Civilinė byla Nr. 2-634-182/2014

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00444-2014-3

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 30.3; 128.15.3.

(S)

DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 30 d.

Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos atstovei Akvilei Povilanskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybės turto fondui, reorganizuotam į VĮ Turto bankas, R. J., D. N., J. G., R. B., R. M. dėl turto pripažinimo bešeimininkiu,

n u s t a t ė:

Druskininkų savivaldybės administracijos atstovė prašo pripažinti statinį – tvorą metalinio tinklo, 1,50 m (vieno metro ir dešimties centimetrų) aukščio ir 105,50 m (vieno šimto penkių metrų penkiasdešimt centimetrų) ilgio, kurios 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 10,60 m dalis yra ant ribos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 m dalis yra valstybės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise, 20,72 m dalis yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu ir perduoti Druskininkų savivaldybės nuosavybėn.

Paaiškino, kad atliekant statinių naudojimo priežiūrą buvo nustatyta, jog Druskininkų mieste, Turistų g., šalia Vijūnėlės parko teritorijos yra statinys – tvora (metalinio tinklo, 1,50 m (vieno metro ir dešimties centimetrų) aukščio ir  105,50 m (vieno šimto penkių metrų penkiasdešimt centimetrų) ilgio, į kurį nuosavybės teisės nėra įregistruotos, savininkai ir statytojai nėra žinomi. Dėl šio statinio buvo surašytas 2013 m. balandžio 30 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas, publikuoti skelbimai spaudoje ir pakabintas skelbimas skelbimo lentoje. Daiktinės teisės į šią tvorą nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad tai yra nesudėtingas I grupės inžinierinis statinys, kuriam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl jis nėra priskiriamas nekilnojamojo turto kadastro objektams. Ši tvora ribojasi su privačiais sklypais, tačiau nei vienas iš šių sklypų savininkų nepareiškė turtinių teisių į šį statinį, todėl ji nėra skirta pagrindiniam daiktui tarnauti ir negali būti laikytina priklausiniu, nes neturi jokio tiesioginio funkcinio ryšio su sklypuose stovinčiais įregistruotais pastatais.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, atsiliepimu neprieštarauja dėl tvoros pripažinimo bešeimininkiu turtu (b. l. 14-16).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam  nedalyvaujant, prašo pareiškėjos prašymą tenkinti (b. l. 22-26, 117).

Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Valstybės turto fondas, reorganizuotas į VĮ Turto bankas, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prieštaravimų dėl pareiškimo teismui nepateikė (b. l. 54, 114-116).

Suinteresuotas asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimu su pareiškimu sutinka, nurodė, kad nors dalis tvoros ribojasi su jam priklausančiu sklypu, dalis tvoros yra jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, jis tvoros nestatė, nereiškia jokių pretenzijų į šią tvorą ir neprieštarauja, kad tvora būtų pripažinta bešeimininke (b. l. 95-96).

Suinteresuoti asmenys J. G., D. N., Ž. N., R. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems parnešta tinkamai, atsiliepimu su pareikšimu sutinka, prašo jį tenkinti, nurodo, kad jie nėra šios tvoros savininkai ir jos nestatė, negali nurodyti, kada ši tvora pastatyta ir kas ją pastatė (b. l. 102-103).

Suinteresuotas asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

CK 4.57 str. 1 d. numatyta, kad daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas, laikomas bešeimininkiu daiktu. CK 4.58 str. numato, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą.

Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y., trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pažymėtina tai, kad pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai. Nesavarankiškam daiktui būdingas tarnavimas pagrindiniam daiktui yra viena iš kitokių pagrindinio ir antraeilio daiktų sąsajų.

Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios taisyklės, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, išimtį nedraudžiama susitarti, jog, pavyzdžiui, parduodant gyvenamąjį namą, prie jo esantis negyvenamas pastatas, kuris ūkine paskirtimi jam tarnauja kaip priklausinys, nebus parduotas, o liks pardavėjui. Likęs pardavėjui jis, būdamas savarankiškas daiktas ir netekęs tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio, gali tapti pagrindiniu daiktu. Sutartyje priklausinio likimas – jo atskyrimas nuo pagrindinio daikto - turi būti aiškiai aptartas. Priešingu atveju būtų pagrindo vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo ir reikėtų daryti išvadą, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas. Toks teisinis reglamentavimas ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad priklausiniai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir priklausomai nuo įstatymo ar susitarimo konkrečiomis aplinkybėmis gali tapti pagrindiniais daiktais. Ar konkrečiu atveju jis yra ar tapo pagrindiniu daiktu, yra sprendžiama pagal faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011).

Esant tokiam teisiniams reglamentavimui, teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad tvora, šiuo atveju, nėra kito daikto priklausinys, ir nors nėra  nekilnojamojo turto kadastro objektas, tačiau laikytinas kitaip su pagrindiniais daiktais (žemės sklypais) susijusiu daiktu ir pagal savo prigimtį gali būti pripažintas bešeimininkiu turtu.

Byloje esantys dokumentai įrodo, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybes paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau Taisyklės) reikalavimais, Druskininkų savivaldybės administracija inžinierinį statinį - tvorą įtraukė į apskaitą, surašydama 2013-04-30 Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. 3 (b. l. 3-4).  Iš  skelbimo Druskininkų savivaldybės informaciniame stende, esančiame Vilniaus al. 18, Druskininkuose, nuotraukos (b. l. 5), skelbimų 2013 m. gruodžio 20 d. Lietuvos ryto dienraštyje (b. l. 6), ir Druskininkų savivaldybės internetinėje svetainėje www.druskininkai.lt  (b. l. 7) bei Druskininkų savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimų teismas sprendžia, kad buvo laikytasi Taisyklių reglamentuotos bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarkos. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad pareiškėja, vadovaudamasi nurodytomis Taisyklėmis, minėtą turtą yra įtraukusi į apskaitą, nuo įtraukimo į apskaitą yra praėję daugiau nei vieneri metai, paskelbusi spaudoje apie ketinimą kreiptis į teismą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, atlikusi kitus veiksmus, reglamentuojamus nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. Byloje nėra duomenų apie tai, kad per skelbimuose nustatytus terminus atsiliepė 1,50 m (vieno metro ir dešimties centimetrų) aukščio ir  105,50 m (vieno šimto penkių metrų penkiasdešimt centimetrų) ilgio, kurios 7,93 m dalis yra ant  ribos žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 10,60 m dalis yra ant ribos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo 66,25 m dalis yra valstybės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise,  20,72 m dalis yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai ar asmenys, turintys turtinių teisių į šį turtą. Pažymėtina, kad S. V. Druskininkų savivaldybei buvo pareiškęs turintis turtines teises į ginčo tvorą, tačiau savo suinteresuotumo civilinėje byloje neįrodinėjo ir buvo pašalintas iš proceso, kaip neturintis suinteresuotumo šioje byloje. Byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti žemės sklypų, su kuriais ribojasi tvora ar kuriuose ši tvora stovi, savininkai, jie patys į bylą neįstojo, įtraukti teismo iniciatyva, raštu teismui pranešė, kad jokių turtinių pretenzijų į šią tvorą neturi, nėra šios tvoros statytojai ir savininkai, neprieštarauja, kad tvora būtų pripažinta bešeimininkiu turtu ir būtų perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Nekilnojamasis turtas – inžinierinis statinys - tvora neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl pripažintina bešeimininkiu turtu ir perduotina Druskininkų savivaldybės nuosavybėn (CK 4.57 str., 4.58 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 str., 4.58 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 534-537 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Druskininkų savivaldybės nuosavybėn statinį – tvorą (metalinio tinklo, 1,50 m (vieno metro ir dešimties centimetrų) aukščio ir 105,50 m (vieno šimto penkių metrų penkiasdešimt centimetrų) ilgio, kurios 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 10,60 m dalis yra ant ribos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 m dalis yra valstybės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise, 20,72 m dalis yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                    [pasirašyta elektroniniu parašu]                               Nina Butnorienė