Civilinė byla Nr. e2-7263-1185/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02066-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Erikai Poškutei ir Editai Petrevičienei,

dalyvaujant ieškovams L. Š., S. Š.-P., D. Š., A. Š. ir jų atstovui advokatui M. B.,

atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų 
L. Š., S. Š.-P., D. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai L. Š., S. Š.-P., D. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini), prašydami priteisti iš atsakovės ieškovei L. Š. 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovams S. Š.-P., D. Š. ir A. Š. po 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų teigimu, atsakovės, kaip darbdavės, neteisėti veiksmai, neužtikrinant buvusiai darbuotojai L. Š., kuri yra ieškovės L. Š. dukra ir ieškovų S. Š.-P., D. Š. ir A. Š. sesuo, saugių, tame tarpe psichologiškai saugių, darbo sąlygų, ir neteisėtai atleidžiant darbuotoją, lėmė, kad darbuotoja nusižudė, dėl ko ieškovai, kaip darbuotojos artimieji giminaičiai, patyrė neturtinės žalos, t. y. nors atsakovės, kaip darbdavės, neteisėti veiksmai tiesiogiai nelėmė darbuotojos gyvybės atėmimo, tačiau egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės, kaip darbdavės veiksmų, nes jie įtakojo ir nulėmė darbuotojos sprendimą ir veiksmus atimant sau gyvybę. Ieškovai remdamiesi, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis, nurodė, kad L. Š. paskutinių dviejų metų, o ypač paskutiniųjų 6 mėnesių, laikotarpiu darbovietėje – (duomenys neskelbtini) – jautė emocinę įtampą, jautėsi esanti nepageidaujama, baudžiama už menkus prasižengimus, kas nebuvo taikoma analogiškai pasielgusiems kolegoms, jautėsi diskriminuojama įvairiais darbo organizavimo aspektais, kad neteisėtu įsakymu apie atleidimą iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus L. Š. buvo suduotas ypač stiprus ir sukrečiantis emociškai smūgis, bei kad būtent darbdavio priimtas įsakymas apie atleidimą iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus įtakojo bejėgiškumo jausmą, tikėtinai sukėlė ūmios suicidinės rizikos būseną. Ieškovai taip pat nurodė, kad įsakymas, kuriuo darbo sutartis su L. Š. buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, pripažintas neteisėtu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (duomenys neskelbtini) centre, tarp kurių neužtikrinama tinkama, saugi ir sveikatai nekenksminga psichosocialinė aplinka darbe, nebuvo laikomasi maksimaliojo darbo laiko ir minimalių poilsio normų reikalavimų, budėjimo tvarkos pažeidimų, (duomenys neskelbtini) surašytas reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimus pašalinti, tačiau atlikus pakartotinį patikrinimą reikalavimų vykdymo kontrolei, buvo nustatyta, kad ne visi reikalavimai buvo tinkamai įvykdyti nustatytais terminais, o konkrečiai pakartotinai atsakovei teiktos rekomendacijos dėl tinkamos psichosocialinės aplinkos. Ieškovai, argumentuodami dėl prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pabrėžė tarp L. Š. ir visų ieškovų susiformavusius artimus ir glaudžius ryšius, pažymėjo, kad teismų priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 6 000,00 Eur iki 30 000,00 Eur, o atsakovės finansiniai duomenys patvirtina, kad ji turi finansinių galimybių sumokėti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. 

