Civilinė byla Nr. 2A-1259/2014

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00072-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 121.18; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viksenis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-678-368/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viksenis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Eigesa“, uždarajai akcinei bendrovei „A. Žilinskio ir Ko“, uždarajai akcinei bendrovei „Filtrėja“, akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“, uždarajai akcinei bendrovei „Plungės lagūna“ ir Per Arsleff A/S, dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir atsakovo veiksmų, vykdant viešojo pirkimo procedūras, pripažinimo neteisėtais, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Viksenis“ ieškiniu prašė:

1) pripažinti atsakovo UAB „Mažeikių vandenys“ vykdomo viešojo pirkimo „Vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija Mažeikiuose“ (pirkimo Nr. 147187) sąlygų 5.1.3 punktą, 5.1.4 punktą ir 13.5 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2 neteisėtais ir juos panaikinti;

2) vykdomą viešąjį pirkimą nutraukti.

Ieškovo teigimu, konkurso sąlygų 5.1.3 ir 5.1.4 punktuose perkančiosios organizacijos nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra per aukšti, nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 3 daliai. Konkurso sąlygų 5.1.3 punkto reikalavimas, kad bendrojo mokumo koeficientą 0,9 atitiktų kiekvienas iš jungtinės veiklos partnerių, paneigia tiekėjų teisę jungtinės veiklos pagrindu veikti ir konkuruoti su kitais tiekėjais dėl pirkimo sutarties sudarymo. Atsakovas nepagrindė, kodėl sprendžiant dėl minimalaus kvalifikacinio reikalavimo pasirinktas reikalavimas būti įvykdžius būtent 2 500 m3 per dieną našumo vandens įrenginių rangos sutartį (konkurso sąlygų 5.1.4 p.). Ieškovo vertinimu, toks reikalavimas yra pernelyg specifinis, kuris nepateisinamas ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi. Konkurso sąlygų 13.5 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 2 prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 1 daliai, 47 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktams, nes sudaro galimybes didesnę kvalifikaciją turintiems tiekėjams realiai konkuruoti su kitais tiekėjais, kurių kvalifikacija yra mažesnė. Pagal atrankos kriterijų Nr. 2 naudingumo balai suteikiami tiekėjams, atlikusiems slėginių geriamojo vandens ruošimo įrenginių, skirtų geležies ir mangano šalinimo įrengimo darbus bet kokiose gyvenvietėse, o ne vien miestuose ar miesteliuose. Šioje vietoje „dingsta“ bet kokie kriterijaus panašumai su pirkimo objektu, t. y. neatsižvelgiama nei į įvykdytų objektų apimtį ir/ar vietoves. Šiuo atveju paminėtas konkurso sąlygų reikalavimas susietas tik su viena iš pirkimo objekte vykdytinų darbų rūšių (geriamojo vandens ruošimo įrenginių, skirtų geležies ir mangano šalinimui įrengimu), tačiau pirkimo objektas apima ir bendrus statybinius, inžinerinės įrangos darbus. Toks pernelyg „siauras“ tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus gali nulemti tai, kad žymiai mažesnę patirtį statant ypatingus statinius turintys tiekėjai arba apskritai užsiimantys tik įrangos įrengimu, tačiau ne statybos darbais, nepagrįstai gaus daugiau naudingumo balų kvalifikacinės atrankos procese.

Ieškovas UAB „Versina“ ieškiniu prašė: pripažinti neteisėtais veiksmais atsakovo UAB „Mažeikių vandenys“ paraiškų pateikimo termino pratęsimą iki 2014 m. vasario 3 d. 11 val. ir atsisakymą atmesti ir palikti nenagrinėtą bendrą UAB „Plungės lagūna“ ir AB Malmberg water paraišką dalyvauti atsakovo viešajame pirkime „Vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija Mažeikiuose“.

Ieškovo nuomone, perkančioji organizacija elgėsi neskaidriai, nes sąmoningai po paraiškų pateikimo termino pabaigos viena valanda pratęsė paraiškų pateikimo terminą, sudarydama išskirtines sąlygas vienam tiekėjui - UAB „Plungės lagūna“, veikiančiam kartu su AB Malmberg water. Dėl šių aplinkybių ieškovas reikalavo, kad atsakovas paliktų tiekėjo UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymą nenagrinėtu ir paraišką grąžintų, tačiau atsakovas šio reikalavimo nepagrįstai nepatenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinius atmetė.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir remdamasis VPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 1, 2 dalimis, 36 straipsnio 1 dalimi, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 14 punktu bei ginčui aktualia teismų praktika, priėjo prie išvados, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, todėl jų panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai suteikia perkančiajai organizacijai diskreciją nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Draudimas perkančiajai organizacijai kelti tiekėjams tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai ribotų galimą konkurenciją, yra įtvirtintas ir Rekomendacijų 3 punkte. Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir adekvatūs pirkimo sąlygoms (VPĮ 32 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo organizuoto pirkimo svarbumas ieškovų nebuvo kvestionuojamas.

