Civilinė byla Nr. 2A-448/2007
Procesinio sprendimo kategorija 4.2.4.2, 44.5.2.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Audronės Jarackaitės,
sekretoriaujant Violetai Drėmienei,
dalyvaujant ieškovui A. R., ieškovo atstovui advokatui Zigmui Burbai,
atsakovo UAB ,,Viltis“ atstovui advokatui Kęstučiui Stungiui, atsakovo UAB ,,Šiaulių kelias“ atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R., atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių kelias“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Viltis“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-99-524/2007 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Viltis“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių kelias“, tretieji asmenys E. V., V. J., A. M., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB ,,Viltis“ ir UAB ,,Šiaulių kelias“ solidariai 54 800 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 104 800 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pas atsakovą UAB ,,Viltis“ dirbo akmens apdirbėjo ir elektriko pareigose. Vykdant darbo funkcijas UAB ,,Šiaulių kelias“ teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio pasėkoje ieškovui buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad nebuvo užtikrintas saugus darbas su pakeliamais kroviniais, šis darbas UAB ,,Viltis“ direktoriaus E. V. nebuvo planuojamas ir prižiūrimas. Autokrautuvu, priklausančiu UAB ,,Šiaulių kelias“, dirbo šios įmonės darbuotojas, buvo ardomas UAB ,,Viltis“ iš UAB ,,Šiaulių kelias“ įsigytas akmens pjovimo gateris. Įrenginio demontavimo metu nukritusi konstrukcija prispaudė ieškovą, dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimo kalti atsakovai UAB ,,Viltis” ir UAB ,,Šiaulių kelias” solidariai (CK 6.270 str. 4 d.), nes sužalojimas įvyko abiejų didesnio šaltinio valdytojų sąveikoje. Po sužalojimų ieškovas ilgai buvo gydomas, jį prižiūrėjo žmona, kuri taip pat negalėjo dirbti. Todėl iš atsakovų priteistina 1 290 Lt minimalaus darbo užmokesčio, kurį galėjo gauti ieškovo žmona. Taip pat ieškovas prašė priteisti kitas su slaugymu susijusias ir jo patirtas išlaidas (žmonos kelionės išlaidos, pragyvenimas kitame mieste, išlaidos maistui ir pan.), iš viso patirta turtinė žala, susijusi su sveikatos grąžinimu, yra 4 800 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, jog iki nelaimingo atsitikimo dirbdavo žemės ūkio darbus, augino gyvulius ir iš to gaudavo papildomų pajamų. Dėl minėto įvykio negautos pajamos sudaro 50 000 Lt, kurias prašė priteisti iš atsakovų. Dėl sužalojimo ieškovas patyrė didelius skausmus, tapo invalidu, neteko darbingumo visam gyvenimui, todėl prašė iš atsakovų priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos.
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų UAB ,,Šiaulių kelias“ ir UAB ,,Viltis“ ieškovui A. R. 1 958,17 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos bei po 750 Lt už advokato pagalbą, taip pat priteisė iš atsakovų po 150 Lt už garantuojamą teisinę pagalbą, po 479,37 Lt žyminio mokesčio ir po 80,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad UAB ,,Šiaulių kelias“ ir UAB ,,Viltis“ 2004 m. gegužės 31 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB ,,Šiaulių kelias“ pardavė UAB ,,Viltis“ stakles granito pjaustymui. Sutartyje buvo numatyta, jog UAB ,,Viltis“ savo jėgomis demontuos ir išsiveš stakles, o UAB,,Šiaulių kelias“ leis pasinaudoti autokrautuvo ir mašinisto pagalba. Sutartis numatė, kad darbus atliks dviejų įmonių darbuotojai, tačiau joje nebuvo aptartas darbuotojų saugaus darbo organizavimas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio, kuris reglamentuoja dviejų ir daugiau darbdavių pareigas organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje, reikalavimus. Ieškovas A. R. nuo 2003 m. gegužės 19 d. dirbo atsakovo įmonėje UAB ,,Viltis“ akmens apdirbėju-elektriku. 2004 m. birželio 2 d. UAB “Šiaulių kelias” teritorijoje, suvirinimo aparatu pjaunant akmens pjovimo staklių koloną, įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl ko A. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės darbo inspekcijos akte nurodytos šios minėto nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) blogas darbo organizavimas, kuris pasireiškė tuo, kad, atliekant staklių demontavimo darbus, darbams atlikti buvo naudojamas techniškai netvarkingas autokrautuvas, neįvertinta rizika, kad šakės gali nuslinkti, nesiimta priemonių jas blokuoti, šakių prailgintuvai uždėti taip pat jų neblokuojant, vienas iš darbuotojų buvo neblaivus, šiems darbams atlikti nebuvo reikiamo koordinavimo ir vadovavimo, kad darbai būtų atlikti saugiai, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1,2,3, dalių ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimai; 2) neįvykdytas gamyklos gamintojos instrukcijos 4081 modelio autokrautuvui