Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-398/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04166-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2.; 1.1.9.8.;
(S)
1.1.10.2.1.; 1.2.17.1.3.; 1.2.22.1.1.; 1.2.23.2.2.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),
teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Stankevičiui,
nuteistajam V. M.,
gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui,
teismo medicinos ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Virkečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 15 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuspręsta konfiskuoti automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 23 d. Ispanijoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai iš kito asmens nusipirkdamas už 8 400 eurų, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 6 034,92 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias turėdamas tikslą neteisėtai kontrabandos būdu gabenti, paslėpė automobilyje „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse. 2016-01-26, apie 17.10 val., neturėdamas leidimo bei nepateikdamas muitinės kontrolei, nurodytu automobiliu paminėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Lenkijos Respublikos per Lazdijų pasienio kontrolės punktą gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus V. M. labai didelį kiekį – 6 034,92 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol apie 19 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o narkotinės medžiagos detalios patikros metu Medininkų pasienio kontrolės punkte, apie 20.50 val., automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rastos ir paimtos.
V. M. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016-02-03 12.30 val. atliktos kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 18 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys, iš kurių 10 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinių šovinių yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams, o 8 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro šovinių su gumine kulka yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro šautuvams.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti: paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; V. M. atleisti nuo bausmės; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliantai teigia, kad apygardos teismas, priimdamas nuosprendį šioje byloje, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir tai nulėmė aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą nuteistajam. Nurodo, kad apygardos teismo išvada, jog V. M. narkotines medžiagas – kanapes paslėpė automobilyje įrengtose slėptuvėse, yra nepagrįsta. Pats teismas nustatė, kad slėptuvės automobilyje nereikėjo įrengti, nes ten buvo dvigubas dugnas. O priežastis, dėl ko kanapės buvo sudėtos ertmėje ant automobilio dugno, buvo tai, kad V. M. į Lietuvą važiavo su sugyventine ir mažamete dukra. Pastarosios nieko nežinojo apie automobilyje esančias narkotines medžiagas, nuteistasis bijojo joms apie tai pasakyti, nes šios būtų labai susijaudinusios ir nesutikusios. V. M. niekuomet nėra gabenęs narkotinių medžiagų ar padėjęs kitiems asmenims tai daryti, tai buvo pirmas ir vienintelis atvejis, kai jis vežė narkotines medžiagas. Be to, esminė aplinkybė yra tai, kad V. M. kanapes Ispanijoje įsigijo asmeniniam vartojimui, kad tokiu būdu galėtų sumažinti ilgametį nuolatinį spazminį skausmą pilve. Duodamus parodymus teisme jis paaiškino, kad narkotikų nevartojo, tačiau, kai pirmą kartą 2015 m. lapkričio mėnesį nuvyko į Ispaniją, ten susipažino su vietiniais gyventojais. Šie jį pavaišino kanapėmis ir tuomet pastebėjo, kad nebejaučia nuolatinio skausmo pilve, pagerėjo jo savijauta. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad V. M. gabeno labai didelį kiekį – 6 034,92 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių jų dalių). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad jis įsigijo 6 kg narkotinių medžiagų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistojo suvokimas, kokias jis įsigijo medžiagas, nebuvo konkretus, o tik bendrais bruožais. Jis suvokė, kad veikia neteisėtai ir galimai nusikalstamai, už ką gali grėsti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, tačiau nesuvokė, kad įsigijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog narkotinių medžiagų kiekiai skaičiuojami pagal grynąją medžiagą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295/2007). Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad pirmame pakete, kurio masė yra 505,820 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 4,1 proc., kitame pakete, kurio masė yra 501,770 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 4,3 proc., o trečiame pakete, kurio yra masė 505,410 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,8 proc. ir t. t. Toks didžiulis, beveik 4 kartus besiskiriantis veikliosios medžiagos narkotinėse medžiagose kiekis, pasak apeliantų, leidžia spręsti, kad V. M. tik bendrai žinojo, kad iš nepažįstamų asmenų įsigijo kanapes, tačiau nesidomėjo kokia jose yra narkotinės medžiagos koncentracija, šiuo klausimu jis neturėjo jokio supratimo ir tai jam nebuvo svarbu, nes kanapes įsigijo asmeniniam vartojimui stipriems skausmams numalšinti, taigi, jokios žalos visuomenei ir Lietuvos valstybei nepadarė. Tokių duomenų, kad V. M. siekė uždirbti (pasipelnyti) ar perduoti narkotines medžiagas kitiems asmenims, byloje nėra. Be to, V. M. nesuvokė, kad baudžiamoji atsakomybė už kanapių gabenimą Lietuvoje gali būti tokia griežta. Daugelyje pasaulio šalių (pvz., Nyderlanduose, Čekijoje, Urugvajuje, JAV (Kolorado, Vašingtono valstijos) kanapės yra legalizuotos, o ir visuomenės informavimo priemonėse nuolat rašoma apie asmenis, kurie augina ar prekiauja kanapėmis Lietuvoje. Štai interneto puslapyje www. lrytas.lt (http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/ir-kanapiu-augintojams-ir-pirkejams-tik-pagrumojo.htm) patalpinta viena naujausių publikacijų, kurioje rašoma apie tai, kad pogrindinę kanapių auginimo laboratoriją Šiaulių pakraštyje įkūręs ir kvaišalų žaliavą auginęs asmuo nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams atidedant bausmės vykdymą, o vienas kvaišalų pirkėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir atsipirko vos 5 MGL dydžio bauda, antrasis kvaišalų pirkėjas turės sumokėti 6 MGL dydžio baudą. Kitame interneto puslapyje tv3.lt (http://www.tv3.lt/naujiena/773862/uz-garaze-laikytas-kanapes-bauda) rašoma, kad teismas asmeniui, įgijusiam, gabenusiam ir laikiusiam nedidelį kiekį 2,658 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, skyrė 8 MGL dydžio baudą.
Apeliantai nurodo, kad V. M. nesielgė asocialiai, charakterizuojamas itin teigiamai, visą gyvenimą daug ir sunkiai dirbo, rūpinosi šeima bei visuomenės gerove, nors pačiam teko patirti itin daug skaudžių išgyvenimų. V. M. ir jo šeima visuomet gyveno tik iš legaliai gautų pajamų. Be to, dar 1994 metais nuteistasis buvo vienas pirmųjų žmonių, kuris neliko abejingas likimo nuskriaustiems vaikams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) Vaikų našlaičių ir senelių globos namuose, nupirko baldus net 5 kambariams apstatyti, nuolat vykdavo į šią įstaigą ir domėdavosi jos auklėtiniais, jiems kylančiomis problemomis, suteikė galimybę 13-ai jų savaitę poilsiauti prie jūros Šventojoje, jo išnuomotuose nameliuose, pats taip pat vyko kartu su jais, lepino juos ledais, saldumynais. Vaikų draugystė su V. M. tęsėsi keletą metų, jis mokė juos gyvenimo tiesų, labai reikalingų globos namų auklėtiniams. Be to, nuteistasis šiuo metu augina ir rūpinasi mažamete dukra, kurios negalės auklėti pagarbiu visuomenės asmeniu dėl padarytos didelės gyvenimo klaidos praleisdamas 10 metų pataisos namuose. V. M. taip pat turi du suaugusius vaikus iš pirmosios santuokos, su kuriais nuolat palaiko glaudžius ryšius ir kurie itin išgyvena dėl tėvo nelaimės.
Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad 1995 metais nelaimingo atsitikimo vykstant į medžioklę metu V. M. buvo peršautas pilvas, jis ilgą laiką gydėsi ligoninėse, kur buvo ne kartą operuotas, jam buvo pašalinta dalis žarnyno. Nuo to laiko nuteistąjį kamuoja nuolatiniai pilvo skausmai, pasireiškia virškinimo problemos. Jis privalo laikytis tausojančio režimo, itin atidžiai rinktis maisto produktus. Plungės medicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis, 1996-06-04 V. M. sveikatos būklė atitiko II grupės invalidumą. V. M. pašalinus dalį žarnyno, jis liko neįgalus visam likusiam gyvenimui, tačiau nenorėdamas būti našta socialinės apsaugos sistemai, vėliau dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė, stengėsi pats uždirbti ir išlaikyti save bei šeimą. Baudžiamasis procesas taip pat turėjo įtakos V. M. sveikatos būklei, ji dar pablogėjo. Taigi, įvertinus nuteistojo amžių ((duomenys neskelbtini) metai) ir sveikatos būklę, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė praktiškai prilygsta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei. Įvertinus visas faktines aplinkybes, V. M. asmenybę, akivaizdu, kad jis suvokia savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir daugiau niekada nepažeis įstatymų reikalavimų. Apygardos teismas, paskirdamas V. M. 10 metų laisvės atėmimo bausmę, neįvertino objektyvių duomenų, charakterizuojančių V. M. asmenybę, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-495/2016). Be to, teismas nepagrįstai netaikė V. M. BK 76 straipsnio nuostatų ir net nesvarstė šio baudžiamosios teisės instituto taikymo galimybių. Nors vienas V. M. padarytų nusikaltimų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau dabartinė jo sveikatos būklė ir nesmurtinis nusikalstamų veikų pobūdis, pasak apeliantų, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra didelis ir tikimybė, kad ateityje jis darys panašias nusikalstamas veikas, gana maža. Įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo sveikatos būklę, yra pagrindas V. M. atleisti nuo bausmės, nes laisvės atėmimo bausmę atlikti jam būtų per sunku.
Apeliantai taip pat pažymi, kad V. M. su sugyventine gyveno nuomojamame bute, vienintelis didesnės vertės šeimos turtas buvo automobilis „Renault Scenic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi tiek nuteistasis, tiek ir jo draugė, su kuria vedė bendrą ūkį. Teismui konfiskavus automobilį, iš esmės pablogėtų niekuo nekaltos nuteistojo mažametės dukros gyvenimo kokybė, kadangi viena likusi jos mama neturi lėšų ir santaupų įsigyti kitą automobilį, kuris būtinas nuvežti mergaitę į darželį, pas gydytojus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Virkečio apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas V. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad V. M. nusikalstami veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.
Skundžiamu nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 6 034,92 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias turėdamas tikslą neteisėtai kontrabandos būdu gabenti, paslėpė automobilyje ir neturėdamas leidimo bei nepateikdamas muitinės kontrolei, paminėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Lenkijos Respublikos per Lazdijų pasienio kontrolės punktą gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir toliau Respublikos teritorijoje.
Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, jog V. M. kanapes Ispanijoje įsigijo asmeniniam vartojimui, kad tokiu būdu galėtų sumažinti ilgametį nuolatinį spazminį skausmą pilve. Pasak apeliantų, duomenų, kad V. M. siekė uždirbti (pasipelnyti) ar perduoti narkotines medžiagas kitiems asmenims, byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nebūtina nustatyti, kad jis neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tai, kad nuteistasis V. M. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų įgijo galimai asmeniniam vartojimui ir kad byloje nėra duomenų, jog jis siekė narkotines medžiagas perduoti kitiems asmenims, šiuo atveju neturi reikšmės jo padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. M. neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį – 6 034,92 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
Apeliantai skunde taip pat pažymi, jog V. M. suvokė, kad veikia neteisėtai ir galimai nusikalstamai, už ką gali grėsti ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, tačiau nesuvokė, kad įsigijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Pasak apeliantų, iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistojo suvokimas, kokias jis įsigijo medžiagas, nebuvo konkretus, o tik bendrais bruožais. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), kurių redakcijoje, galiojančioje nuo 2014 m. sausio 1 d., numatyta, kad šių rekomendacijų sąrašui Nr. 1, t. y., narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, yra priskirtos kanapės (antžeminės dalys). Šių augalų 2500 g sudaro labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Tuo tarpu atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už narkotinių medžiagų kontrabandą kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenamų narkotinių medžiagų kiekio, bet kaltininkas turi suvokti, kad gabena būtent šias medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530-693/2015).
Nagrinėjamu atveju iš 2016 m. sausio 26 d. kratos protokolo matyti, kad po automobilio „Renault Megane Scenic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės (vairuotojo) kilimėliu, pakėlus plastikines, gamybines konstrukcijas bei skardinę konstrukcijos dalį rasti ir paimti keturi baltos spalvos vakuuminiai paketai su augalinės kilmės medžiaga viduje. Dešinėje priekinėje (keleivio) pusėje pakėlus kojų kilimėlį bei gamyklines plastikines ir skardines konstrukcijas, rasti ir paimti šeši baltos spalvos vakuuminiai paketai su augalinės kilmės medžiaga viduje (t. 1, b. l. 16-28). Iš 2016 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(445)-IS1-843 matyti, kad 2016 m. sausio 26 d. kratos metu V. M. automobilyje „Renault Megane Scenic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta iš viso 6034,92 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra nuo 4,1 proc. iki 16,1 proc. (t. 1, b. l. 37-40).
V. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2015 metų lapkričio mėnesį važiavo į Ispaniją pas pažįstamus. Ten susipažino su vietiniais (gyventojais), kurie pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų. Tuo metu nuteistasis pinigų neturėjo, tačiau minėti asmenys davė savo telefono numerį, jei jis sugalvotų atvažiuoti dar kartą. Po Naujų metų nuteistasis vėl nuvažiavęs į Ispaniją sutarė kainą, sandėlyje, vaikinai viską pakrovė. V. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jis turėjo 8400 Eur, už kuriuos įsigijo 6 kg narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 21). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, paaiškino, kad žinojo, jog kanapės yra narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 143-144). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių nuteistojo parodymų galima neabejotinai spręsti, jog V. M. būdamas suaugęs ir suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suvokė, kad medžiagos, kurias įsigyja, yra narkotinės, taip pat jis žinojo, kokį šių medžiagų kiekį įsigyja, t. y. 6 kg kanapių. Tai, kad nuteistasis už didelę pinigų sumą – 8400 Eur įgijo 6034,92 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios kiekis daugiau nei du kartus viršijo minėtose Rekomendacijose numatytą labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį, t. y. 2500 g, ir kurios buvo supakuotos į dešimt didelių paketų, leidžia spręsti, kad nuteistasis taip pat neabejotinai suvokė įgyjąs ir gabenąs labai didelį kanapių (antžeminių dalių) kiekį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.
Dėl bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam V. M. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. M. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs vieną iš nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, jog nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, susijusį su neteisėtu disponavimu šaudmenimis, vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, susijusį su narkotinių medžiagų kontrabanda, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nuteistojo įgytų ir gabentų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis (6034,92 g) daugiau nei du kartus viršijo minėtose Rekomendacijose numatytą labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nuteistasis važiavo į Ispaniją su tikslu įsigyti narkotines medžiagas iš anksto pasiruošęs tam pinigų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad V. M. yra teistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tačiau už kito pobūdžio nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 176-177), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 183). Jis išsiskyręs (t. 1, b. l. 174), tačiau su drauge (sugyventine) augina trejų metų dukrą. Iki paskiriant kardomąją priemonę – suėmimą V. M. dirbo UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadybininku (t. 1, b. l. 188-189; t. 2, b. l. 20). V. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 195). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs vieną iš nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistajam V. M. skiriant bausmes nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnyje įtvirtintų nuostatų švelnesnės bausmės skyrimui, taip pat nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė minimalias laisvės atėmimo bausmes, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrė minimalią arešto bausmę, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.
Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad tai buvo pirmas ir vienintelis atvejis, kai jis vežė narkotines medžiagas, kad kanapes Ispanijoje jis įsigijo asmeniniam vartojimui, kad jis charakterizuojamas itin teigiamai, šiuo metu augina ir rūpinasi mažamete dukra, taip pat turi du suaugusius vaikus iš pirmosios santuokos, su kuriais nuolat palaiko glaudžius ryšius, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti V. M. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių.
Dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo.
Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė V. M. BK 76 straipsnio nuostatų ir net nesvarstė šio baudžiamosios teisės instituto taikymo galimybių. Pasak apeliantų, dabartinė V. M. sveikatos būklė ir nesmurtinis nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra didelis ir tikimybė, kad ateityje jis darys panašias nusikalstamas veikas, gana maža. Apeliantai mano, kad įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo sveikatos būklę, yra pagrindas V. M. atleisti nuo bausmės, nes laisvės atėmimo bausmę atlikti jam būtų per sunku.
Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Nuo bausmės dėl ligos nuteistasis paprastai gali būti atleidžiamas tik tada, kai dėl sveikatos būklės jis įprasta tvarka negalėtų atlikti bausmės, kai bausme nebūtų įgyvendinti jai keliami tikslai arba bausmės atlikimas taptų panašus į kankinimą ir žmogaus orumo žeminimą, taip pat, kai bausmės atlikimo metu nuteistajam nebūtų suteikiama tinkama medicinos pagalba ir būtina priežiūra. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Kas yra laikoma sunkia nepagydoma liga nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247.