2.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad iš dalies sutinka, kad neužtikrino saugių darbo sąlygų, t. y. psichologiškai geros atmosferos (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame dirbo L. Š., tačiau šie pažeidimai tikrai neįtakojo ir net negalėjo įtakoti L. Š. apsisprendimo suicidui. Atsakovės nuomone, ieškovų kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad L. Š. turėjo psichologinių problemų daug metų ir dar gerokai iki atleidimo iš darbo, suicidui ruošėsi (planavo) seniai, jau 2018 m. (kovo ir balandžio mėn.) buvo rašiusi bei modifikavusi, o 2021 m. balandžio mėn., gerokai iki jos atleidimo iš darbo, rašiusi ir modifikavusi atsisveikinimo laiškus artimiesiems, kuriems buvo užsiminusi apie savižudybę ir jos įvykdymo, jos manymu, geriausius (lengviausius) būdus. Atsakovės teigimu, galimos L. Š. (duomenys neskelbtini) (kaip įvardijo ir ji pati) bei dažnai pasitaikiusio neadekvataus elgesio priežastys buvo paprasčiausias pervargimas dirbant daug ir keliose gydymo įstaigose, dažnai be jokių poilsio dienų tarp budėjimų, o dar dažnos kelionės iš (duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai, asmeninio gyvenimo nesėkmės (nepavykusi motinystė, negalėjimas pastoti, nelaiminga meilė ir išsiskyrimas su senu draugu, nenusisekę santykiai su nauju draugu), be to, sveikatos nepridėjo ir koronavisuras. Atsakovė, toliau pasisakydama, kas lėmė L. Š. nelabai gerą psichologinę būklę ir blogus santykius su kai kuriais bendradarbiais bei vadovais, padarė išvadą, kad tą iššaukė jos pačios ne visada tinkamas elgesys, konfliktiškas charakteris ir jos asmeninės savybės. Atsakovės teigimu, L. Š. buvo kerštinga ir pati kėlė konfliktines situacijas, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, rezgė intrigas, provokuodavo pati ir kitus ragino provokuoti tiesioginius vadovus, nepagarbiai apie juos atsiliepė neaiškiems tretiesiems asmenims. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad L. Š. iš dalies skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo pati prisidėjo prie psichologinės atmosferos darbo vietoje destabilizavimo ir nepagrįstos sumaišties kėlimo, nes, atsakovės nuomone, daugeliu atveju jos skundai ir pranešimai nepasitvirtino, išskyrus keletą pažeidimų, kurie nesukėlė jokių neištaisomų pasekmių, kurie nelaikytini mobingu bei dėl kurių būtų reikėję žudytis. Atsakovė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio mobingo nei L. Š., nei kitų darbuotojų atžvilgiu, o L. Š. pati grubiai pažeisdama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą, tyčia neteisėtai rinko ir skleidė konfidencialią informaciją apie pacientą, jo gydymą, jo diagnozę, apie jo psichinę būklę ir kt. Atsakovė iškėlė versiją, kad L. Š. vienas iš didžiausių faktų, lėmusių įvykdytą savižudybę, buvo ne kokios darbinės problemos (duomenys neskelbtini), kurias ji pati prisigalvojo ir inicijuodavo, regzdama intrigas ir provokuodama, bet nežinojimas ir neapsisprendimas, ko iš tikro ji pati nori, ir nusivylimas ne konkrečiai (duomenys neskelbtini), bet iš viso Lietuva. Atsakovės teigimu, nėra jokių įrodymų, kad L. Š. atleidimas iš darbo užkirto jai kelią tolimesniam gydytojos darbui bei planams dirbti (duomenys neskelbtini). Atsakovė akcentavo, kad įtakos nusižudyti galėjo turėti ir tai, kad L. Š. įvykio metu buvo neblaivi. Atsakovė iškėlė versiją, kad pati L. Š. turėjo kreiptis pagalbos dėl savo psichologinės būsenos, tačiau to nepadarė, bei kad galbūt ieškovai nebuvo tokie artimi su L. Š. kaip nurodė ieškinyje, nes ji nesikreipė į juos pagalbos, o ieškovai nesiėmė jokių konkrečių veiksmų. Atsakovės nuomone, kadangi (duomenys neskelbtini) yra gydymo įstaiga ir jos tikslas yra teikti sveikatos priežiūros paslaugas, o ne tenkinti ieškovų nepagrįstus prašymus, kurie praėjus trejiems metams po L. Š. mirties laikytini paprasčiausiu pasipinigavimu.

3.       Ieškovai L. Š., S. Š.-P., D. Š. ir A. Š. pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime neįvertino visų faktinių aplinkybių, o L. Š. suicido priežastis nepagrįstai nurodė ir interpretavo išimtinai siekdama eliminuoti savo atsakomybę. Ieškovai pažymėjo, kad iki neteisėto įsakymo apie atleidimą įteikimo L. Š. atostogavo ir nebuvo pervargusi dėl darbo keliose darbovietėse, po atostogų iki savižudybės nepatyrė jokių kitų stiprių emocinių sukrėtimų, išskyrus įteiktą neteisėtą įsakymą dėl atleidimo. Ieškovai laikėsi pozicijos, kad atsakovės teiginius apie tai, kad darbuotoja ilgai ruošėsi ir sprendimą dėl suicido lėmė nesėkmės asmeniniame gyvenime, paneigia ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados. Ieškovų nuomone, aplinkybę, kad L. Š. apsisprendimą nusižudyti lėmė atsakovės, kaip darbdavės veiksmai, patvirtina L. Š. prieš nusižudymą išsiųsti elektroniniai laiškai savo tiesioginiams vadovams A. B. ir V. P.. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo vykdomi nuoseklūs atsakovės vadovaujančių darbuotojų veiksmai prieš neįtikusią L. Š., darbo pareigų pažeidimų tyrimai buvo pradedami išimtinai dėl konkrečių gydytojų, taip atsakovė neužtikrino L. Š. saugios ir sveikatai nekenksmingos psichosocialinės aplinkos darbe, pažeidė pareigą veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, panaudojant grubius hierarchinius valdžios svertus. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad atsakovė atsiliepime nurodė neetiškus ir netaktiškus teiginius apie savo darbuotoją ir pačius ieškovus, kurie neturi įtakos ginčo išsprendimui.   