Dėl konkurso 5.1.3 punkto sąlygos

Konkurso sąlygų 5.1.3 punktu atsakovas nustatė minimalius kvalifikacinius reikalavimus, reikalaudamas, kad pavienio dalyvio/jungtinės veiklos dalyvio (kiekvieno jungtinės veiklos partnerio atskirai) bendrojo mokumo koeficientas per pastaruosius finansinius metus turi būti ne mažesnis kaip 0,9. Bendrojo mokumo koeficientas išreiškiamas kaip nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais (ilgalaikiais ir trumpalaikiais). Teismas atmetė ieškovo UAB „Viksenis“ teiginius dėl šio reikalavimo neteisėtumo, nes VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė ir pareiga patikrinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir ekonomiškai pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Teismo vertinimu, ieškovas yra neteisus, teigdamas, kad atsakovas, nustatęs paminėtą ginčo sąlygą (reikalavimą), ribojo konkurenciją ir potencialių tiekėjų varžymąsi. Priešingai, iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pirkime dalyvavo ne vienas tiekėjas, ir kiti tiekėjai neginčijo šio kvalifikacinio reikalavimo. Byloje taip pat nėra duomenų ir įrodymų, jog būtent šis kvalifikacinis reikalavimas atgrasė kitus tiekėjus nuo ketinimo dalyvauti konkurse. Tik tai, jog tam tikro tiekėjo ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės analogiškoje savo teisine problematika civilinėje byloje išaiškino, kad pirkimo objekto specifiškumas įpareigoja perkančiąją organizaciją atrinkti tik finansiškai pajėgius įvykdyti prisiimtas prievoles dalyvius, todėl ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas dėl ne mažesnio už 0,9 bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento nelaikytinas pertekliniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013).

Nagrinėjamu atveju viešuoju pirkimu siekiama įsigyti vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbus Mažeikiuose (pirkimo sąlygų 2.2 p.). Tikimasi gauti projekto finansavimą pagal Lietuvos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas iš ES 2014–2020 struktūrinės paramos lėšų (konkurso sąlygų 3.1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Geriamojo vandens įstatyme nustatyta, kad geriamojo vandens vartotojams turi būti užtikrinta tinkama geriamojo vandens kokybė (4, 5 str.). Jis (geriamasis vanduo) turi būti saugus ir sveikas vartoti (Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 6 p.). Teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, šio pirkimo svarbą didelei visuomenės daliai ir pirkimo tikslą – pagerinti geriamojo vandens kokybę, nusprendė, kad perkančioji organizacija, nustatydama ginčo minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nepažeidė VPĮ nuostatų ir tiekėjų teisių, o priešingai, tinkamai įvykdė savo pareigą nustatyti pakankamas priemones, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą.

Dėl konkurso 5.1.4 punkto ir 13.5 punkto 2 dalies sąlygų

Vertindamas ar ginčijamose pirkimo sąlygose 5.1.4 punkte ir 13.5 punkto 2 dalyje nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai nėra skirti dirbtinai riboti konkurenciją, teismas atsižvelgė į tai, kad pirkimo 5.1.4 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui būti įvykdžiusiam bent 1 panašaus pobūdžio projektą su pastatytų/rekonstruotų įrenginių našumu ne mažesniu kaip 2 500 m3 per dieną yra žymiai mažesnis, nei siekiamų įgyti darbų našumas, nes vandenvietės projektinis našumas sieks 10 000 m3 per dieną (konkurso sąlygų 2.2 p.), o 13.5 punkto 2 dalies reikalavimas turėti patirtį įgyvendinant slėginio geriamo vandens ruošimo įrenginių projektus, skirtus geležies ir mangano šalinimui, atitinka organizuoto pirkimo pobūdį. Teismas sprendė, kad akivaizdu, jog tiekėjui neturint reikiamų darbų patirties, žymiai sumažėja galimybė sėkmingai įgyvendinti pirkimo tikslą. Teismas, įvertinęs ginčo sąlygas ir jų sąsają su pirkimo objektu, nusprendė, jog tokie minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai buvo nustatyti, siekiant įvertinti ar tiekėjai turi reikiamų (analogiškų) darbų patirtį, ar jie yra pajėgūs suteikti siekiamas įgyti paslaugas. Teismo vertinimu, šie reikalavimai nėra neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi kitoms pirkimo sąlygoms ir jie neribojo tiekėjų konkurenciją. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad atsakovo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra pernelyg aukšti ar diskriminaciniai bei ribojantys potencialių tiekėjų teisę konkuruoti dėl pirkimo laimėjimo (CPK 178 str.). Perkančiosios organizacijos, siekdamos įvertinti tiekėjų finansinius, ekonominius ir techninius pajėgumus, dažnai nustato reikalavimus pateikti duomenis, kad tiekėjai yra įvykdę panašaus pobūdžio projektus, ir tai yra normali viešųjų pirkimų organizavimo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1157/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-666/2011; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-631/2011; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1057/2010).

Dėl termino pateikti pasiūlymą pratęsimo

Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad perkančiosios organizacijos sprendimas 1 valanda pratęsti paraiškų pateikimo terminą buvo logiškas, tinkamas ir nepažeidė VPĮ principų, ieškovo ar kitų tiekėjų teisių.

Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 3 d. 10 val. perkančioji organizacija, atsižvelgdama į iškilusius trukdžius CVP IS sistemoje, 1 val., t. y. iki 2014 m. vasario 3 d. 11 val., pratęsė paraiškų pateikimo terminą. Visi prie sistemos prisijungę tiekėjai vienu metu (pranešimas išsiųstas 10 val.) buvo informuoti apie prieš tai paminėtą perkančiosios organizacijos sprendimą. 2014 m. vasario 3 d. Viešųjų pirkimų tarnyba informavo, kad 2014 m. vasario 2 d. buvo atnaujinta CVP IS viešųjų pirkimų procedūrų modulio CTM programinė įranga, todėl gali skirtis ekranvaizdžiai, funkcijos ir tekstas. Buvo rekomenduota teikti pasiūlymus iš anksto. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat informavo, kad 2014 m. vasario 3 d. po CVP IS programinės įrangos atnaujinimo, CVP IS nuo 8 valandos buvo sunkiai pasiekiama dėl sulėtėjusios greitaveikos ir net po atlikto CVP IS tarnybinių stočių perjungimo problema išliko. Tarnyba taip pat rekomendavo tiekėjams, negalintiems pateikti pasiūlymų, informuoti perkančiąją organizaciją. 2014 m. vasario 3 d. tiekėjas UAB „Irdaiva“ informavo atsakovą, kad neveikia CVP IS sistema ir prašė į tai atkreipti dėmesį ir pratęsti paraiškų pateikimo terminą. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad būtų pagrindas konstatuoti lygiateisiškumo ir skaidrumo principo pažeidimą, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas, spręsdamas dėl kitų tiekėjų pasiūlymų pateikimo tvarkos atitikties konkurso sąlygų reikalavimams, nesilaikytų patvirtintų konkurso sąlygų, skirtingai traktuotų savo sprendimą pratęsti terminą paraiškoms pateikti ir tiekėjams taikytų skirtingus kriterijus. Šiuo atveju apie paraiškų pateikimo termino pratęsimą vienu metu buvo pranešta visiems tiekėjams ir audito ataskaitos duomenimis, perkančioji organizacija pasiūlymų dėžutę atidarė pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui (11 val. 8 min.). Pratęsus paraiškų pateikimo terminą, tiekėjai iki naujo nustatyto termino pabaigos (šiuo atveju 11 val.), galėjo koreguoti savo pasiūlymus, teikti juos iš naujo ar baigti teikti nevisiškai pateiktus pasiūlymus. Ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų, kad, nesibaigus paraiškų pateikimo terminui, atsakovas neturi net teorinių galimybių atidaryti tiekėjų paraiškas, kadangi to neleidžia padaryti CVP IS sistemos ypatumai. Taigi aplinkybė, kad vienas iš tiekėjų UAB „Plungės lagūna“ 10 val. 7 min. atsiėmė pasiūlymą, 10 val. 11 min. papildomai pridėjo dokumentą ir 10 val. 32 min. pakartotinai pateikė pasiūlymą, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti VPĮ principai ar šiam tiekėjui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Teismas nustatė, kad pradinis UAB „Plungės lagūna“ pasiūlymas buvo pateiktas iki 10 val., t. y. perkančioji organizacijai net ir nepratęsus paraiškų pateikimo termino, šis tiekėjas būtų laiku pateikęs savo pasiūlymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Viksenis“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – patenkinti jo ieškinį.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovas, nustatydamas konkurso 5.1.3 punkto sąlygą, pažeidė jam VPĮ suteiktas ribotos diskrecijos teisę nustatyti viešojo pirkimo sąlygas. VPĮ 32 straipsnio 3 dalis tiekėjams suteikia teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, o viešojo pirkimo reikalavimai, kuriais nepagrįstai ribojama ši tiekėjų teisė, pripažintini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijos 21 punkte nustatyta, kad nustatant minimalius kvalifikacijos reikalavimus tik pagrįstais atvejais gali būti reikalaujama, jog kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. Rekomendacijose nenumatytas bendrojo mokumo koeficientas. Rekomendacijų 15, 16, 19.4 ir 19.5 punktuose numatytus reikalavimus (iš kurių nei vienas, įskaitant kritinio likvidumo koeficientą, kuris taikytinas dideliems pirkimams, nėra tapatus bendrojo mokumo koeficientui) rekomenduojama taikyti atskirai kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui. Atsakovas pasirinko ne Rekomendacijų 19.5 punkte numatytą reikalavimą, o itin aukštą ir specifinį bendrojo mokumo koeficientą, kurį taiko (konkurso 5.1.3 p. sąlyga) visiems ūkio subjektų grupės nariams atskirai. Konkurso sąlygų 5.1.3 punkto reikalavimas yra perteklinis ir prieštarauja jungtinės veiklos sampratai (CK 6.969 str. 1 d., 6.975 str. 2 d.), kasacinio teismo išaiškinimams bei visiškai be jokio pagrįsto pagrindo riboja galimybę tiekėjams (įskaitant apeliantą) konkuruoti, diskriminuoja tiekėjus (VPĮ 32 str. 3 d.). Ieškovo nuomone, įvertinus VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, taip pat atsižvelgiant į jungtinės veiklos sampratą ir jungtinės veiklos dalyvių solidarią atsakomybę, nėra pagrindo teigti, kad konkurso pirkimo objekto nesugebės įgyvendinti jungtinėje veikloje veikiantys asmenys, iš kurių vieno bendro mokumo (likvidumo) koeficientas būtų mažesnis už 0,9. Dėl konkurencijos ir/ar pirkimo sutarties galimos neįvykdymo rizikos užtikrinimo užtektų to, kad pavienis tiekėjas ar vienas iš jungtinės veiklos partnerių atitiktų mokumo (likvidumo) koeficientą. Kita svarbi aplinkybė, kurios teismas neįvertino, yra tai, kad yra atsakovo paskelbti kiti viešieji pirkimai, kurių pirkimo objektas irgi yra susijęs su geriamojo vandens tiekimo užtikrinimu (Viekšnių miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos darbų viešas pirkimas „Galutinio nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių projektavimas ir statyba Mažeikių nuotekų valykloje“). Nurodyti viešieji pirkimai negali būti mažiau svarbesni už šio konkurso pirkimo objektą, tačiau paminėtuose viešuosiuose pirkimuose atsakovas kelia mažesnius minimalius ekonominės ir finansinės būklės kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, veikiantiems jungtinės veiklos pagrindais. Ieškovo nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo individualioje civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013 pateiktas išaiškinimas savaime negali reikšti šio konkurso 5.1.3 punkto sąlygos teisėtumo, nes paminėtoje byloje skiriasi ginčo turinys su nagrinėjamu ginču. Tai, kad viešajame pirkime dalyvauja keli tiekėjai ir/ar kad kiti tiekėjai neginčija konkurso 5.1.3 punkto sąlygos, savaime negali reikšti, kad konkurencija neribojama. Neįmanoma nustatyti, kiek tiekėjų nedalyvavo konkurse dėl nustatytos konkurso 5.1.3 punkto sąlygos;

2) Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti konkurso 5.1.4 ir 13.5 punktų sąlygas neteisėtomis. Nors pirkimo objektas yra svarbus, tačiau jis nėra svarbesnis už daugumą kitų viešųjų pirkimų objektų. Vien tik pirkimo objekto vertė ar tai, kad rekonstruojami vandens tiekimo įrenginiai, savaime nereiškia, jog pirkimo objektas tampa specifinis ar ypatingai išsiskiriantis iš kitų statybos darbų pirkimo objektų. Šiuo atveju vykdomas ribotas konkursas su kvalifikacine dalyvių atranka, todėl bus atrenkami tik tie tiekėjai, kurie surinks daugiau naudingumo balų. Šioje stadijoje gali būti keliami aukštesni kvalifikacinės atrankos rodikliai dėl profesinio pajėgumo, tačiau ne minimalių kvalifikacinių reikalavimų stadijoje. Vien tik dėl pirkimo objekto nėra pakankamas pagrindas riboti tiekėjams galimybę jungtinės veiklos ar kitu pagrindu veikiantiems ūkio subjektų grupėms konkuruoti bent jau pirminėje viešojo pirkimo stadijoje, t. y. atrenkant būtiną (minimalią) kvalifikaciją turinčius asmenis. VPĮ 36 straipsnyje pateikti galimi techninio ir profesinio pajėgumo kriterijai (Rekomendacijų 21.1 p.), kurie iš esmės nenumato galimybės taip specifiškai nustatyti profesinio pajėgumo atrankos minimalų kvalifikacijos reikalavimą, koks nustatytas konkurso sąlygų 5.1.4 punkte. Ieškovo nuomone, bet kuris tiekėjas, turintis darbo patirtį įrengiant miesto vandens tiekimo įrenginius, turi pakankamą kvalifikaciją ir gali įgyvendinti konkurso pirkimo objektą, nes pirkimo objektas būtent ir yra miesto vandens tiekimo įrenginių rekonstrukcija. Nėra jokio objektyvaus paaiškinimo, kodėl, siekiant įsitikinti tiekėjo panašia darbo patirtimi, reikalaujama būtent patirties montuojant 2 500 m3 našumo vandens tiekimo įrenginius. Tokiu minimaliu kvalifikacijos reikalavimu nepagrįstai ribojama net galimybė pradėti konkuruoti tiems tiekėjams, kurie turi profesinės patirties, įrengiant miesto vandens tiekimo įrenginius. Toks specifinis reikalavimas įtrauktas ne tikslu nustatyti minimalų atrankos kriterijų dėl panašios darbo patirties, o tik, galbūt, neskaidriai ir diskriminuojant kitus tiekėjus, siekiant sudaryti palankesnes konkuravimo sąlygas konkrečiam, atsakovo pasirinktam, tiekėjui. Tokią nuomonę stiprina ir tai, kad konkurso sąlygų 13.5 punkte numatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai (eil. Nr. 2), už kuriuos suteikiami naudingumo balai vykdant kvalifikacinę atranką, nevertinant našumo 2 500 m3 per dieną ar miesto rodiklių. Konkurso sąlygų 13.5 punkte įtvirtintas kvalifikacinės atrankos kriterijus sudaro galimybę ne atrinkti kvalifikuočiausius tiekėjus, o priešingai, užkerta galimybę (diskriminuoja) didesnę kvalifikaciją turintiems tiekėjams realiai konkuruoti su tais tiekėjais, kurių kvalifikacija menkesnė, tačiau jie yra įvykdę didesnį skaičių vandens gerinimo įrenginių rangos objektų ir/ar visiškai nepanašių objektų į konkurso pirkimo objektą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Mažeikių vandenys“ su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1. Pirkimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad pasiūlymus gali teikti tiek pavienis dalyvis, tiek ūkio subjektų grupė (jungtinės veiklos partneris). Ginčijama konkurso 5.1.3 punkto sąlyga neriboja tiekėjų galimybės burtis į grupę ir pateikti bendrą pasiūlymą. Bendrojo mokumo koeficientas yra tiesiogiai susijęs su tiekėju ir niekaip negali būti perduotas disponuoti kitiems asmenims. Įvertinus tai, aišku, kad tiekėjas nurodytą reikalavimą