reikalavimas, nes nenumatyta darbui tokia šakių padėtis, neįrengti fiksatoriai (nėra blokavimo angų), pažeisti gamyklos gamintojos instrukcijos reikalavimai dėl saugaus autokrautuvo darbo; 3) netinkamai atliktas autokrautuvo vairuotojo instruktažas darbo vietoje, nes Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija parengta nekokybiškai, joje nėra nurodytas pavojingas veiksnys – pakeltų krovinių kritimas iš aukščio ir priemonės, kaip to išvengti, nėra nuorodos, kad pradėti autokrautuvu dirbti galima tik patikrinus, ar autokrautuvo šakės yra užfiksuotos; 4) neįvykdyti saugos ir sveikatos aktų reikalavimai: a),,Darbų saugos instrukcijos šaltkalviui remontininkui“: Nr.5, patvirtintos UAB ,,Viltis“ direktoriaus, 4.4. p. reikalavimams – draudžiama stovėti po pakeltu kroviniu, 4.5. p. reikalavimas – pakėlus krovinį domkratu būtina sutvirtinti specialiais pastovais; b),,Darbų saugos instrukcijos dirbantiems akmens ir betono šlifavimo bei poliravimo darbus“ Nr. 8, patvirtintos UAB ,,Viltis“ direktoriaus, 1.3.7. p. reikalavimams – darbo metu nevartoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų (baudž. b. t. 1, b. l. 15-21). Ekspertizės akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo, kuriuo metu buvo sunkiai sužalotas A. R., padarinius tiesiogiai lėmė autokrautuvo naudojimas, jo konstrukcijos pakeitimas bei A. R. po pakelta konstrukcija buvimas, A. R. demontuojant akmens pjovimo stakles nebuvo užtikrintas patikimas pakeltos konstrukcijos, po kuria jis dirbo, stabilumas, o kol pakelta konstrukcija nebuvo stabiliai užfiksuota, A. R. po ja neturėjo dirbti (baudž. b. t. 1, b. l. 108-112). Teismas nurodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnis nustato, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse,naudojimo instrukcijose), kuriuos pateikia jos gamintojas. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102, 1 priedo 2.12. p. nurodyta, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo ,,Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius“3.1.3. p. reikalauja užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Tuo atveju, kai krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai. 3.2.5. p. nustatyta, kad visos kėlimo operacijos privalo būti tinkamai planuojamos, atitinkamai prižiūrimos ir atliekamos užtikrinant darbuotojų saugą. Teismo teigimu, kadangi UAB ,,Viltis“ ir UAB ,,Šiaulių kelias“ nepaskyrė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje numatyto asmens, atsakingo už darbų saugą, abi įmonės yra atsakingos už tai, kad jų darbuotojai dirbtų nepažeisdami darbo saugos reikalavimų ir saugiai naudotų darbo įrenginius, todėl privalo atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą solidariai (CK 6.270, 6.283 str.). Teismas nurodė, kad nelaimingą atsitikimą sukėlė tai, kad autokrautuvas buvo panaudotas ne tiems veiksmams (darbams) ir ne tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas, nesilaikyta privalomų jo saugaus naudojimo reikalavimų, nustatytų gamintojo pateiktuose dokumentuose, jį naudojant nesilaikyta atsargos priemonių, o kėlimo operacija nebuvo planuojama, prižiūrima ir tinkamai atliekama, užtikrinant darbuotojų saugą dėl abiejų atsakovų kaltės. Teismo manymu, atsakovų UAB ,,Viltis“ ir UAB ,,Šiaulių kelias“ kaltę dėl šio nelaimingo atsitikimo patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos taikytos administracinės nuobaudos minėtų įmonių vadovams E. V. ir R. K. už Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimus, susijusius su šiuo nelaimingu atsitikimu (baudž. b. t. 2, b. l. 33, 136). Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnį darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Teismas nurodė, kad A. R. buvo pasirašytinai supažindintas su reikalavimais nestovėti po pakeltu kroviniu, pakėlus krovinį, sutvirtinti jį specialiais pastoliais, darbo metu nevartoti alkoholinių gėrimų (baudž. b. t. 1, b. l. 56, 57, 60-61, 62-63), tačiau ieškovas – UAB “Viltis” darbuotojas A. R. nesilaikė saugaus darbo taisyklių, kol nebuvo užtikrintas patikimas pakeltos konstrukcijos, po kuria jis dirbo, stabilumas, A.R. po ja neturėjo dirbti, be to, jis buvo neblaivus. Be to, A. R. naudojo suvirinimo aparatą neturėdamas suvirintojo pažymėjimo. Teismo teigimu, A. R. teiginiai, jog įvykio metu jis buvo blaivus ir alkoholį pavartojo po nelaimingo atsitikimo skausmui numalšinti, neatitinka tikrovės, nes liudytojas A.V. paneigė davęs alkoholio A. R. (t. 2, b. l. 35), be to, ieškovo neblaivumo aplinkybė yra nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartimi (baudž. b. t. 2, b. l. 249-254). Teismo teigimu, iš specialisto išvados matyti, kad A. R. minėto nelaimingo atsitikimo metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio blauzdikaulio atviro lūžio (baudž. b. t. 1, b. l. 117-118), ieškovui nustatyta