4.       Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinio netenkinti ir jį atmesti. Atsakovės nuomone, ji nurodė visas teisingas faktines aplinkybes ir apibūdino L. Š., parodydama tikrąją padėtį, t. y. ne tik gerąsias kaip gydytojos savybes, bet daugeliu atveju ir netinkamas bei netoleruotinas charakterio žmogiškąsias savybes, be to, atskleidė ir padėjo susidaryti vaizdą apie senus ir nuolatinius nuotaikų svyravimus ir (duomenys neskelbtini) požymius, apie senus ketinimus suicidui. Atsakovė pažymėjo, kad Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) surašytame reikalavime pašalinti pažeidimus, nustatyti pažeidimai daugiausiai susiję su darbo laiko apskaita Covid-19 pandemijos laikotarpiu ir susiję ne su L. Š., o su kitais darbuotojais, darbo ir poilsio režimo pažeidimai nebuvo diskriminaciniai ir negalėjo turėti įtakos L. Š. sprendimui suicidui, o kitas nustatytas pažeidimas tai, kad nebuvo atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas, tačiau jis neatliktas būtent dėl Covid-19 pandemijos, o jį atlikus duomenys, atsakovės nuomone, parodė, kad psichosocialinė atmosfera nebuvo tokia bloga, kad dėl to reikėtų žudytis. Atsakovė toliau laikėsi pozicijos, kad L. Š., manydama, kad ji buvo iš darbo atleista neteisėtai, pažeistas teises galėjo ir turėjo ginti teisės aktų nustatyta tvarka, tuo labiau, kad ji ne kartą jau buvo kreipusis į darbo ginčų komisiją, taip pat turėjo pažįstamą advokatą, kuris ją konsultavo ir teikė teisinę pagalbą, o įsakymo įteikimo metu ir pasakė, kad ginsis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė iškėlė abejones ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės tyrimo visapusiškumu bei jo objektyvumu, ir nurodė, kad ekspertizės akte nurodyti teiginiai neatitinka realios tikrovės dėl L. Š. psichologinės būklės iki suicido, prieštarauja elementariai logikai ir aplinkybių visumai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu surinktai medžiagai ir jos pagrindu priimtam nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą.

5.       Ieškovė L. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad neteko dukros ir jai tai buvo didelis smūgis, o asmenys, kurie blogai pasielgė su jos dukra, neužtikrino saugių darbo sąlygų, liko nenubausti. Ieškovė taip pat paaiškino, kad įsakymą dėl atleidimo iš darbo jos dukra gavo tik grįžusi iš atostogų ir, ieškovės nuomone, suprato, kad nebegalės išvažiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė atkreipė dėmesį, kad jos dukra dirbo ir kitoje darbovietėje – (duomenys neskelbtini), kurioje jokių problemų nekilo. Ieškovė, pasisakydama dėl jos dukros apkaltinimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nurodė, kad padarydama įrašą paciento kortelėje, padarė klaidą, o ne klastojo dokumentus. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos dukra turėjo garso įrašymo įrangą, kad galėtų pateikti garso įrašus ligoninės direktoriui. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jos dukra pergyveno dėl ligoninėje esančios neteisybės, netinkamo elgesio su ligoniais. Ieškovė, apibūdinama ryšį su dukra, paaiškino, kad, kai ji budėdavo ligoninėje, apsistodavo pas juos namuose, santykiai buvo artimi, dažnai bendraudavo, kartu švęsdavo šventes, dukra niekada nebuvo išsakiusi minčių apie mirtį ir savižudybę.

6.       Ieškovė S. Š.-P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad jos seseriai darbas buvo viskas, o ligoninėje ji patyrė nesaugumo jausmą, atleidimas iš darbo buvo labai neteisingas, ieškovės nuomone, atleidimas seseriai buvo tikras šokas, po atleidimo ji nepaskambino, nors visada tokias situacijas aptardavo. Ieškovė akcentavo, kad kitokių skaudžių įvykių jos sesuo nepatyrė, atostogų metu nieko blogo nenutiko, nors buvo nesenai išsiskyrusi, bet jau turėjo kitą draugą, visada sakydavo, kad netekusi gydytojos licencijos, neįsivaizduoja gyvenimo. Ieškovė, apibūdinama ryšį su seserimi, paaiškino, kad dažnai bendraudavo, ilgai kalbėdavo, žinojo viską apie seserį, ji buvo jos sūnaus krikšto mama, bendraudavo su jos visa šeima, pasiskambindavo kartą į savaitę, o susitikdavo kartą į mėnesį, kartu keliavo po Lietuvą, dažnai susitikdavo pas tėvus per šventes, darbų metu. Ieškovės nuomone, jei jos sesuo nebūtų atleista, nebūtų nusižudžiusi. Ieškovė pažymėjo, kad konkrečios darbovietės (duomenys neskelbtini) dar nebuvo išsirinkusi, bet mokėsi vokiečių kalbą. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jos sesers gyvenime buvo momentinių nusivylimų, tačiau išsakytos mintys dingdavo, padėdavo išsišnekėjimas ir poilsis, o studijų metu pergyvendavo dėl studijų rezultatų, tačiau viskas praeidavo pasibaigus egzaminų sesijoms.

