Civilinė byla Nr. e2-793-881/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00058-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos  Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos S. B. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Provectus compositus“ nemokumo (bankroto) byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Provectus compositus“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta R. A..

2.       Nemokumo administratorė pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančios UAB „Provectus compositus“ neginčijamų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurių bendra suma – 90 606,33 Eur. Nemokumo administratorė nurodė, kad nesutinka su kreditorės S. B. 16 120 Eur finansinio reikalavimo dalimi dėl 423,50 Eur, kadangi minėtą sumą sudaro kreditorės atstovavimo Darbo ginčų komisijoje išlaidos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 3 dalyje užtikrintas nemokamas ikiteisminis darbo ginčo nagrinėjimo procesas, kuriame šalių patiriamos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos. Kreipiantis į Darbo ginčų komisiją šalims nereikia mokėti žyminio mokesčio, prašymo išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės turiniui keliami minimalūs reikalavimai, ikiteisminė darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo stadija nereikalauja privalomo profesionalaus teisininko dalyvavimo. Šalis, besikreipusi į Darbo ginčų komisiją, gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų.

3.       Kreditorė S. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčijamas 423,50 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas tiek faktine, tiek teisine prasme. Pagal DK 217 straipsnio 3 dalį darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, todėl kreditorė Darbo ginčų komisijai neteikė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę nemokumo administratoriui pateikti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnis). Kreditorė nemokumo administratorei pateikė prašymą ir dokumentus, kad yra patyrusi 423,50 Eur išlaidas, susijusias su savo teisių ir teisėtų interesų gynimu. Kreditorės 423,50 Eur reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip kreditorės turėtos tiesioginės išlaidos, susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais (neatsiskaitymu laiku). Dėl neatsiskaitymo laiku, kreditorė patyrė tiesioginius nuostolius – neturėdama teisinio išsilavinimo, turėjo kreiptis į advokatus su prašymu padėti apginti pažeistas teises. Išlaidos yra pagrįstos, protingos ir realiai patirtos, t. y. kreditorė yra patyrusi 423,50 Eur dydžio žalą (nuostolius), kuriuos ir prašo patvirtinti bankroto byloje.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prašymo dalį dėl 423,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė.

5.       Teismas konstatavo, kad tiek Darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsnyje nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam – darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja (DK 5 straipsnis, 217 straipsnio 3 dalis). Aptariama teisės norma vienodai taikytina tiek tuo atveju, kai darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimas užbaigiamas Darbo ginčų komisijoje, tiek ir tuo atveju, kai tokio pobūdžio darbo ginčas, išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą. Taigi, besikreipusi į Darbo ginčų komisiją ir šiai nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės šalis gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Darbo ginčo šalys, planuodamos savo elgesį, turi atsižvelgti į teisės aktuose imperatyviai įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

6.       Kadangi galiojančioje DK 217 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos, teismas padarė išvadą, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos (procesinio pobūdžio išlaidos) negali būti priteisiamos ir kaip žalos atlyginimas, t. y. šiuo atveju nėra pagrindo bankrutuojančiai UAB „Provectus compositus“ taikyti civilinę atsakomybę.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Kreditorė S. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 423,50 Eur finansinį reikalavimą UAB „Provectus compositus“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Šiuo atveju nėra nagrinėjamas darbo ginčas, o sprendžiamas klausimas, kokius finansinius reikalavimus kreditorė turi atsakovei. Nėra ginčo dėl to, kad pagal DK 217 straipsnio 3 dalį Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Dėl to kreditorė S. B. D. ginčų komisijai neteikė prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.2.                      423,50 Eur finansinis reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip kreditorės turėtos tiesioginės išlaidos, susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais (neatsiskaitymu laiku). Dėl neatsiskaitymo laiku, kreditorė patyrė tiesioginius nuostolius – neturėdama teisinio išsilavinimo, turėjo kreiptis į advokatus su prašymu padėti apginti pažeistas teises. Šios išlaidos yra pagrįstos, protingos ir realiai patirtos.  

7.3.                      Teisės aktai nenumato draudimo darbuotojui patvirtinti finansinį reikalavimą dėl patirtų teisinių išlaidų, ginant savo teises Darbo ginčų komisijoje.

8.       Atsakovė bankrutuojanti UAB „Provectus compositus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Prašomas patvirtinti 423,50 Eur finansinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su išlaidomis, patirtomis atstovaujant S. B. D. ginčų komisijoje. Tai įrodo pateiktos pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros turinys.

8.2.                      Kadangi galiojančioje DK 217 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos, darytina išvada, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos (procesinio pobūdžio išlaidos) negali būti priteisiamos ir kaip žalos atlyginimas, t. y. šiuo atveju nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl 423,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Provectus compositus“ nemokumo (bankroto) byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas konstatavo, kad 423,50 Eur finansinio reikalavimo dalis yra bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos Darbo ginčų komisijoje, todėl vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nėra pagrindo patvirtinti finansinį reikalavimą.

11.       Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad 423,50 Eur yra nuostoliai, kuriuos pareiškėja patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neatsiskaitymo laiku), t. y., neturėdama teisinio išsilavinimo, ji turėjo kreiptis į advokatus su prašymu padėti apginti pažeistas teises. Pareiškėjos teigimu, ji reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o ne bylinėjimosi išlaidų, patirtų Darbo ginčų komisijoje, priteisimo. Taigi, byloje iš esmės keliamas klausimas, ar, kreipiantis DK nustatyta tvarka į Darbo ginčų komisiją, pareiškėjos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažįstamos žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio prasme ir išieškomos kaip tiesioginiai nuostoliai.

12.       Bylinėjimosi išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka. Nuo tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos skiriasi, visų pirma, tuo, kad joms atlyginti įstatymas nustato specialią tvarką, t. y. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos toje byloje, kurioje jos patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016), ir laikantis specialių proceso įstatyme nustatytų taisyklių. Kita vertus, ne visos išlaidos, kurios susijusios su konkrečių bylų nagrinėjimu, pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidomis laikytinos tik tos išlaidos, kurios nurodytos įstatyme (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 28; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024).

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinės pagalbos išlaidos, patirtos privalomoje neteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir dėl to neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, vertintinos kaip bylinėjimosi išlaidos (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Tuo tarpu išlaidos, nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine ar privaloma neteismine tvarka, tačiau patirtos savo teises specialiuose įstatymuose nustatyta (civiline) tvarka ginant nuo pažeidimo kitose institucijose, ne teisme, nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją ir atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės kito asmens neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024).

14.       Darbo

15.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įvardytais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata dėl privalomoje neteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų neatlyginimo, pripažįsta pareiškėjos 423,50 Eur finansinio reikalavimo dalį procesinio pobūdžio išlaidomis, neatsiejamai susijusiomis su darbo ginčo byla, o ne materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

16.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti pareiškėjos S. B. 423,50 Eur finansinį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                Rasa Gudžiūnienė

Vilija Mikuckienė

Antanas Rudzinskas