VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Teredo“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų su prašymu nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos, suinteresuoti asmenys – antstolė A. S., UAB „Esoros finansai“.

Teismas

n u s t a t ė :

teisme 2023-09-06 gautas skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjos turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjos turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) Paskirti pareiškėjos turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą; 4) Nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje antstolė A. S. vykdo išieškojimą iš pareiškėjos turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad antstolės A. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjos. Nurodė, kad antstolė nuo 2023-07-17 iki 2023-08-16 vykdė pirmąsias pareiškėjos turto varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas buvo parduotas už 128138 EUR. Pareiškėja paaiškino, kad pareiškėjos turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes turtas parduotas ženkliai žemesne nei jo rinkos kaina. Paaiškino, kad pareiškėja nėra gavusi iš antstolės pilnos turto vertės nustatymo ekspertizės, todėl nežino, kada ir kiek buvo įkainotas pareiškėjos turtas antstolės kontoroje. Pareiškėja paaiškino, kad panašaus ploto butai, esantys toje pačioje vietovėje, yra pardavinėjami ženkliai didesnėmis kainomis nei buvo parduotas pareiškėjos turtas ir tai įrodo, kad už pareiškėjos turtą būtų galima gauti daug didesnę kainą, jei jo vertė būtų nustatyta tinkamai.

Antstolė A. S. 2023-09-06 patvarkymu Nr. S-23-177-19101 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą su antstolės nušalinimu. Nurodo, kad turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą turtas bus realizuotas varžytinėse. Objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytinių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytinėse parduodamo turto realią kainą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Esoros finansai“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-09-08 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-18357-1134/2023 atmetė pareiškėjos prašymą dėl antstolės nušalinimo, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako šioje nutartyje.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0177/20/00672 duomenų matyti, kad antstolė A. S. vykdymo procese, vykdydama skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininkės UAB „Teredo“, 2020-07-15 patvarkymu Nr. S20-12419 paskyrė turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti buvo pavesta ekspertui K. K. Antstolė 2020-08-31 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės išvados, kuriuo informavo, kad ekspertas K. K. nustatė turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę 79400 EUR. Pareiškėja el. paštu 2020-09-04 pateikė antstolei pretenziją dėl ekspertizės išvados. Antstolė 2020-09-29 patvarkymu Nr. S020-16116 paskyrė pakartotinę ekspertizę ir skyrė ekspertizę atlikti ekspertei L. K. Antstolė 2020-10-23 priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės išvados ir turto vertės nustatymo, kuriame nurodė, kad turto vertintoja L. K. atlikusi turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinę ekspertizę nustatė 86000 EUR turto vertę. Antstolė 2020-10-26 el. paštu išsiuntė pareiškėjai ekspertizės aktą. Pareiškėja 2020-11-03 el. paštu pateikė antstolei prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, nurodė, kad įmonė siekia pelno ir nori kuo brangiau parduoti turtą. Antstolė 2020-11-13 patvarkymu dėl prašymų išnagrinėjimo atmetė pareiškėjos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, kadangi prašyme pareiškėja nenurodė nei vieno motyvo, dėl kurio antstolei galėtų kilti abejonių dėl eksperto nustatytos vertės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja nėra gavusi pilnos turto vertės nustatymo ekspertizės iš antstolės, todėl nežino, kada ir kiek buvo įkainotas turtas antstolės kontoroje laikytini nepagrįstais, kadangi antstolė 2020-10-23 patvarkyme nurodė, jog išsamų nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), gavusi prašymą, antstolė atsiųs nurodytu elektroniniu paštu. Pareiškėja 2020-10-26 el. paštu paprašė antstolės atsiųsti vertinimo ataskaitą susipažinimui ir antstolė 2020-10-26 el. paštu išsiuntė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų skundžia antstolės patvarkymą, kuriuo paskelbta apie pirmąsias varžytynes ir prašo priimti naują patvarkymą, kuriuo varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis. Turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat, jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti (CPK 703 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad CPK 717 straipsnyje įtvirtintas varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas yra baigtinis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų neįrodinėja nei vieno CPK 717 straipsnyje numatyto pagrindo, todėl šiuo atveju skundžiamu patvarkymu paskelbtos varžytynės negali būti paskelbiamos neįvykusiomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pripažintinas nepagrįstu (CPK 704 straipsnis).

Kitu skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjos turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės. Nagrinėjamu atveju pareiškėja šį skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimą grindžia iš esmės dėl turto vertintojo (eksperto) nustatytos skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės. Skunde nurodoma, kad iš viešai skelbiamų duomenų apie parduodamų butų kainų tendencijas minimoje vietovėje tokio tipo butų kainos yra ženkliai didesnės už varžytinėse parduoto pareiškėjos turto. Teismas pažymi, kad minėti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, t. y. tik deklaratyviai nurodyta, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad ginčo turto vertė yra didesnė nei įvertino turto vertintojas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų dėjusi pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jos manymu, aukštesnę turto vertę (būtų teikusi turto vertinimo ekspertizę ir panašiai). Pažymėtina, kad pareiškėja teikdama 2020-11-03 antstolei prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, nurodė, kad įmonė siekia pelno ir nori kuo brangiau parduoti turtą, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų pagrindas abejoti atliktos ekspertizės teisingumu. 

CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Jeigu atliktas turto įvertinimas kelia pagrįstų abejonių, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis šalių prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi tam, kad nustatyta turto vertė sukeltų abejonių, prieštaravimai turi būti motyvuoti, sukelti abejonių dėl nustatytos turto vertės ir paremti ne tik deklaratyviais teiginiais. 

Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00672 esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja būtų skundusi antstolės 2020-11-13 patvarkymą, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentai, kad reikia skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, atmestini, nes teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas nėra motyvuotas, o išdėstyta tik subjektyvi (niekuo nepagrįsta) pareiškėjos nuomonė.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog ekspertas neteisingai ar blogai nustatė areštuoto turto vertę. Be to, įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Todėl skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytinėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Pažymėtina tai, kad konkretaus nekilnojamojo turto rinkos vertė ir to paties turto rinkos kaina – yra skirtingos kategorijos. Turto rinkos vertė tai – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalis). Turto kaina tai – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Konkretaus turto rinkos kainos dydį nulemia to konkretaus turto paklausos ir pasiūlos sąveika, kiti individualiu atveju svarbūs išoriniai veiksniai. Konkretaus turto rinkos vertė, nustatyta kvalifikuotų turto vertintojų, ir to paties turto rinkos kaina, t. y. suma, realiai sumokėta tą turtą įsigijusio pirkėjo, gali skirtis. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjos nekilnojamasis turtas, į kurį buvo nukreiptas priverstinis skolų išieškojimas, buvo įkainotas, remiantis kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta šio turto rinkos verte, t. y. 86000 EUR. Aptariamo nekilnojamojo turto rinkos kaina yra suma, realiai pasiūlyta varžytynių laimėtoju pripažinto varžytynių dalyvio, nes varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą už tą turtą (CPK 713 straipsnio 13 punktas). Šiuo atveju didžiausia pasiūlyta kaina buvo 128138 EUR, todėl varžytynių laimėtojo pasiūlyta kaina varžytynėse atspindi realią šio turto pardavimo rinkoje kainą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad antstolė nesiėmė priemonių pardavinėti pareiškėjos turtą varžytynėse už rinkos kainą atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolės skundžiami veiksmai ir priimti sprendimai atitinka jiems keliamus įstatymų reikalavimus, nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės priimamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas

n u t a r i a : 

atmesti pareiškėjos UAB „Teredo“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų. 

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                         Rasita Kurakienė