7.       Ieškovė D. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad sesers savižudybė jai paliko negrįžtamą poveikį jos psichologinei būklei, nes sesuo jai buvo kaip antra mama, visur veždavosi, kartu keliavo, padėjo išsirinkti profesiją. Ieškovės nuomone, įtampa, stresas (duomenys neskelbtini) ir atleidimas iš darbo lėmė sesers apsisprendimą. Ieškovė paaiškino, kad prieš sesers savižudybę, jos buvo išvykusios į kelionę į (duomenys neskelbtini), laiką leido labai smagiai, po kelionės pradėjo planuoti kitą kelionę, o iki to, kai sužinojo apie atleidimą iš darbo, neįvyko jokių sukrečiančių įvykių, paskutinio budėjimo metu buvo pakylėtos nuotaikos, bendravo. Ieškovės nuomone, (duomenys neskelbtini) vadovai ir administracija susiję su sesers patirta stresine situacija, vykdė mobingą ir galiausiai priėmė neteisėtą sprendimą atleisti. Ieškovė nurodė, kad seseriai buvo grasinama gydytojos licencijos atėmimu, todėl atleidimas iš darbo darbdavės nurodytu pagrindu jai buvo didelis sukrėtimas. Ieškovė pažymėjo, kad, nors jos sesuo buvo nutraukusi vienus santykius, tačiau jau buvo susiradusi kitą draugą, ir nors rutinoje sesuo patirdavo išgyvenimus, bet jie praeidavo, o pokalbiai apie suicidą buvo nerimti.      

8.       Ieškovas A. Š. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai.

9.       Ieškovų L. Š., S. Š.-P., D. Š. ir A. Š. atstovas advokatas M. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas nurodė, kad palaiko argumentus nurodytus ieškinyje ir dublike, o žala kildinama iš to, kad ieškovai dėl L. Š. darbdavio neteisėtų veiksmų, kurie lėmė jos sprendimą nusižudyti, patyrė neturtinę žalą. Atstovas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad teisę į žalos atlyginimą dėl darbuotojo gyvybės atėmimo turi didelis ratas asmenų, kurie turėjo artimą ryšį, o atsakovė iš esmės ieškovų ir darbuotojos ryšio neginčijo. Atstovas pakarotojo ieškinyje nurodytus argumentus, kad darbuotojos apsisprendimui nusižudyti turėjo lemiamos įtakos darbdavės neteisėti veiksmai: neteisėtas darbo sutarties nutraukimas, tinkamos ir saugios psichosocialinės aplinkos nesudarymas bei darbo santykių formalizavimas, sudarant itin nepalankias darbo sąlygas. Atstovas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad ekspertizės, kuri buvo paskirta teismo nutartimi, aktas turi didesnę įrodomąją galią, o atsakovės teiginiai, ginčijant akte nustatytas aplinkybes, yra visiškai deklaratyvūs. Atstovas, remdamasis ekspertizės akte padarytomis išvadomis, paaiškino, kad neteisėtas įsakymas atleisti iš darbo priimtas (duomenys neskelbtini). o įteiktas (duomenys neskelbtini) Atstovo teigimu, pačios atleidimo iš darbo aplinkybės, kai įsakymas įteikiamas po to, kai L. Š. atidirbo parą budėjimo, parodo atsakovės požiūrį. Atstovas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. Š. nuo 2020 m. gruodžio mėn. darbovietėje buvo vykdomas spaudimas, siekiant formalizuoti santykius ir vesti prie atleidimo, todėl pusmečio laikotarpis iki atleidimo iš darbo ir pats priimtas įsakymas atleisti iš darbo sukėlė neigiamas emocijas. Atstovo nuomone, darbdavys nesudarė saugių darbo sąlygų, o darbo ginčų komisija atleidimą pripažino neteisėtu, visa tai turi sukelti atsakomybę darbdaviui, nes kitų aplinkybių, lėmusių L. Š. sprendimą nusižudyti, neįvyko. Atstovas, pasisakydamas dėl atsakovės nurodytų argumentų, kad L. Š. jau seniai turėjo suicidinių minčių, apibendrino, kad, kaip nurodyta ekspertizės akte, tos mintys buvo tik romantizuota fantazija, neturėjusi aiškiai išreikšto suicido. Atstovas taip pat pabrėžė, kad nesaugias darbo sąlygas pripažino ir pati atsakovė, o atsakovės darbuotojų elektroniniai laiškai patvirtina, kad L. Š. neįtiko, todėl ji turėjo būti spaudžiama visokiomis priemonėmis, darbdavys rinkosi į kuriuos pranešimus apie darbo santykius reaguoti, nes tikslas buvo vertinti išimtinai L. Š. elgesį. Atstovas pažymėjo, kad L. Š. darbovietėje dirbo nuo 2014 m. ir nusiskundimų ja nebuvo, o 2020-2021 m. parašyti net 4 tarnybiniai pranešimai, trys iš jų V. P.. Atstovo nuomone, prašomos priteisti žalos dydis atitinka ieškinyje nurodytą teismų praktiką.