antra invalidumo grupė (t. 1, b. l. 146), o netektas darbingumas sudaro 60 proc. (t. 1, b. l. 147,148). A. R. asmens sveikatos istorija (t. 2, b. l. 24), specialisto išvados (baudž. b. t. 1, b. l. 117-118) patvirtina, kad po sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2004 m. birželio 4 d. buvo gydomas Šiaulių ligoninėje, nuo 2004 m. birželio 4 d. iki 2004 m. liepos 28 d. – Kauno medicinos universiteto klinikų gydymo stacionare, nuo 2004 m. liepos 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 28 d. – Palangos reabilitacinėje sanatorijoje. Teismo teigimu, ieškovo išlaidas, susijusias su vaistų ir pagerinto maisto pirkimu, įvairių medicininių priemonių įsigijimu, patvirtina paties ieškovo, liudytojos V. R. parodymai, sąskaitos apie minėtas išlaidas (baudž. b. t. 2, b. l. 39-48), kurias sudaro 1 958, 17 Lt ir kurios priteistinos iš atsakovų – didesnio pavojaus šaltinio valdytojų solidariai (CK 6.270 str., 6.283 str.). Ieškinio dalį dėl slaugymo išlaidų – 1 290 Lt, kelionių išlaidų – 1 000 Lt bei išlaidų už nuomą – 400 Lt, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas buvo gydomas medicinos įstaigose – ligoninėse, klinikose, kuriose yra teikiamos atitinkamos medicininės paslaugos, nepateikė jokių įrodymų, kad gydymo metu buvo būtina papildoma žmonos slauga ar išlaidos kelionei, todėl laikė, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškinio dalį dėl negautų 50 000 Lt pajamų, susijusių su ieškovo negalėjimu ūkininkauti teismas taip pat atmetė. Nurodė, kad nors ieškovas bei liudytojai parodė, jog ieškovo šeima iki minėto nelaimingo atsitikimo ūkininkavo, augino gyvulius, daržoves, sodino bulves, tiekė pieno produktus pardavimui ir kt., tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad per metus iš šios veiklos gaudavo 5-6 tūkstančius litų pajamų ir dėl patirto sužalojimo negautos pajamos už 10 ateinančių metų gali sudaryti 50 000 Lt. Teismo teigimu, tai, kad ieškovo šeima nedeklaravo gaunamų pajamų patvirtino liudytoja V. R., kuri kitaip nei pats ieškovas nurodė, kad per metus pelno likdavo ne 5-6 tūkstančiai litų, o tik apie 4 tūkstančius litų (t. 2, b. l. 14), todėl esant prieštaringiems pačių ieškovo ir jo šeimos nario – žmonos parodymams dėl gautų pajamų, neesant kitų įrodymų apie ieškovo gautas pinigines pajamas ūkininkaujant, teismas laikė, kad ieškovas neįrodė šios aplinkybės, kuria grindžia savo reikalavimus, nors tai privalėjo padaryti (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad dėl patirto sužalojimo ieškovui lūžo krutinės, kojos kaulai, amputuota dešinė koja – padarytas sužalojimas yra sunkus (baudž. b. t. 1, b. l. 117), ko pasėkoje ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tapo invalidu, neteko 60 proc. darbingumo, todėl teismas laikė, jog atsakovų – didesnio pavojaus šaltinio valdytojų padaryta neturtinė žala ieškovui sudaro 50 000 Lt (CK 6.250 str., 6.270 str.). Tačiau kadangi nelaimingo atsitikimo metu ieškovas buvo neblaivus – rasta 0.65 promilės etilo alkoholio, teismas sprendė, kad žalai atsirasti sąlygas sudarė paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas – aukščiau minėtas atsargumo reikalavimų ignoravimas, saugių elgesio taisyklių nesilaikymas bei paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas, todėl nurodytą neturtinės žalos sumą, priteistiną iš atsakovų, atsižvelgiant į paties ieškovo kaltės laipsnį, sumažino iki 30 000 Lt (CK 6.282 str.). Taip pat teismas nurodė, kad iš atsakovų priteistina po 750 Lt už advokato pagalbą (baudž. b. t. 2, b. l. 38) ieškovui, bei po 150 Lt už garantuojamą teisinę pagalbą, po 479,37 Lt žyminio mokesčio ir po 80,14 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 93 str.).
Ieškovas A. R. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti – priteisti ieškovui A. R. solidariai iš atsakovų UAB ,,Šiaulių kelias ir UAB ,,Viltis“ 54 800 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos, iš viso 104 800 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ieškinio dalyje dėl slaugymo išlaidų – 1 290 Lt, kelionės į gydymo įstaigas išlaidų – 1 000 Lt, bei išlaidų už ieškovo žmonos gyvenamosios patalpos nuomą – 400 Lt, ir nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti minėtas sumas, motyvuodamas tuo, kad ieškovas buvo gydomas medicinos įstaigose – ligoninėse, klinikose, kuriose yra teikiamos atitinkamos medicininės paslaugos. Ieškovui gydantis Kauno medicinos universiteto klinikose, dėl sunkios jo sveikatos būklės buvo būtina papildoma slauga, pagerintas maitinimas. Teismas papildomo bei pagerinto maitinimo išlaidas 1 958,17 Lt laikė pagrįstomis ir jas priteisė, remiantis tais pačiais įrodymais, tačiau visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pagerinto maitinimo pristatymo, pateikimo (slaugos) išlaidas, laikė šias išlaidas nepagrįstomis bei neįrodytomis.