turi atitikti pats ir negali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Paminėta konkurso sąlyga neriboja tiekėjų konkurencijos, nes pirkime dalyvavo ne vienas tiekėjas, o byloje nėra įrodymų, kad būtent šis kvalifikacijos reikalavimas atgrasė kitus tiekėjus nuo dalyvavimo konkurse. Apeliantas pats sprendžia, kokį partnerį konkrečiam pirkimui pasirinkti, o perkančioji organizacija tam jokios įtakos nedaro. Perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, turi įsitikinti ne atskiro partnerio, o visos ūkio subjektų grupės pajėgumu. Įvertinus tai, kad jungtinės veiklos partneriai už pirkimo sutarties vykdymą atsako solidariai, būtina nustatyti tokius reikalavimus, kurie parodytų visos ūkio subjektų grupės finansinį pajėgumą (konkrečiu atveju - bendrą mokumą). Nustačius, kad reikalavimą gali atitikti bent vienas jungtinės veiklos partneris, nebūtų tinkamai įsitikinta, kad finansiškai pajėgi yra visa grupė. Tokiu būdu perkančioji organizacija neįvykdytų VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai vykdyti pirkimo sutartį. Dėl esamos situacijos (baigiantis 2007-2013 metų ES paramos etapui ir dar neįsibėgėjus naujam 2014-2020 metų paramos etapui) vykdomas pirkimas kelia didelį susidomėjimą - pirkimu domisi ir tiekėjai, kurie nėra patyrę tokios apimties darbų atlikime, tačiau taip siekia įgyti patirties, todėl tikėtina, kad pakeitus reikalavimą taip, kaip to prašo apeliantas, pirkime dalyvautų tik formaliai šį reikalavimą siekiantys atitikti jungtinės veiklos dalyviai. Tokiu būdu labai padidėtų vykdomos sutarties rizika, o, įvertinus pirkimo objekto svarbą ir specifiką, tokia rizika ir galima žala yra per didelė;
2. Apeliantas nurodo kitus perkančiosios organizacijos vykdytus pirkimus, kurie savo apimtimis ir mastu jokiu būdu negali būti laikomi tapačiais. Reikalavimus, taip pat ir kvalifikacijos, perkančioji organizacija nustato kiekvienam pirkimui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo lyginti jau vykusių (ar vyksiančių) pirkimų, nes visi jie yra skirtingi tiek savo reikšme, specifika, tiek turiniu ir apimtimi. Šio objekto apimtis ir jo reikšmė gyventojams, jiems tiekiamo geriamo vandens kokybės užtikrinimas ir rūpinimasis jų sveikata, daro objektą specifinį ir ypatingą lyginant su kitais darbų objektais. Objektą specifiniu ir sudėtingu daro ir netinkamai vykdomos sutarties galimos žalos dydis, tikėtinų nuostolių apimtys. Be to, priešingai nei nurodė apeliantas, bylai aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013, kuri turi teismo sprendimo prejudicinę galią ir ginče negali būti ginčijama;
3. Apeliantas neginčija, kad konkurso sąlygų 5.1.4 punkte nurodytas reikalavimas neproporcingas pirkimo objektui, tačiau vis tiek nepagrįstai tvirtina, kad reikalavimas yra per didelis. Teismas teisingai konstatavo, kad reikalaujamas našumas yra žymiai mažesnis nei perkamas objektas, o tiekėjui neturint reikiamų darbų patirties, žymiai sumažėja galimybė sėkmingai įgyvendinti pirkimo tikslą. Konkurso 13.5 punkto 2 dalies reikalavimas atitinka organizuojamo pirkimo pobūdį. Nurodytas reikalavimas padeda perkančiajai organizacijai pasiekti pirkimo tikslų - atrinki kvalifikuočiausius tiekėjus, kurie bus pakviesti teikti pasiūlymus. Minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir kvalifikacinės atrankos kriterijų paskirtis ir tikslas yra skirtingi, todėl apelianto teiginys, kad kvalifikacijos reikalavimai ir kvalifikacijos atrankos kriterijai nesutampa, neturi jokios prasmės.