10.       Atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas V. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atstovas nurodė, kad sutinka, kad darbovietėje nebuvo užtikrinta gera atmosfera, tačiau dėl to didele dalimi prisidėjo pati L. Š.. Atstovas sutiko, kad darbovietėje buvo padaryta teisės aktų pažeidimų, susijusių su darbo organizavimu, tačiau pažeidimai nebuvo nukreipti į L. Š.. Atstovas akcentavo, kad Etikos komisijoje su L. Š. buvo elgiamasi pagarbiai, siūloma pagalba, tačiau pati darbuotoja pagalbos atsisakė, o tai, kad buvo svarstomas pačios L. Š. nepagarbus elgesys su kolegomis, nelaikytina mobingu. Atstovas pažymėjo, kad priešingai nei nurodė ieškovai, L. Š. išsakyta pozicija, kad netinkami gydomi pacientai, buvo neteisinga, nes Akreditacijos tarnyba pažeidimų ligoninėje nenustatė. Atstovas taip pat pažymėjo, kad nors Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos komisijos išvadose konstatuoti ligoninės vadovo padaryti pažeidimai, tačiau jie negalėjo įtakoti L. Š. sprendimo, o, be to, jei pati L. Š. konfliktavo, negalėjo būti taip, kad su ja bus elgiamasi gerai. Atstovas pasisakė, kad, nors buvo nustatyti L. Š. darbo pareigų pažeidimai, tačiau Etikos komisijos sprendimas teisinių pasekmių jai nesukėlė, o pažeistas teises ji galėjo ginti teisės aktų nustatyta tvarka ir visa tai negalėjo įtakoti sprendimo nusižudyti. Atstovas pažymėjo, kad L. Š. suicidinių minčių turėjo 2018 m., o sutikti, kad tos mintys buvo tik romantizuota fantazija, negalima. Atstovo vertinimu, pokalbių su L. Š. garso įrašai rodo, kad ji buvo pervargusi bei kad nėra vienos konkrečios aplinkybės, kodėl L. Š. priėmė sprendimą savižudybei, buvo aplinkybių, susijusių su nelaiminga meile, nesėkmingu nėštumu, Covid-19 pandemija, bloga atmosfera darbe, prie kurios prisidėjo pati L. Š., visuma, o jos artimieji, žinodami apie suicidines mintis, nesiėmė jokių veiksmų. Atstovo įsitikinimu, L. Š. suklastojo dokumentą, išplėšdama paciento ligos istorijos lapą, todėl buvo konstatuota, kad ji padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o be to, atskleidė konfidencialią informaciją apie ligonį. Atstovo teigimu, Ligonių kasų skiriami pinigai negali būti nukreipti ieškinio patenkinimui, todėl atsakovė negali mokėti žalos atlyginimo.     

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygų egzistavimo (neegzistavimo)

11.       Byloje nustatyta, kad L. Š. yra L. Š. dukra ir ieškovų S. Š.-P., D. Š. ir A. Š. sesuo. Pagal (duomenys neskelbtini) neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. L. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigose. (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. (duomenys neskelbtini) buvo atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojos kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. (Duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o mirties priežastis – savižudybė. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  L. Š. atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažintas neteisėtu. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo L. Š. privedimo prie savižudybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 straipsnio 3 dalį, konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojai nenumatė galinčių kilti padarinių ir jų nesiekė, t. y. nenustačius (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų veiksmuose kaltės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 straipsnyje. Ieškovai, manydami, kad atsakovės, kaip darbdavės, neteisėti veiksmai, neužtikrinant buvusiai darbuotojai L. Š. saugių, tame tarpe psichologiškai saugių, darbo sąlygų, ir neteisėtai atleidžiant darbuotoją, lėmė, kad darbuotoja nusižudė, dėl ko ieškovai, kaip darbuotojos artimieji giminaičiai, patyrė neturtinės žalos, kreipėsi su ieškiniu. Atsakovė nesutiko su ieškovų ieškinio reikalavimu, nurodydama, kad darbovietėje nustatyti pažeidimai tikrai neįtakojo ir net negalėjo įtakoti L. Š. apsisprendimo suicidui, L. Š. turėjo psichologinių problemų daug metų ir dar gerokai iki atleidimo iš darbo, suicidui ruošėsi (planavo) seniai ir vienos priežasties dėl tokio jos priimto sprendimo nėra. Todėl nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nukentėjusių dėl dukters ir sesers mirties ieškovų – motinos, seserų ir brolio, ir atsakovės, kaip darbdavės, deliktinės atsakomybės santykių egzistavimo (neegzistavimo), t. y. dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

13.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas. Aiškindamas šią nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Plėtojant pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuota, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 ). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). 

14.       Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose iškėlė versiją, kad galbūt ieškovai nebuvo tokie artimi su L. Š. kaip nurodė ieškinyje, nes ji į juos nesikreipė pagalbos, o ieškovai nesiėmė jokių konkrečių veiksmų žinodami apie L. Š. psichologinę būseną, tačiau iš esmės neginčijo ieškovų nurodytų aplinkybių dėl L. Š. ir ieškovų artimų ir glaudžių santykių, t. y. neginčijo, kad ieškovai patenka į asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo vertinimu, ieškovų paaiškinimai patvirtina, kad visų ieškovų santykiai su mirusiąja buvo gana artimi ir glaudūs, todėl, atsakovei nepatiekus jokių konkrečių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, laikytina, kad ieškovai patenka į asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalies prasme.