2. Teismas nepagrįstai iš atsakovų nepriteisė ir ieškovo negautų 50 000 Lt pajamų iš žemės ūkio veiklos. Visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė šių aplinkybių įrodymus, nepagrįstai juos laikė prieštaringais, nesirėmė ieškovo pateiktais įrodymais, kurie patvirtina, kad ieškovas turi nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės bei didesnę dalį žemės nuomoja.
3. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovui buvo lūžę kairės ląstos šonkauliai, amputuota dešinė koja ir lūžęs stuburo diskas, dėl ko ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, nepatogumus. Nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. ieškovui buvo nustatyta antra invalidumo grupė ir nustatytas 100 proc. nedarbingumas, o nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki 2007 m rugsėjo 30 d. – 40 procentų nedarbingumas. Todėl teismas nepagrįstai ieškovo prašomą priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, kurios dydis atitiko susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007) sumažino ir priteisė tik 30 000 Lt.
4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau nepagrįstai nustatė, kad žalai atsirasti sudarė sąlygas ieškovo paties didelis neatsargumas, saugių elgesio taisyklių nesilaikymas, buvimas darbe neblaivaus. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovo didelis neatsargumas nebuvo nustatytas nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartyje nei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje. Nagrinėjant civilinę bylą jokių naujų nelaimingo atsitikimo aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 yra nurodyta, kad kai žalai padėjęs atsirasti ar padėti nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas nenustatomas, tai CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio mažinimo ar atsisakymo ją atlyginti kriterijai netaikomi. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų.
Atsakovas UAB ,,Viltis“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovui A. R. turtinę ir neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo bei bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo UAB ,,Šiaulių kelias“. Skunde nurodo:
1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 ir 30 straipsnius, CK 6.270, 6.283 straipsnius ir tuo pagrindu žalą priteisė solidariai iš abiejų atsakovų. Ieškovas buvo sužalotas UAB ,,Šiaulių kelias“ priklausančiu autokrautuvu – didesnio pavojaus šaltinio, valdomo UAB ,,Šiaulių kelias“ samdomo darbuotojo A. M.. Civilinė atsakomybė atlyginti žalą sveikatai tenka šaliai, dėl kurios darbuotojų veiksmų pažeistos įstatymais nustatytos pareigos pagal CK 6.245, 6.246-6.248 straipsnius. Teismas neįvertino tiesioginių, neteisėtų veiksmų – priežastinio ryšio, lėmusio A. R. sužalojimą. Įrodymais esančiais byloje: nelaimingo atsitikimo darbe akte ir ekspertizės akte, šalių parodymais nustatyta, kad ieškovo sveikatos sužalojimą tiesiogiai sąlygojo autokrautuvo akmens pjovimo gaterio demontavimo darbuose, kuriuos betarpiškai pavojingo veikimo zonoje vykdė A. R., naudojimas ir jo konstrukcijos pakeitimas bei A. R. po pakeltu kroviniu buvimas. Autokrautuvo savininkas UAB ,,Šiaulių kelias“, o autokrautuvą ne pagal paskirtį naudojo šios įmonės darbuotojas A. M. vyr. mechaniko V. J. nurodymu (Nelaimingo atsitikimo darbe akto 40-41, 61, 69-73, 76-77, 81-82 lapai). Kėlimo darbai su savaeigiais krautuvais priskiriami pavojingiems darbams pagal CK 6.270 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 3, 4.3 punktus. UAB ,,Šiaulių kelias“ vyr. mechanikas V. J., pasiuntęs autokrautuvą staklių išmontavimo darbams atlikti, neprižiūrėdamas šių darbų atlikimo, neužtikrino norminiais aktais nustatytų saugaus autokrautuvo darbo reikalavimų, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnį, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punktą. Vairuotojas A. M. ir tos pat įmonės suvirintojas V. P. pakeitė autokrautuvo konstrukciją, pašalindami krovinio stabilumo fiksatorius, apversdami krautuvo šakes (Nelaimingo atsitikimo darbe akto 36-39 lapai). Autokrautuvo vairuotojas A. M. pažeidė Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12, patvirtintos UAB ,,Šiaulių kelias“ direktoriaus R. K. 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 9, reikalavimus. Autokrautuvo vairuotojas A. M., darbo vietoje įpareigotas saugiai atlikti kėlimo darbus, nesilaikė darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punkto reikalavimo bei pažeidė 2 priedo 3.13 punkto reikalavimus. Tai, kad ieškovo sužalojimą lėmė UAB ,,Šiaulių kelias“ darbuotojų veiksmai, naudojant autokrautuvą techniškai netvarkingą ir ne pagal paskirtį, nustatyta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje. Minėtu nuosprendžiu nustatytos A. R. sveikatos sužalojimo priežastys patvirtintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartimi. Tai, kad A. R. sveikata sužalota UAB ,,Šiaulių kelias“ darbuotojų neveikimo pasėkoje, nustatyta administracine tvarka: UAB ,,Šiaulių kelias“ vadovui R. K. skirta administracinė nuobauda, kurios pastarasis neskundė (baudž. b. t. 2, b. l. 136). Netiesioginė priežastis, turėjusi įtakos A. R. sužalojimui yra ir tai, kad UAB ,,Viltis“ darbuotojai – A. R. ir A. V., atvykę darbui į UAB ,,Šiaulių kelias“ pareigūnų nebuvo instruktuoti kaip elgtis konkrečioje darbo vietoje demontuojant su autokrautuvo pagalba akmens pjovimo gaterį (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30, 27 straipsniai, Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 76/261 4.2 p.). Dėl nurodytų aplinkybių žalą, padarytą A. R. dėl jo sveikatos sužalojimo, privalo atlyginti UAB ,,Šiaulių kelias“ CK 6.264, 6.270 straipsnių pagrindu.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį. Minėtas straipsnis nustato solidarinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių sąveikoje padarytą žalą asmeniui. Tačiau pagal visų teismų nustatytas aplinkybes A. R. buvo sužalotas eksploatuojant tik vieną, priklausantį ir valdomą UAB ,,Šiaulių kelias“ didesnio pavojaus įrenginį – autokrautuvą.