Ieškovas UAB „Versina“ ir tretieji asmenys UAB „Eigesa“, UAB „A. Žilinskio ir Ko“, UAB „Filtrėja“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Plungės lagūna“ ir Per Arsleff A/S atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Mažeikių vandenys“ organizavo supaprastintą ribotą konkursą „Vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija Mažeikiuose“. Šio pirkimo objektą sudarė vandens gerinimo įrenginių, kurių projektinis našumas 10 000 m3/d., rekonstrukcijos Mažeikiuose projektavimo ir statybos darbai (konkurso sąlygų 1.1 p., 2.2 p.). Pirkimas buvo vykdomas siekiant įgyvendinti projektą „Vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija Mažeikiuose“ ir numatytas finansuoti pagal Lietuvos 2014-2020 metų Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas iš ES 2014-2020 metų struktūrinės paramos lėšų (konkurso sąlygų 3.1 p.). Pirkimo sąlygose nustatyta, kad vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbai turės būti atlikti per 24 mėnesius (1 t., 29 b. l.).

Apeliantas (ieškovas) UAB „Viksenis“ pateikė atsakovui pretenziją, prašydamas panaikinti pirkimo sąlygų 5.1.3, 5.1.4 punktus ir 13.5 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2, ir juos nustatyti pagal jo (apelianto) pasiūlymą (3 t., 136-139 b. l.). Pretenziją atsakovas atmetė (3 t., 133-135 b. l.).

Byloje kilęs ginčas dėl konkurso sąlygų 5.1.3, 5.1.4 punktų ir 13.5 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 2 nustatytų reikalavimų teisėtumo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi konkurso sąlygose tiekėjams nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus (konkurso sąlygų 5.1.3 p. ir 5.1.4 p.) ir kvalifikacinės atrankos kriterijų (konkurso sąlygų 13.5 p. kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 2), prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų konkurso sąlygų teisėtumo klausimą, tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių pagrindu, remdamasis VPĮ, Rekomendacijų (ginčui aktuali 2011 m. gruodžio 30 d. redakcija) nuostatomis bei aktualia teismų praktika, teisingai nusprendė, kad pirkimo sąlygų 5.1.3, 5.1.4 punktai ir 13.5 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 2 nepažeidžia imperatyvių VPĮ reikalavimų bei principų (VPĮ 3 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra pasisakęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Viešųjų pirkimų tikslui (vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) pasiekti perkančioji organizacija yra įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.), todėl turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.; Rekomendacijų 10 p.). Nors perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau ši teisė nėra neribota, t. y., įgyvendindama šią teisę, perkančioji organizacija neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d.).

Dėl konkurso sąlygos 5.1.3 punkto

Konkurso sąlygų 5.1.3 punktas nustatė tiekėjams minimalų kvalifikacijos reikalavimą „pavienio dalyvio/jungtinės veiklos dalyvio (kiekvienas jungtinės veiklos partneris atskirai) bendrojo mokumo koeficientas per pastaruosius finansinius metus turi būti ne mažesnis kaip 0,9“, o savo atitikimą paminėtam kvalifikacijos reikalavimui tiekėjas turėjo pagrįsti, pateikiant pavienio dalyvio/kiekvieno jungtinės veiklos partnerio paskutinių finansinių metų patvirtintą ir VĮ Registrų centre įregistruotą balansą.

Apelianto teigimu, pirkimo sąlygų 5.1.3 punkte atsakovo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra neteisėtas, nes tokio nenumato Rekomendacijos. Jis (kvalifikacijos reikalavimas) neteisėtas ir dėl to, kad riboja konkurenciją, tiekėjų galimybes remtis kitų subjektų pajėgumais, yra perteklinis ir aukštas, nes kituose viešuosiuose pirkimuose perkančioji organizacija nustatydavo mažesnius reikalavimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto motyvais.

Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo dokumentuose minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo), turi atsižvelgti į VPĮ 35-37 straipsnių nuostatas (VPĮ 32 str. 1 d.). Vertinant VPĮ 35-37 straipsnių bei Rekomendacijų nuostatos, akivaizdu, kad jose nėra atskirai išskirtas kvalifikacinis reikalavimas – bendrasis tiekėjo mokumas ir jo koeficientas, tačiau toks reikalavimas savo pobūdžiu iš esmės yra tiekėjo ekonominės (finansinės) būklės patikrinimas, o VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos teisė patikrinti kandidatų (potencialių konkurso dalyvių) ekonominį ir finansinį pajėgumą (būklę). Siekdama įsitikinti tinkama tiekėjo finansine būkle, perkančioji organizacija turi teisę prašyti tiekėjų pateikti paskutinių finansinių metų balansą ar jo išrašą (VPĮ 35 str. 1 d. 2 p.), o būtent šių dokumentų, nustatydamas kvalifikacijos reikalavimą dėl tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento, atsakovas ir reikalavimo pirkimo dokumentuose. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad atsakovo pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dėl bendrojo tiekėjo mokumo koeficiento buvo negalimas, o dėl to neteisėtas.