Apeliantai skunde pabrėžia, kad 1995 metais nelaimingo atsitikimo vykstant į medžioklę metu V. M. buvo peršautas pilvas, jis ilgą laiką gydėsi ligoninėse, kur buvo ne kartą operuotas, jam buvo pašalinta dalis žarnyno, nuo to laiko nuteistąjį kamuoja nuolatiniai pilvo skausmai, pasireiškia virškinimo problemos, jis privalo laikytis tausojančio režimo, itin atidžiai rinktis maisto produktus. Nagrinėjamu atveju, byloje atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus ekspertą Joną Mindaugą Paliulį, pastarasis, susipažinęs su byloje pateiktais V. M. medicininiais dokumentais, paaiškino, kad nuteistasis buvo operuotas Mažeikių ligoninėje po šautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo. Pas nuteistąjį buvo sužaloti blužnis, kasa ir storosios žarnos linkis. Dėl patirtų sužalojimų buvo pašalinta blužnis, kasos dalis ir storosios žarnos linkis. Vyko pūliavimas, nes žarnynas buvo sužalotas, infekcija išplito į žarnyną, įvyko pilvaplėvės infekcinis uždegimas. Nuteistasis buvo vežamas į labiau kvalifikuotą ligoninę ir ten buvo gydomas. Tuo metu tas gydymas užsitęsė ir tam, kad netęsti laikinojo nedarbingumo yra paprastai skiriamas laikinas invalidumas. Invalidumas nuteistajam buvo skirtas pusei metų, nuo 1996 m. birželio 4 d. iki 1997 m. sausio 1 d. Toliau nuteistasis nesikreipė į atitinkamą įstaigą dėl neįgalumo nustatymo. Pas nuteistąjį liko randai, trumpesnė žarna. Ekspertas paaiškino, kad tos pasekmės šiek tiek apsunkina žmogaus gyvenimą, nuteistajam gali trūkti kasos virškinimo fermentų, gali būti gaminama organizme mažiau insulino. Po tokios operacijos gali būti dažnesnis tuštinimasis, kadangi žarnyno rezervuaras, kur kaupiasi išmatos, yra žymiai mažesnis. Visa vėlesnė medicininė dokumentacija rodo, kad nuteistasis neturi rimtų sveikatos problemų. Tos ligos, kurios nustatytos nuteistajam, nėra įtrauktos į Nepagydomų ligų sąrašą. Ekspertas nurodė, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus netikslinga skirti ekspertizę, kadangi tos ligos, kurios yra diagnozuotos nuteistajam, nėra įtrauktos į Nepagydomų ligų sąrašą.
Atsižvelgiant į eksperto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimus, kad ligos, kurios nustatytos nuteistajam V. M., nėra įtrauktos į Nepagydomų ligų sąrašą, taip pat į tai, jog byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl savo sveikatos būklės nuteistasis negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sveikatos būklė nekliudė jam daryti nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio nuostatų. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistiesiems užtikrinamas tokios pat kokybės bei lygio gydymas, kaip ir esantiems laisvėje asmenims.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.
Apeliantai skunde pažymi, kad V. M. su sugyventine gyveno nuomojamame bute, vienintelis didesnės vertės šeimos turtas buvo automobilis „Renault Scenic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi tiek nuteistasis, tiek ir jo draugė, su kuria vedė bendrą ūkį. Teismui konfiskavus automobilį, iš esmės pablogėtų niekuo nekaltos nuteistojo mažametės dukros gyvenimo kokybė, kadangi viena likusi jos mama neturi lėšų ir santaupų įsigyti kitą automobilį, kuris būtinas nuvežti mergaitę į darželį, pas gydytojus.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011).
Byloje esančių duomenų pagrindu patikimai nustatyta, kad V. M. turėdamas tikslą neteisėtai kontrabandos būdu gabenti, paslėpė automobilyje ir neturėdamas leidimo bei nepateikdamas muitinės kontrolei, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš Lenkijos Respublikos per Lazdijų pasienio kontrolės punktą gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir toliau Respublikos teritorijoje. Bylos duomenimis automobilis „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M. (t. 1, b. l. 190). Nagrinėjamu atveju V. M. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, paslėpęs ją automobilio gamyklinėse ertmėse, nepritaikytose ir neskirtose daiktams gabenti. Nors automobilyje specialiai nebuvo įrengtos slėptuvės, tačiau akivaizdu, kad transporto priemonė palengvino nuteistajam daryti nusikalstamas veikas ir be transporto priemonės jis objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėtą automobilį nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad konfiskavus automobilį, iš esmės pablogėtų nuteistojo mažametės dukros gyvenimo kokybė, nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimą minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, baudžiamasis įstatymas tokių išimčių nenumato.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Virkečio apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Svajūnas Knizleris
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Linas Žukauskas