Atsakovas UAB ,,Šiaulių kelias“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas, spręsdamas padarytos ieškovui žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė CK 6.270 straipsnio 4 dalį. Ši teisės norma reglamentuoja tuos atvejus, kai žalą padaro ne vienas padidinto pavojaus šaltinis, bet du ar daugiau, tačiau šiuo atveju buvo tik vienas padidinto pavojaus šaltinis – tai autokrautuvas. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo nustatyti kiekvieno atsakovo kaltės dalį, atsižvelgiant į įmonių padarytų pažeidimų pobūdį, jų pareigas ir galimybes užtikrinti saugias darbo sąlygas išvežant nupirktas stakles.
2. Atsakovai UAB ,,Šiaulių kelias“ ir UAB ,,Viltis“ staklių pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė, kad stakles pirkėjas UAB ,,Viltis“ demontuos savo jėgomis ir išsiveš savu transportu, o prireikus buvo leista pasinaudoti UAB ,,Šiaulių kelias“ autokrautuvu. Kadangi atsakovas UAB ,,Viltis“ su savo darbuotojais siekė vieno tikslo – išsivežti jau įsigytas stakles, tai šia sutartimi prisiėmė ir visą atsakomybę už tinkamą šių staklių išsimontavimą ir jų išvežimą iš UAB ,,Šiaulių kelias“ teritorijos ir tuo pačiu atsakovas UAB ,,Viltis“ tapo atsakingu už visą darbų organizavimą ir saugą. UAB ,,Viltis“ organizavo visus darbus ir privalėjo rūpintis visomis reikalingomis darbo saugumo priemonėmis. Todėl visa atsakomybė už darbų saugą turėtų tekti UAB ,,Viltis“. UAB ,,Šiaulių kelias“ negali būti laikomas ir padidinto šaltinio valdytoju. Kuris asmuo yra transporto priemonės kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas sprendžiama pagal tai, kuris asmuo vykdė kokią nors veiklą ta transporto priemone, ar transporto priemonė buvo jo žinioje, ar jo interesais ji buvo naudojama. Kadangi autokrautuvas nelaimingo atsitikimo metu buvo perduotas UAB ,,Viltis“ žinion, už tai nereikalaujant užmokesčio ir UAB ,,Viltis“ atliko visus reikalingus darbus savo įmonės naudai, tai padidinto šaltinio valdytojas yra UAB ,,Viltis“.
3. Teismo ieškovui priteista neturtinė žala yra per didelė. Bylos duomenys patvirtina, kad pats ieškovas, būdamas supažindintas su darbų saugos instrukcijomis, pasinaudodamas autokrautuvu, pats sugalvojo pakeisti konstrukciją ir uždėjo prailgintuvus, kad galėtų pakelti stakles į reikiamą aukštį, iš anksto tam pasiruošęs, atsivežė tam reikalingas priemones, t. y. suplanavo visą įrenginio kėlimo operaciją, tačiau nesilaikė elementarių saugumo reikalavimų. Be to, ieškovas buvo neblaivus. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovui padaryta turtinė žala yra nedidelė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turėjo ne sumažinti žalos dydį, bet šį reikalavimą visai atmesti.
4. Teismas, priimdamas sprendimą, priteisė iš atsakovų UAB ,,Šiaulių kelias” ir UAB ,,Viltis” po 750 Lt advokato atstovavimo išlaidų, kurias ieškovas patyrė, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, t. y. kitoje byloje turėtas išlaidas. Tačiau pagal CPK 88 straipsnio nuostatas, galima priteisti tik tas patirtas išlaidas, kurios yra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu. Be to, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik dėl UAB ,,Viltis“ direktoriaus veiksmų.
Ieškovas A. R. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovas UAB ,,Šiaulių kelias“ atsiliepimu į ieškovo ir atsakovo UAB ,,Viltis“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti.
