Civilinė byla Nr. 2YT-3410-985/2018

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01107-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija

3.4.5.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.2.7.3.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 15 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. L., V. K., L. K., E. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

               pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolės A. L. veiksmų, prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 22 d. priimtus patvarkymus ir 2018 m. vasario 7 d. patikslintus patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0140/13/01824, 0140/13/01822, 0140/13/01823 ir 0140/05/02600, leidžiant naudotis laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, neviršijančiomis 1 MMA (civilinė byla Nr. 2YT-3410-985/2018 b. l. 5-6).

            Suinteresuotas asmuo antstolė A. L. patvarkyme Nr. S-1970 dėl 2018 m. kovo 19 d. pareiškėjo skundo nurodo, jog skunde keliami reikalavimai nėra pagrįsti, kadangi remiantis teisiniu reglamentavimu bei naujai suformuota teismų praktika, darytina išvada, kad ginčijamuose 2016 m. lapkričio 22 d. patvarkymuose vykdomosiose bylose Nr. 0140/13/01824, 0140/13/01822, 0140/13/01823 ir 0140/05/02600 nors ir nebuvo aiškiai nurodyta dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies apribojimo išieškomoms lėšoms 1 MMA taikymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vykdomųjų bylų duomenimis išskaitų iš skolininko įkalinimo įstaigos sąskaitos lėšų ginčijamų patvarkymų pagrindu nebuvo padaryta ir ginčijami patvarkymai yra vienkartinio pobūdžio taikymo, todėl vertintina, jog 2016 m. lapkričio 22 d. priimti patvarkymai laikytini nesukėlusiais pareiškėjui neigiamų teisinių pasekmių. I. S. pateikus prašymą dėl patvarkymų patikslinimo ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo naujai suformuotą praktiką, minėti patvarkymai 2018 m. vasario 7 d. patikslinti ir išsiųsti į pataisos namus. Patikslinti patvarkymai priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei naujai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, dėl ko nenaikintini. Priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, nurodant iš skolininko išskaitant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - 1 MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA taip pat atitinka galiojančius teisės aktus bei kasacinio teismo praktiką, todėl nėra pagrindo juos panaikinti (civilinė byla Nr. 2YT-3410-985/2018 b. l. 1-3).

                Suinteresuoti asmenys V. K., L. K., E. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

                Antstolė A. L. pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundo netenkinti, kadangi vykdomosiose bylose imtasi visų teisėtų priemonių, siekiant įvykdyti vykdomuosius dokumentus, tuo pačiu nepažeidžiant proceso šalių teisėtų interesų (civilinė byla Nr. 2YT-3410-985/2018 b. l. 15).

                Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Skundas netenkintinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-3410-985/2018 nustatyta, kad antstolė A. L. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0140/13/01824, 0140/13/01822, 0140/13/01823 ir 0140/05/02600.

1. Vykdomoji byla Nr. 0140/13/01824, užvesta pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-213-290 dėl 14481,00 Eur išieškojimo pirmos eilės išieškotojui V. K..

2. Vykdomoji byla Nr. 0140/13/01823, užvesta pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-213-290 dėl 14481,00 Eur išieškojimo pirmos eilės išieškotojai L. K..

3. Vykdomoji byla Nr. 0140/13/01822, užvesta pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-213-290 dėl 14481,00 Eur išieškojimo pirmos eilės išieškotojai E. K..

4. Vykdomoji byla Nr. 0140/05/02600, užvesta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A-2-316-297 dėl 43,44 Eur išieškojimo trečios eilės išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Skolininkui per nustatytą terminą skolų geranoriškai nesumokėjus, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai 2013 m. spalio 4 d. priimant patvarkymus dėl lėšų arešto skolininkui priklausančiose sąskaitose, esančiose „Swedbank“, AB, AB „SEB bankas“, 2013 m. spalio 17 d. nustačius, kad skolininkas turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo 2013 m. spalio 21 d. išsiųstas į skolininko bausmės atlikimo vietą - Marijampolės Pataisos namus. Vėliau, nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, vykdomosiose bylose Nr. 0140/13/01824, 0140/13/01822,0140/13/01823 ir 0140/05/02600 2016-11-22 surašyti patvarkymai dėl skolos išieškojimo ir patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymų nuorašai išsiųsti skolininkui. Pagal minėtus patvarkymus į antstolės depozitinę sąskaitą laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki dabar piniginių lėšų pervesta nebuvo, dėl ko darytina išvada, jog skolininkui priklausančių sukauptų lėšų sąskaitoje nebuvo ir vėliau į sąskaitą nepateko nei viena suma. Antstolės kontoroje 2018 m. vasario 1 d. buvo gautas I. S. 2018 m. sausio 30 d. prašymas, kuriame prašė patikslinti patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0140/13/01824, 0140/13/01822, 0140/13/01823 ir 0140/05/02600 teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-21/2017 suformuotus išaiškinimus, pareiškėjo prašymas buvo tenkintas, 2016 m. lapkričio 22 d. priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo ir patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje patikslinti, nustatant, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, nurodant iš skolininko išskaitant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - 1 MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Patvarkymuose taip pat buvo pažymėta, jog apribojimas taikytinas kaip vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2K-7-315-421/2017).

2018 m. kovo 23 d. antstolis iš skolininko gavo skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytus patvarkymus, kuriais apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems ir leisti skolininkui įkalinimo įstaigoje naudotis vienos minimalios mėnesinės algos dydžio suma per mėnesį (civilinė byla Nr. 2YT-3410-985/2018 b. l. 5-6).

              Antstolė 2018 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. S-1970 skundo netenkino ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams (civilinė byla Nr. 2YT-3410-985/2018 b. l. 1-3).

Taigi, sprendžiant pareiškėjo I. S. 2018 m. kovo 19 d. skundą, būtina nustatyti, ar pagrįstai antstolis nenustatė pinigų sumos, kuria pareiškėjas galėtų disponuoti ir naudotis Vilniaus pataisos namų parduotuvėje, t. y. į kurią nebūtų nukreiptas išieškojimas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, uždraudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį.  Taip pat nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, vadinasi tai lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė arba pervestos trečiųjų asmenų piniginės lėšos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Darytina išvada, jog antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA nepatenka į CPK 739 straipsnio ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo I. S. skundo netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąsias bylas Nr. 0140/13/01824, 0140/13/01822, 0140/13/01823 ir 0140/05/02600 grąžinti antstolei A. L..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                                                     Ingrida Navickienė