Pasirinkdamas bendrojo mokumo koeficiento reikšmę „ne mažesnis kaip 0,9“, atsakovas tokį pasirinkimą pagrindė, paaiškindamas, kad vadovavosi viešai prieinama Statistikos departamento informacija apie tokio rodiklio vidurkius konkrečiai veiklai per pastaruosius (2012 m.) metus (3 t., 133 -135 b. l.). Patikrinus Statistikos departamento duomenis, nustatyta, kad 2012 m. (naujesnių duomenų nėra) vidutinis bendrojo mokumo koeficientas, vykdant inžinerinių statinių statybą (veikla – F42), buvo 0,87 (CPK 179 str. 3 d.). Vadinasi, pirkimo sąlygose nustatytas bendrojo mokumo koeficientas iš esmės atitiko tuo metu vidutinį bendrojo mokumo koeficientą tokių įmonių, kurios verčiasi su ginčijamo pirkimo objektu susijusia veikla, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirkimo sąlygose nustatytas bendrojo mokumo koeficientas buvo per aukštas ar neadekvatus. Apelianto argumentų dėl to, jog šis koeficientas buvo per aukštas, neįrodo ir jo įvardijamos aplinkybės dėl kitų atsakovo vykdomuose pirkimuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pateikti keturi savarankiški lapai iš dviejų pirkimo dokumentų (1 t., 133-136 b. l.) net nėra tinkami įrodymai (CPK 114 str.), tačiau, netgi juos vertinant, matyti, kad ginčijamas pirkimas ir kiti du pirkimai (Mažeikių nuotekos valyklos nuotekų dumblo apdorojimo ir įrenginių projektavimo statybos bei Viekšnių miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos) savo objektu nėra tapatūs, todėl jau vien dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad, vykdant iš esmės tokius pačius pirkimus, atsakovas tiekėjams taikė skirtingus kvalifikacinius reikalavimus.

Kalbant apie draudimą riboti konkurenciją, būtina pažymėti, kad visiško jos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas kvalifikacijai tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Konkurencijos ribojimu laikytini tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikrinti ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto reikšmė ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Tik tai, kad tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008). Taigi sprendžiant ar konkrečiu atveju nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nepažeidžia draudimo riboti konkurenciją, o taip pat ar neprieštarauja viešųjų pirkimų principams (VPĮ 3 str.), būtina aiškintis tokių kriterijų tikslingumą ir pagrįstumą. Spręsdamas dėl nagrinėjamoje ginčo sąlygoje (5.1.3 p.) nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, kad kiekvienas pirkime dalyvaujantis tiekėjas atskirai turi tenkinti nustatyto dydžio bendrojo mokumo koeficientą ne mažiau kaip 0,9, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovo UAB „Mažeikių vandenys“ vykdomo konkurso pobūdį, pirkimo objektą, jo reikšmę ir tikslus, ir priėjo pagrįstą išvadą, kad nustatytas kvalifikacijos reikalavimas (konkurso sąlygų 5.1.3 p.) buvo adekvatus ir proporcingas siekiamiems tikslams, atitiko vykdomo pirkimo pobūdį ir reikšmę.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu, nes juo bus užtikrinti Mažeikių miesto gyventojų poreikiai turėti tinkamą ir geros kokybės geriamąjį vandenį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo konkurso sąlygose nustatytas mokumo rodiklis (šiuo atveju bendrasis mokumo koeficientas) plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Bendrasis mokumo koeficientas, dar vadinamas pastovaus mokumo koeficientu, parodo kiek vienam įmonės skolos litui tenka nuosavo kapitalo. Šio rodiklio reikšmė daugiau vieneto reiškia, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Kadangi atsakovas nustatė bendrojo mokumo koeficiento reikšmę 1, taip siekė įsitikinti tiekėjo finansiniu pajėgumu savo turtu padengti įsipareigojimus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo, kad kiekvienas tiekėjas atskirai (įskaitant kiekvieną jungtinės veiklos dalyvį) atitiktų bendrojo mokumo koeficiento reikalavimą, nes, atsižvelgiant į vykdomą pirkimą (objektą, jo visuomeninę reikšmę), atsakovas turėjo pagrindą įsitikinti kiekvieno tiekėjo (taip pat ir asmenų grupės) finansiniu pajėgumu, taip sumažinant viešosios pirkimo sutarties neįvykdymo riziką. Taigi teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirkimo sąlyga dėl bendrojo mokumo, esant koeficiento reikšmei ne mažiau kaip 0,9, reikalavimo buvo tikslinga, objektyviai pagrįsta ir teisėta. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nustatydamas tokį kvalifikacinį reikalavimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str. 1 d.) ar draudimą dirbtinai riboti konkurenciją (VPĮ 32 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo ir naikinti konkurso sąlygos 5.1.3 punktą.

Dėl konkurso sąlygų 5.1.4 punkto ir 13.5 punkto 2 dalies

Atsakovas pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte nustatė tiekėjams minimalų kvalifikacijos reikalavimą, pagal kurį „pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per paskutiniuosius penkerius metus (jei įmonė veikia trumpiau nei penkeri metai, tai nuo jos įregistravimo pradžios) iki paraiškų pateikimo dienos įvykdė bent vieną miesto slėginių geriamojo vandens ruošimo įrenginių statybos/rekonstrukcijos rangos sutartį, pagal kurią pastatytų/rekonstruotų įrenginių našumas ne mažesnis kaip 2 500 m3 per dieną“. Pagrįsti atitikimą šiam kvalifikacijos reikalavimui, tiekėjas turėjo pateikti patvirtintą pavienio dalyvio/kiekvieno jungtinės veiklos partnerio statybos objektų sąrašą kartu su statybos užbaigimo aktų skaitmeninėmis kopijomis arba lygiavertį dokumentą.