Ieškovo A. R. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Atsakovo UAB ,,Viltis“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Atsakovo UAB ,,Šiaulių kelias“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinių skundų nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbo ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. Darbo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Žmogaus teisę į saugias darbo sąlygas atitinka juridinių ir fizinių asmenų, naudojančių savo veikloje žmogaus darbo jėgą, pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas. Teisės normos, reguliuojančios saugą darbe, savo teisine prigimtimi yra viešosios teisės normos, nes jų tikslas išeina už darbdavio - darbuotojo teisinio santykio ribų. Nei vienos įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla nėra izoliuota nuo aplinkinio pasaulio - jos funkcionuoja tam tikroje ekonominėje-socialinėje terpėje. Bet kurią įmonę, užsiimančią ūkine-komercine veikla, sieja daugybė santykių su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Todėl įmonės teritorijoje darbo tikslais gali būti ne tik tos įmonės darbuotojai, bet ir kiti asmenys ( įmonės veiklą kontroliuojančių institucijų, įmonės verslo partnerių ir pan. darbuotojai). Šiuolaikinės technologijos ir įrenginiai, naudojami pramonėje, transporte ir kitose ūkio šakose, gali kelti potencialų pavojų ne tik pačios įmonės darbuotojams, bet ir asmenims, nesantiems tos įmonės darbuotojais. Vadinasi, saugios ūkinės-komercinės veiklos organizavimas negali apsiriboti tik savo darbuotojų sveikatos ir gyvybės išsaugojimu. Todėl svarbu, kad būtų garantuotos tokios įmonės veiklos sąlygos, kurios užtikrintų ne tik įmonės darbuotojų, bet ir kitų asmenų, esančių darbo tikslais įmonės teritorijoje ar arti jos, saugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. UAB ,,Antriniai metalai“, AB ,,Medgina“, UAB ,,Šeduvos komunalinis ūkis“, Nr.3K-161/1998).
Išvadą, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo taikymas negali būti apribotas tik darbdavio ir darbuotojo santykiais, patvirtina ir šio įstatymo 30 straipsnis, kuriame nustatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Ši įstatymo norma atitinka to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Taigi įstatymas nustato, kad įmonė savo teritorijoje privalo garantuoti visų dirbančiųjų - tiek savo darbuotojų, tiek ir kitų įmonių darbuotojų - saugų darbą. Toks teisinis reguliavimas atitinka gyvenimišką praktiką: viena įmonė neturi teisės kontroliuoti kitos įmonės veiklos ir viena įmonė neturi atlikti to, kas yra kitos įmonės pareiga. Darbdavys, nusiuntęs savo darbuotoją dirbti kitos įmonės teritorijoje, privalo bendradarbiauti su kita įmone, kurios teritorijoje bus atliekamas darbas, kad būtų užtikrinta jo darbuotojo darbų sauga. Tačiau darbdavys negali būti atsakingas absoliučiai už visą darbų saugą kitoje įmonėje. Darbdavio, nusiuntusio darbuotoją darbui į kitos įmonės teritoriją, pareiga užtikrinti darbuotojo saugias darbo sąlygas nepasibaigia. Darbdavys privalo įsitikinti, kokiomis sąlygomis jo darbuotojas dirbs. Tačiau savarankiškai, be kitos įmonės pagalbos ir bendradarbiavimo, darbdavys neturi realios galimybės užtikrinti saugias savo darbuotojo darbo sąlygas. Lygiai taip pat įmonė, į kurios teritoriją atvyksta dirbti kitos įmonės darbuotojas, negali nusišalinti nuo jo darbų saugos klausimų sprendimo. Vadinasi, tokiais atvejais abi įmonės turi pareigą užtikrinti darbų saugą ir, vykdydamos šią pareigą, privalo atitinkamai bendradarbiauti.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytas galimas įmonių susitarimas dėl darbų saugos organizavimo. Pagal minėtą straipsnį darbdaviams atstovaujantys asmenys organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, paskiria darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje atliekami darbai kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti. Nesant tokio susitarimo, kiekviena įmonė privalo tinkamai rūpintis darbų sauga atitinkamoje darbo vietoje.
Teisinę atsakomybę už darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo IV dalis. Šios dalies 46 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai UAB ,,Viltis“ ir UAB ,,Šiaulių kelias“ 2004 m. gegužės 31 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (baudž. byla, t. 1, b. l. 24), kuria UAB ,,Šiaulių kelias“ pardavė UAB ,,Viltis“ stakles granito pjaustymui. Sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjas (UAB ,,Viltis“) savo jėgomis demontuos stakles, o pardavėjas (UAB ,,Šiaulių kelias“) leis šiam darbui pasinaudoti autopakrovėjo su mašinistu pagalba.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio antroji dalis, imperatyviai įpareigoja, esant dviems ir daugiau darbdavių, atliekančių darbus toje pačioje įmonėje, paskirti darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje atliekami darbai kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti.
Teismas teisingai nustatė, kad šio įstatymo reikalavimo laikytasi nebuvo ir kad tai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe. Tai patvirtina ir nelaimingo atsitikimo darbe aktas (baudž. byla t. 1, b. l. 15-21), iš kurio matyti, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra abiejų įmonių – tiek UAB ,,Viltis“, tiek ir UAB ,,Šiaulių kelias“ padaryti saugos darbe norminių aktų pažeidimai, o taip pat ir paties nukentėjusiojo darbuotojo veiksmai.