15.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė (duomenys neskelbtini), pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Todėl ieškovai privalėjo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovai neprivalėjo įrodinėti atsakovės kaltės. Paneigti kaltės prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turėjo atsakovė.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17.       Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, svarbu tai, kad, kaip minėta, atsakovę ir ieškovų dukrą ir seserį siejo darbo teisiniai santykiai. Darbo santykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

18.       Kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. atleidimas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažintas neteisėtu. Pažymėtina, kad toks sprendimas priimtas, nes atsakovė neįrodė įsakyme darbuotojai inkriminuoto pažeidimo, t. y. kad darbuotojos (duomenys neskelbtini) budėjimo metu padarytas įrašas neatitiko realios paciento būklės, taip pat kad darbuotoja nebuvo apžiūrėjusi paciento, o darbuotojai inkriminuotas pažeidimas, kad ji suklastojo oficialų dokumentą – paciento gydymo stacionare ligos istoriją, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) išplėšdama gydymo stacionare ligos istorijos lapą su savo įrašais, nelaikytinas dokumento klastojimu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas 300 straipsnio, tačiau vertinamas kaip ligos istorijos įrašų taisymo tvarkos pažeidimas, kuris padarytas nustatytų aplinkybių visumoje, nelaikytinas šiukščiu darbo pareigų pažeidimu, nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių, kurių negalima buvo nesunkiai atitaisyti (pvz. atspausdinti įrašą iš ESIS ir įklijuoti iš naujo). Todėl sutiktina su ieškovais, kad, kaip nurodyta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotojai, kuriai minėtas neteisėtas įsakymas buvo įteiktas (duomenys neskelbtini), grįžus po atostogų ir budėjus ligoninėje visą parą, buvo suduotas ypač stiprus ir sukrečiantis emociškai smūgis, įtakojo jos bejėgiškumo jausmą, tikėtinai sukėlė ūmios suicidinės rizikos būseną.   

19.       Kaip nustatyta minėtame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, darbuotoja paskutinių dviejų metų, o ypač paskutiniųjų 6 mėnesių, laikotarpiu jautė darbe emocinę tampą, jautėsi esanti nepageidaujama, baudžiama už menkus prasižengimus, kas nebuvo taikoma analogiškai pasielgusiems kolegoms, jautėsi diskriminuojama įvairiais darbo organizavimo aspektais. Sutiktina su ieškovų pozicija, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbo santykiai su L. Š. buvo formalizuoti (nors L. Š. dirbo nuo 2014 m., tačiau iki 2020 m. nebuvo svarstyta Etikos komisijoje, jos atžvilgiu nebuvo rašyta tarnybinių pranešimų), o būtent tai ir sukėlė darbuotojai emocinę įtampą. Šias aplinkybes patvirtina, ir duomenys, kad L. Š. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją dėl (duomenys neskelbtini) Etikos komisijos (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. Š. nepriimtino bendradarbiavimo darbe“, prašydama įpareigoti (duomenys neskelbtini) nurodyti, kad pareiškėja nebūtų diskriminuojama, persekiojama, kad nebūtų taikomos jos interesus pažeidžiančios priemonės bei kad nebūtų imtasi neigiamo poveikio priemonių dėl kreipimosi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas. Atmestini atsakovės argumentai, kad pačios L. Š. elgesys buvo netinkamas, todėl ji negalėjo tikėtis, kad su ja bus elgiamasi gerai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 ir 158 straipsniuose yra įtvirtintos imperatyvios nuostatos ir nesuteikia darbdaviui diskrecijos teisės neužtikrinti saugių darbo sąlygų jo pasirinktiems darbuotojams, atsižvelgiant į asmenines darbuotojo charakterio savybes. Be to, atsakovė L. Š. charakterį ir asmenines savybes neigiamai apibūdino remdamasi tik tais ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymais, kurie apie ją atsiliepė neigiamai, tačiau visiškai neįvertino, kad buvo užfiksuoti ir priešingi kitų liudytojų parodymai (pvz. liudytojo A. K. parodymai ir kt.).

20.       Šią teismo išvadą, kad darbovietėje nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, patvirtina ir byloje esanti komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje konstatuota, kad savo veikimais/neveikimu (duomenys neskelbtini) direktorius R. M., neužtikrindamas ir netinkamai kontroliuodamas vidinius procesus, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužtikrindamas ir nekontroliuodamas vidinių procesų, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio l ir 2 dalis, 158 straipsnio l dalį, toleravo ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimato gerinimui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio l ir 2 dalis. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyti pažeidimai (duomenys neskelbtini) centre, tarp kurių neužtikrinama tinkama, saugi ir sveikatai nekenksminga psichosocialinė aplinka darbe, nebuvo laikomasi maksimaliojo darbo laiko ir minimalių poilsio normų reikalavimų, budėjimo tvarkos pažeidimų, (duomenys neskelbtini) surašytas reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimus pašalinti, tačiau atlikus pakartotinį patikrinimą reikalavimų vykdymo kontrolei, buvo nustatyta, kad ne visi reikalavimai buvo tinkamai įvykdyti nustatytais terminais, o konkrečiai pakartotinai atsakovei teiktos rekomendacijos dėl tinkamos psichosocialinės aplinkos.