Paminėto kvalifikacijos reikalavimo neteisėtumą apeliantas UAB „Viksenis“ įrodinėja tuo, kad VPĮ 36 straipsnyje (Rekomendacijų 21.1 p.) pateikti techninio ir profesinio pajėgumo kriterijai nenumato galimybės taip specifiškai nustatyti minimalaus kvalifikacijos reikalavimo, reikalaujant iš tiekėjo būti įvykdžius bent vieną panašaus pobūdžio projektą su pastatytų/rekonstruotų įrenginių našumu, kuris ne mažesnis kaip 2 500 m3 per dieną. Apelianto nuomone, toks reikalavimas taip pat nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę jungtinės veiklos ar kitu pagrindu veikiantiems ūkio subjektų grupėms konkuruoti pirkime.

Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Apelianto nurodytos teisės aktų nuostatos (VPĮ 36 str., Rekomendacijų 21.1 p.) nenumato ir negali numatyti konkrečius tiekėjams keltinus profesinio pajėgimo kriterijus (reikalavimus), nes juos turi nustatyti pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį (VPĮ 36 str. 1 d.). VPĮ 36 straipsnio bei Rekomendacijų 20 straipsnio nuostatos nedraudžia, o priešingai - numato perkančiosios organizacijos teisę, tikrinant tiekėjo techninį ir profesinį pasirengimą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, prašyti tiekėjo pateikti įrodymus apie įvykdytą (vykdomą) sutartį, kuri savo pobūdžiu panaši į tuo metu organizuojamo (vykdomo) pirkimo objektą. Rekomendacijų 21.1 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad kriterijaus (tinkama tiekėjo techninio ir profesinio pasirengimo patirtis) rekomenduojama reikšmė – įvykdyta (ir) ar vykdoma viena panaši pirkimo sutartis.

Nagrinėjamu atveju ginčijamo konkurso 5.1.4 punkte atsakovas nustatė reikalavimą, jog tiekėjas turėtų panašios darbo patirties, vykdant bent vieną pastatytų/rekonstruotų įrenginių, kurių našumas ne mažesnis kaip 2 500 m3 per dieną, rangos darbus, t. y., atsakovas nustatė minimalią našumo ribą, nedrausdamas jos viršyti. Spręsdamas dėl šios pirkimo sąlygos teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad pagal atsakovo vykdomą pirkimą turės būti rekonstruoti vandens gerinimo įrenginiai, kurių našumas - 10 000 m3 per dieną, todėl akivaizdu, kad pirkimo sąlygų 5.1.4 punkte reikalaujama tiekėjų patirtis, vykdant panašaus pobūdžio darbus, yra žymiai mažesnė, nei rekonstruotinų įrenginių našumas per dieną, todėl ši sąlyga (reikalavimas) ne apriboja konkurenciją, o priešingai – sudaro sąlygas dalyvauti pirkime platesniam tiekėjų ratui.

Pirkimo sąlygų 13.5 punkte nustatyti kvalifikacijos atrankos kriterijai. Apeliantas ginčija paminėto punkto 2 dalį, kurioje įtvirtinta, jog kvalifikacinės atrankos kriterijumi bus „tiekėjo per paskutiniuosius penkerius metus (jei tiekėjas veikia trumpiau nei penkerius metus, tai nuo jo registravimo pradžios) tinkamai įvykdė gyvenviečių, miestų ar miestelių slėginių geriamojo vandens ruošimo įrenginių skirtų geležies ir mangano šalinimui objektų skaičius“.

Apelianto įsitikinimu, šios sąlygos neteisėtumą iš esmės pagrindžia tai, kad nurodytas kvalifikacinis reikalavimas nereikalauja konkrečios tiekėjo patirties pagal pirkimo objekto vietovę (miestą) ir darbų apimtis (našumą), todėl diskriminuojami panašią į šio pirkimo objektą ir didesnę patirtį turintys tiekėjai. Apelianto teiginiai apie tiekėjų diskriminaciją nurodytais argumentais niekuo nepagrįsti ir grindžiami prielaidomis (CPK 178, 179 str.). Ginčijamas kvalifikacijos atrankos kriterijus neprieštarauja VPĮ 76 nuostatoms. Be to, jis nustatytas vienodas ir taikytinas visiems tiekėjams, todėl pripažinti, kad toks kvalifikacijos atrankos kriterijus yra neteisėtas, nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo ir panaikinti pirkimo sąlygų 5.1.4 punktą ir 13.5 punkto 2 dalį.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepatenkinus apelianto (ieškovo) UAB „Viksenis“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Mažeikių vandenys“ neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178, 179 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Nijolė Piškinaitė

Alvydas Poškus

Egidija Tamošiūnienė