Atmestinas apelianto – UAB ,,Viltis“ argumentas, kad UAB ,,Šiaulių kelias“ už darbų saugą buvo paskirtas įmonės darbuotojas – V. J., todėl neva jis privalėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas dirbant su autokrautuvu. Įstatymo, reglamentuojančio dviejų ir daugiau darbdavių pareigas, organizuojant darbus toje pačioje įmonėje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str.), paskirtis – užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio įmonėje darbuotojas dirba. Akivaizdu, kad juo siekiama sureglamentuoti darbų saugą kiekvienu konkrečiu atveju, esant dviems ir daugiau darbdavių, ir tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti paskirtas už darbų saugą atsakingas asmuo. Tokio asmens, užtikrinančio darbų saugą konkrečiu atveju – demontuojant granito pjaustymo stakles, paskirta nebuvo ir tai yra vienas iš esminių pažeidimų, sąlygojusių įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe.
Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad už saugą darbe šiuo konkrečiu atveju buvo atsakingi abu atsakovai – tiek UAB ,,Viltis“, tiek ir UAB ,,Šiaulių kelias“. Nėra reikšminga apelianto UAB ,,Viltis“ nurodyta aplinkybė įmonės civilinės atsakomybės taikymui, kad UAB ,,Viltis“ direktorius E. V. teismo yra išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo, todėl nėra jo kaltės. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjama ne įmonės direktoriaus, o pačios įmonės, pažeidusios saugos darbe norminių aktų reikalavimus, civilinė teisinė atsakomybė, todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios atleisti įmonės direktorių nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindu netaikyti civilinės atsakomybės įmonei, nes, šiuo atveju, skiriasi įrodinėjimo dalykas ir civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos kitos sąlygos, kurios, kaip minėta, byloje yra nustatytos.
Taip pat nėra teisiškai reikšminga apeliantų įrodinėjama aplinkybė, kurios įmonės žinioje buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Kaip jau buvo minėta, ir kaip detaliai išanalizavo skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, įmonės yra atsakingos už tai, kad abi neužtikrino darbuotojui saugių darbo sąlygų ir kad specialiuose dokumentuose (nelaimingo atsitikimo darbe akte, ekspertizės akte) užfiksuoti abiejų įmonių padaryti darbų saugos norminių aktų pažeidimai.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų UAB ,,Viltis“ ir UAB ,,Šiaulių kelias“ apeliacinių skundų motyvais, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai taikė abiejų atsakovų atžvilgiu solidarią atsakomybę. Pagal Civilinio kodekso 6.279 straipsnio pirmąją dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarinė atsakomybė taikoma tuomet, kai negalima išskirti nei vieno padariusio žalą asmens veiksmų ir laikoma, kad žala padaryta bendrais veiksmais (neveikimu). Darbų saugą reglamentuojantys norminiai aktai nustato kiekvienos įmonės – tiek darbdavio, tiek ir tos įmonės, kurios teritorijoje darbuotojas dirbo, savarankišką pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas. Todėl konstatavus saugos darbe norminių aktų pažeidimus ne vienos, o kelių įmonių veikloje, reikia aiškintis, ar darbuotojo sveikatos sutrikdymas yra tik vienos įmonės, ar visų įmonių padarytų saugos darbe norminių aktų pažeidimo padarinys. Jeigu nustatomas priežastinis ryšys tarp visų įmonių padarytų teisės pažeidimų ir nukentėjusiojo sužalojimo, atsakomybė turi būti taikoma visoms įmonėms, atsižvelgiant į jų kaltės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. spalio 28 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3k-161/98, G. M. ir UAB ,,Antriniai metalai“, AB ,,Medgrime“, UAB ,,Šeduvos komunalinis ūkis“).
Nagrinėjamoje byloje aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl ieškovui A. R. padaryto sveikatos sutrikdymo ir abiejų įmonių UAB ,,Viltis“ ir UAB ,,Šeduvos komunalinis ūkis“ veiksmų (padarytų saugos darbe norminių aktų pažeidimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl abi šios įmonės konkrečia dalimi yra atsakingos už ieškovui padarytą žalą.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė paties nukentėjusiojo A. R. didelį neatsargumą. Jis, teismo nuomone, pasireiškė tuo, kad A. R., būdamas supažindintas su Saugos instrukcija, stovėjo po pakėlimo mechanizmu, kas pagal minėtą instrukciją yra draudžiama, ir buvo neblaivus. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokia teismo pozicija. Pagal CK 6.282 straipsnio pirmąją dalį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartyje, civ. byloje Nr. 3k-3-157/2007 yra konstatuota, kad nukentėjusiojo ar kreditoriaus prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes šio nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas neįsiteisėjusį teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, daro išvadą, kad yra aplinkybės, nustatytos CK 6.282 straipsnyje, tai nesudaro pagrindo šią normą taikyti ir jos pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį.