21.       Teismo vertinimu, aplinkybę, kad L. Š. apsisprendimą nusižudyti lėmė atsakovės, kaip darbdavės veiksmai, taip pat patvirtina ir minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, o būtent, kad L. Š. bute, kuriame ji rasta nusižudžiusi, rasti 642 lapai dokumentų, išimtinai beveik susiję tik su L. Š. darbo teisiniais santykiais (duomenys neskelbtini). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. Š. prieš nusižudymą (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninius laiškus savo tiesioginiams vadovams A. B. ir V. P. su tekstu: „sveiki, aš Jums atleidžiu už tai ką Jūs padarėte man. Tai yra Jūsų sąžinės reikalas. Pagarbiai (duomenys neskelbtinini)“. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. Š. nešiojamame kompiuteryje „Lenovo Z50-70“, Model Name 20354, S/N: YB06918259, interneto naršyklėje „Google Chrome“, „Gmail“ paskyroje buvo (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto dėžutė (kuri buvo sukurta (duomenys neskelbtini) val.), iš kurios (duomenys neskelbtini) išsiųsti elektoriniai laiškai ir failai į Generalinę prokuratūrą (tekstinis failas, kurį atidarius failą, jame yra dokumentas, kurį sudaro trys A4 formato lapai su spausdintiniu tekstu, dokumento antraštė (duomenys neskelbtini), tekstinis failas pavadinimu (duomenys neskelbtini), failas MP3 formatu) bei elektroninio paštu adresu (duomenys neskelbtini) (tekstiniai failai pavadinimu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir failas MP3 formatu). Teismo nuomone, vis tai įrodo, kad L. Š., kuri jautė įtampą darbe, nes darbdavys formalizavo darbo teisinius santykius, analizuodama susidariusią situaciją po paskutinio darbdavės veiksmo – priimto sprendimo atleisti iš darbo – turėjo pasijausti bejėgiškai, dėl ko labiau tikėtina ir priėmė sprendimą dėl savižudybės. 

22.       Priežastinio ryšio samprata pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

23.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

24.       Kaip jau minėta, nustatytas atsakovės, kaip L. Š. darbdavės, turinčios pareigą užtikrinant darbuotojams saugias, tame tarpe psichologiškai saugias, darbo sąlygas, neteisėta veika – pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 158 straipsnį  neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimato gerinimui, t. y. nesudarė saugių darbo sąlygų. Taigi atsakovė netinkamai vykdė imperatyvias darbo teisinius santykius reglamentuojančio įstatymo nuostatas. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėta veika sudarė sąlygas žalai atsirasti, t. y. pakankamu laipsniu lėmė, kad darbuotoja, kuri jautėsi diskriminuojama ir patyrė emocinę įtampą dėl formalizuotų darbo teisinių santykių, priėmė sprendimą nusižudyti. Taigi atsakovės elgesys buvo pakankama žalos atsiradimo priežastis. Teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad kilę padariniai teisine prasme yra pernelyg nutolę nuo neteisėto neveikimo ar kad kitos atsakovės nurodytos priežastys žymiai didesniu laipsniu prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismas konstatuoja, kad netinkamas Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintų pareigų vykdymas neatitiko atsakovės, kaip darbdavės, rūpestingo elgesio standarto ir tai turėjo esminės įtakos tam, kad L. Š. nusižudė ir dėl šio atsitikimo ieškovai patyrė neturtinės žalos, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir ieškovams kilusios žalos.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaip minėta, nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis).

26.       Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia jos kaltės prezumpcijos, t. y. atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Kaip jau pasisakyta, atsakovės argumentai apie L. Š. asmenines savybes šiuo atveju negali būti vertinami, kaip paneigiantys atsakovės, kaip darbdavės pareigą užtikrinti visiems be išimties darbuotojams saugias darbo sąlygas, t. y. kad ir kokios buvo L. Š. asmeninės savybės, atsakovė privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų, įpareigojančių darbdavį sudaryti saugias darbo sąlygas.

27.       Toliau pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Realybėje susiklostančių santykių įvairovė bei neturtinės žalos atlyginimo prigimtis lemia poreikį atsižvelgti ir įvertinti realius asmenis siejusius ryšius, jų pobūdį, taip įvertinant ir ieškovų patirtų išgyvenimų patyrimą ir (ar) jų intensyvumą dėl tokio mirusio asmens netekties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

28.       Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

29.       Byloje nėra ginčo, jog nusižudžius L. Š. buvo pažeista ieškovams artimo žmogaus, dukros bei sesers, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. 

30.       Sprendžiant dėl ieškovės L. Š. patirtos žalos dėl jos dukros netekties, atsižvelgtina į tai, kad kasacinis teismas, atsižvelgdamas į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp tėvų ir vaiko ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, yra konstatavęs, kad faktinėms aplinkybėms, jog vaiko mirtis sukėlė jo tėvams didelę neturtinę žalą, įrodinėti taikytinas žemas įrodinėjimo standartas – didelės neturtinės žalos patyrimas tokiais atvejais iš esmės gali būti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018).

