovė, siekdama išieškoti iš darbuotojo draudimo išmokos atlyginimą už padarytą eismo įvykį, su 2025 m. vasario 11 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (e. b. l. 8–10), kuri sprendimu darbdavės prašymą tenkino ir nurodė išieškoti darbdavei iš darbuotojo 728,31 Eur žalos atlyginimą (e. b. l. 44–49).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2024 m. rugsėjo 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. 3, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Vykdydamas savo darbines pareigas, ieškovas 2024 m. spalio 14 d. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2024 m. lapkričio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-53140-2024, kuriame konstatuota, kad ieškovas 2024 m. spalio 17 d. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g, 19, vairuodamas automobilį SCANIA, valst. Nr. CFR008, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį IVECO, valst. Nr. MGP422 ir jį apgadino.

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2024 m. spalio 17 d. vykdydamas savo darbines funkcijas sukėlė eismo įvykį, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad jis, vairuodamas transporto priemonę SCANIA, valst. Nr. CFR008 kliudė stovintį automobilį IVECO, valst. Nr. MGP422 bei jį apgadino, šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovas vykdydamas savo darbines pareigas padarė žalos apgadinęs kitą stovinčią transporto priemonę. Atsakovė iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje gavo 2025 m. sausio 7 d. pranešimą Nr. RE-000118-25 dėl 728,31 Eur sumos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad atsakovės darbuotojas padarė eismo įvykį, todėl draudimo bendrovė turi teisę reikalauti iš įmonės 100 proc. trečiajam asmeniui išmokėtos draudiminės išmokos. Pranešime taip pat nurodyta, kad draudimo bendrovė įvykio nuostoliams padengti išmokėjo 728,31 Eur draudimo išmoką, kurią darbdavė atlygino draudimo įmonei 2025 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 212 dėl ieškovo sukelto eismo įvykio.

Pabrėžtina, kad ieškovas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuoti transporto priemones tinkamai ir saugiai bei vykdant savo darbines pareigas nepadaryti kitiems asmenims žalos, jis turi būti atidus ir dėmesingas kelyje, kadangi vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą, laikytis kelių eismo taisyklių. Šiuo gi atveju, ieškovas savo neatsakingais ir neapdairiais veiksmais padarė žalos tiesioginių darbo funkcijų vykdymo metu, jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (saugų transporto priemonės vairavimą laikantis kelių eismo taisyklių), neatliko, todėl dėl tokių savo neteisėtų veiksmų padarė įmonei žalą, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, darbdavės kaltė nenustatyta. Vien tai, kad vėliau teismo buvo konstatuota, jog ieškovas iš eismo įvykio pasitraukė ne savo tyčiniais veiksmais, o nepajutęs įvykusio eismo įvykio, nepaneigia, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ieškovas ir kad jis nebuvo reikiamai atidus nagrinėjamoje situacijoje kaip darbuotojas, kad esant nustatytoms aplinkybėms turėdamas galimybę išlipti ir pasitikinti, ar pravažiavimas tinkamas ir ar eismo įvykis neįvyko, to nepadarė, ką jis pats pripažino teismo posėdžio metu.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovas nesilaikė saugaus transporto priemonės vairavimo sąlygos nepadarant žalos kitiems asmenims, teismo posėdyje pripažino, kad galėjo išlipti iš transporto priemonės ir įvertinti esamą situaciją, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti padarinių, padarė darbdavei žalos, veikdamas neatsargiai dėl savo kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad ieškovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalos dydį pilnai ar iš dalies. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkinti, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas, kad atsakovė neturi teisės reikalauti iš jo 728,31 Eur žalos atlyginimo sumos dėl 2024 m. spalio 17 d. įvykusio eismo įvykio yra nepagrįstas, todėl atmetamas, darbdavei iš darbuotojo priteisiamas 728,31 Eur žalos atlyginimas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašymo ir įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nepateikė.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur išlaidos advokato pagalbai (el. b. t. I, l. 137–139). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

            Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo I. G. (I. G.) ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AKR Group“ (j. a. k. 306334928) iš ieškovo I. G. (I. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 728,31 Eur (septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir trisdešimt vieno cento) žalos atlyginimą ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. DGKS-2822 darbo byloje Nr. APS-131-3566/2025 laikyti netekusiu galios.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Karpavičiūtė