Atsižvelgdama į šią teismo suformuotą praktiką ir remdamasi CK 6.250 straipsnyje nustatytais neturtinės žalos kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tinkamas ir protingas ieškovui A. R. atlygintinos neturtinės žalos dydis – 50 000 litų. Tai konstatuotina atsižvelgiant į jo sužalojimo pobūdį, patirtą fizinį skausmą, galimybę toliau dirbti, o taip pat ir į galimybę kažkiek kompensuoti fizinius praradimus, pasinaudojant galimu protezavimu, kurio numatoma kaina, kaip kad pateikta apeliacinės instancijos teismo posėdyje – apie 60 000 litų (t. 2, b. l. 175, 176). Iš dalies sutikdama su A. R. apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija padidina ir jam priteistos turtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo reikalavimu dėl vaistų, medicininių priemonių, maisto ir priteisė 1 958,17 Lt. Tačiau pagrįstu ir protingu laikytinas ir ieškovo reikalavimas atlyginti jo sutuoktinės į ligoninę ir iš jos turėtas kelionės išlaidas – 1000 litų ir buto nuomos išlaidas – 400 litų. Šios išlaidos realios, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gydėsi Kaune, o jo gyvenamoji vieta yra Radviliškio rajone, gydymas tęsėsi keletą mėnesių ir dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo savarankiškai judėti, todėl jam buvo reikalinga nuolatinė slauga. Iš esmės šias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. R. (t. 2, b. l. 13), liudytojas V. P.
Teisėjų kolegija iš dalies tenkina ir A. R. apeliacinio skundo argumentą dėl negautų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Ieškovas įvertino negautas pajamas 50 000 litų, nurodydamas, jog tokias pajamas jis galėjo gauti per 10 metų iš savo ūkio, kuriame dabar negali dirbti dėl patirto sužalojimo. Teismas šį reikalavimą atmetė, nurodydamas, jog nepateikta jokių įrodymų. Tačiau teisme apklausti liudytojai V. R. (t. 2, b.l. 13), S. B., V. B., D. L., V. L. (t. 2, b. l. 15), V. Š. (t. 2, b. l. 16) patvirtino, kad R. buvo ūkininkais, laikė po 15-20 kiaulių, 3 karves, turėdavo prieauglio, turėjo 13 ha žemės. Taip pat jie patvirtino, kad R. parduodavo gyvulius, javus, o po nelaimės (A. R. sužalojimo) viską pardavė, o žemę išnuomojo, nes neišgalėjo dirbti. A. R. paaiškino, kad jokių dokumentų ar kvitų už gyvulių pardavimą nerinko, ūkininko ūkio įregistravęs nebuvo. Jis pateikė pažymėjimą (t. 2, b. l. 172), kad 60 procentų darbingumo jis neteko neterminuotai. Todėl, nors ir nesant konkrečių įrodymų dėl negautų pajamų dydžio, akivaizdu, kad pajamos iš tokio didelio ūkio buvo gaunamos, taip pat akivaizdu, kad A. R. neišgalės dėl sveikatos būklės dirbti ūkyje ir gauti iš jo pajamų. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.) priteisia ieškovui iš atsakovų 20 000 litų negautų pajamų (CK 6.249 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų UAB ,,Viltis“ ir UAB ,,Šiaulių kelias“ apeliacinių skundų argumentu, kad teismas, kaip bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno atsakovo priteisė po 750 litų advokato atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos buvo patirtos ieškovo A. R., nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl civilinėje byloje galėtų būti atlygintos tik kaip patirta žala, tačiau tokio reikalavimo ieškovas savo ieškinyje nenurodė, todėl teismas šias išlaidas priteisė nepagrįstai.
Kaip minėta, atsakovų UAB ,,Viltis“ ir UAB ,,Šiaulių kelias“ atsakomybę teismas klaidingai vertino kaip solidarią, todėl teisėjų kolegija pakeičia ir šią sprendimo dalį, taikydama kiekvienam atsakovui dalinę atsakomybę. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad abu atsakovai pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo nustatyti vieno kurio didesnio kaltės laipsnio ir laikytina, kad kiekvieno atsakovų kaltės laipsnis yra po 50 procentų, tai yra jų atsakomybės dalys yra lygios.
Iš dalies tenkindama apeliacinius skundus, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str., 98 str.). Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteistinos žyminio mokesčio išlaidos bei išlaidos už garantuojamą teisinę pagalbą, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 302, 92, 93, 96 str.). Taip pat iš atsakovo UAB ,,Šiaulių kelias“ priteistinas 479,37 Lt žyminis mokestis, kurio jis nesumokėjo pateikdamas apeliacinį skundą (CPK 80 str., 306 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovų UAB ,,Šiaulių kelias“ ir UAB ,,Viltis“ ieškovui A. R. priteista po 750 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovų UAB ,,Šiaulių kelias“ (į. k. 144128223) ir UAB ,,Viltis“ (į. k. 7122492) ieškovui A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 11 679,08 (vienuolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt devynis litus 8 ct) Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kiekvieno.
Priteisti iš atsakovų UAB ,,Šiaulių kelias“ ir UAB ,,Viltis“ po 270 (du šimtus septyniasdešimt) Lt už garantuojamą teisinę pagalbą, iš atsakovo UAB ,,Viltis“ 958,74 (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus, 74 ct) Lt, o iš atsakovo UAB ,,Šiaulių kelias“ 1 438,11 (tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis litus, 11 ct) žyminio mokesčio ir po 90 (devyniasdešimt) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virginija Čekanauskaitė
Audronė Jarackaitė