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė L. Š. nurodė, kad su dukra nuolat palaikė artimus santykius, dažnai susiskambindavo ir ji dažnai lankydavosi namuose, atvažiuodavo visada per didžiąsias metų šventes, kartu švęsdavo ir asmenines šventes, gimtadienius. Nors nenustatyta, kad L. Š., būdama pilnametė, pasiliko kartu gyventi su motina, tačiau, net ir sukūrusi savo atskirą gyvenimą L. Š. kartu su kitais trimis vaikais, ieškovei buvo pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Ieškovė dėl dukters mirties patyrė dideles dvasines kančias, gilų emocinį sukrėtimą. Teismas daro išvadą, kad dėl tokio ryšio su dukterimi praradimo ir negalėjimo jo atkurti patirti dvasiniai išgyvenimai ir skausmas vertinti kaip natūraliai itin dideli bei reikšmingi. Todėl ieškovės prašoma priteisti 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina visiškai pagrįsta.

32.       Nagrinėjamu atveju ieškovė S. Š.-P. nurodė, kad su seserimi buvo labai artimos, nuolat susiskambindavo, kalbėdavome ilgai ir apie viską: santykius, darbą, atostogas, įspūdžius, nusvilimus, lūkesčius, sėkmes ir nesėkmes, viena kitą mylėjo ir pasitikėjo, sesuo buvo jos sūnaus krikštamotė, jeigu tik galėdavo, dalyvaudavo vaikų gimtadieniuose, visada susitikdavo per didžiąsias metų ar asmenines šventes, tėvų namuose. Ieškovė dėl sesers mirties patyrė dideles dvasines kančias, gilų emocinį sukrėtimą. Todėl ieškovės prašoma priteisti
15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina visiškai pagrįsta.

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovė D. Š. nurodė, kad nuo mažens L. Š. jai buvo ne tik sesuo, bet ir globėja, kuri rūpinosi ja kaip savo vaiku, suteikdavo viską, ko tėvai negalėjo, paskatino pasirinkti profesiją, jos labai dažnai kalbėdavosi telefonu, jos mėgo keliauti ir keliavo į daug kelionių, o paskutinės kelionės į (duomenys neskelbtini) metu labai suartėjo kaip niekada anksčiau, dalindamosi mintimis ir jausmais, kurie anksčiau likdavo neaptarti. Ieškovė dėl sesers mirties patyrė dideles dvasines kančias, gilų emocinį sukrėtimą. Todėl ieškovės prašoma priteisti
15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina visiškai pagrįsta.

34.       Nagrinėjamu atveju ieškovas A. Š. nurodė, kad seseriai padėdavo buitiniais reikalais, tai automobilį sutvarkydavo, tai buto remontuose pridėdavo ranką, buityje padėdavo kur reikia vyriškos rankos, o ji jam ir jo šeimai padėdavo medicininiais klausimais, kai dirbdavo (duomenys neskelbtini), po budėjimo atvažiuodavo į svečius ir pasakodavo, kaip jai darbe sekėsi, ir taip bendraudavo visokiausiomis temomis. Ieškovas dėl sesers mirties patyrė dideles dvasines kančias, gilų emocinį sukrėtimą. Todėl ieškovo, kuris po sesers mirties dėjo daug pastangų ir skyrė laiko, kad jos mirtis ir to priežastis būtų tinkamai ištirta, dalyvavo procesiniuose veiksmuose, prašoma priteisti 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina visiškai pagrįsta.

35.       Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nustačius visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovei gali būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė ir iš jos gali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Todėl ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai. 

Dėl procesinių palūkanų

36.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovai prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas
2024 m. gegužės 9 d. Todėl nuo šios dienos ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos kiekvienam ieškovui už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

37.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. 

38.       Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 1 275,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi, kaip minėta, ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, 1 275,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei.

39.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

40.       Ieškovas A. Š. iš atsakovės taip pat prašė priteisti 6 801,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina (duomenys neskelbtini) atstovavimo sutartis, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra išlaidų kompensavimui Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovas A. Š., ieškovų ieškinį tenkinus visiškai, turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui A. Š. iš atsakovės priteistinos 6 801,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

41.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 63,44 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio
7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša

42.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnis įtvirtina bylos medžiagos viešumo principą. Vis dėlto, šio straipsnio 2 dalis įtvirtina išimtį, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

43.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartimi iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išreikalauta Komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-1198, (duomenys neskelbtini) tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje minimi byloje nedalyvaujančių fizinių asmenų duomenys, kurie buvo renkami ir aprašyti išskirtinai darbo pareigų pažeidimo tyrimo atlikimo tikslais, aprašomos kitos asmeninio pobūdžio ir tyrimo metu egzistavusių darbo santykių aplinkybės. Todėl ši tyrimo išvada pripažintina nevieša bylos medžiaga. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 25 000,00 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą
25 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei S. Š.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 15 000,00 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą
15 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 15 000,00 Eur (penkiolikos tūkstančių
eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą
15 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 15 000,00 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų  
00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 15 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 801,30 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų vieno euro 30 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 1 275,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 63,44 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 44 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Pripažinti Komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-1198, (duomenys neskelbtini) tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nevieša bylos medžiaga.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                                  Simona Čėsnienė