Administracinė byla Nr. AS-194-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00017-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareis?ke?jos J. M. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja J. M. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Širvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 22-195/92 pagal J. M. M. pareiškimą; 2) Vilniaus apskrities administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. liepos 21 d. parengtą pažymą Nr. G-1308 ,,Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų”; 3) Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 89-7323; 4) Vilniaus apskrities viršininko sprendimus dėl sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 2008 m. spalio 31 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-13420, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 2008 m. gruodžio 19 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-13420, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  suformuoto 2008 m. spalio 31 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-133355, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 1997 m. gruodžio 11 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 89-4146, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 44VĮ-(14.44.2)-917, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 2008 m. lapkričio 17 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-13375.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl prašymo panaikinti NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 44VĮ-(14.44.2)-917, o kitas skundo dalis atsisakė priimti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra apeliacinė instancija byloms, išnagrinėtoms pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėjos reikalavimą panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 22-195/92 pagal J. M. M. pareiškimą atsisakė priimti.

Pareiškėja skundą teismui pateikė 2020 m. sausio 3 d., t. y. praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo Vilniaus apskrities administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. liepos 21 d. parengtos pažymos Nr. G-1308 ,,Dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų“; Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 89-7372; Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 2008 m. gruodžio 19 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-13420, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 2008 m. spalio 31 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-133355, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 2000 m. birželio 19 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 89-6481, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 1997 m. gruodžio 11 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 89-4146, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto 2008 m. lapkričio 17 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.10-89-13375, priėmimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl aktų, kurie priimti daugiau nei prieš dešimt metų, nuginčijimo, todėl praleido įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą ir, kaip nurodė teismas, šis terminas negali būti atnaujinamas. Pareiškėja nenurodė ir bylos medžiagoje nėra aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino bei spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėjos patikslinto skundo dalis dėl prašymo panaikinti NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 44VĮ-(14.44.2)-917, kaip nurodė teismas, iš esmės atitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priėmė nagrinėti.

III.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu iširti, ar ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos konstituciniams nuosavybės teisių, teisėtų lūkesčių bei teisės kreiptis į teismą principams; 3) panaikinti skundžiamą 2020 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ir skundo dalies priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad NŽT, S?irvintu? z?eme?tvarkos skyrius (tuo metu, atitinkamai Vilniaus apskrities virs?ininko administracija ir jos atitinkamas z?eme?tvarkos skyrius), nuosavybe?s teise? i? z?eme? atku?re? teise?s i? tos z?eme?s atku?rima? neturinc?iam asmeniui M. J. M. S?irvintu? rajono apylinke?s teismas ir S?irvintu? rajono z?eme?tvarkos skyrius, vykdydami nuosavybe?s teisiu? atku?rima? teise?s neturinc?iam asmeniui, veike? neteise?tai. Toks neteise?tumas buvo akivaizdus arba bent jau ture?jo toks būti pac?ioje nuosavybe?s teisiu? M. J. M. atku?rimo pradz?ioje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ

ABTĮ 29

ABTĮ 30

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenumatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimu teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatytos tam tikros išimtinės aplinkybės ( pvz. paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018) , kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 str. 1 d.) nustatytą naikinamąjį terminą ir būtų būtina priimti nagrinėti skundą teisme.

Šio vertinimo nekeičia ir pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės. Įvertinusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus šių nuostatų išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o pareiškėja yra praleidusi dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos. Todėl byloje konstatavus aplinkybių, atitinkančių naikinamojo termino pasibaigimą, visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (žr. LVAT 2019 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019). Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.).

Šiuo atveju teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai bylos medžiagą, įvertinusiai nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl jų galimo neatitikimo Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nepateikė pagrįstų ir konkrečių teisinių argumentų, leidžiančių abejoti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. M. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius